JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris sureagavo į kai kurias ataskaitos išvadas, sakydamas, kad „visiškai atmeta viską, ką tik išgirdau“, po to, kai Miuncheno saugumo konferencijos ataskaitos redaktoriai perspėjo, kad didžiausias iššūkis liberaliai tarptautinei tvarkai „ateina iš vidaus“ dėl dramatiškų JAV administracijos mąstymo apie savo aljansus pokyčių.
Tačiau M.Whitakeris tvirtino, kad JAV nenori išardyti NATO ar pakenkti esamiems aljansams, kaip užsimena ataskaitos autoriai, o tik „subalansuoti“ tai, kaip gynybos našta tenka skirtingoms NATO šalims, skatindama Europos sąjungininkus „daryti daugiau, būti pajėgius ir stiprius, nes būtent jėga garantuoja taiką“, skelbia „The Guardian“.
„Tai pirmas dalykas, kurį atmetu; mes stengiamės sustiprinti NATO, ne pasitraukti ar atmesti NATO, bet padaryti taip, kad jis veiktų taip, kaip buvo sumanyta – kaip 32 stiprių ir pajėgių sąjungininkų aljansas“, – sakė Amerikos ambasadorius.
Nesąžiningu vadina prekybos su JAV perteklių
M.Whitakeris taip pat tikino, kad prekybos srityje JAV nori mesti iššūkį „nesąžiningam“ prekybos susitarimui su Europa, kuris „virto tuo, kad Europa pasinaudojo savo pranašumu ir turi didžiulį prekybos su JAV perteklių“.
Jis taip pat sakė, kad JAV yra nusivylusios tuo, kad Europoje „daug diskutuojama, o mažai veikiama“, nes sąjungininkai daugiau laiko skiria klausimams aptarti, užuot juos sprendę.
Pasak M.Whitakerio, saugumo srityje Europos partnerės turi iš tikrųjų padidinti savo išlaidas gynybai ir parodyti, kad gali laikytis savo pažadų, įskaitant naujus NATO išlaidų tikslus.
Prakalbo apie Grenlandiją
Po to jis perėjo kalbėti apie Grenlandiją ir tvirtino, kad JAV interesas šioje teritorijoje yra tik užtikrinti, kad Grenlandija – nesvarbu, ar ji būtų Danijos dalis, ar nepriklausoma valstybė ateityje – galėtų apsiginti nuo Rusijos ir Kinijos.
„Kinai, bent jau dėl Grenlandijos, ėmėsi dviejų žygių: vienas – per uostus, bandydami investuoti į uostus, ir antras – bandydami investuoti į oro uostą, taigi tai yra tikri klausimai“, – tvirtino jis. „The Guardian“ žurnalistai pastebėjo, kad tokiais teiginiais ne kartą suabejojo Danijos pareigūnai.
Po to JAV ambasadorius šiek tiek atsiribojo nuo agresyvios D.Trumpo retorikos šioje srityje, sakydamas, kad per pirmąją D.Trumpo administraciją jis sužinojo, jog „reaguoti į kiekvieną prezidento žinutę „Truth Social“ ar „Twitter“ būtų darbas, trunkantis visą darbo dieną“, tačiau primygtinai tvirtino, kad pagrindinė saugumo analizė yra pagrįsta.
Ataskaita: Europa suprato, kad ji turi būti drąsesnė JAV atžvilgiu
Miuncheno saugumo konferencijos parengtoje ataskaitoje teigiama, kad Europa skausmingai suprato, jog ji turi būti ryžtingesnė ir kariniu požiūriu nepriklausoma nuo autoritarinės JAV administracijos, kuri nebesilaiko liberalių demokratinių normų ir vertybių.
Ataskaita padėjo pagrindą penktadienį prasidėsiančiam aukšto lygio metiniam saugumo politikos specialistų susitikimui, kuriame gali kilti ideologinė konfrontacija su D.Trumpo Baltaisiais rūmais.
Pernai vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje (MSC) JAV viceprezidentas J.D. Vance'as savo dabar jau liūdnai pagarsėjusioje kalboje teigė, kad Europos elitas neva slopina žodžio laisvę ir „atveria vartus“ masinei migracijai. Šis kreipimasis tapo ta akimirka, kai Europa suprato, kad D.Trumpo administracija nebebus patikima prekybos ir saugumo partnerė.
J.D.Vance'as šiemet Miunchene nesilankys, tačiau planuojama, kad jame dalyvaus JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Kongreso delegacija.
Ataskaitos užsakymu atliktos apklausos rodo, kad europiečiai vis labiau nori veikti be JAV vadovavimo ir teigia, kad jis nebėra būtinas.
MSC ataskaitoje D.Trumpas kaltinamas destrukcijos troškimu ir palankumu Vladimirui Putinui.
„Didžioji dalis Europos su didėjančiu susirūpinimu ar net siaubu stebi Jungtinių Valstijų smukimą į „konkurencinį autoritarizmą“ ir klausia, kiek iš tiesų atspari yra JAV demokratija“, – rašoma ataskaitoje.
Sterilūs komunikatai – tikras nesėkmės receptas
Ataskaitoje teigiama, kad Europos lyderiai turi prisitaikyti prie D.Trumpo administracijos metodų ir drąsiau priimti sprendimus bei bendrauti.
„Norint veiksmingai pasipriešinti griovėjams, reikia daug daugiau politinės drąsos ir novatoriško mąstymo. Tarptautines taisykles ir institucijas ginantys veikėjai turi būti tokie pat drąsūs kaip ir tie, kurie siekia jas sugriauti“, – rašoma ataskaitoje.
Ataskaitoje priduriama, kad „pasikliauti steriliais komunikatais, nuspėjamomis konferencijomis ir atsargia diplomatija“ pasaulyje, kuriame priešininkai tapo negailestingesni ir daug novatoriškesni, yra nesėkmės receptas.
