Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
WSJ: Pentagonas staiga sustabdė tūkstančių karių dislokavimą Lenkijoje
07:22
Pentagonas staiga atšaukė kovinės brigados dislokavimą Lenkijoje, skelbia laikraštis „The Wall Street Journal“.
Leidinys pažymi, jog tai svarbus žingsnis įgyvendinant JAV prezidento Donaldo Trumpo planą sumažinti JAV karinį buvimą Europoje, kuris kai kuriuos kariuomenės pareigūnus užklupo netikėtai.
Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai šį mėnesį Pentagonas paskelbė apie 5 tūkst. karių išvedimą iš Vokietijos. Sprendimas buvo paskelbtas po to, kai D.Trumpas sukritikavo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pastabas dėl Baltųjų rūmų veiksmų karo su Iranu metu.
D.Trumpas yra sakęs žurnalistams, kad karių skaičiaus mažinimas Europoje bus dar didesnis, teigdamas: „mes mažiname gerokai daugiau nei 5 000“ personalo Vokietijoje, taip pat grasindamas išvesti karius iš Italijos ir Ispanijos.
JAV pareigūnai teigė, kad 2-osios šarvuotosios kovinės brigados, kurią sudaro daugiau nei 4 tūkst. karių, dislokavimo atšaukimas buvo platesnio JAV karinio buvimo Europoje pertvarkymo dalis ir kad tikėtini papildomi žingsniai.
Nors brigada turėjo būti dislokuota Lenkijoje, kai kurie jos elementai galėjo veikti kitose Europos vietose.
„The Wall Street Journal“ praėjusį mėnesį pranešė, kad D.Trumpo administracija svarstė galimybę nubausti kai kurias Europos šalis, kurios nepalaikė JAV karo su Iranu, išvedant amerikiečių karius iš jų bazių.
Tačiau D.Trumpo administracija palaikė glaudžius santykius su Lenkija, o pats D.Trumpas anksčiau šį mėnesį užsiminė, kad galėtų svarstyti perkelti dalį karių į šią šalį iš Vokietijos.
JAV kariuomenės vadai buvo pateikę rekomendacijas, kaip įgyvendinti 5 tūkst. karių mažinimą Vokietijoje, ir tikėtasi, kad bus taikomas nuoseklus JAV pajėgų dislokavimo Europoje koregavimo procesas.
Tačiau gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas nustebino didžiąją dalį gynybos bendruomenės paspartindamas šiuos planus. Dalis brigadai priklausančios įrangos ir kariai jau buvo pakeliui, kai sprendimas buvo atšauktas.
Sprendimas sustabdyti šarvuoto vieneto dislokavimą buvo perduotas per susitikimą anksčiau trečiadienį tarp JAV Europos kariuomenės vadavietės (EUCOM) ir JAV kariuomenės Europos ir Afrikos štabo darbuotojų, teigė vienas Gynybos departamento pareigūnas.
Pentagonas nenurodė, kaip šie mažinimai dera su platesne strategija, skirta Europos gynybai.
Kai kurie JAV kariuomenės pareigūnai buvo nustebinti, kad P.Hegsethas atšaukė jau pradėtą dislokavimą.
Tikėtina, kad šis sprendimas turės atgarsį Lenkijoje, kur didžioji brigados dalis turėjo būti dislokuota.
Kremlius: Putinas netrukus apsilankys Kinijoje
13:02
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netrukus apsilankys Kinijoje, o pasirengimas kelionei jau baigtas, ketvirtadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Per pastaruosius metus V.Putinas ir Xi Jinpingas buvo susitikę daugiau kaip 40 kartų, paskutinį kartą Pekine praėjusių metų rugsėjį.
Abu politikai 2022 m. vasarį, likus mažiau nei trims savaitėms iki Rusijos karo Ukrainoje, pasirašė „neribotos“ strateginės partnerystės sutartį.
Baltieji rūmai prakalbo apie Kinijos požiūrį į Hormuzą
12:08
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ketvirtadienį sutarė, kad Hormuzo sąsiauris turi likti atviras, pranešė Baltieji rūmai.
Šis susitarimas pasiektas abiem lyderiams susitikus Pekine.
„Abi pusės sutarė, kad Hormuzo sąsiauris turi likti atviras, siekiant palaikyti laisvą energijos išteklių judėjimą“, – nurodė Baltieji rūmai.
Nuo vasario 28 dienos, kai prasidėjo karas su JAV ir Izraeliu, Iranas iš esmės blokuoja laivybą per Hormuzo sąsiaurį, kuriuo paprastai gabenamas penktadalis pasaulio naftos ir dujų krovinių.
Nepaisant trapių paliaubų, galiojančių nuo balandžio 8 dienos, JAV įvedė savo jūrų blokadą Irano uostams.
Neįprastas Trumpui elgesys: paklausė, ar jie kalbėjo apie Taivaną
11:38
JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatsakė į žurnalistų klausimus, ar jis ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas ketvirtadienį per susitikimą kalbėjosi apie Taivaną.
CNN užfiksuotoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip JAV prezidentas du kartus klausiamas, ar buvo kalbėta apie Taivaną, jam pozuojant nuotraukai su Xi Jinpingu per jų ekskursiją po Dangaus šventyklą.
Trumpas pasielgė sau neįprastai
D.Trumpas, kuris paprastai būna atviras ir bendrauja su žiniasklaida, fotografuodamasis stovėjo petys į petį su Kinijos vadovu ir nieko neatsakė – du skirtingi žurnalistai uždavė šį klausimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Prie Emyratų užgrobtas laivas, jis plaukia Irano link
10:36 Atnaujinta 11:09
Jungtinės Karalystės (JK) jūrų agentūra (UKMTO) ketvirtadienį pranešė, kad prie Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) krantų netoli Hormuzo sąsiaurio nežinomi asmenys užgrobė laivą, kuris dabar plaukia Irano teritorinių vandenų link.
JK jūrų prekybos operacijų centro duomenimis, laivą, stovintį inkaravietėje už 38 jūrmylių (70 km) į šiaurės rytus nuo Fudžeiros, „užgrobė neįgalioti asmenys“ ir jis „dabar plaukia į Irano teritorinius vandenis“.
UKMTO nenurodė laivo pavadinimo ir teigė, kad atlieka tyrimą.
Fudžeira yra svarbus naftos eksporto terminalas ir pagrindinis JAE uostas už Persijos įlankos ribų. Per karą su Iranu jis ne kartą buvo atakuojamas.
Kas vyko anksčiau
Keli laivai buvo užpulti šiame svarbiame vandens kelyje arba netoli jo, Iranui tęsiant Hormuzo blokadą, o JAV – Irano uostų blokadą.
Nuo vasario 28 dienos, kai prasidėjo karas su JAV ir Izraeliu, Iranas iš esmės blokuoja laivybą per Hormuzo sąsiaurį, kuriuo paprastai gabenamas penktadalis pasaulio naftos ir dujų krovinių.
Nepaisant trapių paliaubų, galiojančių nuo balandžio 8 dienos, JAV įvedė savo jūrų blokadą Irano uostams.
Pietų Korėja sekmadienį pranešė, kad Hormuzo sąsiauryje į krovininį laivą pataikė neatpažintas orlaivis, o Kataras nurodė, kad į šalies vandenis iš Abu Dabio atplaukusį krovininį laivą pataikė dronas.
Kinijoje viešintis Trumpas tikisi „ilgo pokalbio“ su Xi Jinpingu apie Iraną
07:57
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Pekine susitikęs su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu pareiškė, kad abiejų supervalstybių laukia „fantastiška bendra ateitis“.
„Man garbė būti su jumis. Garbė būti jūsų draugu, o santykiai tarp Kinijos ir JAV bus geresni nei bet kada anksčiau“, – susitikime Didžiojoje liaudies salėje sakė D.Trumpas. Jis pridūrė, kad abi šalys turės „fantastišką bendrą ateitį“.
Xi Jinpingas D.Trumpui pasakė, kad abi šalys turėtų būti „partnerės, o ne varžovės“.
„Stabilūs Kinijos ir JAV santykiai yra naudingi pasauliui. Bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms, o konfrontacija kenkia abiem. Turėtume būti partneriai, o ne varžovai“, – kalbėjo Xi Jinpingas.
Kinijos lyderis pridūrė, kad jam malonu priimti D. Trumpą per pirmąją JAV prezidentų kelionę į Kiniją nuo 2017 metų, nes „pasaulis atsidūrė naujoje kryžkelėje“.
Susitikimo pradžioje Xi Jinpingas rankos paspaudimu pasveikino JAV prezidentą, atvykusį aptarti sudėtingų klausimų, įskaitant Iraną, prekybą ir Taivaną.
Xi Jinpingas pasitiko D.Trumpą prabangioje Didžiojoje liaudies salėje kiek po 10 val. vietos (5 val. Lietuvos) laiku.
D.Trumpui buvo patiestas raudonas kilimas, grojo karinis orkestras, buvo paleista šūvių salvė, o būrys moksleivių šokinėjo ir skandavo „Sveiki atvykę!“.
Lydimas D.Trumpo, Xi Jinpingas paspaudė rankas keliems JAV pareigūnams, tarp jų Pentagono vadovui Pete'ui Hegsethui ir valstybės sekretoriui Marco Rubio, kuris per visą savo karjerą garsėjo kaip aršus Pekino oponentas.
Iškilmingas priėmimas slepia didelę įtampą tarp didžiausių pasaulio ekonomikų.
Didžiąją 2025-ųjų dalį abi šalys praleido kariaudamos įspūdingą prekybos karą, be to, Vašingtonas ir Pekinas nesutaria daugeliu svarbių pasaulinių klausimų.
Naujas šio sąrašo papildymas – karas Irane – kelia grėsmę D.Trumpo pozicijoms derybose. Dėl šio konflikto jis jau buvo priverstas atidėti savo kelionę, iš pradžių planuotą kovo mėnesį.
JAV prezidentas teigė besitikintis „ilgo pokalbio“ su Xi Jinpingu apie Iraną, kuris didžiąją dalį JAV sankcionuojamos savo naftos parduoda Kinijai. Visgi D.Trumpas pabrėžė nemanantis, kad JAV reikia Pekino pagalbos dėl Irano.
Kiek kitokį toną pasirinko M.Rubio.
„Tikimės juos įtikinti imtis aktyvesnio vaidmens siekiant, kad Iranas atsisakytų to, ką daro dabar ir ką bando daryti Persijos įlankos (regione)“, – trečiadienį parodytame interviu transliuotojui „Fox News“ sakė M.Rubio.
