Rusija tęsia apšaudymus rytuose, padėtis „vis labiau įtempta“

Šeštadienio naujienas iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas tviteryje paskelbė žinutę, kurioje teigia, kad bet kokie Ukrainos atsakomieji veiksmai yra ir moraliai, ir teisiškai visiškai pateisinami.

Pasak jo, „būtent Rusija pradėjo neišprovokuotą karą svetimoje teritorijoje. Su masinėmis, sąmoningai vykdomomis civilių žudynėmis ir didelio masto civilinės infrastruktūros naikinimu. Todėl bet kokie Ukrainos atsakomieji veiksmai yra ir moraliai, ir teisiškai visiškai pateisinami.“ 

Naujausiame vaizdo įraše V.Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainą Rusija prarado visam laikui. 

„Rusijos problema yra ta, kad Ukrainos žmonės jos nepriima ir niekada daugiau nepriims. Rusija visam laikui prarado Ukrainą. Ką galiu pasakyti – visas pasaulis buvo prarastas. Niekur jos nepriims“, – kalbėjo šalies prezidentas. 

V.Zelenskis taip pat sakė, kad okupuotuose Chersono ir Zaporižios regionuose Rusijos kariai toliau vykdo terorą prieš civilius gyventojus.

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Kreipdamasis į tautiečius Ukrainos prezidentas akcentavo Ukrainos kariuomenės sėkmę. Pasak jo, šalį ginantys kariai taip sutriuškino Rusijos aviaciją, kad agresorius priverstas naudoti tolimojo nuotolio ginklus. 

V.Zelenskis dar kartą akcentavo ir sankcijų Rusijai svarbą: „Sankcijos Rusijai yra labai rimtos. Ekonomiškai skausminga. Tačiau jų nepakanka, kad Rusijos karinė mašina liktų be pragyvenimo šaltinių.“ 

Ukrainos lyderis V.Zelenskis teigia, kad stojimo į ES paraiškos forma jau beveik baigta pildyti. 

„Šiandien su valstybės pareigūnais aptarėme darbą, susijusį su klausimyno, kurį Ukraina gavo iš ES lyderės Ursulos von der Leyen, pildymu.

Tai būtinas mūsų šalies pasirengimo gauti ES kandidatės statusą etapas. Darbas praktiškai baigtas ir netrukus rekomendacijas perduosime Europos Sąjungos atstovams“, – sakė jis.

Ukrainos pareigūnai penktadienį pranešė apie Rusijos smūgius Donecko, Luhansko ir Charkivo regionuose Ukrainos rytuose, perspėdami apie didelį Rusijos puolimą artimiausiomis dienomis, rašo CNN. 

Padėtis regione „darosi vis labiau įtempta“, televizijai teigė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko.

„Suintensyvėjo apšaudymai, oro antskrydžiai. Nuo vakar Donecko srities šiaurėje, pasienyje su Charkivo sritimi, bandoma prasiveržti“, – nurodė jis ir pridūrė, kad atakas Ukrainos kariai atrėmė. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Penktadienį apšaudant Severodonecko miestą buvo sugadinta vandentiekio sistema ir sunaikinti du maisto sandėliai, sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Rusai ciniškai smogia infrastruktūrai“, – sakė S.Haidai ir pridūrė, kad Rusijos pajėgos atakavo Rubižnės ir Kreminnos miestus, taip pat Severodonecką.

Atskirame pareiškime A.Haidai sakė, kad savanoriai, gabenantys humanitarinę pagalbą vietos gyventojams, buvo apšaudyti Lysychansko mieste, žuvo vienas vyras, jo žmona sužeista. 

Charkivo srities prokuratūra skelbia, kad dėl Rusijos vykdomų raketų apšaudymų šiandien žuvo 10 žmonių, tarp kurių – 7 mėnesių amžiaus vaikas. Dar 35 žmonės buvo sužeisti. 

Pranešama, buvo apgadinta ir sugriauta nemažai gyvenamųjų pastatų.

Ukraina nurodo, kad šiandien pavyko evakuoti 2 864 žmones. Tarp jų – 363 ištrūkę Mariupolio gyventojai.

Šiandien evakuotieji prisijungė prie daugiau kaip penkių milijonų žmonių, kurie nuo invazijos pradžios buvo priversti palikti savo namus, teigia JT.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Ukrainos generalinė prokuratūra nurodo, kad vakar evakuacijų metu žuvo ir buvo sužeisti keli žmonės, bandę pabėgti iš šalies rytų.

„Balandžio 14 d. Rusijos kariškiai apšaudė evakuacijos autobusus su civiliais gyventojais Iziumo rajono Borovos kaime“, – sakoma prokuratūros pranešime. 

Preliminariais duomenimis, žuvo septyni žmonės. Dar 27 žmonės buvo sužeisti.

Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai Rusijos pajėgos paliko Kyjivo regioną Ukrainos valdžios institucijos išlaisvintose gyvenvietėse aptinka vis daugiau aukų kūnų.

„Su apgailestavimu galiu pasakyti, kad radome 900 žuvusių civilių kūnų ir perdavėme juos teismo medicinos ekspertams“, – sakė Kyjivo srities policijos viršininkas Andrijus Nebytovas.

Serhijaus Kazaniuko nuotr./Buča

A.Nebytovo teigimu, daugiau kaip 350 kūnų buvo atkasti Bučoje – vietovėje, kurioje Rusija vykdė karo nusikaltimus, tačiau to nepripažįsta. 

Griuvėsių šalinimas Borodiankoje bei Makarove tęsiasi, „po griuvėsiais vis dar bus žuvusių žmonių kūnų“, pridūrė policijos viršininkas.

Jis pabrėžė, kad žuvusieji buvo civiliai gyventojai.

Rusijos teismas penktadienį skyrė kardomąjį kalinimą vieno Sibiro naujienų portalo redaktoriui už teiginį, kad 11 riaušių policijos pareigūnų atsisakė dalyvauti Maskvos karinėje kampanijoje Ukrainoje.

Vasario 24 dieną prasidėjus Maskvos įsiveržimui į provakarietišką kaimyninę šalį, Rusija pradėjo įnirtingai tildyti Kremliaus karinės kampanijos kritikus.

Svarbias bylas nagrinėjantis Tyrimų komitetas informavo, kad Sibiro Chakasijos regione veikiančios naujienų svetainės vyriausiajam redaktoriui skirtas kardomasis kalinimas už „sąmoningai melagingos informacijos“ skleidimą.

Jei žurnalistas bus pripažintas kaltu, jam grės iki 10 metų nelaisvės, nurodė tyrėjai.

Anksčiau šią savaitę pareigūnai atliko kratą įtariamojo bute, kur konfiskavo 15 tūkst. JAV dolerių ir daugiau kaip 1,2 tūkst. eurų grynųjų, pranešė Tyrimų komitetas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos agresoriai

Komiteto skyrius Chakasijoje žurnalisto pavardės nepaskelbė, tačiau manoma, kad tai Michailas Afanasjevas – Chakasijoje veikiančio naujienų portalo „Novyj fokus“ redaktorius.

Balandžio pradžioje M.Afanasjevas remdamasis šaltiniais pranešė, kad 11 Rusijos riaušių policijos OMON narių, atsisakiusių vykti į Ukrainą, susidūrė su valdžios spaudimu.

M.Afanasjevo pranešimas buvo plačiai cituojamas socialinėje žiniasklaidoje, o penktadienį Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija užblokavo nepriklausomo naujienų portalo „The Moscow Times“ tinklapį rusų kalba, leidiniui savo straipsnyje paminėjus šį pranešimą. 45 metų M.Afanasjevas anksčiau pareiškė, kad neplanuoja išvykti iš Rusijos.

„Nesiruošiu bėgti iš šalies, esu užsispyręs ir noriu stoti į kovą“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP balandžio pradžioje.

M.Afanasjevas yra pripažinimą pelnęs redaktorius, žinomas už opių Chakasijos klausimų nušvietimą. Dėl savo nepriklausomos veiklos jis ne kartą buvo apkaltintas šmeižtu ir daugelį metų bylinėjosi.

Rusijoje numatyta iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė asmenims, skelbiantiems informaciją apie šalies ginkluotąsias pajėgas, vyriausybės laikomą melaginga.

Ukrainos Generalinė prokurorė Iryna Venediktova pareiškė, kad Ukrainos pilietybė, kurią turi pasitraukusio pilietinių teisių judėjimo deputatas ir V.Putinui artimas neseniai sučiuptas Viktoras Medvedčukas, nebūtų kliūtis jį iškeisti į karo belaisvius.

Feisbuke paskelbta nuotr./Viktoras Medvedčukas

„Ar rusai norės Medvedčuko, ar Medvedčukas norės tokių mainų. Teoriškai manome, kad taip ir bus. Tuomet pažvelgsime į techninę šio proceso pusę“, – transliacijos metu kalbėjo ji. 

Pasak prokurorės, po suėmimo V.Medvedčiuko kardomoji priemonė bus sugriežtinta – jam taikomas suėmimas. 

Apie tai, kad per specialią operaciją buvo sulaikytas anksčiau iš namų arešto pabėgęs artimu Kremliui laikomas V.Medvedčukas, Ukrainos prezidentas V.Zelenskis paskelbė balandžio 13 dieną. 

Plačiau skaitykite: V.Zelenskis Rusijai siūlo mainus: sulaikytą V.Medvedčuką iškeisti į ukrainiečius

Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanui raketiniam kreiseriui „Moskva“ prieš nuskęstant smogė dvi Ukrainos raketos, penktadienį patvirtino vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas, ir pareiškė, kad šis incidentas yra „didelis smūgis“ invaziją į kaimyninę šalį surengusiai Maskvai.

„Vertiname, kad jie [ukrainiečiai] smogė jam dviem [priešlaivinėmis sparnuotosiomis raketomis] „Neptun“, – žurnalistams sakė pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo.

Šis jo pareiškimas patvirtina Kyjivo pareigūnų pateikta incidento versiją. Rusija lig šiol tvirtino, kad laivo katastrofą sukėlė šaudmenų sprogimas, ir neįvardijo jo konkrečios priežasties.

Amerikiečių pareigūnas sakė, kad smūgis tikriausiai pareikalavo aukų, bet „sunku įvertinti, kiek“ įgulos narių žuvo ar buvo sužeisti. Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos stebėjo, kaip likusius gyvus įgulos narius gelbėja kiti aplink buvę Rusijos laivai.

Rusija tvirtino, kad „Moskva“ įgula buvo evakuota į šalimais buvusius laivus.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Ukraina penktadienį pareiškė, kad Rusija keršys už nuskandintą jos raketinį kreiserį „Moskva“, į kurį, Kyjivo teigimu, buvo pataikyta raketomis „Neptun“.

„Smūgis kreiseriui „Moskva“ pataikė ne tik į patį laivą: jis pataikė į priešo imperines ambicijas. Visi suprantame, kad už tai mums nebus atleista“, – per spaudos konferenciją sakė Ukrainos pietinių karinių pajėgų atstovė Natalia Humeniuk.

„Suvokiame, kad atakos prieš mus suintensyvės ir kad priešas keršys. Mes tai suprantame“, – pridūrė ji, paminėdama besitęsiančius smūgius Ukrainos pietiniams Odesos ir Mykolajivo miestams.

„Moskva“ vadovavo Rusijos jūrų pajėgų operacijoms Juodojoje jūroje nuo invazijos pradžios prieš septynias savaites, o kreiserio nuskendimo aplinkybės ir įgulos likimas tebėra migloti.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Rusijos karo laivas „Moskva“

„Matėme, kad kiti laivai bandė jam padėti, tačiau net gamtos jėgos buvo Ukrainos pusėje, nes dėl audros tiek gelbėjimo operacija, tiek įgulos evakuacija tapo neįmanoma“, – teigė ginkluotųjų pajėgų atstovė.

Kyjivo apylinkėse esanti gamykla, kur buvo gaminamos raketos, kuriomis, kaip įtariama, buvo smogta kreiseriui „Moskva“, buvo iš dalies sunaikinta per naktinius Rusijos smūgius, prieš pat A.Humeniuk spaudos konferenciją.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis penktadienį pripažino, kad Rusija galėtų panaudoti branduolinius ginklus iš nevilties, kad žlunga jos invazija į kaimyninę šalį, atkartodamas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriaus Williamo Burnso komentarus.

Paklaustas apie šią grėsmę V.Zelenskis atsakė, kad „visas pasaulis“ turėtų nerimauti, jog Rusija „pradėjo kalbėti... apie branduolinius ginklus arba kažkokius cheminius ginklus“.

„Jie galėtų tai padaryti, tai yra, turiu galvoje, kad jie gali, – naujienų televizijai CNN sakė prezidentas. – Jiems žmonių gyvybė nieko nereiškia... Nebijokime – būkime pasiruošę.“

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

W.Burnsas ketvirtadienį sakė, kad Rusijos nesėkmės kare prieš Ukrainą didina riziką, kad autoritarinis Kremliaus vadovas V.Putinas gali ryžtis panaudoti taktinį, mažesnės griaunamosios galios, branduolinį ginklą.

Tuojau po invazijos pradžios vasario 24 dieną Kremlius pareiškę, kad yra paskelbta Rusijos branduolinių pajėgų padidinta parengtis, bet Jungtinės Valstijos teigė nepastebinčios jokių neįprastų veiksmų.

Rusijos karinė doktrina apima galimybę „eskaluoti siekiant deeskalacijos“. Tai reiškia, kad susiklosčius kritinei padėčiai galėtų būti panaudotas nedidelės galios branduolinis ginklas, siekiant susigrąžinti iniciatyvą kare.

JAV prezidentas Joe Bidenas yra „giliai susirūpinęs, kad būtų išvengta Trečiojo pasaulinio karo, kad būtų neperžengtas slenkstis, kai branduolinis konfliktas tampa įmanomas“, kalbėjo W.Burnsas.

Plačiau šia tema skaitykite – CŽV direktorius W.Burnsas: desperatiškas V.Putinas gali pradėti galvoti apie branduolinį ginklą

Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Sinegubovas nurodė, kad Rusija apšaudė vieną iš Charkivo gyvenamųjų rajonų. Dėl apšaudymų žuvo 7 žmonės, tarp jų – 7 mėnesių kūdikis. 34 žmonės buvo sužeisti.

O.Sinegubovas taip pat paragino Charkivo gyventojus be būtino reikalo neiti į gatves.

ES siekia išplėsti sankcijas Rusijai papildant jas naftos ir dujų embargu, tačiau tokiai priemonei pasiruošti užtruks mažiausiai „kelis mėnesius“, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė Europos pareigūnai.

Praėjusią savaitę blokas įvedė draudimą vartoti rusiškas akmens anglis, taip žengdamas pirmąjį žingsnį prieš Rusijos energijos išteklių eksportą – pagrindinį tvirtos valiutos šaltinį Maskvai.

Tačiau sankcijos anglims pradės veikti tik rugpjūčio viduryje ir turėtų kasmet paveikti maždaug 8 mlrd. eurų apimties Rusijos pardavimus užsienyje.

Naftos ir dujų pardavimai Europos Sąjungai sudaro kur kas didesnę Rusijos pajamų dalį: skirtingais vertinimais, nuo 0,25–1 mlrd. eurų per parą.

ES viešoji ir politinė nuomonė krypsta į visišką energijos tiekimo uždraudimą, tęsiantis Maskvos karui prieš Ukrainą ir atsirandant žiaurumų požymiams.

„Scanpix“/AP nuotr./Ursula von der Leyen ir Volodymyras Zelenskis

Vienas ES pareigūnas, dalyvaujantis diskusijose dėl Rusijos energijos importo mažinimo, pareiškė, kad Europos Komisija „svarsto įvairias galimybes“. EK vadovė Ursula von der Leyen jau viešai pasisakė, kad būtų imtasi priemonių rusiškos naftos importui apriboti.

Visgi pareigūnas pabrėžė, kad „priimti su nafta susijusias priemones reiškia atšaukti galiojančias sutartis, rasti alternatyvų ir užkirsti kelią [sankcijų] apėjimui“.

„To negalima padaryti per vieną naktį. Tam reikia mažiausiai kelių mėnesių“, – pridūrė jis.

Plačiau šia tema skaitykite ČIA. 

Odesos centre iš gatvių šalinami prieštankiniai „ežiai“ ir užtvaros, kurios buvo įrengtos Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžioje. APie tai skelbia vietos žiniasklaida.

Liudininkai pasakojo, kad prieštankiniai ežiai buvo išvežti iš centrinių miesto gatvių, kurios buvo įrengtos įvažiavimuose į Deribasovskaja gatvę ir kultūros objektų prieigose.

Iš gatvių pamažu ardomos ir smėlio maišų užtvaros. Pasak Odesos regiono tarybos deputatės Natalijos Bogačenko, prieštankinės užtvaros bus siunčiamos Mykolajivo-Chersono kryptimi.

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas pareiškė Europos sąjungininkams, esą JAV mano, kad Rusijos karas Ukrainoje gali tęstis iki 2022 metų pabaigos.

Apie tai CNN pranešė du Europos pareigūnai.

Daugelis pareigūnų, kalbėjusių su CNN, pabrėžė, kad dabar sunku tiksliai numatyti, kiek ilgai gali trukti karas.

Tačiau kai kurie pareigūnai teigė, esą nėra jokių ženklų, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino galutinis tikslas pasikeitė. Mažai tikėtina, kad jis norės derėtis diplomatiškai, nebent jo laukia karinis pralaimėjimas.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu

Nuomonė, kad karas tęsis ilgai, yra ryškus nukrypimas nuo pirmųjų karo dienų vertinimų, kai Rusija turėjo greitai užimti Kijevą. Tai išryškina Maskvos nesėkmes mūšio lauke.

JAV Nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas ketvirtadienį sakė, kad mūšiai truks „mėnesius ar net ilgiau“.

Ukrainos Gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianykas, pranešė, kad šiuo metu Mariupolio metalurgijos gamyklos teritorijoje ir miesto uosto zonoje vyksta aktyvūs mūšiai. 

Jis pridūrė, kad padėtis Mariupolyje yra sudėtinga.

„Vyksta kovos, Rusijos kariuomenė nuolat telkia papildomus dalinius šturmuoti miestą. Šiuo metu vyksta aktyvūs mūšiai prie Iljičiaus gamyklos ir Mariupolio uosto teritorijoje. Tačiau visiškai užimti miesto nepavyksta“, – sakė jis.

Gynybos ministerijos atstovas patikino, kad ginkluotosios pajėgos padarys viską, kad „atblokuotų šį miestą“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas penktadienį paskelbtame interviu paragino tautiečius taupyti energiją ir tokiu būdu „nervinti [Rusijos prezidentą Vladimirą] Putiną“, šaliai siekiant sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų dėl karo Ukrainoje.

Duodamas interviu žiniasklaidos grupei „Funke“ ministras sakė, kad žmonės gali imtis „labai paprastų“ priemonių vartojimui sumažinti.

„Sakyčiau, kad paprastai visada galime sutaupyti 10 proc. [energijos]“, – teigė ministras.

Pasak jo, žmonės gali sutaupyti užtraukdami užuolaidas, kad naktį neprarastų šilumos, taip pat vienu laipsniu sumažindami temperatūros nustatymus.

„Raginu visus ir kiekvieną taupyti energiją jau dabar“, – kalbėjo Žaliųjų partijos narys R.Habeckas, taip pat turintis kovos su klimato kaita portfelį Vokietijos vyriausybėje.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

„Taip pat būtų gerai, kad per Velykas galėtume važiuoti dviračiu ar traukiniu. Taip tausotume savo kišenę ir nervintume Putiną“, – pareiškė ministras.

Vokietija priešinasi kitų ES šalių raginimams uždrausti rusiškas dujas, o pirmaujantys ekonomikos institutai perspėja, kad tokiu atveju šalies ekonomiką ištiktų didžiulis nuosmukis.

Prasidėjus karui Vokietija sumažino rusiškų dujų importo dalį nuo 55 iki 40 procentų.

R.Habeckas praėjusią savaitę pareiškė, kad Europos didžiausia ekonomika galėtų visiškai atsisakyti rusiškų dujų importo ne anksčiau kaip 2024 metų vidurį.

Vokietijos pareigūnai taip pat pradėjo įgyvendinti atsarginį planą, ruošdamiesi potencialiam gamtinių dujų stygiui, galinčiam nuvesti iki dujų normavimo namų ūkiams ir įmonėms.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka pareiškė, kad nuskendusiame Rusijos kariniame kreiseryje „Moskva“ žuvo jo kapitonas, 44-erių Antonas Kuprinas – kai į laivą pataikius Ukrainos paleistos raketoms sprogo amunicija ir laivas užsidegė.

„Jis žuvo per sprogimą ir gaisrą. Mes negedime“, – teigė A.Heraščenka.

Rusija tikina, kad daugelis įgulos narių buvo evakuoti, tačiau daugėja pranešimų, tiesa, nepatvirtintų, kad šimtai karių žuvo. Penktadienį Sevastopolyje buvo surengta atsisveikinimo su nuskendusiu laivu ceremonija.

Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija penktadienį dėl karo Ukrainoje nušvietimo užblokavo nepriklausomo naujienų portalo „The Moscow Times“ tinklapį rusų kalba, dar labiau suvaržydama nepriklausomą žurnalistiką.

„The Moscow Times“, kurio originalią versiją anglų kalba 1992 metais pradėjo leisti olandų verslininkas Derkas Saueris, pareiškė, kad leidinio rusų redakcija buvo uždaryta dėl, teisėsaugos teigimu, „melagingo pranešimo apie riaušių policijos pareigūnus, atsisakančius kariauti Ukrainoje“.

Portalo svetainė anglų kalba nebuvo paveikta.

Valstybinės žiniasklaidos priežiūros tarnybos „Roskomnadzor“ paskelbtoje ribojamų interneto išteklių duomenų bazėje nurodyta, kad tinklapis užblokuotas antradienį generalinės prokuratūros priimtu įsakymu.

Nuo Kremliaus invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją, Rusija blokuoja vis daugiau nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, taip pat yra uždraudusi socialinius tinklus „Facebook“, „Twitter“ ir „Instagram“.

Rusų parlamentarai taip pat neseniai priėmė pataisas, numatančias iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę asmenims, skelbiantiems informaciją apie ginkluotąsias pajėgas, vyriausybės laikomą melaginga.

Rusijos ryšių ir žiniasklaidos priežiūros agentūra „Roskomnadzor“ penktadienį užblokavo prieigą prie Prancūzijos radijo RFI tinklalapio, pareiškusi, kad šiame puslapyje buvo pažeidinėjamas įstatymas, draudžiantis platinti melagingą ar ekstremistinę informaciją.

RFI tinklalapis penktadienį buvo įtrauktas į „Roskomnadzor“ blokuojamų tinklalapių sąrašą. Naujienų agentūros AFP žurnalistai Maskvoje sakė nebegalėję prieiti prie šio radijo svetainės versijų anglų, prancūzų ar rusų kalbomis.

Vasario 24 dieną prasidėjus Maskvos įsiveržimui į Ukrainą, Rusija pradėjo aktyviau tildyti nepriklausomą žiniasklaidą ir vyriausybės oponentus.

Valdžia taip pat apribojo prieigą prie dešimčių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, taip pat užblokavo socialinių tinklų „Facebook“, „Twitter“ ir „Instagram“ veikimą šalyje.

Jau daugiau kaip 5 mln. žmonių pasitraukė iš Ukrainos nuo Rusijos karinės invazijos pradžios vasario 24 dieną, penktadienį parodė Jungtinių Tautų duomenys.

Ši pabėgėlių krizė Europoje jau dabar yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo ir toliau sparčiai vystosi.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad per minėtą laikotarpį iš Ukrainos pasitraukė 4 796 245 mln. šios šalies piliečių.

Palyginus su padėtimi ketvirtadienį, UNHCR paskelbtas ukrainiečių pabėgėlių skaičius išaugo 59 774 žmonėmis.

Daugiau kaip 2,7 mln. ukrainiečių išvyko į Lenkiją. Jie sudaro šešis dešimtadalius išvykusių nuo karo pradžios. Daugiau kaip 725 tūkst. žmonių atsidūrė Rumunijoje.

UNHCR duomenys rodo, kad beveik 645 tūkst. ukrainiečių pabėgo per kelias paskutines vasario dienas, dar beveik 3,4 mln. jų paliko šalį per kovo mėnesį, o nuo šio mėnesio pradžios iš Ukrainos pasitraukė daugiau kaip 760 tūkst. žmonių.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

Savo namus buvo palikti beveik du trečdaliai visų Ukrainos vaikų, įskaitant tebesančius savo šalyje.

Tuo metu JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) sako, kad į kaimynines šalis iš Ukrainos pabėgo dar beveik 215 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, kurie neturi nei Ukrainos, nei šalies, į kurią jie atvyko, pilietybės. Dauguma jų yra studentai ir migrantai darbininkai. 

TMO vertinimais, 7,1 mln. žmonių yra palikę savo namus, bet neišvykę iš Ukrainos.

Iki invazijos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose buvo 37 mln. gyventojų. Į šį skaičių nepatenka Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų šalies rytuose kontroliuojamų teritorijų gyventojai.

Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai.

Lenkija

UNHCR duomenimis, beveik šeši dešimtadaliai ukrainiečių pabėgėlių – iš viso 2 720 622 – kirto Lenkijos sieną. 

Daugelis žmonių, per sieną patenkančių pirmiausia į artimiausias vakarines kaimynes, toliau tęsia kelionę į kitas Šengeno erdvei priklausančias Europos šalis. 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad Lenkija sergantiems ir sužeistiems žmonėms iš Ukrainos rezervavo 7 000 lovų ligoninėse ir kad 20 proc. jų šiuo metu yra naudojamos.

Nuo karo pradžios iš Lenkijos į Ukrainą išvyko apie 652 tūkst. žmonių.

Prieš šią krizę Lenkijoje jau gyveno apie 1,5 mln. ukrainiečių, daugiausiai migrantų darbininkų.

Rumunija

Į kaimyninę Rumuniją įvažiavo 726 857 žmonės iš Ukrainos. Didelę dalį jų sudaro asmenys, atvykę per Moldovą.

Manoma, kad didžioji jų dauguma išvyko į kitas šalis.

Rusija

Į Rusiją atvyko 484 725  pabėgėliai iš Ukrainos.

Be to, vasario 18–23 dienomis į Rusiją atvyko 105 tūkst. žmonių iš prorusiškų Rytų Ukrainos regionų Donecko ir Luhansko.

Vengrija

Remiantis JT agentūra, Vengrijos sieną iki šiol kirto iš viso 447 053 ukrainiečių pabėgėliai.

Moldova

Moldovos siena yra arčiausiai didelio Ukrainos uostamiesčio Odesos.

Šios ES nepriklausančios ir vienos neturtingiausių Europoje valstybių sieną kirto 419 499 ukrainiečiai.

Dauguma pabėgėlių, atvykusių į 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, keliavo toliau į kitas valstybes, bet maždaug 100 tūkst. pasiliko, įskaitant 50 tūkst. vaikų. Iš pastarųjų tik 1 800 sudaryta galimybė lankyti mokyklas.

„Pabėgėliai vaikai iš Ukrainos pasitraukė nuo žiauraus karo ir į Moldovą atvyko nieko neturėdami ir traumuoti. Jie labai pažeidžiami; jiems reikalinga nedelsiama pagalba“, – sakė nevyriausybinės organizacijos „Švietimas negali laukti“ direktorė Yasmine Sherif (Jasmin Šerif).

„Valstybinės mokyklos atviros pabėgėlių vaikams, bet pajėgumai yra viršyti, be to, skubiai reikalinga psichologinė pagalba, psichosocialinės paslaugos, higienos priemonės ir mokytojai“, – pridūrė ji.

Slovakija

Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sieną su Ukraina, atvyko 329 597 pabėgėliai iš Ukrainos.

Baltarusija

Į Rusijos artimą sąjungininkę Baltarusiją pasitraukė 22 827 pabėgėliai.

VIDEO: Kyjivo ugniagesiai tvarkosi po Rusijos puolimo – tikisi viską atstatyti moderniau, nei buvo

Kyjivo ugniagesiai tvarkosi po Rusijos puolimo – tikisi viską atstatyti moderniau, nei buvo

Reuters, Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba

JAV dienraštis „The Washington Post“ skelbia gavęs kopiją diplomatinės notos, kurią Vašingtonui atsiuntė Maskva. Dokumente Rusija įspėja JAV, esą pažangių ginklų sistemų siuntimas Ukrainai „kaitina konfliktą“ ir gali nulemti „neprognozuojamas pasekmes“.

JAV trečiadienį pristatė naują 800 mln. dolerių (739 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį bus įtraukta sunkesnės technikos, pavyzdžiui, sraigtasparnių ir šarvuotųjų transporterių, taip pat lengvesnių ginklų ir šaudmenų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sraigtasparnis Mi-17

Į naują pagalbos paketą įtraukta sunkesnės technikos, kurią Vašingtonas iš pradžių vengė tiekti Kyjivui, baimindamasis eskaluoti konfliktą su branduoline galybe Rusija.

Maskvos nota sutilpo į du puslapius, o vienas aukšto rango Joe Bideno administracijos pareigūnas „The Washington Post“ teigė: „Tai, ką Rusija mums sako privačiai, tiksliai atitinka tai, ką mes sakome pasauliui viešai – kad didžiulė mūsų pagaba Ukrainai yra neįtikėtinai efektyvi.“

Kai kurie ekspertai teigia, kad Maskva, kuri iš Vakarų į Ukrainą vykstančius konvojus su ginklais jau vadina „legitimiais“ kariniais taikiniais, bet jų dar nepuola, galbūt ruošiasi tai daryti.

„Rusija smūgiavo tiekimo punktams Ukrainoje, bet dabar svarbu klausti, ar ji bandys taikytis į pačius konvojus ir galbūt net NATO šalis Ukrainos kaimynystėje“, – tvirtino buvęs Centrinės žvalgybos valdybos Rusijos analizės padalinio direktorius George'as Beebe'as.

„Mes Vakaruose manome, kad galime padėti ukrainiečiams be jokių ribojimų ir Rusijos keršto rizikos. Manau, kad Rusija nori pasiųsti žinią, jog klystame“, – pridūrė G.Beebe'as.

Rusijos pajėgos praeitą naktį smogė Ukrainos gynybos pramonės įmonei netoli Kyjivo, kurioje esą buvo pagamintos raketos, panaudotos nuskandinti rusų Juodosios jūros laivyno flagmanui, pranešė penktadienį įvykio vietoje apsilankęs naujienų agentūros AFP žurnalistas. Tai anksčiau skelbė ir Rusijos gynybos ministerija.

Netoli Kyjivo tarptautinio Žulianų oro uosto esančios įmonės „Vizar“ vienas cechas ir administracinis pastatas buvo smarkiai apgadinti.

Smūgis įvyko kitą dieną po Ukrainos pranešime, kad ji sunaikino Juodojoje jūroje plaukiojusi Rusijos raketinį kreiserį „Moskva“. Maskva vėliau pripažino, kad laivas nuskendo.

Kaip nurodoma Ukrainos valstybinio ginkluotės gamybos susivienijimo „Ukroboronprom“ tinklalapyje, fabrike „Vizar“ Vyšnevėje buvo gaminamos raketos „Neptun“.

47 metų Andrijus Sizovas, netoliese esančių medžio dirbtuvių savininkas, pasakojo, kad ginkluotės fabrikui buvo smogta naktį.

„Apie 1 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) mano sargas man paskambino, nes įvyko smūgis iš oro“, – vyras sakė AFP.

„Buvo penki pataikymai. Mano darbuotojas buvo biure ir buvo parblokštas sprogimo bangos“, – pridūrė A.Sizovas.

Jis pridūrė manąs, kad Rusija tokiu būdu keršijo už „Moskva“ nuskandinimą.

Nuo plataus masto karo pradžios Zaporižios regione buvo pagrobti šimtai žmonių. Tai pareiškė Zaporižios karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.

„Nuo karo su Rusija pradžios Zaporižios srityje buvo pagrobta šimtai žmonių. Tarp jų yra ir politikų, ir žurnalistų, ir pedagogų“, – rašė jis, ragindamas netylėti apie dingusiuosius.

Rusijos kariuomenė Charkivo srityje apšaudė autobusus su evakuotaisiais. Dėl to septyni žmonės žuvo, dar 27 buvo sužeisti.

Apie tai pranešė Charkivo apygardos prokuratūros spaudos tarnyba.

Policijos duomenimis, rusų kariuomenė autobusus apšaudė Borovos ir Iziumo rajonuose. 

„Charkovo apygardos prokuratūrai vadovaujant procedūriniais nurodymais, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų kartu su tyčiniu nužudymu“, – sakoma prokuratūros pranešime.

VIDEO: Maskva kaltina Ukrainą nusitaikius į Rusijos pasienio miestus – už tai suintensyvins atakas prieš Kyjivą

Maskva kaltina Ukrainą nusitaikius į Rusijos pasienio miestus – už tai suintensyvins atakas prieš Kyjivą

Reuters

Rusijos gynybos ministerija penktadienį įspėjo, kad suintensyvins atakas prieš Kyjivą, apkaltinusi Ukrainą, kad ji taikosi į Rusijos pasienio miestus.

„Atsakant į bet kokius teroristinius išpuolius ar sabotažą, kuriuos Kyjivo nacionalistinis režimas įvykdys Rusijos teritorijoje, padidės raketų smūgių taikiniams Kyjive skaičius ir mastas“, – sakoma ministerijos pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karinė technika

Gynybos ministerija jau paskelbė, kad penktadienio naktį raketos „Kalibr“ smūgiavo kariniam objektui prie Kijevo – esą buvo sunaikinta raketų gamykla „Vizar“.

Ukraina nepranešė apie jokius atakų padarinius Kyjive ar netoli Kyjivo.

Rusijos pareigūnai ketvirtadienį apkaltino Ukrainos kariuomenę pasiuntus sraigtasparnius smogti vienam Rusijos miesteliui, esančiam pietvakarinėje Briansko srityje maždaug už 10 km nuo bendros sienos, bet nepateikė jokių priežasčių, kodėl Kyjivo pajėgos galėjo smogti šiam miesteliui.

Reaguodama į šiuos pranešimus Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (RNBO) Kovos su dezinformacija centras pareiškė, kad Rusija pradėjo įgyvendinti planą rengti teroro aktus savo teritorijoje ir dėl jų kaltinti Ukrainą.

Suomijos Europos reikalų ministrė Tytti Tuppurainen interviu „Sky News“ pabrėžė, kad jai akivaizdu, jog Suomijoje jau didžioji piliečių dauguma remia narystę NATO. Bet tai esą ne viskas.

„Esame parlamentinė demokratija, todėl turime aptarti šį reikalą mūsų parlamente. Šiuo metu sakyčiau, kad tai (narystė, – red.) labai tikėtina, bet sprendimas dar nėra priimtas“, – teigė ministras.

T.Tuppurainen Rusijos veiksmus Ukrainoje pavadino „brutaliu karu“ ir pridūrė nerimaujanti, kad pereinamasis laikotarpis paraiškos dėl narystės NATO pateikimo ir prisijungimo prie Aljanso gali būti „tikrai nemalonus“.

„Todėl manau, kad visiems mums būtų naudinga, jei procesas būtų kuo greitesnis“, – tvirtino ministrė.

Ukraina penktadienį pranešė, kad apsikeitė su Rusija keliais paimtais į nelaisvę kariais karo apimtos šalies pietuose, kur įsiveržusios Maskvos pajėgos įtvirtino savo didžiausius laimėjimus.

„Po įtemptų derybų mums pavyko susitarti dėl apsikeitimo belaisviais netoli Posad-Pokrovskės kaimo, kur keturi Rusijos kariai buvo iškeisti į penkis mūsų karius“, – sakė Ukrainos gynybos ministerija.

Rusijos kariai užėmė Chersono miestą, kuris yra to paties pavadinimo regiono, kuriame penktadienį įvyko apsikeitimas, administracinė sostinė.

Ketvirtadienį Kyjivas buvo paskelbęs apie ketvirtą apsikeitimą kaliniais nuo vasario 24 dienos, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą.

Vicepremjerė Iryna Vereščuk pranešė, kad per naujausią apsikeitimą belaisviais su Rusija, surengtą prezidento Volodymyro Zelenskio nurodymu, į šalį grįžo 30 karo belaisvių.

V.Zelenskis šią savaitę pasiūlė į Rusijos suimtus ukrainiečius iškeisti prokremlišką oligarchą Viktorą Medvedčuką, kurį Kyjivas suėmė jam pabėgus iš namų arešto.

VIDEO: Kyjivo ugniagesiai tvarkosi po Rusijos puolimo – tikisi viską atstatyti moderniau, nei buvo

Kyjivo ugniagesiai tvarkosi po Rusijos puolimo – tikisi viską atstatyti moderniau, nei buvo

Reuters, Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba

Ukraina penktadienį paskelbė, kad per Rusijos smūgius šalies rytuose žuvo penki žmonės, prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškus, kad Maskvos pajėgos siekia „sunaikinti“ šį regioną.

Prezidentūros paskelbtame pareiškime sakoma, kad du žmonės žuvo, o dar du buvo sužeisti rytiniame Luhansko regione. Kaimyniniame Donecko regione žuvo trys ir buvo sužeisti dar septyni žmonės.

„Kovos tęsiasi palei visą fronto liniją“ Donecke, nurodė prezidentūra.

Vėlai ketvirtadienį V.Zelenskis paskelbė, kad „Donbasas yra pagrindinis Rusijos taikinys“.

„Būtent Donbasą Rusija nori sunaikinti. Rusijos pajėgos naikina Luhansko ir Donecko regionus, kad liktų tik akmenys ir išvis neliktų žmonių“, – sakė jis.

Penktadienio pareiškime priduriama, jog netoli sostinės Kyjivo esančiame Vasylkivo rajone buvo girdimi sprogimai, ir pradinė informacija rodytų, kad suveikė oro gynyba.

Rusijos pajėgoms praėjusį mėnesį pradėjus atsitraukti iš regionų netoli sostinės, oro pavojaus sirenos čia girdimos rečiau. Dabar rusų pajėgos sutelkė dėmesį į rytinio Donbaso regiono perėmimą.

VIDEO: Maskva kaltina Ukrainą nusitaikius į Rusijos pasienio miestus – už tai suintensyvins atakas prieš Kyjivą

Maskva kaltina Ukrainą nusitaikius į Rusijos pasienio miestus – už tai suintensyvins atakas prieš Kyjivą

Reuters

Mariupolyje įstrigusios Ukrainos jūrų pėstininkų 36-osios brigados vadas Serhijus Volyna kreipėsi į šalies politinę valdžią ir kariuomenės vadovybę su raginimu kuo greičiau pralaužti miesto blokadą. Kariškis teigė, kad mieste vyksta mūšiai, bet priešas artėja, todėl situacija kritinė.

Anot S.Volynos, Mariupolį dar galima išgelbėti – arba skubia karine operacija, arba priėmus politinį sprendimą: „Dar įmanoma atblokuoti Mariupolį. Tai turi būti įvykdyta kuo greičiau, atsiunčiant patyrusius vadus ir reikalingus išteklius.“

S.Volyna taip pat tvirtino, kad Mariupolio gynėjai neketina pasiduoti ir yra pasiryžę kautis, tačiau padėtis esą vis blogesnė. Ketvirtadienį apie galimybę pralaužti Mariupolio apsiaustį optimistiškai pasisakė ir „Azovo“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras. Dalis 36-osios brigados karių šią savaitę sėkmingai susijungė su „Azovo“ daliniais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolio „Azovstal“ gamykla

Miestą Rusijos pajėgos užblokavo dar kovo 1 dieną, ukrainiečių valdžia kalba apie genocidą ir dešimtis tūkstančių civilių aukų. Mariupolyje buvo nužudytas ir Lietuvos kino režisierius Mantas Kvedaravičius.

Antradienį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailas Podoliakas teigė, kad Kyjivas ieško progos padėti kariams Mariupolyje, bet apie planus viešai kalbėti negali.

Rusijos propagandinė žiniasklaida jau kelias dienas skelbia apie šimtus Mariupolyje pasiduodančių Ukrainos karių, tačiau šie duomenys iki šiol nepatvirtinti.

Bučos, kur rusų okupantai kaltinami masinėmis civilių skerdynėmis, meras Anatolijus Fedorukas paskelbė, kad 85 proc. čia rastų ir ekshumuotų žmonių lavonuose žioji šautinės žaizdos. Tai reiškia, kad okupacinės pajėgos specialiai taikėsi į civilius.

„Iš esmės 85 proc. visų kūnų, kuriuos iškeliame iš masinių ar atskirų kapaviečių soduose, parkuose, aikštėse ir kiemuose, – su šautinėmis žaizdomis. Kitaip tariant, Bučoje vyko suplanuoti žudymai“, – teigė A.Fedorukas.

VIDEO: Pribloškiantys nusikaltimų Bučoje vaizdai – darbininkai vis dar traukia kūnus iš masinių kapaviečių

Pribloškiantys nusikaltimų Bučoje vaizdai – darbininkai vis dar traukia kūnus iš masinių kapaviečių

Reuters

Ukrainos generalinė prokuratūra tuo tarpu pranešė, kad tiriami daugiau nei 6,5 tūkst. įtariamų karo nusikaltimų, kuriuos galėjo įvykyti Rusijos pajėgos šalyje. Jau patvirtina, kad žuvo mažiausiai 198 vaikai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, duodamas interviu BBC, paaiškino, kodėl nuo karo pradžios niekur nevyksta iš Kyjivo – nors pasiūlymų nuvykti į vieną ar kitą valstybę tikrai buvo gavęs.

„Man rūpi, kas vyksta mano šalyje, kas vyksta su ukrainiečiams. Aš esu vienas jų. Kaip galiu pasitraukti? Tai tiesiog neįmanoma, apie tai net negalvoju. Kaip galėčiau visa tai palikti? Visų pirma, tai didelė atsakomybė“, – teigė V.Zelenskis.

Jis taip pat tvirtino, kad Ukrainos prezidento pasitraukimas iš šalies būtų naudingas Rusijai: „Tai didelė operacija. Esu tikras, kad mano pasitraukimas būtų vienas mūsų šalies destabilizavimo žingsnių. Vienybė tikrai suaižėtų.“

VIDEO: Maskva kaltina Ukrainą nusitaikius į Rusijos pasienio miestus – už tai suintensyvins atakas prieš Kyjivą

Maskva kaltina Ukrainą nusitaikius į Rusijos pasienio miestus – už tai suintensyvins atakas prieš Kyjivą

Reuters

Ukrainos sostinėje Kyjive dirbantys Vakarų žiniasklaidos priemonių korespondentai penktadienio rytą skelbė, kad naktis mieste iš esmės buvo bemiegė – nuolat skambėjo pavojaus sirenos, griaudėjo sprogimai. Greičiausiai Rusijos pajėgos stengiasi keršyti už nuskendusį kreiserį „Moskva“.

„Smūgiai per naktį suduoti kelioms vietoms Kyjive – tai liudija ten dingusi elektros energija“, – tviteryje rašė „The Economist“ reporteris Oliveris Carrollas.

Ukrainos parlamentarė Lesia Vasylenko apie 2 val. ryto irgi skelbė apie tris vienas po kito nugriaudėjusius sprogimus Kyjive: „Sirena skamba jau visą valandą – greičiausiai Putinas įsiuto dėl „Moskva“ paskandinimo.“

Rusijos propagandinės žiniasklaidos stebėseną vykdantys tyrėjai jau atkreipė dėmesį, kad ketvirtadienio vakarą įvairių laidų eteryje skambėjo pasiūlymai subombarduoti Kyjivą ir Ukrainos geležinkelių sistemą – kad į Ukrainą nebegalėtų vykti pasaulio šalių lyderiai.

Tiesa, JAV televizijos PBS specialusis korespondentas Simonas Ostrovsky teigė, kad Kyjivo centras per antskrydžius nenukentėjo: „Be to, sprogimai dažnai susiję su priešlėktuvinės gynybos veiksmais.“

„Reuters“ teigimu, sprogimai fiksuoti tiek Kyjive, tiek pietiniame Chersone, tiek Charkive, tiek vakariniame Ivano Frankivsko mieste. Apie žalą patikimų duomenų kol kas nėra.

JAV Teisingumo departamentas ketvirtadienį apkaltino vieną Rusijos parlamentarą ir du darbuotojus daug metų prieš Rusijos invaziją į Ukrainą vykdžius Jungtinėse Valstijose antiukrainietišką propagandos kampaniją.

Parlamentaras Aleksandras Babakovas, kuriam jau buvo taikomos JAV sankcijos, apkaltintas drauge su dviem padėjėjais Aleksandru Vorobjovu ir Michailu Plisiuku. Visi trys gyvena Maskvoje, yra laisvėje, nurodė Teisingumo departamentas.

A.Babakovas, Rusijos Valstybės Dūmos narys, ir kiti du įtariamieji kaltinami tuo, kad viena rusų nevyriausybine organizacija naudojosi kaip priedanga nelegalioms operacijoms vykdyti nuo 2012 metų.

Šie trys asmenys, kaip įtariama, „režisavo slaptą rusų propagandos kampaniją JAV, kad stumtų Rusijos piktavališkus politinius planus prieš Ukrainą ir kitas šalis, įskaitant JAV“, sakė federalinis prokuroras Damianas Williamsas.

„Šiandienos kaltinamasis aktas parodo, kad Rusijos neteisėti veiksmai prieš Ukrainą neapsiriboja mūšio lauku, nes Rusijos kontroliuojami politiniai nuomonės formuotojai, kaip įtariama, rezgė sąmokslą slaptomis ir neteisėtomis priemonėmis JAV ir kitur Vakaruose siekti geopolitinio pasikeitimo Rusijos naudai“, – pridūrė D.Williamsas.

Trys minimi rusai taip pat kaltinami bandymu užverbuoti mažiausiai vieną JAV pilietį padėti jiems įtraukti JAV ir Europos politikus į jų įtakos ir propagandos kampaniją siekiant Rusijos užsienio politikos tikslų.

Konkrečiai A.Babakovas ir jo padėjėjai kaltinami susimokymu priversti JAV piliečius veikti Jungtinėse Valstijoje kaip neįregistruotus Rusijos agentus, susimokymu pažeisi JAV sankcijas ir jų išvengti, susimokymu sukčiauti dėl vizų.

Rusijos bandymai užimti Popasną ir Rubižnę Rytų Ukrainos Donecko ir Tavrijos srityse buvo „nesėkmingi“, sakoma naujausiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pareiškime.

Jame taip pat nurodoma, kad per pastarąją parą Ukraina atrėmė aštuonias Rusijos atakas rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose.

Buvo sunaikinti keturi Rusijos tankai, šešios šarvuotos transporto priemonės, keturios pėstininkų kovos mašinos ir artilerijos sistema.

15min atkreipia dėmesį, kad karo metu šios informacijos patvirtinti neįmanoma.

Žurnalas „Forbes“ paskelbė, kad Rusijos karinės technikos nuostoliai nuo plataus masto puolimo Ukrainoje pradžios iš viso sudaro daugiau nei 1,09 mlrd. dolerių.

• Raketinis kreiseris „Moskva“ – 750 mln. dolerių.
• Il-76 transportinis lėktuvas – 86 mln. dolerių.
• Didelis desantinis laivas – 75 mln. dolerių.
• 10 naikintuvų Su-30SM – 50 mln. dolerių.
• 20 naikintuvų-bombonešių – 40 mln. dolerių.
• 3 naikintuvai Su-35 – 32 mln. dolerių.
• Il-22PP elektroninės kovos lėktuvas – 30 mln. dolerių.
• 10 kovos sraigtasparnių Ka-52 – 16 mln. dolerių.
• Ka-50 atakos sraigtasparnis – 16 mln. dolerių.
• „Pantsir-S1“ žemė-oras raketų sistema – 14 mln. dolerių.

Prancūzija ketvirtadienį pranešė, kad jos ambasada Ukrainoje grįš į sostinę Kyjivą iš vakarinio Lvivo miesto, į kurį atstovybė buvo perkelta kovo pradžioje, prasidėjus Rusijos invazijai.

„Šis perkėlimas įvyks labai greitai ir leis Prancūzijai dar labiau sustiprinti savo paramą Ukrainai visose srityse, kad ji galėtų atremti vasario 24 dieną Rusijos pradėtą karą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Karolinos Stažytės nuotr./Kyjivas

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas apie tai pranešė per pokalbį telefonu su savo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba.

Tačiau Prancūzija ir toliau nerekomenduoja savo piliečiams grįžti į Ukrainą, įskaitant Kyjivą.

„Manome, kad grįžimas lieka neįsivaizduojamas tiems prancūzams, kurie gyveno Ukrainoje. Prancūzijos tautiečių grįžimas šiandien oficialiai draudžiamas“, – antradienį pažymėjo Prancūzijos vyriausybė, pabrėždama, kad „visa Ukraina tebėra karo zona“.

Prancūzija teikia paramą Ukrainai karine įranga, humanitarine pagalba ir pagalba tiriant nusikaltimus, kuriuos, kaip įtariama, Rusijos pajėgos įvykdė prieš Ukrainos civilius gyventojus.

Prancūzijos vyriausybė skyrė 100 mln. eurų humanitarinei paramai Ukrainai ir kaimyninėms šalims, įskaitant Lenkiją ir Moldovą, kurios priėmė daug ukrainiečių karo pabėgėlių.

Ukrainos Charkivo regione nuo karo pradžios žuvo daugiau kaip 500 civilių.

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, šalies rytinėje Charkivo srityje žuvo mažiausiai 503 civiliai gyventojai, ketvirtadienį pranešė gubernatorius.

Srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas platformoje „Telegram“ pranešė, kad tarp žuvusiųjų yra 24 vaikai.

„Tai nekalti civiliai gyventojai, mes jiems neatleisime už jokią [atimtą] gyvybę!“ – rašė jis.

O.Synjehubovas sakė, kad per praėjusią parą Rusijos pajėgos Charkive sudavė 34 raketų ir artilerijos smūgius, per kuriuos vienas žmogus žuvo ir aštuoni buvo sužeisti.

Charkivas, antras pagal dydį Ukrainos miestas, kuriame prieš karą gyveno apie 1,5 mln. gyventojų, yra maždaug už 40 km nuo Rusijos sienos.

Jis buvo svarbus Maskvos invazijos pajėgų, kurios bombardavo miestą, bet nesugebėjo jo užimti, taikinys.

Penktadienį dirbti Rusijos puolimą patiriančios Ukrainos ligoninėse išvyksta pirmosios medikų komandos iš Lietuvos.

Kol kas iškeliauja dvi komandos, iš viso 24 medikai. Kiekvienoje yra po keturis gydytojus ir aštuonis slaugytojus.

Planuojama, kad kariaujančioje šalyje jie dirbs dvi savaites. 

Ingrida Šimonytė Vyriausybės rūmuose susitiko su į Ukrainą vykstančiais medikais

+19

„Vos tik gavome pagalbos prašymą iš kolegų Ukrainoje, iškart pradėjome organizavimo darbus ir sulaukėme daugiau nei 300 savanorių medikų. Išties labai didžiuojamės mūsų šalies medikais, kurie, nepaisydami pandeminio nuovargio, rado jėgų dar vienam kilniam tikslui“, – sakė sveikatos apsaugos ministerijos patarėjas Marius Čiurlionis.

Anot jo, medikai išvykti buvo pasiruošę kovo pradžioje, tačiau procesas užtruko pačioje Ukrainoje – nebuvo aišku, kuriose teritorijose ir ligoninėse medikų reikia labiausiai. 

„Sulaukėme prašymo atsiųsti anestiozologų, reanimatologų, ortopedų-traumatologų, chirurgų. Kitaip tariant, labiausiai reikalinga pagalba atlikti operacijoms, gydyti traumas, sužeidimus“, – teigė M.Čiurlionis.

Lietuviai taip pat veš Ukrainai medikamentų, įrangos.

Visi medikai, prieš keliaudami į Ukrainos teritoriją, turėjo dalyvauti Lietuvos kariuomenės surengtuose mokymuose.

Kol kas nėra aišku, ar į Ukrainą bus siunčiama daugiau medikų komandų. 

VIDEO: Į Ukrainą išvyksta pirmosios dvi Lietuvos medikų komandos

Į Ukrainą išvyksta pirmosios dvi Lietuvos medikų komandos

Pentagonas ketvirtadienį pareiškė, kad karinio laivo „Moskva“ nuskendimas po to, kai jį apėmė liepsnos, yra „didelis smūgis“ Rusijos karinėms jūrų pajėgoms Juodojoje jūroje, Maskvai pripažinus, kad laivas nuskendo.

„Tai didelis smūgis Juodosios jūros laivynui, tai... pagrindinė jų pastangų užtikrinti tam tikrą dominavimą Juodojoje jūroje dalis“, – CNN sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby.

„Tai turės įtakos jų galimybėms“, – pridūrė jis.

Rusijos gynybos ministerija kiek anksčiau teigė, kad Juodosios jūros laivyno flagmane kreiseryje „Moskva“, dalyvavusiame Maskvos kare prieš Ukrainą, sprogo šaudmenys, ir pridūrė, kad dėl padarytos žalos laivas „prarado pusiausvyrą“, kai buvo velkamas į uostą.

„Dėl neramios jūros laivas nuskendo“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo ministeriją.

Tuo metu Ukrainos Odesos uostamiesčio karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas sakė, kad į laivą pataikė ukrainietiškos priešlaivinės raketos „Neptun“.

J.Kirby teigė negalįs patvirtinti nė vienos versijos.

„Mes taip pat negalime paneigti Ukrainos pozicijos, – kalbėjo jis. – Žinoma, tikėtina ir įmanoma, kad jie iš tikrųjų pataikė į šį objektą raketa „Neptun“, o gal ir daugiau.“

Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ ketvirtadienio vakarą paskelbė, kad Rusijos raketinis kreiseris „Moskva“ vis dėlto nuskendo. Pranešime, paskelbtame „Telegram“ kanale buvo cituojama Rusijos gynybos ministerija.

„Rusijos Federacijos gynybos ministerija praneša, kad buksyruojant kreiserį „Moskva“ į paskyrimo uostą, dėl korpuso pažeidimų, atsiradusių per gaisrą, kuris kilo detonavus amunicijai, laivas prarado stabilumą.

Audringo jūros bangavimo sąlygomis laivas nuskendo.“

Karo laivas „Moskva“

+2

Tuo metu Juodosios jūros strateginių tyrimų instituto projekto vadovas Andrijus Klimenko, kaip rašo pravda.ua, atkreipia dėmesį, kad nuskendusiame Rusijos kreiseryje „Moskva“ galėjo būti dvi branduolinės galvutės.

Apie tai ekspertas paskelbė savo įraše feisbuke.

„Ekspertai teigia, kad laive „Moskva“ galėjo būti dvi branduolinės galvutės. Laivas yra branduolinių ginklų nešėjas“, – sako jis.

15min atkreipia dėmesį, kad oficialiai niekur nebuvo skelbta, kad laive „Moskva“ galėjo būti gabenamas branduolinis ginklas.