Svarbiausios naujienos
- JAE ir Kataras meldžia sąjungininkų pagalbos: padėkite įtikinti Trumpą
- Atskleidė, kokios iš tikrųjų buvo JAV derybos su Iranu: pagrasino puse tonos urano
- Lietuva evakuoja piliečius iš Artimųjų Rytų: skelbiamas prioritetų sąrašas ir karštoji linija
- Iranas grasina sudeginti visus Hormūzo sąsiauryje esančius laivus
Naujausias žinias apie karą Irane skaitykite čia.
Lietuva evakuoja piliečius iš Artimųjų Rytų: skelbiamas prioritetų sąrašas ir karštoji linija
18:52
Atsižvelgdama į sparčiai prastėjančią saugumo situaciją Artimųjų Rytų regione, Užsienio reikalų ministerija (URM) kartu su Nacionaliniu krizių valdymo centru (NKVC) pradeda ribotą Lietuvos piliečių evakuaciją.
Šiuo metu NKVC aktyviai rengia logistikos planus, o URM koordinuoja pagalbą asmenims, išreiškusiems poreikį palikti regioną.
Svarbiausia informacija piliečiams
- Jau užsiregistravusiems: Jei jau užpildėte registracijos formą ir paprašėte pagalbos, papildomai nieko daryti nereikia. Patvirtinus konkretų evakuacijos planą, URM su jumis susisieks asmeniškai.
- Dar neužsiregistravusiems: Visi piliečiai, esantys regione ir siekiantys išvykti, raginami nedelsiant užpildyti [URM registracijos formą].
- Prioritetų tvarka: Evakuacija bus vykdoma etapais. Pirmenybė teikiama pažeidžiamiausioms grupėms:
- Asmenims su negalia;
- Besilaukiančioms moterims;
- Socialiai pažeidžiamiems asmenims;
- Asmenims, neturintiems jokių galimybių išvykti savarankiškai.
Svarbu: Kiekvienas pagalbos prašymas bus vertinamas individualiai, atsižvelgiant į asmens situaciją ir saugumo rizikas.
Kur kreiptis pagalbos?
Lietuvos diplomatinės atstovybės ir ministerija dirba visą parą (24/7). Jei esate regione ir jums reikalinga skubi konsultacija:
- Karštoji linija: +370 630 10845 (veikia 24/7).
- Ryšio palaikymas: Rekomenduojama nuolat sekti naujausią ambasadų ir URM teikiamą informaciją.
URM pabrėžia suprantanti piliečių ir jų artimųjų nerimą bei užtikrina, kad dedamos visos pastangos operatyviam informavimui ir saugiam grįžimui organizuoti.
„Axios“: JAE svarsto galimybę suduoti karinį smūgį Iranui
00:25
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) svarsto galimybę imtis karinių veiksmų, kad sustabdytų iš Irano rengiamas dronų ir raketų atakas.
Kaip praneša „Axios“, remdamasi dviem informuotais šaltiniais, Emyratai yra labiausiai nuo Teherano išpuolių nukentėjusi regiono šalis – per šį Artimųjų Rytų karą ji patyrė daugiau atakų nei Izraelis.
Precedento neturintis pyktis regione
„Emyratų smūgis Iranui būtų precedento neturintis įvykis. Pats faktas, kad tai svarstoma, rodo milžinišką Persijos įlankos šalių įniršį dėl Irano atakų, nukreiptų prieš civilinę infrastruktūrą bei naftos ir dujų objektus“, – rašoma publikacijoje.
Šaltinio teigimu, JAE svarsto galimybę imtis „aktyvių gynybos priemonių prieš Iraną“.
„Nė viena šalis to netoleruotų“
Nors JAE tiesiogiai nedalyvavo kariniame konflikte, šalis tapo masinių atakų taikiniu:
-
Mastas: Į šalies teritoriją buvo nutaikyta apie 800 oro atakų.
-
Pozicija: JAE mano, kad jokia pasaulio valstybė tokiomis aplinkybėmis neignoruotų būtinybės iš esmės peržiūrėti savo gynybos strategiją.
JAE užsienio reikalų ministerija anksčiau pareiškė, kad šalis pasilieka teisę į savigyną, tačiau galutinis sprendimas dėl karinio atsako kol kas nepriimtas.
Grėsmė plečiasi: žvilgsnis į Saudo Arabiją
Izraelio pareigūnai mano, kad Saudo Arabija taip pat gali imtis karinių veiksmų reaguodama į nesiliaujančius Irano išpuolius. Tai signalizuoja apie galimą platų Persijos įlankos valstybių susivienijimą prieš Teheraną.
Trumpas: JAV karinis laivynas prireikus lydės tankerius per Ormūzo sąsiaurį
23:41
JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo socialinio tinklo „Truth Social“ paskyroje paskelbė, kad JAV karinis laivynas kuo skubiau pradės lydėti tankerius per Ormūzo sąsiaurį, jei tai bus „būtina“.
Šis pareiškimas pasirodė po to, kai praėjusią naktį Iranas uždarė šį strategiškai svarbų laivybos kelią, o dujų kainos JK šoktelėjo į trejų metų aukštumas. Naftos kainos taip pat pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 13 mėnesių. Teheranas pažadėjo pulti bet kurį laivą, bandantį kirsti šį vandens kelią.
Žaibiška rinkų reakcija
Prezidento pranešimas akimirksniu paveikė finansų rinkas – pasaulinės naftos kainos prarado didžiąją dalį tos dienos prieaugio:
-
„Brent“ naftos kaina: Dienos įkarštyje buvo pakilusi apie 8 proc., tačiau po pranešimo prieaugis susitraukė iki 2,9 proc.
-
Kaina už barelį: Prieš užsidarant JAV rinkoms, nafta kainavo šiek tiek mažiau nei 80 JAV dolerių už barelį.
Kodėl šis maršrutas toks svarbus?
Ormūzo sąsiauris yra tarp Persijos ir Omano įlankų (šiaurėje ribojasi su Iranu, pietuose – su Omanu ir JAE). Tai vienintelis jūrinis išėjimas pagrindiniams regiono naftos gamintojams.
Izraelio kariuomenė: oro pajėgos sunaikino slaptą Irano branduolinį objektą netoli Teherano
23:21
Antradienį, kovo 3 d., Izraelio oro pajėgos sunaikino Teherano pakraštyje veikusį Irano branduolinį objektą, pranešė šalies kariuomenė. Apie tai informuoja „The Times of Israel“.
Spaudos konferencijos metu Izraelio gynybos pajėgų (IDF) atstovas, brigados generolas Effie Defrinas pareiškė, kad iš dalies po žeme esančiame objekte, vadinamame „Minzadehei“, grupė branduolinės fizikos mokslininkų „slapta kūrė technologijas, būtinas branduoliniam ginklui pagaminti“.
Veikla po 2025-ųjų karo nenutrūko
IDF duomenimis, po 12 dienų trukusio Izraelio ir Irano karo 2025 m. birželį, kurio metu jau buvo pulti Irano branduoliniai objektai, Teheranas savo veiklos nenutraukė. Vietoj to:
- Infrastruktūros perkėlimas: Režimas tęsė karinę branduolinę programą, perkeldamas infrastruktūrą į požeminius įrenginius, apsaugotus nuo oro atakų.
- Nuolatinis stebėjimas: Izraelio kariuomenė tvirtina nuolat stebėjusi Irano mokslininkų veiklą.
„Mums pavyko nustatyti jų naująją buvimo vietą šiame objekte, o tai leido suduoti tikslų smūgį slapto komplekso širdžiai“, – teigė Izraelio kariuomenės atstovai.
Žiniasklaida: naujuoju Irano aukščiausiuoju lyderiu išrinktas Ali Khamenei sūnus
23:12 Atnaujinta 23:18
Antradienio, kovo 3 d., vakarą paskelbta, kad naujuoju Irano Islamo Respublikos vadovu išrinktas nužudytojo ajatolos Ali Khamenei sūnus Mojtaba Khamenei. Apie tai pranešė leidinys „Iran International“.
Leidinio šaltinių teigimu, šis sprendimas buvo priimtas darant spaudimą galingajai Islamo revoliucijos gvardijai (IRGC).
Skubus ekspertų tarybos posėdis
Anksčiau Irano naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad šalies Ekspertų taryba, kurią sudaro 88 aukšto ranga dvasininkai, susirinko į nuotolinį posėdį A.Khamenei įpėdiniui išrinkti.
Šis procesas vyko itin įtemptomis sąlygomis:
-
Smūgis Qomo mieste: JAV ir Izraelio pajėgos kiek anksčiau sudavė smūgį pastatų kompleksui Qome, kuriame turėjo vykti fizinis tarybos posėdis.
-
Prieštaringi pranešimai: Izraelio kariuomenės atstovas Effie Defrinas per brifingą teigė, kad smūgio rezultatai vis dar vertinami. Tuo tarpu „Fars“ tvirtino, kad atakos metu pastate jokie susitikimai nevyko.
Daugelis analitikų Mojtabą Khamenei laikė realiausiu kandidatu perimti valdžią, tačiau jo paskyrimas vertinamas kaip režimo bandymas išlaikyti stabilumą po sukrečiančios lyderio žūties.
Analitikas – apie JAV ir Izraelio operacijos tikslus Irane: „Deja“
23:02
Reaguodamas į JAV ir Izraelio ataką, Iranas pradėjo pulti regiono šalis. Kodėl Iranas priėmė tokį sprendimą? Kaip įsipliekęs kariniai veiksmai paveiks pagalbą Ukrainai? Leidinio „Postimees“ kalbintas karo stebėtojas Raivo Vare paaiškiino, ko tikėtis artimiausiu metu.
– Irano atsakas į bendrą JAV ir Izraelio operaciją buvo gana plataus masto, nukreiptas ne tik prieš JAV bazes, bet ir prieš civilinę infrastruktūrą bei naftos įrenginius kaimyninėse šalyse. Ar Irano atsakas buvo didesnis nei buvo galima tikėtis?
– Manau, kad taip, dėl kelių priežasčių.
Visą interviu skaitykite ČIA.
Apžvalgininkas: karas Irane – nenuspėjamas, o išėjimo plano nežino net pats Trumpas
22:48
Karas Irane gali virsti užsitęsusiu konfliktu, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo žadėto „žaibiško smūgio“ ir ankstesnių jo pažadų užbaigti visus karus.
Leidinio „Financial Times“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas rašo, kad D.Trumpas dabar yra įklimpęs į konfliktą, kurio baigties plano nesupranta nei jo kabinetas, nei Kongresas ar JAV sąjungininkai.
„D.Trumpas turi keletą skirtingų nuomonių apie savo tikslus. Per pirmąsias 72 valandas jis pareiškė norintis: sunaikinti Irano branduolinę programą, atimti galimybę eksportuoti terorizmą, nuversti režimą arba rasti naują lyderį, su kuriuo galėtų plėtoti verslą“, – rašoma skiltyje.
Tikslų chaosas ir skeptiški vertinimai
Autorius pabrėžia, kad JAV ir jų sąjungininkams nekilo tiesioginė grėsmė, o šis karas „neturi nieko bendro su prevencinėmis priemonėmis“.
Anot jo, Iranas net nebuvo priartėjęs prie raketų, galinčių pasiekti Amerikos teritoriją, kūrimo.
„Iranas siūlė visiškai sustabdyti mažai prisodrinto urano kaupimą – tai buvo geresnės sąlygos, nei Barackas Obama gavo 2015 m. susitarime, kurį D.Trumpas nutraukė“, – priduria autorius.
E.Lucasas skeptiškai vertina ir D.Trumpo raginimus iraniečiams sukilti:
- Režimo kaita: Režimai nepasikeičia per naktį, o D.Trumpas galėtų tam padėti tik įsiverždamas į šalį su sausumos pajėgomis.
- Savižudiška rizika: Irano žmonės nežino, ar sukilimas jiems netaptų savižudybe.
Ištvermės testas ir grėsmė ekonomikai
Apžvalgininko nuomone, bet kas, teigiantis žinąs, kaip pasibaigs šis karas (įskaitant ir patį D.Trumpą), paprasčiausiai blefuoja. Taikus valdžios perdavimas yra vienas mažiausiai tikėtinų scenarijų.
„Nė viena Persijos įlankos monarchija nenorėjo šio karo. Jų, kaip pasaulio ekonomikos stuburo, padėtis dabar yra pavojuje“, – rašo autorius, pažymėdamas, kad D.Trumpas ignoravo sąjungininkų įspėjimus ir JAV Jungtinio štabų vadų tarybos pirmininko generolo Dano Kaine’o brėžiamus rizikos scenarijus.
Pasak generolo, tokios šalies kaip Iranas neįmanoma „transformuoti nuotoliniu būdu“.
Kol kas nėra ženklų, kad Irano režimas sudėtų ginklus.
„Pradedamas ištvermės testas. Kuo ilgiau Iranas tęs „Shahed“ dronų atakas, tuo didesnė tikimybė, kad nukentės amerikiečiai. Karas gali virsti lenktynėmis: kas baigsis greičiau – Irano gebėjimas gaminti dronus ar Amerikos ištekliai juos numušinėti?“
Straipsnyje taip pat prognozuojama, kad užsitęsęs konfliktas skaudžiai kirs per amerikiečių pinigines dėl kylančių kainų.
Macronas: Prancūzijos bazės Artimuosiuose Rytuose patyrė „pavienius smūgius“
22:34
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kovo 3 d. kreipdamasis į tautą pranešė, kad dvi šalie karinės bazės Artimuosiuose Rytuose tapo „ribotų atakų“ taikiniais. Kaip skelbia „BFMTV“, šie išpuoliai yra dalis Irano atsakomųjų veiksmų po Izraelio ir JAV pradėtos karinės operacijos.
Nors E.Macronas pažymėjo, kad JAV ir Izraelis, pradėdami operaciją, veikė pažeisdami tarptautinę teisę, jis pabrėžė, kad Irano vadovybės „niekas neapgedės“, o pagrindinė atsakomybė dėl susidariusios situacijos tenka pačiam Teheranui.
Prancūzija dalyvauja atremiant atakas
Prezidentas patvirtino, kad Prancūzija „nuo pat pirmųjų valandų“ prisijungė prie priešiškų bepiločių orlaivių (UAV) numušimo operacijų.
„Tai darome kaip teisėtą gynybą, siekdami apsaugoti mūsų sąjungininkų oro erdvę“, – sakė E.Macronas, tačiau konkrečių vietovių, kur vyko perėmimai, nenurodė.
Karinės galios stiprinimas ir evakuacija
Siekdama užtikrinti saugumą regione, Prancūzija imasi drastiškų veiksmų:
- Lėktuvnešis „Charles de Gaulle“: Iki šiol buvęs Baltijos jūroje, skubiai siunčiamas į Viduržemio jūrą.
- Papildomos pajėgos: Į regioną siunčiama fregata „Languedoc“, dislokuojami papildomi orlaiviai bei oro gynybos sistemos.
- Jūrų koalicija: E.Macronas išreiškė norą burti koaliciją, kuri bendromis jėgomis atkurtų saugią laivybą Artimuosiuose Rytuose.
Prezidentas taip pat negailėjo kritikos Izraeliui dėl jo sausumos operacijos Libane, pavadindamas tai „pavojinga eskalacija ir strategine klaida“.
Prancūzijos piliečių sugrįžimas
Baigdamas kreipimąsi, E.Macronas pranešė apie vykdomą gelbėjimo operaciją: kovo 3 d. vakarą Paryžiuje turėtų nusileisti du evakuaciniai lėktuvai su Prancūzijos piliečiais, kurie dėl karo veiksmų įstrigo regione.
Dubajuje po drono smūgio kilo gaisras šalia JAV konsulato
22:14
Dubajaus valdžios institucijos suvaldė nedidelį gaisrą, kilusį netoli JAV konsulato po drono smūgio, pranešė Dubajaus vyriausybės žiniasklaidos biuras.
Pranešama, kad incidento metu žmonės nenukentėjo, o ugnis buvo operatyviai užgesinta.
Šis išpuolis Dubajuje įvyko augant įtampai visame regione po JAV ir Izraelio karinių veiksmų prieš Iraną.
Kol kas jokia grupuotė oficialiai neprisiėmė atsakomybės už šį išpuolį, tačiau incidentas dar labiau sustiprino saugumo pajėgų parengtį Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Pranešama apie Khamenei laidotuvių vietą: bus laidojamas šventajame Mašhado mieste
21:57
Šeštadienį per JAV ir Izraelio oro smūgius žuvęs Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei bus palaidotas šventajame Mašhado mieste, praneša naujienų agentūra „Fars“.
A.Khamenei mirė būdamas 86 metų, po 36-erius metus trukusio vadovavimo režimui.
Jis buvo kilęs būtent iš Mašhado – antrojo pagal dydį Irano miesto. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai: Mašhado Imam Rezos šventovėje yra palaidotas ir jo tėvas.
Konkreti laidotuvių data kol kas neskelbiama.
