- Iranas teigia, kad 2 raketos pataikė į JAV karo laivą – ką sako Amerika
- Profesorius blaiviai įvertino naują Trumpo misiją: tai tas pats, jei Vilniaus autobusus lydėtų tankai
- Suprasti akimirksniu. Kodėl JAV turi karinių bazių Vokietijoje
- Kojala – apie Trumpo sprendimą dėl Vokietijos: šiuo atveju nereikėtų turėti iliuzijų
Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Suprasti akimirksniu. Kodėl JAV turi karinių bazių Vokietijoje
12:46
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV „analizuoja ir svarsto galimybę sumažinti“ Vokietijoje dislokuotų savo karių skaičių, praėjus kelioms dienoms po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Iranas pergudravo ir „pažemino“ Vašingtoną.
JAV prezidentas teigė, kad „artimiausiu metu“ bus priimtas sprendimas dėl JAV karinių pajėgų buvimo Vokietijoje, kuri laikoma svarbia NATO gynybos dalimi, bet taip pat yra gyvybiškai svarbi JAV galios projekcijai kitose pasaulio dalyse.
Dienraštis „The Guardian“ trumpai apžvelgė, kodėl JAV turi karinių bazių Vokietijoje, kokį vaidmenį jos atlieka ir kaip D.Trumpo grasinimas jas likviduoti gali nelabai patikti Pentagonui ar Valstybės departamentui.
Kodėl JAV turi bazių Vokietijoje?
JAV karinės bazės Vokietijoje įkurtos dar Antrojo pasaulinio karo metais, 1945 m. Kai nacių režimas kapituliavo, šalyje buvo 1,6 mln. JAV karių, kurių skaičius per metus sumažėjo iki mažiau nei 300 000. Jie daugiausia valdė Amerikos okupacinę zoną.
JAV pajėgos mažėjo iki Šaltojo karo, kai misija buvo pakeista iš denacifikacijos į Vokietijos atstatymą, kad ji taptų atrama prieš SSRS. 1949 m. įkūrus NATO ir VFR (Vakarų Vokietiją), bazės tapo nuolatinėmis.
Šaltojo karo įkarštyje JAV Vokietijoje turėjo apie 50 didelių bazių ir daugiau nei 800 objektų – nuo didžiulių aerodromų ir kareivinių iki pasiklausymo postų. Daugelis jų buvo uždarytos 1989 m. griuvus Berlyno sienai ir po dvejų metų žlugus SSRS.
Septintajame, aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose JAV karių skaičius Vokietijoje dažnai viršydavo 250 000, dar šimtai tūkstančių šeimos narių gyveno bazėse ir jų apylinkėse, kurios tapo panašios į savarankiškus amerikiečių miestelius su savo mokyklomis, parduotuvėmis ir kino teatrais.
Kokio dydžio yra bazės ir ką kariai veikia?
Plačiau skaitykite ČIA.
Atskleidė tikrąjį Rusijos vaidmenį JAV kare prieš Iraną: Trumpas užmerkė akis
15:11
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažįsta grėsmę iš Irano pusės, tačiau tuo pačiu atkakliai ignoruoja sukauptus įrodymus, kad Teheranui kovoje prieš Jungtines Valstijas ranką ištiesė Kremlius šeimininkas Vladimiras Putinas. Pasak straipsnio, jis remia Iraną ne tik ginklais, bet ir informacija, rašoma redakciniame laikraščio „The Wall Street Journal“ straipsnyje.
Vokietijos leidinio „Stern“ duomenimis, Rusijos žvalgyba sudarė Irano karinių objektų, urano saugyklų ir kitų vietų, kurias stebi JAV žvalgybiniai palydovai, sąrašą. Maskva pasidalijo šia informacija su Teheranu, o tai galimai jam padėjo evakuoti „potencialiai pažeidžiamus objektus“.
Be to, Rusija patobulino pradinę Irano dronų „Shahed“ konstrukciją, padariusi juos labiau mirtinus ir sunkiau perimamus. „Shahed“ dronai, kuriais karo pradžioje užpulta britų oro pajėgų bazė Kipre, buvo aprūpinti rusiška karine įranga, skirta kliūčių apėjiimui, rašė laikraštis „Times of London“.
Be to, laikraštis „Financial Times“ ir naujienų agentūra „Associated Press“, remdamiesi Vakarų pareigūnais, nurodė, kad Rusija tiekia Iranui naujus dronus.
Taip pat buvo pranešta, kad Rusija teikė Iranui „taktines konsultacijas“, paremtas kare Ukrainoje įgyta patirtimi, įskaitant „rekomendacijas dėl dronų skaičiaus, kurį reikia panaudoti smūgiui, ir dėl aukščio“.
Praėjusių metų birželį JAV surengus trumpalaikę karinę kampaniją prieš Irano branduolinius objektus, Rusija sudarė 589 mln. dolerių vertės sutartį dėl modernių nešiojamųjų priešlėktuvinių raketų kompleksų tiekimo Teheranui, informavo Behnamas Benas Taleblu iš Demokratijos apsaugos fondo. Pažymima, kad 500 nešiojamųjų kompleksų, kuriuos Rusija įsipareigojo pristatyti iki 2029 m., yra analogiški tiems, kuriuos Iranas naudojo numušdamas amerikiečių naikintuvą F-15 ir jo įgulą.
Be kita ko, per pastaruosius trejus metus Rusija padėjo Iranui iškelti į žemutinę Žemės orbitą aštuonis dvejopos paskirties – civilinius ir karinius – palydovus. 2023 m. JAV žvalgybos atstovas pareiškė, kad Rusija nusiuntė techninius specialistus padėti Teheranui kai kuriais jo raketų programų aspektais ir kuriant kosminius aparatus, kuriuose naudojamos technologijos, panašios į tarpžemyninių balistinių raketų.
„Galbūt Trumpas nori „strateginio stabilumo“ santykiuose su Rusija, bet Putinas nori pakenkti JAV ir jų sąjungininkams“, – pabrėžiama „The Wall Street Journal“ straipsnyje.
Apie Rusijos pagalbą Iranui ne kartą pranešė ir Ukrainos žvalgyba. Ji nurodė, kad Rusija dalijasi palydoviniais vaizdais ir teikia informaciją apie kibernetines operacijas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pareiškė, kad JAV ignoruoja įtikinamus įrodymus, jog Rusija padeda Iranui smūgiuoti amerikiečių karinėms bazėms Artimuosiuose Rytuose, nes „pasitiki“ Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.
Iranas teigia, kad 2 raketos pataikė į JAV karo laivą – ką sako Amerika
13:56 Atnaujinta 14:16
Irano naujienų agentūra „Fars“, remdamasi vietos šaltiniais, pranešė, kad JAV karo laivas, ketinęs plaukti Hormuzo sąsiauriu, buvo nukreiptas atgal, nes nepaisė Irano karinio jūrų laivyno įspėjimo.
Pranešime, kurio „The Guardian“ negalėjo nepriklausomai patikrinti, teigiama, kad dvi raketos pataikė į JAV karinio jūrų laivyno fregatą, plaukusią vandens keliu, o Iranas mano, kad tai buvo „eismo ir laivybos saugumo“ pažeidimas netoli Jasko.
JAV centrinė vadavietė sureagavo į Irano teiginius dėl pamuštų laivų
Netrukus po Irano žiniasklaidos teiginių pasklebtas ir JAV centrinės vadavietės CENTCOM atsakymas – JAV laivai nebuvo apgadinti.
„TEIGINYS: Irano valstybinė žiniasklaida teigia, kad Irano Islamo revoliucinės gvardijos pajėgos dviem raketomis pataikė į JAV karo laivą.
TIESA: JAV karinio jūrų laivyno laivai nebuvo apgadinti. JAV pajėgos remia operaciją „Laisvė“ ir užtikrina Irano uostų jūrinę blokadą“, – sakoma CENTCOM pranešime.
Portalo „Axios“ tarptautinių reikalų korespondentas Barakas Ravidas socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad aukštas JAV pareigūnas neigia, jog į amerikiečių laivą būtų pataikiusios Irano raketos.
Iranas teigia neleidęs JAV laivams įplaukti į Hormuzą
Irano karinis jūrų laivynas užkirto kelią „priešo eskadriniams minininkams“ įplaukti į Hormuzo sąsiaurį, pirmadienį pareiškė valstybinė naujienų agentūra IRNA.
Cituodama karinį pareiškimą, IRNA pranešė, kad „po ryžtingo ir greito karinio laivyno įspėjimo buvo užkirstas kelias į Hormuzo sąsiaurį įplaukti priešų JAV ir Izraelio eskadriniams minininkams“.
CENTCOM anksčiau pareiškė, kad jos pajėgos pirmadienį pradės atkurti laivybos laisvę komercinei laivybai Hormuzo sąsiauriu.
„Mūsų parama šiai gynybinei misijai yra labai svarbi regiono saugumui ir pasaulio ekonomikai, nes mes taip pat palaikome jūrų blokadą“, – sakė CENTCOM vadas admirolas Bradas Cooperis.
Zacharova pasipiktino JAV veiksmais: „Užteks! Sustokite!“
13:12
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija priverstinai suteikia JAV pilietybę Rusijos diplomatų vaikams, kurie nesikreipė dėl paso.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
Markas Carney: Kanada ir Europa neprivalo paklusti žiaurios pasaulio tvarkos vizijai
12:22
Kanada ir Europa neprivalo paklusti „žiauresnio pasaulio“ vizijai, pirmadienį pareiškė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney.
Premjeras ragino stiprinti ryšius, jėgos politikai krečiant tarptautinę tvarką.
„Nemanome, kad mums lemta paklusti labiau transakciniam, uždaresniam ir žiauresniam pasauliui, o tokie susitikimai kaip šis rodo geresnį kelią į priekį“, – Jerevane susirinkusiems lyderiams sakė M. Carney, pirmasis ne Europos lyderis, dalyvaujantis Europos politinės bendrijos (EPB) susitikime.
EPB susitikimas, kuriame neakivaizdžiai, bet reikšmingai figūruoja JAV prezidentas Donaldas Trumpas, vyksta Armėnijos sostinėje, kryžkelėje tarp Rusijos ir Artimųjų Rytų – dviejų pagrindinių darbotvarkės klausimų.
Profesorius blaiviai įvertino naują Trumpo misiją: tai tas pats, jei Vilniaus autobusus lydėtų tankai
12:16
Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo pradėti naują operaciją „Projektas Laisvė“, per kurią amerikiečiai lydės laivus per Hormuzo sąsiaurį. Žinių radijo laidoje „Įvykiai ir komentarai“ Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto profesorius Tomas Janeliūnas įvertino tokį JAV žingsnį: taip galutinai nutraukti blokados nepavyks.
Pasak D.Trumpo, tai – humanitarinė misija, skirta padėti įstrigusių tanklaivių ir krovininių laivų įguloms, esą kitų šalių prašymu.
„Irano, Artimųjų Rytų ir Jungtinių Valstijų labui pranešėme šioms Šalims, jog saugiai išlydėsime jų Laivus iš šių ribojamų Vandens kelių, kad jos galėtų laisvai ir sėkmingai tęsti savo veiklą“, – pareiškė JAV prezidentas.
Į tokį D.Trumpo pareiškimą Iranas sureagavo agresyviai. Pirmadienį rytą pranešta apie apšaudytą tanklaivį prie Jungtinių Arabų Emyratų krantų.
Aukščiausio rango Irano vadovybė pareiškė, kad bet kokia amerikiečių karo laivyno veikla sąsiauryje reikš paliaubų, kurios buvo sudarytos balandžio 8 dieną, nutraukimą.
Be kita ko, Irano ginkluotųjų pajėgų jungtinio štabo vadas Ali Abdollahi pareiškė, kad JAV arba bet kurios kitos šalies pajėgos, įplaukusios į Hormuzo sąsiaurį, bus užpultos.
„Įspėjame, kad bet kurios užsienio ginkluotosios pajėgos, ypač agresyvi JAV armija, bus užpultos, jei jos ketins priartėti prie Hormuzo sąsiaurio ir į jį įplaukti“, – rėžė A.Abdollahi.
Jis pabrėžė, kad amerikiečių pajėgos turėtų nesikišti į situaciją sąsiauryje, ir pareiškė, jog Irano pajėgos „griežtai sureaguos“ į bet kokią grėsmę. Tuo tarpu komerciniams laivams ir naftos tanklaiviams nurodyta susilaikyti nuo bet kokio judėjimo šiame vandens kelyje, jei tai nebus suderinta su Irano kariuomene.
Tai gali padaryti tik derybos
T.Janeliūnas mano, kad vienašališku sprendimu galutinai nutraukti blokados nepavyks.
„Aš neabejoju, kad tai yra sprendimas bandant parodyti jėgą, kurią turi amerikiečiai, ir dar vienas spaudimo būdas Iranui. Kiek aš remiuosi informacija iš atvirų šaltinių, vienašališkas karinis sprendimas negali galutinai atblokuoti Hormuzo sąsiaurio“, – laidoje paaiškino profesorius.
Jo teigimu, tai yra tik priemonė, kuri galėtų kažkiek palengvinti tranzitą per sąsiaurį, kuriuo gabenama penktadalis pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų.
T.Janeliūnas svarstė, kad tokia JAV taktika galėtų sukurti nedidelę srovę iš įstrigusių tanklaivių ir krovininių laivų ir tuomet palydėti juos per Hormuzo sąsiaurį. Tačiau, pasak jo, iki to tikrojo laisvos prekybos sprendimo yra dar toli gražu.
„Įsivaizduokite, mes kiekvieną dieną Vilniuje turime normalų autobusų grafiką, kada per valandą tuo pačiu maršrutu važiuoja po 3-4 autobusus.
Ir staiga mums prireikia karinės palydos: sutelkiame kelis tankus, pėstininkų mašinas, surenkame kelis autobusus į krūvą ir su tokia palyda lėtai važiuojame per miestą. Tad vietoje šimtų reisų per dieną įvykdomi kokie 3-4 reisai, lydimi karinės technikos. Ką tai reiškia?
Panašus ir Hormuzo sąsiaurio atblokavimas. Iki karo per Hormuzo sąsiaurį kasdien praplaukdavo iki 150 karinių laivų. Tokia palyda negali lydėti šitokio kiekio laivų. Jie geriausiu atveju gali padaryti kelis reisus per parą, į tuos reisus sujungdami ne po vieną, o po keletą laivų. Tam reikia atrinkti, sinchronizuoti laiką, suplanuoti maršrutus. Galbūt tai padėtų per parą palydėti 10-20 laivų, nežinau, kiek techniškai pajėgūs tai padaryti yra amerikiečiai. Tačiau tai toli gražu neatstatys viso laisvos prekybos režimo“, – analogiją pateikė profesorius.
Jis įsitikinęs, kad Hormuzo sąsiaurį vis tik reikės atblokuoti derybomis, kai Iranas konkrečiai įsipareigos neatakuoti ir atlaisvinti arba prisidėti prie to, kad būtų pašalintos minos, esančios tame sąsiauryje.
„Tai yra labai ilgas laiko tarpas. Manau, kad net ir po susitarimo užtruks dar bent kelis mėnesius, kol mes atstatytume režimą, kuris buvo prieš karą“, – reziumavo T.Janeliūnas.
Iranas: JAV privalo atsisakyti perteklinių reikalavimų
12:00
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos privalo sumažinti savo reikalavimus šiitiškai respublikai.
Tai jis pasakė įstrigus deryboms dėl du mėnesius trunkančio karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo.
„Šiame etape mūsų prioritetas yra užbaigti karą“, – per valstybinės televizijos transliuotą spaudos konferenciją sakė E. Baqaei.
„Kita pusė privalo įsipareigoti laikytis protingo požiūrio ir atsisakyti savo perteklinių reikalavimų Irano atžvilgiu“, – teigė jis.
Kojala – apie Trumpo sprendimą dėl Vokietijos: šiuo atveju nereikėtų turėti iliuzijų
11:44
JAV paskelbė, kad atitrauks 5 tūkst. karių iš Vokietijos. Donaldo Trumpo administracija neslepia, kad tokiu būdu politiškai siekia „nubausti“ Vokietiją, kurios kancleris Friedrichas Merzas pastaruoju metu kritiškai atsiliepė apie karą Irane. Todėl D.Trumpas sugrįžo prie plano, kurį siekė įgyvendinti dar pirmosios kadencijos pabaigoje. Tada skelbė apie siekius išvesti iš Vokietijos 12 tūkst. karių, bet nespėjo, sako Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala savo komentare.
Pasak jo, sprendimas buvo iš dalies netikėtas. Iki karo Irane Europos šalių atstovai buvo įsitikinę, kad jokių reikšmingų JAV pajėgų Europoje pasikeitimų nebus. Ypač Vokietijoje, kur kariai dislokuoti nuolatiniu pagrindu, su šeimomis, tad bet kokie perkėlimo procesai yra ilgi, sudėtingi ir brangūs.
Karas Irane viską pakeitė. JAV prezidentas dar aštriau nei F.Merzą kritikavo Italiją bei Ispaniją, kur yra atitinkamai 12,6 ir 3,8 tūkst. karių (iš viso Europoje, su variacijomis – apie 80 tūkst.).
Dalis iš Vokietijos išvyksiančių pajėgų grįš į JAV, dalis bus perkelta kitur (neaišku, kur). Tokių sprendimų kontekste kyla lūkesčių, kad JAV perkels pajėgas arčiau rytinio sparno, nors tokiu būdu Europos saugumas neturėtų būti dalomas.
„Įstatymai reikalauja pagrįsti sprendimus Kongresui, bet ne juos sustabdyti“
„Jei sprendimas bus įgyvendintas, Vokietijoje liks apie 30 tūkst. amerikiečių karių. Jie, kartu su ten esančia infrastruktūra, atlieka labai reikšmingą vaidmenį JAV galios projekcijai. Įskaitant ir karo Irane kontekste.
Kongresas teoriškai riboja administracijos galimybes stipriai mažinti karių skaičių Europoje. Bet šiuo atveju nereikėtų turėti iliuzijų: prezidentas kontroliuoja ginkluotąsias pajėgas; įstatymai reikalauja pagrįsti sprendimus Kongresui, bet ne juos sustabdyti. Todėl be atskirų politikų pasisakymų – ir galimo politinio fono pasikeitimo po lapkričio vidurio kadencijos rinkimų – šiam sprendimui tiesioginės reikšmingos Kongreso įtakos nebus“, – apibendrino L.Kojala.
NATO vadovas: europiečiai suprato Trumpo žinią
10:41 Atnaujinta 11:19
Europiečiai išgirdo JAV prezidento Donaldo Trumpo nusivylimo žinią dėl karo Irane ir „imasi veiksmų“, pirmadienį pareiškė NATO vadovas Markas Rutte, Vašingtonui paskelbus, kad iš Vokietijos išves 5 tūkst. karių.
„Europos lyderiai suprato žinią. Jie ją išgirdo aiškiai ir garsiai“, – prieš derybas su Europos lyderiais Armėnijoje sakė M. Rutte, pripažindamas „JAV pusės nusivylimą“ susidūrus su Europos sąjungininkių pasipriešinimu prisijungti prie karo.
„Europiečiai imasi veiksmų“, – tvirtino M. Rutte.
„Matome, kad visos šios šalys dabar dalyvauja su savo dvišaliais susitarimais, užtikrindamos, kad, kalbant apie prašymus dėl bazių ir visą logistinę paramą, viskas būtų padaryta“, – sakė jis.
Apie JAV karių perkėlimą paskelbta tuo metu, kai transatlantiniai ryšiai yra smarkiai įtempti dėl karo Artimuosiuose Rytuose, nors Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį tvirtino, kad tai „niekaip nesusiję“ su jo neseniai įvykusiu ginču su D. Trumpu dėl šio konflikto.
Pavadino staigmena
ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas šio amerikiečių pranešimo laiką pavadino staigmena.
„Jau ilgą laiką kalbama apie JAV karių išvedimą iš Europos, – žurnalistams Jerevane sakė ji. – Tačiau, žinoma, šio pranešimo laikas yra staigmena.“
„Manau, tai rodo, kad turime tikrai stiprinti Europos ramstį NATO ir tikrai turime daryti daugiau“, – sakė K. Kallas, pabrėždama, kad „amerikiečių kariai Europoje yra ne tik tam, kad gintų Europos, bet ir amerikiečių interesus“.
Europa didina išlaidas gynybai, baimindamasi dėl D. Trumpo įsipareigojimų NATO ir Rusijos puolimo Ukrainoje – šį siekį Armėnijos sostinėje pabrėžė keli lyderiai.
„Europiečiai ima savo likimą į savo rankas, didindami išlaidas gynybai bei saugumui ir kurdami savo bendrus sprendimus“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Turime stiprinti savo karinius pajėgumus, kad galėtume apsiginti ir apsisaugoti“, – žurnalistams sakė ES vadovė Ursula von der Leyen.
Naujas Irano įspėjimas JAV: nekelkite kojos į Hormuzą
09:28 Atnaujinta 09:57
Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad, remiantis Irano ginkluotųjų pajėgų jungtinio štabo pareiškimu, Teheranas įspėjo JAV karines jūrų pajėgas neplaukti į Hormuzo sąsiaurį.
Perspėjimas nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad amerikiečiai pirmadienį pradės operaciją, siekdamos išlaisvinti šioje prekybinėje arterijoje įstrigusius laivus.
„Mes ne kartą sakėme, kad Hormuzo sąsiaurio saugumas yra mūsų rankose ir kad saugus laivų praplaukimas turi būti suderintas su ginkluotosiomis pajėgomis“, – Irano ginkluotųjų pajėgų pareiškimą cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
Kaip nurodė jungtinio štabo vadas Ali Abdollahi, JAV ar bet kurios kitos užsienio šalių ginkluotosios pajėgos bus užpultos, jei įplauks į Hormuzo sąsiaurį.
Jis pabrėžė, kad amerikiečių pajėgos turėtų nesikišti į situaciją sąsiauryje, ir pareiškė, jog Irano pajėgos „griežtai sureaguos“ į bet kokią grėsmę. Tuo tarpu komerciniams laivams ir naftos tanklaiviams nurodyta susilaikyti nuo bet kokio judėjimo šiame vandens kelyje, jei tai nebus suderinta su Irano kariuomene.
„Įspėjame, kad bet kurios užsienio ginkluotosios pajėgos, ypač agresyvi JAV armija, bus užpultos, jei jos ketins priartėti prie Hormuzo sąsiaurio ir į jį įplaukti“, – rėžė A.Abdollahi.
Anksčiau pirmadienį aukšto rango iraniečių pareigūnas perspėjo, kad bet kokį JAV bandymą kištis į padėtį Hormuzo sąsiauryje Teheranas laikytų paliaubų pažeidimu.
„Bet koks amerikiečių kišimasis į naująjį Hormuzo sąsiaurio laivybos režimą bus laikomas ugnies nutraukimo pažeidimu“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Irano parlamento Nacionalinio saugumo komisijos vadovas Ebrahimas Azizi.
Po Trumpo pareiškimo – šūviai į tanklaivį prie Jungtinių Emyratų krantų
09:25 Atnaujinta 09:33
Prie Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) krantų į vieną tanklaivį pataikė nenustatyti sviediniai, pirmadienį pranešė Jungtinės Karalystės (JK) jūrų saugumo agentūra UKMTO.
„Tanklaivis pranešė, kad į jį pataikė nežinomi sviediniai“, – nurodė UKMTO. Agentūra pridūrė, kad visi įgulos nariai yra saugūs.
Nurodoma, kad incidentas įvyko už 78 jūrmylių į šiaurę nuo JAE miesto al Fudžeiros.
Kol pareigūnai atlieka tyrimą, laivai raginami šiame regione plaukioti atsargiai.
Pranešimas pasirodė JAV ir Iranui tebesant taikos derybų aklavietėje po to, kai balandžio 8 dieną įsigaliojo paliaubos kare Artimuosiuose Rytuose.
Iranas toliau griežtai kontroliuoja strateginį Hormuzo sąsiaurį, o JAV reaguodamos į tai vykdo Irano uostų blokadą.
Saugumo lygis – kritinis
Pranešama, kad dėl tebevykstančių karinių operacijų regione Hormuzo sąsiaurio jūrų saugumo grėsmės lygis išlieka „kritinis“.
Pareiškime su patarimais, kurį pirmadienį paskelbė Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų centras, teigiama, kad jūrininkams rekomenduojama koordinuoti veiksmus su Omano valdžios institucijomis per VHF 16 kanalą ir apsvarstyti galimybę plaukti per Omano teritorinius vandenis į pietus nuo eismo atskyrimo schemos.
„Plaukimas per eismo atskyrimo schemą arba jos artimiausioje aplinkoje turėtų būti laikomas ypač pavojingu dėl minų, kurios nebuvo visiškai ištirtos ir pašalintos“, – nurodė centras.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad nuo pirmadienio JAV pradės lydėti laivus per Hormuzo sąsiaurį.
JAV centrinė vadavietė (CENTCOM) nurodė, kad šiai operacijai pasitelks valdomosiomis raketomis apginkluotus eskadrinius minininkus, daugiau nei 100 orlaivių ir 15 tūkst. karių.
Jūrų žvalgybos bendrovės „AXSMarine“ duomenimis, balandžio 29 dieną Persijos įlankoje buvo daugiau nei 900 komercinių laivų. Konflikto pradžioje jų buvo daugiau nei 1,1 tūkstančio.
