Šiame interviu generolas komentavo Vokietijos laikraščio „Die Welt“ kartu su Vokietijos kariuomenės Helmuto Schmidto universiteto centru analizuotą pratybų scenarijų, imituojantį Rusijos įsiveržimą į Lietuvą.
Teigiama, kad stalo pratybose dalyvavo 16 buvusių aukšto rango Vokietijos ir NATO pareigūnų, įstatymų leidėjų ir žinomų saugumo ekspertų, kurie žaidė vaidmenų žaidimą pagal scenarijų, jeigu Rusijos invazija prasidėtų 2026 metų spalio mėnesį.
Pasirinktas scenarijus nurodo, kad Rusija, pasinaudodama humanitarinės krizės Kaliningrado srityje pretekstu, užgrobia Marijampolę.
Plačiau: Tarptautinė spauda narsto baugų scenarijų: kaip atrodytų Rusijos puolimas prieš Marijampolę?
Lietuvos kariuomenė tuomet taip pat sureagavo į tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie karinę simuliaciją, kurioje minima Lietuva, Marijampolė ir netikėto puolimo grėsmės. Vienas iš pagrindinių akcentų kariuomenės pranešime buvo tas, kad sąjungininkais Lietuva pasitiki, bet ruošiasi ir pati.
Skaitykite čia: Lietuvos kariuomenė sureagavo į galimo Rusijos puolimo simuliaciją.
-
Generolas Hodgesas nevynioja į vatą: „Rusija jau kariauja su Europa“
-
Tarptautinė spauda narsto baugų scenarijų: kaip atrodytų Rusijos puolimas prieš Marijampolę?
-
Lietuvos kariuomenė sureagavo į galimo Rusijos puolimo simuliaciją
-
Po sėkmingos Rusijos invazijos į Lietuvą imitacijos – Estija įtūžo: tai įžeidimas
Skaičiavimai blogiausio scenarijaus atveju
Generolas B.Hodgesas leidiniui „Die Welt“ pakartojo jau ne kartą girdėtą mintį, kad Baltijos šalys turėtų būti pasiruošusios kovoti be sąjungininkų pastiprinimo iki dviejų savaičių. Tačiau tokie skaičiavimai esą būtų realūs blogiausio scenarijaus atveju, jeigu NATO būtų užklupta netikėtai ir nepasirengusi perkelti pajėgas į Lietuvą ties Suvalkų koridoriumi. Taip pat – darant prielaidą, kad Lenkijos kariuomenė neatvyks į pagalbą.
„Tuomet tektų perkelti dalinius iš Vokietijos arba JAV pajėgas iš Lenkijos. Tačiau kariškiai nesėdi automobiliuose ir nelaukia, kaip automobilių lenktynėse, starto signalo. Pagrindinė problema — ir būtent todėl karinis mobilumas yra toks svarbus — yra prieiga prie Vokietijos „Deutsche Bahn“ geležinkelių ir „DB Cargo“ paslaugų taikos metu.
Jei, nepaisant krizės, mes dar oficialiai nesame ginkluoto konflikto būsenoje, geležinkelių eismas Vokietijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse vyksta įprastai. Neįmanoma tiesiog per naktį atlaisvinti visų bėgių tam, kad, tarkime, per 24 valandas perkeltumėte tankų brigadą“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad neabejoja, jog tiek Vokietijos, tiek Lenkijos geležinkeliai tokioje situacijoje veiktų gerai. Bet vis tiek prireiktų laiko.
Kalbėdamas apie imitacinėse pratybose svarstytus scenarijus dėl Suvalkų koridoriaus puolimo ir kaip galėtų atrodyti lietuvių reakcija, generolas sako, jog darytų prielaidą, kad „lietuviai pastebėtų Rusijos pajėgų telkimąsi Baltarusijoje“: „Atitinkamai jie paskelbtų aukštą kovinę parengtį — kaip ir Vokietijos brigada Lietuvoje, ten dislokuoti amerikiečiai ir kitos pajėgos regione.
Tikriausiai būtų pasitelkti šaulių vienetai, tai yra įvairios teritorinės gynybos pajėgos. Tikėčiausi, kad Rusija pradėtų masines oro atakas ir dronų smūgius Klaipėdai ir kitai regiono transporto infrastruktūrai“.
Niekas nestovės nuošalyje ir nesakys: „Na, Lietuvai tiesiog nepasisekė“.
Kalbėdamas apie galimas gynybos problemas, generolas pažymėjo, kad minėtos pratybos atlikusios naudingą funkciją – esą pradėta plačiau diskutuoti tikrai svarbiais klausimais. Vis dėlto jis sako esąs tikras, kad nutikus blogiausiam scenarijui „niekas nestovės nuošalyje ir nesakys: „Na, Lietuvai tiesiog nepasisekė“.
Priminė Kaliningrado sritį
Be to, generolas B.Hodgesas pabrėžia, kad jei Rusija bent kokiu mastu užpultų NATO šalį, užduotis būtų atgauti iniciatyvą: „Ir nebūtinai tik toje vietoje, kur įvyko ataka. Atgrasymas reiškia aiškiai parodyti Rusijai, kad ji praras Kaliningradą — ir labai greitai. Jie turi žinoti, kad mes tam pasirengę ir pajėgūs.
Esu beveik tikras, kad Kaliningradas būtų neutralizuotas per pirmąsias 24 valandas“.
Apie tokį scenarijų Kaliningradui B.Hodgesas kalba ne pirmą kartą. Pernai spalį jis interviu metu ukrainiečių projektui „Vot tak“ teigė, kad, jei Rusija nuspręs pulti bet kurią NATO šalį, jos kariniai objektai Kaliningrade ir Sevastopolyje bus sunaikinti jau pirmosiomis valandomis.
Lenkija nesiųstų pajėgų dėl svarių priežasčių
Vis dėlto jis kelia ir dar vieną problemą, kuri esą jam pačiam jau seniai kelia nerimą – ar Lenkija realioje situacijoje būtų pasirengusi siųsti sausumos pajėgas į Lietuvą?
Lenkai vadovautųsi tokia logika: jei būtų užpulta Lietuva, tuomet pagrindinis smūgis būtų nukreiptas būtent prieš Lenkiją.
„Aš taip nemanau. Ne todėl, kad lenkai bijotų kovos – greičiau priešingai. Bet todėl, kad jie vadovautųsi tokia logika: jei būtų užpulta Lietuva, tuomet pagrindinis smūgis būtų nukreiptas būtent prieš Lenkiją. O įsiveržimas Lietuvoje būtų tik kažko didesnio pradžia.
Būtent todėl šiandien Lietuvoje yra vokiečių ir amerikiečių kariai, kurie prisideda apsaugant Suvalkų koridorių: ši sienos atkarpa dažnai laikoma silpniausia vieta. Todėl ten kryptingai stiprinami pajėgumai“, – Vokietijos dienraščiui sakė generolas B.Hodgesas.
Lietuva priėmė sprendimą Kapčiamiesčio apylinkėse, prie sienos su Lenkija, įrengti karinį poligoną. Viena svarbiausių priežasčių, kad poligonas bus šioje vietoje, – Suvalkų koridoriaus apsaugojimas.
Lietuvos kariuomenė sureagavo į galimo Rusijos puolimo simuliaciją
15min primena, kad Lietuvos kariuomenė sureagavo į tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie karinę simuliaciją, kurioje minima Lietuva, Marijampolė ir netikėto puolimo grėsmės.
Simuliacijos („wargaming“) yra naudojamos kariuomenėse kaip operacijos plano parengimo dalis, pavyzdžiui, Suvalkų koridoriaus gynybos. Simuliacijos metu dalis karinio štabo žaidžia už priešo pajėgas, dalis – už savus. Tokių simuliacijų tikslas yra ne varžytuvės, kuris geriau sužais, o galimų pažeidžiamų vietų identifikavimas ir jų ištaisymas, tik tuomet gimsta galutinis operacijos planas, teigiama Lietuvos kariuomenės paskyroje „Facebook“.
Pasak pranešimo, darant tokias simuliacijas fantazijai vietos beveik nėra – galimi priešo veiksmai yra paremti konkrečiais žvalgybos duomenimis, todėl už priešą paprastai žaidžia žvalgybos funkciją atstovaujantys kariai, kiekvienam simuliuojamam priešo žingsniui privalomi du kriterijai – jis atliekamas, jei priešas turi reikiamus pajėgumus ir valią tuos pajėgumus panaudoti.
„Wargamingus gali atlikti įvairios organizacijos, jų tikslai taip pat gali būti įvairūs – viską vertiname pagarbiai, bet nepametant sveikos žmogiškos nuovokos: niekas negali atspėti neprognozuojamo priešo scenarijaus ir tuomet vienintelis kelias, mažinantis pažeidžiamumą, yra rėmimasis turimais faktais ir dieną naktį ruošimasis valstybės ginkluotai gynybai turimų faktų apie priešą pagrindu“, – rašo kariuomenė.
Kaip Lietuva ruošiasi gintis?
Anot pranešimo, ilgalaikėje perspektyvoje sunkiai tikėtina, kad Rusija nekels grėsmės Lietuvai ir kitoms NATO šalims.
„Todėl tai, kad šiuo metu Rusijos pajėgumų prie Lietuvos ir kitų Baltijos šalių sienų nėra fiksuojama ir konvencinio puolimo grėsmė nekonstatuojama, mūsų darbotvarkės nekeičia. Intensyviausios kariuomenės veiklos kryptys šiuo metu yra nuolatinės turimų pajėgų pratybos, oro gynybos stiprinimas, kontrmobilumo priemonės ties šalies siena, integracijos su sąjungininkais stiprinimas ir logistikos pajėgumų auginimas. Čia laikas yra mūsų sąjungininkas, nes mes kasdien didiname savo pajėgumus, priešas – praranda ir privalo atstatinėti.
Tačiau ir be stiprinimo mūsų dabartinius pajėgumus šiuo metu sudaro 20+ tūkstančių aktyvaus personalo karių ir daugiau nei antra tiek – rezerve, kurį galime aktyvuoti per labai trumpą laiką, pajėgumai – pėstininkų kovos mašinos sausumos manevrui, 155 mm artilerija, artimojo ir vidutinio nuotolio oro gynyba, specialiosios operacijos, logistika ir kiti. Taip pat Lietuvoje šiuo metu dislokuota apie 3 tūkstančius sąjungininkų, pajėgumai – tankai, pėstininkų kovos mašinos, 155 mm artilerija ir kiti. Šie pajėgumai turi aiškią matematinę vertę mūšio lauke ir prireikus gali būti panaudoti nelaukiant jokių pastiprinimų.
Kaip visuomet, išlieka provokacijų ir kitokių incidentų tikimybė, kadangi vyksta aktyvūs agresijos prieš Ukrainą veiksmai, tam turime budinčius sausumos pajėgų, oro gynybos, specialiųjų operacijų ir kitus pajėgumus, jie gali būti pasitelkti kad ir šiandien popiet“, – rašoma pranešime.
