Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 28d. 21:04

Ką reiškia JAV sprendimas mažinti finansinį indėlį į NATO?

Donaldas Trumpas, Angela Merkel, Emmanuelis Macronas
„Scanpix“/AP nuotr. / Donaldas Trumpas, Angela Merkel, Emmanuelis Macronas

Artėjant NATO viršūnių susitikimui, prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė mažinanti JAV finansinį indėlį į tiesioginį Aljanso biudžetą. Politologo Kęstučio Girniaus teigimu, tai – simbolinis žingsnis, neturėsiantis jokio reikšmingo poveikio.

„Tai – svarbus sąjungininkių ištikimybės Aljansui ir teisingesniam naštos pasidalijimui pademonstravimas“, – trečiadienį amerikiečių televizijai CNN sakė neįvardytas NATO atstovas, paskelbęs apie JAV finansinio indėlio mažinimą.

Jo teigimu, NATO narės suderino naują išlaidų paskirstymo formulę. Remiantis ja, daugumos Europos šalių ir Kanados išlaidų dalys didės.

Šį tiesioginį NATO biudžetą sudaro 236,8 mln. eurų, skirtų civilinėms išlaidoms, ir 1,43 mlrd. eurų, skirtų karinėms išlaidoms. Šio biudžeto nereikėtų painioti su kiekvienos NATO narės išlaidomis gynybai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./NATO kariai Latvijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./NATO kariai Latvijoje

„Simbolinis žingsnis“

Politologas dr. Kęstutis Girnius 15min teigė, kad šis JAV finansinio indėlio mažinimas – labai smulkus. Jis atkreipė dėmesį, kad pats tiesioginis NATO biudžetas nėra didelis ir visiškai nesusijęs su šalių įsipareigojimais gynybai skirti po 2 proc. BVP.

Šiemet vien Lietuvos gynybos biudžetas siekė 894,5 mln. eurų.

K.Girnius: „Tai – tiesiog simbolinis žingsnis. Trumpas galės pasakyti, kad europiečiai pagaliau manęs paklausė ir imasi didesnės atsakomybės už NATO.“

„Tai – tiesiog simbolinis žingsnis. Trumpas galės pasakyti, kad europiečiai pagaliau manęs paklausė ir imasi didesnės atsakomybės už NATO. Tačiau reikšmingesnio poveikio (indėlio mažinimas – red.) neturės“, – tikino K.Girnius.

Anksčiau JAV sunešdavo maždaug 22 proc. šio tiesioginio NATO biudžeto, apimančio išlaidas Aljanso būstinei išlaikyti, bendras investicijas į saugumą ir išlaidas kai kurioms bendroms karinėms operacijoms. Esą JAV siekė sumažinti savo dalį iki 16 proc. ir taip priartėti prie Vokietijos, skiriančios 14,8 proc.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Donaldas Trumpas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Donaldas Trumpas

Pasak politologo, kadangi šis biudžetas – nedidelis, nereikia tikėtis, jog Aljanse sumažės įtampa dėl finansavimo.

„Tai – pašalinis dalykas. Angela Merkel praeitą savaitę pasakė, kad Vokietija įsipareigoja iki ketvirtojo dešimtmečio pradžios gynybos biudžetą padidinti iki 2 proc. BVP.

Tačiau esu gana tikras, kad toks vangus gynybos išlaidų didinimas netenkins Amerikos, nenustebčiau, kad ir per šį susitikimą Trumpas vėl kritikuos šio įsipareigojimo nevykdančias šalis“, – apie gruodžio pradžioje Londone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą kalbėjo K.Girnius.

D.Trumpas nuolat kritikuoja Europos sąjungininkes, kad šios tinkamai nesidalija finansine našta. Bene daugiausia kritikos sulaukia Vokietija, kurios gynybos biudžetas šiuo metu siekia 1,2 proc. BVP.

NATO šalys narys įsipareigojo iki 2024-ųjų gynybai skirti po mažiausiai 2 proc. BVP. Šiuo metu tokio įsipareigojimo laikosi devynios Aljanso narės: JAV, Graikija, Jungtinė Karalystė, Estija, Latvija, Lenkija ir Lietuva, Rumunija ir Bulgarija.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Prezidento susitikimas su kariais
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Prezidento susitikimas su kariais

2018 metais visos NATO narės gynybai drauge išleido beveik trilijoną dolerių.

Lietuvai svarbus susitikimas

Pasak politologo, net jei D.Trumpas yra patenkintas žingsniu mažinti JAV ir didinti kitų šalių indėlį į tiesioginį NATO biudžetą, tai dar nereiškia, jog kitą savaitę vyksiančiame susitikime jis neužsipuls Aljanso sąjungininkių.

Tačiau susitikime bus aptariami ne tik finansavimo klausimai.

K.Girniaus teigimu, Lietuvai ateinantis NATO viršūnių susitikimas svarbus dėl Baltijos šalims ir Lenkijai skirtų gynybos planų, kuriuos blokuoja Turkija. Ankara siekia, kad Aljansas pripažintų kurdų Liaudies savigynos būrius (YPG) teroristine organizacija.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kęstutis Girnius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kęstutis Girnius

Politologas atkreipia dėmesį, kad gynybos planai blokuojami ne pirmą kartą, o sprendimas paprastai randamas.

„Neatmestina galimybė, kad šį kartą (NATO narės) nesusitars, tačiau galbūt (gynybos planams) bus pritarta per ateinantį susitikimą. Linkevičius yra optimistiškai nusiteikęs, o jis apie tokius dalykus nusimano geriau nei apžvalgininkai.

Jei jis yra optimistiškai nusiteikęs, manau, kad tam yra pagrindo“, – 15min sakė politologas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsisakė detaliai komentuoti karinį planavimą ir Turkijos poziciją. Vis dėlto, jis BNS sakė tikįs, kad reikalingi sprendimai bus priimti iki NATO viršūnių susitikimo.

„Neteisinga būtų teigti, kad yra galutiniai nesutarimai ar blokavimai. Vyksta procesas“, – L.Linkevičių cituoja BNS.

Gynybos planai Baltijos šalims ir Lenkijai buvo parengti po to, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Linkevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Linkevičius

„Esminės problemos išlieka“

K.Girnius tikina, kad NATO yra ir kitų problemų. Jo įsitikinimu, viršūnių susitikime bus kalbama apie tai, ko nori Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, ir ką reiškia jo pareiškimas apie NATO ištikusią „smegenų mirtį“.

K.Girnius atkreipia dėmesį, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel, „beveik nieko nepasakiusi metus, staiga stojo ginti Aljansą, vadindama jį laisvės bastionu, kurį reikia palaikyti“.

Pasak politologu, D.Trumpo pasisakymus prognozuoti sudėtinga, kadangi šiuo metu vyksta jo apkaltos procesas, artėja JAV prezidento rinkimai, kuriuose jis sieks perrinkimo.

„Tačiau esminės problemos išlieka šios: JAV – neprognozuojamos, o Europa neatlieka savo užduočių dėl gynybos finansavimo. Be to, neaišku, ką darys Turkija: ji tolsta nuo NATO ir artėja prie Rusijos. Vien tai yra pakankama problema“, – tvirtino K.Girnius.

Įtampa tarp NATO narių JAV ir Turkijos tvyro jai įsigijus rusiškas oro gynybos sistemas S-400. Vašingtonas nerimauja, kad jei NATO narė Turkija integruos S-400 į savo gynybos sistemą, į Rusijos rankas gali patekti slapti duomenys apie Vakarų įrangą. Be to, Maskva ir Ankara bendradarbiauja Sirijos šiaurėje.

K.Girniaus teigimu, E.Macronas pasisakė pernelyg griežtai – esą tik kelios NATO narės mano, kad Aljansą ištiko smegenų mirtis, todėl tokių Prancūzijos prezidento žodžių nereikėtų sureikšminti.

„Manau, kad Macronas mėgino pasiūlyti naujų idėjų, kurių nepasiūlo kiti Europos šalių vadovai. Manau, kad jis stengiasi, nori, jog Europos Sąjunga greičiau ir veiksmingiau įgyvendintų planus, skirtus sustiprinti savo gynybos potencialą nepriklausomai nuo JAV“, – 15min sakė K.Girnius.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Politologas atkreipė dėmesį, kad jau judama ta linkme: 2017-aisiais buvo patvirtinta Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo gynybos srityje (PESCO) iniciatyva.

Lapkričio pradžioje savaitraštyje „The Economist“ publikuotame interviu E.Macronas teigė, kad Aljansą ištiko „smegenų mirtis“. Prancūzijos prezidentas tikino, kad „nėra jokio koordinavimo priimant strateginius sprendimus tarp JAV ir NATO sąjungininkių“, kritikavo Turkijos veiksmus Šiaurės Sirijoje.

E.Macronas sakė nežinąs, ar dar tiki NATO sutarties 5-uoju straipsniu, nusakančiu kolektyvinės gynybos principus.

Svarbiausias interviu ištraukas rasite čia.

Patenkinti ne visi

Vienas amerikiečių gynybos departamento pareigūnas CNN sakė, kad sumažinus indėlį į tiesioginį biudžetą, sutaupytais pinigais bus galima padėti finansuoti kitas JAV karines pastangas Europoje, įskaitant programas tokiose šalyse Ukraina ir Sakartvelas.

Diplomatai sako, kad Prancūzija nesutinka su nauja tvarka ir nekeis savo indėlio dydžio, šiuo metu siekiančio 10,5 procento. Anot Paryžiaus, D.Trumpas ir A.Merkel sudarė šį susitarimą deramai nepasikonsultavę su kitomis NATO sąjungininkėmis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį turėtų paskelbti naujus skaičius, rodančius, kiek išaugo sąjungininkių finansinis indėlis nuo tada, kai D.Trumpas atėjo į valdžią. Tikimasi, kad tai kiek praskaidrins atmosferą prieš trečiadienį Londone įvyksiantį lyderių susitikimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

06:33
01:02
23:03

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min