Ukraina teigia, kad Sumų regione rasta cheminio ginklo likučių

Ukraina teigia, kad šeštadienį humanitariniais koridoriais iš Ukrainos miestų buvo evakuoti 1 449 žmonės, tačiau vietos lyderis teigia, kad Rusijos apšaudymas viename iš miestų neleido šiems skaičiams būti didesniems, skelbia BBC.

Rytų Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus sakė, kad Rusija pažeidė paliaubų susitarimą atidengdama ugnį Lysyčiansko miesto centre.

Tai paskatino vietos gyventojus ieškoti saugumo rūsiuose ir nebandyti planuotų kelionių.

Evakuacija vyko iš kitų miestų ir miestelių, įskaitant 42 gyventojus iš už 11 km esančio Severodonecko ir 11 žmonių iš už 21 km į šiaurę esančios Rubižnės.

Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenko paskelbė, kad iš viso iš visos šalies evakuoti 1 149 žmonės – tačiau tai buvo mažesnis skaičius, nei skelbta keliomis ankstesnėmis dienomis.

Okupacinė Chersono administracija bando įtikinti vietos gyventojus, kad „Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos nekariauja su Ukrainos žmonėmis“ ir veikia žmonių labui.

Apie tai paskelbė Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba ir kartu paviešino propagandinę skrajutę.

Joje teigiama, esą karas prasidėjo dėl „Vakarų planų“ sunaikinti rusų ir ukrainiečių tautas. Pats karas vadinamas „operacija, kuria siekiama likviduoti antitautinį Kijevo režimą“.

Taip pat rašoma, esą ukrainiečiai patys kalti dėl Rusijos agresijos, nes būtent jie išsirinko šalies valdžią: „Jus ištikęs sielvartas yra Kijevo režimo nusikalstamos politikos rezultatas.“

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

„Tokie Rusijos propagandininkų veiksmai faktiškai yra tiesioginis pripažinimas, kad šis karas neturi nieko bendra su mitine „Donbaso gynyba“. Jo tikslas – Ukrainos valstybingumo sunaikinimas ir visos Ukrainos okupacija“, – paaiškino žvalgybininkai.

Propagandinėje skrajutėje taip pat įspėta: „Nemanykite, kad tai bus greita ir neskausminga“. Ukrainos žvalgyba šį teiginį vadina ypač aktualiu, atsižvelgiant į tai, kad okupacijos metu Chersono miesto kapinėse atsirado mažiausiai 824 nauji kapai.

Miesto gyventojai skrajutėje raginami bendradarbiauti su rusais ir įspėjami dėl pavojaus, kuris kyla priartėjus prie okupantų karių. Be to, ciniškai pridėta, kad „Rusijos kariuomenė nekovoja su Ukrainos kariais ir nešaudo taikių gyventojų“.

„Pažymėtina, kad šiandien Ukrainos ir tarptautiniai tyrėjai kruopščiai tiria visus nusikaltimus, kuriuos vykdo okupantai tiesioginiu Rusijos valdžios nurodymu.

Visi jie bus įrodymai specialiajam tribunolui tiek prieš tiesioginius nusikaltėlius, tiek prieš šalies okupantės valdžios viršūnėlę“, – reziumuoja žvalgyba.

Chersonas ir didžioji dalis Chersono srities okupuoti jau daugiau kaip mėnesį. Per tą laiką Chersone atsirado Donecko  „Izoliacijos“ analogas tiems, kurie nesutinka su okupaciniu režimu, kankinti.

Regionas taip pat yra ant humanitarinės katastrofos slenksčio. 106 gyvenvietės nebeturi elektros. Maisto ir vaistų gyventojai turi vis mažiau, o Rusijos kariai atima ir likusius.

Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson, sakoma abiejų lyderių pareiškimuose socialiniuose tinkluose.

„Papasakojau apie kritinę padėtį Mariupolyje, – sakoma V. Zelenskio pareiškime. – Aptarėme gynybinę paramą Ukrainai ir antirusiškų sankcijų sugriežtinimą“.

V.Zelenskis sakė padėkojęs M.Andersson už paramą Ukrainos narystei Europos Sąjungoje.

„Švedija ir ES nenuilstamai dirba, kad paremtų Ukrainą, įvestų tolesnes sankcijas Rusijai ir užtikrintų atsakomybę už karo nusikaltimus“, – sakoma M.Andersson pareiškime.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė nuotraukas, kuriose, jos teigimu, matyti kreiserio „Moskva“ įgula – tai pirmas kartas nuo laivo nuskendimo, kai matomi jo jūreiviai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Laivo „Moskva“ įgula

Didelė jūreivių grupė matoma Krymo uostamiestyje Sevastopolyje, kur juos apžiūri Rusijos karinio jūrų laivyno vyriausiasis vadas admirolas Nikolajus Jevmenovas.

Ministerija citavo admirolą N.Jevmenovą, kuris sakė, kad karininkai ir įgulos nariai „tęs savo tarnybą“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Laivo „Moskva“ įgula

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad jei Rusijos Federacija bus suinteresuota, ji tikrai atsakys į Ukrainos norą iškeisti išdavyste įtariamą parlamento narį Viktorą Medvedčuką į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karo belaisvius.

Valstybės vadovas tai pasakė interviu Ukrainos žiniasklaidai, kurio vaizdo įrašas buvo paskelbtas „Telegram“, skelbia UNIAN.

„Esame pasirengę iškeisti V.Medvedčuką, sąžiningai, visiškai pasirengę, į mūsų kariuomenę arba į tai, ką gali pasiūlyti Rusija. Manau, kad šiuos signalus perdavėme ir viešai, ir ne taip viešai. Jei jie susidomės, tikrai reaguos“, – sakė V.Zelenskis.

V.Medvedčukas ne tik vadovauja opozicinei partijai „Platforma – už gyvybę“, bet ir yra turtingas verslininkas, palaikantis glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jo dukros krikštatėvis.

Tačiau Kremlius anksčiau yra sakęs, kad nesvarstys jo mainų galimybės, nes jis yra „užsienio politikas“.

Šiandien humanitariniais koridoriais iš Ukrainos miestų buvo evakuoti 1 449 žmonės – mažiau nei penktadienį, kai buvo evakuoti 2 864 žmonės, pranešė aukšto rango pareigūnas, Kyrylo Tymošenko, Ukrainos prezidento vadovo pavaduotojas administracijos vadovas.

Dauningo gatvė patvirtino, kad Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas šiandien po pietų kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia „Sky News“.

Atstovas spaudai sakė: „Ministras pirmininkas šią popietę kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ministras Pirmininkas išreiškė pagarbą Ukrainos pajėgų, kurios toliau narsiai gina savo šalies laisvę, drąsai. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas ir Volodymyras Zelenskis

Prezidentas V.Zelenskis informavo ministrą pirmininką apie padėtį Mariupolyje, o ministras pirmininkas sakė, kad sveikina Ukrainos pasipriešinimą šiame mieste.

Jie aptarė ilgalaikio saugumo sprendimo Ukrainai poreikį, o ministras pirmininkas sakė, kad toliau glaudžiai bendradarbiaus su sąjungininkais ir partneriais, siekdamas užtikrinti, kad Ukraina galėtų apginti savo suverenitetą artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais.“

Pareiškime priduriama: „Premjeras informavo prezidentą V.Zelenskį apie praėjusią savaitę įsigaliojusias naujas Jungtinės Karalystės sankcijas ir pareiškė, kad Jungtinė Karalystė ir toliau teiks Ukrainai priemones, įskaitant šarvuotąsias mašinas, kad ši galėtų apsiginti artimiausiomis dienomis.

Ministras Pirmininkas sakė, kad tarptautinė parama Ukrainai tik stiprėja ir kad jis tebėra įsitikinęs, jog Ukrainai pavyks, o Putinui nepavyks.“

Rusijos karinio jūrų laivyno vadovas admirolas Nikolajus Jevmenovas susitiko su nuskendusio raketinio kreiserio „Moskva“ įgulos nariais ir pareiškė, kad jie ir toliau tarnaus laivyne, šeštadienį pranešė Rusijos naujienų agentūra „Tass“.

Ketvirtadienį Rusija pranešė, kad „Moskva“ nuskendo
sprogus šaudmenims. Ukraina teigė, kad į laivą pataikė jos raketa.

Socialiniuose tinkluose pasklido informacija, kad Mariupolyje prasidėjo aktyvus vyrų „valymas“. Ją patvirtino miesto mero patarėjas Piotras Andriuščenka.

Vyrai esą surenkami ir išvežami į Rusijos karių kontroliuojamą kaimą Bezymiannoje Donecko srityje, kur anksčiau laikė iš Mariupolio „evakuotus asmenis“.

Savo kanale „Telegram“ jis paskelbė greičiausiai vieno iš vietos gyventojų pranešimų ekrano kopijas.

Žinutėse sakoma, kad vyrai surenkami ir išvežami į Bezymiannoje. Ten esą paimami dokumentai, jie niekur neišleidžiami ir privalo laukti „įsakymo“.

Vyrai iš Mariupolio esą buvo išvežti tik su dokumentais, be jokių daiktų, nieko neleidžiant pasiimti su savimi. Žinučių autorius tikino, kad vyrai prastai maitinami, kai kuriems tenka miegoti sėdint.

„Pirmieji informacijos apie Mariupolyje prasidėjusį suaktyvėjusį vyrų valymą patvirtinimai“, – po cituotomis žinutėmis pakomentavo P.Andriuščenka.

Ukrainos gynybos ministro Aleksejaus Reznikovo teigimu, prie Mariupolio susitelkę daugiau nei 10 tūkst. Rusijos karių, jie bando užimti miestą.

Turtingiausias Ukrainos žmogus pažadėjo padėti atstatyti apgultą Mariupolio miestą, kuris nuo pat karo pradžios patiria didžiausią Rusijos agresijos smūgį, skelbia „Sky News“.

Rinatas Achmetovas, kuriam priklauso didžiausia Ukrainos plieno gamintoja „Metinvest“, sakė, kad jo verslo imperiją sugriovė aštuonerius metus Ukrainos rytuose vykstantys mūšiai, tačiau jis įsitikinęs, kad šalies „drąsūs kariai“ apgins pietinį miestą.

Jis sakė: „Mariupolis yra pasaulinė tragedija ir pasaulinis didvyriškumo pavyzdys. Man Mariupolis buvo ir visada bus Ukrainos miestas.

Tikiu, kad mūsų drąsūs kariai apgins miestą, nors suprantu, kaip jiems sunku.“

R.Achmetovas nepasidalijo savo dabartine buvimo vieta, bet sakė, kad vasario 16 d. buvo Mariupolyje. 

Jis teigė: „Aš kalbėjausi su žmonėmis gatvėse, susitikau su darbininkais. Mano siekis – grįžti į ukrainietišką Mariupolį ir įgyvendinti mūsų (naujos gamybos) planus, kad Mariupolyje gaminamas plienas galėtų konkuruoti pasaulinėse rinkose kaip anksčiau.“

Žurnalo „Forbes“ duomenimis, R.Achmetovo grynasis turtas 2013 m. siekė 15,4 mlrd. dolerių, o šiuo metu jis siekia 3,9 mlrd. dolerių. 

„Mums karas prasidėjo 2014 metais. Praradome visą savo turtą ir Kryme, ir laikinai okupuotoje Donbaso teritorijoje. Praradome savo verslą, tačiau tai padarė mus tvirtesnius ir stipresnius“, – pridūrė jis. 

„Esu įsitikinęs, kad SCM, kaip didžiausias šalies privatus verslas, atliks svarbų vaidmenį atkuriant pokario Ukrainą.

Mums neabejotinai reikės precedento neturinčios tarptautinės rekonstrukcijos programos, Maršalo plano Ukrainai.

Tikiu, kad po pergalės šiame kare mes visi atstatysime laisvą, europietišką, demokratišką ir sėkmingą Ukrainą.“ 

Šie komentarai pasirodė po to, kai „Metinvest“ pareiškė, kad niekada nevykdys veiklos Rusijos okupacijos sąlygomis.

Sulaikyto Ukrainos prorusiškos opozicijos lyderio Viktoro Medvedčiuko žmona paragino Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Borisą Johnsoną padėti organizuoti jos vyro ir Rusijos į nelaisvę paimtų britų kariškių mainus, skelbia BBC.

„Pone premjere, jūs turite didelę įtaką prezidentui Zelenskiui“, – sakė Oksana Marčenko kreipimesi, paskelbtame per „YouTube“.

VIDEO: Message of Oksana Marchenko to British Prime Minister Boris Johnson

Message of Oksana Marchenko to British Prime Minister Boris Johnson

„Jei nesate abejingas savo pavaldinių likimui, padėkite jų šeimoms ir draugams grąžinti [juos], padėkite man grąžinti Viktorą.“

Anksčiau BBC pranešė apie britų kario Aideno Aslino šeimos susirūpinimą po to, kai Rusijos žiniasklaida pranešė apie jo suėmimą Mariupolio mieste. A.Aslinas, dvigubą pilietybę turintis asmuo, gimęs Niuarke, Notingemšyro grafystėje, buvo vienas iš dviejų O.Marčenko minėtų vyrų.

Ukrainos saugumo tarnybų paskelbta nuotr./Viktoras Medvedčukas

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova savo telegramos kanale pareiškė, kad tikisi, jog B.Johnsonas „nepavėluos atsakyti“.

Antradienį Ukrainos saugumo agentai sulaikė V.Medvedčuką, kai jis, matyt, bandė pabėgti į Rusiją. Jam anksčiau buvo skirtas namų areštas dėl įtarimų valstybės išdavyste, bet jis pabėgo, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į šalį.

Jis ne tik vadovauja opozicinei partijai „Platforma – už gyvybę“, bet ir yra turtingas verslininkas, palaikantis glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jo dukros krikštatėvis.

Tačiau Kremlius anksčiau yra sakęs, kad nesvarstys jo mainų galimybės, nes jis yra „užsienio politikas“.

Šeštadienį Lvivo Lychakovskio rajono teismas leido suimti Ukrainos parlamentarą, Vladimiro Putino dukros krikštatėvį Viktorą Medvedčuką be galimybės jį paleisti už užstatą.

Valstybės išdavyste ir pagalba teroristinei organizacijai įtariamas parlamento narys Viktoras Medvedčukas pabėgo iš namų arešto. Kovo 18 d. tyrimą atliekantis teisėjas patenkino tyrėjo prašymą skirti V.Medvedčiukui kardomąją priemonę jam nedalyvaujant.

Feisbuke paskelbta nuotr./Viktoras Medvedčukas

Balandžio 12 d. per specialią Ukrainos saugumo tarnybos operaciją jis buvo sulaikytas.

Balandžio 13 d. Lvivo Lychakovskio rajono teismas areštavo 154 V.Medvedčuko ir jo žmonos Oksanos Marčenko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto objektus.

V.Zelenskis pasiūlė iškeisti V.Medvedčuką į Rusijos į nelaisvę paimtus Ukrainos kariškius.

Taikos sutartį su Rusija gali sudaryti du atskiri dokumentai. Tokią nuomonę šeštadienį, bendraudamas su Ukrainos žiniasklaida, išsakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Anot jo, vienas dokumentas gali būti susijęs su saugumo garantijomis, o kitas – tiesiogiai su Ukrainos ir Rusijos santykiais.

„Manau, kad tai galėtų būti du skirtingi dokumentai. Saugumo garantijos iš tų, kurie yra pasiruošę šioms saugumo garantijoms. Ir atskiras dokumentas su Rusija", – vardijo prezidentas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Maskva esą norėtų vieno susitarimo, kuriame būtų išspręstos visos problemos. „Tačiau ne visi mato save prie stalo su Rusija, - paaiškino V.Zelenskis. - Jiems saugumo garantijos Ukrainai yra viena problema, o susitarimai su Rusija - kita.

Rusija nori, kad viskas būtų viename dokumente, o žmonės sako: atsiprašau, matėme, kas nutiko Bučoje ir Borodiankoje, aplinkybės keičiasi.“

V.Zelenskis taip pat nurodė, kad Jungtinė Karalystė, JAV, Italija ir Turkija rodo pasirengimą tapti Ukrainos garantais, tačiau galutinio atsakymo dar niekas nepateikė.

Ukrainos parlamentas paskelbė nuo Rusijos agresijos pradžios žuvusių žurnalistų sąrašą. Jame – 21 pavardė, minimas ir neseniai nužudytas dokumentinių filmų režisierius Mantas Kvedaravičius.

Pasak sąrašą sudariusio Aukščiausiosios Rados Žodžio laisvės klausimų komiteto, jame nurodyti žiniasklaidos atstovai, kurių žūtis patvirtinta dokumentais.

Taip pat skaitykite: Sužadėtinės liudijimas: paskutinės Manto Kvedaravičiaus savaitės Mariupolio pragare

Prie pavardžių nedetalizuota, kurioms žiniasklaidos priemonėms žmonės atstovavo, dėl ko žuvo, kas užfiksavo žūtį.

Tačiau tinklalapis meduza.io atkreipė dėmesį, kad sąraše paminėtas Lietuvos režisierius M.Kvedaravičius, JAV dokumentalistas Brentas Renaud, „The Insider“ žurnalistė rusė Oksana Baulina, Ukrainos fotografas Maksimas Levinas.

Manto Kvedaravičiaus gyvenimo akimirkos

+18

Jei Rusijos Federacija sunaikins Mariupolį ginančius Ukrainos karius, tolesnės taikos derybos taps neįmanomos, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu portalui „Ukrayinska pravda“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Anksčiau pranešta, kad Rusijos remiamos Donecko liaudies respublikos (DLR) vadovas pareiškė, jog Mariupolyje likę ir pasiduoti atsisakantys ukrainiečių kovotojai bus sunaikinti.

„Mariupolis – tai gali būti kaip dešimt Borodiankų, ir aš noriu pasakyti, mūsų kariuomenės, mūsų vaikinų sunaikinimas nutrauks visas derybas. Mes nekeičiame teritorijų ir savo žmonių. Kuo daugiau bus Borodiankų, tuo [derėtis] bus sunkiau“, – sakė V.Zelenskis.

Tame pačiame interviu prezidentas sakė, kad derybos su Rusija dėl Mariupolio tęsiamos, nors derybininkais nebepasitikima. Ukraina nori užsitikrinti paliaubas, kad galėtų paimti sužeistuosius, moteris ir vaikus, tačiau tai priklauso nuo Rusijos norų.

„Jie siūlo mūsų žmonėms pasiduoti. Ten su mūsų kariais elgiamasi kitaip. Ir jūs tai puikiai žinote. Yra kariuomenių, kurių jie nekenčia, ir vargu ar jos išlaikys juos gyvus“ – apibendrino V.Zelenskis.

Balandžio 16 d. Sankt Peterburge buvo palaidotas 8-osios armijos vado pavaduotojas generolas majoras Vladimiras Petrovičius Frolovas, praneša UNIAN.

Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas sakė, kad Frolovas „žuvo drąsuolio mirtimi“ mūšiuose „prieš Ukrainos priešą“, pranešė Rusijos laikraštis „Fontanka.ru“.

Laidotuvės vyko Serafimovsko kapinėse su karinėmis iškilmėmis.

Taip pat pažymima, kad balandžio 12 d. Sankt Peterburge buvo palaidotas pulkininkas leitenantas Miras Bašakovas, taip pat likviduotas Ukrainoje.

Anksčiau Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Rusija palaidojo daugiau Ukrainoje žuvusių karių, nei oficialiai pripažino.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo apie 20 000 Rusijos karių. Taip pat buvo sunaikinta daugiau kaip 750 tankų ir 160 naikintuvų.

Zaporižioje buvo numuštos dvi rusų okupantų raketos, tačiau nuolaužos sužeidė moterį, „Telegram“ žinute pranešė Zaporižios regiono karinė administracija.

„Viename iš Zaporižios rajonų oro pavojaus metu kilo avarinė situacija. Preliminariais duomenimis, priešlėktuvinės gynybos priemonės numušė dvi priešo raketas, kurių nuolaužos nukrito gyvenamajame rajone“, – sakoma pranešime.

„Nuostolių mastas ir nukentėjusiųjų skaičius tikslinami. Pirminiais duomenimis, stiklo šukės sužalojo 29 metų moterį, kuri jau išvežta į ligoninę. Medikų teigimu, jos gyvybei pavojaus nėra“, – buvo pranešta.

Rusijos okupacinės pajėgos Chersono srityje gegužės pradžioje planuoja surengti pseudoreferendumą dėl vadinamosios Chersono srities (ChNR) sukūrimo.

Tai feisbuke pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinė Liudmyla Denysova.

Pasak jos, Chersone planuojama pasinaudoti 2014 m. Luhanske ir Donecke okupantų surengtų pseudoreferendumų schema, kai vietoj bet kokio tautos valdžios identifikavimo buvo sukurtas tik vaizdelis Rusijos televizijai.

„Liudininkų teigimu, spaustuvėje Naujojoje Kachovkoje spausdinami „referendumo“ biuleteniai. Akivaizdu, kad visi „balsavimo“ rezultatų protokolai bus parengti iš anksto ir atvežti į regioninį centrą“, – sakoma pranešime.

Pseudoreferendumą planuojama surengti gegužės 1-10 d. „Per šį laikotarpį jie ketina uždaryti įvažiavimą ir išvažiavimą į ir iš Chersono bei nutraukti visas komunikacijas“, – pridūrė L.Denisova.

„Okupantams bus sunku surengti „referendumą“, nes didvyriški visos Chersono srities gyventojai ir toliau ateina į okupantų protestus su šūkiais „Chersonas – tai Ukraina!“ nepaisant to, kad Rusijos pajėgos naudoja ginklus ir jėgą mitingams išvaikyti“, – sakė L.Denisova.

Daugelis iš beveik 5 mln. žmonių, pabėgusių iš Ukrainos, liko be namų, į kuriuos galėtų grįžti, šeštadienį pranešė JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR, o per pastarąsias 24 valandas iš šalies išvyko dar 40 tūkst. žmonių.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR informavo, kad nuo Rusijos įsiveržimo pradžios vasario 24-ąją, pabėgo iš viso 4 836 445 ukrainiečiai – 40 200 žmonėmis daugiau nei penktadienį.

JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) teigia, kad dar beveik 215 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – daugiausia studentų ir darbuotojų migrantų – taip pat pasitraukė į kaimynines šalis, o tai reiškia, kad iš viso nuo karo pradžios iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 5 mln. žmonių.

Tai yra viena greičiausiai augančių žmonių perkėlimo ir humanitarinių krizių.

Pabėgėlių registracijos ir paskirtymo centras Kauno kultūros centre

+28

„Didžiausias žmonių noras yra grįžti namo. Tačiau daugeliui liko be namų, į kuriuos galėtų grįžti, nes jie buvo sunaikinti, apgadinti arba yra nesaugioje vietoje“, – pažymėjo JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) atstovė Ukrainoje Karolina Lindholm Billing.

„Būstas yra viena iš didžiausią susirūpinimą keliančių sričių. Nors šimtai tūkstančių žmonių dabar apsistoja laikinuose priėmimo centruose arba priimančiose šeimose, kurios mielaširdingai atvėrė savo namų duris, <...> reikia rasti ilgalaikių sprendimų“, – pridūrė pareigūnė.

Beveik 2,75 mln. ukrainiečių pabėgėlių – beveik šeši iš 10 – pabėgo į Lenkiją. Rumuniją pasiekė daugiau nei 730 tūkst. žmonių.

UNHCR duomenys rodo, kad vasarį pabėgo beveik 645 tūkst. ukrainiečių, kovą – beveik 3,4 mln., o šį mėnesį iki šiol iš šalies išvyko daugiau nei 800 tūkst. ukrainiečių.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

Savo namus buvo priversti palikti beveik du trečdaliai visų Ukrainos vaikų, įskaitant tebesančius savo šalyje.

TMO vertinimais, 7,1 mln. žmonių yra palikę savo namus, bet neišvykę iš Ukrainos.

Iki invazijos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose buvo 37 mln. gyventojų. Į šį skaičių nepatenka Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų šalies rytuose kontroliuojamų teritorijų gyventojai.

Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai.

Lenkija

UNHCR duomenimis, beveik šeši dešimtadaliai ukrainiečių pabėgėlių – iš viso 2 744 778 – kirto Lenkijos sieną.

Daugelis žmonių, per sieną patenkančių pirmiausia į artimiausias vakarines kaimynes, toliau tęsia kelionę į kitas Šengeno erdvei priklausančias Europos šalis.

TMO atstovė Medykos perėjoje pietryčių Lenkijoje Magdalena Tosheva (Magdalena Toševa) teigė, kad nepaisant atvykstančiųjų skaičiaus mažėjimo, pabėgėliams vis dar reikia prieigos prie informacijos, transporto, apgyvendinimo, darbo ir išsilavinimo.

„Iš kitos sienos pusės žmonės atvyko įsitempę, pavargę ir sušalę“, – kalbėjo ji.

„Pažeidžiami žmonės daugiausia yra moterys su labai mažais vaikais, neturinčios sprendimų, artimųjų čia, be apsauginės aplinkos“, – pridūrė M. Tosheva.

Rumunija

Į kaimyninę Rumuniją įvažiavo 732 473 žmonės iš Ukrainos. Didelę dalį jų sudaro asmenys, atvykę per Moldovą.

Manoma, kad didžioji jų dauguma išvyko į kitas šalis.

Rusija

Į Rusiją atvyko 484 725 pabėgėliai iš Ukrainos.

Be to, vasario 18–23 dienomis į Rusiją atvyko 105 tūkst. žmonių iš prorusiškų Rytų Ukrainos regionų Donecko ir Luhansko.

Vengrija

Remiantis JT agentūra, Vengrijos sieną iki šiol kirto iš viso 454 098 ukrainiečių pabėgėliai.

Moldova

Moldovos siena yra arčiausiai didelio Ukrainos uostamiesčio Odesos.

Šios ES nepriklausančios ir vienos neturtingiausių Europoje valstybių sieną kirto 421 130 ukrainiečiai.

Dauguma pabėgėlių, atvykusių į 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, keliavo toliau į kitas valstybes, bet maždaug 100 tūkst. pasiliko, įskaitant 50 tūkst. vaikų. Iš pastarųjų tik 1 800 sudaryta galimybė lankyti mokyklas.

Slovakija

Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sieną su Ukraina, atvyko 332 707 pabėgėliai iš Ukrainos.

Baltarusija

Į Rusijos artimą sąjungininkę Baltarusiją pasitraukė 22 827 pabėgėliai.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas pareiškė, kad ginklų perdavimas iš Europos šalių Ukrainai užtrunka „per ilgai“.

Tviteryja Mychailas Podoliakas teigė, kad Ukraina dar negavo prašomų ginklų, ir paragino šalis siųsti įrangą „dabar“.

Anksčiau šią savaitę Ukrainos patarėjas atidavė pagarbą kariams, ginantiems apgultą pietinį Mariupolio uostą, tačiau pripažino, kad jiems trūksta atsargų.

Jis sakė: „Jie kovoja po bombomis dėl kiekvieno miesto metro. Jie verčia (Rusiją) mokėti nepaprastai didelę kainą“.

Rusijos remiamos Donecko liaudies respublikos (DLR) vadovas pareiškė, kad Mariupolyje likę ir pasiduoti atsisakantys ukrainiečių kovotojai bus sunaikinti, praneša BBC.

Rusijos sąjungininkų kariai yra arti pietinio Mariupolio miesto užėmimo, tačiau manoma, kad ukrainiečių pajėgos priešinasi puolimui iš uosto teritorijos ir gamyklos „Azovstal“ – didžiulės geležies ir plieno gamyklos.

Pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose ukrainiečių pajėgos žada nepasiduoti iš savo pozicijų.

Karo žiaurumas Mariupolyje

+4

Šią savaitę Maskva pareiškė, kad Mariupolyje pasidavė daugiau kaip 1 000 ukrainiečių jūrų pėstininkų, tačiau Ukraina šį teiginį paneigė.

Kalbėdamas su žurnalistais Mariupolyje, DLR vadovas Denisas Pušilinas sakė: „Tie reguliariosios kariuomenės kariai, kaip ir jūrų pėstininkai, kuriuos matėte, kurie yra pasirengę pasiduoti, pasidavė.“

„O nacionalistai, t. y. nacionalistinių batalionų nariai, pasirodo, neketina pasiduoti, todėl jie turi būti likviduoti.“

Filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip D.Pušylinas, stovėdamas šalia čečėnų politiko Adamo Delimchanovo ir apsuptas karių, daro pareiškimą, parodė Rusijos naujienų kanalas „Rossija 24“.

Mariupolis yra teritorijoje, į kurią pretenduoja vadinamoji DLR, ir turi strateginę reikšmę Rusijos kariuomenei, siekiančiai sukurti sausumos kelią tarp Krymo vakaruose ir Donbaso rytuose.

Po Rusijos okupantų raketų atakos dviejuose Charkivo rajonuose jau užfiksuoti du žuvę žmonės, „Telegram“ žinute pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra. Pranešama, kad 18 žmonių sužeista.

VIDEO: „Kalibr“ raketa smogė Charkivui – žuvo mažiausiai 2 žmonės, dar apie 20 buvo sužeista

„Kalibr“ raketa smogė Charkivui – žuvo mažiausiai 2 žmonės, dar apie 20 buvo sužeista

Reuters

„Tyrimo duomenimis, 2022 m. balandžio 16 d. apie 11.45 val. Rusijos kariškiai, naudodami ilgojo nuotolio sparnuotąją raketą „Kalibr“, apšaudė Charkivo Slobodsko ir Osnaja rajonus. Per apšaudymą žuvo du civiliai ir dar 18 buvo sužeisti. Taip pat buvo apgadinti ir sugriauti gyvenamieji namai, automobiliai, turgus ir parduotuvės“, – sakoma pareiškime.

Charkivo srities prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, susijusio su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis).

Pranešama, kad nuo pirmadienio bus visiškai uždarytas įvažiavimas į Mariupolį ir išvažiavimas iš jo, todėl miestas gali būti uždarytas ir užkirstas kelias tolesnei humanitarinei evakuacijai, skelbia BBC.

Miesto mero Petro Andriuščenkos patarėjas „Telegram“ žinute pranešė, kad Rusijos pajėgos planuoja nuo balandžio 18 d. uždrausti žmonėms išvykti iš Mariupolio arba į jį įvažiuoti.

Mero pavaduotojas Serhijus Orlovas sakė, kad toks draudimas jau galioja pastarąsias keturias ar penkias dienas.

S.Orlovas nebėra Mariupolyje, bet prasitarė, kad palaiko ryšius su tais, kurie ten yra. Jis sakė, kad Rusija planuoja pratęsti šią politiką dar savaitei nuo pirmadienio. Jis pridūrė manantis, kad Rusijos pajėgos planuoja įgyvendinti „griežtesnes“ taisykles mieste, numatydamos kontrolės postus, kad būtų galima stebėti ir riboti judėjimą tarp rajonų.

JAV pareigūno teigimu, didėja susirūpinimas, kad Ukrainos pajėgoms reikia greičiau pristatyti daugiau šaudmenų, ypač artilerijos šaudmenų, nes artimiausiomis dienomis laukiama sunkių antžeminių kovų su Rusijos daliniais, skelbia CNN.

Nors Jungtinės Valstijos, teikdamos naują saugumo pagalbą, apie kurią šią savaitę paskelbė prezidento Joe Bideno administracija, siunčia Ukrainai 18 155 mm buksyruojamų haubicų ir 40 000 artilerijos šovinių, net ir šis kiekis gali būti sunaudotas per kelias dienas, todėl Ukrainos pajėgoms gali pritrūkti amunicijos, sakė pareigūnas.

Pareigūnas pažymėjo, kad per kai kurias sunkias ankstesnes kovas Ukrainos pajėgos per dieną iššaudavo iki tūkstančių artilerijos sviedinių. 

JAV mano, kad ateityje tikėtina Rusijos strategija yra perkelti ginklus ir karius į Rytų Ukrainą iš dabartinių pozicijų šiaurėje, o tada apsupti ir atkirsti ten esančias Ukrainos pajėgas, sakė pareigūnas.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley kasdien skambina telefonu kolegoms regione, kad paskatintų juos kuo greičiau siųsti Ukrainai daugiau ginklų ir atsargų, rašo CNN.

Šios savaitės pradžioje Pentagonas priėmė aštuonių didžiausių kariuomenės pagrindinių rangovų vadovus, kad išsiaiškintų, kaip greičiau apginkluoti Ukrainą.

Apskritojo stalo diskusijoje, kuriai vadovavo gynybos sekretoriaus pavaduotoja Kathleen Hicks, daugiausia dėmesio skirta Pentagono tikslams toliau tiekti ginklus Ukrainai, kartu sugebant palaikyti JAV pajėgų parengtį ir remti sąjungininkų gynybą.

Rusijos kariai šeštadienį raketomis apšaudė Charkivą. Pataikius į vieną iš centrinių miesto rajonų, žuvo vienas žmogus, bemaž dvi dešimtys buvo sužeisti, praneša UNIAN.

„Rusai toliau terorizuoja Charkivo ir regiono civilius gyventojus, - paskelbė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas. - Šiandien okupacinė raketa pataikė į vieną centrinių Charkovo miesto rajonų.

18 žmonių buvo sužeisti ir paguldyti į gydymo įstaigas. Deja, 1 žmogus mirė vietoje.“

VIDEO: „Kalibr“ raketa smogė Charkivui – žuvo mažiausiai 2 žmonės, dar apie 20 buvo sužeista

„Kalibr“ raketa smogė Charkivui – žuvo mažiausiai 2 žmonės, dar apie 20 buvo sužeista

Reuters

Rusijos karinės pajėgos apšaudė Lysičansko, esančio Severodonecko srityje, naftos perdirbimo gamyklą, pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Dar ryte orkai smogė naftos įmonei, kilo 5000 kvadratinių metrų ploto gaisras, gesinimas tebevyksta. Tai ne pirmas šios naftos perdirbimo gamyklos apšaudymas. Rašistai sistemingai siekia ją išsekinti. Čia nėra degalų. Dega naftos dumblo likučiai“, – sakė S.Haidajus.

Tuo pat metu, pasak jo, rusai ir toliau atakuoja gyvenamuosius Lysičansko rajonus.

Prancūzijos kosmetikos bendrovė „L'Occitane“ pranešė, kad uždarys savo parduotuves ir interneto svetainę Rusijoje, taip pakeisdama savo pirminį sprendimą palikti jas atidarytas.

Klientai grasino boikotuoti prekės ženklą, o šis teigė, kad palikdamas parduotuves atidarytas apsaugotų darbuotojus nuo galimų „atsakomųjų veiksmų“.

Tačiau penktadienį išplatintame pareiškime grožio įmonė teigė, kad parduotuves uždarys dėl „didžiulių žmonių kančių ir stiprėjančių karinių veiksmų Ukrainoje“.

123RF.com nuotr./L'Occitane parduotuvė

„L'Occitane“ kosmetika prekiaujama daugiau kaip 3 085 mažmeninės prekybos vietose visame pasaulyje, o jos pardavimai praėjusiais metais siekė 1,5 mlrd. eurų (1,3 mlrd. svarų sterlingų).

Konkuruojantys grožio prekių ženklai „L'Oreal“ ir „Estee Lauder“ yra tarp šimtų tarptautinių bendrovių, kurios, protestuodamos prieš karą, jau uždarė parduotuves ir nutraukė prekybą internetu Rusijoje.

Vakarų bendrovių uždarymas Rusijoje turi ne tik finansinių pasekmių, bet ir simbolinę reikšmę, nes prieš 30 metų žlugus komunizmui Sovietų Sąjungoje, jos vis dažniau dalyvavo šioje šalyje.

Rusijos valdžia, vis labiau griežtindama kampaniją prieš kitaminčius, penktadienį „užsienio agentais“ paskelbė kelis garsius Kremliaus kritikus, tarp jų dokumentinių filmų kūrėją Jurijų Dudą ir politologę Jekateriną Šulman.

Rusijos Teisingumo ministerijos pareiškime sakoma, kad ji į „užsienio agentų“ sąrašą įtraukė dar devynis asmenis, įskaitant 35 metų J.Dudą, 43 metų J.Šulman ir 59 metų karikatūristą Sergejų Jelkiną.

Į sąrašą taip pat įtraukti garsūs žurnalistai: 38 metų Romanas Dobrochotovas ir 40 metų Karenas Šainianas. 

R.Dobrochotovas įkūrė tiriamosios žurnalistikos tinklalapį „The Insider“, o K.Šainianas yra homoseksualumo neslepiantis redaktorius, prodiuseris ir gėjų teisių gynėjas.

Viena iš labiausiai cituojamų Rusijos politikos analitikų J.Šulman neseniai išvyko į Vokietiją dirbti tiriamojo darbo. Naujienų agentūrai AFP ji sakė, jog seniai tikėjosi būti priskirta „užsienio agentams“.

„Kodėl tik dabar?“ – tviteryje parašė ji.

Vasario 24 dieną prasidėjus Maskvos įsiveržimui į provakarietišką kaimyninę Ukrainą, Rusija pradėjo dar įnirtingiau tildyti Kremliaus kritikus.

Nepriklausomos žiniasklaidos priemonės buvo uždarytos ar sustabdė darbą, dešimtys tūkstančių rusų išvyko iš šalies protestuodami prieš Kremliaus politiką.

„Užsienio agento“ statusas primena sovietmečio terminą „liaudies priešas“ ir suteikiamas asmenims ar grupėms, finansuojamiems iš užsienio ir dalyvaujantiems bet kokioje „politinėje veikloje“.

„Užsienio agentais“ pripažinti subjektai privalo atskleisti finansavimo šaltinius ir atitinkamai žymėti visus savo tekstus, vaizdo įrašus bei įrašus socialinėje žiniasklaidoje.

Po šeštadienio ryto raketų smūgių Ukrainos sostinėje žuvo vienas žmogus ir keli buvo sužeisti, pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko, skelbia „Sky News“.

V.Klyčko pridūrė, kad gelbėtojai kovoja dėl per smūgius sužeistų žmonių gyvybių.

„Kyjivas buvo ir tebėra agresoriaus taikinys“, – sakė V.Klyčko.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas po apšaudymo šeštadienį

Šeštadienį Ukrainos pietinėse Mykolajivo ir Chersono srityse po Rusijos karinio laivo nuskendimo Juodojoje jūroje situacija tampa „vis priešiškesnė“, pareiškė Ukrainos pareigūnai, skelbia CNN.

„Per pastarąją parą situacija Ukrainos pietuose pasižymėjo didėjančia priešiška agresija“, – sakoma Ukrainos Pietų operatyvinės vadovybės vaizdo pareiškime.

„Desperatiškai bandydama įsitvirtinti ir išlaikyti pozicijas pietiniame fronte, gėdingiausia pasaulyje kariuomenė persekioja civilius Mykolajivo ir Chersono srityse, – priduriama pareiškime. - Kai kuriose vietovėse užfiksuotas snaiperių darbas“.

Teigiama, kad Rusijos pajėgos „įsiuto dėl nuostolių Juodojoje jūroje“ – dėl Rusijos valdomų raketų kreiserio „Moskva“ nuskendimo – ir „sustiprino raketų grėsmę“ regione.

Mykolajivas ir kelios kitos regiono gyvenvietės buvo smarkiai apšaudomos, taip pat ir iš kasetinių šaudmenų, sakoma pareiškime.

Nuo vasario 28 d. iki balandžio 15 d. Chersono miesto kapinėse atsirado daugiau kaip 800 naujų kapų, pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos, remdamasis Londone įsikūrusia žmogaus teisių organizacija „Centre for Information Resilience“ (CIR), skelbia UNIAN.

CIR stebi daug kapų ir kapinių Rusijos okupuotose teritorijose, taip pat regionuose, šalia kurių įsikūrusi Rusijos kariuomenė.

Remiantis vasario 28 d. – balandžio 15 d. „Planet Lab“ gautomis palydovinėmis nuotraukomis, kapinėse miesto pakraštyje, į rytus nuo oro uosto, atsirado mažiausiai 824 nauji kapai.

Chersonas ir didžioji Chersono srities dalis jau daugiau nei mėnesį yra okupuoti. 

Regionas atsidūrė ant humanitarinės katastrofos slenksčio. Pasak ombudsmenės Liudmilos Denisovos, 106 gyvenvietės vis dar neturi elektros. Maisto ir vaistų lieka vis mažiau, o rusų okupantai iš gyventojų atima paskutinius daiktus.

Ukraina reikalauja, kad Rusija be jokių sąlygų paleistų ir perduotų civilius gyventojus Ukrainos pusei. Rusijos nelaisvėje yra apie 1 000 Ukrainos civilių, pusė jų – moterys, ir 700 kariškių, televizijai sakė laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk, kurią cituoja UNIAN.

„Jie paėmė į nelaisvę apie tūkstantį žmonių. Pusė jų – moterys. Kartoju dar ir dar kartą, galbūt Rusija mane išgirs, mes nekeisime kariškių į civilius. Tai draudžia Ženevos konvencijos. Reikalaujame besąlygiškai paleisti ir perduoti civilius gyventojus Ukrainos pusei. Mūsų karinė galia yra maždaug vienoda. Mes turime daugiau nei 700 jų kalinių, o jie – maždaug tiek pat“, – sakė ji. 

Dėl balandžio 14 d. paleistų kalinių I.Vereščiuk pasakė tik tiek, kad Rusijos Federacija nesilaiko Ženevos konvencijos.

Rusijos užsienio reikalų ministerija uždraudė Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui, užsienio reikalų sekretorei Liz Truss, gynybos sekretoriui Benui Wallace'ui ir dar 10 Didžiosios Britanijos vyriausybės narių atvykti į Rusiją.

Tokio žingsnio buvo imtasi „atsižvelgiant į precedento neturinčius priešiškus Didžiosios Britanijos vyriausybės veiksmus, ypač sankcijų įvedimą aukštiems Rusijos pareigūnams“, – sakoma ministerijos pareiškime ir priduriama, kad ji netrukus išplės šį sąrašą. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos okupacinių pajėgų padaryta žala Ukrainos transporto infrastruktūrai šiuo metu kelia didelių sunkumų pristatant humanitarinę pagalbą į anksčiau Rusijos apgultas teritorijas, tviteryje skelbė JK žvalgyba.

Agentūra teigė, kad kelių infrastruktūra nuo konflikto nukentėjusiose Ukrainos teritorijose patyrė didelę žalą.

„Rusijos pajėgos, atsitraukdamos iš šiaurės, pablogino padėtį, nes sunaikino tiltus, užminavo pagrindinius kelius ir paliko transporto priemones“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad Černihivo apylinkėse išliko tik vienas pėsčiųjų tiltas per Desnos upę.

Vakarų Ukrainos Lvivo srities karinės administracijos vadovas sakė, kad Ukrainos priešlėktuvinės sistemos numušė Rusijos sparnuotąsias raketas, kurios šeštadienio rytą buvo paleistos į Lvivo sritį, skelbia CNN.

„Balandžio 16 d. rytą į Lvivo sritį buvo paleistos raketos iš Rusijos okupantų lėktuvų Su-35, – sakė srities karinis gubernatorius Maksimas Kozyckis. – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų priešlėktuvinių raketinių pajėgų Vakarų oro pajėgų vadavietės padaliniai sunaikino keturias sparnuotąsias raketas“. 

M.Kozyckis taip pat teigė, kad raketas paleidę Rusijos orlaiviai pakilo iš kaimyninės Baltarusijos Baranovičių aerodromo.

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 200 vaikų, daugiau nei 360 buvo sužeista, šeštadienį paskelbė Generalinė prokuratūra.

Daugiausia žuvusiųjų – Donecko ir Kijevo srityse (atitinkamai 117 ir 105), mažiausiai vaikų gyvybių pareikalavo kovos Sumų ir Žytomiro srityse (atitinkamai 16 ir 15).

VIDEO: Sumų gyventojų siaubas nesibaigia: negali ramiai apraudoti žuvusiųjų – užminuotos net kapinės

Sumų gyventojų siaubas nesibaigia: negali ramiai apraudoti žuvusiųjų – užminuotos net kapinės

Reuters

Penktadienį buvo paskelbta, kad per per apšaudymą viename iš Charkivo rajonų nukentėjo penki vaikai. Du iš jų, įskaitant 7 mėnesių mažylį, žuvo. Iš viso gyvybės neteko 11 žmonių.

Per Rusijos kariuomenės apšaudymus ir bombardavimą buvo apgadinta 1 018 mokymo įstaigų, 95 iš jų visiškai sugriautos.

Rusijos karių įvykdyti karo nusikaltimai Bučoje

+16

Iš viso nuo karo pradžios žuvo 1 982 civiliai žmonės. Tokį skaičių, remdamasis Jungtinių Tautų (JT) statistika, šeštadienį paskelbė portalas zn.ua.

JT duomenimis, iš visi nukentėjo 4 633 taikūs gyventojai. Tarp jų yra mažiausiai 511 vyrų, 323 moterys, 34 mergaitės ir 56 berniukai. Dar 72 vaikų ir 986 suaugusiųjų lyties kol kas nepavyko nustatyti.

Tai nėra galutiniai duomenys ir jie nesutampa su Generalinės prokuratūros informacija, kadangi aukų skaičius aktyvių karo veiksmų zonose, okupuotose ir neseniai išlaisvintose teritorijose dar tikslinamas. Manoma, kad realūs skaičiai yra kur kas didesni.

2 651 civilis gyventojas buvo sužeistas.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja patvirtino, kad šiandien susitarta dėl devynių humanitarinių koridorių, kuriais bus galima evakuoti civilius gyventojus.

Iryna Vereščuk sakė, kad vėl bus bandoma evakuotis iš apgulto Mariupolio miesto, kuris nuo pat karo Ukrainoje pradžios susiduria su nesiliaujančiomis Rusijos atakomis.

Tie, kurie vis dar lieka pietiniame uostamiestyje, galės išvykti asmeniniais automobiliais, sakė ji.

Penki iš devynių evakuacijos koridorių yra iš Ukrainos Luhansko srities šalies rytuose.

Vašingtonas, balandžio 16 d. (AFP-BNS). Rusija oficialiai pasiskundė Jungtinėms Valstijoms dėl jų karinės pagalbos Ukrainai ir įspėjo dėl „nenuspėjamų pasekmių“, jei bus tiekiama pažangi ginkluotė, pranešė amerikiečių žiniasklaida.

Šios savaitės diplomatinėje notoje Maskva įspėjo JAV ir NATO nesiųsti Kyjivui „opiausių“ ginklų ir sakė, kad tai „kursto“ situaciją ir gali turėti „nenuspėjamų pasekmių“, rašė laikraštis „The Washington Post“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Įspėjimas buvo pareikštas tą pačią savaitę, kai JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo naują 800 mln. dolerių (735,4 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, apimantį sraigtasparnius, haubicas ir šarvuočius.

Plačiau skaitykite čia.

Du civiliai žuvo ir keturi buvo sužeisti po naktinių Rusijos atakų Rytų Ukrainoje, šį rytą pranešė vietos pareigūnai, skelbia „Sky News“.

Vienas žmogus žuvo ir trys buvo sužeisti per apšaudymą rytinėje Luhansko srityje, pranešė gubernatorius Serhijus Haidajus žinutėje „Telegram“.

„Evakuokitės, kol dar įmanoma“, – kitame pranešime sakė S.Haidajus, pridurdamas, kad autobusai yra paruošti norintiems evakuotis iš regiono. 

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad miesto pakraštyje įvykusio sprogimo vietoje dirba gelbėtojai.

Apie sprogimus mieste ir jo apylinkėse pranešta per naktį, nors Rusijos kariai pasitraukė iš Ukrainos šiaurės.

Naujausias sprogimas įvyko Kyjivo pietrytiniame Darnyckio rajone.

Jis pridūrė, kad sužeistųjų skaičius vis dar tikslinamas.

Luhansko srityje per naktinį apšaudymą žuvo vienas žmogus ir dar trys buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai.

Regiono karinės administracijos duomenimis, Severodonecke taip pat buvo nutrauktas pagrindinis dujotiekis, todėl mieste nutrauktas dujų ir vandens tiekimas.

Tuo tarpu Poltavos regioninė karinė administracija centrinėje Ukrainoje pranešė, kad po Rusijos kariškių apšaudymo ten žuvo vienas žmogus ir dar vienas buvo sužeistas.

Lvivo srities administracijos vadovas Maksimas Kozyckis „Telegram“ programėlėje pranešė, kad oro antskrydis mieste įvyko tarp 05:46 ir 07:02 vietos laiku.

Jis sakė, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba veikia, tačiau nepateikė daugiau informacijos apie tai, kam buvo smogta ir ar yra nukentėjusiųjų.

Ukrainos sostinės regione po Rusijos pajėgų atsitraukimo rasta per 900 žuvusių civilių, kurų dauguma buvo nušauti, tikriausiai per egzekucijas, penktadienį pranešė policija.

Šis skaičius paskelbtas netrukus po Rusijos Gynybos ministerijos pažado intensyvinti raketines atakas prieš Kyjivą reaguojant į tai, kas buvo pavadinta Ukrainos atakomis Rusijos teritorijoje. Įspėjimas buvo pareikštas Rusijai netekus savo Juodosios jūros laivyno flagmano kreiserio „Moskva“ – į jį, Ukrainos ir JAV pareigūnų teigimu, pataikė mažiausiai viena ukrainiečių raketa.

Tuo pačiu Maskva rengiasi atnaujinti puolimą Rytų Ukrainoje. Kovos taip pat tęsėsi pietiniame Mariupolio uostamiestyje, kur vietos gyventojai pranešė matę, kaip rusų kariai iškasa palaidotus žmones. Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkivo mieste per gyvenamojo rajono apšaudymą žuvo septyni žmonės, tarp jų 7 mėnesių kūdikis, o dar 34 buvo sužeisti, sakė regiono gubernatorius Olehas Sinehubovas.

Aplink Kyjivą lavonai buvo palikti gatvėse ar laikinai palaidoti, sakė sostinės regiono policijos vadovas Andrijus Nebytovas. Jis citavo policijos duomenis, rodančius, kad 95 proc. šių žmonių mirė nuo šautinių žaizdų.

„Todėl suprantame, kad per [rusų] okupaciją žmonėms tiesiog buvo vykdomos egzekucijos gatvėse“, – sakė A.Nebytovas.

Pasak jo, kasdien po griuvėsiais ir bendruose kapuose randama vis daugiau lavonų, daugiausia Bučoje – per 350.

Net 22 batalionų taktinės grupės buvo sutelktos netoli Charkivo srities Iziumo miesto, o okupantai taip pat rengiasi suintensyvinti kovinius veiksmus netoli Avdejevkos, Donecko srityje, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pažymima, kad Rusijos kariuomenė aktyviausiai veikia Slobožansko ir Donecko kryptimis.

Pagrindinės priešo pastangos sutelktos pergrupuoti ir sustiprinti kariuomenės grupuotę, tęsti dalinę Charkivo blokadą ir jo apšaudymą iš artilerijos.

Net 22 batalionų taktinės grupės yra sutelktos netoli Iziumo.

Generalinis štabas neatmetė galimybės, kad Rusija suintensyvins veiksmus Iziumo ir Barvankovės kryptimi, kad pasiektų Jungtinių pajėgų dalinių užnugarį ties Slovjansku.

Manoma, kad Rusijos pajėgos tęs kovą, kad pasiektų Chersono srities administracines ribas ir bandytų atnaujinti puolimą, pranešė Generalinis štabas.

Azovo jūros vandenyse priešo laivų grupuotė toliau blokuoja Mariupolio uostą ir teikia ugnies paramą Primorsko kryptimi.

„Nepaisant to, kad Juodosios jūros vandenyse yra Rusijos karo laivų, ginkluotų jūroje paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, išlieka padidinta grėsmė, kad okupantai panaudos raketinę ginkluotę prieš valstybės gynybos pramonės komplekso objektus ir logistikos infrastruktūrą“, – perspėjo Generalinis štabas.

Severodonecko miestas Luhansko srityje dėl okupantų apšaudymo sugriautas beveik 70 proc., televizijai sakė Miesto civilinės ir karinės administracijos vadovas Oleksandras Strukas, kurį cituoja UNIAN.

Pasak jo, naujuosius kvartalus reikia visiškai rekonstruoti, nes jie nebetinkami gyventi. Kol kas neįmanoma tiksliai apskaičiuoti, kiek namų buvo sugriauta, nes Severodoneckas yra beveik nuolat apšaudomas ir beveik visi rajonai yra apšaudomi.

Tačiau iš maždaug 135 000 gyventojų mieste tebėra apie 20 000.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad balandžio 15 d. rusų okupantai apgadino vandentiekį ir apšaudė du maisto sandėlius Severodonecke. S.Haidajus pažymėjo, kad rusai ciniškai smogė infrastruktūrai.

Apskritai vakar dieną Rusijos kariuomenė apšaudė Severodonecką, Rubižnę ir Kreminną.

„Buvo apgadinti aštuoni nekilnojamojo turto objektai. Visų pirma penki privatūs gyvenamieji namai“, – pranešė S.Haidajus.

Anksčiau Serhijus Haidajus sakė, kad Severodonecko socialinė ir kritinė infrastruktūra jau beveik sunaikinta.

Balandžio 14 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad rusai stiprina pozicijas netoli Severodonecko ir kaupia aviaciją prie sienos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina netrukus perduos Europos Sąjungai klausimyną su atsakymais, kad gautų kandidatės į ES statusą.

Valstybės vadovas tai pasakė per vakarinį vaizdo kreipimąsi.

„Šiandien su pareigūnais kalbėjomės apie darbą, susijusį su klausimynu, kurį Ukraina gavo iš Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen. Tai būtinas mūsų šalies pasirengimo gauti kandidatės į Europos Sąjungą statusą etapas. Darbas jau beveik baigtas ir netrukus pateiksime savo atsakymus Europos Sąjungos atstovams“, – sakė V.Zelenskis.

„Scanpix“/AP nuotr./Ursula von der Leyen ir Volodymyras Zelenskis

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas ir aukšti Ukrainos finansų pareigūnai kitą savaitę lankysis Vašingtone, kur vyks Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko pavasario susitikimai.

Apie tai pranešė su planais susipažinę šaltiniai, skelbia „Reuters“.
Pasak šaltinių, Vyriausybės vadovas kartu su finansų ministru Serhijumi Marčenka ir Nacionalinio banko valdybos pirmininku Kyrylo Ševčenka ketvirtadienį dalyvaus dvišaliuose susitikimuose su Didžiojo septyneto ir kitų šalių finansų pareigūnais, dalyvaus Pasaulio banko organizuojamame apskritojo stalo susitikime dėl Ukrainos.

Teigiama, kad šis renginys bus pirmoji galimybė svarbiausiems Ukrainos pareigūnams asmeniškai susitikti su daugybe išsivysčiusios ekonomikos šalių finansų pareigūnų nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Tikimasi, kad bus diskutuojama apie karo žalą ir ekonominį poveikį, taip pat apie būsimą Ukrainos bankų ir finansų sektorių veikimą.

„Be paramos dabar, ateityje nebus jokio atstatymo“, – sakė vienas šaltinis.

VIDEO: Ukrainos gatvėse skamba orkestro muzika – bando pakelti praeiviams nuotaiką

Ukrainos gatvėse skamba orkestro muzika – bando pakelti praeiviams nuotaiką

Reuters

Penktadienį vakare Rusija sudavė raketinį smūgį Oleksandrijai, esančiai Kirovohrado srityje.

Apie tai šeštadienio naktį savo feisbuko paskyroje pranešė miesto meras Serhijus Kuzmenko.

Pasak jo, smūgis pakenkė aerodromo infrastruktūrai.

„Oleksandrijos miestas, balandžio 15 d. 22.26 val. – raketų smūgis į aerodromo infrastruktūrą. Gelbėjimo operacijos tęsiamos“, – sakoma pranešime.

Vokietijos vyriausybė paskelbė, kad planuoja skirti daugiau kaip 1 mlrd. eurų karinės pagalbos Ukrainai. 

Šalies užsienio reikalų ministras Christianas Lindneris patvirtino, kad vyriausybė nusprendė padidinti tarptautinę pagalbą gynybos sektoriui iki 2 mlrd. eurų, pusę šios sumos skiriant Ukrainai.

Plačiau skaitykite čia.

Nuo šeštadienio įsigaliojo draudimas Rusijos laivams įplaukti į Europos Sąjungos uostus. Tai numato 5-asis Europos Sąjungos sankcijų paketas karą prieš Ukrainą vykdančiai Rusijai.

Plačiau skaitykite čia.

Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pasaulis turėtų būti pasirengęs galimybei, jog Rusija gali suduoti Ukrainai branduolinį smūgį.

Interviu CNN V.Zelenskis buvo paklaustas, ar jam kelia nerimą naujausi CŽV direktoriaus komentarai, kuris ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija, įsiverždama į Ukrainą, gali panaudoti taktinius branduolinius ginklus.

„Ne tik aš – visas pasaulis, visos šalys turi nerimauti, nes tai gali būti ir netikra informacija, bet ir tiesa“, – sakė V.Zelenskis.

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Turėtume galvoti, kad reikia ne bijoti, o būti pasiruošusiems, – tęsė jis. – Bet tai nėra Ukrainos klausimas – ne tik Ukrainos, bet, manau, ir viso pasaulio.“

Praėjusį mėnesį Kremliaus atstovas sakė, kad Rusija griebtųsi branduolinių ginklų tik tuo atveju, jei susidurtų su egzistencine grėsme.

V.Zelenskis taip pat buvo paklaustas apie Rusijos brangaus karo laivo „Moskva“ nuskendimą, tačiau apie pranešimus, kad į jį pataikė dvi Ukrainos raketos, kalbėjo santūriai.

„Mes žinome, kad jo nebėra. Mums jis yra stiprus ginklas prieš mūsų šalį, todėl jo nuskendimas mums nėra tragedija.

Kuo mažiau ginklų turės mūsų šalį užpuolusi Rusijos Federacija, tuo geriau mums“, – kalbėjo prezidentas.

Jungtinės Tautos prašo suteikti prieigą prie karo zonose įstrigusių ukrainiečių, nes žmonės apgultose teritorijose miršta iš bado.

Romoje įsikūrusi Pasaulio maisto programa teigia, kad nuo karo pradžios Ukrainoje jau suteikė pagalbą 1,4 mln. žmonių, tačiau jai reikia saugios prieigos, kad šį mėnesį galėtų tiekti maistą dar 2,3 mln. žmonių.

Organizacija teigė, kad jai nebuvo leista patekti į pietinį Mariupolio uostamiestį, kuriame Rusija kaltinama bandymu priversti 300 000 gyventojų pasiduoti badu, ir į smarkiai apšaudomą Mykolajivo miestą į rytus nuo Odesos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolis

„Vienas dalykas, kai žmonės kenčia nuo karo nuniokojimo. Kitas dalykas, kai jie miršta iš bado“, – pareiškime sakė Pasaulio maisto programos vykdomasis direktorius Davidas Beasley.

Daugiau kaip septyni milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus Ukrainoje, o įprastos tiekimo grandinės, kuriomis gyventojams tiekiamas maistas, „daugelyje vietovių nutrūko“, teigė organizacija.

Beveik 1,5 mln. žmonių neturi galimybės naudotis tekančiu vandeniu, o daugiau kaip 4,5 mln. žmonių gali jo netekti dėl vandentiekio vamzdžių ar elektros linijų pažeidimų, pridūrė Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova.