Jis turėjo galingas anglies pluošto rankas, ištįsusias po 2,4 metrus į kiekvieną pusę, pjautuvo dydžio sraigtus ir daugybe laidų, išsikišusių antenų ir velcro dirželių. Šis dronas pakeičia 155 mm haubicą: nugabena sviedinius iki taikinių ir juos numeta.
„Ar galite padaryti jį didesnį?“ – neseniai vykusioje gynybos parodoje ministras Mychaila Fedorovas kreipėsi į drono kūrėjus. Jie atsakė, kad jau dirba tuo klausimu.
Ukrainoje kuriama karo ateitis, o technologijų evangelistas M.Fedorovas, kuris vos 4 mėnesius eina gynybos ministro pareigas, yra vienas iš jos autorių.
Taip, kaip išmaniosios programėlės reformavo taksi paslaugas ir maisto pristatymo rinką, M.Fedorovas tiki, kad kariuomenė yra pasirengusi pertvarkai. Tai, pasak jo, reiškia, kad kuo daugiau kovos veiksmų reikia užkrauti mašinoms, įskaitant ir tas, kurios vieną dieną galės pačios priimti mirtinus sprendimus.
„Pasauliui reikalingas saugumas ir tik autonominiai ginklai gali jį užtikrinti, – sėdėdamas savo kabinete Gynybos ministerijoje sakė M.Fedorovas. – Autonominiai ginklai – tai naujieji branduoliniai ginklai. Juos turinčios šalys bus apsaugotos“.
Nors robotai-žudikai gali atrodyti lyg siaubinga perspektyva iš distopinės mokslinės fantastikos, lenktynės dėl jų vyksta visame pasaulyje.
Dirbtinio intelekto panaudojimas ginkluotės sistemose Ukrainoje dar tik įsibėgėja. Dabar dirbtinis intelektas daugiausiai padeda atpažinti taikinius, pavyzdžiui, gelbsti dronų pilotus, kai miške prireikia atpažinti paslėptą ir užmaskuotą tanką. Tačiau ši technologija tobulėja. M.Fedorovas mano, kad tai yra vienas iš Ukrainos naujosios kartos ginklų ramsčių, dėl kurių jos kariuomenė, turinti mažesnį skaičių karių, gali toliau kovoti.
Šie ginklai yra dalis M.Fedorovo ir prezidento Volodymyro Zelenskio sukurtos strategijos, kuria siekiama pastūmėti Rusiją susitarti ir užbaigti karą.
Strategijoje, pavadintoje „Oras, žemė, ekonomika“, numatoma pasitelkti dronus ir kitus pažangius ginklus tam, kad būtų perimta bent 95 proc. į Ukrainos Rusijos paleidžiamų bepiločių orlaivių ir raketų. Joje taip pat įvardytas tikslas šiais ginklais nužudyti arba sunkiai sužeisti daugiau karių, nei Maskva gali užverbuoti ir, sprogdinant naftos eksporto terminalus, susilpninti Rusijos ekonomiką.
Ukrainos ginkluotosiose pajėgose kilo pasipriešinimas futuristinėms M.Fedorovo kalboms apie robotų karą. Anot analitikų, tarp jo ir generolų vyksta kova dėl valdžios. Kai kurie vadai tikina, kad greito perėjimo prie dronų mūšių idėja neturi nieko bendra su niūria purvinų apkasų ir sudaužytų kūnų realybe.
M.Fedorovas neatrodo sutrikęs. Jis pasakojo, kad, vykdydamas savo misiją, kuria bando spausti kariuomenę kuo greičiau diegti technologijas, per dieną surengia apie tuziną susitikimų ir dirba po 10 ar 12 valandų. Jis laikosi griežtos dietos, kurią sudaro salotos ir grikių duona.
Ministro susidomėjimas technologijomis prasidėjo nuo vaizdo žaidimų, kuriuos jis žaidė dar būdamas paauglys, augęs plieno gamyba pagarsėjusioje Zaporižioje. Savo pomėgį jis pavertė karjera technologijų srityje. Dar nebaigęs aukštojo mokslo, jis įkūrė skaitmeninės reklamos įmonę ir tapo „Facebook“ partneriu parduodant tikslinę reklamą šiame socialiniame tinkle.
V.Zelenskis pasamdė M.Fedorovą tam, kad šis pasirūpintų jo kampanijos socialiniuose tinkluose reklama prieš 2019 m. prezidento rinkimus. Kai jis buvo 28-erių, prezidentas paskyrė jį vadovauti ministerijai, atsakingai už vyriausybės paslaugų skaitmeninimą.
Kai M.Fedorovas, kuris niekada netarnavo kariuomenėje, sausį persikėlė į Gynybos ministeriją, jis su savimi atsivedė patarėjų ir duomenų analitikų komandą. Joje – daugiausiai jauni vyrai ir moterys, išsiskiriantys tuo, kad eina į darbą, vilkėdami džemperiais. Viename ministerijos koridoriuje M.Fedorovas nurodė pastatyti stalo teniso stalą.
Nuo tada, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą, M.Fedorovas yra Ukrainos kontaktinis asmuo, palaikantis ryšius su Silicio slėniu. Siekdamas pritraukti karinių technologijų, jis reklamavo karą kaip bandymų poligoną gynybos įmonėms.
Ukrainoje jis susitiko su Alexu Karpu, į gynybą orientuotos duomenų analizės bendrovės „Palantir“ generaliniu vadovu, ir Ericu Schmidtu, buvusiu „Google“ generaliniu direktoriumi, įkūrusiu rizikos kapitalo fondą „D3“, kuris orientuojasi į ginkluotės vystymą Ukrainoje.
Po praeitą savaitę įvykusio susitikimo su A.Karpu ministras pareiškė, kad Ukraina bendradarbiauja su „Palantir“ tam, kad galėtų toliau integruoti dirbtinį intelektą karybos srityje, įskaitant sistemas, skirtas oro atakoms analizuoti, žvalgybos duomenims apdoroti ir giluminiams smūgiams į Rusijos teritoriją planuoti.
Neseniai vykusioje gynybos technologijų parodoje, kurioje dalyvavo M.Fedorovas, buvo eksponuojama daugybė inovatyvių Ukrainos produktų, sukurtų mūšio laukui – būtent tą jis ir reklamavo.
Joje buvo ričių su šviesolaidžio laidais, kurie nukreipia elektroniniams trikdžiams neatsparius dronus. Buvo iš baliono pagamintas ginklas – delno dydžio žvalgybinis dronas. Taip pat žalia bepilotė antžeminė transporto priemonė, atrodanti kaip stalas, pritvirtintas prie mini buldozerio. Buvo dešimtys nedidelių išmaniųjų ginklų prototipų, turinčių pakeisti kulkosvaidžius, snaiperių šautuvus, tankus ir artilerijos sistemas.
M.Fedorovas žvilgtelėjo į mikrobangų krosnelės dydžio nuotoliniu būdu valdomą lėktuvą su plastikiniu duonos kepalo formos fiuzeliažu. Šis nepadoriai pigus sprogstamasis dronas taip ir pavadintas – „Kepalu“.
„Visa tai keičia žaidimo taisykles“, – sakė jis.
Kaip ir dauguma Ukrainos mūšio lauko technologijų, parodoje esantys prietaisai kažkada buvo sulituoti arba suklijuoti lipnia juosta kažkieno garaže. M.Federovas pasiteiravo apie kainas. Anot jo, viskas turi būti pigu ir tinkama panaudoti vieną kartą, nes daug kas bus tiesiog numušta arba susprogdinta.
M.Fedorovas nori panaudoti šias technologijas tam, kad pašalintų kuo daugiau Rusijos karių.
Abi kariuomenės patiria milžiniškų nuostolių, nes virš mūšio lauko nuolat zuja bepiločiai orlaiviai, keldami mirtiną pavojų bet kuriam kareiviui ar transporto priemonei, kurie juda „žudymo zonoje“ – kelių kilometrų pločio juostoje palei fronto liniją, kurioje dominuoja bepiločiai ginklai.
M.Fedorovas šį karo etapą pavadino „tikslingu naikinimu“. Ministro tikslas – padidinti Rusijos aukų skaičių nuo maždaug 35 tūkst. žuvusiųjų ir sužeistųjų per mėnesį iki daugiau kaip 50 tūkst. Jo teigimu, tokie rodikliai sulėtins invaziją, o vėliau ją sustabdys.
Padėjėja Valerija Jonan pažymėjo, kad M.Fedorovas „tiki karo matematika“.
Ateityje, interviu metu sakė ministras, visas kovas vykdys robotai. Jo teigimu, „žudymo zonoje“ visiškai neliks žmonių. Jis prognozuoja, kad bepilotės sistemos kovos tarpusavyje ant žemės ir ore.
Anot M.Fedorovo, tobulėjant robotinėms sistemoms bus suprasta, kad drakoniški gyvosios jėgos nuostoliai kare „yra netvarūs ir karas vėl evoliucionuos“.
Vis dėlto karai linkę vystytis nenuspėjamomis kryptimis, o žmonių atitraukimas iš rikiuotės gali padidinti šią riziką.
M.Fedorovo vizija ne retai prieštarauja Ukrainos karinių vadų vizijai.
Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis nevengia mūšių, kuriuose naudojama tradicinė taktika – šarvuočiai ir pėstininkų manevrai. Anksčiau kare su šiomis strategijomis jis pasiekė didelių pergalių.
Tarp gynybos ministro ir karinės vadovybės kilęs ginčas praėjusį mėnesį iškilo į viešumą.
Ukrainiečių dalinys „Skala“ pabandė surengti rizikingą puolimą šarvuotomis transporto priemonėmis netoli Pokrovsko Rytų Ukrainoje ir prarado keturis šarvuočius. Kariai žuvo ir buvo sužeisti, nors jų skaičius ginčijamas.
Vėliau M.Fedorovo patarėjas Serhijus Sternenka „Flešas" socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime pažėrė aštrios kritikos šiai taktikai.
„Mes dažnai juokiamės iš priešo, kai jis siunčia savo karius kolonomis, – rašė S.Sternenka, turėdamas omenyje šarvuočius. – Taip elgtis su mūsų žmonėmis yra nusikaltimas. Už tai turėtų būti prisiimta atsakomybė.“
„Skala“ padalinys rėžė atgal, apkaltindamas S.Sternenką, kad šis puoselėja fantastines idėjas, visiškai nesusijusias su realybe mūšio lauke.
Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje padalinys rašė, kad šturmo grupė ėmėsi būtinos rizikos, kad išgelbėtų bendražygius, kuriems reikėjo pagalbos.
„Jei ponas Sternenka žino, kaip organizuoti šturmo veiksmus prieš priešo atraminius punktus Pokrovske, – rašoma jame, – jis turėtų stoti į kariuomenę ir kovoti.“
Vis dėlto brigados fronto linijoje iš esmės priėmė bet kokį pranašumą, kurį gali suteikti technologijos.
„Turime jauną ministrą, kuris domisi technologijomis, jis mąsto taip pat kaip ir mes“, – sakė Kyryla Veresas, K-2 brigados, kuri dar karo pradžioje pradėjo naudoti sprogstamuosius pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronus, vadas.
Su M.Fedorovu mums nereikia nieko aiškinti, pridūrė K.Veresas.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad M.Fedorovo, kaip gynybos ministro, darbas sulaukė didelio palaikymo tarp ukrainiečių. V.Zelenskis jį gyrė, sakydamas, kad yra „dėkingas už didėjantį bepiločių orlaivių, pasiekiančių kariuomenę, skaičių“.
Pasak M.Fedorovo, viena iš teigiamų karo pusių yra milžiniški duomenų, kuriuos pavyko surinkti, kiekiai.
Jis vadovauja pastangoms gauti pajamų iš Ukrainos karo metu surinktų duomenų arba jais keistis, įskaitant daugiau kaip 5 mln. stebėjimo ir smogiamųjų dronų nufilmuotų mūšio lauko vaizdo įrašų su komentarais biblioteką. Tarp jų yra filmuotos medžiagos, kurioje matyti, kaip žmonės elgiasi priartėjus bepiločiams dronams-žudikams, pavyzdžiui, bėga ar slepiasi.
Praėjusį mėnesį Gynybos ministerija, įgyvendindama programą „Avenger Labs“, atvėrė šią duomenų biblioteką sąjungininkų šalių bendrovėms, kad jos galėtų treniruoti savo dirbtinio intelekto modelius.
Žmogaus teisių grupės nepritaria dirbtinio intelekto naudojimui mirtinuose ginkluose. Tačiau M.Fedorovas teigė, kad „rizika nėra tokia didelė, kaip jums atrodo“.
-
Tokie žodžiai Dūmoje nuskambėjo pirmą kartą: Rusija turi nutraukti karą, kitaip – neatlaikys
-
Estijos reakcija į numuštą droną: NATO oro policija veikia
-
Rusija gąsdina NATO ir Rusijos kaktomuša: „Pasekmės bus katastrofiškos“
-
„Reuters“: Kinija slapta parengė dalį Rusijos kariuomenės karui prieš Ukrainą
-
Lietuva išreiškė protestą Rusijai dėl nesiliaujančio Ukrainos miestų apšaudymo, taikantis į civilius
-
Linas Kojala paaiškina Rusijos grasinimus Baltijos šalims: „Tikrinamas mūsų atsparumas“
Kol kas ši technologija daugiausia dėmesio skiria karinei įrangai, o ne kariams identifikuoti, nurodė padėjėjai. Prieiga prie „Avenger Labs“ suteikiama su sąlyga, kad Ukraina gaus iš šių duomenų sukurtus dirbtinio intelekto modelius. Susidomėjimą tuo išreiškė apie 20 bendrovių.
„Taip laimi abi pusės“, – pažymėjo M.Fedorovas.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
