Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 11, 07:17 Atnaujinta 2022 08 12, 00:09

Vakarai pažadėjo skirti daugiau ginklų ir kitokios paramos Ukrainai

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ketvirtadienį surengs neeilinį posėdį, kuriame bus aptariama krizė Ukrainos Zaporižios branduoliniame komplekse – elektrinėje, kurią Kyjivas ir Maskva kaltina vienas kitą atakavus. O kitą savaitę turėtų būti išgabenta pirmoji ukrainietiškų kviečių siunta nuo karo pradžios.

Svarbiausios žinios iš Ukrainos

  • V.Zelenskis patvirtino anksčiau skelbtą informaciją, kad per sprogimus Krymo aviacijos bazėje Rusija neteko devynių lėktuvų
  • Vakarai pažadėjo skirti daugiau ginklų ir kitokios paramos Ukrainai
  • Ukraina paprašė Šveicarijos tapti jos diplomatine atstove Rusijoje, patvirtino Bernas, bet pabrėžė, kad tokiam scenarijui turėtų pritarti Maskva
  • Ukrainos ginkluotosios pajėgos teigia, kad sutikimą dalyvauti kare prieš Ukrainą pasirašė iki 13 tūkst. baltarusių
  • Ukrainos atominių elektrinių operatorė „Energoatom“ skelbia, kad Rusijos pajėgos ketvirtadienį vėl apšaudė Zaporižios AE teritoriją

Svarbiausias trečiadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Apklausa: ukrainiečiai tiki laimėsiantys karą ir palaiko V.Zelenskį

23:51

Tarptautinio respublikonų instituto (TRI) Apklausų tyrimų įžvalgų centro Ukrainoje atlikta visuomenės apklausa rodo, kad tikėjimas pergale bei V.Zelenskio palaikymas išlieka stiprūs. 

Daugelis ukrainiečių nepritaria, kad reikėtų atsisakyti kurios nors teritorijos, o parama narystei NATO išaugo.

Paklausti, ar tiki, kad Ukraina laimės karą, net 98 proc. respondentų atsakė teigiamai. 91 proc. ukrainiečių teigiamai vertina prezidento V.Zelenskio darbą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mykolajivas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Mykolajivas

Pastaraisiais mėnesiais padidėjo parama narystei NATO. 72 proc. ukrainiečių pritartų stojimui į Aljansą, jei referendumas būtų organizuojamas šiandien. Šis skaičius – 13 procentinių punktų didesnis nei gegužės mėn. paskelbtoje apklausoje.

65 proc. respondentų teigia, kad pasibaigus karui Ukraina išsaugos savo teritorijas, pripažintas 1991 metais tarptautiniu mastu. Dar 14 proc. nurodė, kad šalis atgaus iki Rusijos puolimo kontroliuotas teritorijas.  

V.Zelenskis ragina pasaulį reaguoti į apšaudymus Zaporižioje: „Rusija pasiekė dugną“

23:39 Atnaujinta: 00:09

Ukrainos lyderis V.Zelenskis vakariniame kreipimesi paragino pasaulį reaguoti į Rusijos vykdomus Zaporižios AE apšaudymus.

„Rusija pasiekė dugną pasaulio terorizmo istorijoje. Niekas taip akivaizdžiai nesinaudojo branduoline jėgaine, kad pagrasintų visam pasauliui ir primestų jam savo sąlygas. Absoliučiai visi pasaulio gyventojai turi reaguoti neigiamai, kad išstumtų užpuolikus iš AE teritorijos. Tai ne tik Ukrainos, bet ir viso pasaulio interesas“, – kalbėjo jis.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis
Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

„Tik visiškas rusų pasitraukimas iš Zaporižios atominės elektrinės ir visiška Ukrainos situacijos aplink elektrinę kontrolė užtikrins branduolinės saugos atkūrimą visoje Europoje“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Anksčiau ketvirtadienį V.Zelenskis pareiškė, kad Rusija gali išprovokuoti didžiausią istorijoje avariją Zaporižios AE, o tai prilygtų branduolinio ginklo panaudojimui be branduolinio smūgio.

Vakariniame kreipimesi jis taip pat paragino valdžios institucijų ir kariuomenės atstovus neskelbti detalių apie Ukrainos gynybos planus.

Ukraina teigia atrėmusi Rusijos puolimą rytuose

22:13

Ukrainos kariuomenė atrėmė ir net atstūmė Rusijos pajėgų puolimą rytuose, ketvirtadienį vakare naujausiame pranešime nurodė šalies ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Okupantai nesėkmingai bandė pagerinti taktines pozicijas netoli Kramatorsko miesto, bet jie buvo „nustumti atgal“, sakoma jame.

Ukrainos kariškiai taip pat sakė, kad jiems pavyko atremti Rusijos pajėgas, prie Bachmuto ir Avdijivkos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

„Ukrainos kariai okupantams padarė nuostolių ir privertė juos bėgti“, – sakė Generalinis štabas, pridūręs, kad Rusijai nepasisekė Avdijivkos kryptimi.

Ukrainos kariuomenė teigė, kad intensyvus apšaudymas ir oro antskrydžiai vyko visoje rytinėje fronto linijoje. 

Luhanske lankėsi D.Medvedevas

21:54

Buvęs Rusijos prezidentas ir dabartinis Rusijos saugumo tarnybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas lankėsi okupuotoje Luhansko srities dalyje, kur V.Putino nurodymu surengė saugumo susitikimą.

Apie vizitą į Ukrainą D.Medvedevas pranešė tviteryje. Pranešama, kad jis susitiko su apsišaukėliškų Luhansko ir Donecko respublikų „vadovais“ Leonidu Pasečniku ir Denisu Pušilinu.

V.Putino „virėjas“ J.Prigožinas pastebėtas Rusijos kalėjimuose: verbuoja kalinius karui su Ukraina

21:17

Rusijos kalėjimuose kalinami nusikaltėliai sako, kad gavo pasiūlymus kariauti fronte mainais į išankstinį paleidimą į laisvę bei pinigus. Vyrai tikina, kad tai jiems siūlė Vladimiro Putino virėju vadinamas Jevgenijus Prigožinas, oligarchas, susijęs su samdinių kuopa „Wagner Group“. Taip skelbia Rusijoje užsienio agentu paskelbtas žiniasklaidos portalas „Mediazona“.

Apie tai, kad „Wagner Group“ verbuoja nuteistuosius Leningrado srityje dalyvauti kare prieš Ukrainą, jau skelbta – liepos 2 dieną apie tai rašė žmogaus teisių gynėjų projektas gulagu.net. Taip pat – leidinys „Svarbios istorijos“. Per kelias savaites viešumoje pasklido informacija apie tai, kad samdinių ieškoma tarp nuteistųjų ir kituose Rusijos regionuose.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas ir Vladimiras Putinas
„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas ir Vladimiras Putinas

Liepos pabaigoje kolonijose ir pastebėtas V.Putinui artimas verslininkas J.Prigožinas, kuris vadinamas ir „Wagner Group“ savininku ar bent globėju. Anot gulagu.net steigėjo Bladimiro Osečkino, J.Prigožinas pradėjo „verbavimo turą“ pirmiausia kolonijose buvusiems pareigūnams, o paskui – ir griežto režimo įkalinimo įstaigose.

Visas straipsnis – ČIA.

Vakarai pažadėjo skirti daugiau ginklų ir kitokios paramos Ukrainai

20:28

Vakarų šalys ketvirtadienį įsipareigojo pasiųsti daugiau ginklų ir suteikti kitokios paramos Ukrainai, visiškai įsigaliojus draudimui importuoti rusiškas anglis į Europos Sąjungą ir žvalgybai pranešant, kad sankcijos daro poveikį su gynybos sektoriumi susijusiam Maskvos eksportui.

Vokietija, Rusijos invazijos pradžioje laikyta vangia Ukrainos sąjungininke, anot kanclerio O.Scholzo, iš pagrindų keičia savo poziciją dėl ginkluotės siuntimo karo krečiamai šaliai.

O.Scholzas sakė, kad Vokietija „siunčia ginklus – ir labai daug, sparčiai ir labai veiksmingai. Ir toliau tai darysime artimiausiu laiku.“

Vokietijos vyriausybė patvirtino mažiausiai 710 mln. JAV dolerių (694 mln. eurų) vertės karinį eksportą ir planuoja toliau teikti Ukrainai finansinę pagalbą, sakė kancleris.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Jungtinė Karalystė ir Danija paskelbė panašių įsipareigojimų padėti Ukrainai gintis nuo Rusijos invazijos, smarkiai nuniokojusios šalį ir sukėlusią atgarsių visame pasaulyje.

„Mes jūsų nenuvilsime“, – sakė Danijos premjerė Mette Frederiksen, Kopenhagoje atidarydama tarptautinę donorų konferenciją.

Danija sakė, kad jos naujausias indėlis bus 113 mln. dolerių (110 mln. eurų) vertės ir kad bendra Ukrainai skirtos paramos vertė viršys 500 mln. dolerių (489 mln. eurų). Premjerė sakė, kad 5,8 mln. gyventojų turinčiai šaliai tai yra „didžiulė auka“.

Pagrindinė Ukrainos donorė – Jungtinės Valstijos – nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną jau yra pažadėjusi skirti Ukrainai saugumo pagalbos, kurios vertė – 9,1 mlrd. dolerių (8,9 mlrd. eurų).

Plačiau šia tema skaitykite ČIA.

Lietuva prašo sąjungininkų nauja pakeisti Ukrainai svarstomą perduoti ginkluotę

20:21

Lietuva ieško galimybių Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai siųsti papildomos ginkluotės ir teigia, jog tai įvyktų greičiau, jeigu sąjungininkai sutiktų perduodamus ginklus pakeisti naujais.

Tokią poziciją išsakė krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius, ketvirtadienį dalyvavęs Kopenhagoje vykusioje paramos Ukrainai konferencijoje.

„Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius (...) pabrėžė, kad Lietuva vis dar ieško galimybių remti Ukrainos kariuomenę papildoma ginkluote. Pasak viceministro, tai įvyktų greičiau, jei sąjungininkai sutiktų Lietuvos Ukrainai perduodamus pajėgumus pakeisti naujais“, – teigiama Krašto apsaugos ministerijos išplatintame pranešime.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Margiris Abukevičius
Lukas Balandis / BNS nuotr./Margiris Abukevičius

Lietuva Ukrainai yra perdavusi karinių sunkvežimių, išminavimo darbams naudojamų visureigių, priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės, minosvaidžių bei kitos karinės paramos.

Ministerija taip pat pranešė, kad rugpjūčio antroje pusėje Lietuva rengs papildomus penkis kursus ukrainiečiams įvairiose srityse ir per šešis mėnesius bus apmokiusi apie 150 specialistų.

Plačiau skaitykite ŠIAME straipsnyje

Ukrainos regionuose vakare du kartus gaudė oro pavojus

19:37 Atnaujinta: 23:23

Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad visuose šalies regionuose ketvirtadienį vakare du kartus buvo paskelbtas oro pavojus.

JAV pasisako už demilitarizuotą zoną Ukrainos Zaporižios AE ir jos apylinkėse

19:35

Jungtinės Valstijos palaiko Jungtinių Tautų ir kitų raginimus nustatyti demilitarizuotą zoną Ukrainos pietryčiuose esančioje Zaporižios atominėje elektrinėje ir jos apylinkėse, kurias šiuo metu yra okupavusios Rusijos pajėgos, ketvirtadienį pranešė Valstybės departamentas.

„Toliau raginame Rusiją sustabdyti visas karines operacijas Ukrainos branduoliniuose objektuose arba netoli jų ir grąžinti visą kontrolę Ukrainai, taip pat  palaikome ukrainiečių raginimus nustatyti aplink atominę elektrinę demilitarizuotą zoną“, – sakė Valstybės departamento atstovė.

Sprogimai karinėje aviacijos bazėje Baltarusijoje: kas įvyko ir kokią įtaką tai turės

19:06

„Baltarusija tampa vis nestabilesnė ir vis labiau traukiama į karą“, – interviu 15min ketvirtadienį pareiškė Baltarusijos opozicijos aktyvistas Franakas Viačorka, komentuodamas pranešimus apie sprogimus Rusijos naudojamoje karinėje aviacijos bazėje Gomelio srityje. Jo teigimu, liudininkų pateikti duomenys ir viešai pateikiama informacija leidžia kelti kelias pagrindines versijas dėl to, kas įvyko.

Opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas teigė, kad sprogimų faktas netoli Ziabrovkos nekelia jokių abejonių.

Anot baltarusių opozicijos, šią oro bazę Baltarusijos pietryčiuose netoli Ukrainos sienos rusai naudojo kaip lėktuvų, sraigtasparnių ir raketų paleidimo aikštelę pulti Ukrainą.

Asmeninio archyvo nuotr./Franakas Viačorka
Asmeninio archyvo nuotr./Franakas Viačorka

„Gavome informaciją iš liudininkų, ją taip pat patvirtina kiti šaltiniai, kad naktį įvyko mažiausiai aštuoni sprogimai su blyksniais. Nėra abejonių, kad tai įvyko“, – 15min sakė F.Viačorka.

Jo neįtikina oficiali Baltarusijos gynybos ministerijos versija apie mažą incidentą – esą atliekant bandymą užsidegė įrenginys, kurio variklis buvo pakeistas.

Plačiau skaitykite ČIA.

JK gynybos sekretorius: Rusija pradeda žlugti daugelyje sričių

18:48

JK gynybos sekretorius B.Wallace'as pareiškė, kad dabar mažai tikėtina, jog V.Putinui pavyks okupuoti Ukrainą.

Gynybos sekretorius teigė, kad svarbu suprasti, jog kovos tęsiasi, o žmonės žūsta, tačiau pridūrė, kad Rusija „pradeda žlugti daugelyje sričių“.

„Kol kas jiems nepavyko ir vargu ar kada nors pavyks okupuoti Ukrainą“, – kalbėjo jis ir paaiškino, kad Rusijos invazija žlugo bei nuolat buvo modifikuojama susitelkiant tik kai kuriose pietinėse ir rytinėse dalyse, „labai, labai toli nuo savo trijų dienų vadinamosios specialiosios operacijos.“

„Trys dienos dabar trunka daugiau kaip 150 dienų ir beveik šešis mėnesius, o Rusijos kariai patyrė didžiulių nuostolių tiek dėl įrangos, tiek dėl personalo“, – kalbėjo jis.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

B.Wallace'as taip pat sakė, kad V.Putinas tikriausiai tikėjosi, kad po kelių mėnesių karas visiems, taip pat ir tarptautinei bendruomenei, bus nusibodęs, tačiau atsitiko priešingai.

Prieš V.Putiną protestavusiai Rusijos televizijos žurnalistei skirtas namų areštas

18:39

Rusijos teismas ketvirtadienį skyrė namų areštą žurnalistei Marinai Ovsianikovai, tiesioginiame televizijos eteryje pasmerkusiai įsiveržimą į Ukrainą.

Namų areštas paskirtas iki spalio.

Trečiadienį tyrėjai sulaikė 44 metų M.Ovsianikovą, dviejų vaikų motiną, ir apkaltino ją „melagingos“ informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas skleidimu.

Jei teismas pripažins jos kaltę, jai grės įkalinimas iki 10 metų.

Kovą M.Ovsianikova, tuomet valstybinės televizijos „Pervyj kanal“ redaktorė, išgarsėjo dėl tiesioginiame eteryje, per žiūrimiausią vakaro žinių laidą „Vremia“, surengtos protesto akcijos prieš V. Putino pradėtą karą Ukrainoje. Ji įsiveržė į studiją, laikydama plakatą su anglišku užrašu „No War“ („Karui – ne“).

AFP/„Scanpix“ nuotr./Marina Ovsianikova
AFP/„Scanpix“ nuotr./Marina Ovsianikova

Tačiau jai skirtas namų areštas yra susijęs ne su šiuo protestu, o su liepos viduryje surengtu vieno asmens piketu netoli Kremliaus, kai ji laikė plakatą, kuriuo kritikavo karinę intervenciją Ukrainoje ir prezidentą Vladimirą Putiną. „Putinas yra žudikas, jo kareiviai yra fašistai“, – skelbė plakatas, o ant žemės priešais buvo padėtos trys „krauju permirkusios“ lėlės. 

Ketvirtadienį Maskvos Basmano rajono teisme ji sėdėjo narve, ją saugojo keli policininkai. M.Ovsianikova laikė užrašą „Tegu žuvę vaikai persekioja jus sapnuose“.

Jos advokatas Dmitrijus Zachvatovas per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ pareiškė, kad „net“ žiauriausias Sovietų Sąjungos žudikas maniakas Andrejus Čikatila nebuvo taip budriai saugomas.

Per posėdį už uždarų durų teismas nusprendė skirti M.Ovsianikovai namų areštą iki spalio 9 dienos.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos URM vadovas ragina šalis sekti Latvijos parlamento pavyzdžiu

18:13

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sveikino Latvijos parlamento sprendimą pripažinti Rusiją valstybe, remiančia terorizmą, ir paragino kitas šalis bei organizacijas pasekti šiuo pavyzdžiu.

„Esu dėkingas Latvijos parlamentui ir jo nariams už Rusijos pripažinimą šalimi, remiančia terorizmą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D.Kuleba.

„Tai savalaikis sprendimas – Rusija jau seniai nusipelno šio statuso savo veiksmais Ukrainoje ir kitur“, – pažymėjo ministras. Jis paragino kitas šalis pasekti Latvijos pavyzdžiu.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba
AFP/ „Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

Latvijos Saeima ketvirtadienį priėmė oficialų pareiškimą, kuriuo pripažino Rusijos prievartą taikių Ukrainos ir kitų šalių gyventojų atžvilgiu terorizmu, o pačią Rusiją – terorizmą remiančia valstybe.

Dokumente siūloma ir kitoms taip pat galvojančioms valstybėms išreikšti poziciją, kad Rusija yra terorizmą remianti valstybė.

Saeimai priėmus minimą dokumentą, parlamento serveriai tapo didelės paskirstytos paslaugos trikdymo atakos (DDoS) taikiniu. Ataką surengė kibernetiniai įsilaužėliai, palaikantys Rusijos karą Ukrainoje, pranešė šalies kibernetinio saugumo agentūra.

Sutikimą dalyvauti kare prieš Ukrainą pasirašė iki 13 tūkst. baltarusių

17:50 Atnaujinta: 20:02

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Vyriausiosios operatyvinės valdybos vadovo pavaduotojas Oleksijus Hromovas nurodė, kad remiantis naujausiais duomenimis, sutikimą dalyvauti kare prieš Ukrainą pasirašė iki 13 tūkst. Baltarusijos aktyvių ir buvusių kariškių bei riaušių policijos pareigūnų.

„Pagrindinis motyvas yra materialinis ir finansinis. Okupacinių pajėgų veiksmuose nėra ideologinio komponento. Niekas netiki jokia denacifikacija, Rusijos gyventojų teisių apsauga ar dar kuo nors. Baimė ir pinigai yra pagrindiniai Rusijos karinio buvimo veiksniai“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Baltarusijos kariai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Baltarusijos kariai

O.Hromovas taip pat sakė, kad prieš Ukrainos nepriklausomybės dieną Baltarusijos pasienyje gali būti provokacijų, susijusių su tuo, kad rugpjūčio 13–21 dienomis Baltarusijoje organizuojamos tarptautinės armijos žaidynės, kuriose dalyvaus Rusijos, Uzbekistano, Kamerūno, Laoso, Tadžikistano, Kirgizijos, Sirijos ir Malio atstovai. Pareigūnas įspėjo, kad provokacijų metu gali nukentėti užsienio šalių piliečiai, o dėl to būtų siekiama apkaltinti Ukrainą. 

Kalbėdamas apie situaciją šalyje jis taip sakė, kad Rusijos oro atakų skaičius padvigubėjo. Tai daroma, anot O.Hromovo, siekiant įbauginti Ukrainos gynėjus.

Rusija toliau bando pasiekti Donecko srities administracinę sieną, išlaikyti užimamus Chersono srities rajonus, dalį Charkivo, Zaporižios ir Mykolajivo regionų bei užkirsti kelią Ukrainos planuojamam kontrpuolimui.

„Energoatom“: Rusija vėl apšaudė Zaporižios AE teritoriją

17:00 Atnaujinta: 18:52

Ukrainos atominių elektrinių operatorė „Energoatom“ savo telegram paskyroje skelbia, kad Rusijos pajėgos vėl apšaudė Zaporižios AE teritoriją. 

„Penki „atvykimai“ užfiksuoti stoties komendantūros teritorijoje – prie pat suvirinimo zonos ir radiacijos šaltinių saugyklos. Nedideliame plote užsiliepsnojo žolė, bet, laimei, niekas nenukentėjo. Tačiau priešas čia nesustojo“, – teigiama pranešime. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

„Energoatom“ nurodo, kad dar penki apšaudymai fiksuoti ugniagesių zonoje, esančioje netoli nuo atominės elektrinės. Dėl atakų pamainomis negalėjo pasikeisti AE darbuotojai, todėl kol padėtis normalizuotis, darbus tęs tie patys žmonės, teigiama pranešime.

Agentūra pažymėjo, kad padėtis elektrinėje valdoma.

„Informacija, kurią akimirksniu pradėjo platinti priešo vieši šaltiniai, neva panikos apimtas personalas palieka elektrinę, yra melaginga ir manipuliuojanti, – rašo „Enerhoatom“. – Tai irgi ginklas, kuriuo rusai stengiasi sunaikinti Zaporižios AE, todėl pasitikėkite tik oficialiais šaltiniais.“

Agentūra taip pat paneigė pranešimus, neva po apšaudymo kilo gaisras viename iš elektrinės blokų.

Kiek vėliau ketvirtadienį agentūra savo telegram kanale pranešė, kad Rusijos pajėgos „vėl nusitaikė į atominės elektrinės teritoriją, smogdami netoli pirmojo jėgos bloko.“ Kaip teigiama, buvo apgadinta buitinių nuotekų siurblinė.

„Netoliese užfiksuotas didelis dūmų kiekis. Situacija blogėja, nes šalia yra radiacijos šaltinių, sugadinti keli radiacijos jutikliai“, – rašoma pranešime.

Vienas Maskvos primestas administracijos pareigūnas ketvirtadienį apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius  artilerijos sviediniais ir raketomis Zaporižios AE.

Azovostalyje rusai paėmė į nelaisvę 131 moterį, tarp kurių – „Azov“ karės, medikės, pasienietės

16:29 Atnaujinta: 16:39

Laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk nurodė, kad Azovostalyje rusai paėmė į nelaisvę 131 moterį, tarp kurių – „Azov“ pulke kovojančios karės, medikės, pasienietės ir t.t.

Spaudos konferencijoje ministrė taip pat kalbėjo apie privalomą gyventojų evakuaciją. 

Anot jos, privaloma gyventojų evakuacija, kokia atliekama Donecko srityje, greičiausiai bus taikoma ir kituose Ukrainos regionuose.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kostiantynivka po apšaudymo
AFP/„Scanpix“ nuotr./Kostiantynivka po apšaudymo

„Privalomoji evakuacija Donecko srityje vykdoma pirmą kartą ir kol kas yra vienintelė. Tačiau mūsų prognozės ir atlikta analizė rodo, kad kituose regionuose ji tęsis. Matome, kad padėtis dabar blogėja. O prasidėjus rudens-žiemos šildymo sezonui situacija tikrai pablogės, ir šilumos tiekimas gerokai sutriks“, – spaudos konferencijoje sakė ji.

JK Ukrainai perduos daugiau MLRS sistemų

16:20

Pasak Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretoriaus Beno Wallace'o, šalis siųs Ukrainai daugiau daugkartinio paleidimo raketų sistemų (MLRS). Be to, anot jo, Ukrainai bus skirta „nemažai tiksliai valdomų raketų M31A1, kurios gali smogti į taikinius, esančius iki 80 km atstumu.“

Maskva: Šveicarija negali atstovauti Kyjivui Rusijoje

15:58

Maskva ketvirtadienį sakė, kad Šveicarija dėl įvestų sankcijų Rusijai prarado savo neutralų statusą ir todėl negali  atstovauti Ukrainai kaip ginančioji valstybė.

Bernas trečiadienį patvirtino, kad Ukraina paprašė Šveicarijos tapti jos diplomatine atstove Rusijoje.

„Deja, Šveicarija prarado neutralios valstybės statusą ir negali būti nei tarpininkė, nei interesų atstovė“, – reporteriams sakė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Ivanas Nečiajevas.

Jis patvirtino, jog Bernas paklausė Rusijos, ar ji sutiktų, kad Šveicarija atstovautų Ukrainos interesams Rusijoje ir atvirkščiai.

I.Nečiajevas pabrėžė, kad Šveicarija remia Kyjivo vyriausybę ir įvedė sankcijų Rusijai.

„Visiškai nesuvokiama, kaip galima taip elgiantis siūlyti tarpininkavimą, atstovavimą ar kitas geranoriškas paslaugas“, – pridūrė jis.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, neutralumu pagarsėjusi Šveicarija sako, kad yra pasirengusi teikti diplomatinę pagalbą ir būti tarpininke.

Maskva pasipiktino Berno sprendimu pasekti Europos Sąjungos pavyzdžiu ir paskelbti sankcijų Rusijai.

Šveicarijai ginančiosios valstybės vaidmuo – ne naujiena. Tokį mandatą ji pirmąsyk prisiėmė per 1870–1871 metų Prancūzijos ir Prūsijos karą.

123RF.com nuotr./Šveicarijos vėliava
123RF.com nuotr./Šveicarijos vėliava

Ši turtinga Alpių šalis yra jau šimtus kartų prisiėmusi tokį mandatą ir šiuo metu atstovauja virtinės šalių, patekusių į panašią sudėtingą padėtį, diplomatiniams interesams.

Pavyzdžiui, Šveicarija atstovauja JAV interesams Irane ir Irano interesams Kanadoje.

Šveicarija taip pat atstovauja Rusijos interesams Sakartvele ir Tbilisio interesams Maskvoje.

Vokietijoje atsargos karininkas bus teisiamas dėl šnipinėjimo Rusijai

15:56

Vokietijoje ketvirtadienį prasideda šalies kariuomenės atsargos karininko, kaltinamo informacijos perdavimu Rusijos žvalgybos tarnyboms, teismas.

Prokurorai teigia, kad įtariamasis, vokietis Ralphas G., nuo 2014 iki 2020 metų „per įvairius žmones palaikė kontaktus su viena Rusijos žvalgybos tarnyba“.

Jie kaltina jį perdavinėjus informaciją apie Vokietijos kariuomenės rezervo vidaus darbą, civilinę gynybą, 2014 metais Maskvai įvestų sankcijų poveikį, dujotiekio projektą „Nord Stream 2“.

Taip pat teigiama, kad įtariamasis perdavė ginkluotųjų pajėgų „aukšto rango narių asmeninių duomenų“.

Procesas prasideda tokiu metu, kai dėl Rusijos invazijos Ukrainoje Maskvos ir Berlyno santykiai yra itin prasti.

Kaip rašė žurnalas „Der Spiegel“, Ralphas G. buvo atsargos pulkininkas leitenantas ir taip pat dirbo pardavimo vadybininku vienoje tarptautinėje inžinerijos kompanijoje Vokietijos vakaruose.

Dėl savo civilinės profesijos jis „priklausė keliems Vokietijos verslo komitetams“ ir taip pat galėjo perduoti verslo figūrų asmeninės informacijos, nurodo prokurorai.

Nemanoma, kad Ralphas G. gaudavo užmokestį – vietoje to jis būdavo „kviečiamas į Rusijos vyriausybės agentūrų organizuojamus renginius“.

Pagrindiniai Ralpho G. kontaktiniai asmenys buvo du Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) darbuotojai, akredituoti karo atašė Vokietijoje, rašė „Der Spiegel“.

Kaip pranešama, informacija būdavo perduodama per asmeninius susitikimus, pokalbius telefonu, elektroninius laiškus ir programėlę „WhatsApp“.

Dauguma šios informacijos būdavo surenkama iš viešai prieinamų šaltinių, bet Ralphas G. taip pat kaltinamas perdavęs ištraukų iš oficialaus vyriausybės dokumento apie Vokietijos santykius su Rusija šiai aneksavus Krymą.

Šnipų būrys

Po arešto 2020 metais Ralphas G. pripažino teikęs informaciją rusams, tačiau tvirtina nežinojęs, kad jo kontaktiniai asmenys dirbo GRU, pranešė „Der Spiegel“.

Dar prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą Berlynas ir Maskva kelerius metus ginčijosi dėl tokių klausimų kaip kibernetinės atakos ir kelios kitos šnipinėjimo bylos.

Pernai Vokietijos teismas nuteisė kalėti iki gyvos galvos rusą, įžūliai Berlyno parke nušovusį vieną buvusį čečėnų kovotojų vadą. Prokurorai teigė, kad šią žmogžudystę užsakė Maskva.

Birželį Miunchene prasidėjo ruso, kaltinamo sąmokslu nužudyti vieną Vokietijoje gyvenantį čečėnų disidentą, teismas. Teigiama, kad nužudyti tą asmenį liepė Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas.

Ralphas G. yra dar vienas asmuo Vokietijoje demaskuotų įtariamų Rusijos šnipų būryje.

Balandžio mėnesį Miuncheno teismas skyrė lygtinę vienų metų laisvės atėmimo bausmę rusų mokslininkui, dirbusiam universitete Vokietijoje ir perdavusiam Maskvai paslapčių apie Europos kosminių raketų „Ariane“ programą.

Keliomis dienomis anksčiau Jungtinei Karalystei buvo išduotas britų ambasados Berlyne apsaugininkas, kaltinamas šnipinėjimu Rusijai.

2021 metų spalį vienam vokiečiui buvo skirta lygtinė dvejų metų įkalinimo bausmė už parlamento pastatų aukštų planų perdavimą Rusijos slaptosioms tarnyboms. Tuo metu jis dirbo saugumo kompanijoje.

Estija uždraudė atvykti Šengeno vizas gavusiems Rusijos piliečiams

14:40

Estijos vyriausybė ketvirtadienį nutarė uždrausti atvykti į šalį Rusijos piliečiams, turintiems Estijos išduotas vizas atvykti į Šengeno erdvę, taip pat apriboti tokių vizų išdavimą, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.

„Šio sankcijos reiškia, kad vizos liks galioti, bet jų turėtojams nebus leista atvykti į Estiją“, – per spaudos konferenciją sakė užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Po sprogimų bazėje Baltarusijoje – Ukrainos įspėjimas rusams: nusivilkite uniformas ir dinkite

13:40

Ukrainiečiai rusų okupantams siunčia aiškų perspėjimą – saugūs nesate nei Kryme, nei Baltarusijoje, jei iš ten rengiate atakas prieš Ukrainą.

Prieš kelias dienas Kryme nugriaudėję sprogimai sunaikino mažiausiai aštuonis Rusijos karo lėktuvus, o ketvirtadienį pranešta apie sprogimus Rusijos karinėje bazėje Baltarusijoje netoli Gomelio. Ukrainos valdžia tiesiogiai atsakomybės neprisiima ir kalba metaforomis, bet kartu pabrėžia, kad šiuos įvykius rusai turėtų priimti kaip perspėjimą.

Žinomas Baltarusijos opozicijos aktyvistas Franakas Viačorka pranešė, kad netoli Ziabrovkos aerodromo, kur dažnai dislokuojami Rusijos kariniai orlaiviai, nugriaudėjo mažiausiai aštuoni sprogimai.

Panašią informaciją skelbia ir „Telegram“ kanalas „Belaruskij gajun“, stebintis karinę veiklą Baltarusijoje. Jo duomenimis, sprogimai prasidėjo maždaug pusvalandis po vidurnakčio.

Baltarusijos gynybos ministerija tikina, kad nieko rimto neįvyko.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Latvijos parlamentas paskelbė Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“

12:54

Latvijos parlamentas ketvirtadienį priėmė pareiškimą, kuriuo Rusija paskelbta „terorizmą remiančia valstybe“, o jos veiksmai Ukrainoje vadinami „sąmoningu ukrainiečių tautos genocidu“.

Saeimos pareiškime sakoma, kad parlamentarai „pripažįsta Rusiją terorizmą remiančia valstybe ir ragina kitas panašiai mąstančias šalis pareikšti tokią pačią nuomonę“.

Pareiškime teigiama, kad okupacinės Maskvos pajėgos Ukrainoje taikosi į civilius gyventojus, pasitelkia kankinimą ir gąsdinimus, siekdama demoralizuoti gyventojus ir kariuomenę.

Latvijos parlamentas pasmerkė vasarį prasidėjusią Rusijos invaziją ir Baltarusijos vaidmenį šiame konflikte, ragindamas pasaulį sugriežtinti sankcijas Maskvai ir Minskui.

Pasak Saeimos, būtina didinti karinę, finansinę, humanitarinę ir diplomatinę paramą Kyjivui, o įsiveržimo kaltininkus – izoliuoti ir patraukti atsakomybėn.

Pareiškime Europos Sąjungos narės raginamos nedelsiant nutraukti turistinių vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ir kitaip apriboti jiems įvažiavimo galimybes.

Vasario 24-ąją Kremliui pradėjus karinį puolimą, 12 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus; iš jų 5 mln. išvyko iš šalies.

Anot Saeimos, konfliktas pareikalavo jau tūkstančių Ukrainos karių ir civilių gyventojų gyvybių.

Parlamento pareiškime teigiama, kad nuo 2014 metų Rusija remia separatizmą ir smurtą prieš civilius gyventojus Ukrainos rytiniame Donbaso regione, taip pat aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Pasak parlamentarų, priimant sprendimą paskelbti Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“ buvo atsižvelgta ir į tai, kad Maskva yra didžiausia ginklų Sirijos režimui tiekėja.

Be to, Maskva pareiškime kaltinama surengus kelias „teroristines atakas“, įskaitant buvusio šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimą Anglijoje 2018 metais ir 298 gyvybių pareikalavusį „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimą 2014-aisiais.

Saeimos teigimu, šiuo metu Rusija sistemingai taikosi į Ukrainos civilinę infrastruktūrą, tokius kaip Olenivkos kalėjimas ir Odesos uostas, naudoja uždraustą ginkluotę.

Pareiškime pabrėžiama, kad panašūs nusikaltimai aprašomi žmogaus teisių aktyvistų ir stebėtojų misijų ataskaitose.

Tarptautiniai kreditoriai sutiko iki 2024-ųjų įšaldyti 20 mlrd. dolerių Ukrainos skolą

11:35

Tarptautiniai kreditoriai sutiko patenkinti Ukrainos prašymą iki 2024-ųjų atidėti beveik 20 mlrd. JAV dolerių vertės Ukrainos skolos už išplatintus skolos vertybinius popierius grąžinimą, pranešė agentūra „Reuters“.

„Užsienio kreditoriai atsižvelgė į Ukrainos prašymą ir dvejiems metams įšaldė mokėjimus beveik už 20 mlrd. dolerių vertės tarptautines obligacijas. Atidėjimo laikotarpiu palūkanos bus toliau skaičiuojamos pagal atitinkamų obligacijų emisijų sąlygose nustatytas normas, taip pat bus skaičiuojamos jose numatytos papildomos palūkanos“, – teigiama pranešime.

„Dėkojame už solidarumo žingsnį. Taip pat esame dėkingi Didžiojo septyneto šalims už tai, kad jos tai palaikė“, – sakė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis ir pridūrė, jog skolos atidėjimo laikotarpis gali būti pratęstas dar vieneriems metams.

Premjeras pabrėžė, kad tai leis Ukrainai sutaupyti beveik 6 mlrd. JAV dolerių, kurie bus panaudoti šalies makrofinansiniam ir ekonominiam stabilumui užtikrinti, karinėms pajėgoms stiprinti.

Pasak D.Šmyhalio, tarptautiniai kreditoriai taip pat sutiko atidėti valstybės įmonių „Ukrenergo“ ir „Ukravtodor“ skolų grąžinimą.

Rusijai apšaudžius Ukrainos Dnipropetrovsko regioną žuvo trys žmonės

09:25

Per Rusijos smūgius Dnipropetrovsko regione centrinėje Ukrainoje žuvo trys žmonės, ketvirtadienį pranešė srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.

„Ką tik Nikopolyje gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė dar vieno žuvusiojo kūną po šiandieninių priešo apšaudymų... Naktinis Rusijos puolimas regione nusinešė trijų žmonių gyvybes, devyni buvo sužeisti, keturi iš jų – ligoninėje“, – rašė jis platformoje „Telegram“.

Kiek anksčiau jis pranešė, kad rytiniame Dnipropetrovsko srities Nikopolio mieste, įsikūrusiame šalia Dnipro upės, nukentėjo trys mokyklos, keletas parduotuvių, garažų ir automobilių. Be elektros liko daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų.

JT: pirmoji ukrainietiškų kviečių siunta turi būti išgabenta kitą savaitę

08:40 Atnaujinta: 09:25

Pirmieji kviečiai iš karo draskomos Ukrainos turėtų būti išgabenti kitą savaitę pagal su Rusija pasirašytą svarbų susitarimą, skirtą palengvinti pasaulinę maisto krizę, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango Jungtinių Tautų pareigūnas.

Pasak susitarimą prižiūrinčio jungtinio centro Stambule laikinojo JT koordinatoriaus Frederico Kenney, pirmieji 12 laivų iš Juodosios jūros uostų išgabeno 370 tūkst. tonų kukurūzų ir kitų maisto produktų.

Tačiau krovinys turėtų pasikeisti, kai iš uostų išplauks laivai, prisišvartavę Ukrainoje vasarį, kai prasidėjo Rusijos invazija į kaimyninę šalį, ir atplauks nauji laivai, kurie paims kviečius, susikaupusius su šių metų derliumi, žurnalistams sakė F.Kenney.

123RF.com nuotr./Kviečiai
123RF.com nuotr./Kviečiai

„Dirbame trijuose uostuose, kurie iš esmės buvo įšaldyti laike, – kalbėjo pareigūnas. – Saugyklos buvo pilnos kukurūzų, o ten prisišvartavę laivai buvo pakrauti kukurūzais.“

„Būtina tuos laivus išplukdyti ir atgabenti naujus, kurie leistų kovoti su maisto krize“, – pridūrė jis.

Susitarimas, kurį praėjusį mėnesį Stambule pasirašė Ukrainos, Rusijos ir JT bei Turkijos pareigūnai, buvo pasveikintas kaip veiksminga priemonė karo sukeltai pasaulinei maisto krizei spręsti.

Tačiau Ukrainai pirmiausia reikėjo susitvarkyti su kukurūzais, dažnai naudojamais gyvuliams šerti. Dėl šios produkcijos tiekimo buvo sutarta su pasauliniais klientais prasidedant Rusijos įsiveržimui.

„Tikrai pereiname prie kviečių“, – sakė F.Kenney.

Anot jo, „leidome įplaukti pirmajam laivui“ į Ukrainą per Bosforo sąsiaurį, ir „tai turėtų įvykti kažkada kitą savaitę“.

Prisišvartavo pirmas laivas

Įgyvendinant sandorį vos ne iškart kilo kliūčių: pirmasis Ukrainą palikęs laivas – su Siera Leonės vėliava plaukiojantis „Razoni“ – dėl sutartinio ginčo nepasiekė savo paskirties vietos Libane.

Pasak Ukrainos pareigūnų, pirkėjas iš Libano dėl penkių mėnesių vėlavimo atsisakė krovinio, kai laivas jau buvo jūroje.

Trečiadienį „Razoni“ prisišvartavo Turkijos Viduržemio jūros Mersino uoste po pranešimo, kad gabenami kukurūzai rado naują pirkėją.

„Krovinys parduotas. Jis bus [iškrautas] Mersine“, – naujienų portalui „Middle East Eye“ sakė laivybos agentas Ahmedas al Faresas iš „Ashram Maritime Agency“.

F.Kenney pabrėžė, kad Stambulo centras nesivelia į sutartinius ginčus ir daugiausia dėmesio skiria savo misijai – saugiai plukdyti laivus nustatytu koridoriumi, apeinančiu užminuotus Juodosios jūros vandenis.

Laivai tikrinami, kai įplaukia į Bosforo sąsiaurį ir išplaukia iš jo.

„Matome nuolatinę pažangą, kalbant apie įplaukiančių ir išplaukiančių laivų skaičių, – nurodė JT koordinatorius. – Turime gerą pradžią.“

Bulgarijos sostinėje šimtai žmonių protestavo prieš ryšius su „Gazprom“

08:29

Šimtai bulgarų trečiadienį išėjo į gatves sostinėje Sofijoje, reikšdami nuogąstavimus, kad šalies laikinoji vyriausybė gali nutraukti savo provakarietiškos pirmtakės politiką ir grįžti prie glaudžių energetinių ryšių su Rusija.

Antrasis iš planuotų protestų su šūkiu #GAZwithme vyko prie prezidentūros Sofijoje. Organizatoriai teigė norintys didesnės laikinojo ministrų kabineto atskaitomybės.

Daugelis Europos Sąjungai ir NATO priklausančios Bulgarijos gyventojų baiminasi, kad ankstesnė provakarietiška vyriausybė birželį buvo nuversta dėl savo griežto požiūrio į Rusijos invaziją į Ukrainą, taip pat dėl atsisakymo mokėti rusų energetikos milžinei „Gazprom“ rubliais.

Balandžio pabaigoje Maskva nutraukė dujų tiekimą skurdžiausiai ES narei Bulgarijai, jai atmetus Rusijos reikalavimą pereiti prie atsiskaitymo rubliais. Dvišaliai santykiai pablogėjo valdant ankstesnei bulgarų vyriausybei.

Pirmieji vieši dabartinės laikinosios, prezidento Rumeno Radevo paskirtos vyriausybės pareiškimai rodo, kad Sofija gali atnaujinti derybas su „Gazprom“, norėdama išvengti gamtinių dujų trūkumo vėliau šiais metais.

„Atsisakome būti priklausomi nuo „Gazprom“ ir finansuoti pasibaisėtiną Putino karą!“ – buvo užrašyta ant vieno iš protesto akcijos plakatų.

Atanasas Šarkovas, vienas iš mitingo organizatorių, paragino R.Radevą, kuriam tenka tiesioginė atsakomybė už laikinosios vyriausybės veiksmus, garantuoti, kad ankstesni sprendimai nebus peržiūrėti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestas Sofijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestas Sofijoje

„Pats laikas laikytis Europos politikos ir būti Europos dalimi“, – sakė A.Šarkovas, ragindamas pasirūpinti, kad „Gazprom“ nebeturėtų dujų tiekimo monopolijos Bulgarijoje. 

Praėjusį mėnesį graikų ir bulgarų lyderiai atidarė ilgai lauktą vamzdyną, kuriuo gamtinės dujos iš Azerbaidžano bus tiekiamos į Bulgariją. Anot jų, komercinis tiekimas turėtų prasidėti iki spalio 1 dienos.

JT Saugumo Taryba aptars krizę Ukrainos Zaporižios branduoliniame komplekse

07:17

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ketvirtadienį surengs neeilinį posėdį, kuriame bus aptariama krizė Ukrainos Zaporižios branduoliniame komplekse – elektrinėje, kurią Kyjivas ir Maskva kaltina vienas kitą atakavus, pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Šaltinis iš JT Saugumo Tarybos, kuriai šiuo metu pirmininkauja Kinija, naujienų agentūrai AFP sakė, kad posėdis įvyks ketvirtadienį 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku.

Kitas diplomatinis šaltinis JT būstinėje Niujorke teigė, kad 15 Tarybos narių susirinks Rusijos, vienos iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, turinčių veto teisę JT rezoliucijoms, prašymu. Be Rusijos, šią teisę dar turi Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos.

Didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę nuo pirmųjų karo dienų yra užėmusi Rusijos kariuomenė. Pastarosiomis savaitėmis ji vėl atsidūrė kovų centre. Antradienio naktį rusams sudavus smūgių netoli elektrinės žuvo mažiausiai 14 žmonių.

Trečiadienį Didžiojo septyneto (G-7) grupė, vienijanti pasaulio labiausiai išsivysčiusias ekonomikas, perspėjo, kad Maskvos tęsiama elektrinės okupacija „kelia pavojų regionui“, ir paragino grąžinti objektą Ukrainos kontrolei.

Įtampa sugrąžino prisiminimus apie tuometinėje sovietinėje Ukrainoje 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje, per kurią žuvo šimtai žmonių, pasklido didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų. 

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min