- NYP: Trumpas apstulbo sužinojęs žvalgybos duomenis apie Mojtabą Khamenei
- „Amazon“, „Google“, „Microsoft“ ir „Nvidia“: Iranas grasina smogti JAV bendrovėms regione
- Kaip į kalbas apie Mojtabos Khamenei gydymą Maskvoje sureagavo Kremlius
- „Karas nekontroliuojamas“: sąjungininkai spaudžia Trumpą dėl Irano
Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
„Karas nekontroliuojamas“: sąjungininkai spaudžia Trumpą dėl Irano
16:28
JAV prezidentui Donaldui Trumpui daromas vis didesnis spaudimas dėl trečią savaitę vykdomos operacijos prieš Iraną. Tačiau Baltieji rūmai neinformuoja sąjungininkų apie tai, kada JAV ketina baigti karą, rašoma agentūros „Bloomberg“ straipsnyje.
Reikalauja Trumpo paaiškinimo
Agentūros šaltinių teigimu, per neseniai vykusį Didžiojo septyneto (G7) lyderių pokalbį telefonu Europos kolegos ne kartą spaudė D.Trumpą paaiškinti savo galutinį tikslą Irane. Jis atsakė, kad telefoninio pokalbio metu negali aptarti karo tikslų, tačiau teigė turįs keletą galimybių ir norįs, kad konfliktas greitai baigtųsi.
Pastarieji JAV prezidento pareiškimai sukėlė sumaištį tarp anksčiau patikimų sąjungininkų. Visų pirma, atrodo, kad niekas nėra pasirengęs palaikyti jo raginimo padėti atverti užblokuotą Hormūzo sąsiaurį, rašo „Bloomberg“.
Baltųjų rūmų atstovas agentūrai sakė, kad JAV tikslas – sunaikinti Irano raketines pajėgas ir karinį laivyną ir užtikrinti, kad šalis niekada negalėtų įsigyti branduolinių ginklų. JAV taip pat nori užtikrinti, kad Irano režimas nebegalėtų finansuoti statytinių grupių kitose šalyse. Koalicijos operacija bus tęsiama tol, kol D.Trumpas nuspręs, kad šie tikslai pasiekti, sakė „Bloomberg“ pašnekovas.
Europos pareigūnai sako, kad naujausias JAV karinio aktyvumo eskalavimas gali būti „D.Trumpo kampanijos viršūnė“. Jie JAV prezidento teiginius, kad smūgiai sunaikino Irano karinius pajėgumus, vadina perdėtais ir mano, kad ši retorika gali būti pagrindas Vašingtonui paskelbti operacijos pabaigą.
Aukšto rango Persijos įlankos pareigūnas perspėjo, kad galiausiai tik ilgalaikis naftos kainų kilimas privers D.Trumpą nutraukti karą ir paskelbti pergalę, paliekant regiono sąjungininkus kovoti su likusia „sužeisto ir pikto“ Irano keliama grėsme.
Kaip reaguoja Trumpo aplinka
Įtampos požymiai pastebimi ir paties D.Trumpo politinėje koalicijoje. Davidas Sacksas, Baltuosiuose rūmuose atsakingas už dirbtinį intelektą ir kriptovaliutas, sakė, kad JAV „turėtų pabandyti rasti išeitį“.
„Dabar atėjo laikas paskelbti pergalę ir pasitraukti iš konflikto, o rinkos tikrai to norėtų“, – sakė jis.
Viceprezidentas J. D. Vance'as, aršus užsienio invazijų skeptikas, ne visiškai palaikė karinę operaciją, bet ir viešai jos nekritikuoja.
Visuomenės parama karui taip pat atrodo ribota – naujausios apklausos rodo, kad amerikiečių nuomonės išsiskyrė arba jie linkę neigiamai vertinti konfliktą.
„D.Trumpas tikėjosi, kad tai bus labai greitas karas. Dabar šis karas yra nekontroliuojamas. Jis trunka ilgiau, darosi vis painesnis ir brangesnis“, – sakė analitikas ir buvęs Baracko Obamos administracijos pareigūnas Vali Nasras.
Europos šalys priešinasi Trumpo prašymui
Italija yra naujausia Europos šalis (po Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Graikijos), atsargiai reaguojanti į Donaldo Trumpo reikalavimą, kad sąjungininkai padėtų atverti Hormūzo sąsiaurį.
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani žurnalistams Briuselyje sakė, kad Italija remia ES karinių jūrų pajėgų misijų Raudonojoje jūroje stiprinimą.
Tačiau jis pridūrė: „Vis dėlto nemanau, kad šias misijas galima išplėsti įtraukiant Hormūzo sąsiaurį, juolab kad tai yra kovos su piratavimu ir gynybinės misijos.“
Liuksemburgo ministro pirmininko pavaduotojas Xavieras Bettelis sakė, kad jo šalis nepasiduos JAV „šantažui“ prisijungti prie karo: „Mes labai džiaugiamės, kad galime būti naudingi dėl palydovų ir ryšių. Bet neprašykite mūsų karių ir mašinų“.
D.Trumpo raginimas šalims, įskaitant Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, siųsti karo laivus padėti atblokuoti sąsiaurį sulaukė šalto atsako, nepaisant to, kad viso pasaulio vyriausybėms smogė sparčiai augančios energijos kainos, rašo „The Guardian“.
Bet koks karinis įsitraukimas reikštų, kad šios šalys būtų įtrauktos į eskaluojantį karą, kurį, pasak daugelio teisės ekspertų, JAV ir Izraelis pradėjo neteisėtai, rašo dienraštis.
Karas ne tik daro didelę ekonominę žalą ir turi rimtų pasekmių regiono stabilumui, bet ir jau pareikalavo milžiniškų žmogiškųjų aukų – tiek Irane, tiek Libane nuo JAV ir Izraelio oro smūgių žuvo daug civilių gyventojų.
D.Trumpas pasiūlė, kad sąjungininkės galėtų prisidėti jūrų laivyno priemonėmis, pavyzdžiui, minų traleriais – laivais, kurių Europa turi daugiau nei Amerika. Tačiau Europos vyriausybės kol kas atsispyrė JAV prezidento spaudimui, nors situacija yra greitai kintanti, todėl gali įvykti pasikeitimų.
ES šalys neketina plėsti karinių jūrų operacijų Hormūzo sąsiaurio apsaugai
23:42
ES šalių užsienio reikalų ministrai aptarė galimybes užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje, tačiau nusprendė neplėsti savo karinių jūrų operacijų šiame regione.
Šis sprendimas priimtas po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas kreipėsi į Europos sąjungininkus, prašydamas paremti JAV pastangas apsaugoti šį gyvybiškai svarbų vandens kelią, kurį Iranas faktiškai uždarė.
„Europa nėra suinteresuota neribotos trukmės karu“, – pirmadienio vakarą Briuselyje po susitikimo žurnalistams sakė ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas. Ji pažymėjo, kad ES karinės jūrų pajėgos Raudonojoje jūroje (operacija „Aspides“) jau dabar „vaidina pagrindinį vaidmenį saugant laivybos laisvę“.
„Mūsų diskusijose buvo išreikštas aiškus noras stiprinti šią operaciją, tačiau šiuo metu nebuvo nusiteikimo keisti operacijos „Aspides“ mandatą, – teigė ji. – Tai nėra Europos karas, tačiau Europos interesams kyla tiesioginis pavojus.“
Briuselyje taip pat susitiko ES energetikos ministrai, kurie sprendė panašius klausimus.
Po susitikimo už energetiką ir būstą atsakingas Komisijos narys Danas Jørgensenas pareiškė, kad ES „aukščiausias prioritetas“ yra sumažinti gyventojų sąskaitas už energiją, nes konfliktas Artimuosiuose Rytuose pučia energijos kainas.
„Turime šią sunkią akimirką paversti galimybe žengti į priekį“, – sakė D.Jørgensenas, ragindamas Europos partnerius tapti mažiau „priklausomus nuo svyruojančių pasaulinių energijos rinkų“.
Trumpas pateikė neaiškią karo su Iranu pabaigos prognozę: „Jis greitai baigsis“
23:35
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl pateikė neaiškią karo su Iranu trukmės prognozę, pareikšdamas, kad jis bus „greitai užbaigtas“.
Ovaliajame kabinete žurnalisto paklaustas, ar JAV galėtų užbaigti karą dar šią savaitę, D.Trumpas atsakė: „Nemanau. Bet tai bus greitai. Tai netruks ilgai. Kai viskas pasibaigs, turėsime daug saugesnį pasaulį. Tai bus užbaigta greitai.“
Trumpas teigia, kad niekas nesitikėjo Irano smūgių kaimyninėms šalims
23:31
Donaldas Trumpas dar kartą išreiškė nustebimą dėl Irano atsakomųjų atakų prieš aplinkines Persijos įlankos valstybes.
Paklaustas, ar jį nustebino tai, jog nebuvo informuotas apie galimus Irano smūgius kaimyninėms šalims, D.Trumpas žurnalistams atsakė: „Ne, didžiausi ekspertai – niekas nemanė, kad jie smogs. Jos nebuvo, sakyčiau, draugiškos šalys. Jos buvo tarsi neutralios. Jos gyveno šalia jų ne vienus metus.“
Iranas surengė atsakomuosius išpuolius prieš keletą Artimųjų Rytų šalių, įskaitant Katarą, Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Bahreiną ir Kuveitą.
Trumpas teigia „netrukus“ paskelbsiantis šalis, padėsiančias Hormūzo sąsiauryje
23:29
Pirmadienį prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „netrukus“ paskelbs šalis, sutikusias padėti JAV vėl atverti Hormūzo sąsiaurį, nors kartu pripažino, kad daugelis sąjungininkų iki šiol atmetė jo pasiūlymus.
„Yra keletas [šalių], netrukus paskelbsime pavadinimus, – sakė jis iš Ovaliojo kabineto. Yra tokių, kurios iš tiesų iš pat pradžių buvo pasiryžusios padėti.“
J.D.Vance’as išsisuko nuo klausimų apie savo ankstesnę kritiką dėl intervencijos Artimuosiuose Rytuose
23:26
Pirmadienį spaudžiamas dėl savo ankstesnės kritikos karinėms intervencijoms Artimuosiuose Rytuose, viceprezidentas J.D.Vance’as nuo tiesaus atsakymo išsisuko pareikšdamas, jog pasitiki prezidentu, kad šis „atliks darbą iki galo“.
„Jūs bandote įvaryti pleištą tarp administracijos narių, tarp manęs ir prezidento. Tai, ką prezidentas nuosekliai kartojo nuo pat 2015-ųjų – ir aš jam pritariau – yra tai, kad Iranas neturėtų turėti branduolinio ginklo“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose, stovėdamas šalia prezidento Donaldo Trumpo, sakė viceprezidentas.
Dar kartą paklaustas, ar jam nekyla jokių dvejonių dėl Jungtinių Valstijų įsitraukimo į karą Irane, J.D.Vance’as žurnalistams pakartojo pasitikintis prezidentu, kad šis „atliks darbą iki galo“.
Jis pridūrė manantis, kad pagrindinis skirtumas nuo jo kritikos laikų, kai jis dar nedirbo Baltuosiuose rūmuose, yra tas, jog „dabar turime protingą prezidentą, tuo metu praeityje turėjome kvailus prezidentus. Aš pasitikiu prezidentu Trumpu, kad jis užbaigs darbą, pasitarnaus Amerikos žmonėms ir užtikrins, jog praeities klaidos nepasikartotų“.
Kaip skelbia CNN, būdamas senatorius, J.D.Vance’as 2023 m. publikavo nuomonės straipsnį, kuriame teigė, kad D.Trumpas buvo sėkmingas prezidentas didele dalimi dėl to, jog nesivėlė į karus. 2024 m. jis tvirtino, kad karas su Iranu neatitinka JAV interesų ir būtų „milžiniškas išteklių švaistymas“.
J.D.Vance’as, Jūrų pėstininkų korpuso veteranas, apie karo grėsmę įspėjo dar 2020 m., kai D.Trumpas įsakė nužudyti Irano generolą. O praėjusiais metais per „Signalgeitą“ nutekintos privačios žinutės rodė, kad jis skeptiškai vertino D.Trumpo smūgius prieš Jemeno hučių sukilėlius.
Irano žiniasklaidoje paskelbta aukščiausiojo lyderio žinia
22:35
Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei nurodė pareigūnams, kuriuos paskyrė jo tėvas, velionis aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, likti savo postuose ir toliau dirbti pagal galiojančias direktyvas, teigiama Irano žiniasklaidos paskelbtame pranešime.
„Šiuo pranešu, kad šiuo metu nė vienam iš jų nereikia atnaujinti paskyrimo. Svarbu, kad jie tęstų darbą pagal direktyvas, gautas ajatolos Khamenei gyvenimo laikotarpiu“, – rašoma žinioje.
M.Khamenei, kuris tėvo įpėdiniu buvo pasirinktas kovo 8 d., nuo tada, kai buvo paskirtas naujuoju aukščiausiuoju lyderiu, dar nebuvo pasirodęs viešumoje – jis nebuvo nei nufilmuotas, nei nufotografuotas.
Kovo 12 d. jo žinią per valstybinį naujienų kanalą perskaitė pranešėjas. JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas kovo 13 d., nepateikdamas įrodymų, pareiškė, kad M.Khamenei buvo „sužeistas ir tikriausiai sudarkytas“ per vieną pirmųjų oro smūgių Teheranui, per kurį žuvo jo tėvas.
Irano prezidento Masoudo Pezeshkiano sūnus Yousefas Pezeshkianas kovo 11 d. pranešime teigė „girdėjęs pranešimų“, kad aukščiausiasis lyderis buvo sužeistas. „Paklausiau kelių draugų, turinčių atitinkamų ryšių, ir jie pasakė: Dievo malone, jis saugus ir jokių problemų nėra“, – sakė Y.Pezeshkianas.
Trumpas: Izraelis kare su Iranu branduolinio ginklo nenaudos
21:59
Pirmadienį prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams pareiškė nemanantis, kad Izraelis kare su Iranu panaudos branduolinį ginklą.
„Izraelis to nedarytų. Izraelis niekada to nedarytų“, – Baltuosiuose rūmuose sakė prezidentas.
Baltųjų rūmų dirbtinio intelekto ir kriptovaliutų įgaliotinis Davidas Sacksas neseniai duotame interviu užsiminė, kad „reikia nerimauti dėl to, jog Izraelis gali eskaluoti karą svarstydamas galimybę panaudoti branduolinį ginklą“.
D.Trumpo pastabos nuskambėjo po to, kai jis vakar pareiškė, kad JAV ir Izraelio kariniai tikslai iš esmės sutampa, nors pripažino, kad jų uždaviniai gali nebūti tapatūs.
„Santykiai yra labai geri. Kariuomenių veiksmai puikiai koordinuojami“, – sekmadienį žurnalistams lėktuve „Air Force One“ sakė D.Trumpas.
Merzas: Artimųjų Rytų karas nėra NATO reikalas
20:40
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad JAV ir Izraelio smūgių Iranui sukeltas karas Artimuosiuose Rytuose „nėra NATO reikalas“ ir Vokietija jame nedalyvaus.
„Visada buvo aišku, kad šis karas nėra NATO reikalas“, – sakė F.Merzas ir pridūrė, kad JAV ir Izraelis „nepasikonsultavo su mumis prieš šį karą“.
„Niekada nebuvo bendro sprendimo dėl įsikišimo. Todėl klausimas, kaip Vokietija galėtų prisidėti kariškai, nekyla. Mes to nedarysime“, – spaudos konferencijoje kartu su Nyderlandų kolega Robu Jettenu sakė F.Merzas.
F.Merzas atmetė galimybę, kad Vokietija siųs laivus į Hormūzo sąsiaurį.
„Kol tęsis karas, mes nedalyvausime užtikrinant laisvą plaukiojimą Hormūzo sąsiauriu karinėmis priemonėmis“, – sakė jis.
F.Merzo atstovas spaudai Stefanas Korneliusas anksčiau taip pat teigė, kad karas „neturi nieko bendro su NATO“.
„NATO yra teritorijos gynybos aljansas“, o „mandato dislokuoti NATO pajėgas nėra“, per reguliarią spaudos konferenciją sakė S.Korneliusas.
Pirmadienį surengtame atskirame instruktaže gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad Vokietija nori, jog visos susijusios šalys užkirstų kelią „tolesniam kariniam eskalavimui“.
Vokietija „kariškai nedalyvaus“, tačiau Berlynas yra pasirengęs remti diplomatines pastangas, kad „būtų užtikrintas saugus plaukiojimas Hormūzo sąsiauriu“, sakė jis.
„Turime situaciją, kurios mes neprovokavome (...) Šis karas prasidėjo be jokių konsultacijų“, – pridūrė B.Pistorius.
Pagrindinė Vokietijos atsakomybė yra „už rytinį flangą ir tolimąją šiaurę“, sakė jis, ir „mes liekame tam įsipareigoję, bet negalime būti bet kurioje pasaulio vietoje“.
„Ko D.Trumpas tikisi iš saujelės Europos fregatų Hormūzo sąsiauryje, su kuo galingasis JAV karinis jūrų laivynas negali susitvarkyti vienas? Būtent šį klausimą aš sau užduodu“, – sakė B.Pistorius.
Vakarų sąjungininkai atmeta Donaldo Trumpo raginimą NATO atblokuoti Hormūzo sąsiaurį
20:30
NATO sąjungininkės ir kitos Vakarų valstybės pirmadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimą, kad karinio aljanso narės padėtų atverti Hormūzo sąsiaurį – gyvybiškai svarbų žalios naftos tranzito kelią, kurį Iranas faktiškai užblokavo.
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris teigė, kad Londonas kartu su sąjungininkais rengia perspektyvų planą, kaip atidaryti šį strateginį vandens kelią, tačiau atmetė NATO misijos galimybę, o Berlynas pabrėžė, jog „visada buvo aišku, kad šis karas nėra NATO reikalas“.
„Niekada nebuvo bendro sprendimo dėl įsikišimo. Todėl klausimas, kaip Vokietija galėtų prisidėti kariškai, net nekyla. Mes to nedarysime“, – sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Lenkija, Ispanija, Graikija ir Švedija buvo tarp kitų Europos valstybių, kurios po D.Trumpo raginimo atsiribojo nuo bet kokio karinio įsitraukimo Hormūzo sąsiauryje.
Japonija ir Australija panašią poziciją išsakė anksčiau pirmadienį, o Kanbera pareiškė, kad nesiųs karinio jūrų laivyno laivo į Hormūzo sąsiaurį.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Trumpas teigia smūgiais pavertęs Iraną „popieriniu tigru“
20:27
JAV prezidentas Donaldas Trumpas per brifingą pareiškė, kad po pastarųjų smūgių Teherano pajėgumai gerokai susilpnėjo, o šalies raketų atsargos pastebimai sumažėjo. „Jiems liko ne tiek daug raketų“, – sakė Amerikos lyderis.
D.Trumpo teigimu, JAV pajėgos sunaikino Irano įrenginius, skirtus jūrinių minų išdėstymui. Kartu jis pripažino kol kas negavęs kariškių patvirtinimo, ar minos faktiškai buvo išdėliotos. Kalbėdamas apie dabartinę Irano būklę, JAV prezidentas šalį pavadino „popieriniu tigru“. „Prieš dvi savaites tai nebuvo popierinis tigras. Dabar tai – popierinis tigras“, – pareiškė jis.
Prezidentas atskirai pakomentavo situaciją aplink Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio prekybos nafta maršrutų. D.Trumpas pažymėjo, kad JAV šis maršrutas neturi kritinės reikšmės, nes per jį keliauja mažiau nei 1 proc. Amerikos naftos importo. Tuo pat metu eilė Azijos šalių yra kur kas labiau priklausomos nuo tiekimo per šį sąsiaurį. „Kai kurios šalys per šį sąsiaurį gauna žymiai daugiau naftos: Japonija – apie 95 proc., Kinija – maždaug 90 proc., Pietų Korėja – apie 35 proc.“, – pabrėžė JAV prezidentas.
D.Trumpas taip pat gyrėsi ne kartą pateikęs tikslias tarptautinės politikos prognozes ir anksčiau numatęs, kad Hormūzo sąsiauris bus naudojamas kaip spaudimo įrankis pasaulio ekonomikai. „Žinau, kad mes juos apsaugosime, jei to kada nors prireiktų. Bet jei mums kada nors prireiktų pagalbos, jie mums nepadėtų. Žinojau tai seniai. Taip pat žinojau, kad sąsiauris bus panaudotas kaip ginklas. Visa tai numatėme dar gerokai prieš tai. Numatėme daug dalykų. Osama bin Ladenas, Pasaulio prekybos centro sunaikinimas – aš tai prognozavau.“
D.Trumpas pridūrė tikintis, kad šalys prisidės užtikrinant laivybos saugumą regione. „Norime, kad jie ateitų ir padėtų mums dėl sąsiaurio. Žinau, kad prireikus juos apginsime. Bet jei pagalbos prireiktų mums, jie neateis“, – pridūrė D.Trumpas.
