Prekybos centras Marywilska gatvėje yra vienas didžiausių Varšuvoje. Jį sudaro 62 100 kv. m ploto prekybos centras ir 12 100 kv. m ploto uždaras turgus.
2024 metų gegužę kilęs gaisras sunaikino 1 400 smulkių verslų, o daugelis darbuotojų buvo Varšuvos vietnamiečių bendruomenės nariai.
Jis buvo užgesintas tik kitą dieną. Kadangi gaisras plito labai greitai ir buvo intensyvus, iš karto kilo įtarimų, kad jis kilo dėl padegimo.
Lenkija atliko metus trukusį tyrimą, kurio rezultatai paaiškėjo tik šiemet.
Įvardijo įtarimus
Jau netrukus po gaisro, Lenkijos politikai ėmė atvirai kalbėti apie įtarimus padegimo organizavimu.
Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas nurodė: „Mes taip pat turime teisę įtarti – galbūt žodis „įtarti“ yra per stiprus, bet mes tiriame šiuos įtarimus ir jie yra gana tikėtini – kad Rusijos tarnybos galėjo būti kažkaip susijusios su garsiuoju gaisru Marywilska gatvėje.“
Galiausiai šių metų gegužę socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše ministras pirmininkas pareiškė, kad Lenkija „tikrai žino“, jog gaisras Varšuvos prekybos centre buvo padegimas, kurį nurodė įvykdyti Rusijos specialiosios tarnybos.
D.Tuskas pridūrė, kad kai kurie atsakingi asmenys jau yra sulaikyti, o visi kiti įtariamieji yra nustatyti ir jų ieškoma.
Maskva šių kaltinimų nekomentavo, tačiau anksčiau yra neigusi sabotažo veiksmus Europoje.
Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijos atskirame bendrame pareiškime nurodė, kad kai kurie įtariami kaltininkai jau sulaikyti, o kitų tapatybė nustatyta, tačiau jie tebėra laisvėje.
„Jų veiksmus organizavo ir jiems vadovavo konkretus asmuo, gyvenantis Rusijos Federacijoje“, – teigė abi ministerijos ir pridūrė, kad bendradarbiauja su Lietuva, „kur kai kurie iš šių kaltininkų taip pat vykdė diversijas“.
Vilniuje minimi asmenys kaltinami padegę prekybos centrą IKEA. Šiuo metu vyksta padegėjų teismas.
Taip pat šių metų gegužę Lenkijos diplomatijos vadovas pareiškė, kad nusprendė uždaryti vieną Rusijos konsulatą dėl sabotažo.
„Gavęs įrodymų, kad būtent Rusijos specialiosios tarnybos įvykdė smerktiną sabotažo aktą prieš prekybos centrą Marywilska gatvėje, nusprendžiau atšaukti leidimą Rusijos Federacijos konsulatui Krokuvoje“, – socialiniame tinkle „X“ sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
-
Varšuvoje per didžiulį gaisrą sudegė beveik visas prekybos centras, kuriame – 1 400 parduotuvių
-
Terorizmu „Ikea“ byloje kaltinamas ukrainietis pripažįsta kaltę, jam prašoma pratęsti suėmimą
-
Tuskas pareiškė, kad prieš metus Rusijos specialiosios tarnybos užsakė padegti didelį prekybos centrą Varšuvoje
-
Teismas pratęsė suėmimą terorizmu „Ikea“ padegimo byloje kaltinamam ukrainiečiui
-
Lenkija paskelbė IKEA prekybos centro Vilniuje padegimo organizatoriaus paiešką: kas jis toks?
Kuo čia dėti ukrainiečiai?
Lenkijos nacionalinė prokuratūra išplatino pareiškimą, kuriame patvirtino savo išvadas, kad gaisras „buvo padegimas, kurį įvykdė organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai, veikę Rusijos vardu“. Taip pat buvo pranešta apie sprendimą pareikšti kaltinimus dviem Ukrainos piliečiams, susijusiems su šia byla.
Vienas iš vyrų, įvardytas kaip Oleksandras V., gimęs 1975 metais, buvo nustatytas kaip asmuo, davęs nurodymą antrajam – Daniilui B. (gimusiam 2006 metais) – praėjusių metų gegužės 12-osios paryčiais nuvykti prie prekybos centro, nufilmuoti gaisrą ir specialiųjų tarnybų veiksmus.
„Nurodymas tiksliai nurodė valandą naktį iš gegužės 11 į 12 d., kada turėjo kilti gaisras. Oleksandras V. įsakė Daniilui B. išsiųsti užfiksuotą įrašą kaip įrodymą apie įvykdytą užduotį ir paskelbti jį rusiškuose propagandiniuose portaluose. Daniilas B. užduotį įvykdė visiškai“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Ieškojo taikinių Lietuvoje
Prokuratūra taip pat nurodo, kad šie asmenys susiję ir su gaisru Lietuvoje.
„Nustatyta, kad nuo 2024 m. balandžio 20 d. Daniilas B., vykdydamas Oleksandro V. ir Serhijaus Ch. nurodymus, Lietuvoje žvalgė dideles parduotuves ieškodamas būdų ten palikti padegamųjų įtaisų. Surinktą informaciją jis perdavė Oleksandrui V.
2024 m. gegužės 8 d. Daniilas B. kartu su Oleksandru H., vykdydami nurodymus, pagamino padegamuosius įtaisus, leidžiančius nuotoliniu būdu sukelti gaisrą. Tuos įtaisus kartu su degiu skysčiu jie paliko IKEA parduotuvėje. Naktį iš gegužės 8 į 9 d. įtaisai sukėlė gaisrą. Daniilas B. taip pat turėjo užduotį nufilmuoti gaisrą“, – rašoma išplatintame pareiškime.
Be to, prokuratūros paskelbtoje medžiagoje užsimenama ir apie Baltarusijos piliečio veiklą rengiant sabotažą dar viename Lenkijos prekybos centre praėjusių metų balandį.
„Gaisras kilo 2024 m. balandžio 14 d. Sudegė parduotuvės dalis, žala viršijo 3,5 mln. Lenkijos zlotų.
Surinkti įrodymai rodo, kad gaisras buvo tyčinis padegimas. Tyrimo metu, remiantis ekspertų nuomonėmis ir vaizdo įrašais, buvo nustatyta, kad gaisrą sukėlė Baltarusijos pilietis Stepanas K.
Nustatyta, kad 2024 m. balandžio 13 d. jis paliko parduotuvėje įtaisą, leidžiantį nuotoliniu būdu sukelti gaisrą. Naktį gaisras kilo, o Stepanas K. nufilmavo savo veiksmus telefonu kaip sabotažo įrodymą. Kai kurie įrašai buvo paskelbti rusiškuose propagandiniuose portaluose. Taip pat nustatyta, kad jis veikė Rusijos žvalgybos nurodymu“, – pažymima prokuratūros išvadose.
Taigi, nei Lenkijos politikai, nei šalies prokuratūra nekaltina Ukrainos organizavus padegimus. Akcentuojama, kad sabotažai buvo organizuojami Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymu.
Teisiamas Lietuvoje
Vilniaus apygardos gegužės 13 dieną dviem mėnesiams pratęsė suėmimą IKEA parduotuvės padegimo byloje terorizmu kaltinamam ukrainiečiui 18 metų Daniilui Bardadimui – Lenkijos prokuratūros rašte jis įvardijamas Daniilu B. Nusikaltimo padarymo metu jis buvo nepilnametis.
Teismo posėdyje jis pripažino kaltę ir gailėjosi, todėl byloje numatoma atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Jaunuolis kaltinamas teroro aktu, neteisėtu disponavimu sprogmenimis, specialiųjų įgūdžių gavimu bei atvykimu į Lietuvą ir vykimu į Latviją turint tikslą atlikti teroro aktus.
Daniilas B. Ir Serhijus Ch. buvo sulaikyti Lietuvoje. Oleksandras V. ir Serhijus Ch., manoma, yra Rusijoje, tad paskelbta jų paieška.
Rusijos opozicinis portalas „Agentstvo“ nustatė įtariamojo Oleksandro V. tapatybę. Paaiškėjo, kad ieškomas ukrainietis yra Chersono gyventojas Oleksandras Varivoda.
O.Varivoda yra kilęs iš Ukrainos ir iki Rusijos invazijos 2022 m. gyveno Chersone. Jis buvo ne kartą teistas, rodo nutekinti duomenys. Tarnybos „YouControl“ duomenimis, 2019 ir 2021 m. jis buvo įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą dėl lengvo kūno sužalojimo padarymo, pirmoji byla tebėra įtraukta į Chersono teismo nagrinėjamų bylų sąrašą.
Chersono okupacijos metu ukrainietis dirbo Rusijos valdžios institucijoms. Kaip rašė Žurnalistinių tyrimų centras, jis buvo Rusijos valdžios įsteigto Chersono srities turto fondo vyriausiasis specialistas, taip pat prisistatė kaip rusų miesto komendanto pavaduotojas arba patarėjas.
Hibridinis karas
Rusija pagrasino „adekvačiu atsaku“ Lenkijai dėl jos sprendimo uždaryti konsulatą Krokuvoje.
„Varšuva toliau sąmoningai griauna santykius, veikdama prieš savo piliečių interesus“, – nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Šiems neadekvatiems žingsniams netrukus bus duotas adekvatus atsakas“, – valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė ji.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lenkija sulaikė ir nuteisė kelis asmenis, įtariamus sabotažu Rusijos žvalgybos tarnybų naudai. Jie kaltinami užpuolimais, padegimais ar bandymais padegti.
2024-ųjų gegužę Lenkija įvedė apribojimus Rusijos diplomatų judėjimui savo teritorijoje dėl Maskvos dalyvavimo hibridiniame kare.
Po penkių mėnesių Varšuva įsakė uždaryti Rusijos konsulatą Poznanėje, Vakarų Lenkijoje, dėl įtariamų Maskvos bandymų organizuoti diversijas Lenkijoje.
Gruodį Lenkija pareiškė, kad uždarys visus Rusijos konsulatus savo teritorijoje, jei diversijos ir terorizmo aktai tęsis.
Sausį Rusija nurodė uždaryti Lenkijos konsulatą Sankt Peterburge, taip atsakydama į ankstesnį Varšuvos sprendimą uždaryti rusų konsulatą Poznanėje.
15min verdiktas: melas. Nei Lenkijos politikai, nei šalies prokuratūra nekaltina Ukrainos organizavus padegimus. Akcentuojama, kad sabotažai buvo organizuojami Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
