Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 17d. 17:01

Išpuoliai Prancūzijos bažnyčiose: kaltinti musulmonus skuba tik demagogai

Nuniokota bažnyčia Prancūzijoje 15min tema
„Facebook“ nuotr. / Nuniokota bažnyčia Prancūzijoje

Tuo metu, kai prancūzai dėkoja ugniagesiams, per 15–30 lemtingų minučių suvaldžiusiems Dievo Motinos katedros gaisrą, islamofobai ir sąmokslo teorijų fanatikai bando vadinti beveik neabejotinai nelaimingą atsitikimą Paryžiuje musulmonų įvykdytu nusikaltimu. Musulmonai esą kalti ir dėl daugiau nei tūkstančio vandalizmo aktų šalies bažnyčiose per praėjusius metus. Visažiniai klysta: Prancūzijoje taip siautėti gali ne tik islamo ekstremistai.

Prancūzijos pareigūnai jau gaisro katedroje vakarą suskubo patikinti, kad nėra jokių ženklų, jog galėjo būti įvykdytas nusikaltimas. Vėliau pranešta, kad liepsnos greičiausiai įsiplieskė atsitiktinai – dėl trumpo sujungimo statinio dalyje, kurioje vyko rekonstrukcijos darbai.

Tiesa, tai pareikšta neoficialiai – o tai reiškia, kad atsiradusį informacinį vakuumą greitai užpildė sąmoksliškos ir niekuo nepagrįstos teorijos.

Žaibiškai išplito klastotės

Ne vien apie tariamą musulmonų atsakomybę už gaisrą Dievo Motinos katedroje, bet ir apie tai, kad musulmonai neva džiaugėsi matydami degančią šventovę.

Didžioji dalis dezinformacijos iki šiol skleidžiama socialiniuose tinkluose – per netikras paskyras, priskiriant išgalvotas citatas realiems politikams, pavyzdžiui, JAV Kongreso narei, musulmonei Ilhan Omar.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ilhan Omar
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ilhan Omar

Ji, kalbėdama apie gaisrą Paryžiuje, esą pareiškė: „Ką pasėjo, tą ir pjauna.“ Žinoma, I.Omar tokių žodžių niekada neištarė ir neskelbė.

Propagandiniai teiginiai, skatinantys žmones galvoti, kad Dievo Motinos katedrą padegė teroristai, ir kaltinti būtent musulmonus, paplito labai greitai.

Internete greitai paplito ir nuotrauka, kurioje matyti du neva musulmonai, plačiai besišypsantys degančios Dievo Motinos katedros fone.

Netrukus paaiškėjo, kad nuotrauka, pirmą kartą pasirodžiusi rusų propagandiniame tinklalapyje „Sputnik News“, yra suklastota – du vyrai buvo į ją „įklijuoti“. Tai nustatė Kolorado universiteto JAV medijų tyrėjai.

„Twitter“ nuotr./Suklastota nuotrauka iš Paryžiaus
„Twitter“ nuotr./Suklastota nuotrauka iš Paryžiaus

Žinoma, nustatyti klastotę užtrunka, o propagandiniai teiginiai, skatinantys žmones galvoti, kad Dievo Motinos katedrą padegė teroristai, ir kaltinti būtent musulmonus, paplito labai greitai.

Panašių teiginių Prancūzijoje pastaraisiais mėnesiais būta ir daugiau, ypač pasirodžius pranešimams apie šalies bažnyčias, kenčiančias nuo vandalizmo aktų.

Daugybė demagogų, beje, įkvėpusių australą Brandoną Tarrantą, kuris kovo viduryje Naujosios Zelandijos mečetėje iššaudė 50 žmonių, tikina, kad Prancūzijoje kilusi neapykantos krikščionims banga ir kad ją sukėlė tariamas musulmonų antplūdis.

„Šuns švilpuko politika“

Žinoma, galima neabejoti, kad išpuolių – jei tiksliau, vandalizmo aktų – Prancūzijos bažnyčiose išties nemažai.

Kartais pranešama apie žmonių išmatomis ant bažnyčios sienos išvedžiotą kryžių. Kartais – apie nukirsdintą ar tiesiog numestą ir sudaužytą Mergelės Marijos statulą. Retkarčiais kyla ir gaisras.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Deganti Šv. Sulpiso bažnyčia Paryžiuje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Deganti Šv. Sulpiso bažnyčia Paryžiuje

Kai tokie nusikaltimai vykdomi Prancūzijoje, kuri kartais pavadinama „vyriausiąja Bažnyčios dukterimi“, žmonės, be abejo, išsigąsta.

Prancūzus neseniai pribloškė dienraščio „Le Figaro“ pasakojimas apie paauglius, nusišlapinusius į indą su švęstu vandeniu prie bažnyčios Ardešo departamente šalies vakaruose.

Dalis žmonių pyksta, esą apie tokius incidentus kone specialiai nerašo pagrindinė Prancūzijos žiniasklaida. Prancūzai, ypač katalikai, klausia, kodėl užtenka trumpų priblokštų žmonių citatų ir santūrių pranešimų apie nusikaltimo pobūdį.

Būtent musulmonų radikalai garsiai nemini, bet akivaizdžiai užsiima vadinamąja „šuns švilpuko politika“.

Aktyviausi ir aštriausi, aišku, – konservatyvūs politikai. Du Nacionalinio susirinkimo – Parlamento žemųjų rūmų – nariai paragino suburti parlamentinę komisiją ir ištirti „antikrikščioniškus veiksmus“.

Savo ruožtu kraštutinių dešiniųjų atstovai dar garsiau klykia, esą krikščionybė Prancūzijoje, o kartu neva ir visa Vakarų civilizacija, atsidūrė pavojuje.

Būtent musulmonų tokie radikalai garsiai nemini, bet akivaizdžiai užsiima vadinamąja „šuns švilpuko politika“.

Tokie švilpukai, žinia, skleidžia aukšto dažnio garsą, kurio negirdi žmogus, bet girdi keturkojai. Laikantis šios strategijos siekiama miglotomis frazėmis pulti konkrečius visuomenės segmentus, kurie išgirstų jiems siunčiamą žinią – dažniausiai kupiną neapykantos.

Demagogai skatina netikėti net oficialiais tyrimo rezultatais. Esą jei gaisrą sukėlė islamistai, apie tai Prancūzija nesužinos, nes pareigūnai nuslėps jautrią informaciją.

Taikomasi ir į musulmonus

Tiesa, Prancūzijos Katalikų bažnyčios vadovai, nors ir oficialiai pasmerkiantys paskiras atakas, yra linkę susilaikyti nuo situacijos dramatizavimo. Kodėl?

Visų pirma, krikščionybė ir apskritai religingumas Prancūzijoje, kaip ir daugelyje Vakarų šalių, nyksta.

Katalikais save laiko 51 proc. Prancūzijos gyventojų, o net 40 proc. teigia, kad yra netikintys. Ir šalies prezidentas Emmanuelis Macronas – agnostikas. Islamą išpažįsta vos 5,6 proc. šalies gyventojų, be to, vis didesnė dalis musulmonų iš tiesų netiki, bet bijo tai viešai pripažinti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas prie degančios Paryžiaus katedros
AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas prie degančios Paryžiaus katedros

Be to, analizuojant statistiką aiškėja, kad katalikai ir katalikų institucijos nėra išskirtiniai vandalizmo aktų taikiniai. Tokių nusikaltimų apskritai nemažai ir ir jie vykdomi prieš visas religines grupes.

Krikščionybė ir apskritai religingumas Prancūzijoje, kaip ir daugelyje Vakarų šalių, nyksta.

Maždaug 36 mln. prancūzų yra katalikai, o 2018 metais suskaičiuota kiek daugiau nei tūkstantis neapykantos nusikaltimų, kurių taikiniai buvo būtent katalikai. Vienas išpuolis teko 33 tūkst. katalikų.

Apie 8,4 mln. šalies gyventojų – musulmonai. Į juos ir mečetes išpuoliais 2016 metais taikytasi maždaug 400 kartų. Vienas išpuolis teko 21 tūkst. musulmonų.

Ir nors vėlesniais metais išpuolių prieš musulmonus sumažėjo, akivaizdu, kad ši mažuma kenčia dažniau nei katalikai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Musulmonai Prancūzijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Musulmonai Prancūzijoje

Tiesa, Prancūzijoje iš tiesų žymiai padažnėjo antisemitizmo atvejų, bet, kaip pastebi analitikai, čia pirštu besti galima ir į radikalius musulmonus, ir į kraštutinius dešiniuosius, kurie pastaraisiais mėnesiais aktyviai veikia „Geltonųjų liemenių“ judėjime.

Keli dešinieji radikalai neseniai užsipuolė garsų žydą filosofą Alainą Finkielkrautą.

Vagys žino, ko ieškoti

Prancūzų vyskupų konferencijai vadovaujantis arkivyskupas Georges'as Pontier, paklaustas apie vandalizmą bažnyčiose, kalba atsargiai: „Mūsų požiūris nuosaikus. Nenorime, kad būtų kalbama apie persekiojimą. Nenorime skųstis.“

„Mes nesame katalikofobijos aukos. Per savo istoriją judaizmas nuolat kovojo prieš antisemitines grupes. Mes, Prancūzijos katalikai, su tokiu smurtu dabar nesusiduriame kiekvieną dieną!“ – priminė dvasininkas.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Georges'as Pontier
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Georges'as Pontier

Prancūzijos kunigai nuosaikią reakciją į išpuolius prieš bažnyčias aiškina ir nenoru pradėti kampaniją, kuri tik padrąsintų Bažnyčios kritikus.

Kadangi antraštėse mirga kunigų seksualinės prievartos prieš vaikus skandalų vingiai, šalies vyskupai šiuo metu pernelyg prastos reputacijos, kad sulauktų didelių simpatijų. Internete juokaujama, kad Bažnyčiai vandalizmo aktais keršija anksčiau kunigų prievartą patyrę ir užaugę vaikai.

Kovo 17-ąją nedidelį gaisrą Paryžiaus Šv. Sulpiso bažnyčioje greičiausiai sukėlė senus rūbus padegę benamiai.

Ekspertai taip pat pastebi, kad nusikaltimų priežasčių yra įvairių. Kai kuriuos įvykdo taip savotiškai pokštaujantys paaugliai, taip pat siautėja vagys, elgetos.

Pavyzdžiui, kovo 17-ąją nedidelį gaisrą Paryžiaus Šv. Sulpiso bažnyčioje greičiausiai sukėlė senus rūbus padegę benamiai.

Vagys paprastai veikia organizuotai. Jie į bažnyčias braunasi puikiai žinodami, kad juodojoje rinkoje uždirbs pardavę paauksuotus indus, senus paveikslus ir elegantiškas statulas. Plėšikai įsilaužę į bažnyčią paprastai griebia ko atėję ir nieko kito neliečia.

Satanistai, anarchistai, islamistai

Vos 5 proc. Prancūzijos katalikų lankosi sekmadienio mišiose, tad daugelis bažnyčių tuščios ir šešias savaitės dienas apskritai uždarytos. Dalis jų užvėrusios duris visam laikui ir apleistos – o vandalus visada traukia apleisti pastatai.

Vyriausybė vykdo programą, pagal kurią bažnyčioms padedama įsigyti geresnes apsaugos sistemas, bet jų dažnai negana. Dar dažniau kunigai tiki, kad bažnyčias apsaugos Dievas, ir pareiškia, jog užteks paprastų spynų.

Aišku, būtų dar geriau, jei bažnyčios taip neviliotų vandalų, tačiau specialistai mano, kad pastariesiems net nėra labai svarbu, ką jie bjauroja.

„Dalis visuomenės narių neužaugo ir nebuvo auginami kaip krikščionys bei nesupranta, ką reiškia tokie išpuoliai prieš tai, kas šventa“, – tvirtino sociologas Philippe'as Portier.

Specialistų teigimu, tokie vandalai priešiški religijai, bet juos klasifikuoti sunku, nes atsakomybės už išpuolius jie neprisiima. Chuliganai varto kryžius, daužo statulas, mėto ostijas – paplotėlius, naudojamus konsekracijai ir komunijai.

„Twitter“ nuotr./Užrašas „Nužudyk Dievą!“ ant bažnyčios sienos Prancūzijoje
„Twitter“ nuotr./Užrašas „Nužudyk Dievą!“ ant bažnyčios sienos Prancūzijoje

Galiausiai Prancūzijos vyriausybė dar prieš dešimtmetį įspėjo, kad policija turi atidžiau stebėti sektantų grupes – ypač satanistus, kurie puola bažnyčias ir kapines bei „elgiasi barbariškai“.

Prancūzų dienraščio „Liberation“ faktų tikrinimo padalinys „CheckNews“ iš Vidaus reikalų ministerijos gavo duomenis, kad šalies bažnyčios marginamos satanistiniais, anarchistiniais, nacionalistiniais, islamistiniais užrašais, taip pat – svastikomis, skaičiumi 666.

Kokios proporcijos, ministerija atskleisti atsisako. Bet visi tokie pasižymėjimai įtraukiami į bendrą statistiką – kitaip tariant, užrašas ant bažnyčios sienos yra tokio pat reikšmingumo kaip, pavyzdžiui, tabernakulio išniekinimas.

„Deja, ministerija nesuteikia daug detalių. Bet privalu atsiminti, kad bet koks vandalizmo aktas, net grafitis, visiškai nenukreiptas prieš religiją, statistiškai yra laikomas antikrikščionišku veiksmu“, – 15min teigė „Liberation“ žurnalistas Jacques'as Pezet.

Komentarai: 26

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

00:37
02:32
01:00

RESTA 2019

Naviguok į ateitį

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min