Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 04 12, 22:59

Galimos karo Ukrainoje baigtys: nuo branduolinio karo iki Vladimiro Putino likvidavimo

Rusija tikėjosi greitos pergalės prieš Ukrainą, bet karas tęsiasi jau kone septynias savaites ir kol kas nepanašu, kad baigtųsi artimiausiomis dienomis. Kas nutrauktų agresiją? Okupantei pritrūks karių ir amunicijos, žlugs jos ekonomika, bus paralyžiuotos technologijos, į karą įsikiš kitos valstybės, kils branduolinis konfliktas, Ukraina pasiduos ar Vladimiras Putinas pasitrauks iš valdžios, o gal bus likviduotas? Tokius galimus scenarijus sudėliojo Ukrainos politikas Oleksijus Žmereneckis.
Kijivo regionas
Kyjivo regionas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Informacinės plėtros eksperto atlikta galimos karo pabaigos analizė neseniai buvo publikuota portale pravda.com.ua. Jis yra Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys, priklauso prezidento Volodymyro Zelenskio partijos „Tautos tarnas“ frakcijai, į parlamentą pateko kartu su šia politine jėga, tačiau yra nepartinis.

Netrumpą savo straipsnį politikas pradeda komentaru, kad viena iš pagrindinių šio „beprasmiškiausio ir didžiausio karo planetoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“ problemų yra jo „absoliutus neracionalumas“.

O.Žmereneckis pirmiausia pamini keletą viešai skelbiamų Ukrainos užpuolimo priežasčių: „Ištaisyti Lenino, leidusio Rusijos imperijos tautoms apsispręsti, klaidas.

Ginti Rusijos žiniasklaidos sugalvotų ORDLO (nuo ukrainietiškos frazės „Окремі райони Донецької та Луганської областей“ – „tam tikri Donecko ir Luhansko sričių rajonai“, taip žiniasklaidoje vadinamos nekontroliuojamos šių sričių dalys – red. past.) respublikų „nepriklausomybę“ ir gelbėti rusakalbius nuo neegzistuojančių nacių radikalų, tariamai 2014 m. užgrobusių valdžią Kyjive, genocido.

Sunaikinti NATO biologines laboratorijas.

Taip pat skaitykite: Rusijos troliai skleidžia dezinformaciją apie biologinius ginklus Ukrainoje.

Visa tai atlikti per kelias dienas, skambant ukrainiečių plojimams. Kitu atveju sunaikinti Ukrainos miestus, kad visi suvoktų Rusijos rūpestį ir nuverstų „Kyjivo režimą“.“

Taip pat skaitykite: JT atmetė Rusijos nuogąstavimus dėl Ukrainos ir JAV biologinių ginklų programos.

Tai esą skamba kaip šizofreniko košmaras. Rusijos veiksmus suskubo pasmerkti absoliuti dauguma valstybių – mažiausiai 141 Jungtinių Tautų (JT) narė. Ši šalis buvo pašalinta iš įvairių tarptautinių institucijų. Tautos, verslas, kultūra ir sportas visuotinai „atšaukė“ (nuo angl. cancel) rusus ir Rusiją, kaip valstybę.

Nepaisant to, sociologinės apklausos rodo, jog net 72 proc. rusų didžiuojasi, kad jų šalis kariauja su Ukraina.

Nuotr. iš paskyros „Facebook“/Oleksijus Žmereneckis
Nuotr. iš paskyros „Facebook“/Oleksijus Žmereneckis

Kadangi iš priešo esą neįmanoma tikėtis racionalių sprendimų, O.Žmereneckis siūlo įvertinti jo fizines galimybes tęsti karą. Politikas siūlo aštuonis tikėtinus karo pabaigos scenarijus.

Pirmas scenarijus. Rusijai pritrūks karių, įrangos ir amunicijos

Autoriaus žodžiais, įvertinti tikrąsias Rusijos karinės galios atsargas nelengva, nes skelbiami kariuomenės pajėgumai gali gerokai skirtis nuo realių, be kita ko, dėl korupcijos ir tyčinio skaičių klastojimo. Bet ir deklaruoti skaičiai gali suteikti šiek tiek supratimo.

Rusijos karinio išsekimo scenarijus numato momentą, kai jos kariuomenės puolamieji ir gynybiniai veiksmai bus techniškai neįmanomi. Kitaip tariant, nebus tinkamos naudoti technikos, amunicijos ir pakankamai sveikų karių, kurie tai galėtų naudoti.

Ekrano nuotr. iš bbc.com/Ginkluotosios pajėgos iki Rusijos invazijos į Ukrainą
Ekrano nuotr. iš bbc.com/Ginkluotosios pajėgos iki Rusijos invazijos į Ukrainą

Pagal deklaruojamus bendrus skaičius, Rusijos kariuomenė yra daug didesnė už Ukrainos, bet jos nuostoliai kare nebeatrodo nereikšmingi. Per gerą mėnesį žuvo 1,9 proc. visų karių, dar 6 proc. buvo sužeisti. Prarasta 17 proc. tankų, 8,5 proc. lėktuvų, 31 proc. sraigtasparnių, 21,7 proc. šarvuotų kovinių mašinų, 6,7 proc. artilerijos sistemų.

Tai yra beveik 17 tūkst. karių, 582 tankai, 1 664 šarvuočiai, 439 daugkartinio paleidimo raketos ir oro gynybos artilerijos sistemos, 121 orlaivis, 127 sraigtasparniai.

Dabar skaičiai yra dar didesni, šie duomenys kasdien atnaujinami Gynybos ministerijos paskyroje „Facebook“ ir Finansų ministerijos tinklalapyje.

Pentagono teigimu, Kremlius į mūšį metė jau visus 100 proc. (apie 150 tūkst.) karui Ukrainoje numatytų karių. Atsižvelgiant į tai, kad sužeistųjų paprastai būna 2–3 kartus daugiau nei žuvusiųjų, O.Žmereneckis paskaičiavo, kad nukauta ar sužeista daugiau nei ketvirtadalis šių pajėgų. Iš karui skirtos technikos jau esą sunaikinta arba apgadinta maždaug trečdalis.

Remiantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų naikinimo dinamika ir turimomis atsargomis, galima tikėtis, kad karas truks iki 2 mėnesių.

Kremlius dar turi galimybę surinkti papildomų resursų iš kitų šalies vietų, ką šiuo metu ir daro. Tačiau daug ką esą pasako atkaklūs bandymai į karą įtraukti ne tiek savo reguliariąsias pajėgas, kiek atsitiktinius samdinius Kryme, Donecko ir Luhansko srityse, kovotojus iš Čečėnijos ir Sirijos, pasikartojantys bandymai į karą įvelti Baltarusiją, privačių karinių įmonių verbavimas visame pasaulyje.

Autoriaus žodžiais, tai rodo ne ką kita, kaip nesugebėjimą sutelkti užnugario prie didžiausios pasaulyje valstybės sienų.

„Bet kokiu atveju, remiantis matematiniais skaičiavimais, ukrainiečiai turės naikinti Rusijos karius dar keletą mėnesių, kol galėsime kalbėti apie jos techninį nesugebėjimą tęsti kovos veiksmų ar pereiti prie plataus masto karinės mobilizacijos savo teritorijoje.

Skaičiavimai pagrįsti kariaujančių šalių nuostolių proporcingumu. Priimta skaičiuoti, kad atakuojančios pusės nuostoliai būna vidutiniškai tris kartus didesni nei besiginančiosios. O jei gynybai naudojami vakarietiški aukštųjų technologijų ginklai, kaip šiandien daro Ukraina, nuostolių skirtumas didėja.“

Todėl O.Žmereneckis daro išvadą, kad matematiškai Ukraina yra pajėgi laimėti šį karą ginklo keliu.

„SIpa Press“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Donbase
„SIpa Press“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Donbase

Karo metu prarandamos ir nuolat apšaudomų bei bombarduojamų civilių žmonių gyvybės. Be to, kiekvieną karo dieną lydi didžiuliai sugriovimai. Jau kovo 16-ąją vyriausybė skelbė, kad Ukrainos nuostoliai artėja prie 600 mlrd. JAV dolerių.

„Remiantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų naikinimo dinamika ir turimomis atsargomis, galima tikėtis, kad karas truks iki 2 mėnesių, kol Kremlius Ukrainoje neteks visų paruoštų karinių išteklių ir bus priverstas pereiti prie kitų scenarijų, – spėja politikas. – Tokiu atveju abiejų šalių dabartinius nuostolius galima dauginti iš trijų.“

Antras scenarijus. Rusijoje dėl sankcijų žlugs ekonomika ir įvyks humanitarinė katastrofa

Norint suvokti jų poveikį Rusijos socialinei-ekonominei situacijai, O.Žmereneckis siūlo ne vertinti kiekvienos iš daugiau nei 5,5 tūkst. sankcijų reikšmę, bet žvelgti per struktūrinių ekonominių procesų prizmę. Jis išskiria finansus, eksportą, importą, logistiką, kiek pokyčiai pakeis visuomenės gyvenimą, valdžios pajėgumus užtikrinti savo funkcionavimą.

Pernai už žaliavinę naftą ES ir Jungtinė Karalystė sumokėjo 104 mlrd. dolerių. Už dujas įplaukė dar 43,4 mlrd. dolerių.

Autorius primena, kad Rusija karui ruošėsi ilgus metus. Nutuokdama, kad neišvengs sankcijų, valdžia esą buvo sukaupusi nemažus rezervus. Nacionalinis gerovės fondas siekė beveik 200 mlrd. dolerių, užsienio skola sumažėjo iki 20 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o aukso ir užsienio valiutos atsargos padidėjo iki 630 mlrd. dolerių.

Didelė dalis šių išteklių sukaupta ne Vakarų valiutomis. Rusija turi 140 mlrd. dolerių vertės aukso. Australijos ir Naujosios Zelandijos bankų grupė apskaičiavo, kad ji galėjo sukaupti 140 mlrd. dolerių vertės Kinijos obligacijų.

Įšaldžius Centrinio banko sąskaitas JAV ir Europoje, pirmosiomis karo savaitėmis Rusija esą prarado apie 40 proc. savo aukso ir užsienio valiutos atsargų. Tarptautinių atsiskaitymų bankas (BIS) taip pat sustabdė galimybę pirkti dolerius ir eurus mainais į kitas valiutas. Pasaulinėje rinkoje šiandien mažai žmonių nori pirkti Rusijos auksą, bijodami antrinių JAV sankcijų.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Policija protestuotojus įkalbėjo neblokuoti kelio ties Baltarusijos siena.
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Policija protestuotojus įkalbėjo neblokuoti kelio ties Baltarusijos siena.

Rusija vis dar prieina prie juaniais saugomo dalies turto, kuriam nebuvo pritaikytos sankcijos. Tačiau dėl sankcijų neišvengiamai krito rublio kursas, taigi sumažėjo gyventojų perkamoji galia ir nuvertėjo santaupos.

70 proc. eksporto sudaro žaliavos. Bemaž pusę to sudaro mineralinis kuras. 36 proc. valstybės biudžeto pajamų buvo gaunama iš naftos ir dujų.

Pernai už žaliavinę naftą Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinė Karalystė sumokėjo 104 mlrd. dolerių. Už dujas įplaukė dar 43,4 mlrd. dolerių. Naftos ir naftos produktų eksportas į JAV sudarė 4–8 proc., o į ES – net 50–60 proc. Prieš mėnesį Vašingtonui įvedus sankcijas, Rusija neteks daugiau nei 10 mlrd. dolerių pajamų už naftą.

Taip pat skaitykite: Įklimpusi Vokietija: kaip ši šalis priklauso nuo rusiškų dujų, naftos ir anglies.

Tiesa, autorius įspėjo, kad tai neturėtų lemiamo vaidmens žlugdant ekonomiką, jei ES šalys iš karto neatsisakytų rusiškų energijos išteklių. Didžiausia ES ekonomika Vokietija iš šios šalies pirkdavo 55 proc. gamtinių dujų, 52 proc. anglies ir 34 proc. mineralinės naftos, o visa Bendrija iš Rusijos gaudavo 40 proc. perkamų dujų ir daugiau nei 25 proc. naftos.

Sankcijos taikomos ir geležiai, plienui, medienai, aliuminiui, kurie kartu sudaro apie 10 proc. Rusijos eksporto, tai reikš dar keletą milijardų dolerių nuostolių.

Vladimiras Putinas, Swift
Vladimiras Putinas, Swift

Aviacijos pramonė sustabdyta. Beveik visos išsivysčiusios šalys uždarė savo dangų skrydžiams iš Rusijos. Uždraudus tiekti orlaivius, atsargines dalis, remontuoti ir keistis technine informacija, Bermudų aviacijos reguliavimo tarnybai nutraukus ten registruotų Rusijos lėktuvų sertifikavimą, bus sustabdyta daugiau nei 70 proc. šios šalies orlaivių skrydžių.

Ji prarado prieigą prie mažiausiai pusės visos pasaulio konteinerių laivybos. Visa tai neleidžia normalios tarptautinės prekybos kai kuriomis prekėmis, kurioms dar netaikomos sankcijos.

Rusijos rinką jau paliko daugiau nei 400 užsienio įmonių, uždarytos įvairios parduotuvės, biurai, gamyba, nutrauktas prekių ir paslaugų tiekimas. Dėl draudimo tiekti aukštųjų technologijų produktus per kelis mėnesius bus pradėta stabdyti įvairios įrangos gamyba. Trūkstant mikroschemų, kovo pabaigoje darbą sustabdė net tankus surenkanti gamykla.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos tankai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos tankai

28 proc. Rusijos biudžeto tenka gynybos, saugumo ir teisėsaugos institucijoms. Dar 7 proc. – viešajam administravimui, 5,6 proc. – valstybės skolos aptarnavimui. Kartu tai sudaro jau apie 40 proc., bet karo metu Rusija tik didins ar bent išlaikys šį rodiklį kitų sričių sąskaita.

Finansų ministerija jau pasiūlė sumažinti biudžeto išlaidas šiems metams 486 mlrd. rublių. Tai sudaro apie 2 proc. biudžeto ir prilygsta būsto ir komunalinių paslaugų ūkiui bei kultūros finansavimui kartu sudėjus.

BVP mažėjimo prognozės svyruoja nuo 7 proc. iki 15 proc. „Rusijos ekonomika per metus sulėtės, didžioji dalis importuojamų prekių parduotuvėse išnyks, rublis nuvertės, kainos padvigubės, – prognozuoja politikas. – Lėktuvai sustos. Paskolos, automobiliai ir butai taps neprieinami. Verslas užsidarys, o nedarbo lygis viršys 10 proc.“

Ar tokia situacija yra kritinė daugumai Rusijos gyventojų ir kiek dar reikia laukti „žlugimo“, retoriškai klausia O.Žmereneckis.

Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas

Dauguma, anot jo, badauja ir be sankcijų – tyrimai rodo, kad apie 40 proc. jų gyvena didžiuliame skurde, realios pajamos esančios mažesnės nei reikia būtiniesiems poreikiams patenkinti. 72 proc. respondentų savo pajamas vertina kaip esančias žemiau nei pragyvenimo riba.

Didžiuma gyventojų kapstosi privačiuose soduose, beveik neperka užsienietiškų prekių, neskraido lėktuvais ir nekeliauja į užsienį. Jiems nuolatinis skurdas esantis įprastas.

Kadangi nemažai maisto Rusija eksportuodavo, bado pradžia mažai tikėtina, o ekonomikos sudėtingumas neleis likti be gyvybiškai svarbių prekių net visiškos izoliacijos sąlygomis.

Nedarbo padidėjimą kompensuos maisto kuponai ar įvairios subsidijos, kurios greičiausiai nesukels didelio žmonių, patyrusių gyvenimą SSRS, pasipiktinimo. Parlamentaro įsitikinimu, „atsargos, vergiškas mentalitetas ir reikšmingas represinis aparatas“ artimiausiu metu vargiai leis kilti masiniams socialiniams neramumams.

Jis abejoja ir tuo, kad artimiausiu metu Rusija žlugs ir patirs humanitarinę katastrofą, bet Vakarams dar liko nemažai įrankių procesui paspartinti. „Nuo visiško laikino visų energetinių išteklių embargo iki viso Rusijos ir jos piliečių turto konfiskavimo užsienyje, vizų panaikinimo bei draudimo rusams persėsti tarptautiniuose oro uostuose.“

Trečias scenarijus. Vakarų šalys bus įtrauktos į karą su Rusija

Šį scenarijų O.Žmereneckis grindžia Rusijos ginkluotos agresijos prieš Vakarų šalis didėjimo ar trečiųjų šalių ginkluoto įsikišimo į dabartinį karą Ukrainos pusėje galimybe.

Maskva ne kartą grasino kaimynėms, jei šios nesilaikytų Kremliaus ultimatumų. Vladimiras Putinas atvirai perspėjo šalis, kurios padės Ukrainai sukurti neskraidymo zoną, laikysiantis „konflikto dalyvėmis“. Kremlius uždraudė Suomijai stoti į NATO pagrasinęs karinėmis pasekmėmis. Baltijos šalys taip pat buvo perspėtos dėl „jų leistos antirusiškos psichozės pasekmių“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Rusijos tankai prie Ukrainos sienos
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Rusijos tankai prie Ukrainos sienos

Svarbus esąs V.Putino ultimatumas atitraukti NATO kariuomenę prie 1997 m. sienų. Tai liečia 14 Vidurio ir Rytų Europos šalių, kurios į Aljansą įstojo po 1997 m., įskaitant ir Baltijos valstybes, besiribojančias su Rusija.

Nuomonių apklausos rodo, kad 87 proc. rusų pritaria ginkluotai invazijai į kitas Europos šalis, 75,5 proc. – karinei invazijai į Lenkiją ir galvoja, kad ji turėtų būti kita auka po Ukrainos, beveik tiek pat sutinka, kad kitas žingsnis turėtų būti branduolinis ginklas. 41 proc. rusų palaiko invaziją į Baltijos šalis, vos mažiau – invaziją į Bulgariją, Čekiją, Slovakiją ir Vengriją.

Lenkija pasiūlė NATO siųsti taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą. JAV paskelbė palaikysiančios kitas NATO valstybes, jei jos nuspręs pasiųsti taikdarius. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įsitikinęs, kad šalis turi būti pasirengusi galimam intensyviam ginkluotam konfliktui, kuris gali kilti žemyne.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./E.Macronas ir V.Putinas
AFP/ „Scanpix“ nuotr./E.Macronas ir V.Putinas

Rusijai užpuolus Ukrainą, NATO šalys sustiprino savo pačių pajėgų parengtį, išsiuntė į Rytų Europą papildomų laivų, naikintuvų ir karių.

Ukrainos valdžia ilgai įtikinėjo Vakarus uždaryti dangų virš šalies. 74 proc. amerikiečių jau įsitikinę, kad tai reikėtų padaryti, o Estijos, Lietuvos ir Latvijos parlamentai vienbalsiai pritarė tokiam JT adresuotam raginimui.

„Visi komponentai karui plėstis už Ukrainos ribų paruošti, trūksta tik casus belli (lot. karo priežasties – veiksmo ar įvykio, kuris išprovokuoja ar yra naudojamas karui pateisinti)“, – rašo parlamentaras.

Ketvirtas scenarijus. Ukraina sutiks su Rusijos reikalavimais

Ukraina, skirtingai nei Rusija, yra demokratinė šalis, kurioje visuomenės turi didelės įtakos valstybės procesams. Dvi revoliucijos ir daugybė masinių protestų parodė, kad, valdžios sprendimams smarkiai atitolus nuo visuomenės lūkesčių, įsigali „gatvė“, verčianti valdžią atsižvelgti į piliečių valią.

2004 m. ir 2014 m., spaudžiant protestuojančiai visuomenei, valstybės valdžia buvo pakeista, rezonansiniai įstatymai buvo atšaukti arba gerokai pakeisti. Todėl pasakyti, ar Ukraina sutiks su Kremliaus reikalavimais, galima tik remiantis konkrečiu visuomenės reikalavimu.

Rusiją priešiška šalimi laiko 98 proc. respondentų. Tokia vienybė geopolitiniais klausimais naujausioje Ukrainos istorijoje dar neregėta.

Prieš tris savaites paskelbti sociologinių tyrimų rezultatai rodo: 89 proc. visuose regionuose apklaustų Ukrainos gyventojų laikinąsias paliaubas su Rusija neišvedus šios kariuomenės laiko nepriimtinas. 93 proc. įsitikinę, kad Rusijos puolimą šalis sugebės atremti. 70 proc. viliasi, kad pergalė laukia po kelių savaičių, daugiausiai mėnesių. Rusiją priešiška šalimi laiko 98 proc. respondentų.

Tokia vienybė geopolitiniais klausimais naujausioje Ukrainos istorijoje dar neregėta. Tad valdžia be visuomenės nuotaikos pokyčių tiesiog techniškai negali sutikti su Rusijos ultimatumu – su teritorinio vientisumo pažeidimu pripažinti Krymo, Donecko ir Luhansko sričių teritorijų atskyrimą.

42 proc. gyventojų mano, kad reikėtų toliau bendradarbiauti su NATO, bet netapti Aljanso nare, 7 proc. siūlo tokio bendradarbiavimo atsisakyti.

Kuo ilgiau NATO neskubės teikti praktinės karinės pagalbos ir kuo aktyviau tai darys valstybės narės, tuo labiau ukrainiečiai bus linkę vietoj formalios narystės siekti kitokio, praktiškesnio aljanso.

Penktas scenarijus. Bus panaudoti branduoliniai ginklai (Rusijos arba prieš Rusiją)

Pastaruoju metu Rusijos prezidentas ne kartą grasino branduoliniais ginklais. V.Putinas perspėjo „tuos, kuriems gali kilti pagunda įsikišti“ į karą, ir pagrasino, kad „Rusijos atsakas bus neatidėliotinas bei sukels pasekmes, kokių jų istorijoje dar nebuvo“.

Atominio ginklo ekspertų paskaičiavimu, Rusija turi beveik 6 tūkst. kovinių branduolinių galvučių.

Taip pat skaitykite: Kokia yra tikroji Rusijos branduolinė galia?

4 477 galvutės skirtos naudoti tolimojo nuotolio strateginiams paleidimo įrenginiams ir trumpesnio nuotolio taktinėms branduolinėms pajėgoms. Iš jų 1 588 galvutės yra sumontuotos ir paruoštos naudoti: 812 – ant sausumos balistinių raketų, 576 – ant povandeninių laivų paleidžiamų balistinių raketų, galbūt 200 – sunkiųjų bombonešių bazėse.

Ekrano nuotr. iš thebulletin.org/Rusijos branduolinis arsenalas
Ekrano nuotr. iš thebulletin.org/Rusijos branduolinis arsenalas

977 strateginės kovinės galvutės laikomos saugyklose, 1 912 galvučių yra ne strateginės. Dar apie 1 500 išnaudotų, bet iš esmės nepažeistų kovinių galvučių laukia išmontavimo.

Taktinių branduolinių ginklų galia gali būti mažesnė nei 1 kilotona (mažiau nei 1 tūkst. tonų sprogmenų trotilo ekvivalentu). Strateginių branduolinių ginklų galia svyruoja tarp 400 ir 800 kilotonų. Palyginimui – ant Hirošimos numesta bomba svėrė 15 kilotonų ir pareikalavo 146 tūkst. aukų. Mieste tuomet gyveno 245 tūkst. žmonių.

1 kilotonos stiprumo smūgio pasekmės gali būti dešimčių tūkstančių žmonių žūtys, visiškas srities centro sunaikinimas ir radioaktyvi zona dešimčių kilometrų spinduliu, įspėja O.Žmereneckis.

Ekspertai baiminasi, kad V.Putinas taktinius branduolinius ginklus gali laikyti „įprastais ginklais“. Karo pradžioje iš palydovų Baltarusijos teritorijoje į rytus nuo Ukrainos buvo pastebėti mobilieji paleidimo įrenginiai „Iskander-M“, kurių raketos juda 450 km/val. greičiu ir gali nešti įprastinius bei branduolinius užtaisus. Taktinės branduolinės galvutės gali būti dedamos ir ant sparnuotųjų raketų bei paleidžiamos iš orlaivių, laivų ar nuo žemės.

Rusijos branduolinio karo doktrina žinoma kaip „eskalacija dėl deeskalacijos“ – įveikti Rusijos kariai gali paleisti branduolinius ginklus, kad apsvaigintų priešą.

Galima Vakarų reakcija į tokius Kremliaus veiksmus lieka neaiški, atkreipia dėmesį autorius. Juk pradėti visapusį branduolinį karą reaguojant į Rusijos taktinį smūgį gali būti nepriimtinas sprendimas. Bet įmanoma, kad po taktinio branduolinio smūgio Vakarai bus priversti stoti į tiesioginę, nors ir nebranduolinę ginkluotą konfrontaciją.

Rusijos vadovybės įsakymai dėl to panaudoti strateginius branduolinius ginklus gali būti sabotuojami, nes tai galiausiai reikštų branduolinio karo pradžią ir žmonijos sunaikinimą.

Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas

Bet branduolinio ginklo panaudojimo scenarijus išlieka galimas, tuomet Ukraina nustotų būti vieniša karo dalyvė.

Prinstono universiteto ekspertų sukurta simuliacija prasideda Maskvos įspėjamuoju branduoliniu šūviu. NATO atsakius nedideliu smūgiu, prasideda karas, kuris per kelias valandas visame pasaulyje pražudo 34 mln. ir sužeidžia dar 58 mln. žmonių.

Šeštas scenarijus. Kinija įsikiša į karą

Kinija šiame kare demonstratyviai pasirinko neutralią poziciją. Pekinas teigia visuomet palaikęs taiką, tačiau susilaikė, kai kovo 2 d. JT Generalinė Asamblėja balsavo dėl rezoliucijos, kuria pasmerkta Rusijos karinė invazija ir Kremliaus pareikalauta nedelsiant nutraukti karo veiksmus.

Be to, Kinija teigia, kad Vakarų sankcijos Rusijai darosi „vis bjauresnės“, užuot išsprendusios problemą, jos gali pakenkti paprastiems žmonėms, pabloginti pasaulio ekonomikos būklę, NATO plėtra į Rytus varo Rusiją „į aklavietę“.

JAV vadovybė savo ruožtu perspėjo Kinijos valdžią dėl pasekmių, jei suteiks materialinę pagalbą Rusijai.

Tačiau, norint suprasti galimus Pekino veiksmus, kurie visada buvo racionalūs ir apskaičiuoti, reikia atsižvelgti į ilgalaikę strategiją ir šalies ekonominius projektus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kinija
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kinija

Kinijos ekonomika vis dar priklauso nuo eksporto – jis sudaro 18 proc. BVP. Maždaug pusę jo sudaro eksportas į ES, JAV, Jungtinę Karalystę, Japoniją, Аustraliją ir Kanadą – šalis, kurios pritaikė daugiausia sankcijų Rusijai. Eksportas į Rusiją neviršija 2 proc. Prezidento Donaldo Trumpo laikais vykę prekybos karai privertė Kiniją mažinti priklausomybę nuo eksporto, bet procesas dar nesibaigė.

Bet ne Kinijos eksporto priklausomybė nuo Vakarų yra pagrindinė atgrasymo priemonė atsisakyti Rusijos pagalbos, o technologinė priklausomybė, ypač gaminant ir naudojant puslaidininkius. „Bloomberg“ duomenimis, JAV kompanijos dabar kontroliuoja didžiumą pirmaujančios intelektinės nuosavybės ir šių prekių gamybą.

Kinijos puslaidininkių įmonėms reikia programinės įrangos lustams projektuoti ir įrangos jiems gaminti. Tad nenuostabu, kad Vašingtonas grasina Kinijai technologinėmis sankcijomis, jei ji palaikys Rusiją.

2005 m. Pekinas patikino, kad jokiu būdu nepanaudos branduolinio ginklo pirmasis. Pernai buvo patvirtinta, kad šio principo laikomasi. Vadinasi, Kinija nepritaria Rusijos branduolinio ginklo grėsmei.

„Naujasis Šilko kelias“ – pasaulinė infrastruktūros plėtros strategija, prezidento Xi Jinpingo užsienio politikos ašis. Siekiama investuoti šimtus milijardų dolerių į infrastruktūrą maždaug 70 šalių, o sulaukus sankcijų to nepavyks padaryti. Kinija jau įgyvendina daugiau nei 3 tūkst. projektų visame pasaulyje ir savo investicijas išnaudoja savo, kaip pasaulinės galios, statusui sustiprinti. Tai nesuderinama su pagalba globalia tremtine tapusiai Rusijai.

2005 m. Pekinas patikino, kad jokiu būdu nepanaudos branduolinio ginklo pirmasis. Pernai buvo patvirtinta, kad šio principo laikomasi. Vadinasi, Kinija nepritaria Rusijos branduolinio ginklo grėsmei. O.Žmereneckis spėja, kad dėl viso to Kinija išlaikys neutralią poziciją, kol neatsiras pasaulinė grėsmė. Ji greičiausiai stengsis nepažeisti Vakarų sankcijų, bet didinti ekonominę įtaką Rusijoje.

Septintas scenarijus. Laukinė korta: Rusijos infrastruktūrą paralyžiuos pasauliniai technologijų milžinai

Kad ir kokia izoliuota informaciniu požiūriu būtų Rusija, kad ir kokia stipri būtų jos ekonominė jėga, kad ir kokie pasyvūs ar lojalūs Kremliui būtų jos gyventojai, vis dar yra technologinių galimybių visiškai paralyžiuoti šią valstybę ir nutraukti informacinę blokadą. Tai nėra ekonominės sankcijos su atidėtu poveikiu, ne asmeniniai nuosprendžiai elitui, kurių tiesiog neįmanoma įvykdyti. Tai galima vadinti infrastruktūrinėmis sankcijomis.

O.Žmereneckis siūlo prisiminti įvykius JAV, kai, tuomečio prezidento Donaldo Trumpo šalininkams užgrobus Kapitolijaus pastatą, „Meta“ neribotam laikui socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“, taip pat „Twitter“ užblokavo jo paskyras. Tokie veiksmai tapo precedentu savarankiškam technologijų gigantų kišimuisi į socialinį-politinį procesą, nes to reikėjo nacionaliniam saugumui. Šiandien kalbama jau apie visos žmonijos saugumą.

123RF.com nuotr./Rusija
123RF.com nuotr./Rusija

Internetu kasdien naudojasi maždaug 87 mln. (71 proc. Rusijos gyventojų). Ketvirtadalis mobiliųjų įrenginių Rusijoje yra išmanieji telefonai iš „Apple“, kuri reaguodama į karą nustojo tiekti įrangą, kiti telefonai naudoja amerikiečių kompanijos „Google“ sistemą „Android“.

Rusijoje „Google“ dalis paieškos internete rinkoje viršija 73 proc. „YouTube“ vaizdo įrašus „Google“ nuolat peržiūri 60–80 mln. unikalių vartotojų, jie pasiekia 82 proc. 18–44 metų interneto auditorijos. Valdžia jau pagrasino blokuoti „Google“ paslaugas.

Nepaisant socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ uždraudimo, didžiuma jaunosios auditorijos vis dar jais naudojasi per VPN (virtualų privatų tinklą). Užblokuotą „Facebook“ jau aplankė apie 40 proc. visų Rusijos interneto vartotojų. Iš susirašinėjimo programėlių Rusijoje populiariausia – „Facebook“ priklausanti „WhatsApp“ (naudojasi 50 proc. rusų). „Telegram“, kuri nepalaiko Rusijos agresijos, naudojasi 22 proc.

Rusijos, skirtingai nei Šiaurės Korėjos ar Kinijos, valdžia techniškai nepasirengusi visiškai technologinės izoliacijai nuo pasaulio, todėl rusų naudojami įrenginiai ir paslaugos yra priklausomi nuo pasaulinių technologijų kompanijų.

O.Žmereneckis aprašo tokią hipotetinę situaciją: vidury baltos dienos dešimtys milijonų rusų savo išmaniųjų telefonų, planšečių ar kompiuterių ekranuose pamato ne įprastą „Google“ paieškos puslapį, „YouTube“ vaizdo įrašų galeriją ar „Twitter“, o informaciją apie tikrąją karo padėtį. Nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti sunaikinti taikūs miestai ir rusų nužudyti taikūs gyventojai, lavonų kalnus ir skaičius apie rusų karių žūtis, tarptautinį pasmerkimą ir sankcijas.

Jei absoliuti dauguma rusų pamatytų aiškų pasaulio technologijų gigantų ultimatumą – sustabdyti karą arba prarasti prieigą prie visos savo elektroninės įrangos, paskyrų ir duomenų, kurie bus laikinai užblokuoti iki karo veiksmų pabaigos.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Latvija nori varžyti rusišką propagandą televizijoje
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Latvija nori varžyti rusišką propagandą televizijoje

Jei tą pačią akimirką visos valstybės agentūrų svetainės, bankininkystės tarnybos ir propagandinė žiniasklaida nustotų veikti ne dėl to, kad Ukrainos savanoriai jas pultų DDoS atakomis, o kad pasaulio milžinai jas tiesiog atjungtų nuo savo serverių arba atakuotų savo, o ne savanorių, jėgomis.

Jei būtų ištrinti visi propagandiniai „Telegram“ kanalai, „YouTube“ ir „Facebook“ paskyros, kaip jau buvo padaryta su D.Trumpu.

Kaip tik tada Rusija iš tiesų sustotų, net ne todėl, kad rusai „praregėtų“, o todėl, kad technologijų milžinai paralyžiuotų visą jų gyvenimą.

Aštuntas scenarijus. V.Putinas bus likviduotas arba pašalintas iš valdžios

Pagrindinis Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą šaltinis ir tęsimo priežastis yra pats Rusijos prezidentas V.Putinas. Iš to seka, kad karas būtų nutrauktas jį nušalinus nuo pareigų ar visai likvidavus.

Dauguma prielaidų šiam scenarijui jau sukurtos (apie tai O.Žmereneckis jau yra rašęs). Pasaulinės sankcijos, taikomos Rusijos elitui su šeimomis, iš esmės padaro šių žmonių ateitį priklausomą nuo V.Putino pašalinimo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Londone protestuotojai užėmė su rusų oligarchu susijusį namą
AFP/„Scanpix“ nuotr./Londone protestuotojai užėmė su rusų oligarchu susijusį namą

Kita vertus, jo pripažinimas karo nusikaltėliu tarptautinių institucijų ir Vakarų šalių lygiu vis stipriau įteisina prezidento atitraukimą nuo jo aplinkos.

Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba sako, esą Rusijos elitas telkiasi prezidentui pašalinti, o JAV senatorius Lindsay Grahamas atvirai paragino V.Putiną tiesiog nužudyti.

Visa tai yra aiškūs signalai prezidento aplinkai, jog pasaulis tikisi, kad jie pašalins diktatorių. Šiam „motyvaciniam paketui“ trūksta tik amnestijos garantijų ir pažadų grąžinti turtą tiems, kurie jį nuvers.

Kita vertus, visiškos V.Putino izoliacijos sąlygomis techniniu požiūriu jį bus sunku eliminuoti. Be to, retas kuris pirmas rizikuos savo gyvybe, kol situacija neprivers aplinkos nedelsiant imtis veiksmų.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas ir Vladimiras Putinas
„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas ir Vladimiras Putinas

Šiuo metu delsimo nauda nusveria paskatas veikti, nes anksčiau ar vėliau V.Putinas vis tiek pasitrauks, o tada, kaip viliasi aplinka, bus pradėtos naikinti sankcijos. Pačios Rusijos sunaikinimas korumpuotiesiems menkai rūpi.

Dabar labiau tikėtinas pasyvus diktatoriaus komandos sabotažas, kuris susilpnins režimo kontrolę visais lygiais ir kitus karo užbaigimo scenarijus padarys labiau tikėtinais.

Bet sprendimo nušalinti V.Putiną pretekstas gali būti nurodymas panaudoti branduolinius ginklus arba jo įsakymas dėl neregėtų mirtinų represijų prieš savo žmones, pavyzdžiui, kaip Kinijos Tiananmenio aikštėje. Kad V.Putiną pašalintų užsienio šalys, mažai tikėtina, kitaip tai jau būtų įvykę.

Variantų daug, nežinomybės – taip pat

Ukraina laimės, įsitikinęs O.Žmereneckis, tik klausimas, kaip greitai ir kokia kaina. Vakarų šalys nors ir vengia tiesioginio įsitraukimo į karą, yra spaudžiamos teikti daugiau karinės pagalbos. Kartu tikėtina, kad Rusija ginkluotą agresiją tik sustiprins.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Branduoliniai ginklai, autoriaus tikinimu, neprives prie planetos ar bent Ukrainos sunaikinimo. Tokia grėsmė yra bendra visų galingų jėgų, įskaitant Kiniją, problema, todėl ji bus sprendžiama globaliai.

Daugiausia po kelių mėnesių tūkstančių Ukrainos karių ir civilių gyventojų gyvybių kaina Rusijos armija bus kritiškai išsekusi ir jai reikės bendros mobilizacijos bei reikšmingų represijų šalyje, kad išlaikytų vidinį stabilumą bei tęstų karą.

Iki metų pabaigos Rusijos ekonominė padėtis smarkiai pablogės, todėl Kremliui teks taikyti komandinius-administracinius vadovavimo šaliai metodus, imtis antikrizinių priemonių, pavyzdžiui, maisto kuponų, taip pat galbūt pereiti prie karo padėties režimo.

Tad, jei karas dar tęsis, metų pabaigoje Ukraina ir pasaulis turės reikalų su visai kitokia Rusija, kurios gebėjimą funkcionuoti ir gyventojų bei elito reakciją į tolimesnius įvykius dabar sunku nuspėti.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Ukrainiečiai grįžta į rusų karių suniokotas vietoves
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Ukrainiečiai grįžta į rusų karių suniokotas vietoves

Artimiausiais mėnesiais laukia specialus tribunolas, tarptautinių teismų ir Vakarų šalių valstybinių institucijų sprendimai, kuriais bus siekiama pripažinti V.Putiną karo nusikaltėliu, paskelbti jį ieškomu tarptautiniu mastu ir įvesti garantijas tiems, kurie padės sugriauti režimą.

Ukrainos sutikimas su Kremliaus reikalavimais (teritorijų atsisakymas, kariuomenės nusiginklavimas, neprisijungimo prie tarptautinių blokų statusas, administracinės struktūros keitimas ir kt.) šiuo metu visuomenei nepriimtinas, o politiniai sprendimai, prieštaraujantys vyraujančiai nuomonei, negali būti priimti dėl vidinio nestabilumo rizikos.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min