- Irano raketa įlėkė į Turkiją – NATO pajėgos suskubo numušti
- Ispanijos smūgis Trumpui: uždarė savo oro erdvę JAV karo lėktuvams
- JAV aplink Iraną sutelkė 50 tūkst. karių: didžiajai sausumos operacijai tiek neužteks
- Sugadintas nepataisomai: paaiškėjo detalės apie Irano smūgį 500 mln. dolerių vertės JAV karo lėktuvui
Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Ispanijos smūgis Trumpui: uždarė savo oro erdvę JAV karo lėktuvams
13:56 Atnaujinta 14:25
NATO narė Ispanija uždarė savo oro erdvę JAV lėktuvams, dalyvaujantiems atakose prieš Iraną, pirmadienio rytą Madride žurnalistams pranešė šalies gynybos ministrė Margarita Robles.
„Neleidžiame nei naudotis karinėmis bazėmis, nei naudotis oro erdve veiksmams, susijusiems su karu Irane“, – sakė ministrė, kurią cituoja „The Guardian“.
Ispanijos laikraštis „El Pais“, kuris pirmadienį pirmasis pranešė apie šią naujieną, teigė, kad oro erdvės uždarymas verčia karinius lėktuvus aplenkti Ispaniją skrendant į savo tikslus Artimuosiuose Rytuose, tačiau tai netaikoma ekstremalioms situacijoms, kurių atveju lėktuvams bus leidžiama skristi per šalį arba nusileisti.
„Mes atsisakėme leisti Jungtinėms Valstijoms naudoti Rotos ir Morono bazes šiam neteisėtam karui. Visi skrydžių planai, susiję su operacijomis Irane, buvo atmesti. Visi, įskaitant ir tuos, kurie skirti lėktuvų degalų papildymui“, – praėjusį trečiadienį Kongrese sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, atviras JAV ir Izraelio karo su Iranu kritikas.
Tokia jo pozicija įsiutino tradicinę Ispanijos NATO sąjungininkę JAV, o prezidentas Donaldas Trumpas per naujausią politinį ginčą pagrasino nutraukti prekybos ryšius su Ispanija.
Ispanija jau anksčiau sukėlė D.Trumpo pyktį, kai atsisakė sutikti padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP, kai iš visų NATO narių to pareikalavo JAV prezidentas.
Trumpas nori užimti Irano Charko salą: „The Times“ aprašė galimą įvykių eigą
23:07
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad svarsto galimybę perimti Irano naftos pramonės kontrolę. Jis taip pat užsiminė neatmetantis Charko salos užėmimo galimybės – per ją Teheranas eksportuoja 90 proc. naftos, kuri yra pagrindinis šalies pajamų šaltinis.
„Galbūt mes užimsime Charko salą, o gal ir ne. Turime daug variantų. Tai taip pat reikštų, kad mums tektų ten kuriam laikui pasilikti“, – žurnalistams sakė D.Trumpas.
„The Times“ įvertino, ar JAV galėtų užimti Charko salą. Daugelis ekspertų teigia, kad bandymas užgrobti šį svarbų Irano naftos mazgą taptų savižudiška misija.
Kam JAV reikalinga Charko sala
Pažymima, kad Charko sala yra už 32 kilometrų nuo Irano krantų. Jos plotas siekia šiek tiek mažiau nei 20 kvadratinių kilometrų, o dauguma gyventojų – naftos pramonės darbuotojai. Daugeliui iraniečių ši sala žinoma kaip „uždraustoji sala“, apipinta paslaptimis ir saugoma Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGK).
Leidinys priminė, kad anksčiau D.Trumpas įsakė į regioną nusiųsti tūkstančius elitinių Amerikos desantininkų. Fort Brage bazuojasi Greitojo reagavimo pajėgos – tai apie 3000 karių brigada iš 82-osios oro desanto divizijos, kuri gali būti permesta į bet kurį pasaulio tašką per 18 valandų.
Divizijos vadas generolas majoras Brandonas Tegtmeieris kartu su savo štabu taip pat vyksta į regioną prieš galimą karių išlaipinimą saloje. Be desanto pajėgų, į Artimuosius Rytus netrukus turėtų atvykti pirmoji iš dviejų JAV karinio jūrų laivyno ekspedicinių grupių, įskaitant laivą „USS Tripoli“ (desantinį laivą, gabenantį 2200 karių), laivą „USS New Orleans“, naikintuvus „F-35B Lightning II“ bei orlaivius „MV-22B Osprey“.
Kokius šansus turi JAV užimti salą
Leidinyje pažymėta, kad Iranas aplink Charko salą tikriausiai paspendė spąstų, įskaitant priešpėstines ir prieštankines minas. Tai apsunkintų bet kurio laivo priartėjimą degalų papildymui.
Taip pat pastarosiomis savaitėmis į Charko salą buvo permestos papildomos karinės pajėgos ir oro gynybos sistemos. Manoma, kad sala turi daugiasluoksnę gynybos sistemą, o pastaruoju metu iraniečiai ten perdislokavo papildomų nešiojamų priešlėktuvinių raketų kompleksų.
Galimas scenarijus – JAV jūrų pėstininkų išsilaipinimas saloje iš „MV-22 Osprey“ lėktuvų flotilės, galinčios kilti ir tūpti vertikaliai. Vykdant drąsią jungtinę operaciją, šimtai desantininkų galėtų iššokti iš „C-17 Globemaster III“ transporto lėktuvų, kad užtikrintų tūpimo zoną.
Leidinyje pabrėžta, kad jau šiame etape JAV jūrų pėstininkai susidurtų su problemomis, atsižvelgiant į tai, jog Iranas toliau leidžia „Shahed“ dronus ir sparnuotąsias raketas. Pasak buvusio Didžiosios Britanijos Karališkojo laivyno vado Tomo Sharpe'o, kai tik jie nusileis – jei jiems apskritai pavyks tai padaryti – kariai taps „raketų magnetu“.
Analitikai skeptiškai vertina tai, ar JAV desantininkų ir jūrų pėstininkų derinys leistų Amerikai užimti Charką vienai. Jie mano, kad JAV pajėgoms tektų atremti kontratakas turint ribotą oro gynybą, o tai padidintų aukų tikimybę ir dar giliau įtrauktų JAV į jų pačių išprovokuotą karą.
Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) pagrindinis sausumos karo tyrėjas Reubenas Stewartas pareiškė, kad desantininkai ir jūrų pėstininkai sudarytų nedidelę, maždaug 3200 karių grupę. Palyginimui, 2003 m. invazijai į Iraką prireikė 160 000 karių, nors buvo kalbama apie šalį, kurios plotas keturis kartus mažesnis už Iraną.
R.Stewartas įsitikinęs, kad invazijai į Charko salą prireiktų kur kas daugiau nei 3200 karių. Jis pabrėžė, kad užduotį dar labiau apsunkina tai, jog Iranas greičiausiai atakuos JAV pajėgas raketomis ir dronais iš pagrindinės Irano sausumos dalies.
Be to, leidinyje pridurta, kad Charko sala nėra akivaizdus ir lengvai pasiekiamas taikinys iš oro, nes tai įtvirtintas pakrantės objektas, esantis centrinėje Irano saugumo zonoje. Net jei Irano galimybės leisti raketas yra susilpnėjusios, „Alma Research Center“ duomenimis, šalis vis dar turi apie 1000 balistinių raketų.
Kai kurie ekspertai žurnalistams teigė, kad tokiai misijai įvykdyti prireiktų iki 10 000 karių. Net ir tokiu atveju reikėtų galingos paramos – nuo artimų oro smūgių iki sužeistųjų evakuacijos priemonių, tikriausiai sraigtasparnių pavidalu.
Taip pat leidinyje pažymėta, kad gyvybiškai svarbus būtų gebėjimas papildyti karių atsargas. Be to, šturmo sėkmė priklauso nuo esminio nežinomojo: kas liko iš IRGK pajėgų.
Leidinyje priminta, kad kariniai objektai Charko saloje jau buvo bombarduoti. Jei didžioji dalis objektų sunaikinta, tai palengvintų užduotį JAV pajėgoms, tačiau jokiu būdu nepadarytų jos lengvos.
Aviacijos maršalas Martinas Sampsonas iš IISS pareiškė, kad jei JAV pajėgos stotų į tiesioginę kovą su Irano pajėgomis, sala gali pavirsti „žudymo zona“ (angl. kill-zone), panašia į tą, kuri susiformavo Ukrainoje. Pasak jo, į kovą gali įsitraukti FPV dronai, o JAV pajėgoms prireiktų visą parą trunkančios oro paramos, mobilizuojančios išteklius iš visų pusių, o ne ribotų oro pajėgų tiksliniams smūgiams.
M.Sampsonas mano, kad JAV sraigtasparniai galėtų apšaudyti „Shahed“ dronus, siekiant sumažinti spaudimą sausumos pajėgoms, tačiau tada Iranas gali panaudoti savo sparnuotųjų raketų atsargas.
„Daugiasluoksnė gynybos sistema turės atremti daugiau grėsmių nei tikriausiai daugiasluoksnė sistema Persijos įlankos šalyse... tai būtų masinė operacija. Tai atitrauktų ribotus išteklius nuo puolamosios gynybos užduočių“, – sakė jis.
Be to, prireiktų stebėjimo priemonių raketų paleidimui aptikti. Charko salos užėmimas yra viena, tačiau kontrolės išlaikymas ilgą laiką – visai kas kita, pabrėžė leidinys.
Leidinyje pažymėta, kad teoriškai laivas „USS Tripoli“ galėtų tarnauti kaip bazė, iš kurios būtų leidžiami dronai ir siunčiamos papildomos pajėgos. Tačiau IRGK tikriausiai bus pasirengusi atakai, ir būtent JAV laivas taptų prioritetiniu taikiniu.
Leidinys neatmeta galimybės, kad JAV pajėgos taip pat gali nusitaikyti į kitų salų prie Irano krantų užėmimą, planuodamos „lemiamą smūgį“ šaliai. Konkrečiai, vienas iš variantų galėtų būti invazija į Larako salą, kuri padeda Iranui stiprinti Ormūzo sąsiaurio kontrolę, arba Abu Musos salos bei dviejų mažesnių salų, esančių prie vakarinio įėjimo į sąsiaurį, užgrobimas.
Libanas paprašė Ukrainos ambasados perduoti įtariamą „Mossad“ agentą
21:09
Libanas kreipėsi į Ukrainos ambasadą Beirute, prašydamas perduoti ten pasislėpusį vyrą, įtariamą bendradarbiavimu su Izraelio žvalgybos agentūra „Mossad“.
Apie tai naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango saugumo pareigūnas ir „Hezbollah“ šaltinis.
Libanas ir Izraelis oficialiai kariauja jau dešimtmečius. Libano saugumo tarnybos dėl įtarimų dirbant Izraeliui yra įkalinusios dešimtis asmenų, kurių daugelis buvo užverbuoti internetu po 2019 metais prasidėjusio šalies ekonominio žlugimo.
„Hezbollah“ šaltinis teigė, kad rugsėjį sulaikė Sirijos ir palestiniečių kilmės asmenį, kuris taip pat turi Ukrainos pilietybę. Jis buvo sulaikytas po to, kai pastatė motociklą kelyje, vedančiame į Beiruto oro uostą per pietinius miesto priemiesčius, kur Irano remiami kovotojai faktiškai atlieka saugumo funkcijas.
Motocikle „buvo sumontuotas sprogstamasis užtaisas, užmaskuotas kaip akumuliatorius“, sakė anonimiškumo prašęs šaltinis.
Islamistų grupuotė „Hezbollah“ vyrą laikė iki šį mėnesį prasidėjusio karo su Izraeliu.
Kovo 6 dieną Izraelio kariuomenė smogė pastatui pietiniame priemiestyje, esančiam šalia jo įkalinimo vietos. Tai leido jam pabėgti į Ukrainos ambasadą, pridūrė šaltinis.
Libano bendrojo saugumo agentūra pranešė, kad jai pavyko įkalinti penkis įtariamus grupės, dirbusios su šiuo vyru, narius ir perdavė juos teismui.
Bendrojo saugumo vadovas Hassanas Choukeiras AFP sakė, kad „Ukrainos ambasada Libane kovo 10 dieną susisiekė su mumis prašydama leisti jos piliečiui (...) kuris ten buvo ir pametė pasą, išvykti per Beiruto oro uostą“.
„Patikrinę jo pavardę ir nuotrauką sužinojome, kad jo ieško Libano teisingumo institucijos ir jam yra išduoti keli Libano saugumo agentūrų paieškos bei tyrimo pranešimai“, – pridūrė jis.
H.Choukeiras teigė, kad pareigūnai informavo ambasadą apie prievolę perduoti vyrą. Jis pridūrė, kad asmuo yra „ieškomas dėl priklausymo Izraelio „Mossad“ grupelei, planavusiai nužudymus ir sprogdinimus pietiniuose Beiruto priemiesčiuose“.
Ukrainos ambasada į AFP prašymus pakomentuoti situaciją neatsakė.
Nuo karo prieš „Hezbollah“ pradžios Izraelis beveik kasdien vykdo smūgius pietiniuose Beiruto priemiesčiuose.
Spalį šaltinis iš teismų AFP teigė, kad daugiau nei 30 žmonių buvo įkalinti įtariant juos teikus Izraeliui tikslią informaciją apie „Hezbollah“ objektus ir jos narių judėjimą per ankstesnį karą su Izraeliu 2023 ir 2024 metais.
Už darbą Izraeliui nuteistiems asmenims praeityje buvo skiriamos iki 25 metų laisvės atėmimo bausmės.
Iranas apkaltino Ukrainą aktyviu dalyvavimu kare Artimuosiuose Rytuose
20:55 Atnaujinta 21:43
Iranas pareiškė, kad Ukraina yra „aktyvi karinės agresijos dalyvė“ prieš šalį. Tokį pareiškimą laiške JT Generaliniam Sekretoriui išdėstė nuolatinis Islamo Respublikos atstovas JT Amiras Saeidas Iravani.
Kaip praneša „NBC News“, remdamasi Irano valstybine žiniasklaida, tokių išvadų priežastimi Teheranas nurodė Ukrainos prisipažinimą, esą ši siunčianti ekspertus į Artimuosius Rytus.
A.S.Iravani laiške teigiama, kad „Ukraina pagal tarptautinę teisę prisiima tarptautinę atsakomybę už padėjimą ar pagalbą vykdant tarptautiniu mastu neteisėtą veiką“.
„Tyčinis nusitaikymas į civilinę pramoninę infrastruktūrą, siekiant daryti ekonominį spaudimą ar vykdyti kolektyvinį baudimą, gali būti laikomas šiurkščiu tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimu, įskaitant karo nusikaltimus“, – pareiškė Irano nuolatinis atstovas JT.
Kaip į Irano pareiškimą sureagavo Ukraina
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus socialiniame tinkle „X“ Irano atstovą pavadino melagiu.
„Kaip suprasti, ar Irano režimo atstovas meluoja? Jei jo lūpos juda – vadinasi, meluoja“, – pareiškė H.Tychyjus.
Kaip priminė Ukrainos URM atstovas, nuo 2022 metų Ukraina patyrė beveik 60 tūkstančių dronų, kuriuos Iranas perdavė Rusijai, smūgius. Tuo pat metu nė vienas Ukrainos dronas niekada nėra smogęs Iranui, pabrėžė ministerijos atstovas.
„Šio melagio jau seniai neturėtų būti, kaip ir jo režimo“, – akcentavo H.Tychyjus.
FT: Karas Iranui krauna milijardus: „derybų meistras“ Trumpas pateko į spąstus
19:35
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas iš esmės skatina priešininkus ieškoti naujų svertų poveikiui JAV daryti. D.Trumpo pradėtas karas prieš Iraną galiausiai gali sustiprinti Teherano pozicijas pasaulinėje arenoje.
Apie tai praneša „Financial Times“. D.Trumpo prekybos karas su Kinija privertė Pekiną pasinaudoti savo dominuojančia padėtimi naudingųjų iškasenų ir kritiškai svarbių mineralų srityje. Galiausiai Vašingtonas buvo priverstas mažinti muitų tarifus.
Analogiška situacija stebima ir JAV santykiuose su Iranu – Teheranas įgyvendino seną grasinimą ir užblokavo Hormūzo sąsiaurį. Tai reiškia, kad Islamo Respublika turi realių perspektyvų iš dabartinio karo išeiti sutvirtinusi savo pozicijas tarptautinėje arenoje.
Iranas gali užsitikrinti stabilių pajamų srautą
Iranas ne tik tęsia karinius veiksmus, bet ir įrodė galintis padaryti žalos Persijos įlankos šalims. Be to, Hormūzo sąsiaurio kontrolė suteikia Teheranui galimybę užsitikrinti reikšmingą pajamų srautą. Pranešama, kad už saugų praplaukimą per užblokuotą sąsiaurį Iranas iš kiekvieno laivo ima 2 mln. dolerių mokestį. Tokiu būdu šalis į biudžetą per mėnesį gali pritraukti milijardus dolerių.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigia, kad tokie Irano veiksmai yra „neteisėti ir nepriimtini“. Nors jis teisus, klausimas lieka atviras – ką Valstijos gali dėl to padaryti. Leidinys rašo, kad karinio šios problemos sprendimo gali ir nebūti, nebent būtų siekiama režimo pasikeitimo Teherane. Hormūzo sąsiaurio blokados nebūtinai išspręstų ir Charko salos užėmimas, apie kurį užsiminė Donaldas Trumpas.
„Iš tiesų Vakarų kariniai strategai labai pesimistiškai vertina galimybes atkurti sąsiaurio pralaidumą vien karinėmis priemonėmis. Regiono geografija ir Irano valdomos technologijos – ypač dronai, kurie gali būti valdomi už daugelio mylių nuo kranto linijos – reiškia, kad net karinė palyda negali garantuoti komercinės laivybos saugumo“, – pažymi autorius.
Derybos – labiausiai tikėtinas kelias
Todėl realistiškiausias variantas išlieka susitarimas su Iranu derybų keliu. Tuo pat metu neatmetama tikimybė, kad Teheranas už tai pareikalaus per didelės kainos. Potencialios Irano pajamos gali iš esmės pakeisti žaidimo taisykles. Sąsiaurio blokada taip pat gali tapti įrankiu, skirtu bausti arba teikti privilegijas šalims visame pasaulyje.
Straipsnio autorius pažymi, kad nors D.Trumpas ir vadina save derybų meistru, šiuo metu Amerikos lyderis atsidūrė keblioje padėtyje.
„Irano kaimynes šiurpina mintis, kad Teheranas iš karo gali išeiti įgavęs faktinę energijos išteklių eksporto iš Persijos įlankos kontrolę bei naują pajamų šaltinį. Esama daug spekuliacijų, kad JAE ir Saudo Arabija verčiau patys įsitrauktų į konfliktą, nei susitaikytų su tokia baigtimi. Tačiau šios šalys taip pat puikiai supranta, kad Irano smūgiai jų naftos objektams ar vandens gėlinimo įrenginiams gali padaryti ilgalaikę žalą jų ekonomikoms ir visuomenėms“, – priduria leidinys.
Galiausiai šios šalys gali nuspręsti, kad mokėjimai Iranui yra geresnė išeitis nei konflikto eskalacija. Su mokėjimais gali sutikti ir Azija, kuri yra pagrindinė Persijos įlankos energijos išteklių rinka. Nors JAV sąjungininkės, pavyzdžiui, Japonija ir ES, supras, kad toks pasirinkimas sukels Vašingtono įniršį.
Tačiau Europos santykiai su D.Trumpo administracija jau dabar yra tokie prasti, kad europiečiai gali surizikuoti, užuot taikstęsi su nuolatos aukštomis energijos kainomis ar grįžę prie rusiškos naftos ir dujų pirkimo.
Karas Artimuosiuose Rytuose kelia dar daug klausimų
Šiuo metu kare Artimuosiuose Rytuose vis dar išlieka daug „žinomų nežinomųjų“, sako Donaldas Rumsfeldas, 2003 m. invazijos į Iraką architektas. JAV vis dar gali nusiųsti sausumos pajėgas, o tai taptų dramatiška eskalacija. Socialinis ir ekonominis spaudimas galėtų lemti Irano režimo žlugimą, tačiau kol kas jis atrodo itin atsparus, teigiama medžiagoje.
Autorius pabrėžia, kad Irano režimas rėmė smurtines islamistų grupuotes visuose Artimuosiuose Rytuose ir suvaidino savo vaidmenį Rusijos kare prieš Ukrainą.
„Jei jis iš šio karo išeis pagiežingas ir kupinas pasitikėjimo savimi, tai bus bloga žinia globaliam saugumui, pasaulio ekonomikai ir pačiai Irano tautai. Deja, šiuo metu toks rezultatas atrodo visai tikėtinas“, – reziumuoja leidinys.
Egipto prezidentas prašo Trumpo padėti sustabdyti karą
18:40
Egipto prezidentas Abdelis Fattah al Sisi pirmadienį paragino JAV lyderį Donaldą Trumpą padėti užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, kuris tęsiasi jau antrą mėnesį.
„Sakau prezidentui Trumpui: niekas negalės sustabdyti karo mūsų regione, Persijos įlankoje (...) Prašau, padėkite mums sustabdyti karą, jūs gebate tai padaryti“, – sakė jis per Kaire surengtą bendrą spaudos konferenciją su Kipro prezidentu Niku Christodulidžiu.
„Kreipiuosi į jus žmonijos vardu ir visų, kas myli taiką, vardu – o jūs, pone prezidente, esate tarp tų, kas myli taiką“, – sakė A. F. al Sisi.
Egiptas buvo viena iš kelių daugiausia musulmonų gyvenamų šalių, kurių užsienio reikalų ministrai sekmadienį Pakistane dalyvavo derybose, kurios buvo surengtos siekiant rasti kelią į taiką.
Netrukus po to, kai nuskambėjo šie Egipto prezidento komentarai, D. Trumpas pagrasino sunaikinti Irano elektrines ir Chargo salą, iš kurios eksportuojama didžioji dalis Teherano naftos.
Egipto prezidentas ir anksčiau kreipėsi į JAV lyderį taikos klausimais. Pavyzdžiui, spalio mėnesį jis D. Trumpui pareiškė, kad jis yra „vienintelis“, galintis užbaigti karą tarp Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ Gazos Ruože.
Irano raketa įlėkė į Turkiją – NATO pajėgos reagavo staigiai
17:48 Atnaujinta 18:49
Iš Irano paleista balistinė raketa įskrido į Turkijos oro erdvę ir buvo numušta rytinėje Viduržemio jūros dalyje dislokuotos NATO oro ir priešraketinės gynybos sistemos, pranešė Turkijos gynybos ministerija.
Tai jau ketvirtas toks incidentas nuo karo su Iranu pradžios po trijų ankstesnių šį mėnesį NATO sistemų perimtų raketų, dėl kurių Ankara protestavo ir įspėjo Teheraną.
Ministerija teigė, kad „ryžtingai ir nedvejojant“ imamasi visų būtinų priemonių prieš bet kokią grėsmę, nukreiptą į Turkijos teritoriją ir oro erdvę, skelbia „The Guardian“.
Teheranas neigė, kad per pastaruosius tris incidentus būtų davęs leidimą tokioms atakoms, ir paprašė Ankaros surengti bendrą šios bylos tyrimą.
Siena su Iranu
JAV vadovaujamo gynybos aljanso narė Turkija turi sieną su Iranu. Iki šiol šalis iš esmės išvengė tokio Teherano atsakomųjų veiksmų poveikio, kokį patyrė kitos valstybės Artimuosiuose Rytuose.
Ankara ilgą laiką kritiškai vertino tiek Iraną, tiek Izraelį. Ji siekė nebūti įtraukta į karą, kurį vasario 28 dieną išprovokavo JAV ir Izraelio smūgiai Iranui.
„Mūsų svarbiausias prioritetas – neleisti mūsų šalies įtraukti į šį pragarą“, – pareiškė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Irano ambasada Turkijoje neigė, kad Teheranas stovi už keturių raketų, paleistų į Turkijos oro erdvę. Atstovybė pasiūlė sudaryti jungtinę komandą incidentams ištirti.
Nepaisant šio siūlymo, Ankara praėjusią savaitę paskelbė, kad NATO dislokuos naują oro gynybos sistemų „Patriot“ bateriją Indžirliko karinėje bazėje Turkijos pietuose, kurioje įsikūrusios JAV pajėgos.
Rubio prabilo apie skilimus Irano viduje
17:42
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį išreiškė viltį bendradarbiauti su tam tikrais Irano vyriausybės sluoksniais.
M. Rubio teigimu, Jungtinės Valstijos privačiais kanalais sulaukė teigiamų signalų. Jis pažymėjo, kad Irano viduje esama „skilimų“, o JAV tikisi, jog vadovavimą perims asmenys, turintys „galią pasiekti rezultatų“.
„Tikimės, kad taip ir bus“, – sakė M. Rubio „ABC News“ programai „Good Morning America“.
„Ten akivaizdžiai yra žmonių, kurie su mumis kalbasi taip, kaip anksčiau Iranui vadovavę asmenys niekada nesikalbėjo. Tai liečia ir tam tikrus dalykus, kuriuos jie yra pasirengę padaryti“, – teigė jis.
Tai – husių koziris: jų įsitraukimas į karą pasaulio laivybą gali paversti košmaru
16:58
Šeštadienį Jemeno husių sukilėlių judėjimas paleido pirmąsias raketas į Izraelį ir taip paskelbė prisijungę prie Irano kovos prieš JAV ir Izraelį.
Tačiau į Izraelį nukreiptos raketos nėra baisiausias šio karo eskalacijos scenarijus. Artimųjų Rytų ekspertė Burcu Ozcelik CNN sakė, kad husiai gali smogti pagrindinei pasaulio prekybos arterijai ir taip sukeli dar daugiau sunkumų Persijos įlankoje.
„Jau patyrėme keletą košmariškų scenarijų“, tačiau taikinys Bab al Mandebo sąsiauryje „turėtų didelių pasekmių laivybos laisvei“, paaiškino Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto (RUSI) analitikė.
„Al Jazeera“ korespondentas iš Sanos situaciją įvertino paprastai: „Bab al Mandebas yra grupuotės tūzas“.
Bab al Mandebo sąsiauris jungia Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu ir yra gyvybiškai svarbus pasaulinei prekybai, ypač naftos ir gamtinių dujų gabenimui.
Pasak ekspertės, bet koks sutrikimas gali padidinti pagrindinių prekių, įskaitant energiją ir trąšas, kainą ir apriboti jų tiekimą.
Tranzito per Hormūzo sąsiaurį sutrikdymas jau padidino naftos kainas iki daugiau nei 116 JAV dolerių už barelį.
Smūgiai laivams Raudonojoje jūroje „dar labiau sustiprintų ir padidintų šį poveikį“, pažymėjo B.Ozcelik.
Praėjus mėnesiui po Izraelio karo prieš „Hamas“ Gazos Ruože pradžios husių grupuotė, keršydama už Izraelio karinę kampaniją, sutrikdė prekybos maršrutus, smūgiuodama laivams Raudonojoje jūroje.
„Dabartinėje situacijoje Bab al Mandebas tapo dar svarbesnis, nes, kai tik Hormūzo sąsiauryje susidaro spaudimas, dėmesys iš karto nukrypsta į kitą didelį tašką, kuris gali sutrikdyti energijos srautus ir pasaulinę prekybą.
Bab al Mandebas – pietiniai vartai į Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą, bet kokia rimta grėsmė turi įtakos ne tik tanklaiviams, bet ir konteinerinių laivų paslaugoms, biriųjų ir sausų krovinių gabenimui, laivų prieinamumui, draudimui, karo rizikos įmokoms ir bendrai reisų ekonomikai Azijos-Europos maršrute“, – įvertino Nayeemas Nooras, didžiausios pasaulyje laivų pirkėjos grynaisiais pinigais GMS verslo plėtros viceprezidentas.
Bab al Mandebas, kuris arabiškai reiškia „ašarų vartai“, yra maždaug 100 km ilgio ir 30 km pločio sąsiauris, skiriantis Jemeną Arabijos pusiasalyje nuo Džibučio ir Eritrėjos Afrikos Kyšulyje.
Per Bab al Mandebą gabenama apie 10-12 proc. viso pasaulio naftos ir gamtinių dujų krovinių. Maždaug 12 proc. pasaulio prekybos vyksta per sąsiaurį, o apie 10 proc. pasaulinės jūrų prekybos, įskaitant 40 proc. konteinerių srauto, vyksta per Sueco kanalą.
„Dabartinė situacija ypač rimta dėl to, kad pramonė jau matė, kaip greitai keičiasi laivybos modeliai, kai sumažėja pasitikėjimas maršrutu. Oficialus uždarymas net nėra būtinas. Vien tik nuolatinė raketų ar dronų grėsmė gali priversti laivus nukreipti maršrutą aplink Gerosios vilties kyšulį.
Taip atsitikus, pailgėja tranzito laikas, padidėja degalų sąnaudos, pailgėja reisai į abi puses ir atsiranda spaudimas krovinių gabenimo lygiui. Šia prasme Bab al Mandebas dabar yra antrasis svarbiausias spaudimo taškas po Hormūzo. Jei abu šie taškai bus paveikti vienu metu, pasekmės bus kur kas platesnės nei naftos ir taps daug didesnio masto jūrų prekybos sutrikdymo problema“, – NDTV dėstė N.Nooras.
Irano karinis pareigūnas, kalbėdamas su pusiau oficialia naujienų agentūra „Tasnim“, įspėjo, kad Teheranas gali sustiprinti „nesaugumą kituose sąsiauriuose, įskaitant Bab al Mandebo sąsiaurį, ir Raudonąją jūrą“, jei JAV ir Izraelis toliau vykdys atakas prieš Irano energetikos infrastruktūrą.
Izraelis smogė Irano revoliucinės gvardijos valdomam Teherano universitetui
16:11
Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė smogusi vienam Teherano universitetui, kurį valdo Irano revoliucinė gvardija, teigdama, kad ši įstaiga naudojama pažangių ginklų tyrimams.
„Pastarosiomis dienomis buvo smogta vienam iš pagrindinių IRGC (Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso) karinės infrastruktūros objektų, esančiam Imamo Hosseino universiteto – pagrindinės IRGC karinės akademinės įstaigos, kuri taip pat tarnauja kaip rezervinis režimo karinių struktūrų išteklius – komplekse“, – teigiama kariuomenės pranešime.
Žiniasklaida savaitgalį skelbė apie naktį iš penktadienio į šeštadienį suduotus smūgius Teheranui, įskaitant sostinės šiaurės rytuose esantį mokslo ir technologijų universitetą. Per atakas buvo apgadinti pastatai, tačiau aukų išvengta.
Šalies valdžia savo ruožtu pranešė, kad per JAV ir Izraelio smūgius buvo sugriauti du Irano universitetai, o Irano revoliucinė gvardija pagrasino smogti JAV universitetams Artimuosiuose Rytuose.
Naujas Trumpo grasinimas: savo „viešnagę“ užbaigsime viską susprogdindami
15:17
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV „rimtai diskutuoja“ su naujuoju Irano režimu, kuris, pasak prezidento, gali „nutraukti mūsų karines operacijas Irane“.
Įraše socialiniame tinkle „Truth Social“ Amerikos lyderis pabrėžė, kad buvo padaryta didelė pažanga, tačiau pagrasino, jog, jeigu susitarimas nebus pasiektas, „savo mielą „viešnagę“ Irane Jungtinės Valstijos užbaigs visiškai sunaikindamos svarbiausius šalies energetikos infrastruktūros objektus.
„Padaryta didelė pažanga, tačiau, jei dėl kokių nors priežasčių susitarimas netrukus nebus pasiektas, o jis tikriausiai bus, ir jei Hormūzo sąsiauris nebus nedelsiant atidarytas verslui, savo mielą „viešnagę" Irane užbaigsime susprogdindami ir visiškai sunaikindami visas jų elektros generavimo jėgaines, naftos gręžinius ir Chargo salą (ir galbūt visus vandes gėlinimo įrenginius!), kurių mes sąmoningai dar „nelietėme“, – rėžė jis.
„Tai bus atpildas už daugybę mūsų kareivių ir kitų žmonių, kuriuos Iranas nužudė per 47 metus trukusį senojo režimo „teroro viešpatavimą“, – pareiškė D.Trumpas.
