Jūroje aptiktas plaustas su nuskendusio kreiserio „Moskva“ karių daiktais

JAV tikisi, kad pirmosios dvi NASAMS priešlėktuvinių raketų sistemos Ukrainai bus pristatytos per du mėnesius.

JAV gynybos departamento atstovas spaudai generolas Patrickas Ryderis šią informaciją paskelbė penktadienį vykusioje trumpojoje spaudos konferencijoje, pranešė Pentagonas.

„Tikimasi, kad dvi NASAMS baterijos bus išsiųstos per ateinančius du mėnesius. Šios oro gynybos sistemos padės Ukrainai apsisaugoti nuo oro grėsmių, ypač nuo orlaivių, bepiločių orlaivių ir sparnuotųjų raketų“, – sakė jis.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Trumpo nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, jog Ukraina su penkiomis šalimis tariasi dėl oro gynybos sistemų tiekimo Ukrainai.

Rugpjūčio antroje pusėje JAV paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įtraukti NASAMS kompleksai, galintys sustiprinti Ukrainos oro gynybos sistemą.

Anksčiau buvo reiškiama nuomonė, kad dvi NASAMS priešlėktuvinių raketinių kompleksų baterijos su joms skirtomis raketomis galėtų pridengti ne daugiau kaip du objektus.

Ukraina iš Vakarų partnerių laukia ne tik NASAMS, bet ir vokiškų IRIS-T sistemų.

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis smerkia Rusijos kariškių žiaurumus Iziume, Charkivo srityje ir remia Rusijos politinių lyderių patraukimą atsakomybėn.

„Europos Sąjungą labai sukrėtė Ukrainos institucijų aptiktos masinės kapavietės su daugiau kaip 440 kūnų Iziume, neseniai išlaisvintame iš įsiveržusių Rusijos pajėgų. Mes taip pat kuo griežčiausiai smerkiame žiaurumus“, – pažymi J.Borrellis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

Jis tai pat pabrėžė, kad Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą palieka kraujo ir destrukcijos pėdsakus visoje Ukrainoje. „Tūkstančiai civilių gyventojų jau žuvo, dar daugiau buvo kankinami, persekiojami, seksualiai išnaudojami, pagrobti ar priverstinai perkelti. Toks nežmoniškas Rusijos pajėgų elgesys, kuriuo visiškai nepaisoma tarptautinės humanitarinės teisės ir Ženevos konvencijų, turi būti nedelsiant nutrauktas“, – pabrėžė J.Borrellis.

Jis taip pat sakė, kad Rusija, jos politinė vadovybė ir visi asmenys, susiję su dabartiniais tarptautinės teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais Ukrainoje, turi būti patraukti atsakomybėn. „ES remia visas pastangas šioje srityje“, – sakė J.Borrellis.

Susirūpinimas dėl Ukrainos, kurį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui aukščiausiojo lygio susitikime išreiškė Kinijos ir Indijos lyderiai, daro jam spaudimą užbaigti karą, penktadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

„Manau, tai, ką girdite iš Kinijos, iš Indijos, atspindi viso pasaulio susirūpinimą dėl Rusijos agresijos poveikio Ukrainai ir ne tik Ukrainos žmonėms“, – pareiškė jis reporteriams.

„Manau, tai didina spaudimą Rusijai užbaigti šią agresiją.“

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi V.Putinui penktadienį pasakė, kad dabar „ne laikas karui“.

Naująjį Delį ir Maskvą sieja ilgalaikiai ryšiai, užsimezgę dar Šaltojo karo metais, o Rusija išlieka didžiausia Indijos ginklų tiekėja.

Tačiau abiem lyderiams pradėjus savo pirmąjį susitikimą akis į akį nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios, N.Modi V.Putinui Samarkande pareiškė:„Ekscelencija, žinau, kad šiandien ne laikas karui.“

Dieną anksčiau savo susirūpinimą Rusijos prezidentui išreiškė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, laikomas galingiausiu Rusijos sąjungininku pasaulio arenoje.

JAV pareigūnai sako, kad Kinijos parama Maskvai daugiausia yra retorinė ir kad Pekinas atmetė prašymus perduoti karinės įrangos, privertęs Maskvą kreiptis į Šiaurės Korėją ir Iraną.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, jog Kremlius, nepaisydamas ukrainiečių kontrpuolimo, neplanuoja „koreguoti“ Rusijos karinės operacijos Ukrainoje, ir pažymėjo, kad Maskva „neskuba“ jos užbaigti.

„[Specialiosios karinės operacijos] planas nekoreguotinas“, – pareiškė jis reporteriams per regioninį aukščiausiojo lygio susitikimą Uzbekistane.

„Mūsų puolimo operacijos pačiame Donbase nesustoja. Jos vyksta nedideliu tempu. Rusijos kariuomenė užima vis naujas ir naujas teritorijas“, – pažymėjo V.Putinas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Mes neskubame... iš esmės nėra jokių pokyčių.“

V.Putinas taip pat pareiškė, kad Rusija „nekariauja visa kariuomene“. Anot jo, kariauja tik Rusijos kariuomenės dalis – tik „pagal sutartį tarnaujantys kariai“.

Pasak Rusijos prezidento, pagrindinis „karinės operacijos“ tikslas – „visos Donbaso teritorijos išlaisvinimas“ – nesikeičia.

Jis taip pat apkaltino ukrainiečių pajėgas mėginant vykdyti „teroristinius aktus“ ir gadinti Rusijos civilinę infrastruktūrą.

„Mūsų atsakas į tai kol kas yra išties gana santūrus, – pareiškė V.Putinas. – Jeigu tai tęsis toliau, atsakas bus rimtesnis.“

Ukrainoje aptikus naujų masinių kapaviečių, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį pareiškė, kad Rusija elgiasi „siaubingai“ ir greičiausiai yra atsakinga už karo nusikaltimus.

„Kaip bebūtų siaubinga, tai yra besitęsiančios istorijos dalis, pamatome tai, kai tik Rusijos potvynis atslūgsta iš okupuotų Ukrainos dalių“, – pareiškė jis reporteriams.

„Matome, kas lieka po jo atoslūgio. Ir šie neseniai aptikti, kaip sakoma, 440 masinių kapų, Iziume dar kartą apie tai primena“, – pareiškė A.Blinkenas, turėjęs omenyje Ukrainos rytuose esantį miestą, iš kurio ukrainiečių pajėgos išvijo Rusijos karius.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

JAV valstybės sekretorius paragino ukrainiečius saugoti įrodymus, kad šiuos karo žiaurumus būtų galima patvirtinti dokumentais, ir pridūrė: „Už tai turi būti atsakyta.“

„Daugeliu atvejų tokie veiksmai prilygs karo nusikaltimams“, – pažymėjo A.Blinkenas.

Šveicarija penktadienį sustabdė supaprastinto vizų režimo Rusijai galiojimą ir prisijungė prie Europos Sąjungos, kuri žengė panašų žingsnį reaguodama į Maskvos invaziją į Ukrainą.

Vyriausybė pareiškė, kad „visiškai sustabdė“ 2009 metų susitarimą, kuriuo Rusijos piliečiams buvo sušvelnintos įvažiavimo į šią Alpių šalį taisyklės.

„Tai nereiškia, kad įvestas bendras draudimas išduoti Rusijos piliečiams vizas“, – sakoma Šveicarijos federalinės tarybos pareiškime. Jame priduriama, kad lieka galioti įprastas vizų režimas.

Šis žingsnis atspindi ES priimtą sprendimą. Bloko šalys rugpjūčio pabaigoje sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą, tačiau atsisakė įvesti platesnį draudimą išduoti vizas, 

„Šveicarija suinteresuota prisidėti prie bendros ir suderintos vizų politikos Europoje“, – teigė Šveicarijos vyriausybė.

„Priešingu atveju ji rizikuoja, kad jos atstovybėms užsienyje bus pateikta vis daugiau Rusijos piliečių, siekiančių apeiti ES taisykles, prašymų išduoti vizą“, – priduriama jos pranešime.

Tradiciškai neutrali Šveicarija, praėjus kelioms dienoms po Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios, nebesilaikė įprastos pozicijos ir prisijungė prie Europos Sąjungos ekonominių sankcijų, o tai papiktino Maskvą.

Šis sprendimas sulaukė tam tikro pasipriešinimo turtingoje Vidurio Europos šalyje – dešinieji politikai ragino surengti nacionalinį balsavimą, kad būtų patvirtintas Šveicarijos nešališkumas.

Tačiau praėjusią savaitę vyriausybė pareiškė, kad Šveicarijos neutralumo politika tebėra „galiojanti“, ir pridūrė, kad ji palieka „pakankamai veiksmų laisvės“, kad būtų galima reaguoti į įvykius visoje Europoje nuo karo Ukrainoje pradžios.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį užsipuolė Rusiją, ukrainiečių pareigūnams pradėjus ekshumuoti kūnus iš masinės kapavietės, aptiktos išlaisvinus rytinį Iziumo miestą.

„Rusija palieka tik mirtį ir kančias. Žudikai. Kankintojai“, – sakė V.Zelenskis pareiškime socialinėje žiniasklaidoje ir pridūrė, kad tarp daugiau kaip 400 kūnų, aptiktų miškuose netoli Iziumo, yra vaikų ir žmonių, kurie greičiausiai buvo kankinami.

Ukrainos pareigūnams paskelbus apie prie išlaisvinto Iziumo aptiktas masines laidojimo vietas, įvykio vietoje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai penktadienį pranešė, kad miškuose, esančiuose už šio rytinio miesto, yra šimtai kapų.

Žurnalistai sakė matę už Iziumo tarp medžių paliktų baltais kryžiais pažymėtų kapų, o ant vieno iš jų buvo užrašas: „Ukrainos kariuomenė, 17 žmonių. Iziumo morgas.“

Vienas AFP žurnalistas pranešė, kad  bent vienas iš kūnų, aptiktų masinėje kapavietėje netoli Iziumo miesto, buvo surištomis rankomis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kapai Iziume

Atsižvelgiant į palaikų būklę, neaišku, ar auka vilkėjo civilinius drabužius, ar karinę uniformą.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas anksčiau penktadienį sakė, kad vienoje kapavietėje netoli Iziumo miesto suskaičiuota apie 450 kapų.

„Keturi šimtai penkiasdešimt kapų... Tai tik viena iš masinių laidojimo vietų, aptiktų netoli Iziumo. Okupuotose teritorijose jau kelis mėnesius karaliauja nežabotas teroras, smurtas, kankinimai ir masinės žudynės“, – sakė jis.

V.Zelenskis Iziumą lygino su Buča ir Mariupoliu – Rusijos invazijos Ukrainoje žiaurumo simboliais.

„Rusija visur palieka mirtį. Ji privalo atsakyti. Pasaulis išties privalo reikalauti Rusijos atsakomybės dėl šio karo. Darysime visa, ką galime, kad taip būtų“, – sakė jis.

Ukraina penktadienį taip pat pranešė, kad iš Rusijos pajėgų atkovotoje teritorijoje Charkivo srityje aptiko mažiausiai 10 vietų, kurios buvo naudojamos kankinimams.

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras penktadienį pareiškė, kad nori nusiųsti tyrėjų grupę į Iziumą, kad patikrintų ukrainiečių teiginius apie aptiktas masines kapavietes.

Rusija jau sulaukė kaltinimų vykdant išpuolius prieš civilius gyventojus, kurie gali būti prilyginami karo nusikaltimams, ypač miestuose už sostinės Kyjivo ribų.

Pati Rusija neigia atsakomybę dėl civilių mirčių Ukrainoje, o prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad pranešimai apie rusų karius, šaudančius į civilius, yra „suklastoti“.

Regioninio viršūnių susitikimo metu Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui penktadienį pasakė, kad dabar „ne laikas karui“.

„Ekscelencija, žinau, kad šiandien ne laikas karui“, – sakė N.Modi V.Putinui Samarkande, abiem lyderiams pradėjus savo pirmąjį susitikimą akis į akį nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios.

Filmuotą medžiagą iš jųdviejų derybų Uzbekistano mieste Samarkande vykstančio Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimo kuluaruose parodė Indijos visuomeninis transliuotojas „Doordashan“.

Indija vengė aiškiai pasmerkti Rusiją dėl invazijos, dėl kurios smarkiai pakilo naftos ir kitų prekių kainos.

Tačiau N. Modi penktadienį pabrėžė „demokratijos, diplomatijos ir dialogo“ svarbą.

Indų premjeras pridūrė, kad jie aptars, „kaip judėti pirmyn taikos keliu“.

V. Putinas savo ruožtu N. Modi pareiškė norintis, kad karas Ukrainoje baigtųsi kaip galima greičiau, ir suprantantis, kad Indija nerimauja dėl kovų.

„Žinau jūsų poziciją dėl konflikto Ukrainoje, jūsų susirūpinimą... Padarysime viską, kad jis kuo greičiau baigtųsi“, – sakė V. Putinas.

„Deja, kaip tik priešinga pusė, Ukrainos vadovybė, paskelbė atmetanti derybų procesą ir pareiškė, kad savo tikslų nori siekti karinėmis priemonėmis, mūšio lauke“, – sakė V. Putinas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per 17-ojo Jaltos europinės strategijos susitikimo (YES) organizuotą diskusiją praėjusią savaitę pabrėžė, kad šiuo metu jokios derybos su Rusija dėl karo pabaigos nėra įmanomos, nes Maskva negali suformuluoti adekvačių pozicijų.

Indija vengė aiškiai pasmerkti Rusiją dėl invazijos, dėl kurios smarkiai pakilo naftos ir kitų prekių kainos.

Tačiau N.Modi penktadienį pabrėžė „demokratijos, diplomatijos ir dialogo“ svarbą.

Indų premjeras pridūrė, kad jie aptars, „kaip judėti pirmyn taikos keliu“.

V.Putinas savo ruožtu N.Modi pareiškė norintis, kad karas Ukrainoje baigtųsi kaip galima greičiau, ir suprantantis, kad Indija nerimauja dėl kovų.

„Žinau jūsų poziciją dėl konflikto Ukrainoje, jūsų susirūpinimą... Padarysime viską, kad jis kuo greičiau baigtųsi“, – sakė V. Putinas.

„Deja, kaip tik priešinga pusė, Ukrainos vadovybė, paskelbė atmetanti derybų procesą ir pareiškė, kad savo tikslų nori siekti karinėmis priemonėmis, mūšio lauke“, – sakė V.Putinas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per 17-ojo Jaltos europinės strategijos susitikimo (YES) organizuotą diskusiją praėjusią savaitę pabrėžė, kad šiuo metu jokios derybos su Rusija dėl karo pabaigos nėra įmanomos, nes Maskva negali suformuluoti adekvačių pozicijų.

Penktadienį rusų laikinai užimtame Melitopolio aerodrome nugriaudėjo galingas sprogimas, pranešė miesto meras Ivanas Fedorovas.

„Okupantai Melitopolyje aiškiai pavydi Čornobajivkai, todėl rūko ir rūko aerodrome. Ką tik (14:50 val. – red.) ten užfiksuotas galingas sprogimas. Tikimės, kad rusai save sunaikino, taip pat savo techniką. Laukiame gerų žinių iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų“, – rašė I.Fedorovas.

I.Fedorovas detalių nenurodė, bet paskelbė atitinkamą vaizdo įrašą.

Rusijos okupuotame Chersone penktadienį nugriaudėjo sprogimai, praneša „Suspilne“, remdamasi savo korespondentu.

Rusijos propagandinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad miestas buvo apšaudytas raketomis ir „mažiausiai penkios raketos nukrito netoli administracijos pastato“. „Suspilne“ praneša, kad prie Apeliacinio teismo pastato, esančio netoli regioninės administracijos, matyti dūmai.

Regiono okupacinė valdžia pranešė, kad Ukrainos pajėgos panaudojo HIMARS ir pataikė į Chersono regiono administracijos pastatą. „Smūgis pataikė tiesiai į administracijos pastatą“, – Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ sakė regiono okupacinės administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas. 

Smogta buvo esą tuo metu, kai administracijos pastate vyko administracijos ir apygardų vadovų pasitarimas. „Į mano kabinetą įskrido penki HIMARS. Žuvo vienas civilis“, – „Interfax“ sakė K.Stremousovas.

Vadinamasis Berdjansko okupacinės administracijos „vadovo pavaduotojas“ Olegas Boiko žuvo rugsėjo 16 dieną kartu su žmona, kuri vadovavo rinkimų komisijai „referendumui“ surengti mieste, praneša rusų propagandinis „Interfax“ su nuoroda į Berdjansko okupacinę administraciją.

Nuotr. iš telegram kanalo SHOT/Olegas Boiko ir jo žmona Liudmila

„Prie savo garažo žuvo Berdjansko karinės-civilinės administracijos viršininko pavaduotojas būsto ir komunaliniams reikalams Olegas Boiko ir jo žmona Liudmila Boiko, vadovavusi miesto teritorinei rinkimų komisijai referendume“, – skelbiama pranešime.

Jūroje civilinis laivas aptiko nesandarų gelbėjimo plaustą, skirtą 20 žmonių, skelbiama Ukrainos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pranešime. Manoma, kad šis plaustas iš nuskendusio Rusijos laivo „Moskva“.

„Juodojoje jūroje buvo aptiktas plaustas, kuriam pavyko išsilaikyti ant vandens tik prisirišus jį prie kelių gelbėjimosi liemenių.

VIDEO: Прикордонникам передали ще одну знахідку з крейсера-потопельника «москва» – дірявий пліт

Прикордонникам передали ще одну знахідку з крейсера-потопельника «москва» – дірявий пліт

Ant plausto buvo sulūžęs ir korozijos pažeistas irklas, cilindrai oro siurbimui. Taip pat buvo neperšlampamas krepšys, kuriame buvo rusiškos monetos, jūreivių ir jūrų pėstininkų uniformų elementai. Ant liemenių ir uniformų buvo dalinių numeriai“, – teigiama pranešime.

Pasieniečiai atkreipia dėmesį, kad radinys rodo Rusijos karinės vadovybės nerūpestingumą.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“ paskyros OSINTtechnical/„Moskva“ prieš nuskendimą

„Panašu, kad plaustas buvo sugedęs ir okupantai, bandydami juo pabėgti, ėmėsi beviltiškų priemonių. Matyt, norėdami išlaikyti nesandarų plaustą, rusų jūreiviai nusivilko gelbėjimosi liemenes (kas yra griežtai draudžiama) ir pritvirtino jas prie plausto, kad išlaikytų jį ant vandens“, – rašoma pranešime.

Balandžio 13 dieną Ukrainos valdžia paskelbė, kad raketomis „Neptūnas“ smogė Rusijos kreiseriui „Moskva“.

Balandžio 14 dieną Rusijos Federacijos gynybos ministerija patvirtino, kad kreiseryje įvyko sprogimas, tačiau pareiškė, kad laive detonavo amunicija, jūreiviai buvo evakuoti, o pats kreiseris „išlaikė plūdrumą“.

Tuomet Rusijos ministerija pranešė, kad „Moskva“ nuskendo audringomis sąlygomis traukiama į Sevastopolį.

Ekspertai mano, kad pusė įgulos narių žuvo arba buvo sužeisti. Žurnalistai teigia, kad du trečdalius kreiserio „Moskva“ įgulos galėjo sudaryti šauktiniai.

Ukrainos pareigūnams paskelbus apie prie išlaisvinto Iziumo aptiktas masines laidojimo vietas, įvykio vietoje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai penktadienį pranešė, kad miškuose, esančiuose už šio rytinio miesto, yra šimtai kapų.

Žurnalistai sakė matę už Iziumo tarp medžių paliktų baltais kryžiais pažymėtų kapų, o ant vieno iš jų buvo užrašas: „Ukrainos kariuomenė, 17 žmonių. Iziumo morgas.“

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas anksčiau penktadienį sakė, kad vienoje kapavietėje netoli Iziumo miesto suskaičiuota apie 450 kapų.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Iziumas

„Keturi šimtai penkiasdešimt kapų... Tai tik viena iš masinių laidojimo vietų, aptiktų netoli Iziumo. Okupuotose teritorijose jau kelis mėnesius karaliauja nežabotas teroras, smurtas, kankinimai ir masinės žudynės“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad iš rusų pajėgų atkovotame Iziumo mieste buvo rasta masinė kapavietė.

„Norime, kad pasaulis žinotų, ką atnešė Rusijos okupacija“, – sakė jis.

Regiono policijos pareigūnas Serhijus Botvinovas televizijai „Sky News“ anksčiau sakė, kad Iziume rasta kapavietė su maždaug 440 kapų.

Kai kurie tų žmonių yra nušauti, kiti žuvo per apšaudymus, pridūrė jis.

V.Zelenskis Iziumą lygino su Buča ir Mariupoliu – Rusijos invazijos Ukrainoje žiaurumo simboliais.

„Rusija visur palieka mirtį. Ji privalo atsakyti. Pasaulis išties privalo reikalauti Rusijos atsakomybės dėl šio karo. Darysime visa, ką galime, kad taip būtų“, – sakė jis.

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras penktadienį pareiškė, kad nori nusiųsti tyrėjų grupę į Iziumą, kad patikrintų ukrainiečių teiginius apie aptiktas masines kapavietes.

„Mūsų kolegos Ukrainoje imasi tolesnių veiksmų dėl šių įtarimų ir siekia surengti stebėsenos vizitą į Iziumą, kad būtų nustatytos šių asmenų mirties aplinkybės“, – sakė biuro atstovė Elizabeth Throssell.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienio regiono viršūnių susitikimui, kuriame dalyvauja ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, pasakė norintis, kad karas Ukrainoje „kuo greičiau“ pasibaigtų.

R.T.Erdoganas, pasinaudodamas savo gerais darbiniais santykiais su Maskva, bando įtikinti V. Putiną Turkijoje surengti tiesiogines derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu dėl ugnies nutraukimo.

Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikime Uzbekistano mieste Samarkande R.T.Erdoganas sakė, kad Turkija deda diplomatines pastangas karui užbaigti.

„Dedame pastangas, kad kuo greičiau diplomatija užbaigtume konfliktus Ukrainoje“, – sakė jis.

R.T.Erdoganas taip pat atkartojo V.Putino susirūpinimą, kad pagal susitarimą, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos ir Turkija, iš Ukrainos gabenami grūdai nepasiekia besivystančių šalių tokiu mastu, kaip turėtų.

„Nuoširdžiai stengiamės, kad grūdai būtų pristatyti tiems, kam jų reikia labiausiai, ypač savo broliams ir seserims Afrikoje“, – sakė turkų lyderis.

Vėliau penktadienį jis ŠBO susitikimo kuluaruose turi privačiai susitikti su V.Putinu.

NATO narė Turkija karo Ukrainoje metu tiekia ginklus Kyjivui, bet tuo pačiu stengiasi didinti prekybą su Rusija.

R.T.Erdoganas tvirtina, kad tokios „subalansuotos“ pozicijos reikia, nes Turkija yra labai priklausoma nuo energijos tiekimo iš Rusijos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Vienas Čekijos aukšto rango diplomatas buvo atleistas dėl informacijos atskleidimo Rusijos žvalgybos tarnybai, penktadienį paskelbė čekų užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad minimas diplomatas turėjo leidimą dirbti su slapčiausiais dokumentais ir šnipinėjo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai SVR.

„Galiu patvirtinti, kad nusprendžiau imtis veiksmų ir dėl jų vienas darbuotojas, bendradarbiavęs su viena užsienio galia, ministerijoje nebedirba“, – sakė J.Lipavsky.

„Saugumo sumetimais plačiau nekomentuosiu“, – pridūrė jis.

Dienraštis „Denik N“ rašė, kad minimas vyras Užsienio reikalų ministerijoje įvairiuose postuose, įskaitant postus ambasadose, dirbo nuo 10-ojo dešimtmečio.

Dirbdamas vienoje Afrikos valstybėje jis susipažino su rusų pora, užverbavusia jį dirbti SVR.

„Jie pasinaudojo jo silpnybe moterims ir pinigams“, – remdamasis diplomatiniu šaltiniu rašė „Denik N“.

Savo metinėse ataskaitose dėl užsienio žvalgybos veiklos Čekijoje šalies Saugumo informacijos tarnyba (BIS) tarp didžiausių grėsmių nuolat mini Rusiją.

10,5 mln. gyventojų turinti buvusi komunistinė Čekija, dabar priklausanti NATO ir Europos Sąjungai, šį pusmetį pirmininkauja Bendrijai.

Nuo vasario, kai Rusija užpuolė provakarietišką kaimynę Ukrainą, Praha Kyjivui jau skyrė karinės pagalbos už maždaug 154 mln. eurų.

2022 metų rugsėjo 16 dienos popietę Rusijos Federacija vėl pradėjo raketų ataką prieš Kryvyj Riho miestą Dnipropetrovsko srityje.

„Kryvyj Rihui suduotas raketos smūgis. Likite slėptuvėse. Nieko nefilmuokite ir neskelbkite socialiniuose tinkluose“, – savo „Telegram“ kanale sakė miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas.

Ukrainos pietuose vyksta sunkūs mūšiai, rusai pradėjo dažniau naudoti aviaciją, informavo Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos centro  štabo viršininkė Natalija Humeniuk.

„Mes kovojame sunkiuose mūšiuose, mums priešinasi nemažos pajėgos. Rusai ir toliau naudoja artileriją, nes neturi jėgų ir motyvacijos leistis į atvirą kovą. Okupantai laikosi atstumo ir slepiasi už gelžbetoninių konstrukcijų, kuriomis jie aprūpino savo gynybos linijas. Išmušti iš pirmosios gynybos linijos, jie laikosi antrosios ir trečiosios – ten, kur yra saugesni“, – sakė N.Humeniuk.

Komentuodama tai, kad Ukrainos kariškiai pradėjo dažniau numušti priešo lėktuvus, ji pažymėjo: „Priešas pradėjo dažniau naudotis aviacija. Tai kaip musės: kai namuose jų daugiau, jūsų naikinimo produktyvumas didesnis... Okupantai tikrai bando panaudoti oro antskrydžius kaip nuotolinio poveikio būdą. Mes naudojame visą turimą ginkluotę ir įrangą šiems lėktuvams sunaikinti.“

Kalbėdamas apie penktadienio sprogimus Chersone, N.Humeniuk paprašė laikytis informacinės tylos.

Okupuotame Luhanske teroristų vadinamosios Generalinės prokuratūros patalpose nugriaudėjo sprogimas, prie pastato susirinko kolaborantai ir kovotojai, pranešė prokremliškas „RIA Novosti“.

iš pradžių Rusijos propagandistai iš TASS leidinio pranešė, kad sprogimas įvyko vadinamojo „generalinio prokuroro“ kabinete, bet vėliau redagavo savo pranešimą, teigdami, kad sprogimas įvyko vadinamojo generalinės prokuratūros pastate. 

Pranešama, kad dėl sprogimo nukentėjo žmonės.

Vėliau apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos „vidaus reikalų ministro“ Vitalijaus Kiseliovo padėjėjas patvirtino, kad per sprogimą Luhansko „generalinėje prokuratūroje“ žuvo „generalinis prokuroras“ Sergejus Gorenka.

 „Luhansko generalinis prokuroras Sergejus Gorenka žuvo, kai Luhansko generalinės prokuratūros pastate sprogo savadarbis sprogstamasis užtaisas“, – sakė S.Kiseliovas.

Tai naujausias iš eilės tikslingų išpuolių prieš prorusiškus pareigūnus okupuotose Ukrainos teritorijose.

„Šiandien per teroro aktą žuvo generalinis prokuroras Sergejus Gorenka ir jo pavaduotoja Jekaterina Steglenko“, – platformoje „Telegram“ pranešė separatistų paskelbtos Luhansko „liaudies respublikos“ vadovo Leonido Pasečniko spaudos tarnyba.

L.Pasečnikas sakė, kad išpuolis prieš prokuratūrą „parodė, kad Kyjivo režimas peržengė visas įmanomas ribas“.

Taip pat gauta pranešimų apie suintensyvėjusius šaudymus pietiniame Chersono fronte, kur Ukrainos kariuomenė pastarosiomis dienomis pasiekė laimėjimų.

Maskvos paskirtas pareigūnas Chersone Vladimiras Rogovas apkaltino Ukrainos kariuomenę sudavus smūgį miesto administraciniam pastatui, per kurį vienas žmogus žuvo ir vienas buvo sužeistas.

Donecko ir kaimyninė Luhansko sritys kartu sudaro pramoninį Donbaso regioną Ukrainos rytuose.

Nuo 2014 metų šį regioną dalinai kontroliuoja prorusiškos pajėgos, įsitvirtinusios Rusijai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

Maskva šiais metais inicijuotą puolimą iš dalies pateisina būtinybe apsaugoti abi „respublikas“.

Rusijos kariai Chersono srityje bėga per Dnipro upę motorinėmis valtimis, pavogtomis iš vietos gyventojų, teigia Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinės žvalgybos valdybos pranešime.

Jame sakoma, kad nemažai okupacinės armijos dalinių Chersono srityje gavo įsakymą išvesti personalą į kairįjį Dnipro krantą, tam panaudojant nedidelius laivus – motorines valtis, pavogtas iš aplinkinių kaimų.

„Prie perplaukimo per Dniprą vietos užfiksuotos kelios grupelės neginkluotų rašistų po 10-20 vyrų. Šie kariai atsisakė dalyvauti karo veiksmuose. Dėl to dalinių vadai juos pašalino, konfiskavo ginklus ir paleido juos į „laisvę“. Šiuo metu jie yra priversti maldauti vietos gyventojų pagalbos ir ieško galimybės grįžti namo“, – rašoma pranešime.

Ukrainos žvalgyba praneša, kad laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose vis dar esantys Rusijos okupantų daliniai yra atkirsti nuo maisto ir geriamojo vandens tiekimo.

„Ypač Rusijos ginkluotųjų pajėgų oro desanto kariuomenės desantinio puolimo padalinio, esančio netoli Kachovkos, vadovybė negali išspręsti problemos, susijusios su personalo aprūpinimu geriamuoju vandeniu ir amunicija priekinėse pozicijose“, – sakoma pranešime.

JT Pasaulio maisto programos vadovas Davidas Beasley teigė, kad dėl karo Ukrainoje iš bado gali mirti 70 milijonų žmonių 82 pasaulio šalyse, rašo „The Independent“.

Anot jo, ypatingas pavojus gresia Afrikos šalių gyventojams. D.Beasley pabrėžė, kad pasaulis susiduria su „beprecedento masto pasauline ekstremalia situacija“.

„Tai, kas buvo bado banga, dabar virto bado cunamis“, – pridūrė Pasaulio maisto programos vadovas.

Rusijos Federacija jau prarado daugiau nei 54 tūkst. karių per karą prieš Ukrainą, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Didžiausius nuostolius priešas patyrė Bachmuto ir Donecko kryptimis.

Iš viso nuo invazijos pradžios Rusija neteko 2199 savo tankų, 4690 šarvuotų kovos mašinų. 

Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubynecas aprodė okupantų kankinimo kamerą Iziumo mieste, Charkivo srityje. Ji buvo įrengta rūsyje.

Žmogaus teisių komisaras Ukrainoje pasidalijo atitinkamu vaizdo įrašu savo „Telegram“ kanale.

Paskelbtame įraše matyti siauras rūsio kambarys linoleumu dengtomis grindimis. D.Lubyneco teigimu, okupantai tokią grindų dangą naudojo norėdami lengvai nuplauti kraujo pėdsakus po kankinimų.

Šioje kankinimų kameroje taip pat yra stalas, prie kurio sėdėdavo rusų kareivis ir stenografuodavo tardymą.

„Turime daugybės žmonių parodymus, kad čia buvo atliekamos apklausos. Čia sėdėjo Rusijos Federacijos atstovas, užsirašinėjo, kiti mušė žmones, bandydami išgauti parodymus apie šnipinėjimą ginkluotosioms pajėgoms“, – pažymėjo Ukrainos ombudsmenas.

Dieną anksčiau tapo žinoma, kad miško kapinėse netoli išlaisvinto Iziumo miesto Charkivo srityje buvo rasta masinė kapavietė, kur buvo palaidota daugiau nei 400 žmonių kūnų.

JAV Karo tyrimų instituto analitikai mano, kad rusai, smogdami Kryvyj Riho hidrotechnikos objektams, bando sunaikinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų placdarmą Chersono srityje. 

„Rusijos pajėgos tikriausiai tęsia smūgius prieš Ukrainos užtvankas Inhuleco upėje, kad pakeltų vandens lygį ir “pakirstų„ ukrainiečių priešakines pozicijas šiaurinėje Chersono srityje“, – sakė analitikai.

Pasak jų, tokiu būdu kils grėsmė Ukrainos logistikos keliams taip pat, kaip Ukrainos ginkluotosios pajėgos kelia grėsmę Rusijos perėjimams per Dnipro upę, teigė institutas. 

Rusija yra priversta verbuoti kalinius ir paspartinti kariūnų rengimą, nes Ukrainoje jai labai trūksta personalo, praneša britų žvalgyba. 

Ataskaitoje pažymima, kad su Kremliumi susijusi Rusijos privati ​​karinė bendrovė „Wagner“ jau mažiausiai nuo liepos mėnesio verbavo rusų kalinius tarnauti Ukrainoje. Kaliniams siūloma sumažinta bausmė ir piniginės paskatos.

Neseniai paskelbtame vaizdo įraše greičiausiai matyti, kaip „Wagner“ savininkas Jevgenijus Prigožinas siūlo verbuoti kalinius. Vaizdo įraše jis pabrėžia, kad ieško tik „kovotojų puolimo daliniams“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Ukrainoje

Atskirai Rusijos karo akademijos trumpina mokymo kursus ir atideda kariūnų baigimo datas. Tai beveik neabejotinai vyksta tam, kad kariai galėtų būti išsiųsti palaikyti operacijos Ukrainoje.

„Rusijos darbo jėgos problema tampa vis opesnė. Spartėjantis karių rengimas ir „Wagner“ puolimo padalinių poreikis leidžia manyti, kad du opiausi “trūkumai„ per ginkluotųjų pajėgų komplektavimo krizę greičiausiai yra susiję su koviniais pėstininkais ir jaunesniaisiais vadais“, – sakoma apžvalgoje.

Kryvyi Rihe toliau tęsiamas raketų smūgio į hidrotechninius statinius padarinių likvidavimas, stabilizuojamas vandens tiekimas, pranešė miesto karinės civilinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas ir Dnipropetrovsko srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.

„Miesto hidrotechnikos objektuose tęsiami darbai, siekiant likviduoti raketų smūgių padarinius. Miesto vandens tiekimas stabilizuotas“, – tikino O.Vilkulas.

Baltieji rūmai ketvirtadienį patvirtino naują papildomos karinės pagalbos Ukrainai paketą, vertą iki 600 mln. dolerių (eurų), Vašingtonui stengiantis paremti Kyjivo kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas.

Pagalbos paketą sudaro įranga, paslaugos ir instruktavimas, sakoma Baltųjų rūmų pranešime. Daugiau detalių jame nepateikiama, todėl neaišku, kokia ginkluotė bus tiekiama ukrainiečiams.

Nuo vasario, kai Rusija užpuolė kaimyninę provakarietišką Ukrainą, Jungtinės Valstijos jau suteikė daugiau kaip 15 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Kyjivui.

Apie naujausią pagalbos paketą paskelbta dvi savaitės po to, kai ukrainiečių kariuomenė pradėjo didelio masto kontrpuolimą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį interviu sakė norinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl karo nusikaltimų Ukrainoje būtų teisiamas Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT).

„Man svarbu, kad Putinas pralaimėtų šį karą ir susidurtų su savo veiksmų [pasekmėmis]", – sakė ji Vokietijos leidinio „Bild“ televizijos kanalui.

Pasak jos, įmanoma, kad Rusijos lyderis vieną dieną stos prieš TBT, nes „galiausiai Putinas yra atsakingas“ už karo nusikaltimus Ukrainoje.

JAV įsikūrusio Karo studijų instituto analitikai naujausioje ataskaitoje teigia, kad Kremlius neabejotinai išsiuntė didelę dalį pajėgų, kurios iš pradžių buvo laikomos Rusijos bazėse buvusiose sovietinėse valstybėse, todėl tikėtina, kad Rusijos įtaka tose valstybėse susilpnėjo.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad Ukraina toliau tęsia kontrpuoplimą, o Rusijos pajėgos surengė ribotus antžeminius puolimus ir stiprina pozicijas Rytų ašyje.

Penktadienį Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyks bendras Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis.

„Svarbiausias klausimas, žinoma, bus karas, kurį Rusija vykdo Ukrainoje, ir kur tiek Lietuva, tiek Lenkija turbūt yra tos iš stipriausių, atkakliausių Ukrainos rėmėjų“, – radijui „Znad Wilii“ ketvirtadienį sakė Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. 

„Kalbėsimės ir tarsimės toliau, kuo dar labiau galime padėti Ukrainai, bet turime daugybę dvišalių klausimų, infrastruktūros projektų, kurie yra pabaigti arba vykdomi, arba planuojami. Ir kitų temų, saugumo temų, manau, kad visada turim apie ką kalbėti“, – tvirtino ministrė pirmininkė.

Vyriausybių vadovai ir nariai aptars strateginę šalių partnerystę dabartiniame iššūkių saugumui kontekste, pagalbą Ukrainai, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai plėtimo ir tinkamo įgyvendinimo politiką, energetinius klausimus ir bendradarbiavimą įgyvendinant strateginės infrastruktūros projektus, pranešė Lietuvos Vyriausybė.

Bendri Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdžiai rengiami nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio.

Naktį rusai apšaudė Charkivo Slobodos rajoną, pranešė Charkivo meras Igoris Terechovas.

A.Terechovo teigimu, šiuo metu apie aukas nepranešama.

Europos namuose Vilniuje organizacijai „Blue/Yellow“ penktadienį bus įteiktas Europos piliečio apdovanojimas, kurį Lietuvoje ji pelnė už paramą kariaujančiai Ukrainai.

Šį apdovanojimą teikia Europos Parlamentas.

Vilniuje įsikūrusi organizacija „Blue/Yellow“ nuo 2014-ųjų remia Ukrainos ginkluotą pasipriešinimą – šalies karius ir savanorius, jiems siųsdama ne letalinės paskirties priemones. Už surinktus pinigus perkami šalmai, neperšaunamos liemenės, vaistai, apranga ir kitos priemonės.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas

Organizaciją įkūrė ir jai vadovauja Švedijoje gimęs režisierius Jonas Ohmanas.

„Jono Ohmano iniciatyvos vertos didžiausios mūsų pagarbos ir dėkingumo, o „Blue/Yellow“ veikla yra bene ryškiausias europietiško solidarumo kovoje už laisvę pavyzdys“, – sako apdovanojimui organizaciją nominavęs europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Europos piliečio apdovanojimas nuo 2008 metų skiriamas už nuopelnus siekiant geresnio ES šalių ir gyventojų tarpusavio supratimo, plėtojant glaudesnį jų bendradarbiavimą ir skleidžiant pagrindines ES vertybes: žmogaus orumą, lygybę, solidarumą, teisingumą, pilietines teises ir laisves.

Apdovanojimas teikiamas ne Europos Sąjungos, o kiekvienos šalies narės mastu. Šiemet iš viso apdovanota 30 organizacijų iš 24 Bendrijos narių.

Ukrainos Iziumo mieste, kuris buvo išvaduotas iš Rusijos kontrolės, rasta masinė kapavietė su maždaug 440 palaikų, „Sky News“ sakė Charkivo srities vyriausiasis policijos tyrėjas Serhijus Bolvinovas.

Jis sakė, kad visi kūnai bus ekshumuoti ir išvežti teismo medicinos ekspertizei, nes policija kartu su prokurorais ir kitais tyrėjais deda dideles pastangas surinkti įtariamų Rusijos karo nusikaltimų įrodymus.

Policijos pareigūnai taip pat žinojo apie keletą kitų palaidojimo vietų, nes jie pradėjo tirti, kokie nusikaltimai buvo įvykdyti Charkivo srities teritorijose, kurias kelis mėnesius kontroliavo Rusija, o dabar jos vėl yra Ukrainos rankose, sakė S.Bolvinovas.

Paklaustas, ar gali pasakyti, kaip aukos mirė, jis atsakė: „Žinome, kad kai kurie buvo nužudyti [nušauti], kai kurie mirė dėl artilerijos ugnies, vadinamųjų minų sprogimo traumų. Kai kurie mirė dėl oro antskrydžių. Taip pat turime informacijos, kad daug kūnų dar neidentifikuoti. Taigi mirties priežastys bus nustatytos per tyrimą“.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį patvirtino, kad Iziumo mieste aptikta masinė kapavietė.

„Iziume, Charkivo srityje, rasta masinė žmonių laidojimo vieta. Ten jau būtini procesiniai veiksmai, daugiau informacijos – aiškios ir patikrintos – turėtų būti penktadienį“, – sakė V.Zelenskis savo naktiniame pranešime.

Jis pridūrė, kad Ukrainos ir tarptautiniai žurnalistai penktadienį apsilankys Iziume, kad pamatytų, ką pavyko aptikti.

„Norime, kad pasaulis sužinotų, kas iš tikrųjų vyksta ir prie ko privedė Rusijos okupacija“, – sakė V.Zelenskis. 

„Buča, Mariupolis, o dabar, deja, ir Iziumas... Rusija visur palieka mirtį. Ir turi būti už tai atsakinga. Pasaulis turi pareikalauti, kad Rusija prisiimtų realią atsakomybę už šį karą. Mes dėl to padarysime viską“, – pridūrė jis.