Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Trumpas vėl užsiminė apie JAV ir Irano derybas: kada jos gali įvykti?
19:29 Atnaujinta 19:51
JAV prezidentas Donaldas Trumpas laikraščiui „New York Post“ sakė, kad derybos tarp JAV ir Irano gali būti atnaujintos „per artimiausias dvi dienas“.
„Turėtumėte ten pasilikti, tikrai, nes per artimiausias dvi dienas gali kažkas įvykti, ir esame labiau linkę vykti ten“, – telefonu duotame interviu „The New York Post“ žurnalistui Islamabade pareiškė D. Trumpas, kurį savo pranešime citavo leidinys.
Pasak „The New York Post“, per pirmąjį pokalbį telefonu D. Trumpas sakė, kad derybininkai vargu ar grįš į Pakistaną, tačiau po kelių minučių jis perskambino ir pasakė, kad „labiau tikėtina“, jog jie grįš į Islamabadą, nes Pakistano kariuomenės vadas Asimas Muniras „atlieka puikų darbą“.
Iranas ir Jungtinės Valstijos praėjusią savaitę susitarė dėl dviejų savaičių karo veiksmų nutraukimo, tačiau savaitgalį Pakistane vykusios paliaubų derybos tarp kariaujančių pusių baigėsi nesėkme.
JAV prezidentas po to įsakė savo kariniam jūrų laivynui nuo pirmadienio vykdyti Irano uostų palei Hormuzo sąsiaurį blokadą.
Anksčiau šiandien Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad tarp Teherano ir Pakistano buvo apsikeista žinutėmis, tačiau „nėra informacijos“ apie susitarimą rengti tolesnes derybas su JAV.
Europos šalys rengia koaliciją dėl Hormuzo sąsiaurio po karo
00:46
Europos šalys planuoja sukurti plačią koaliciją, kuri padėtų atnaujinti laivybą per Hormuzo sąsiaurį po karo su Iranu, praneša „Wall Street Journal“.
Skelbiama, kad šis planas būtų įgyvendinamas be JAV dalyvavimo ir apimtų minų valymo bei kitų karinių laivų siuntimą į šį vandens kelią.
Donaldas Trumpas ir jo administracija ne kartą kritikavo Vakarų sąjungininkus dėl to, kad šie karo metu nesuteikė karinės paramos Hormuzo sąsiaurio regione.
Per šį sąsiaurį paprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų dujų, tačiau didžiąją karo dalį jis buvo faktiškai uždarytas Irano, sukeldamas pasaulines naftos kainų ir tiekimo problemas.
Viename kovo 31 d. įraše platformoje „Truth Social“ Trumpas paragino kitas šalis, įskaitant Jungtinę Karalystę, „pačioms pasiimti savo naftą“, pareikšdamas, kad JAV „nebepadės“.
Situaciją dar labiau apsunkino JAV pradėta Irano uostų blokada, kuri įsigaliojo vakar 15 valandą ir sukėlė susirūpinimą, kad laivai gali likti įstrigę abiejose sąsiaurio pusėse.
Tačiau JAV kariuomenė anksčiau pranešė, kad padeda laivams, plaukiantiems per Hormuzo sąsiaurį į ir iš ne Irano uostų.
JAV: dėl Irano uostų blokados neleista išplaukti šešiems laivams
23:37
JAV kariuomenė antradienį pranešė, kad per pirmąsias 24 valandas nuo jūrų blokados prieš Islamo Respubliką pradžios sėkmingai sutrukdė šešiems laivams išplaukti iš Irano uostų.
Už JAV pajėgas Artimuosiuose Rytuose atsakinga centrinė vadavietė (CENTCOM) pranešė, kad šioje misijoje dalyvauja daugiau nei 10 tūkst. JAV karių, daugiau nei dešimt karo laivų ir dešimtys orlaivių.
„Per pirmąsias 24 valandas nė vienas laivas nepraėjo pro JAV blokadą, o šeši prekybiniai laivai pakluso JAV pajėgų nurodymui apsisukti ir grįžti į Irano uostą Omano įlankoje“, – pažymėjo CENTCOM savo pranešime socialiniame tinkle „X“.
Karo Irane šokas dar nepasiekė didžiausio „drebėjimo“ – stipriausi smūgiai dar laukia
23:08
JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbta Irano jūrų blokada gali dar labiau sukrėsti pasaulinę ekonomiką, kurią jau kelias savaites smarkiai talžė karas regione. Kaip rašo leidinys „Postimees“, tikrasis ekonominis šokas pasaulio dar tik laukia.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad amerikiečių kariuomenė pradėjo Irano uostų blokadą, jam siekiant priversti Teheraną atverti Hormuzo sąsiaurį ir sutikti su susitarimu užbaigti karą.
JAV blokada ir Irano grasinimai atsakomaisiais veiksmais sukėlė neeilinę priešpriešą, kuri kelia rimtą pavojų pasaulio ekonomikai. Iškilo grėsmė, kad paliaubos gali žlugti, o kovos veiksmai – atsinaujinti.
JAV teigia, kad Izraelis ir Libanas susitarė tęsti derybas
22:41
Izraelis ir Libanas susitarė rengti tolesnes tiesiogines derybas „abipusiai sutartu laiku ir vietoje“, teigiama JAV Valstybės departamento atstovo pavaduotojo pareiškime po antradienį Vašingtone vykusių tiesioginių pokalbių.
Tai buvo pirmos tokio lygio derybos tarp šių šalių per kelis dešimtmečius. „Jungtinės Valstijos išreiškė viltį, kad derybos peržengs 2024 metų susitarimo ribas ir padės pasiekti visapusišką taikos susitarimą“, – sakoma pareiškime.
„JAV patvirtino, kad bet koks susitarimas dėl karo veiksmų nutraukimo turi būti pasiektas tarp dviejų vyriausybių, tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms, o ne per atskirus kanalus“, – teigiama jame.
Taip pat pažymima, kad „šios derybos gali atverti kelią reikšmingai Libano atstatymo paramai ir ekonomikos atsigavimui, taip pat išplėsti investavimo galimybes abiem šalims“.
Pareiškime nurodoma, kad Izraelis išreiškė įsipareigojimą dalyvauti tiesioginėse derybose, siekiant išspręsti visus neišspręstus klausimus ir pasiekti ilgalaikę taiką, kuri sustiprintų saugumą, stabilumą ir gerovę regione.
Libanas savo ruožtu pabrėžė būtinybę visiškai įgyvendinti 2024 metų lapkričio mėnesio karo veiksmų nutraukimo susitarimą, akcentuodamas teritorinio vientisumo ir visiško valstybės suvereniteto principus, taip pat ragindamas siekti paliaubų ir konkrečių priemonių spręsti sunkią humanitarinę krizę, kurią šalis vis dar patiria dėl vykstančio konflikto.
Izraelis ir Libanas susitarė, kad „Hezbollah“ turi būti visiškai nuginkluota
21:58
Vašingtone vykusiose Izraelio ir Libano derybose šalys susitarė, kad „Hezbollah“ turi būti visiškai nuginkluota, o Iranui neturi būti leidžiama toliau diktuoti Libano ateities.
Apie tai praneša JAV partnerių tinklas „NBC News“, remdamasis JAV Valstybės departamento pareigūnu.
Pasak jo, susitikimo metu JAV Valstybės departamentas taip pat patvirtino 58,8 mln. dolerių fondą naujoms humanitarinėms programoms, skirtoms teikti gyvybiškai svarbią pagalbą perkeltiems Libano gyventojams.
Šios lėšos bus skirtos maistui, vandeniui, pastogei ir skubios pagalbos poreikiams labiausiai nuo konflikto nukentėjusiems žmonėms.
Vietos valdžios duomenimis, dėl Izraelio kovų su „Hezbollah“ buvo perkelta daugiau nei milijonas Libano civilių.
Izraelis patvirtino, kad derybos su Libanu baigėsi
21:21
Izraelio ambasada Vašingtone patvirtino, kad derybos su Libanu ir Jungtinėmis Valstijomis yra baigtos.
Daugiau informacijos apie derybų turinį bus pateikta, kai tik ji paaiškės.
Prasidėjus Libano ir Izraelio deryboms, „Hezbollah“ teigia smogusi 13 miestų Šiaurės Izraelyje
21:19
Kovotojų grupuotė „Hezbollah“ antradienį pranešė, kad netrukus po Libano ir Izraelio derybų Vašingtone pradžios paleido raketų į 13 miestų Šiaurės Izraelyje.
Grupuotė savo pareiškime pažymėjo, kad 18 val. 15 min. (vietos ir Lietuvos laiku) „vienu metu paleidusi raketų salvę“ smogė Kirjat Šmonai, Metulai ir dar 11 miestų.
Izraelio kariuomenė kiek anksčiau antradienį įspėjo, kad, Vašingtone prasidėjus pirmosioms per kelis dešimtmečius tiesioginėms Izraelio ir Libano deryboms, kovotojų grupuotė „Hezbollah“ gali suintensyvinti išpuolius, nukreiptus prieš žydų valstybės šiaurinę dalį.
Iki šiol neskelbtos detalės: kaip iš tikrųjų Trumpas įvėlė JAV į karą prieš Iraną
20:05
Vasario 11 d. prieš pat 11 val. prie Baltųjų rūmų atvyko juodas visureigis. Juo važiavo Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. Izraelio lyderis kelis mėnesius spaudęs JAV sutikti su plataus masto puolimu prieš Iraną, buvo įvestas į vidų be jokių ceremonijų. To nematė net žurnalistai. Tačiau jis buvo pasiruošęs vienai svarbiausių akimirkų savo ilgoje karjeroje.
Amerikiečių ir Izraelio pareigūnai pirmiausia susirinko susitikimų kambaryje šalia Ovaliojo kabineto. Po to B.Netanyahu nusileido laiptais žemyn pradėti pagrindinio renginio – itin slapto pristatymo apie Iraną prezidentui Donaldui Trumpui ir jo komandai Baltųjų rūmų Situacijų kambaryje, kuris retai naudojamas asmeniniams susitikimams su užsienio šalių lyderiais.
D.Trumpas atsisėdo. Tačiau ne į savo įprastą vietą konferencijų stalo iš raudonmedžio priekyje. Prezidentas klestelėjo į kėdę priešais ant sienos sumontuotus didelius ekranus. B.Netanyahu atsisėdo kitoje pusėje, tiesiai priešais prezidentą.
Libano prezidentas tikisi, kad derybos su Izraeliu taps jo šalies kančių „pabaigos pradžia“
19:55
Libano prezidentas išreiškė viltį, kad antradienį Vašingtone prasidėjusios tiesioginės derybos su Izraeliu padės užbaigti jo šalies kančias po to, kai praėjusį mėnesį vėl įsiplieskė karas tarp Izraelio ir kovotojų grupuotės „Hezbollah“.
„Tikiuosi, kad susitikimas Vašingtone (...) žymės visų Libano žmonių ir ypač gyvenančiųjų pietuose kančių pabaigos pradžią“, – pareiškime pažymėjo prezidentas Josephas Aounas ir pridūrė, kad „stabilumas į pietus negrįš, jei Izraelis toliau okupuos jų žemes“.
Vašingtone – pirmosios tiesioginės Izraelio ir Libano derybos
18:26
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį Vašingtone surengė Libano ir Izraelio ambasadorių susitikimą – pirmąsias per kelis dešimtmečius tiesiogines taikos derybas tarp šių šalių.
M. Rubio tarpininkauja derybose tarp Izraelio pasiuntinio Yechielio Leiterio ir Libano ambasadorės Nados Hamadeh Moawad, kurios prasidėjo apie 15 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku.
Tačiau proiranietiška kovotojų grupuotė „Hezbollah“, kuri kovoja su Izraelio pajėgomis Pietų Libane, paragino nutraukti derybas dar prieš joms prasidedant.
