Į 15min redakcija kreipėsi skaitytoja, nukentėjusi nuo sukčių. Oksana (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) pasakojo, kad jai investuoti pasiūlė naujas pažįstamas iš „Facebook“ tinklo.
Jiems pradėjus bendrauti, vyras po kurio laiko ėmė pasakoti, kaip užsidirba pragyvenimui. Jis tvirtino, kad jam nereikia dirbti, nes turi šaltinių, kurie atskleidžia paslaptis apie akcijų rinkų svyravimus ir kai kurių lažybų garantuotą baigtį. Moteris juo pasitikėjo ir „investavo“ kelis tūkstančius eurų.
Supratusi, kad buvo apgauta, Oksana labai gailėjosi prarastų pinigų, tačiau jau netrukus sociainiuose tinkluose jai ėmė aktyviai rodytis reklamos, kuriose buvo siūloma atgauti sukčių išviliotas lėšas.
Jos buvo panašaus turinio – rusų kalba tvirtinama esą Interpolas „susėmė“ finansinių nusikaltėlių gaują, ir už nedidelį tarpininkavimo mokestį galėtų grąžinti pinigus atgal nukentėjusiai.
„Jie man sakė, kad viskas čia gerai, Interpolas turi daug advokatų, su kuriais bendradarbiauja, kai aš pervesiu pinigus, jie advokato atlygį ir tuo pačiu man priklausančią sumą perves į advokato sąskaitą, o jau tada jis su manimi atsiskaitys.
Man atrodė viskas labai logiška, bet nusprendžiau pasikonsultuoti su drauge, kuri pasakė, kad čia dviguba apgavystė“, – pasakojo nukentėjusioji.
Oksana taipa pat pasakojo, kad užpildžius anketą su ją per pokalbių programėlę susisiekė neva Interpolo atstovas, kuris aiškino, kad agentūra sulaikė labai daug sukčių ir perėmė jų finansinius srautus, kuriuos dabar turėtų perduoti nukentėjusiems nuo sukčių.
Tačiau visa tai buvo tik dar viena afera.
Privatūs asmenys kreiptis negali
Lietuvos policijos, o kartu ir Interpolo atstovas viešiesiems ryšiams Ramūnas Matonis patikino, kad ši organizacija niekada nereikalauja pinigų už galimybę atgauti prarastas lėšas.
„Tai yra apgavystė vienareikšmiškai“, – konstatavo R.Matonis.
Maža to, į Interpolą negali kreiptis privatūs asmenys, net tarpininkaujami advokatų.
„Interpolas nėra organizacija į kurią galėtų kreiptis privatūs asmenys dėl kažkokių nusikaltimų. Ši organizacija yra skirta ir veikia tai, kad teisėsaugos institucijos kreipiasi į ją ir keičiasi informacija. Koordinuoja bendras operacijas. Kreiptis į Interpolą žmonėms tiesiogiai galimybės nėra“, – įspėjo R.Matonis.
Apgauti dar kartą
Jau anksčiau dezinformacijos analizės centro debunk.eu vadovas Viktoras Daukšas atskleidė, kad panašiais būdais iš žmonių bandoma vilioti pinigus jau senokai.
„Pirmuosius tokių reklamų atvejus fiksavome maždaug 2023 metų rugpjūtį. Jie dažniausiai būna rusų kalba, tačiau pasitaiko ir anglų. Kiek pastebėjome, jų šaltinis yra panašus kaip tariamo investavimo platformų.
Tai yra schema išvilioti lėšas antrą kartą iš tų žmonių, kurie jau buvo apgauti – susigundžiusių reklama prašoma susimokėti už neva pinigų grąžinimo paslaugą“, – kalbėjo V.Daukšas.
Pasak jo, į anksčiau apgautuosius besitaikantys sukčiai taip palengvina sau darbą – nebereikia patiems ieškoti patiklių interneto vartotojų.
„Suprantama, kad jokių pinigų sukčiai atgauti nepadės, tai yra tiesiog pakartotinės apgavystės būdas“, – pridūrė jis.
Įspėja apie sukčius
Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB) taip pat jau anksčiau yra įspėjęs dėl sukčių pinklių.
„Nusikalstamas veikas elektroninėje erdvėje vykdantys asmenys nuolat ieško naujų būdų, kaip užsidirbti kitų žmonių sąskaita.
Tiek asmenys, tiek organizacijos dažnai nukenčia nuo sukčiavimų, susijusių su įvairiomis socialinės inžinerijos technikomis.
Neretai sukčiams, ypatingai prisidengiant teisėsaugos institucijų vardu, pavyksta manipuliuoti žmonių psichologija, prislopinti kritinį mąstymą įbauginant ir kt. Tad reikėtų nepamiršti, kad sąmoningumas yra geriausia gynyba!“ – komentavo LKPB atstovai.
Akcentuojama, kad Interpolas nepriima fizinių asmenų skundų, o bet kas, teigiantis priešingai, juo labiau, tvirtinantis, kad gali tarpininkauti kreipiantis į šią organizaciją, tiesiog meluoja.
„Žmogui užtektų užeiti į oficialią Interpolo svetainę ir pamatyti, kad ši organizacija nepriima nagrinėti asmenų pareiškimų, nevykdo jų tyrimų ir kt. Visą tai atlieka nacionaliniai policijos padaliniai“, – įspėjo LKPB.
Taigi, susidūrus su Interpolo vardu teikiamais pasiūlymais atgauti prarastus pinigus, piliečiai turėtų išlikti budrūs ir nesusigundyti tokia galimybe.
15min verdiktas: Melas. Pasiūlymai atgauti prarastas lėšas per tarpininkus kreipiantis į Interpolą, tėra dar vienas bandymas išvilioti pinigus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
