Jėgų balansas JAV Senate
Sausį Džordžijos valstijoje bus varžomasi dėl dviejų vietų Senate. Tai – antrasis rinkimų turas, nes per lapkritį vykusį balsavimą nė vienas kandidatas nesurinko reikalingų 50 proc. balsų.
Jei abi vietas laimės demokratai, Senate tiek jie, tiek respublikonai turės po 50 vietų. Vadinasi, viceprezidentė Kamala Harris turės lemiamą balsą priimant įstatymus.
Jei daugumą turės respublikonai, išrinktajam prezidentui Joe Bidenui gali būti sudėtinga vykdyti savo darbotvarkę – oponentai Senate gali blokuoti jo siūlomą programą.
Impulsas Škotijos nepriklausomybei
Metams einant į pabaigą, prekybos susitarimas tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos vis dar nesudarytas. Nieko nuostabaus, kad vykstant chaotiškam „Brexit“, 58 proc. škotų pasisako už nepriklausomybę.
2014-ųjų referendume už Škotijos nepriklausomybę balsavo 45 proc. rinkėjų.
Škotijos ministrė pirmininkė Nicola Sturgeon lapkritį sakė niekada nebuvusi tokia tikra, kad šalis taps nepriklausoma. Gegužės 6-ąją Škotijoje vyks parlamento rinkimai, o po jų, pasak N.Sturgeon, bus galima rengti naują referendumą dėl nepriklausomybės.
Tačiau tam reikėtų Londono pritarimo.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ar nepriklausomybės siekianti Škotija gali tapti dar viena Katalonija?
Proga Rusijos opozicijai
2021 rugsėjo 19 dieną Rusijoje bus renkamas nacionalinis parlamentas. Skaidrių rinkimų tikėtis neverta, kaip ir to, kad prezidentui Vladimirui Putinui artima partija „Vieningoji Rusija“ praras daugumą.
Tačiau rinkimų kampanija suteiks naujų progų Rusijos opozicijos aktyvistams protestuoti. Ypač Aleksejaus Navalno, kurį šiemet bandyta apnuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, rėmėjams.
Būtent A.Navalno komandos „išmaniojo balsavimo“ strategija, pritaikyta įvairiems regioniniams rinkimams 2019-ųjų rugsėjį ir 2020-ųjų rugsėjį, lėmė, kad į vietos valdžios organus buvo išrinkti šimtai ne „Vieningosios Rusijos“ kandidatų.
A.Merkel eros pabaiga
Rugsėjo 26 dieną vyksiantys Vokietijos federaliniai rinkimai lems kanclerės Angelos Merkel, poste esančios nuo 2005-ųjų, eros pabaigą. A.Merkel jau paskelbė nebesieksianti perrinkimo.
2018 metais A.Merkel partijos – Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) – lyderystę perėmus gynybos ministrei Annegret Kramp-Karrenbauer, buvo tikimasi, kad ji pretenduos tapti naująja kanclere. Tačiau neužsitikrinusi visuomenės pasitikėjimo, ji atsitraukė.
Šiuo metu dėl CDU kanclerio nominacijos varžosi Friedrichas Merzas, Arminas Laschetas ir Norbertas Röttgenas.
Galimi pokyčiai Bulgarijoje
Šią vasarą Bulgarijoje prasiveržė didžiuliai protestai – juos išprovokavo policijos ir prokurorų kratos prezidentūroje. Tai buvo laikoma puolimu prieš prezidentą Rumeną Radevą – aršų premjero Boiko Borisovo kritiką.
Prasiveržus ilgai kauptam nepasitenkinimui vyriausybe, protestuotojai reikalavo jos atsistatydinimo, tačiau jų reikalavimai liko neišgirsti, o B.Borisovas išgyveno balsavimą dėl nepasitikėjimo.
Tačiau jo partijos populiarumas sumenko, o kovą Bulgarijoje vyks parlamento rinkimai. Rudenį bulgarai rinks ir naują prezidentą.