Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Donaldo Trumpo bendražygio nužudymas esą sukėlė „neregėtą džiūgavimą tarp Kyjivo režimo rėmėjų“. Pasak jos, Ch.Kirkas pasisakė už taiką Ukrainoje.
„Matant šiurpią, nacistinės Ukrainos žiniasklaidos reakciją, pilną triumfo dėl Charlie Kirko nužudymo, norėčiau priminti: jis iš tiesų pasisakė už taiką Ukrainoje, kalbėjo apie konflikto priežastis, kritikavo Kyjivo valdžios veiksmus, nukreiptus prieš savo piliečius.
Jis nebijojo įvardyti dalykų tikraisiais vardais ir vertinti veiksmus JAV viduje – tų savo tautiečių, kurie ankstesnės administracijos laikais, kaip jis pats sakė, „išplėtė šią tragediją“. <...> Būtent šiuos Ch.Kirko raginimus taikiai spręsti konfliktą dabar pašiepia Ukrainos žiniasklaida“, – teigė M.Zacharova.
Tačiau iš tiesų Ch.Kirkas skleidė rusišką propagandą ir teisino Rusijos invaziją į Ukrainą.
Likus kelioms dienoms iki pilno masto Rusijos invazijos, jis platino melagingą Rusijos valstybinės žiniasklaidos teiginį, esą Ukraina apšaudė Rusijos kontroliuojamas Luhansko srities teritorijas.
„SKUBI ŽINIA: Rusijos valstybinė žiniasklaida praneša, kad Ukraina apšaudė Luhansko liaudies respublikos keturias gyvenvietes minosvaidžių sviediniais ir granatomis, – rašė jis savo „Telegram“ kanale tuomet. Šis įrašas nėra ištrintas, nei pataisytas iki šiol.
Po kelių dienų Ch.Kirkas vis aštrėjančią situaciją ir Rusijos ketinimą pulti apibūdino kaip „sienų ginčą“.
Sienų ginčas tik Putino galvoje
Iki Rusijos okupacinių veiksmų jokių „sienų ginčų“ nebuvo – Rusijos valstybė ne kartą pripažino Ukrainos teritorinį vientisumą.
Rusijos žiniasklaida nuolat platina V.Putino pareiškimus, kuriais jis paaiškina, kodėl mano, kad galima nesilaikyti ankstesnių įsipareigojimų remti Ukrainos teritorinį vientisumą:
„Rusija visada pripažino Ukrainos sienas pagal susitarimus, kurie buvo sudaryti po Sovietų Sąjungos žlugimo“, – anksčiau sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žiniasklaidai.
Tačiau nesunku patikrinti, kaip tiksliai šalys susitarė – logiška ir net būtina remtis oficialiomis tarpvalstybinėmis sutartimis.
„Ukrainos nepriklausomybės deklaracijoje teigiama, kad Ukraina yra neutrali valstybė, tačiau vėliau Ukrainos vadovybė pakeitė pagrindinį įstatymą ir išreiškė norą prisijungti prie NATO, o taip mes nesusitarėme“, – kalbėjo jis.
Tačiau Ukraina neturėjo jokių „sienų klausimų“ iki Rusijos invazijos pradžios, – logiška ir net būtina remtis oficialiomis tarpvalstybinėmis sutartimis.
Nei viena jų nenumato, kad Ukrainos nepriklausomybė ar teritorinis vientisumas priklausytų nuo šalies noro prisijungti prie NATO ar susitarimų su Rusija.
1991 m. gruodžio 8 d. Belovežo susitarimo, kuriuo oficialiai nutrauktas SSRS egzistavimas, 5 straipsnyje konkrečiai numatytas sienų neliečiamumo klausimas:
„Aukštosios Susitariančiosios Šalys pripažįsta ir gerbia viena kitos teritorinį vientisumą ir esamų sienų neliečiamumą sandraugoje“.
Jame nieko nekalbama nei apie būtinybę Ukrainai ar kuriai kitai šaliai išlaikyti neutralų statusą, nei apie kokias nors kitas papildomas sąlygas.
Be to, 1997 m. Didžiojoje sutartyje (Rusijos ir Ukrainos draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartyje) įtvirtintas sienų neliečiamumo principas.
Jos 2 straipsnyje teigiama:
„Aukštosios Susitariančiosios Šalys, vadovaudamosi JT Chartijos nuostatomis ir įsipareigojimais pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamąjį aktą, gerbia viena kitos teritorinį vientisumą ir patvirtina esamų tarpusavio sienų neliečiamumą“.
Be to, 3 straipsnyje deklaruojamas abipusis atsisakymas naudoti karinę jėgą bet kokiems Kyjivo ir Maskvos ginčams spręsti:
„Aukštosios Susitariančiosios Šalys savo tarpusavio santykius grindžia abipusės pagarbos, suverenios lygybės, teritorinio vientisumo, sienų neliečiamumo, taikaus ginčų sprendimo, jėgos ar grasinimo jėga, įskaitant ekonomines ir kitas spaudimo priemones, nenaudojimo, tautų teisės laisvai tvarkyti savo likimą, nesikišimo į vidaus reikalus, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, valstybių bendradarbiavimo, sąžiningo prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų vykdymo, taip pat kitų visuotinai pripažintų tarptautinės teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės principų, tautų teisės laisvai tvarkyti savo likimą, teisės laisvai judėti, apsisprendimo teisės ir apsisprendimo teisės principais“.
Nėra jokių išlygų – Ukrainos teritorinis vientisumas pripažįstamas vienareikšmiškai ir besąlygiškai.
Kartojo Rusijos propagandos teiginius
Iki pat pilnavertės Rusijos invazijos į Ukrainą ir vėliau, Ch.Kirkas kartojo šios šalies propagandininkų platinamus teiginius apie Ukrainą.
Jau po invazijos Ch.Kirkas tvirtino, kad Krymas „visada buvo Rusijos dalis“. Šių metų balandį jis įrodinėjo:
„Krymo neįmanoma susigrąžinti, ir taškas. Pažiūrėkime į Krymą. Krymas yra pietinėje Ukrainos dalyje. Visų pirma, Krymas yra milžiniškas ir visada buvo Rusijos dalis. Jo niekada nereikėjo perduoti. Jis buvo iškilmingai perduotas Ukrainai.
Krymo pusiasalis – tai lūžio taškas: jį skalauja Juodoji jūra, o Krymas yra daugiausia rusiškos etninės sudėties. Niekas rimtai nesiginčija, kad Krymas nori būti Rusijos sudėtyje. Pavyzdžiui, iš ten kilęs rusiškas vynas. Ten buvo ir tebėra Rusijos karinio jūrų laivyno štabas. Užsispyręs siekis kovoti dėl Krymo daro šį karą, tiesą sakant, neišsprendžiamą.“, – tvirtino Ch.Kirkas.
Referendumas nesilaikant taisyklių ir teisės
2014 m. vasario mėn. Rusijos įvykdytas Krymo užgrobimas prasidėjo, kai Rusijos specialiosios pajėgos, veikusios be valstybinių skiriamųjų ženklų, užėmė Krymo parlamento pastatą ir iškėlė Rusijos vėliavą.
Po bekraujės vadinamųjų „žaliųjų žmogeliukų“ invazijos, pusiasalio kontrolę perėmė Rusijos kariai, nedėvintys skiriamųjų ženklų.
Vėliau įvykusiame referendume dėl Krymo statuso, kuris buvo surengtas karinės okupacijos sąlygomis, nebuvo leista surengti viešų diskusijų ar Ukrainos politiniams lyderiams apsilankyti Krymo pusiasalyje.
Ukrainos Konstitucijos 73 straipsnis numato, kad teritorinio vientisumo ir valstybės sienų keitimo klausimai turi būti sprendžiami tik nacionaliniame (ne regioniniame) referendume.
Todėl pagal Venecijos komisijos (ir atitinkamai Europos Tarybos) patvirtintas normas Krymo „referendumas“ pagal apibrėžimą buvo neteisėtas.
Referendume rinkėjams buvo pateikti du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ (taip arba ne) ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“ (taip arba ne).
Nors Rusija ilgą laiką tvirtino, kad 96,77 proc. rinkėjų pasisakė už susijungimą su Rusija, pačios Rusijos Žmogaus teisių tarybos ataskaitoje teigiama, kad tik 15–30 proc. rinkimų teisę turinčių rinkėjų Kryme balsavo už susijungimą su Rusija.
Nors prorusiška valdžia skelbia, kad referendumas parodė, jog Krymo gyventojai veržiasi į Rusijos glėbį, rezultatų nepripažįsta Vakarai, o referendumo metu būta daug pažeidimų.
Plačiau skaitykite: Prorusiška Krymo valdžia skelbia referendumą įvykusiu, į Rusijos glėbį esą veržiasi 96,6 proc. Krymo gyventojų
Nė vienas iš referendumo metu pasiūlytų variantų neleido piliečiams balsuoti už status quo išsaugojimą.
Referendumas taip pat pažeidė Ukrainos konstituciją, nes nesuteikė teisės visiems Ukrainos piliečiams balsuoti dėl Krymo statuso.
Kirkas ir Ukraina
Visuomenės veikėjas apie Ukrainą atsiliepdavo paniekinamai. Jis buvo prieš JAV pagalbą Ukrainai, kaip argumentą jis pateikinėjo, kad dauguma JAV žmonių net nesugebės rasti Ukrainos žemėlapyje.
Ch.Kirkas taip pat pareiškė, kad JAV padeda Ukrainai, nes „jiems tiesiog norėjosi žudyti rusus“.
Ypatingą neapykantą Ch.Kirkas jautė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kurį vadino „CŽV marionete“ ir „gangsteriu“, kuris „laiko Europą įkaitais“ pasitelkdamas pabėgėlius.
Tą faktą, kad ukrainiečiai masiškai paliko šalį dėl Rusijos invazijos, Ch.Kirkas kažkodėl ignoravo.
Šių metų vasarį, reaguodamas į V.Zelenskio įrašą, kuriame šis dėkojo JAV už paramą kare prieš Rusiją, tinklaraštininkas rašė:
„Mes tavęs nepalaikome. Kitą kartą parodyk pagarbą. Tu – nedėkingas, kaprizingas vaikas, atsakingas už milijoną mirčių.“, – tvirtino Ch.Kirkas.`
Rusijos valstybės kontroliuojamas tarptautinis naujienų tinklas „Russia today“ (RT) net dalijosi Ch.Kirko pateiktu atsiprašymu Rusijai.
Nėra užfiksuota liudijimų, kad Ch.Kirkas kviestų taikai Ukrainoje.
Gedi propagandininkai
Vienas ryškiausių Rusijos propagandos veikėjų – Vladimiras Solovjovas – itin šiltai atsiliepė apie velionį ir jo nuveiktus darbus.
„Charlie Kirkas, jaunas vyras su gražia žmona ir dviem vaikais, buvo tikrosios Amerikos atstovas, kuri šiandien iškyla už šlykštaus „woke“ judėjimo veido — ultraliberalaus, antikrikščioniško, antireliginio. Jis savo gyvenimą pašventė kovai už tradicines vertybes. Tai, žinoma, siaubingas nuosprendis Amerikai. Tai liudija pilietinį karą, vykstantį ten kiekviename mieste. Kai kurie vadina Ch.Kirką sakraline auka. Galima taip teigti“.
Rusijos lobistas JAV, prezidento specialusis atstovas Kirilas Dmitrijevas, taip pat negailėjo šiltų žodžių Ch.Kirkui.
„Buvo surengtos labai pozityvus dialogas su Rusijos stačiatikių bažnyčia dėl Charlie Kirko dvasinio indėlio į krikščionybę pripažinimo. Tikimės, kad netrukus bažnyčia paskelbs straipsnį apie tai, kaip jis skatino krikščionybės reikalą. Charlie palikimas neturi ribų.“
Simferopolio ir Krymo metropolitas Tichonas (Ševkunovas) JAV jaunimą net prilygino kanibalams.
„Kas ypač žavi Charlie Kirko asmenybėje — tai jo pasirengimas eiti su žinia apie Dangaus Karalystę, apie tradicines vertybes, apie konservatyvius principus į pačias, atrodytų, netinkamiausias vietas, kurių gyventojai daugeliu atvejų visai nenori nieko panašaus girdėti! Jis pasirinko „misijos lauką“, galbūt patį svarbiausią, bet, kaip įsitikinome, toli gražu ne saugų — maždaug tokį pat, kaip pamokslavimas kur nors kanibalų gentėje. Studentų miesteliai, jaunimo aplinka — Z ir Y kartos“, – rašė jis.
15min verdiktas: melas. nėra pagrindo teigti, jog Ch.Kirkas siekė taikos Ukrainoje – tokie pareiškimai neatitinka faktų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
