Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Nužudė 4 sūnus ir nori derėtis: ar pavyks palenkti vyriausiąjį derybininką
16:23
Izraelio oro smūgis nužudė „Hamas“ vyriausiojo derybininko, dalyvaujančio JAV tarpininkaujamose derybose dėl Gazos ateities, sūnų, ketvirtadienį pranešė aukštas „Hamas“ pareigūnas. Tai nutiko tuo metu, kai šios kovotojų grupuotės lyderiai Kaire vedė derybas, siekdami užtikrinti paliaubas su Izraeliu.
Azzamas al Hayya, Khalilo al Hayya sūnus, ketvirtadienį mirė nuo sužalojimų, patirtų per Izraelio ataką trečiadienio naktį, sakė aukštas „Hamas“ pareigūnas Basimas Naimas. Žuvusysis yra ketvirtasis „Hamas“ vadovo, gyvenančio tremtyje, sūnus, žuvęs per Izraelio atakas, skelbia „Reuters“.
Izraelio kariuomenė neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
Vėliau ketvirtadienį sveikatos apsaugos pareigūnai pranešė, kad mažiausiai du palestiniečiai žuvo, o kiti buvo sužeisti, kai Izraelio aviacijos smūgis buvo nukreiptas į policijos postą Gazos miesto vakaruose. Iš karto nebuvo aišku, ar kuris nors iš žuvusiųjų buvo policininkas.
Žuvo 4 derybininko sūnūs
Kh.al Hayya, turintis septynis vaikus, išgyveno ne vieną Izraelio bandymą jį nužudyti. Pernai per Izraelio smūgį Dohoje, nukreiptą prieš „Hamas“ vadovybę, žuvo dar vienas sūnus, tačiau Kh.al Hayya liko gyvas.
Dar du sūnūs žuvo per ankstesnius Izraelio pasikėsinimus į jo gyvybę – 2008 ir 2014 m. per smūgius Gazos Ruože.
Kalbėdamas su „Al Jazeera“ po išpuolio trečiadienio vakarą, prieš paskelbiant apie jo sūnaus mirtį, Kh. Al Hayya apkaltino Izraelį, kad šis bando pakenkti tarpininkų pastangoms įgyvendinti JAV prezidento Donaldo Trumpo Gazos planą, kurį prižiūri jo vadinamoji Taikos taryba.
„Šie sionistų išpuoliai ir pažeidimai aiškiai rodo, kad okupacija nenori laikytis paliaubų ar pirmojo etapo“, – sakė Kh.al Hayya.
Bandymas paveikti
Grupuotės atstovas Gazos Ruože Hazemas Qassemas sakė, kad „Hamas“ lyderio sūnaus nužudymas buvo nesėkmingas Izraelio bandymas paveikti derybų grupę ir iškovoti politinių nuolaidų.
„Mes sakome, kad ši pasikartojanti politika, nukreipta prieš lyderius ir lyderių sūnus, nepadės išsireikalauti politinės pozicijos nei iš mūsų palestiniečių tautos, nei iš „Hamas“ vadovybės, nei iš jos derybų delegacijos“, – sakė H.Qassemas agentūrai „Reuters“.
Koks yra planas dėl Gazos
Pasak pareigūnų, smurtas kilo tuo metu, kai „Hamas“ ir kitų palestiniečių grupuočių lyderiai šią savaitę Kaire surengė derybas su regioniniais tarpininkais ir Taikos tarybos pagrindiniu pasiuntiniu Nikolajumi Mladenovu, kad D.Trumpo planas dėl Gazos Ruožo pereitų į antrąjį etapą.
Pagal D.Trumpo Gazos planą, dėl kurio Izraelis ir „Hamas“ susitarė spalio mėn., Izraelio kariai turi pasitraukti iš Gazos Ruožo, o „Hamas“ sudėjus ginklus turi būti pradėtas atstatymas.
„The Washington Post“: Iranas galėtų atlaikyti Hormuzo sąsiaurio blokadą kelis mėnesius
23:13
Iranas galėtų atlaikyti JAV vykdomą jūrų blokadą bent 90–120 dienų, kol susidurtų su kritinėmis ekonominėmis problemomis. Apie tai praneša „The Washington Post“, remdamasis keturiais šaltiniais, susipažinusiais su konfidencialia CŽV analize.
Pasak pašnekovų, ataskaitoje teigiama, kad Iranas išlaiko didelį balistinių raketų potencialą. CŽV vertinimu, Teheranas blokadai galėtų priešintis dar ilgiau, jei pavyktų suorganizuoti naftos kontrabandą sausumos keliais per Vidurinę Aziją.
Šaltiniai žurnalistams atskleidė, kad dalį savo naftos Iranas laiko tanklaiviuose. Taip pat Teheranas mažina gavybą telkiniuose, siekdamas išlaikyti gręžinių funkcionalumą.
„Situacija toli gražu nėra tokia apverktina, kaip kai kas teigia“, – sakė vienas iš šaltinių.
Be to, vienas iš leidinio pašnekovų pabrėžė, kad CŽV analizė gali netgi nepakankamai įvertinti Irano ekonominį atsparumą tuo atveju, jei Teheranui pavyktų kontrabanda gabenti naftą sausuma.
„Vadovybė tapo radikalesnė ir ryžtingesnė, įsitikinusi, kad sugebės pralaukti, kol išseks JAV politinė valia, ir naudoti vidaus represijas pasipriešinimui nuslopinti“, – pabrėžė jis.
JAV: Libanas ir Izraelis gegužės 14–15 dienomis Vašingtone surengs naujas derybas
21:59
Libanas ir Izraelis gegužės 14–15 dienomis Vašingtone surengs naują taikos derybų ratą, ketvirtadienį pranešė JAV pareigūnas.
Derybos rengiamos nepaisant naujo Izraelio smūgio, suduoto pačiame Beiruto centre.
Per trečiadienio vakarą suduotą smūgį žuvo vienas iš „Hezbollah“ aukšto rango vadų, o Izraelis pareiškė, kad toliau taikysis į Irano remiamą kovotojų grupuotę, nepaisydamas Libane galiojančių paliaubų.
Kitą savaitę vyksiančios derybos bus jau trečiasis derybų ratas tarp Izraelio ir Libano, kurie dešimtmečius tiesiogiai nebendravo ir nepalaiko diplomatinių santykių.
„Kitą savaitę ketvirtadienį ir penktadienį Vašingtone vyks derybos tarp Libano ir Izraelio“, – pareiškė Valstybės departamento pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Pasak Libano valdžios, per Izraelio smūgius Libane nuo kovo 2 dienos žuvo daugiau nei 2700 žmonių, įskaitant dešimtis žmonių, žuvusių po to, kai buvo paskelbtos paliaubos.
Per paskutines derybas balandžio 23 dieną abi pusės Baltuosiuose rūmuose susitiko su prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), kuris paskelbė, kad paliaubos pratęsiamos trims savaitėms.
Jis taip pat sakė, jog tikisi, kad per šį paliaubų laikotarpį įvyks istorinis Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir Libano prezidento Josepho Aouno susitikimas.
Tačiau J.Aounas pirmadienį pareiškė, kad susitikimui dar ne laikas, nes dvi šalys pirmiausia turi pasiekti susitarimą saugumo klausimais.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad „tarp Libano ir Izraelio vyriausybių nėra jokių problemų“ ir kad problema yra „Hezbollah“.
„Apskritai manau, kad taikos susitarimas tarp Libano ir Izraelio yra visiškai pasiekiamas ir turėtų būti pasiektas“, – sakė M.Rubio.
Izraelis ne kartą surengė intensyvų Libano bombardavimą ir įsiveržė į Pietų Libaną.
Tai buvo atsakas į „Hezbollah“ raketų atakas, kurias ši Teherano remiama grupuotė surengė keršydama už ilgamečio Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą JAV ir Izraelio vasario 28 dieną pradėto karo su Iranu pradžioje.
Du ankstesni derybų ratai Vašingtone vyko tarp Izraelio ir Libano ambasadorių Jungtinėse Valstijose.
Ar Trumpas supykdė kronprincą: prakalbo Saudo Arabija
18:18
Saudo Arabijos šaltinis ketvirtadienį atmetė JAV žiniasklaidos pranešimą, kuriame teigiama, kad prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė sustabdantis Amerikos karinę operaciją, kuria siekiama nukreipti įstrigusius laivus per Hormuzo sąsiaurį, nes įsikišo Rijadui.
Ar Saudo Arabija neleido JAV karo lėktuvų į savo oro erdvę?
Remiantis JAV televizijos tinklo „NBC News“ pranešimu, D.Trumpas pakeitė nuomonę po to, kai Saudo Arabija, kurios kronprincas Mohammedas bin Salmanas, kaip pranešama, tiesiogiai kalbėjosi su D.Trumpu, atsisakė leisti JAV pajėgoms naudoti savo oro erdvę ir bazes Hormuzo operacijai.
Pasak su NBC kalbėjusių pareigūnų, D.Trumpas esą nustebino Persijos įlankos sąjungininkus sekmadienio popietę socialinėje žiniasklaidoje paskelbdamas apie operaciją „Laisvė“, o tai papiktino Saudo Arabijos vadovybę. Atsakydama į tai, karalystė informavo JAV, kad neleis JAV kariuomenei skraidinti lėktuvų iš princo Sultono oro bazės į pietryčius nuo Rijado arba skristi per Saudo Arabijos oro erdvę, kad paremtų šias pastangas, sakė pareigūnai.
D.Trumpo ir Saudo Arabijos kronprinco Mohammedo bin Salmano pokalbis šio klausimo neišsprendė, sakė abu JAV pareigūnai, todėl prezidentas buvo priverstas sustabdyti projektą „Laisvė“, kad būtų atkurta JAV kariuomenės prieiga prie svarbios oro erdvės, tvirtino NBC.
Saudo Arabija neigia
Tačiau tokią informaciją paneigė AFP šaltinis iš Saudo Arabijos.
„Tai netiesa“, – AFP sakė Saudo Arabijos vyriausybei artimas šaltinis. Jungtinės Valstijos vis dar turi nuolatinę prieigą prie Saudo Arabijos bazių ir oro erdvės, pridūrė šaltinis.
Emyratai griebėsi naujo ginklo prieš Iraną
17:42
Ketvirtadienį valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), anksčiau raginę atlyginti žalą, sudarys komitetą, kuris dokumentuos Irano išpuolius per karą Artimuosiuose Rytuose, kad būtų galima imtis teisinių veiksmų.
Per Irano atsakomąsias atakas Persijos įlankoje nukentėjo svarbiausi objektai, įskaitant prabangų Dubajaus „Palm Jumeirah“ kvartalą, taip pat oro uostai ir energetikos objektai.
JAE patyrė didžiausią išpuolių smūgį, nes į juos buvo nukreipta daugiau kaip 2 800 kaimyninės šalies bepiločių orlaivių ir raketų.
Naujam nacionaliniam komitetui pavesta „dokumentuoti ir stebėti visus išpuolių ir karinių veiksmų, susijusių su Irano agresija, atvejus“, pranešė oficialioji naujienų agentūra WAM.
„Komiteto darbo rezultatai padės paremti JAE teisines pastangas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, nes bus parengta išsami dokumentų byla“, – pridūrė ji.
Irano prezidentas teigia susitikęs su šalies ajatola Khamenei
14:46
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas ketvirtadienį pranešė susitikęs su šalies aukščiausiuoju lyderiu Mojtaba Khamenei, nesirodančiu viešumoje nuo pat paskyrimo į postą kovo pradžioje.
M.Pezeshkianas nepatikslino, kada susitikimas įvyko.
„Per šį susitikimą man didžiausią įspūdį paliko Islamo revoliucijos aukščiausiojo lyderio vizija ir nuolankus bei nuoširdus požiūris“, – valstybinės televizijos transliuotame vaizdo įraše kalbėjo šalies prezidentas.
Anksčiau pranešta, kad M.Khamenei buvo sužeistas per smūgius pirmąją karo Artimuosiuose Rytuose dieną, kuomet žuvo jo tėvas, ankstesnis Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei.
Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis nuo pat paskyrimo į postą skelbia tik rašytinius pareiškimus.
Apie tai, kad 88 narių Ekspertų taryba, atsakinga už aukščiausiojo lyderio parinkimą, paskyrė M.Khamenei, valstybinė televizija pranešė kovo 9 dieną.
Nuo tada visur Irano gatvėse matomi 56-erių lyderio portretai. Visgi naujasis lyderis, priešingai nei jo tėvas, viešumos vengia.
Netanyahu: per Izraelio kariuomenės smūgį nužudytas „Hezbollah“ vadas
14:42
Izraelio kariuomenė ketvirtadienio rytą pranešė, kad per trečiadienį suduotą smūgį pietiniam Beiruto rajonui nužudė „Hezbollah“ elitinės „Radwan“ grupuotės pajėgų vadą. Tai buvo pirmasis smūgis Libano sostinei per beveik mėnesį.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu paskelbė vaizdo įrašą, kuriame sureagavo į pranešimus apie „Hezbollah“ vado nužudymą.
„Praėjusią naktį mes pašalinome „Hezbollah“ „Radwan“ pajėgų vadą pačiame Beiruto centre. Tai tas pats aukšto rango teroristas, kuris vadovavo planui užkariauti šiaurę.
Jis manė, kad gali toliau vadovauti išpuoliams prieš mūsų pajėgas ir bendruomenes iš savo paslėptos teroristų būstinės Beirute. Jis tikriausiai perskaitė spaudoje, kad Beirute jam suteikta neliečiamybė.
Taigi, jis perskaitė – ir tai daugiau nepasikartos. Per pastarąjį mėnesį mes likvidavome daugiau nei 200 „Hezbollah“ teroristų, kurie veikė prieš Izraelio piliečius ir IDF karius“, – dėstė Izraelio premjeras.
Jis taip pat nurodė, kad žydų valstybė tą patį daro Gazos Ruože – likviduoja teroristų grupeles.
„Aš kuo aiškiausiai sakau mūsų priešams: nė vienas teroristas neturi neliečiamybės. Kas grasina Izraelio valstybei – tas pats atsako už pralietą savo kraują.
Ačiū mūsų didvyriškiems kovotojams, mūsų žvalgybos darbuotojams, mūsų oro pajėgoms. Jūs esate geriausi pasaulyje. Aš jums lenkiuosi, Izraelio tauta jums lenkiasi“, – kalbėjo B.Netanyahu.
Trumpas: Iranas sutiko atsisakyti branduolinių ginklų
14:31
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Iranas sutiko įvykdyti pagrindinį jo reikalavimą – atsisakyti ambicijos kurti branduolinį ginklą.
„Iranas negali turėti branduolinio ginklo, jo ir nebus, ir jie su tuo sutiko“, – žurnalistams Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete dėstė Amerikos lyderis.
Jo teigimu, per pastarąsias 24 valandas JAV surengė „labai geras“ derybas su Iranu ir priartėjo prie susitarimo sudarymo.
„Dabar viskas klostosi gerai, ir turime gauti tai, ką turime gauti. Jei to nepadarysime, turėsime žengti didelį žingsnį toliau“, – miglotai dėstė D.Trumpas.
Paklaustas, ar yra galutinis terminas gauti Irano atsakymą į paskutinį JAV pasiūlymą, prezidentas leido suprasti, kad šį kartą tokio termino nėra.
Viltis dėl galimo susitarimo buvo sužadinta antradienį vakare, kuomet JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad karinė amerikiečių operacija „Epinis įniršis“ yra baigta, o D.Trumpas po to nurodė stabdantis naują savo inciatyvą „Projektas Laisvė“, kurios tikslas buvo lydėti komercinius laivus per Hormuzo įlanką.
D.Trumpas savo sprendimą aiškino tuo, kad esą sulaukė prašymų iš Pakistano ir kitų tarpininkų suteikti progą taikai.
Naujienų portalas „Axios“ trečiadienį pranešė, kad JAV ir Iranas yra „arčiau susitarimo negu kada anksčiau nuo karo pradžios“. Teigiama, kad turimas omenyje vieno puslapio susitarimo memorandumas, kuris turėtų užbaigti karą ir sukurti pagrindą platesnėms deryboms dėl Irano branduolinės programos.
CNN šaltinių duomenimis, Teheranas ketina perduoti savo atsakymą Vašingtonui per tarpininkus gegužės 7 d.
Kaip skelbia televizija „Al Arabiya“, JAV ir Iranui pavyko suderinti daugumą naujojo plano punktų.
Tikėtina, kad D.Trumpas nori pasiekti rezultatų iki suplanuotos D.Trumpo kelionės į Kiniją, kuri numatyta gegužės 14–15 d.
Kol kas Amerikos lyderis pažymi, kad derybų žlugimo atveju JAV grįš prie Irano bombardavimo.
„Deja, jie bus daug didesnio masto ir intensyvesni nei anksčiau“, – įraše socialiniame tinkle „Truth Social“ trečiadienį pažymėjo jis.
Jei šalys pasirašys memorandumą, derybos bus pratęstos dar 30 dienų, kad būtų aptartas išsamus taikos susitarimas. Pastarasis apims moratoriumą dėl Irano urano sodrinimo, JAV sutikimą panaikinti sankcijas ir atblokuoti milijardus įšaldytų Irano lėšų, taip pat abiejų šalių apribojimų laivų tranzitui per Hormuzo sąsiaurį, kuris lieka užblokuotas nuo karo pradžios, panaikinimą.
WP: Iranas smogė kur kas daugiau JAV karinių taikinių, nei pranešama
13:32
Nuo karo pradžios Irano oro antskrydžiai apgadino arba sunaikino mažiausiai 228 statinius ar įrangą JAV kariniuose objektuose Artimuosiuose Rytuose: nukentėjo angarai, kareivinės, degalų sandėliai, orlaiviai ir pagrindinė radarų, ryšių ir priešlėktuvinė įranga.
Pasak laikraščio „The Washington Post“ (WP), sugriovimų mastas gerokai viršija tai, apie ką anksčiau buvo pranešta ir ką viešai pripažino JAV vyriausybė.
Šiam tyrimui WP išanalizavo daugiau nei 100 Irano paskelbtų didelės skiriamosios gebos palydovinių nuotraukų. Laikraštis patvirtino 109 šių vaizdų autentiškumą, palyginęs juos su mažesnės skiriamosios gebos vaizdais, gautais iš Europos palydovų sistemos „Copernicus“, taip pat su didelės skiriamosios gebos vaizdais iš planetos. Iš viso 15-oje JAV karinių objektų regione buvo rasta 217 apgadintų ar sunaikintų statinių ir 11 įrenginių.
JAV kariuomenė neįvertino Irano
Tuo tarpu analizę išnagrinėję ekspertai teigė, kad žala objektuose rodo, jog JAV kariuomenė nepakankamai įvertino Irano smogiamųjų pajėgų galimybes, nepakankamai prisitaikė prie šiuolaikinių bepiločių orlaivių karo ir kai kurias bazes paliko netinkamai apsaugotas.
„Irano atakos buvo tikslios. Nėra atsitiktinių kraterių, rodančių, kad buvo nepataikyta“, – sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis patarėjas Markas Kansianas.
Nukentėjo „Patriot“ sistemos
WP nustatė, kad per atakas nukentėjo palydovinio ryšio įrenginys Al Udeido oro bazėje Katare, priešlėktuvinių raketų sistemos „Patriot“ Rifos ir Isos oro bazėse Bahreine ir Ali al Salemo oro bazėje Kuveite, palydovinė antena karinio jūrų laivyno paramos bazėje Bahreine, kur įsikūręs JAV 5-ojo laivyno štabas, elektrinė stovykloje „Camp Buehring“ Kuveite ir penkios degalų saugyklos trijose bazėse.
Irano nuotraukose taip pat užfiksuoti anksčiau patvirtinti radarų gaubtų sugadinimai arba sunaikinimas „Camp Arifjan“ ir Ali al Salemo oro pajėgų bazėje Kuveite, taip pat 5-ojo laivyno būstinėje; THAAD priešraketinės gynybos sistemos radarai ir įranga Muwaffaqo Salti oro pajėgų bazėje Jordanijoje ir dviejose vietose Jungtiniuose Arabų Emyratuose; antroji palydovinio ryšio vieta Al Udeido oro pajėgų bazėje ir E-3 Sentry valdymo ir kontrolės bei degalų papildymo orlaivis princo Sultono oro pajėgų bazėje Saudo Arabijoje.
Tuo pat metu dalis žalos galėjo būti padaryta dėl JAV veiksmų arba apgaulės, sakė M.Kansianas. Siekdamos išsaugoti vertingus perėmėjus, JAV pajėgos gali leisti raketai pataikyti, jei atrodo, kad ji pataikys į nesvarbų taikinį, be to, gali būti, kad vadai bandė suklaidinti Irano pajėgas, sudarydami įspūdį, kad tuščios bazės yra aktyvios.
Pasikeitęs mūšio laukas
Ekspertai teigė, kad karinių objektų pažeidžiamumą Irano atakų greičiausiai lemia keli veiksniai.
Pagrindinis iš jų, pasak ekspertų, yra tai, kad Irano pajėgos pasirodė esančios atsparesnės, nei galėjo tikėtis D.Trumpo administracija.
Be to, ekspertai pažymėjo, kad JAV kariuomenė ne iki galo prisitaikė prie vienašališkų smogiamųjų bepiločių orlaivių naudojimo, ko, pasak jų, planuotojai turėjo pasimokyti stebėdami karą Ukrainoje.
Jie taip pat atkreipė dėmesį į struktūrines problemas, įskaitant įtvirtintų slėptuvių, kurios galėtų apsaugoti karius ir įrangą pagrindinėse pozicijose ir tikėtinus taikinius, trūkumą.
Iš Amerikos – naujas kirtis Europai: „Ji yra teroristų inkubatorius“
11:58
Trečiadienį pristatytoje naujoje kovos su terorizmu strategijoje Donaldo Trumpo administracija apkaltino Europą, kad ji yra masinės migracijos skatinamo terorizmo „inkubatorius“.
Plačiau skaitykite ČIA.
50 tūkst. JAV karių aplink Iraną laukia įsakymo pulti
09:52 Atnaujinta 10:38
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiuntė apie 50 tūkst. amerikiečių karių dalyvauti kare prieš Iraną: jie regioną pasiekė lėktuvnešiais, eskadriniais minininkais, koviniais lėktuvais ir kartu su jūrų pėstininkų ekspedicinėmis pajėgomis. Taip jie tapo dalimi D.Trumpo misijos prieš Iraną „sunaikinti jų raketas ir nušluoti jų raketų pramonę nuo žemės paviršiaus“, rašo laikraštis „The New York Times“.
Šiuo metu regione esantys JAV kariai yra pasirengę kovai, o Baltieji rūmai siunčia prieštaringus signalus dėl karinių veiksmų statuso.
Antradienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad karinė operacija „Epinis įniršis“ yra baigta. Tuo tarpu Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas paaiškino, kad pagrindinės pastangos netrukus buvo nukreiptos į pagalbą komerciniams laivams perplaukti Hormuzo sąsiaurį, nors D.Trumpas vėliau patikslino, kad net ir ši operacija buvo sustabdyta.
Trečiadienį Amerikos lyderis socialiniuose tinkluose paskelbė, kad jis užbaigs karą ir užtikrins saugų laivų praplaukimą per sąsiaurį, jei Iranas „sutiks duoti tai, dėl ko buvo susitarta“, nesileisdamas į detales. Tradiciškai jis užbaigė įrašą grasinimu: „Jei jie nesutiks, prasidės bombardavimai“.
Blokada ir pajėgų stiprinimas Artimuosiuose Rytuose
Pasak pranešimų žiniasklaidoje, JAV karinės jūrų pajėgos, kaip ir anksčiau, užtikrina visos laivybos į Irano uostus ir iš jų blokadą, įvestą po to, kai Iranas faktiškai uždarė sąsiaurį.
Trečiadienį JAV karinių jūrų pajėgų naikintuvas išvedė iš rikiuotės naftos tanklaivį su Irano vėliava, kuris bandė prasiveržti pro blokadą.
Iki karo pradžios vasario mėnesį bazėse ir laivuose Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Saudo Arabiją, Bahreiną, Iraką, Siriją, Jordaniją, Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus ir Kuveitą, buvo apie 40 tūkst. JAV karių. Tačiau, kaip rašoma straipsnyje, D.Trumpui pradėjus karą ir jį toliaus eskaluojant, šis skaičius išaugo iki daugiau nei 50 tūkst. žmonių.
Tikslų skaičių amerikiečių ginkluotųjų pajėgų skaičių regione sunku nustatyti dėl to, kad Iranas surengė atsakomuosius smūgius, užpuldamas JAV bazes, o tai privertė kariuomenę perkelti pajėgas į kitas bazes ir vietas pačiame regione, Europoje ir net Jungtinėse Valstijose.
„The New York Times“ apžvelgė, kokios JAV pajėgos šiuo metu yra dislokuotos Artimuosiuose Rytuose.
82-oji oro desanto divizija
Apie 2 tūkst. desantininkų iš elitinės JAV kariuomenės 82-osios oro desanto divizijos šiuo metu yra Artimuosiuose Rytuose. Tačiau Pentagonas nepatikslino, kur tiksliai.
Šios pajėgos galėtų būti panaudotos bandant užimti Chargo salą, Irano naftos eksporto centrą, nors, kaip pažymi pareigūnai, norint ją išlaikyti, reikėtų daugiau pajėgų „ant žemės“. Be to, tokia operacija būtų susijusi su rizika, kad JAV patirs negrąžintinų nuostolių.
Divizija taip pat galėtų tapti operacijos, skirtos oro uosto užėmimui, dalimi, laikraščiui aiškino kariniai ekspertai, nors lieka neaišku, ką Jungtinės Valstijos darytų su oro uostu Irane po jo užėmimo.
Laikyti tokią teritoriją šalyje, kurios plotas sudaro apie ketvirtadalį JAV kontinentinės dalies ploto, o gyventojų skaičius viršija 90 milijonų, būtų sudėtinga, vertinama straipsnyje.
31-asis jūrų pėstininkų ekspedicinis batalionas
Atvykus 2500 jūrų pėstininkų ir dar 2500 jūreivių, pavyko išlaikyti JAV karių skaičių regione virš 50 tūkst. žmonių.
Nors iki šiol neaišku, ką gali daryti 31-ojo ekspedicinio pulko jūrų pėstininkai, amerikiečių pareigūnai pabrėžė, kad jie taip pat gali būti įtraukti į operacijas, skirtas salos ar kitos teritorijos užėmimui.
Specialiosios paskirties pajėgos
Keletas šimtų JAV specialiųjų operacijų pajėgų karių taip pat buvo išsiųsti į Artimuosius Rytus kovo mėnesį, vykdant dislokavimą, skirtą suteikti D.Trumpui papildomų galimybių, neseniai pranešė du JAV kariniai pareigūnai.
Kaip specializuotos sausumos pajėgos, jos galėtų būti įtrauktos į misiją, nukreiptą prieš Irano sodrinto urano atsargas, kurios, tikėtina, slepiamos branduolinėje bazėje Isfahane.
„USS Abraham Lincoln“ ir „USS George H.W. Bush“
Arabijos jūroje taip pat yra lėktuvnešių smogiamosios grupės „USS Abraham Lincoln“ ir „USS George H.W. Bush“ kartu su jas lydinčiomis karinių laivų flotilėmis ir daugiau nei 10 tūkst. jūreivių bei jūrų pėstininkų.
Iš ten jie gali smogti Iranui, naudodami raketas ir naikintuvus, paleidžiamus iš lėktuvnešių.
Lėktuvnešis „George H.W.Bush“ pakeitė didžiausią pasaulyje lėktuvnešį „Gerald Ford“, kuris šiuo metu plaukia Atlanto vandenyno link ir galiausiai grįš į Norfolką, Virdžinijos valstijoje.
