Baltųjų rūmų pareigūnai anksčiau privačiuose pokalbiuose aiškiai leido suprasti, kad naujausi JAV prezidento pareiškimai dėl Rusijos nėra derybų triukas.
Trečiadienį D.Trumpas savo „ThruthSocial“ tinkle aštriai sukritikavo Indiją, taip greičiausiai užbaigdamas kelis mėnesius trukusias Vašingtono ir Naujojo Delio derybas dėl prekybos susitarimo.
„Nors Indija yra mūsų partnerė, realios prekybos sąveikos tarp mūsų šalių apimtis per daugelį metų išliko ribota. Taip yra todėl, kad Indija taiko itin didelius muitus – vienus didžiausių pasaulyje – ir taiko griežčiausias ir labiausiai apsunkinančias prekybos kliūtis iš visų valstybių. Be to, Indija daugelį metų didžiąją dalį savo karinės įrangos pirko iš Rusijos ir kartu su Kinija išlieka didžiausia Rusijos energijos pirkėja, nors visi nori, kad Rusija nedelsiant nutrauktų žudynes Ukrainoje“, – rašė D.Trumpas.
JAV prezidentas pareiškė, kad „nuo rugpjūčio 1 d. Indijai bus įvesti 25 proc. importo muitai ir papildoma „bauda“ už tai, kas išdėstyta pirmiau“.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, socialiniame tinkle „Facebook“ komentuodamas trečiadieninį D.Trumpo pareiškimą dėl grasinimų Indijai naujais muitais, sakė:
„Prisimenu apskritojo stalo pokalbį su Indijos energetikos ministru, kuriame jis į klausimą apie rusiškas žaliavas atsakė: būtų nuodėmė nepirkti, kai kaina tokia žema.“
Alternatyvūs tiekimai padidintų kainą
Indijos naftos perdirbėjai laukia Naftos ministerijos paaiškinimo dėl tiekimo, kuris į Indiją bus pristatytas po rugpjūčio 1 d. termino, „Bloomberg“ sakė gerai informuoti šaltiniai, kuriems taikomas anonimiškumas. Pasak jų, rafinavimo įmonės mano, kad prireikus jos galės greitai persiorientuoti į alternatyvius tiekimus, tačiau tokiu atveju importo kaina gerokai padidės.
Pasak reitingų agentūros ICRA vyresniojo viceprezidento Prashanto Vasishto, bet koks Rusijos naftos eksporto sumažėjimas turės įtakos Indijos valstybinių naftos perdirbimo gamyklų pelnui. Jo skaičiavimais, 10 JAV dolerių už barelį naftos kainos padidėjimas, jei šis lygis nesikeis vienerius metus, padidins viso Indijos naftos importo išlaidas 13-14 mlrd. JAV dolerių.
Vašingtonas taip pat pasiuntė signalą Kinijai, kitai svarbiai Rusijos partnerei, kad ši sumažintų rusiškos naftos pirkimą. Stokholme vykusiose prekybos derybose su Kinijos vicepremjeru He Lifengu JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad toliau perkant sankcijomis varžomą rusišką naftą gali būti įvesti iki 100 proc. muitai. Pasak S.Bessento, Kinijos atstovai atsakė, kad ketina apsaugoti savo „energetinį suverenumą“ ir yra pasirengę mokėti bet ką.
D.Trumpo administracijos pareigūnai privačiuose pokalbiuose su kolegomis leidžia suprasti, kad jo grasinimas sugriežtinti sankcijas Rusijai, jei Maskva per 10 dienų nesusitars su Kyjivu dėl paliaubų, turėtų būti vertinamas rimtai ir nėra derybų triukas.
Kai kurioms Rusijos bendrovėms buvo naudinga
Tačiau kol kas D Trumpo pareiškimas apie 10 dienų terminą, per kurį Rusija turi pasiekti paliaubų susitarimą su Ukraina, buvo naudingas tik Rusijai, nes dėl jo susilpnėjo pernelyg stiprus rublis. Dėl to Rusijos eksportas tampa konkurencingesnis, todėl rusiškos prekės pasaulinėje rinkoje yra pigesnės, be to, didėja biudžeto pajamos iš naftos eksporto, nes jos gaunamos rubliais, rašo „Reuters“.
Dėl to kai kurių eksportuojančių bendrovių akcijos netgi pakilo po to, kai rublis pradėjo kristi dėl D.Trumpo pareiškimų: „Rosneft“ vertybiniai popieriai nuo savaitės pradžios pabrango daugiau kaip 2 proc., o „Nornickel“ akcijos liepos 29 d. pabrango daugiau kaip 5 proc.
