Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Turkija baiminasi, kad kitas Izraelio taikinys – Ankara
13:02
Turkija jaučiasi vis labiau apsupta stiprėjančio Izraelio, Graikijos ir Kipro bendradarbiavimo, pirmadienį pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas, įspėdamas, kad po Irano Tel Avivas gali atkreipti dėmesį į Ankarą.
H.Fidano pastabos išsakytos žlugus Irano ir JAV taikos deryboms ir didėjant įtampai su Izraeliu dėl stabilumo regione. Ankara iki šiol nesikišo į konfliktą Irane, tačiau buvo kaltinama palaikanti glaudžius ryšius su Irano režimu ir jo statytiniais regione – „Hezbollah“ Libane ir „Hamas“ Palestinoje.
„Izraelis negali egzistuoti be priešo“
„Po Irano Izraelis negali egzistuoti be priešo; kaip žinote, jis turi išvystyti tam tikrą retoriką“, – sakė H.Fidanas agentūrai „Anadolu“. Turkijos užsienio reikalų ministras pridūrė, kad tiek Izraelio vyriausybė, tiek kai kurie opozicijos veikėjai siekia „įvardyti Turkiją kaip naują priešą“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Izraelį vykdant genocidą Gazos Ruože. Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas atsakydamas pavadino R.T.Erdoganą „popieriniu tigru“, sakydamas, kad jis nereagavo į pranešimus apie raketų paleidimą iš Irano į Turkijos teritoriją, skelbia portalas „Euroactiv“.
„Musulmonų brolijos narys, kuris išžudė kurdus, kaltina Izraelį, kuris ginasi nuo „Hamas“ sąjungininkų, genocidu“, – pridūrė jis.
Graikija ir Kipras bendradarbiauja su Izraeliu
Be to, H.Fidanui ypač didelį susirūpinimą kelia stiprėjantis Izraelio, Graikijos ir Kipro bendradarbiavimas Viduržemio jūros rytinėje dalyje.
Šios trys šalys sustiprino bendradarbiavimą regioninės energetikos ir gynybos srityse. Graikija neseniai pasirašė 3 mlrd. eurų vertės sutartį su Izraeliu dėl raketų sistemos PULS, kuri yra pagrindinė planuojamo oro gynybos tinklo, vadinamo „Achilo skydu“, sudedamoji dalis, įsigijimo.
H.Fidanas teigė, kad ši trijulė siekė „apsupti Turkiją arba sudaryti tokį įspūdį“, ir pridūrė, kad šis klausimas tebėra „labai aktualus“. Jis taip pat teigė, kad Ankara blokavo bandymus įtraukti kitas kaimynines šalis.
Nepatogi sąjunga
Turkijos užsienio reikalų ministras teigė, kad Atėnams ir Nikosijai nereikia karinės sąjungos su Izraeliu.
„Graikija jau yra NATO narė, o Kipro graikai turi ES paramą. Kokią strateginę logiką turi toks bendradarbiavimas ar karinis aljansas, jie man nesugebėjo paaiškinti“, – sakė jis.
Pasak H.Fidano, greičiausiai tai buvo „kažkieno nurodymu vyriausybei primesta prievarta“ ir pridūrė, kad jis įspėjo Graikiją, jog jos bendradarbiavimas su Izraeliu reiškia „rizikingą“ politiką, galinčią įtraukti ją į platesnius konfliktus.
„Graikija niekam neprivalo teisintis“
Graikijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šalies pasirinkimas yra nepriklausomas ir kad ji „nepriima jokių nurodymų ir neprivalo niekam nieko aiškinti“.
Praėjusį mėnesį duodamas interviu „Euractiv“ Graikijos sveikatos apsaugos ministras Adonis Georgiadis sakė, kad Ankara dažnai kalba nepagrįstai, kai kalbama apie grasinimus Izraeliui, o jis visiškai palaikė Graikijos sąjungą su Tel Avivu.
„Tikėtina, kad ši strateginė ašis išliks dar daug dešimtmečių“, – sakė jis.
Nors abi yra NATO narės, Graikija ir Turkija dešimtmečius bandė išspręsti jūrų ginčus Egėjo jūroje. Tuo tarpu Turkija nuo 1974 m. yra okupavusi šiaurinį trečdalį Kipro – ES valstybės narės – teritorijos.
Europos šalys rengia koaliciją dėl Hormuzo sąsiaurio po karo
00:46
Europos šalys planuoja sukurti plačią koaliciją, kuri padėtų atnaujinti laivybą per Hormuzo sąsiaurį po karo su Iranu, praneša „Wall Street Journal“.
Skelbiama, kad šis planas būtų įgyvendinamas be JAV dalyvavimo ir apimtų minų valymo bei kitų karinių laivų siuntimą į šį vandens kelią.
Donaldas Trumpas ir jo administracija ne kartą kritikavo Vakarų sąjungininkus dėl to, kad šie karo metu nesuteikė karinės paramos Hormuzo sąsiaurio regione.
Per šį sąsiaurį paprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų dujų, tačiau didžiąją karo dalį jis buvo faktiškai uždarytas Irano, sukeldamas pasaulines naftos kainų ir tiekimo problemas.
Viename kovo 31 d. įraše platformoje „Truth Social“ Trumpas paragino kitas šalis, įskaitant Jungtinę Karalystę, „pačioms pasiimti savo naftą“, pareikšdamas, kad JAV „nebepadės“.
Situaciją dar labiau apsunkino JAV pradėta Irano uostų blokada, kuri įsigaliojo vakar 15 valandą ir sukėlė susirūpinimą, kad laivai gali likti įstrigę abiejose sąsiaurio pusėse.
Tačiau JAV kariuomenė anksčiau pranešė, kad padeda laivams, plaukiantiems per Hormuzo sąsiaurį į ir iš ne Irano uostų.
JAV: dėl Irano uostų blokados neleista išplaukti šešiems laivams
23:37
JAV kariuomenė antradienį pranešė, kad per pirmąsias 24 valandas nuo jūrų blokados prieš Islamo Respubliką pradžios sėkmingai sutrukdė šešiems laivams išplaukti iš Irano uostų.
Už JAV pajėgas Artimuosiuose Rytuose atsakinga centrinė vadavietė (CENTCOM) pranešė, kad šioje misijoje dalyvauja daugiau nei 10 tūkst. JAV karių, daugiau nei dešimt karo laivų ir dešimtys orlaivių.
„Per pirmąsias 24 valandas nė vienas laivas nepraėjo pro JAV blokadą, o šeši prekybiniai laivai pakluso JAV pajėgų nurodymui apsisukti ir grįžti į Irano uostą Omano įlankoje“, – pažymėjo CENTCOM savo pranešime socialiniame tinkle „X“.
Karo Irane šokas dar nepasiekė didžiausio „drebėjimo“ – stipriausi smūgiai dar laukia
23:08
JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbta Irano jūrų blokada gali dar labiau sukrėsti pasaulinę ekonomiką, kurią jau kelias savaites smarkiai talžė karas regione. Kaip rašo leidinys „Postimees“, tikrasis ekonominis šokas pasaulio dar tik laukia.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad amerikiečių kariuomenė pradėjo Irano uostų blokadą, jam siekiant priversti Teheraną atverti Hormuzo sąsiaurį ir sutikti su susitarimu užbaigti karą.
JAV blokada ir Irano grasinimai atsakomaisiais veiksmais sukėlė neeilinę priešpriešą, kuri kelia rimtą pavojų pasaulio ekonomikai. Iškilo grėsmė, kad paliaubos gali žlugti, o kovos veiksmai – atsinaujinti.
JAV teigia, kad Izraelis ir Libanas susitarė tęsti derybas
22:41
Izraelis ir Libanas susitarė rengti tolesnes tiesiogines derybas „abipusiai sutartu laiku ir vietoje“, teigiama JAV Valstybės departamento atstovo pavaduotojo pareiškime po antradienį Vašingtone vykusių tiesioginių pokalbių.
Tai buvo pirmos tokio lygio derybos tarp šių šalių per kelis dešimtmečius. „Jungtinės Valstijos išreiškė viltį, kad derybos peržengs 2024 metų susitarimo ribas ir padės pasiekti visapusišką taikos susitarimą“, – sakoma pareiškime.
„JAV patvirtino, kad bet koks susitarimas dėl karo veiksmų nutraukimo turi būti pasiektas tarp dviejų vyriausybių, tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms, o ne per atskirus kanalus“, – teigiama jame.
Taip pat pažymima, kad „šios derybos gali atverti kelią reikšmingai Libano atstatymo paramai ir ekonomikos atsigavimui, taip pat išplėsti investavimo galimybes abiem šalims“.
Pareiškime nurodoma, kad Izraelis išreiškė įsipareigojimą dalyvauti tiesioginėse derybose, siekiant išspręsti visus neišspręstus klausimus ir pasiekti ilgalaikę taiką, kuri sustiprintų saugumą, stabilumą ir gerovę regione.
Libanas savo ruožtu pabrėžė būtinybę visiškai įgyvendinti 2024 metų lapkričio mėnesio karo veiksmų nutraukimo susitarimą, akcentuodamas teritorinio vientisumo ir visiško valstybės suvereniteto principus, taip pat ragindamas siekti paliaubų ir konkrečių priemonių spręsti sunkią humanitarinę krizę, kurią šalis vis dar patiria dėl vykstančio konflikto.
Izraelis ir Libanas susitarė, kad „Hezbollah“ turi būti visiškai nuginkluota
21:58
Vašingtone vykusiose Izraelio ir Libano derybose šalys susitarė, kad „Hezbollah“ turi būti visiškai nuginkluota, o Iranui neturi būti leidžiama toliau diktuoti Libano ateities.
Apie tai praneša JAV partnerių tinklas „NBC News“, remdamasis JAV Valstybės departamento pareigūnu.
Pasak jo, susitikimo metu JAV Valstybės departamentas taip pat patvirtino 58,8 mln. dolerių fondą naujoms humanitarinėms programoms, skirtoms teikti gyvybiškai svarbią pagalbą perkeltiems Libano gyventojams.
Šios lėšos bus skirtos maistui, vandeniui, pastogei ir skubios pagalbos poreikiams labiausiai nuo konflikto nukentėjusiems žmonėms.
Vietos valdžios duomenimis, dėl Izraelio kovų su „Hezbollah“ buvo perkelta daugiau nei milijonas Libano civilių.
Izraelis patvirtino, kad derybos su Libanu baigėsi
21:21
Izraelio ambasada Vašingtone patvirtino, kad derybos su Libanu ir Jungtinėmis Valstijomis yra baigtos.
Daugiau informacijos apie derybų turinį bus pateikta, kai tik ji paaiškės.
Prasidėjus Libano ir Izraelio deryboms, „Hezbollah“ teigia smogusi 13 miestų Šiaurės Izraelyje
21:19
Kovotojų grupuotė „Hezbollah“ antradienį pranešė, kad netrukus po Libano ir Izraelio derybų Vašingtone pradžios paleido raketų į 13 miestų Šiaurės Izraelyje.
Grupuotė savo pareiškime pažymėjo, kad 18 val. 15 min. (vietos ir Lietuvos laiku) „vienu metu paleidusi raketų salvę“ smogė Kirjat Šmonai, Metulai ir dar 11 miestų.
Izraelio kariuomenė kiek anksčiau antradienį įspėjo, kad, Vašingtone prasidėjus pirmosioms per kelis dešimtmečius tiesioginėms Izraelio ir Libano deryboms, kovotojų grupuotė „Hezbollah“ gali suintensyvinti išpuolius, nukreiptus prieš žydų valstybės šiaurinę dalį.
Iki šiol neskelbtos detalės: kaip iš tikrųjų Trumpas įvėlė JAV į karą prieš Iraną
20:05
Vasario 11 d. prieš pat 11 val. prie Baltųjų rūmų atvyko juodas visureigis. Juo važiavo Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. Izraelio lyderis kelis mėnesius spaudęs JAV sutikti su plataus masto puolimu prieš Iraną, buvo įvestas į vidų be jokių ceremonijų. To nematė net žurnalistai. Tačiau jis buvo pasiruošęs vienai svarbiausių akimirkų savo ilgoje karjeroje.
Amerikiečių ir Izraelio pareigūnai pirmiausia susirinko susitikimų kambaryje šalia Ovaliojo kabineto. Po to B.Netanyahu nusileido laiptais žemyn pradėti pagrindinio renginio – itin slapto pristatymo apie Iraną prezidentui Donaldui Trumpui ir jo komandai Baltųjų rūmų Situacijų kambaryje, kuris retai naudojamas asmeniniams susitikimams su užsienio šalių lyderiais.
D.Trumpas atsisėdo. Tačiau ne į savo įprastą vietą konferencijų stalo iš raudonmedžio priekyje. Prezidentas klestelėjo į kėdę priešais ant sienos sumontuotus didelius ekranus. B.Netanyahu atsisėdo kitoje pusėje, tiesiai priešais prezidentą.
Libano prezidentas tikisi, kad derybos su Izraeliu taps jo šalies kančių „pabaigos pradžia“
19:55
Libano prezidentas išreiškė viltį, kad antradienį Vašingtone prasidėjusios tiesioginės derybos su Izraeliu padės užbaigti jo šalies kančias po to, kai praėjusį mėnesį vėl įsiplieskė karas tarp Izraelio ir kovotojų grupuotės „Hezbollah“.
„Tikiuosi, kad susitikimas Vašingtone (...) žymės visų Libano žmonių ir ypač gyvenančiųjų pietuose kančių pabaigos pradžią“, – pareiškime pažymėjo prezidentas Josephas Aounas ir pridūrė, kad „stabilumas į pietus negrįš, jei Izraelis toliau okupuos jų žemes“.
Trumpas vėl užsiminė apie JAV ir Irano derybas: kada jos gali įvykti?
19:29 Atnaujinta 19:51
JAV prezidentas Donaldas Trumpas laikraščiui „New York Post“ sakė, kad derybos tarp JAV ir Irano gali būti atnaujintos „per artimiausias dvi dienas“.
„Turėtumėte ten pasilikti, tikrai, nes per artimiausias dvi dienas gali kažkas įvykti, ir esame labiau linkę vykti ten“, – telefonu duotame interviu „The New York Post“ žurnalistui Islamabade pareiškė D. Trumpas, kurį savo pranešime citavo leidinys.
Pasak „The New York Post“, per pirmąjį pokalbį telefonu D. Trumpas sakė, kad derybininkai vargu ar grįš į Pakistaną, tačiau po kelių minučių jis perskambino ir pasakė, kad „labiau tikėtina“, jog jie grįš į Islamabadą, nes Pakistano kariuomenės vadas Asimas Muniras „atlieka puikų darbą“.
Iranas ir Jungtinės Valstijos praėjusią savaitę susitarė dėl dviejų savaičių karo veiksmų nutraukimo, tačiau savaitgalį Pakistane vykusios paliaubų derybos tarp kariaujančių pusių baigėsi nesėkme.
JAV prezidentas po to įsakė savo kariniam jūrų laivynui nuo pirmadienio vykdyti Irano uostų palei Hormuzo sąsiaurį blokadą.
Anksčiau šiandien Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad tarp Teherano ir Pakistano buvo apsikeista žinutėmis, tačiau „nėra informacijos“ apie susitarimą rengti tolesnes derybas su JAV.
