Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie JAV ataką prieš Venesuelą rasite ČIA.
Venesuela – „sutvarkyta“: kas laukia Kubos
13:44
„Mėnesių mėnesiais, kai JAV kariuomenė ruošėsi smogti Venesuelai, daugelis kubiečių man uždavė paprastą, nors ir nerimą keliantį klausimą: „Ar po to būsime mes?“ – pasakoja CNN žurnalistas Patrickas Oppmannas.
Po pražūtingų atakų prieš Venesuelos karines bazes ir JAV specialiųjų pajėgų lyderio Nicolaso Maduro sulaikymo, atrodo, kad Kuba yra D.Trumpo administracijos taikiklyje.
N.Maduro sučiupimas yra seisminis posūkis Kubos komunistų valdomai vyriausybei, kuri dešimtmečius priklausė nuo didžiulių pagalbos paketų iš savo naftos turtingos Pietų Amerikos sąjungininkės, kad sala išgyventų.
Šeštadienį prie JAV ambasados Havanoje vykusiame proteste Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis pažadėjo, kad Kubos ir Venesuelos aljansas nesubyrės be kovos.
„Už Venesuelą, žinoma, ir už Kubą, esame pasiruošę atiduoti net savo gyvybę, tačiau didele kaina“, - pareiškė M.Diazas-Canelis.
„Bet jei ką, tai kubiečiai, su kuriais bendravau po smūgių, atrodė sukrėsti, kaip lengvai JAV kariuomenei pavyko pagrobti N. Maduro be jokių JAV personalo nuostolių“, - pasakojo CNN žurnalistas.
„Dešimtmečius iš pradžių (buvęs Venesuelos lyderis Hugo) Chavezas, o paskui Maduro perspėjo apie JAV intervenciją, - sakė vienas Havanos gyventojas, nenorėjęs, kad būtų skelbiama jo pavardė. - Tačiau kai tai pagaliau įvyko, niekas nebuvo tam pasiruošęs. Venesueliečiai turėjo milijardus dolerių savo kariuomenei aprūpinti. Mes neturime."
Atrodo, kad ataka prieš Venesuelą jau brangiai kainavo Kubai, nes šeštadienį prezidentas Donaldas Trumpas laikraščiui „New York Post“ sakė: "Žinote, praėjusią naktį žuvo daug kubiečių. ... Jie saugojo Maduro. Tai nebuvo geras žingsnis."
Kubos vyriausybė sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime nurodė, kad 32 jos piliečiai žuvo per šią operaciją „kovinių veiksmų metu, vykdydami misijas Revoliucinių ginkluotųjų pajėgų ir Vidaus reikalų ministerijos vardu, Pietų Amerikos šalies kolegų prašymu“. Vyriausybė paskelbė dviejų dienų gedulą.
Maduro saugojo kubiečiai asmens sargybiniai
Atrodo, kad tai pirmas kartas per kelis dešimtmečius, kai buvę Šaltojo karo laikų priešai įsitraukė į kovą.
Šiuos žodžius patvirtina tai, kas jau seniai buvo įtariama – N.Maduro asmens sargybiniai buvo kubiečiai.
„Karakase dirbantys užsienio diplomatai daugelį metų man pranešė, kad N.Maduro asmens sargybiniai ispaniškai kalbėjo su kubietišku akcentu ir kad N.Maduro, kuris jaunystėje studijavo Havanoje, dažnai labiau pasitikėdavo Kubos patarėjais nei savo žmonėmis. Dabar dėl N.Maduro sulaikymo kyla pavojus dešimtmečius trukusiam aljansui, kuris išgelbėjo Kubą nuo visiško ekonominio žlugimo žlugus jos buvusiai ekonomikos globėjai Sovietų Sąjungai“, - pastebi CNN.
Daugelį metų iš pradžių H.Chavezas, o paskui N.Maduro siuntė milijardus dolerių vertės naftos Kubos vyriausybei paremti mainais į, regis, nesibaigiantį Kubos žvalgybos ir ekonomikos patarėjų bei sveikatos priežiūros specialistų srautą.
„Viena didelė tėvynė“
Prieš mirtį nuo vėžio 2013 m., kai kelis mėnesius gydėsi Kubos ligoninėse, H.Chavezas pareiškė, kad Kuba ir Venesuela yra ne dvi tautos, o la gran patria - viena tėvynė.
„Metams bėgant, kai reguliariai keliavau tarp Kubos ir Venesuelos, buvo sunku pasakyti, kur prasideda viena tauta ir baigiasi kita. Kartą Gvantanamo provincijoje Kuboje sutikau Venesuelos kareivių būrį, statantį tiltą. Kai paklausiau, kiek laiko jie ten jau dirba, atsakingas Venesuelos pareigūnas, nusivylęs atsargų trūkumu, išrėžė: „Per ilgai!“ – pasakojo žurnalistas.
Tačiau simbiozinė Venesuelos ir Kubos partnerystė susiduria su precedento neturinčiu spaudimu antrojoje D.Trumpo administracijoje ir netrukus gali atsidurti ties lūžio tašku. Remdamasis nauja Monroe doktrina, D.Trumpas pažadėjo netoleruoti Vakarų pusrutulio šalių, kurių interesai ir tikslai prieštarauja Jungtinių Valstijų interesams ir tikslams.
„Greita JAV karinių operacijų, kuriomis siekiama nušalinti N.Maduro, sėkmė gali tik įgalinti D.Trumpo administracijos režimą keičiančius asmenis į savo taikiklį įtraukti kitas Lotynų Amerikos valstybes, pradedant Kuba, - CNN sakė Peteris Kornbluhas, knygos "Back Channel to Cuba: The Hidden History of Negotiations Between Washington and Havana" autorius.
Padidėjęs karingumas kaip niekada blogai Kubos gyventojams šiuo metu.
Jau dabar daugelį dienų didžiojoje salos dalyje dėl kuro trūkumo ir senstančių elektrinių, kurios vis dažniau genda, ilgam nutrūksta elektros energijos tiekimas. Kiekvienoje vyriausybinės televizijos naujienų laidoje koks nors pareigūnas aptaria blogėjančios elektros energijos tiekimo padėties perspektyvas, tarsi prognozuotų orus. Maisto trūkumas, kurį anksčiau garantavo vyriausybinė maisto produktų normavimo sistema, grasina milijonus kubiečių priartinti prie nepakankamos mitybos.
Kuba gali likti labai izoliuota
Gruodžio mėnesį vyriausybės komentatorius per valstybinę televiziją sukėlė daugelio salos gyventojų pasipiktinimą, kai patarė kubiečiams atsisakyti ryžių.
„Gyvename karo be karo būsenoje“, - prieš kelias savaites CNN žurnalistui sakė vienas draugas iš Kubos.
Tačiau netrukus gali kilti reali karinės intervencijos grėsmė, nes nutraukus aljansą su Venesuela, Kuba liktų labiausiai izoliuota nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo.
Režimo keitimo šalininkams iš D.Trumpo administracijos galimybė pagaliau pašalinti priešą, esantį vos už 90 mylių nuo Jungtinių Valstijų, gali pasirodyti neatremiama.
Neaišku, ar vien grasinimų pakaks, kad Havana pasiduotų JAV spaudimui, paleistų politinius kalinius ir surengtų daugiapartinius rinkimus.
„Neaiški perversmo forma?“: neatsakyti klausimai apie JAV operaciją Venesueloje
23:09
Metai prasidėjo netikėtu posūkiu – JAV pajėgos, vykdydamos prezidento Donaldo Trumpo įsakymą, surengė smūgius keliose Venesuelos vietovėse ir sulaikė Venesuelos lyderį Nicolą Maduro bei jo žmoną. Yra bent keli neatsakyti klausimai, susiję su šio incidentu.
Sausio 3 d. pasaulį apskriejo žinia apie sprogimus Venesuelos sostinėje Karakase ir kituose šalies miestuose.
Netrukus po to D.Trumpo administracija paskelbė, kad JAV specialiosios pajėgos suėmė N.Maduro ir jo žmoną Celia Flores. Abu jie buvo išvežti į Niujorką, kur N.Maduro bus teisiamas už narkoterorizmą.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Venesuelos laikinoji lyderė sako, kad šaliai nevadovauja jokia užsienio jėga
22:52
Venesuelos laikinoji prezidentė Delcy Rodriguez antradienį tvirtino, kad jos šalies nevaldo jokia užsienio jėga, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas vadovaus šaliai, kol bus įvykdytas pereinamasis laikotarpis po jos pirmtako nušalinimo.
„Mūsų šaliai vadovauja Venesuelos vyriausybė, ir niekas kitas. Venesuelos nevaldo joks užsienio agentas“, – sakė D.Rodriguez per televiziją transliuotame kreipimesi.
Trumpas rimtai nusitaikė į Grenlandiją: Vašingtonas svarsto pirkimą ir laisvosios asociacijos modelį
22:49
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kartu su savo komanda svarsto įvairius būdus, kaip Jungtinėms Valstijoms perimti Grenlandijos kontrolę.
Prezidentas ne kartą yra pabrėžęs, kad šios teritorijos įsigijimas yra „nacionalinio saugumo prioritetas“ Jungtinėms Valstijoms.
Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi aukšto rango JAV pareigūnu, tarp svarstomų variantų yra Grenlandijos nupirkimas arba laisvosios asociacijos sutarties su sala sudarymas.
Pasak šaltinio, D.Trumpas siekia, kad JAV perimtų Grenlandiją per dabartinę savo kadenciją, o šis klausimas „niekur nedings“, nepaisant kitų NATO šalių lyderių prieštaravimų.
JAV administracijos atstovai pabrėžia, kad Grenlandijos strateginė reikšmė Arktyje tik didėja, todėl Baltieji rūmai ketina toliau aktyviai ieškoti sprendimų, leidžiančių sustiprinti Amerikos įtaką šiame regione.
Emmanuelis Macronas sako netikintis, kad JAV pažeistų Danijos suverenitetą dėl Grenlandijos
22:13
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė nemanąs, kad Jungtinės Valstijos imsis veiksmų pažeisti Danijos suverenitetą po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas atnaujino pretenzijas dėl Danijos savivaldžios Grenlandijos teritorijos.
„Neįsivaizduoju scenarijaus, pagal kurį Jungtinės Amerikos Valstijos galėtų pažeisti Danijos suverenitetą“, – E.Macronas sakė televizijai „France 2“.
„Grenlandija yra Danijos suvereni teritorija, ir ji tokia išliks“, – pridūrė E.Macronas, kalbėdamas Ukrainos sąjungininkų aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose.
JAV karinė operacija Grenlandijoje būtų NATO pabaiga, sako Lietuvos eurokomisaras
21:51
Jeigu JAV prezidentas Donaldas Trumpas surengtų karinę operaciją Danijai priklausančioje Grenlandijoje, kad perimtų jos valdymą, tai reikštų NATO, kaip gynybos aljanso pabaigą, sako Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius.
„Aš pritariu Danijos premjerei, jeigu taip įvyktų – nors aš netikiu, kad tai gali įvykti, – jeigu Amerikos administracija nuspręstų naudoti jėgą kaip nors perimti Grenlandijos kontrolę, tai tikrai būtų visų transatlantinių ryšių ir NATO pabaiga“, – antradienį LRT televizijai sakė eurokomisaras.
„Tą turbūt gerai supranta ir Jungtinių Valstijų administracija“, – pridūrė A. Kubilius.
D.Trumpui savaitgalį pakartojus norą aneksuoti Grenlandiją, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, jog tuomet viskas baigtųsi, įskaitant NATO.
Pasak A. Kubiliaus, jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos nori stiprinti Grenlandijos arba regiono saugumą, ji gali plėsti savo karines bazes šioje teritorijoje.
„Tos galimybės yra suteikiamos. Tam visai nereikia gąsdinti arba grasinti kokiu nors Grenlandijos perėmimu ar jos kontrolės perėmimu“, – sakė už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras.
„Tikrai esu įsitikinęs, kad Jungtinėse Valstijose turėtų užtekti racionalaus požiūrio, sveiko požiūrio, jog su NATO bendražygiais ir transatlantiniais partneriais negalima elgtis grubiai, nepaisant jokių normų ir susitarimų. Nes šiuo atveju kiltų paradoksalus klausimas: jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos naudotų karinę jėgą prieš Grenlandiją, tai ką darytų Jungtinės Amerikos Valstijos kaip NATO narės? Nes NATO turėtų ginti savo vieną iš narių, tai yra Daniją ir jos teritorijas, nuo bet kokios agresijos“, – tvirtino A.Kubilius.
Jis abejojo, kad JAV iš tiesų imtųsi veiksmų prieš Grenlandiją.
„Kad kels triukšmą, šiek tiek grasins ir ieškos kokių nors specialių sprendimų – tai galbūt“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad D.Trumpas sekmadienį dar kartą pareiškė, jog Grenlandija turėtų tapti Jungtinių Valstijų dalimi. Pasak jo, Grenlandija, kurioje gausu technologijų pramonei gyvybiškai svarbių mineralų, reikalinga JAV nacionaliniam saugumui.
Lietuvos prezidentas teigia, kad dėl Grenlandijos likimo turi spręsti jos žmonės
21:37
JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad Danijai priklausanti autonominė Grenlandija turėtų tapti Jungtinių Valstijų dalimi, Lietuvos vadovas teigia, jog tai gali nuspręsti tik Grenlandijos ir Danijos žmonės.
„Nėra jokių abejonių, kad taisyklėmis grįsta pasaulio tvarka turi būti gerbiama, kad Grenlandijos likimas yra pačios Grenlandijos žmonių ir Danijos žmonių klausimas“, – antradienį Paryžiuje kalbėjo G. Nausėda.
Jo komentarą išplatino Prezidentūra.
„Europos Sąjungos šalies suverenumas, be abejo, turi būti gerbiamas. Mes, kaip Europos Sąjungos partneriai, esame visa širdimi ir visomis savo pastangomis už tai, kad sprendimai būtų taikūs, kad sprendimai būtų pagrįsti demokratinėmis taisyklėmis“, – tvirtino G.Nausėda.
Jis pabrėžė, jog Arktis turi būti regionas, kur turi būti užtikrintas saugumas bei ramybė.
BNS skelbė, kad D.Trumpas sekmadienį dar kartą pareiškė, jog Grenlandija turėtų tapti Jungtinių Valstijų dalimi, nepaisant Danijos ministrės pirmininkės raginimų liautis grasinti šiai teritorijai.
Pasak D.Trumpo, Grenlandija, kurioje gausu technologijų pramonei gyvybiškai svarbių mineralų, reikalinga JAV nacionaliniam saugumui.
Grenlandija, Danija pageidauja susitikti su Marco Rubio
21:03 Atnaujinta 22:31
Grenlandija antradienį pranešė, kad kartu su Danija paprašė skubaus susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atnaujino pretenzijas dėl Arkties salos.
„Susitikimo tikslas – aptarti reikšmingus Jungtinių Valstijų pareiškimus apie Grenlandiją, Danijos autonominę teritoriją, – rašė užsienio reikalų ministrė Vivian Motzfeldt socialiniame tinkle “Facebook“ paskelbtame pranešime.
„Iki šiol JAV valstybės sekretoriui Marco Rubio nepavyko susitikti su Grenlandijos vyriausybe, nepaisant to, kad Grenlandijos ir Danijos vyriausybės prašė surengti susitikimą ministrų lygiu per 2025 metus“, – pridūrė ji.
Anksčiau Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas dar kartą pabrėžė, kad sala neparduodama ir tik Grenlandijos gyventojai turi spręsti jos ateitį.
Jo komentarai pasirodė po to, kai Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija ir Ispanija prisijungė prie Danijos ir pareiškė, kad gins „visuotinius principus“ – „suverenitetą, teritorinį vientisumą ir sienų neliečiamumą“.
„Ši parama yra svarbi tuo metu, kai kvestionuojami pagrindiniai tarptautiniai principai“, – socialiniuose tinkluose rašė J.F.Nielsenas.
„Už šią paramą noriu išreikšti nuoširdžiausią padėką“, – teigė jis.
„Tuo metu, kai Jungtinių Valstijų prezidentas dar kartą pareiškė, kad Jungtinės Valstijos labai rimtai nusiteikusios Grenlandijos atžvilgiu, ši mūsų sąjungininkų NATO parama yra svarbi ir nedviprasmiška“, – teigė premjeras.
Vašingtonas jau turi karinę bazę Grenlandijoje, kurioje įsikūrę apie 57 tūkst. žmonių.
D.Trumpas sekmadienį užsiminė, kad sprendimas dėl Grenlandijos gali būti priimtas „maždaug po dviejų mėnesių“, kai padėtis Venesueloje taps ne tokia aktuali.
Danijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad susitikimas su Vašingtono vyriausiuoju diplomatu turėtų „išaiškinti tam tikrus nesusipratimus“.
„Atėjo laikas užmegzti kontaktą, kad būtų surengtas susitikimas su mūsų amerikiečių kolegomis, JAV valstybės sekretoriumi“ M.Rubio, sakė Larsas Lokke Rasmussenas.
„Mes vakar pateikėme prašymą“, – skelbė jis.
Iš Venesuelos į Lietuvą atsikraustę žmonės: „Ten gyventi tapo nepakeliamai sunku“
20:27
Kol pasaulis stebi situaciją Venesueloje ir Nicolo Maduro režimo ateitį, patys venesueliečiai gyvena tarp vilties ir nežinomybės. 15min pakalbino šią šalį palikusius, o dabar Lietuvoje gyvenančius žmones, jie atskleidė, kaip atrodė kasdienybė jų gimtinėje.
„Visi mano šalyje išgyveno protestus, deficitą, streikus, šaudymus, mušimus ir gąsdinimus“, – taip apie Venesuelą pasakojo šioje šalyje gimusi ir gyvenusi Gabriela Avalos Liesinskas-Mockienė.
„Venesueloje padėtis buvo labai bloga“, – 15min pasakojo ir antrasis pašnekovas – Antonio Baronas, į Lietuvą iš Venesuelos kartu su žmona atsikraustęs 2020 m.
Tiek Gabriela, tiek Antonio dabar gyvena Lietuvoje, tačiau jų liudijimai atskleidžia, ką jiems teko patirti Venesueloje, kaip jie ir jų pažįstami reaguoja į JAV operaciją sulaikant N.Maduro ir ką jiems reiškia lietuviška ramybė.
Gyventi Venesueloje tapo nepakeliamai sunku
Paprašyta papasakoti apie tai, kaip atsidūrė Lietuvoje, Gabriela atsakė, kad jos kelionė į Lietuvą prasidėjo 2016-aisiais, kai jai buvo 15 metų. Tai, anot jos, nebuvo atsitiktinumas, o trijų svarbių aplinkybių derinys.
„Pirma – mano šaknys. Proseneliai buvo lietuviai, todėl mama nuo mažens mane vedė į lietuvių bendruomenę Venesueloje. Ten mokėmės kalbos, dainų, šventėme Kūčias bei Velykas, puoselėjome senąsias tradicijas, dažėme margučius, – dalijosi Gabriela.
Tuo metu gyventi šalyje tapo nepakeliamai sunku.
– Antra – vieną dieną sulaukėme žinios apie galimybę dalyvauti vasaros stovykloje Lietuvoje. Pateikę paraišką finansavimui, gavome netikėtą pasiūlymą: vietoj kelių savaičių stovyklos mums buvo suteikta proga visus mokslo metus mokytis lietuvių kalbos Lietuvoje.
Tačiau skaudžiausia, trečioji, priežastis buvo situacija Venesueloje. Tuo metu gyventi šalyje tapo nepakeliamai sunku. Mama, matydama, kaip viskas griūva, priėmė sunkų, bet lemtingą sprendimą leisti man ir broliui keliauti per vandenyną ieškant saugesnės ateities.
Nors užaugau Venesueloje ir lietuvybė man visada buvo natūrali kasdienybės dalis (ilgai maniau, kad „žagarėliai“ yra tiesiog mūsų šeimos receptas), galutinis sprendimas migruoti buvo nulemtas kritinių ekonominių ir sociopolitinių priežasčių.“
Lietuvoje patyrė kultūrinį ir ramybės šoką
Pasiteiravus apie tai, ką mano apie gyvenimą Lietuvoje, koks jis buvo ir kuo skiriasi nuo to, koks buvo Venesueloje, Gabriela atskleidė skaudžią savo gimtosios šalies realybę.
„Nuo pat mano gimimo mano šalis išgyvena krizę. Mano vaikystę paženklino pagrindinių paslaugų, tokių, kaip elektra ir vanduo, trūkumas. Visi supratome, kas yra mokytis, dirbti ir gyventi prie žvakių šviesos, be vandens, be būtinybių. Visi išgyvenome 4–6 val. ar ilgesnį stovėjimą eilėse dėl pagrindinio krepšelio produktų, tokių kaip pienas, vanduo, – pasakojo Gabriela.
– Visi mano šalyje išgyveno protestus, deficitą, streikus, šaudymus, mušimus ir gąsdinimus, neįsivaizduojamą infliaciją, šeimos narių atsiskyrimą ir daugelį kitų dalykų. Aš irgi stovėjau tose eilėse, aš irgi visa tai išgyvenau.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
JAV diplomatui kalbant apie naują pradžią Venesueloje, diaspora išlieka atsargi
20:25
Vienas JAV aukšto rango diplomatas, kalbėdamas apie Venesuelos ateitį po savaitgalį įvykusio prezidento Nicolas Maduro sulaikymo, teigė, kad šalis išgyvena naują pradžią, tačiau venesueliečių diaspora kol kas žiūri į tokius pareiškimus atsargiai.
Tačiau kai kuriems iš 8 mln. venesueliečių, pabėgusių dėl represijų ir ekonominio žlugimo, pirmadienio džiaugsmas matant Maduro stovintį Niujorko teisme buvo užgožtas žinojimu, kad jam lojalūs pareigūnai tebėra šalies valdžioje.
Žinia apie N.Maduro sulaikymą iš pradžių sulaukė didžiulio džiaugsmo tarp Venesuelos diasporos narių.
Keletas kalbintų žmonių susijaudino, prisiminę sunkumus, nuo kurių pabėgo, ir šeimas, kurias paliko N.Maduro vis despotiškesnio valdymo metais.
Daugelis teigė svajojantys grįžti į gimtinę, tačiau aiškiai nurodė, kad artimiausiu metu to neketina daryti.
Dauguma jų nurodė, kad kol kas grįžti neketina dėl prastos Venesuelos ekonominės padėties, pridūrę, kad geriau likti užsienyje ir siųsti pinigus namo.
Kai kurie venesueliečiai prisipažino bijantys dėl saugumo aparato veiksmų. Jie nurodė, kad šeštadienį Karakaso gatvėse patruliavo sukarintos grupuotės, siekiančios susidoroti su tais, kurie džiūgavo N.Maduro nuvertimu.
„Nebuvo jokio režimo pasikeitimo“
„Venesueloje nebuvo jokio režimo pasikeitimo, nėra jokio pereinamojo laikotarpio“, – sakė nuo 2019 metų Kolumbijoje gyvenanti Venesuelos sociologė ir žmogaus teisių aktyvistė Ligia Bolivar.
„Esant tokioms aplinkybėms niekas neketina grįžti namo“, – naujienų agentūrai AFP teigė ji.
Pirmadienį stovėdamas prie Venesuelos konsulato Bogotoje, kur laukė paso atnaujinimo, 35 metų Alejandro Solorzano pritarė šiems aktyvistės išsakytiems teiginiams.
„Viskas lieka taip pat“, – sakė jis, turėdamas omenyje JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą bendradarbiauti su N.Maduro administracija, o ne su demokratine opozicija.
Pirmadienį Venesuelos parlamentas pirmadienį prisaikdino Delcy Rodriguez laikinąja prezidente. Buvusios N.Maduro viceprezidentės administracijoje dirbs griežtosios linijos vidaus reikalų ministras Diosdado Cabello ir įtakingas gynybos ministras Vladimiras Padrino Lopezas.
Daugelis venesueliečių prisipažįsta, kad bijo D.Cabello, kuris vadovavo protestų malšinimui po 2024-ųjų prezidento rinkimų protestus. Tąsyk per protestus buvo sulaikyta apie 2,4 tūkst. žmonių.
Daugumą Venesuelos gyventojų taip pat šokiravo D. Trumpo sprendimas neįtraukti opozicijos lyderės, Nobelio taikos premijos laureatės Maria Corina Machado į pereinamąjį laikotarpį.
Pirmadienį Europos Sąjunga (ES) pareikalavo, kad į pereinamojo laikotarpio administraciją būtų įtraukta M.C.Machado ir ją vėliau 2024-ųjų rinkimuose pakeitęs kandidatas Edmundo Gonzalezas Urrutia. Opozicija tvirtina, kad jis laimėjo rinkimus, kurių rezultatų Vakarų šalys nepripažįsta.
Tačiau 47-erių imigracijos patarėja Andrea tvirtino, kad M.C.Machado valanda kol kas dar neatėjo.
„Kol D.Trumpas nematys, kad padėtis kontroliuojama, kol jis nesuvaldys visų šių nusikaltėlių, jis negalės paskirti vadovauti Marios Corinos. Nes tai būtų jos atidavimas vilkams“, – sakė ji.
Procesas
Politikos analitikas Luisas Peche taip pat pasisakė už derybas pereinamojo laikotarpio procese.
„Turime į tai žvelgti kaip į procesą“, – AFP sakė jis, turėdamas omenyje pereinamąjį procesą.
„Vis dar reikia, kad dalis valstybės aparato išliktų“, – pridūrė analitikas.
Ispanijoje dirbanti žymi Venesuelos teisių ekspertė Tamara Suju teigė, kad išlaikyti valdžioje tuos pačius žmones, kurie dirbo valdant N.Maduro, trumpuoju laikotarpiu yra būtina blogybė.
„Būtent su jais Trumpo administracija veda derybas dėl pereinamojo laikotarpio, nes nėra kito būdo, kaip tai padaryti“, – sakė ji Ispanijos radijo stočiai „esRadio“, pridurdama, jog galiausiai JAV administracija privers juos prisiimti atsakomybę už N.Maduro veiksmus.
Pastaruosius aštuonerius metus Kolumbijoje gyvenantis 46-erių langų montuotojas Edwinas Reyesas teigė, kad kai tik Venesuela taps „visiškai laisva“, jis svarstys galimybę grįžti į tėvynę.
„Taip ilgai laukėme, dar keturi ar penki mėnesiai nepakenks“, – pareiškė E.Reyesas.
Paskelbė, kiek Kubos ir Venesuelos karių žuvo JAV gaudant Nicolą Maduro
19:57
Per JAV reidą, kuriuo siekta suimti Venesuelos lyderį Nicolas Maduro, žuvo 55 Kubos ir Venesuelos kariai, rodo antradienį abiejų Lotynų Amerikos sąjungininkių paskelbti duomenys.
Per 12 nepastovių savo valdymo metų N.Maduro, kaip ir jo pirmtakas Hugo Chavezas, savo apsaugai samdė specializuotus Kubos karius.
Venesuelos gynybos ministras Vladimiras Padrino Lopezas sekmadienį pareiškė, kad N.Maduro prezidento apsaugą „šaltakraujiškai“ sunaikino JAV pajėgos, kurios bombardavo sostinę ir pagrobė N.Maduro iš jo namų.
Kuba paskelbė 32 savo kariškių, žuvusių per naktinį puolimą, po kurio sausio 3 dieną Karakase buvo suimtas N.Maduro, pavardes.
Tarp jų buvo trys aukšto rango Kubos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai.
Venesuelos kariuomenė internete paskelbė 23 savo darbuotojų, kurie taip pat žuvo, įskaitant penkis admirolus, sąrašą.
Atsižvelgdamos į Vašingtono spaudimą, kairiosios Kubos ir Venesuelos vyriausybės palaiko glaudžius ryšius karinio bendradarbiavimo, sveikatos apsaugos ir švietimo srityse.
-
Nuverstasis Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro Niujorko teisme nepripažino savo kaltės
-
Nicolaso Maduro sūnus pažadėjo besąlygišką paramą laikinajai Venesuelos prezidentei
-
Perrinktas Venesuelos parlamento vadovas žada imtis visų priemonių, kad sugrąžintų Nicolasą Maduro
-
Kęstutis Budrys: JAV veiksmai Venesueloje yra ženklas Rusijai, Kinijai atsitraukti iš Pietų Amerikos
-
Delcy Rodriguez prisaikdinta laikinąja Venesuelos prezidente
