Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Trumpas šokiruoja toliau: „Apie amerikiečių finansinę padėtį negalvoju“
17:50
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad didėjantis finansinis spaudimas, kurį amerikiečiams daro karas su Iranu, „nė trupučio“ nemotyvuoja jo sudaryti taikos susitarimą su Teheranu.
JAV infliacijai pasiekus trejų metų aukštumas, o degalų kainoms vis dar kylant po staigaus naftos kainų šuolio, JAV prezidentas antradienį pareiškė, kad jis nėra susikoncentravęs į ekonominius sunkumus, kuriuos sukėlė konfliktas.
„Vienintelis dalykas, kuris man svarbus kalbant apie Iraną, yra tai, kad jie negali turėti branduolinio ginklo, – sakė D.Trumpas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose prieš sėsdamas į lėktuvą, skrendantį į Kiniją. – Aš negalvoju apie amerikiečių finansinę padėtį. Aš apie nieką negalvoju. Galvoju apie vieną dalyką: mes negalime leisti, kad Iranas turėtų branduolinį ginklą. Štai ir viskas.“
Šios pastabos išsakytos prieš JAV vidurio kadencijos rinkimų kampanijos sezoną, kurį, atrodo, lems didėjantis susirūpinimas dėl įperkamumo.
Kaip viskas brango
D.Trumpas taip pat kalbėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai oficialūs duomenys atskleidė, kad balandžio mėn. kainos JAV padidėjo 3,8 proc. – sparčiausiai nuo 2023 m. – daugiausia dėl energijos sąnaudų, kurios smarkiai išaugo po to, kai JAV ir Izraelis vasario pabaigoje pirmą kartą užpuolė Iraną.
Amerikos automobilininkų asociacijos AAA duomenimis, dabar benzinas vidutiniškai kainuoja daugiau nei 4,50 JAV dolerio už galoną – tai didžiausia kaina per ketverius metus. Maisto produktų kainos taip pat padidėjo beveik 4 proc., padidėjo sąskaitos už elektrą ir komunalines paslaugas, o oro linijų bendrovės daugiau kaip 20 proc. padidino bilietų kainas.
Aukščiausi D.Trumpo pareigūnai kelis mėnesius stengėsi paaiškinti, kada ir ar apskritai toks ekonominis spaudimas išnyks. Kovo mėnesį JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas sakė, kad iki vasaros degalų kainos gali grįžti į prieškarinį lygį, tačiau sekmadienį jis pareiškė, kad „negali prognozuoti“. Balandžio mėn. jis sakė CNN, kad 3 JAV dolerių už galoną siekiančių kainų galima tikėtis tik kitais metais.
Pats D.Trumpas, neseniai paprašytas pateikti prognozę, pasiūlė, kad iki lapkričio mėn. kainos gali būti mažesnės, „arba tokios pat, arba galbūt šiek tiek didesnės“.
Kevinas Hassetas, vyriausiasis D.Trumpo patarėjas ekonomikos klausimais, sekmadienį televizijai „Fox News“ sakė, kad palengvėjimas ateis „palyginti greitai ir tikrai prieš rinkimus“. Jis taip pat teigė, kad prezidentas jį asmeniškai patikino, jog „karas yra arti pabaigos“.
JAE neigia, kad Netanyahu slapta lankėsi šalyje
00:09
Jungtiniai Arabų Emyratai trečiadienį paneigė informaciją, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu buvo slapta apsilankęs Persijos įlankos valstybėje, po to kai Izraelio premjero biuras paskelbė pareiškimą apie šią kelionę.
„Jungtiniai Arabų Emyratai neigia visus sklandančius pranešimus apie Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vizitą į JAE arba apie bet kokios Izraelio karinės delegacijos buvimą JAE teritorijoje“, – socialiniame tinkle X paskelbė užsienio reikalų ministerija.
„JAE norėtų pabrėžti, kad jų santykiai su Izraeliu yra visiškai skaidrūs ir buvo užmegzti aiškioje sistemoje, nustatytoje Abraomo susitarimais – tai reiškia, kad jie nėra vykdomi slaptais užkulisiniais kanalais“, – pridūrė ministerija.
"Abraham Accords" – tai susitarimai, pasirašyti per ankstesnę JAV prezidento Donaldo Trumpo kadenciją, pagal kuriuos JAE ir Bahreinas normalizavo santykius su Izraeliu. Šių susitarimų išplėtimas įtraukiant kitas arabų valstybes buvo vienas svarbiausių Trumpo administracijos užsienio politikos tikslų.
Emyratų užsienio reikalų ministerija taip pat pabrėžė, kad „teiginiai apie neskelbtus vizitus ar susitarimus jokiu būdu neatitinka tiesos“, nebent apie juos būtų oficialiai paskelbta JAE kanalais.
Anksčiau tą pačią dieną Netanyahu biuras pranešė, kad ministras pirmininkas JAV ir Izraelio karo su Iranu metu surengė „slaptą vizitą“ į JAE ir susitiko su Emyratų prezidentu Mohammedu bin Zayedu Al Nahyanu.
Netanyahu biuras teigė, kad šis vizitas lėmė „istorinį proveržį“ abiejų šalių santykiuose, tačiau nepatikslino nei kada vizitas įvyko, nei kuo konkrečiai pasireiškė minėtas proveržis.
Dar prieš JAE paneigimą Netanyahu buvęs administracijos vadovas Zivas Agmonas feisbuke rašė, kad lydėjo premjerą šios kelionės metu ir kad Netanyahu „Abu Dabyje buvo sutiktas su karališka pagarba“.
Vance’as gina Trumpą: administracijai rūpi amerikiečių finansinė padėtis
22:42
JAV viceprezidentas JD Vance'as pareiškė, kad administracijai rūpi „amerikiečių finansinė padėtis“, ir gynė prezidentą Donaldą Trumpą, kuris sulaukė kritikos dėl pareiškimų, esą tai nėra pagrindinis jo prioritetas siekiant susitarimo su Iranu.
„Na, nemanau, kad prezidentas taip pasakė. Manau, kad tai neteisinga prezidento žodžių interpretacija“, – trečiadienį per spaudos konferenciją, skirtą sukčiavimo klausimams, žurnalistams sakė Vance’as.
Antradienį, išvykdamas iš Baltųjų rūmų, Trumpas buvo paklaustas, kiek amerikiečių finansinė situacija motyvuoja jį sudaryti susitarimą su Iranu. Jis atsakė:
„Visiškai nė kiek. Vienintelis dalykas, kuris man rūpi, kai kalbu apie Iraną: jie negali turėti branduolinio ginklo. Aš negalvoju apie amerikiečių finansinę situaciją.“
Trečiadienį Vance’as sakė:
„Žiūrėkite, aš sutinku su prezidentu, kad Iranas neturi turėti branduolinio ginklo. Akivaizdu, kad dalyvaujame labai aktyviame ir intensyviame diplomatiniame procese, siekdami užtikrinti, kad taip nenutiktų.“
Vėliau jis pridūrė:
„Tačiau, žinoma, prezidentui, man ir visai komandai rūpi amerikiečių finansinė padėtis.“
Benjaminas Netanyahu surengė slaptą susitikimą su JAE prezidentu
20:39 Atnaujinta 22:21
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu karo su Iranu metu surengė „slaptą“ susitikimą su Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) prezidentu, trečiadienį pranešė žydų valstybės premjero biuras.
„Operacijos „Riaumojantis liūtas“ metu ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu slapta apsilankė Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur susitiko su JAE prezidentu šeichu Mohammedu bin Zayedu al Nahyanu“, – teigiama biuro pranešime.
Šis pranešimas buvo paskelbtas kitą dieną po to, kai JAV ambasadorius Izraelyje Mike'as Huckabee pranešė, jog Izraelis karo su Iranu metu į JAE nusiuntė savo vadinamojo Geležinio kupolo oro gynybos sistemų ir joms valdyti reikalingą personalą.
Nors B. Netanyahu biuras nepatvirtino M. Huckabee komentarų, jis nurodė, kad šis vizitas „pažymėjo istorinį lūžį Izraelio ir Jungtinių Arabų Emyratų santykiuose“.
Per karą, kurį išprovokavo JAV ir Izraelio vasario pabaigoje suduoti pirmieji smūgiai Islamo Respublikai, Iranas į JAE taikėsi labiau nei į bet kurią kitą šalį.
Nors praėjusį mėnesį įsigaliojo paliaubos, JAE nuo tada pranešė apie daugybę Irano raketų ir dronų atakų.
Naftos turtingi JAE yra vieni svarbiausių JAV sąjungininkų regione ir viena iš arabų valstybių, palaikančių oficialius ryšius su Izraeliu po to, kai 2020 metais, per JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmąją kadenciją, pasirašė vadinamuosius Abraomo susitarimus.
„Pasirinkite, kurioje jūs pusėje“: JAV siunčia griežtą žinią Persijos įlankos šalims
16:44
JAV ambasadorius Izraelyje Mike'as Huckabee paragino Persijos įlankos arabų valstybes „pasirinkti pusę“ – Izraelio arba Irano. Jis tvirtino, kad karas parodė, jog naudinga normalizuoti ryšius su Izraeliu.
„Pasirinkite pusę. Kurią pusę pasirinksite?“ – kalbėjo jis antradienį konferencijoje Tel Avive.
„Persijos įlankos valstybės dabar suprato, kad joms teks rinktis. Ar didesnė tikimybė, kad jas užpuls Iranas, ar Izraelis? Manau, kad jos gali apsižvalgyti ir pasakyti: žinote, Izraelis mums padėjo. Iranas mus užpuolė“, – sakė JAV ambasadorius.
„Izraelis nėra jūsų prigimtinis priešas“
„Pamoka yra ta, kad Izraelis nėra jūsų prigimtinis priešas. Izraelis nesiekia jūsų sunaikinti. Izraelis nesiekia užimti jūsų žemės, – kalbėjo M.Huckabee. – Jis nesiunčia raketų į jūsų civilines teritorijas. Kas tai daro? Iranas.“
Po to JAV pasiuntinys gyrė Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), sakydamas, kad jie yra „pavyzdys“, kaip šalis gali pasinaudoti Izraeliu, kai jam reikia pagalbos.
„Izraelis ką tik atsiuntė jiems „Geležinio kupolo“ sistemas ir personalą, kuris padės jas valdyti“, – tvirtino M.Huckabee.
Anksčiau CNN skelbė, kad Izraelis, remiantis su tuo susipažinusiu Izraelio šaltiniu, per karą su Iranu slapta dislokavo JAE oro gynybos sistemą „Geležinis kupolas“ ir dešimtis karių.
Per karą Irano raketos ir bepiločiai buvo nukreipti į visas šešias Persijos įlankos valstybes. JAE nukentėjo labiausiai.
Istorinis susitikimas: Trumpas atvyko į Pekiną deryboms su Xi Jinpingu
15:12
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį atvyko į Pekiną svarbiam susitikimui su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Šiuo susitikimu siekiama sušvelninti didelę įtampą tarp konkuruojančių supervalstybių.
Po ilgo skrydžio iš Vašingtono lėktuvas „Air Force One“ nusileido Pekino tarptautiniame oro uoste. Tai pirmasis JAV prezidento vizitas Kinijoje per beveik dešimtmetį.
Antradienį iš Vašingtono išvykęs į kelionę, kurią teko atidėti dėl jo karo, D. Trumpas sakė besitikintis „ilgo pokalbio“ su Kinijos lyderiu apie Iraną. Ši šalis yra priklausoma nuo Kinijos – pagrindinės JAV sankcionuojamos iraniečių naftos pirkėjos.
Tačiau JAV lyderis taip pat sumenkino nesutarimus dėl Irano, teigdamas, kad Xi Jinpingas buvo „palyginti geras, tiesą sakant“.
„Nemanau, kad mums reikia kokios nors pagalbos dėl Irano. Mes vienaip ar kitaip laimėsime. Laimėsime taikiai arba kitaip“, – palikdamas Baltuosius rūmus žurnalistams sakė D. Trumpas.
Visgi Pekino kantrybė dėl taikos senka – Kinijos užsienio reikalų ministras antradienį paragino savo kolegą iš Pakistano suintensyvinti tarpininkavimo tarp Irano ir JAV pastangas.
Pagrindinis tarpininkas Islamabadas turėtų „prisidėti prie tinkamo klausimų, susijusių su Hormuzo sąsiaurio atvėrimu, sprendimo“, – per pokalbį telefonu Ishaqui Darui sakė Wang Yi (Vang I). Jo žodžiai cituojami trečiadienį išplatintame Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Šios savaitės kelionė – pirmoji nuo tada, kai D. Trumpas lankėsi 2017-aisiais – apims itin svarbias derybas su Xi Jinpingu ketvirtadienį ir penktadienį. Įtemptoje darbotvarkėje taip pat numatytas valstybinis banketas bei arbatos priėmimas.
Pirmadienį D. Trumpas pareiškė, kad su Xi Jinpingu kalbėsis apie JAV ginklų pardavimą Taivanui – savivaldžiai demokratijai, į kurią pretenzijas reiškia Kinija. Tai yra nukrypimas nuo istorinės JAV nuostatos nesikonsultuoti su Pekinu dėl paramos šiai salai.
Tikimasi, kad dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų vadovai taip pat aptars Kinijos taikomą retųjų Žemės elementų eksporto kontrolę bei audringus abiejų šalių prekybinius santykius.
Įtemptas pasirengimas supervalstybių viršūnių susitikimui Pekino gatvėse buvo matomas jau antradienį. Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad policija stebėjo pagrindines sankryžas ir tikrino keleivių asmens tapatybės korteles metropolitene.
„Tai neabejotinai svarbus įvykis“, – paklausta apie D. Trumpo vizitą sakė 24 metų Wen Wen (Ven Ven), atvykusi iš rytinio Nandzingo miesto.
„Tam tikra pažanga tikrai bus pasiekta“, – teigė ji. Moteris tikisi, kad Kinija ir JAV užtikrins „ilgalaikę taiką“, nepaisant „pastarojo meto nestabilumo pasaulyje“.
Izraelis bijo JAV išdavystės: Trumpui gali atsibosti Iranas
14:55
Izraelis yra susirūpinęs, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali sudaryti susitarimą su Iranu, neišsprendęs kai kurių pagrindinių klausimų, kurie ir tapo karo priežastimi, skelbia CNN televizija, remdamasi Izraelio šaltiniais.
Pasak pašnekovų, susitarimas, kuris paliks Teherano branduolinę programą iš dalies aktyvią, apeidamas tokius klausimus kaip balistinės raketos ir parama regioniniams sąjungininkams, privers Izraelį laikyti karą nebaigtu.
Karo pradžioje pats JAV prezidentas pareiškė, kad JAV siekia sunaikinti Irano balistinių raketų programą, nutraukti Irano paramą regioniniams sąjungininkams ir uždaryti jo branduolinius objektus, jog Iranas niekada negalėtų sukurti branduolinės bombos.
Tačiau po 10 savaičių karo derybose svarbiausias dėmesys sutelktas į uraną – ypač į jo sodrinimą iki ginklams tinkamo lygio – ir į Hormuzo sąsiaurio atblokavimą.
Vienas šaltinis, susipažinęs su derybų eiga, CNN sakė, kad Izraelis supranta, jog raketų ir Irano remiamų grupuočių klausimai „tikriausiai neįtraukti į darbotvarkę“, nes jų, atrodo, nebuvo ankstesniuose diplomatiniuose projektuose, ir būtent todėl ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu laiko uraną neatidėliotina grėsme.
„Yra realių nuogąstavimų, kad Trumpas sudarys nepalankų susitarimą“, – pripažino vienas Izraelio pareigūnas.
Aukšto rango pareigas užimantis pašnekovas pareiškė, kad Izraelis išlieka padidintos parengties būsenoje tuo atveju, jei derybos žlugtų.
„Mes džiaugsimės, jei susitarimo nebus, mes džiaugsimės, jei Hormuzo sąsiaurio blokada tęsis, ir mes džiaugsimės, jei Iranas patirs dar keletą smūgių“, – kalbėjo jis, pripažindamas, kad galutinis sprendimas priklauso D.Trumpui.
Jo nuomone, konflikto eskalavimas yra realus scenarijus, „jei iraniečiai toliau laikysis laukimo taktikos ir vilkins derybas“.
„Didžiausia baimė yra ta, kad Trumpas pavargs derėtis ir pasirašys susitarimą – bet kokį susitarimą – paskutinę akimirką sutikdamas su nuolaidomis“, – nurodė vienas Izraelio šaltinis.
Pyksta dėl Trumpo: Ispanija paragino sukurti bendrą ES kariuomenę
13:42
Didėjant nepasitikėjimui Jungtinėmis Valstijomis ir nerimui dėl NATO ateities Ispanija paragino Europos Sąjungos (ES) šalis sukurti vieningą Europos kariuomenę. Apie tai prakalbo Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas.
Jo teigimu, Europa nebegali visiškai pasikliauti Vašingtonu dėl saugumo. „Negalime kiekvieną rytą atsibusti ir galvoti, ką JAV padarys kitą kartą“, – sakė J.Albaresas prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį Briuselyje.
Pasak Ispanijos užsienio reikalų ministro, Europos šalys turi sukurti savo karines pajėgas ir bendrą gynybos sistemą, kad būtų pasirengusios galimoms grėsmėms iš Rusijos ir kitų valstybių.
J.Albaresas sakė, kad Europos kariuomenės kūrimas neturėtų būti laikomas alternatyva ar grėsme NATO. „Jei NATO nebeužtikrina tokio lygio gynybos, kaip anksčiau, tuomet europiečiai patys turi padaryti daugiau“, – sakė ministras.
Donaldo Trumpo administracijos politika kelia rimtų abejonių Europoje dėl Amerikos paramos.
Įtampą paaštrino D.Trumpo pareiškimai apie būtinybę mažinti karinį buvimą Vokietijoje ir priekaištai NATO. JAV prezidentas ne kartą kritikavo Aljanso sąjungininkus ir leido suprasti svarstantis Vašingtono pasitraukimo iš NATO galimybę.
Ispanijos užsienio reikalų ministras tikino, kad nauja tarptautinė krizė pastūmėjo ES siekti didesnio strateginio savarankiškumo.
Ispanija išlieka viena griežčiausių JAV politikos Artimuosiuose Rytuose kritikių. Madridas neleido JAV karo lėktuvams patekti į savo bazes operacijoms Irane, tuo sukeldamas aštrų Donaldo Trumpo pasipriešinimą.
Hegsethas nustebino žodžiais apie Ukrainą
12:26
JAV kariai buvo išsiųsti į Ukrainą, kad įsisavintų bepiločių technologijų naudojimą mūšio lauke ir šią patirtį įdiegtų JAV kariuomenėje. JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas tai sakė per klausymą JAV Senate.
Taip Pentagono vadovas atsakė į respublikonų senatoriaus Mitcho McConnello klausimą, ar yra draudimų aukštiems JAV pareigūnams vykti į Ukrainą.
Šiame klausime senatorius rėmėsi JAV kariuomenės sekretoriaus Dano Driscollo žodžiais, kad Ukraina yra „karinių reikalų Silicio slėnis“.
JAV pasiuntė karius į Ukrainą, kad pasimokytų darbo su dronais
Kaip pažymėjo P.Hegsethas, į Ukrainą buvo nusiųsta daug aukšto rango pareigūnų, ir iš to buvo daug ko pasimokyta.
„Tiesą sakant, aš asmeniškai pritariau papildomų darbuotojų siuntimui ten į dronų mūšio lauko mokymus – tiek puolamojo, tiek gynybinio pobūdžio – kad įsitikintume, jog iš šio konflikto išmokstame visas įmanomas pamokas ir jas įgyvendiname realiuoju laiku, kaip gintis ir pereiti į puolimą epochoje, kai reikia dominuoti dronams. Štai kodėl šiame biudžete tiek daug lėšų skirta iniciatyvai „Dronų dominavimas“, kad būtų galima pasinaudoti Ukrainoje ir kituose mūšio laukuose išmoktomis pamokomis ir užtikrinti, kad jos būtų kuo greičiau pritaikytos visose kovinėse pajėgose“, – pabrėžė jis.
Amerika pirmą kartą pasiruošusi pradėti importuoti ukrainietiškus dronus
15min taip pat primena, kad Jungtinių Valstijų ir Ukrainos vyriausybės parengė memorandumą, kuriame išdėstytos galimo naujo šalių gynybos susitarimo sąlygos. Šis susitarimas turėtų leisti Ukrainai eksportuoti karines technologijas į Jungtines Amerikos Valstijas ir gaminti bepiločius orlaivius bendrose įmonėse su Amerikos bendrovėmis.
Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš kiek daugiau nei du mėnesius atmetė Volodymyro Zelenskio pasiūlymą padėti kovoti su Irano bepiločiais, sakydamas, kad JAV „apie bepiločius orlaivius žino daugiau nei bet kas kitas“, Pentagonas domisi Ukrainos technologijomis.
Kyjivas ir Vašingtonas ruošiasi pasirašyti pirmą tokio pobūdžio susitarimą dėl ukrainietiškų bepiločių orlaivių tiekimo JAV kariuomenei bandymams, rašo laikraštis „Financial Times“, kuris matė susitarimo projektą ir kalbėjosi su gerai informuotais šaltiniais.
Ketinimų protokolo projekte išdėstyti planai eksportuoti Ukrainos bepilotes sistemas, skirtas operacijoms sausumoje, jūroje ir ore, kad JAV ginkluotosios pajėgos jas „išbandytų ir įvertintų“ ir nustatytų savo būsimus poreikius. Dokumente, dėl kurio susitarė JAV ir Ukrainos gynybos ministerijos, pažymimas „bendras interesas ateityje bendrai gaminti, kurti ar įsigyti ukrainietiškų technologijų, kurios bus naudingos JAV kariškiams ir kartu išplės Ukrainos gynybos inovacijų taikymo sritį“.
Dar viena Europos šalis siunčia karo laivus arčiau Persijos įlankos
12:00
Italija teigia siunčianti du karo laivus arčiau Persijos įlankos, tačiau juos dislokuosianti tik kaip tarptautinės misijos dalį, jei regione bus sudarytos ilgalaikės paliaubos.
Kalbėdamas parlamente šalies gynybos ministras Guido Crosetto taip pat sakė, kad galima misija prie Hormuzo sąsiaurio galėtų vykti tik gavus išankstinį įstatymų leidėjų pritarimą, skelbia AFP.
Iranas veiksmingai užblokavo sąsiaurį, per kurį tranzitu keliauja maždaug penktadalis pasaulyje tiekiamos naftos. Konfrontacija su JAV ir Izraeliu sukėlė ekonominį chaosą visame pasaulyje, padidindama naftos ir trąšų kainas bei sutrikdydama pasaulines tiekimo grandines.
JAV taip pat apkaltino Iraną, kad šis sąsiauryje įrengė minas.
G.Crosetto teigė, kad bet kokio dislokavimo sąlyga būtų ne šiuo metu galiojančios paliaubos, „o tikros, patikimos ir stabilios paliaubos arba, dar geriau, galutinė taika“.
Gynybos ministras sakė, kad prireiks savaičių, kol minų traleriai pasieks regioną, todėl Italija juos „iš anksto dislokavo“ iš pradžių rytinėje Viduržemio jūros dalyje, o paskui Raudonojoje jūroje.
„Tik atsargumo sumetimais... mes pasirūpiname, kad du minų traleriai būtų dislokuoti santykinai arčiau sąsiaurio“, – kalbėjo G.Crosetto.
Didžioji Britanija ir Prancūzija vadovauja deryboms dėl galimų karinių jūrų pajėgų pastangų regione, siekiant padėti pasaulinei laivybai.
Abi šalys teigė, kad netoliese dislokuoja karo laivus.
Panašu, kad Jungtinių Valstijų ir Irano derybos dėl karo Artimuosiuose Rytuose nutraukimo bei itin svarbaus vandens kelio atvėrimo įstrigo.
Trumpas – apie karą Irane: man nereikia Kinijos pagalbos
11:07
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė nemanąs, kad jam prireiks Kinijos pagalbos karui su Iranu užbaigti, nors viltys sudaryti ilgalaikį taikos susitarimą sumenko, o Teheranas dar labiau sustiprino savo kontrolę Hormuzo sąsiauryje.
Prieš svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą Pekine D.Trumpas sakė nemanąs, kad jam reikės pasitelkti Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, kad būtų išspręstas konfliktas, dėl kurio ir toliau blokuojamas jūrų eismas, paprastai užtikrinantis penktadalį pasaulio naftos tiekimo.
„Nemanau, kad mums reikia kokios nors pagalbos su Iranu. Vienaip ar kitaip, taikiai ar kitaip, mes jį laimėsime“, – sakė jis žurnalistams.
Praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kai įsigaliojo trapios paliaubos, abi šalys nepadarė jokios pažangos siekdamos susitarimo dėl karo veiksmų nutraukimo.
Tuo tarpu Iranas, anot apie tai informuotų šaltinių, siekė sustiprinti Hormuzo sąsiaurio kontrolę ir sudarė susitarimus su Iraku ir Pakistanu dėl naftos ir suskystintų gamtinių dujų gabenimo iš šio regiono.
Šaltinių teigimu, kitos šalys ieško panašių sandorių, o tai galėtų padėti Teheranui ilgam laikui normalizuoti vandens kelio kontrolę.
D.Trumpo administracija antradienį pareiškė, kad praėjusį mėnesį aukšto rango JAV ir Kinijos pareigūnai susitarė, jog nė viena šalis neturėtų turėti galimybės imti rinkliavų už eismą per šį regioną, taip siekdami bendro sutarimo šiuo klausimu prieš aukščiausiojo lygio susitikimą.
Kinija, kuri palaiko ryšius su Iranu ir tebėra pagrindinė jo naftos pirkėja, neginčijo šio apibūdinimo.
Trumpas visgi turėtų raginti Kiniją įsikišti
D. rumpas turėtų aptarti karą su Xi Jinpingu per susitikimus, numatytus nuo ketvirtadienio iki penktadienio, ir manoma, kad jis paragins Kiniją įtikinti Teheraną sudaryti susitarimą su Vašingtonu, kad būtų nutrauktas konfliktas.
Tarp JAV reikalavimų yra nutraukti Irano branduolinę programą ir panaikinti Irano gniaužtus sąsiauryje.
Iranas atsakė savo reikalavimais, įskaitant kompensaciją už karo padarytą žalą, JAV blokados atšaukimą ir karo nutraukimą visuose frontuose, įskaitant Libaną, kur JAV sąjungininkas Izraelis kovoja su Irano remiamais „Hezbollah“ kovotojais. Pirmadienį D.Trumpas tokius reikalavimus atmetė kaip „šiukšles“.
