Įvykių seka sukėlė įtarimų
Apie tai „YouTube“ patalpintame įraše kalba kaunietis Antanas Kandrotas, dar žinomas Celofano pravarde.
„Latvijos VSD vadovas galimai nužudytas dėl Latvijos prezidento dvigubos pilietybės skandalo?“ – retoriškai klausiama lapkričio 11 d. paskelbto įrašo pavadinime.
Jame A.Kandrotas pasakoja apie „Latvijoje įsisiūbavusį didžiulį skandalą“.
Rygietis Aivaras Smanas „paskelbė žinią, jie turi duomenų, kad Latvijos prezidentas turi dvigubą pilietybę“. Jis savo abejones išdėstė rašte Generalinei prokuratūrai ir paprašė išsklaidyti arba patvirtinti tokią informaciją.
„Kadangi jau ilgą laiką įvairiose žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose buvo skleidžiami įtarimai dėl galimai dvigubos Egilo Levito (Vokietijos ir Latvijos) pilietybės, prašau jūsų patikrinti šį faktą pagal savo kompetenciją“, – prašoma rašte.
A.Smanas šį raštą paskelbė ne tik savo paskyroje „Facebook“, bet ir prieš tris mėnesius sukurtame puslapyje „Tautas kalpi“ (latv. „Tautos tarnas“). Iš abiejų paskyrų jo įrašu pasidalijo daugiau nei 2 tūkst. žmonių.
Dar didesnio dėmesio ši informacija sulaukė Lietuvoje – A.Kandroto įrašas „YouTube“ peržiūrėtas jau 18 tūkst. kartų.
„Jei prezidentas neturi antros pilietybės, tegul paneigia, – taip pažįstamo latvio poziciją įraše perteikė jis. – Jei turi pretenzijų, tegul paduoda į teismą. Ir pažadėjo atsiprašyti, jei teismas pripažins, kad Latvijos prezidentas tikrai neturi dvigubos pilietybės.“
Pasak A.Kandroto, apie tai padarytas vaizdo įrašas buvo pašalintas. „O šiąnakt netikėtai mirė Latvijos saugumo departamento vadovas Janis Maizitis, – sutapimais stebėjosi jis. – Įsivaizduojate – ateina popieriai...
Vakar paskelbė, kad kreipsis į Generalinę prokuratūrą, surašo popierius, šiandien į prokuratūrą jau neša dokumentus… Jau yra išsiųsti ir šiąnakt netikėtai miršta Latvijos saugumo departamento vadovas, kuris, beje, ir tvirtino, kad jokie Seimo nariai, jokie valstybės vadovai nėra ir neturi kitų valstybių pilietybių. O tai tau kokia keista istorija!“
A.Kandroto manymu, paaiškėjus, kad žinia apie dvigubą pilietybę neteisinga, saugumo tarnybos vadovas galimai liktų kaltas, būtų atleistas ar sulauktų baudžiamosios bylos.
Vokietijos pilietis nebuvo
Pagal Latvijos konstituciją, jos, kaip ir Lietuvos, prezidentas negali būti kitos šalies piliečiu.
Gandai, esą E.Levitas turi du pasus, tad negali eiti šių pareigų, buvo platinami jau anksčiau. Tiesa, tuomet minėta ne Vokietijos, o Izraelio pilietybė.
Tai buvo melas. Prezidento žiniasklaidos centro vadovė Justine Deičmane prieš kelis mėnesius tinklalapiui „Re:Baltica“ nurodė: „Latvijos prezidentas Egilas Levitas turi vieną pilietybę – Latvijos.”
Tą pačią melagieną be jokių įrodymų dar pernai skelbė Rusijos propagandinis tinklalapis „Sputnik News“. Abejonių dėl prezidento biografijos savo knygoje „Melagingi žodžiai“ kėlė ir Lato Lapsa bei Kristine Bormane.
Gandai apie dvigubą pilietybę paremti E.Levito biografiniais faktais. Jis gimė 1955 m. Rygoje žydo inžinieriaus Jono Levito ir vokietės poetės Ingeborgos Levitės šeimoje.
1972-aisiais šeima dėl disidentinės veiklos buvo priversta palikti Sovietų Sąjungą ir įsikūrė Vakarų Vokietijoje, kur gyveno moters giminaičiai. Levitai ten gyveno iki 1990 m., kai Latvija atkūrė nepriklausomybę.
Nepaisant žydiškų šaknų ir vokiškų šaknų, nuo 2019-ųjų liepos prezidento pareigas einantis E.Levitas sako save pirmiausia laikantis latviu.
Naujienų portalui „Latvijas Avize“ prezidentas pernai pasakojo 1972-1985 m. turėjęs Vokietijos ne piliečio (svetimšalio) pasą. Latvijos ambasada Londone jam jam buvo išdavusi ir Latvijos pasą, bet Vokietija jo nepripažino, nes tuo metu tokia valstybė egzistavo tik juridiškai, bet ne faktiškai.
Gimtajai šaliai atkūrus nepriklausomybę, 1992 m. E.Levitas užsiregistravo kaip jos pilietis. Vokietija tuo metu dvigubos pilietybės nepripažino, tad ir jos piliečiu būti negalėjo.
Nebuvau Vokietijos pilietis. Mano šeima ir aš esame Latvijos piliečiai.
„Nebuvau Vokietijos pilietis, – dar anksčiau tam pačiam portalui sakė neseniai prezidentu tapęs teisininkas. – Mano šeima ir aš esame Latvijos piliečiai.“
Mirė sulaukęs 60-ies
Komentarai apie saugumo tarnybos vadovo J.Maizičio mirtį kaip galimai smurtinę taip pat neturi pagrindo.
Jis tikrai mirė sulaukęs vos 60 metų, buvo pranešta lapkričio 11-ąją.
Užuojautą dėl jo mirties tądien pareiškė E.Levitas ir kiti aukščiausi valstybės pareigūnai.
Konstitucijos apsaugos biuro (taip vadinama Latvijos saugumo tarnyba) vadovu J.Maizitis tapo 2013 m. Prieš tai jis nuo 2000-ųjų iki 2010-ųjų buvo generalinis prokuroras, buvo Latvijos universiteto kviestinis dėstytojas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
