Karas Irane. JAV: Irano sprendimas uždaryti Hormuzo sąsiaurį būtų visiškai nepriimtinas

Naujausias žinias apie karą Irane rasite ČIA.

„Wikipedia“ nuotr./JAV kariai

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto planą, kaip nubausti kai kurias NATO nares, kurios, Amerikos lyderio nuomone, nesuteikė reikiamos paramos JAV ir Izraeliui karo su Iranu metu.

Apie tai, remdamasis šaltiniais JAV prezidento administracijoje, rašo „The Wall Street Journal“. Pažymima, kad pasiūlymas numato Amerikos karių išvedimą iš Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių narių, kurios „nesuteikė tinkamos paramos kare su Iranu“.

Šias JAV pajėgas gali būti nuspręsta perkelti į tas valstybes, kurios aktyviau rėmė karinę kampaniją Artimuosiuose Rytuose. Pastebėtina, kad straipsnyje toks pasiūlymas vadinamas gerokai švelnesniu, lyginant su pastarojo meto D.Trumpo grasinimais JAV pasitraukti iš NATO. Pagal Amerikos įstatymus, jis negali to padaryti be Kongreso pritarimo.

WSJ rašo, kad naujasis planas sulaukė paramos tarp aukšto rango administracijos pareigūnų. Šiuo metu jis yra ankstyvoje kūrimo stadijoje ir yra vienas iš kelių variantų, kuriuos Baltieji rūmai aptaria siekdami nubausti NATO. Ši iniciatyva pabrėžia augančią prarają tarp D.Trumpo administracijos ir Europos sąjungininkų po Vašingtono sprendimo pradėti karą su Iranu.

Kurios NATO šalys gali atsidurti po smūgiu

Iš viso Amerikos kontingentą įvairiose Europos šalyse sudaro apie 84 tūkstančiai žmonių, nors šis skaičius gali kisti. Šiuo metu tiksliai nežinoma, iš kurių šalių JAV gali išvesti kariuomenę, tačiau prieš operaciją Irane pasisakė iškart kelios valstybės.

Ispanija uždraudė JAV lėktuvams, dalyvaujantiems operacijoje Irane, naudotis savo oro erdve. Valstijos nepatenkintos ir Vokietija, nes Berlynas kritikavo operaciją Artimuosiuose Rytuose.

Naudotis savo oro pajėgų bazėmis Sicilijoje neleido ir Italija. Tuo metu Prancūzija leido JAV kariams naudotis baze šalies pietuose su sąlyga, kad ten tūps tik tie lėktuvai, kurie nedalyvauja smūgiuose prieš Iraną.

Pasak dviejų administracijos atstovų, be karių perdislokavimo, planas taip pat gali numatyti Amerikos bazės uždarymą bent vienoje iš Europos šalių – galbūt Ispanijoje arba Vokietijoje.

Naudos iš šios situacijos gali gauti „palankios šalys“, kurioms priskiriamos Lenkija, Rumunija, Lietuva ir Graikija, pažymėjo pareigūnai. Šis planas gali lemti didesnio skaičiaus JAV karių dislokavimą arčiau Rusijos sienos, o tai tikriausiai sukeltų Kremliaus priešiškumą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu ir toliau aptars idėją įtraukti Libaną į susitarimą dėl paliaubų Irano kare, trečiadienį pranešė jo atstovė.

„Esu tikra, kad prezidentas ir ministras pirmininkas (Benjaminas) Netanyahu, Jungtinės Valstijos ir Izraelis bei visos susijusios šalys ir toliau aptars šį klausimą“, – pareiškė žurnalistams Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Karoline Leavitt / SAUL LOEB / AFP

Iranas privalo „nedelsiant, greitai ir saugiai“ atverti Hormuzo sąsiaurį, trečiadienį pareiškė Jungtinės Valstijos po to, kai pasirodė pranešimų, jog šis strateginis vandens kelias buvo uždarytas, nepaisant paliaubų tarp Jungtinių Valstijų ir Irano.

Bet koks sąsiaurio uždarymas „yra visiškai nepriimtinas“, žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

„Pakartosiu prezidento lūkestį ir reikalavimą, kad Hormuzo sąsiauris būtų nedelsiant, greitai ir saugiai vėl atvertas“, – pridūrė ji.

Irano valstybinė žiniasklaida kiek anksčiau pranešė, kad Iranas uždaro Hormuzo sąsiaurį dėl Izraelio atakų prieš Libaną.

AFP/ „Scanpix“/J.D.Vance'as

JAV prezidentas Donaldas Trumpas į Pakistano sostinę deryboms su Iranu, kurios prasidės šeštadienį, siunčia viceprezidentą J.D.Vance'ą ir kitus derybininkus, pranešė Baltieji rūmai.

D.Trumpas „į Islamabadą deryboms šį savaitgalį siunčia savo derybų komandą, vadovaujamą Jungtinių Valstijų viceprezidento J.D.Vance'o, specialiojo pasiuntinio (Steve'o) Witkoffo ir pono (Jaredo) Kushnerio,“ per spaudos konferenciją pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Ji taip pat pareiškė, kad Jungtinės Valstijos buvo surengusios aukšto lygio derybas su Kinija dėl Irano.

„Kalbant apie Kiniją, buvo pokalbių, kurie vyko tarp mūsų vyriausybės ir Kinijos vyriausybės aukščiausio rango pareigūnų“, – žurnalistams sakė K.Leavitt, nepateikusi išsamesnės informacijos.

Sebastian Gollnow / dpa/picture-alliance

Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras trečiadienį išreiškė abejonių dėl JAV ir Irano paliaubų, teigdamas, kad tarp šių dviejų priešininkų tebėra didelių nesutarimų.

„Niekas dar nesibaigė“, – pareiškė G.Saaras interviu valstybiniam transliuotojui „Channel 11“.

„Nematau, kaip būtų įmanoma suderinti JAV ir Irano pozicijas“, – pridūrė jis.

Likus vos valandai iki JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatyto termino pabaigos, Jungtinės Valstijos ir Iranas susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų, o Teheranas sutiko laikinai atidaryti gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį.

Abi pusės tvirtino pasiekusios pergalę po daugiau nei mėnesį trukusio konflikto, kuris sukrėtė pasaulines finansų rinkas ir smarkiai padidino naftos kainas, o D.Trumpas naujienų agentūrai AFP teigė, kad šis susitarimas yra „visiška ir galutinė JAV pergalė“.

Iranas taip pat pavadino paliaubas pergale ir pareiškė sutikęs penktadienį Pakistane pradėti derybas su Vašingtonu dėl konflikto užbaigimo.

D.Trumpas buvo nustatęs Iranui terminą atidaryti Hormuzo sąsiaurį iki 20 val. Vašingtono (trečiadienį 3 val. Lietuvos) laiku.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi patvirtino, kad dvi savaites bus užtikrintas saugus laivų plaukimas per Hormuzo sąsiaurį – vartus penktadaliui pasaulio naftos, kuriuos Teheranas uždarė atsakydamas į vasario 28 dieną pradėtą karą.

„Jei išpuoliai prieš Iraną bus sustabdyti, mūsų galingosios ginkluotosios pajėgos nutrauks savo gynybines operacijas“, – sakė A.Araghchi.

FADEL ITANI / AFP

Izraeliui surengus precedento šiame kare neturinčią smūgių bangą, Libane trečiadienį žuvo mažiausiai 112 žmonių, o dar 837 buvo sužeisti, parodė Libano sveikatos apsaugos ministerijos paskelbti naujausi duomenys.

„Atnaujintais ir dar negalutiniais duomenimis, per Izraelio priešo oro smūgius įvairiems Libano rajonams, įskaitant sostinę Beirutą, žuvo 112 žmonių ir 837 buvo sužeisti“, – teigiama ministerijos pranešime.

Sveikatos apsaugos ministras Rakanas Nassereddine televizijos kanalui „Al Jazeera“ kiek anksčiau sakė, kad per didelę Izraelio smūgių bangą Libane trečiadienį žuvo mažiausiai 89 žmonės, o dar 722 buvo sužeisti.

„Skaičiai preliminarūs ir negalutiniai (...) 17 val. (vietos ir Lietuvos laiku) duomenimis, turime daugiau nei 89 žuvusiuosius ir daugiau nei 722 sužeistuosius“, – sakė jis.

Izraelio kariuomenė trečiadienį pranešė, kad visame Libane smogė maždaug 100 kovotojų grupuotės „Hezbollah“ taikinių.

Šią operaciją ji pavadino „didžiausiu koordinuotu smūgiu“ nuo karo su Iranu pradžios.

„IDF įvykdė didžiausią koordinuotą smūgį, nukreiptą į maždaug 100 „Hezbollah“ vadaviečių ir karinių objektų“ Beirute, Bekos slėnyje rytų Libane ir pietų Libane, nurodė kariuomenė.

„Tai didžiausias smūgis, suduotas „Hezbollah“ infrastruktūrai nuo operacijos „Riaumojantis liūtas“ pradžios“, – teigiama pranešime, turint omenyje vasario 28 dieną prasidėjusią karinę kampaniją prieš Iraną.

„Hezbollah“ į konfliktą įsitraukė kovo 2 dieną.

Tuo metu Jungtinės Tautos (JT) pareiškė griežtai smerkiančios naujausią Izraelio smūgių bangą kaimyniniame Libane.

„Jungtinės Tautos griežtai smerkia Izraelio smūgius Libane, dėl kurių žuvo ir buvo sužeista daug civilių“, – pareiškė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso atstovo spaudai pavaduotojas Farhanas Haqas.

„Mes ir toliau raginame visas puses pasinaudoti diplomatiniais kanalais, nutraukti karo veiksmus“ ir pasinaudoti naujuoju JAV ir Irano paliaubų susitarimu kaip galimybe išvengti „tolesnio gyvybių praradimo“, pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos ir Iranas trečiadienį susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų, tačiau Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad šios paliaubos neapima jo šalies kovos su „Hezbollah“.

Tuo tarpu Irano revoliucinė gvardija trečiadienį įspėjo, kad imsis atsakomųjų veiksmų, jei Izraelis nenutrauks puolimų prieš Libaną.

„Skelbiame griežtą įspėjimą Jungtinėms Valstijoms, kurios pažeidžia sutartis, ir jų sionistiniam sąjungininkui, jų budeliui: jei agresija prieš mylimą Libaną nedelsiant nesiliaus, mes įvykdysime savo pareigą ir atsakysime“, – pareiškė gvardija valstybinės televizijos transliuotame pareiškime, turėdama omenyje Izraelį.

Google Maps/Hormuzo sąsiauris

Siekdamas išlaikyti pagrindinio vandens kelio kontrolę dviejų savaičių paliaubų laikotarpiu, Iranas reikalaus, kad laivybos kompanijos už naftos tanklaivių plaukimą Hormuzo sąsiauriu mokėtų kriptovaliuta. Apie tai interviu „Financial Times“ pranešė Irano naftos eksportuotojų sąjungos atstovas Hamidas Hosseini.

„Iranui būtina kontroliuoti, kas įvežama ir išvežama per sąsiaurį, kad šiomis dviem savaitėmis nebūtų pasinaudota ginklų gabenimui“, – teigė jis.

H.Hosseini pareiškė, kad kiekvienas per sąsiaurį plaukiantis tanklaivis privalo valdžios institucijoms el. paštu pateikti informaciją apie krovinį. Tuomet Iranas nurodys rinkliavos dydį, kuri turi būti sumokėta skaitmenine valiuta. Tarifas siekia 1 JAV dolerį už naftos barelį, o tuštiems tanklaiviams leidžiama plaukti nemokamai.

„Gavus el. laišką ir Iranui atlikus vertinimą, laivams suteikiama keletas sekundžių apmokėjimui bitkoinais. Tai užtikrina, kad lėšų nebus įmanoma atsekti ar konfiskuoti dėl taikomų sankcijų“, – pridūrė H.Hosseini.

Trečiadienį, balandžio 8 d., Persijos įlankos tanklaiviai sulaukė įspėjimo: jie taps karinių smūgių taikiniais, jei iš anksto negaus Irano valdžios pritarimo.

Skaičiuojama, kad šiuo metu Persijos įlankoje esančiuose 187 tanklaiviuose pakrauta apie 175 mln. barelių žaliavinės naftos ir jos produktų. Priklausomai nuo situacijos sąsiauryje, šie laivai galėtų pradėti judėti.

Pramonės vadovų vertinimu, galimybės saugiai išplaukti iš Persijos įlankos laukia nuo 300 iki 400 laivų.

Visgi jūrų žvalgybos grupės „EOS Risk“ patariamosios tarnybos vadovas Martinas Kelly teigia, kad per dvi savaites likviduoti susikaupusios laivų eilės nepavyks.

Pasak jo, dėl „gana ilgo“ proceso per parą sąsiaurį galės kirsti tik apie 10–15 laivų – tai gerokai mažiau nei iki karo buvęs 135 laivų vidurkis.

Vašingtono ir Teherano susitarimas dėl laikinų paliaubų neapima Izraelio ir kovotojų grupuotės „Hezbollah“ konflikto Libane, trečiadienį pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kurį cituoja JAV visuomeninis transliuotojas PBS.

„Jie nebuvo įtraukti į susitarimą“, – sakė D.Trumpas, kaip teigiama „PBS News Hour“ korespondentės Liz Landers žinutėje socialiniuose tinkluose.

Jis pridūrė, kad taip yra „dėl „Hezbollah“ – Irano remiamos grupuotės.

„Tuo taip pat bus pasirūpinta“, – esą pareiškė JAV lyderis ir pridūrė: „Tai atskiras konfliktas.“

IBRAHIM AMRO / AFP

Irako valdžia trečiadienį pasmerkė Izraelio smūgius, per kuriuos Libane žuvo dešimtys žmonių, teigdama, jog tai rodo, kad Izraelis siekia sužlugdyti dviejų savaičių paliaubas, dėl kurių susitarė Iranas ir Jungtinės Valstijos.

„Vyriausybė smerkia žiaurius išpuolius, kuriuos sionistinė okupacinė armija įvykdė prieš civilius gyventojus keliuose Libano miestuose“, – pareiškime pažymėjo Irako vyriausybės atstovas Bassemas al-Awadi.

Izraelio vyriausybės „nuolatinis agresyvus požiūris, kuriuo siekiama pratęsti konfliktą (...), įrodo, kad ji turi priešišką planą sabotuoti paliaubas“, pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos ir Iranas anksčiau trečiadienį susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų, tačiau Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad šios paliaubos neapima jo šalies kovos su Libano kovotojų grupuote „Hezbollah“.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Eyalas Zamiras teigė, kad Izraelis „toliau smogs teroristinei organizacijai „Hezbollah“ ir išnaudos kiekvieną operatyvinę galimybę“.

„Mes nedarysime kompromisų dėl šiaurės Izraelio gyventojų saugumo. Toliau ryžtingai smogsime“, – tvirtino jis.

Izraelio kariuomenė anksčiau trečiadienį pranešė, kad visame Libane smogė maždaug 100 „Hezbollah“ taikinių.

Šią operaciją ji pavadino „didžiausiu koordinuotu smūgiu“ nuo karo su Iranu pradžios.

„IDF įvykdė didžiausią koordinuotą smūgį, nukreiptą į maždaug 100 „Hezbollah“ vadaviečių ir karinių objektų“ Beirute, Bekos slėnyje rytų Libane ir pietų Libane, nurodė kariuomenė.

„Tai didžiausias smūgis, suduotas „Hezbollah“ infrastruktūrai nuo operacijos „Riaumojantis liūtas“ pradžios“, – teigiama pranešime, turint omenyje vasario 28 dieną prasidėjusią karinę kampaniją prieš Iraną.

„Hezbollah“ į konfliktą įsitraukė kovo 2 dieną.