Ir vasarą naujienų netrūksta. 3 mėn. prenumerata vos už 1,49 Eur!
Išbandyti

„Ifo“:tik 2 šalys pernai pasiekė NATO 2 proc. tikslą turėdamos tvarius viešuosius finansus

Iš 25 šalių tik Lietuva bei Estija 2023 metais pasiekė NATO nustatytą tikslą 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti gynybos išlaidoms, turėdamos tvarius viešuosius finansus, teigiama Vokietijoje įsikūrusio „Ifo“ instituto naujame tyrime.
Shealah Craighead/Planetpix / ZUMAPRESS.com
Shealah Craighead/Planetpix / ZUMAPRESS.com
Temos: 1 NATO

„Ifo“ pažymi, kad dėl duomenų prieinamumo daugiausia dėmesio tyrime skiriama NATO narėms, kurios priklauso ir Europos Sąjungai, taip pat Švedijai, kuri siekia prisijungti prie Aljanso, bei Bendrijai nepriklausančioms Norvegijai ir Jungtinei Karalystei – iš viso 25 šalims.

„2023 metais tik Estija ir Lietuva gynybai skyrė daugiau nei 2 proc. BVP ir jų finansai atitiko Mastrichto kriterijus“, pagal kuriuos nacionalinė skola neturi viršyti 60 proc., o biudžeto deficitas mažesnis nei 3 proc. BVP, nurodoma tyrime.

Suomija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija gynybai išleido daugiau nei 2 proc. savo BVP, tačiau jos neatitiko kurio nors iš pastarųjų kriterijų.

Jungtinė Karalystė 2023 metais pasiekė NATO tikslą ir jos išlaidos sudarė apie 2,1 proc., tačiau valstybės skola sudarė apie 97 proc., o biudžeto deficitas – 3,7 proc. BVP.

„Nuolat didinti išlaidas gynybai galima tik kartu su tvariais viešaisiais finansais“, – pabrėžiama „Ifo“ tyrime.

Septynios iš šių 25 Europos šalių jau dabar daugiau pinigų skiria palūkanų įmokoms nei gynybai. Šiuo klausimu pirmaujančios Italijos vyriausybės palūkanų mokėjimai beveik tris kartus viršija šalies išlaidas gynybai. Vengrija, Ispanija ir JK palūkanoms taip pat išleidžia beveik dvigubai daugiau nei jų gynybos biudžetai.

Tuo metu Vokietija su valstybės skola susijusioms palūkanoms išleidžia perpus mažiau nei gynybai.

„Nors skola leidžia reaguoti į krizes trumpuoju periodu, tai nėra ilgalaikis sprendimas“, – nurodė „Ifo“ tyrėjas Niklas Potrafke (Niklas Potrafkė).

Dabartinėmis įtemptomis ekonominėmis sąlygomis kai kurioms Europos šalims sunku didinti išlaidas gynybai pagal įsipareigojimus NATO. Iki šiol 2 proc. tikslas buvo pasiektas beveik vien tik rytiniame NATO flange.

Instituto skaičiavimai rodo, kad visos kitos tyrime apžvelgtos šalys, išskyrus Liuksemburgą, taip pat galėtų tai įgyvendinti atlikdamos nedideles korekcijas. Vyriausybės turėtų sumažinti apie 1 proc. išlaidų kitose politikos srityse ir šias lėšas panaudoti gynybos sektoriui.

Be to, tyrimas parodė, kad daugiausiai iš apžvelgtų šalių gynybai skiria Lenkija – 3,9 proc. BVP.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Playtime 2024“ – jau rugsėjį Kauną sudrebins didžiausias Lietuvoje kompiuterinių žaidimų festivalis
Reklama
Kaip sutaupyti įsirengiant automatinę laistymo sistemą?
Reklama
Testas apie vėjo elektrines: ką žinote apie elektros gamybą iš vėjo?
Reklama
Dantų atkūrimas per parą – implantacijos laimėjimas, leidžiantis akimirksniu susigrąžinti šypseną
Užsisakykite 15min naujienlaiškius