Sekite 15min Google
Šie skaičiai gerokai skiriasi nuo Ispanijos pateiktų duomenų – Madridas teigia, kad žuvo mažiausiai 72 žmonės.
Trečiadienį–penktadienį į teritoriją persikėlė dešimtys tūkstančių potencialių migrantų, sukeldami diplomatinį konfliktą Europos Sąjungoje – kai kurios valstybės narės sukritikavo Ispanijos migracijos politiką.
Maroko vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai Rachidas El Khalfi teigė, kad iš 11 žuvusiųjų 10 nuskendo, o vienas žmogus nukrito nuo uolėtos vietos.
Marokas bendradarbiauja su Ispanija tikrindamas žuvusiųjų skaičių ir identifikuodamas Ispanijos teritorijoje rastus kūnus.
Pasakė, kokia priežastis
Ministerija staigų antplūdį siejo su „piktybišku socialinių tinklų išnaudojimu“ ir „klaidinančios informacijos skleidimu“.
Tačiau ji taip pat nurodė „teisinių nuostatų klaidingą interpretavimą“ – tai užuomina į liepos 8 d. Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, pagal kurį jūra atvykę migrantai neturėtų būti grąžinami taip greitai kaip kiti.
Ministerija nurodė, kad buvo užfiksuota 40 000 bandymų nelegaliai patekti į Seutą.
Be to, dar 1 135 žmonės bandė nelegaliai įžengti į Ispanijos teritoriją Melilją, esančią toliau į rytus, tačiau buvo nedelsiant grąžinti į Maroko teritoriją, pridūrė ministerija.
Dauguma grįžo į Maroką
Ispanija teigia, kad pastarosiomis dienomis į Seutą pateko daugiau nei 60 000 žmonių, nors dauguma jų jau grįžo į Maroką.
Maroko žmogaus teisių asociacija (AMDH) pranešė apie „beveik 130 aukų“ ir dešimtis dingusiųjų.
Ministerija nurodė, kad prokuratūra pradėjo oficialų tyrimą dėl įvykių.
Kas paskatino tokį masinį judėjimą?
15min primena, kad Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala išanalizavo įvykius Seutoje ir atkreipė dėmesį į žiniasklaidos pranešimus, jog krizė galėjo įvykti su Maroko žinia.
„TikTok“, „Instagram“, „WhatsApp“ ir kitais kanalais plito žinutės, kad Ispanijos siena esą atverta ir į Seutą galima patekti be dokumentų. Ispanijos vyriausybė taip pat teigia, kad klaidinančią informaciją išnaudojo žmonių gabenimu užsiimantys nusikalstami tinklai.
Šioms žinutėms papildomą impulsą suteikė liepos 8 d. Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kad jūra į Seutą mėginančių patekti žmonių negalima automatiškai grąžinti pasienyje, nenagrinėjant kiekvieno atvejo atskirai. Tačiau sprendimas nesuteikė jiems teisės pasilikti Ispanijoje ir neuždraudė vėliau grąžinti pagal įprastą procedūrą. Socialiniuose tinkluose šis skirtumas buvo pateiktas kaip beveik garantuota galimybė likti.
Maroką supykdė Ispanijos draugystė su Alžyru?
Vis dėlto tokio masto antplūdis būtų sunkiai įmanomas be reikšmingo Maroko pasienio kontrolės susilpnėjimo. Ispanijos žiniasklaida fiksavo, kad pirmosiomis valandomis Maroko pareigūnai kai kur beveik nesikišo. Tik vėliau sustabdė masinį judėjimą. Įtarimus dėl galimo sąmoningo migracijos panaudojimo politiniam spaudimui stiprina 2021 metų precedentas. Tuomet, paaštrėjus nesutarimams ir Marokui susilpninus kontrolę, į Seutą per dvi dienas pateko daugiau kaip 8 tūkst. žmonių.
Vėliau Ispanijos ir Maroko santykiai pagerėjo, tačiau kartu Madridas tapo labai priklausomas nuo Rabato bendradarbiavimo saugant sieną. Todėl dalis politikų ir ekspertų kalba apie galimą migracijos instrumentalizavimą.
Kai kurie analitikai teigė, kad Marokas galėjo leisti migrantams kirsti sieną, siekdamas daryti diplomatinį spaudimą Ispanijai, kuri neseniai pagerino ryšius su Rabato pagrindiniu priešu Alžyru.
2021 metais apie tūkstančiai migrantų perėjo į Seutą, pasinaudodami tuo, kad Marokas sušvelnino sienų kontrolę siekdamas daryti spaudimą Ispanijai.
Rusija ir Marokas
15min primena, jog neseniai Marokas tapo trečiąja šalimi, iš kurios Rusija pradėjo pirkti benziną po to, kai Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms sumažino šalies kuro gamybą iki mažiausio lygio per du dešimtmečius.
Rusija praėjusią savaitę gavo jūriniu keliu atgabentą apie 30 000 tonų marokietiško AI-92 markės benzino siuntą, pranešė „Reuters“ du šaltiniai iš šios pramonės srities.
