Juodojoje jūroje užsidegė Rusijos laivas, JT pradėjo tyrimą dėl Rusijos žiaurumų Ukrainoje

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Maskvos pozicija dėl Kijevo ketinimo prisijungti prie Europos Sąjungos (ES) pasikeitė, pareiškė Rusijos Jungtinių Tautų  pasiuntinio pavaduotojas Dmitrijus Polianskis.

Pasak jo, Maskva dabar prieštarauja šiai idėjai, kaip anksčiau prieštaravo Kijevo stojimui į NATO. Kovo pradžioje Kremlius pareiškė, kad Ukrainos stojimas į ES nėra strateginio saugumo klausimas.
Apie pasikeitusią Maskvos poziciją buvo pranešta interviu britų internetiniam leidiniui „UnHerd News“.

Dabar, pasak D.Polianskio, Maskva Ukrainos stojimo į ES klausimą vertina lygiai taip pat, kaip ir Kijevo siekį įstoti į NATO.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija sunaikino 570 sveikatos priežiūros įstaigų ir 101 ligoninę, rašo „New York Times“. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino Rusijos vadus, įsakiusius apšaudyti mokyklas Černihivo srityje ir naftos perdirbimo gamyklą Poltavos srityje, ligoniais.

„Rusijos valstybė yra tokios būklės, kad bet koks švietimas jai tik trukdo. Tačiau ką galima pasiekti panaikinus mokyklas? Visi rusų vadai, duodantys tokius įsakymus, yra tiesiog ligoti ir nevykėliai.

Tačiau visas okupantų sugriautas ligonines, mokyklas, universitetus, kuriuos jie subombardavo, visus pastatus, tiltus, įmones – viską atkursime“, – sako V.Zelenskis.

Praėjus savaitei nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Maskvos ambasadorė Bulgarijoje įkopė į snieguotą kalnų perėją, kad pagerbtų caro laikų rusų karius, XIX amžiuje ten žuvusius kovoje už Bulgarijos nepriklausomybę. Tačiau netrukus šių dienų rūpesčiai nustelbė mėginimus priminti Bulgarijai jos istorinę skolą Rusijai.

Tą pačią dieną Bulgarija išsiuntė du ambasadoriaus pavaldinius, įtariamus šnipinėjimu, ir paskelbė sulaikiusi aukšto rango karininką, taip pat apkaltintą šnipinėjimu Rusijai.

Praėjus keletui savaičių Bulgarija – šalis, kurią Maskva ilgai laikė karščiausia ir patikimiausia savo drauge Europoje – kartu su kitomis ES narėmis įvedė Rusijai griežtas ekonomines sankcijas, pasiūlė Ukrainai remontuoti sugadintus jos karinius sraigtasparnius bei tankus ir išvarė dar daugiau Rusijos diplomatų.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Vien per balandžio mėnesį Ukrainoje žuvo beveik 100 vaikų, tačiau tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni, teigė Jungtinių Tautų vaikų fondas UNICEF.

Kitą mėnesį Europos Sąjungos vadovai planuoja įvertinti Ukrainos narystę ES, pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.

Ukrainos paraišką tapti ES nare nagrinėja Europos Komisija ir ji bus „aptarta valstybių ir vyriausybių vadovų lygiu Europos Vadovų Taryboje birželio mėnesį“, sakė ministerijos atstovas spaudai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį sakė, kad ES kitą mėnesį paskelbs poziciją dėl Ukrainos stojimo į bloką.

Kyjivas derasi su Maskva dėl galimybės evakuoti 38 „sunkiai sužeistus“ karius iš Rusijos pajėgų apsiausto Mariupolio metalurgijos įmonės „Azovstal“, ketvirtadienį pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Ši gamykla yra paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo bastionas strategiškai svarbiame pietrytiniame uostamiestyje, per Rusijos invaziją virtusiame griuvėsiais.

„Šiuo metu deramės tik dėl 38 sunkiai sužeistų kovotojų, kurie negali patys atsistoti ant kojų. Dirbame žingsnis po žingsnio“,  – platformoje „Telegram“ paskelbė I.Vereščuk.

Pasak jos, Kyjivas tikisi iškeisti karius į 38 „reikšmingus“ rusų karo belaisvius, o paskui pereiti prie kitos derybų stadijos. Vicepremjerė nepatikslino, su kuo bus susijęs naujas etapas, bet nurodė, kad „dėl apsikeitimo 500 ar 600 žmonių“ nesiderama.

Anksčiau ketvirtadienį vienas Ukrainos prezidentūros pareigūnas pareiškė, kad Kyjivas tikisi iš „Azovstal“ evakuoti „pusę tūkstančio“ sužeistų ukrainiečių kovotojų.

Gamyklos gynybai vadovaujančio pulko „Azov“ nariai jau ne kartą atsisakė pasiduoti, teigdami, kad bijo būti nužudyti arba kankinami. Antradienį Kyjivas pranešė, kad „Azovstal“ yra likę „daugiau kaip tūkstantis“ Ukrainos karių, bet daugelis jų yra sužeisti.

Pasirodė „Azovstal“ gamyklos, kurioje šiuo metu įsitvirtinę Ukrainos gynėjai, bombardavimo vaizdo įrašas.

Filmuotą medžiagą savo „Telegram“ kanale paskelbė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

Rusijos-Ukrainos karas prasidėjo dar daug anksčiau, nei 2022 m. vasario 24 d., kai V.Putinas paskelbė apie „specialiąją operaciją“. Pirmieji ateinančios agresijos požymiai galėjo būti pastebėti dar 2014 m. Susipainioti įvykiuose lengva, todėl karybos specialistai, analizuodami karą, dažniausiai naudoja 6 fazių sistemą.

VIDEO: Suprasti akimirksniu: kurioje karo fazėje šiuo metu yra Ukraina?

Suprasti akimirksniu: kurioje karo fazėje šiuo metu yra Ukraina?

Goda Vileikytė, Šarūnas Mičiulis, Eligija Barkutė

Rusijos okupantai bando integruoti laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas į Rusijos Federaciją, rašo UNIAN. Okupuotose gyvenvietėse likusiems ukrainiečiams planuojama išduoti rusiškus pasus.

Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianykas.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba ketvirtadienį didele balsų dauguma nubalsavo už siūlymą pradėti tyrimą dėl Rusijos karių Ukrainoje galimai įvykdytų rimtų nusikaltimų, dar labiau didindama diplomatinį spaudimą Maskvai.

Reikšdama susirūpinimą dėl neteisminės egzekucijos, civilių aukų, kankinimų ir prievartos prieš vaikus, taryba 33 balsais prieš du parėmė Ukrainos pateiktą rezoliucijos projektą, kuriuo raginama ištirti pažeidimus, kaip įtariama, padarytus Kyjivo, Černihivo, Charkivo ir Sumų srityse vasario pabaigoje ir kovą, „siekiant patraukti kaltininkus atsakomybėn“.

Kinija ir Eritrėja balsavo „prieš“, o 12 šalių, įskaitant Indiją, Pakistaną ir Kubą, susilaikė. Tuo metu Rusija šį neeilinį JT svarbiausios žmogaus teisių institucijos posėdį pavadino politizuotu triuku ir atsisakė jame dalyvauti.

Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Eminė Džaparova papasakojo tarybai, kaip motinos akivaizdoje buvo išžagintas 11 metų berniukas, likęs traumuotas. Ji pridūrė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgos į Ukrainą neša „gryną blogį“.

Kalbėdamas iš Kyjivo, viceministrė pareiškė, kad Rusija Europos žemyne vykdo „šiurpiausius žmogaus teisių pažeidimus per pastaruosius dešimtmečius“.

„Per šias 10 savaičių mano šalies žmonės patyrė visišką siaubą“, – sakė E.Džaparova.

„Kankinimai ir priverstiniai dingimai, seksualinis smurtas ir smurtas dėl lyties: Rusijos nusikaltimų sąrašas yra begalinis, – pareiškė ji. – Tik pasaulis, solidarizuodamasis su Ukrainos žmonėmis, gali nugalėti šį gryną blogį.“

Europos plėtros bankas per šią savaitę įvykusį savo metinį susitikimą Ukrainai surinko 1 mlrd. eurų pagalbos, ketvirtadienį pareiškė institucijos vadovė.

Be šių pinigų, yra dar 2 mlrd. eurų vadinamajame atsparumo priemonių pakete, kurį Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) pristatė netrukus po to, kai Rusija pradėjo savo invaziją į Ukrainą.

„Reaguodamos į karą Ukrainoje, pagalbą teikiančios šalys išreiškė ketinimus“ bankui suteikti 1 mlrd. eurų, per spaudos konferenciją Maroko Marakešo mieste pareiškė ERPB vadovė Odile Renaud-Basso.

Viačeslavo Čauso nuotr./Antskrydžių Černihivo srityje padariniai

Pagal šią savaitę paskelbtas naujausias ERPB prognozes, Ukrainos ekonomika šiemet smuks 30 proc., labiau negu buvo prognozuota anksčiau.

Pasaulio banko prognozė yra dar niūresnė – jis numato, kad Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 45 procentais.

„Ukrainai reikia mūsų pagalbos, kad ji galėtų paremti gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, išsaugoti prieigą prie elektros energijos ir transporto, geležinkelių“, – pažymėjo O.Renaud-Basso. 

„Ukrainos savivaldybėms reikia paramos padedant daugybei vidaus pabėgėlių“, – pareiškė ji.

„Ukrainos ekonomikai reikia pinigų paremti bendroves ir pamėginti išsaugoti savo vietą pasaulio ekonomikoje, o tai yra lemiamai svarbu, pavyzdžiui, daugelio šalių aprūpinimo maistu saugumui“, – pažymėjo ERPB vadovė, turėdama omenyje Ukrainos, kaip stambios kviečių ir saulėgrąžų eksportuotojos, vaidmenį.

„Didelis iššūkis“

Ukraina skaičiuoja, kad jai reikia maždaug 5 mlrd. JAV dolerių per mėnesį vien savo biudžeto deficitui padengti. Kyjivas taip pat siekia, kad pagalbą teikiančios valstybės sutelktų dėmesį ir į būsimą šalies atstatymą.

Tuo tarpu Europos Komisijos (EK) pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis per šią savaitę įvykusį ERPB susitikimą pareiškė, kad Ukrainos atstatymas bus „didelis iššūkis“. Anot jo, kiekybiškai įvertinti šalies atstatymo kainos nėra įmanoma, nes „žala patiriama kiekvieną dieną“.

Europos Sąjunga (ES) yra pasirengusi „suteikti didelę ir labai prasmingą paramą tiems atstatymo poreikiams“, pridūrė jis.

Sąjunga taip pat vertina, kaip ji galėtų susieti paramą su struktūrinėmis reformomis, „kurių Ukrainai gali reikėti, galbūt kaip ES valstybei kandidatei“, pažymėjo V.Dombrovskis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Berlynas „visokeriopai“ rems Suomijos siekį įstoti į NATO, šios Šiaurės valstybės vadovams pritarus neatidėliotinam prisijungimui prie gynybinio aljanso.

„Sveikinu Suomijos sprendimą pasisakyti už neatidėliotiną šalies stojimą į NATO. Per pokalbį telefonu su prezidentu Sauli Niinisto patikinau Suomiją, kad Vokietijos vyriausybė ją visokeriopai rems“, – per „Twitter“ parašė O.Scholzas.

Dniepropetrovsko srityje, Velyka Kostromkos kaime po rusų panaudotų kasetinių bombų, pirminiais duomenimis, vienas žmogus žuvo, yra sužeistų. Taip pat sunaikintas energetikos infrastruktūros objektas, pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra

„Tyrimo duomenimis, 2022 m. gegužės 12 d., Dnipropetrovsko srities Velyka Kostromkos kaime okupantai dar kartą panaudojo draudžiamus kasetinius šaudmenis.

Dėl apšaudymo buvo sunaikinta energetikos infrastruktūra. Pirminiais duomenimis, vienas žmogus žuvo,  yra sužeistų“, – pranešė prokuratūra. 

Iš Rusijos pasitraukiančios Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų energetikos milžinės „Shell“ verslą šioje šalyje – degalinių tinklą ir tepalų gamyklą Tverės srityje – perka Rusijos didžiausias privatus naftos koncernas „Lukoil“, pranešė abi sandorio pusės.

Rusijoje veikia 411 „Shell“, dauguma jų – šalies centriniame ir šiaurės vakarų regionuose, valdomų bendrovės „Shell Neft“.

„Shell“ pranešime teigiama, kad pardavus aktyvus Rusijoje, dabartinės antrinės įmonės „daugiau kaip pusketvirto šimto darbuotojų tęs darbo santykius su naujuoju savininku“.

123RF.com nuotr./„Shell“

Sandoriui, kurio vertė neviešinama, būtinas Rusijos federalinės antimonopolinės tarnybos pritarimas.

Praėjus kelioms dienoms po Rusijos invazijos į Ukrainą „Shell“ paskelbė pasitraukianti iš „Sachalino-2“ ir kitų bendrų projektų su Kremliaus kontroliuojamu dujų gigantu „Gazprom“, o vėliau Londono biržoje kotiruojama bendrovė pristatė planus palaipsniui atsisakyti pirkti rusiškus angliavandenilius, įskaitant žalivinę naftą, naftos produktus ir dujas.

Tuo metu „Shell“ savo verslą Rusijoje vertino maždaug 3 mlrd. JAV dolerių.

Jungtinė Karalystė dalyvauja tarptautinėse pastangose nubausti Rusiją turto įšaldymu, kelionių draudimais ir sankcijomis dėl Kremliaus karinės kampanijos provakarietiškoje kaimynėje.

Vasario pabaigoje Maskvai pasiuntus karius į Ukrainą, keli šimtai užsienio bendrovių paskelbė, kad sustabdys veiklą Rusijoje arba pasitrauks iš Rusijos rinkos.

JAV pareigūnai neslepia, kad Ukrainai kare su Rusija padeda ne tik milijardų dolerių vertės ginklų siuntomis, bet ir gausiai Kyjivui teikiamais žvalgybiniais duomenimis. Informaciją apie rusų pajėgų judėjimą amerikiečiai Ukrainai perduoda, bet ją riboja – kad nekiltų platesnis karas, rašo „The Washington Post“.

Plačiau skaitykite čia.

Maskvai paskelbus sankcijų Vakarų energetikos bendrovėms ir vėl sumažėjus vienu iš svarbių dujotiekių Europai tiekiamų dujų srautui, Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas ketvirtadienį apkaltino Rusiją naudojant energiją kaip ‚ginklą“.

„Reikia pasakyti, kad padėtis pasiekė kritišką tašką, nes energija dabar keliose srityse yra naudojama kaip ginklas“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją.

Trečiadienį Rusijos vyriausybė paskelbė potvarkį, kuriuo nustatė sankcijų 31 Europos Sąjungos (ES), Jungtinių Valstijų ir Singapūro energetikos bendrovei, keršydama už Vakarų sankcijas, kurios buvo įvestos dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą.

Dauguma šių bendrovių priklauso Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ patronuojamųjų įmonių grupei „Gazprom Germania“.

Į sankcijų sąrašą įtrauktas sandorių uždraudimas, taip pat draudimas su sankcionuotomis bendrovėmis susijusiems laivams įplaukti į Rusijos uostus.

Tuo tarpu operatoriai ketvirtadienį antrą dieną iš eilės pranešė apie sumažėjusį rusiškų dujų tiekimą Europai svarbiu Ukrainos dujotiekiu.

Nuo rusiškų energijos išteklių itin priklausoma Vokietija trečiadienį sakė, kad tiekimas sumažėjo 25 proc., bet trūkumas buvo padengtas dujomis, kurios buvo importuotos iš Norvegijos ir Nyderlandų.

Didžiausia Europos ekonomika nori kuo skubiau atsikratyti šios priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių ir jau beveik atsisakė rusiškų anglių.

Tačiau atsisakyti rusiškos naftos ir dujų bus sunkiau.

Vis didėjant nuogąstavimams, kad Rusija gali staiga užsukti naftos ir dujų čiaupus, R.Habeckas pareiškė, jog Vokietija yra sutelkusi dėmesį į dujų atsargų kaupimą žiemos sezonui.

„Iki žiemos dujų saugyklos turi būti pilnos, antraip atsidursime padėtyje, kurioje mus bus galima lengvai šantažuoti“, – įspėjo jis.

Vyksta derybos dėl medicinos darbuotojų ir sužeistųjų evakuacijos iš „Azovsta“ gamyklos, taip pat dėl kitų žmonių išgabenimo iš Mariupolio, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos humanitarinių koridorių koordinatorė Tetjana Lomakina.

„Vyksta derybos dėl galimo antrojo humanitarinės operacijos etapo, siekiant gelbėti medicinos darbuotojus ir sužeistuosius – apie 500 žmonių, taip pat dėl ​​humanitarinių koridorių, kurių reikia mariupoliečiams, atidarymo“, – sakė ji.

Pasak jos, mieste vis dar yra keli tūkstančiai žmonių, daugiausia senyvo amžiaus žmonių, moterų ir vaikų.

Gegužės 4 d. Rusijos kariuomenė apšaudė civilių gyventojų, bandžiusių pabėgti iš okupuotų kaimų netoli Staryj Saltivo Charkivo srityje, koloną. Žuvo keturi žmonės, praneša radijo stotis „Svoboda“. Anot radijo stoties, tragedijos vietą tapo įmanoma pasiekti po to, kai Ukrainos kariuomenė išlaisvino kelias gyvenvietes šioje teritorijoje. „Svobodos“ parengtame video siužete Ukrainos karys tvirtina, kad žmonės buvo sušaudyti iš kulkosvaidžio.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad kaimyninės Suomijos planai įstoti į NATO „neabejotinai“ sukels grėsmę Rusijai, šios šalies lyderiams paskelbus, kad jie remia Helsinkio prisijungimą prie JAV vadovaujamo gynybos aljanso.

„NATO plėtra ir Aljanso artėjimas prie mūsų sienų nedaro pasaulio ir mūsų žemyno stabilesnio ir saugesnio“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Paklaustas, ar Suomijos narystė NATO keltų grėsmę Rusijai, D.Peskovas atsakė: „Neabejotinai.“

„Viskas priklausys nuo to, kaip vyks šis procesas, kiek karinė infrastruktūra priartės prie mūsų sienų“, – pabrėžė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu perspėjo, kad Maskva bus „priversta imtis atsakomųjų priemonių – karinių ir techninių bei kitokių – kad pašalintų kylančias grėsmes savo nacionaliniam saugumui“.

Ministerija apkaltino NATO siekiu sukurti „dar vieną karinės grėsmės mūsų šaliai flangą“.

„Helsinkis turėtų suvokti savo atsakomybę ir tokio žingsnio pasekmes“, – pabrėžė URM.

Anksčiau ketvirtadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.

Odesos teritorinės gynybos kovotojai, kasdami apkasus, rado senovinių amforų ir perdavė jas muziejui, praneša BBC Rusijos tarnyba.

Odesos teritorinės gynybos brigada trečiadienį savo „Facebook“ puslapyje parašė, kad jos kovotojai, „vykdydami įtvirtinimo darbus“, rado maždaug dviejų su puse tūkstančio metų senumo amforų.

Brigada paskelbė amforų ir jų perdavimo Odesos archeologijos muziejui nuotraukas.

Šiaurinėje Juodosios jūros pakrantėje, įskaitant dabartinės Ukrainos Odesos srities teritoriją, daugelį šimtmečių, pradedant maždaug pirmojo tūkstantmečio prieš Kristų viduriu, buvo graikų kolonijiniai miestai.

Amerikiečių televizija CNN gavo vaizdo įrašą, įrodantį, kad Rusijos kariai nušovė du neginkluotus civilius šalia Kyjivo 2022 metų kovą.

Pažymima, kad vaizdo įrašą užfiksavo stebėjimo kameros. 

Šiuo metu tai, kas įvyko, Ukrainos prokuratūra tiria kaip karo nusikaltimą.

„Abu vyrai žuvo per beširdį sušaudymą, kuris pažeidžia vadinamąsias karo taisykles, draudžiančias atakas prieš civilius“, – rašo spauda.

CNN atpažino aukas. Vienas iš jų buvo apiplėštos automobilių prekybos įmonės savininkas, kurio pavardė neskelbiama. Kitas buvo Leonidas Pliacas, 68 metų vyras, dirbęs ten apsaugininku.

Vaizdo įraše matyti, kaip penki Rusijos kariai bando įsibrauti į automobilių prekybos saloną, šaudo į spynas ir daužo langus.

Kai savininkas prieina iškėlęs rankas, jie jį sustabdo ir, matyt, ieško ginklų. Tada ateina apsaugos darbuotojas, jis taip pat apieškomas. Vėliau atrodo, kad kariai nusisuka ir abu civiliai juda sargybos posto link. 

Tada bent du kareiviai prieina prie vyrų iš nugaros ir atidengia ugnį. Abu civiliai krenta ant žemės.

Rusijai apšaudžius Ukrainos Černihivo ir Sumų sritis bei Zaporižią, mažiausiai keturi žmonės žuvo, o dar keliolika buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

Per naktį suduotą oro smūgį Černihivo regione esančiam Novhorodui-Siverskiui žuvo trys žmonės ir 14 buvo sužeisti.

Sugriauta mokykla ir gimnazija, apgadinti administraciniai pastatai.

Pasak bendruomenės pirmininkės Liudmylos Tkačenko, „priešo taikiniai buvo mokyklos, tuo pat metu buvo apgadinti netoliese esantys pastatai: (...) kultūros namai, ligoninė, medicinos kolegijos bendrabutis“.

Zaporižios srities karinė administracija savo ruožtu informavo apie Zaporižios miestui suduotą raketinį smūgį.

„Šiandien, gegužės 12 dieną, apie 10 val., Rusijos kariai paleido sparnuotąją raketą į Zaporižios miestą“, – sakoma pranešime.

Viačeslavo Čauso nuotr./Antskrydžių Černihivo srityje padariniai

Remiantis pirmine informacija, dega privatus pastatas, aiškinamasi, ar yra nukentėjusiųjų.

Tuo metu Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba platformoje „Telegram“ pranešė apie Rusijos kariuomenės sunkiosios artilerijos smūgį Sumų srityje. Ten žuvo vienas žmogus.

Ketvirtadienį apie 10 val., Rusijos kariai paleido sparnuotąją raketą į Zaporižią, pranešė srities valstybės administracija. Kol kas nepranešama, ar raketa pataikė, ar buvo numušta oro gynybos sistemų.

Pirminiais duomenimis, dega privatus pastatas. Informacija apie aukas tikslinama.

Ukraina nori, kad jai būtų rezervuota vieta Europos Sąjungoje, net jei visapusiškai narystei pasiekti gali prireikti daug laiko, ketvirtadienį lankydamasis Berlyne sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Kalbame ne apie kuo greitesnę Ukrainos narystę ES. Tačiau mums labai svarbu, kad Ukrainai būtų rezervuota ši vieta“, – sakė jis vokiečių transliuotojui ARD.

„Dažnai girdime, kad Ukraina priklauso Europai, priklauso Europos šeimai, o dabar reikia šią vietą rezervuoti“, – pridūrė ukrainiečių diplomatijos vadovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau šią savaitę įspėjo, kad tokiai kandidatei kaip Ukraina prireiks „dešimtmečių“, kad įstotų į ES.

Vietoj to E.Macronas pasiūlė sukurti platesnę Europos politinę bendruomenę, kuri apimtų tokias nares kaip Ukraina ar Britanija po „Brexito“.

Į Vokietiją atvykęs susitikti su šalies politiniais lyderiais, taip pat dalyvauti derybose su kolegomis iš Didžiojo septyneto (G-7), D.Kuleba sakė, kad aptars tolesnes sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Kita svarbi tema, pasak ministro, bus kova su pasauliniu maisto trūkumu, kurį sukėlė karas.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

Ukrainos kariškiai pranešė, kad Rusijos pajėgos tęsia aviacijos smūgius Mariupolio gamyklai „Azovstal“ ir miestelių Ukrainos rytuose puolimą.

78-osios karo dienos pranešime Ukrainos Generalinis štabas taip pat nurodė, kad rusų pajėgos iš artilerijos pabūklų ir granatsvaidžių apšaudė ukrainiečių karius Zaporižios kryptimi. Zaporižia yra tapusi priebėga iš Mariupolio bėgantiems civiliams. 

Generalinis štabas nedetalizavo naujausių veiksmų „Azovstal“ teritorijoje ir aplink ją.

Pasak Ukrainos kariuomenės, rusų artilerija taip pat apšaudė ukrainiečių junginius į šiaurę nuo Charkivo miesto šalies šiaurės rytuose. Be to, Generalinis štabas pranešė apie rusų smūgius šiauriniuose Černihivo ir Sumų regionuose.

Ukrainos kariuomenė paminėjo savo „dalinę sėkmę“ Rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse, kur nuo pat karo pradžios nuolat vyksta mūšiai. Nurodoma, kad ukrainiečių pajėgos atrėmė devynias rusų atakas ir sunaikino kelis dronus bei karines transporto priemones.

Nepriklausomai šios informacijos patvirtinti neįmanoma.

Luhansko srities karinė-civilinė administracija praneša, kad visame regione dabar nėra vandens ir elektros.

Administracijos vadovas Serhijus Haidajus pabrėžė, didžioji dalis ypatingos svarbos infrastruktūros objektų turės būti kuriama nuo nulio. Kai kurias elektros linijas vis dar galima taisyti, tačiau to neleidžia padaryti nuolatiniai apšaudymai. 

Srityje veikia tik elektros generatoriai. Nėra centralizuoto vandens tiekimo, aprūpinimą dujomis turi tik 21 tūkst. žmonių visoje Luhansko srityje. 

Nuo plataus masto agresijos prieš Ukrainą pradžios Rusijos Federacijos kariuomenė jau neteko 26 650 karių, 300 – tik praėjusią parą, pranešė Ukrainos Generalinis štabas. 

Pranešama taip pat, kad nuo vasario 24 dienos Ukrainos kariai sunaikino 1195 rusų tankus, 2873 šarvuotas kovos mašinas, 199 lėktuvus, 161 sraigtasparnius. 

Pažymima, kad didžiausius praėjusios dienos nuostolius priešas patyrė Kurachivo kryptimi.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai

 Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin ketvirtadienį pareiškė palaikantys idėją dėl šalies įstojimo į NATO, skelbia visuomeninis transliuotojas YLE.

VIDEO: V.Zelenskis: „Esu tikras, kad ši gegužė bus ypač reikšminga Ukrainos istorijoje“

V.Zelenskis: „Esu tikras, kad ši gegužė bus ypač reikšminga Ukrainos istorijoje“

Reuters

Ukrainos pietinio Mariupolio uostamiesčio gynėjų vienas iš vadų trečiadienį tiesiogiai kreipėsi į turtingiausią pasaulio žmogų Eloną Muską prašydamas pagalbos.

Trečią mėnesį trunkantis Rusijos karas Ukrainoje sugriovė strateginę reikšmę turintį uostamiestį, kur rusų pajėgų apsiausti ukrainiečiai po savaites trukusių kruvinų kovų tebesipriešina įsitvirtinę didžiulėje metalurgijos gamykloje „Azovstal“.

36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadas Serhijus Volyna sakė susikūręs paskyrą socialiniame tinkle „Twitter“ vien tam, kad galėtų susisiekti su E.Musku.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“

„Žmonės sako, kad atvykot iš kitos planetos išmokyti žmonių tikėti tuo, kas neįmanoma, – E.Muskui parašė S.Volyna. – Mūsų planetos šalia, nors aš gyvenu ten, kur beveik neįmanoma išgyventi. Padėkite mums išvykti iš „Azovstal“ į kokią nors tarpininkaujančią šalį. Jei ne jūs, tai kas?“

S.Volyna paragino „kiekvieną žmogų Žemės planetoje“ padėti pasiekti, kad E.Muskas pamatytų prašymą.

Anksčiau šią savaitę Kyjivas pranešė, kad „Azovstal“ teritorijoje, sovietiniais laikais įrengtame tunelių ir bunkerių labirinte, yra per tūkstantį ukrainiečių karių ir kad daug jų yra sužeisti.

Moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės buvo evakuoti iš Mariupolį kontroliuojančių rusų pajėgų apaustos gamyklos per Jungtinių Tautų ir Raudonojo Kryžiaus koordinuotą humanitarinę misiją.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, „Twitter“, kurį E. Muskas siekia nupirkti už 44 mlrd. dolerių (41,7 mlrd. eurų), vartotojų skaičius smarkiai išaugo – žmonės šiuo socialiniu tinklu naudojasi ieškodami naujienų ir pagalbos, nurodo kompanija.

Daugiau kaip 92 mln. sekėjų turintis E.Muskas per šią platformą yra pakvietęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į „dvikovą“ dėl Ukrainos.

Anksčiau „Tesla“ vadovas, kuris yra gimęs Pietų Afrikoje, sureagavo į Kyjivo prašymą ir įjungė „Starlink“ internetą Ukrainoje, nusiuntė įrangos, padedančios palaikyti ryšį Rusijos karinių atakų paveiktuose rajonuose.

Rusijos Chabarovsko krašto Teisino kaime kariniame dalinyje įvyko sprogimas, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.

Pažymima, kad sprogimas įvyko karinio dalinio teritorijoje. Mažiausiai vienas žmogus žuvo, dar aštuoni žmonės kreipėsi į medikus.

Gaisras kilo po parako sprogimo. Kaip teigiama, tuo metu kariškiai esą iškrovė šovinius.

Kremliaus žiniasklaida rašo, kad sprogimo priežastis gali būti „neatsargus elgesys su sprogstamaisiais įtaisais“.

Nežinomi užpuolikai trečiadienį raudonais dažais apliejo Lenkijos ambasados Maskvoje pastatą, o Rusija pareikalavo, kad Varšuva oficialiai atsiprašytų dėl, jos teigimu, „pasibaisėtino“ išpuolio prieš jos ambasadorių.

Pirmadienį Varšuvoje proukrainietiškai nusiteikę aktyvistai apliejo Rusijos ambasadorių Lenkijoje Sergejų Andrejevą raudonais dažais, šiam atvykus į sovietų karių kapines padėti gėlių minint vadinamąją Pergalės dieną.

Šie incidentai įvyko Maskvos karui Ukrainoje tęsiantis jau trečią mėnesį.

Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Lenkijos ambasadorių Krzysztofą Krajewskį dėl „pasibaisėtino“ išpuolio ir pareikalavo „oficialaus atsiprašymo“ iš šalies vadovybės.

„Sprendimas dėl tolesnių veiksmų bus priimtas atsižvelgiant į Varšuvos reakciją į mūsų reikalavimus“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Tą pačią dieną raudonais dažais buvo aplietas Lenkijos ambasados Maskvoje pastatas.

„Ponas ambasadorius Krzysztofas Krajewskis patvirtino, kad toks incidentas įvyko“, – lenkų naujienų agentūrai PAP sakė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina.

Jis pridūrė, kad ambasadorius laukė atvykstant policijos.

Lenkų užsienio reikalų viceministras Marcinas Przydaczas žurnalistams Vašingtone sakė, kad jei Lenkijos ambasados pastatas iš tiesų buvo aplietas dažais, Varšuva tikisi, kad Rusija išsiaiškins šį klausimą ir suras kaltininkus.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau pirmadienį Rusijos ambasadoriaus apliejimą raudonais dažais pavadino incidentu, kurio neturėjo įvykti.

Lenkija priėmė šimtus tūkstančių pabėgėlių iš kaimyninės Ukrainos, rusų prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus karius į provakarietišką šalį.

Ukraina surengs pirmąjį teismo procesą dėl karo nusikaltimų per tebesitęsiančią Rusijos invaziją, per kurį prieš teismą stos 21 metų rusų karys, trečiadienį pranešė šalies generalinė prokurorė.

Vadimas Šišimarinas kaltinamas vasario 28 dieną nužudęs neginkluotą 62 metų civilį, rašoma generalinės prokurorės Irynos Venediktovos biuro išplatintame pranešime.

Pasak pranešimo, V.Šišimarinas pro automobilio langą šovė iš automato į civilį, kad šis nepraneštų apie rusų karių grupę.

Kai buvo atakuota rusų pajėgų kolona, V.Šišimarinas ir dar keturi kartu sprukę kariai šalia Čupachivkos kaimo pavogė automobilį, priduriama pranešime.

Civilis, kurio tapatybė neįvardijama, važiavo dviračiu kelio pakraščiu netoli savo namų, nurodė prokuratūra.

„Vienas iš kariškių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis nepraneštų apie juos“, – rašoma pareiškime.

„Vyras mirė vietoje, vos už kelių dešimčių metrų nuo savo namų“, – priduriama jame.

Suimtam rusų kariui gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.

I.Venediktova nepranešė, kada prasidės teismo procesas.

Jos biuras paskelbė V.Šišimarino nuotrauką, tačiau nepateikė informacijos, kaip jis buvo sulaikytas ir kas nutiko kartu su juo buvusiems kariams.

Prokuratūroje užregistruota daugiau kaip 10 700 įtariamų karo nusikaltimų. Jų padarymu įtariami 622 asmenys.

Kyjivas ir Vašingtonas ne kartą kaltino Rusijos pajėgas įvykdžius karo nusikaltimų per vasario 24 dieną prasidėjusią invaziją.

Dėl karo savo namus paliko beveik 6 mln. ukrainiečių, daugelis kurių pasakoja patyrę kankinimus, seksualinį smurtą ir beatodairišką niokojimą.

Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai pasiuntė į Ukrainą karo nusikaltimų tyrėjus, kad jie padėtų vietos ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo komandoms, tiriančioms galimus masinius žiaurumus, įskaitant civilių žudynes šalia Kyjivo esančioje Bučoje, kur balandžio 2 dieną buvo aptikta mažiausiai 20 kūnų.

Rusijos pajėgos nesiliauja vykdyti antskrydžių prieš „Azovstal“ gamyklą ir ten esančius Mariupolio kovotojus, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas

„Mariupolyje pagrindinės okupantų pastangos sutelktos blokuoti ir bandyti sunaikinti mūsų padalinius prie „Azovstal“ gamyklos. Priešas nestabdo oro antskrydžių“, – sakoma pareiškime.

Rusijos okupantai surengė antskrydžius Novhorodo-Siverskio kryptimi, kurių metu žuvo ir buvo sužeisti žmonės, „Telegrame“ pranešė Černihivo srities karinės administracijos vadovas Viačeslavas Čausas.

Viačeslavo Čauso nuotr./Antskrydžių Černihivo srityje padariniai

„Šiąnakt Novhorodo-Siverskio maskolių padugnės surengė kelis oro smūgius kritinei infrastruktūrai. Tai yra mokyklos. Taip pat buvo apgadinti kiti administraciniai pastatai ir privatūs namai. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Šiuo metu įvykio vietoje dirba gelbėtojai ir medikai“, – rašė jis.

Daugiau informacijos nepateikta.

Anksčiau Rusijos okupantai Černihivo srityje šarvuočiu sutraiškė automobilį, kuriuo važiavo šeima su 10 metų berniuku.

Tokijuje viešinti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, kelia „didžiausią tiesioginę grėsmę“ tarptautinei tvarkai.

Po susitikimo su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida, kuriame dalyvavo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, ji sakė, kad „Rusija, vykdydama barbarišką karą prieš Ukrainą ir sudarydama nerimą keliantį paktą su Kinija, šiandien kelia didžiausią tiesioginę grėsmę pasaulio tvarkai“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ursula Von Der Leyen

Aukščiausi Europos Sajungos pareigūnai atvyko į Tokiją dalyvauti kasmetinėse derybose, kurios vyksta didžiajai daliai tarptautinės bendruomenės telkiant jėgas spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje, taip pat augant susirūpinimui dėl Kinijos vaidmens.

„Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra ne tik Europos reikalas; jis supurto tarptautinės tvarkos, taip pat ir Azijoje, pagrindą. Tai negali būti toleruojama“, – sakė F.Kishida, kurio vyriausybė prisijungė prie griežtų sankcijų Maskvai, įskaitant sankcijas energetikos srityje.

Plačiau skaitykite čia.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas ketvirtadienį savaitraščiui „WirtschaftsWoche“ teigė, kad Vokietija gali būti pajėgi susidoroti su rusiškų dujų importo boikotu jau ateinančią žiemą, skelbia „Sky News“.

Nuo vasario mėn., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Vokietija deda daugiau pastangų, kad sumažintų priklausomybę nuo Rusijos energijos tiekimo, tačiau iki šiol teigė, kad tikisi išlikti labai priklausoma nuo jos dujų iki 2024 m.

„Jei metų pradžioje turėsime visas saugyklas, jei du iš keturių mūsų išsinuomotų plaukiojančių SGD tanklaivių bus prijungti prie tinklo ir jei gerokai sutaupysime energijos, tam tikru mastu galėsime išgyventi žiemą, jei rusiškų dujų tiekimas sutriks“, – „WirtschaftsWoche“ sakė R.Habeckas.

Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos pajėgos ne kartą naudojo kasetinius šaudmenis per išpuolius, per kuriuos žuvo civiliai gyventojai ir buvo apgadinti namai, ligoninės ir mokyklos, skelbia „Sky News“.

Ataskaitoje teigiama, kad Ukrainos pajėgos bent kartą panaudojo kasetinius šaudmenis.

Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ teigia užfiksavusi kelias Rusijos pajėgų kasetinių šaudmenų atakas apgyvendintose Černihivo, Charkivo, Mykolajivo ir Vuchlavo miestų teritorijose.

Ji teigė, kad abi šalys turėtų liautis.

„Jos turėtų įsipareigoti prisijungti prie tarptautinės sutarties, draudžiančios kasetinius šaudmenis“, – trečiadienį sakė organizacija.

20 puslapių ataskaitoje „Intensyvi ir ilgalaikė žala: kasetinių šaudmenų atakos Ukrainoje“ išsamiai aprašoma, kaip Rusijos ginkluotosios pajėgos konflikte Ukrainoje naudojo mažiausiai šešių rūšių kasetinius šaudmenis.

Rusija neatsisako savo plano užimti Kyjivą, todėl miesto meras Vitalijus Klyčko sako, kad neįmanoma užtikrinti grįžtančių sostinės gyventojų saugumo.

Meras CNN taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos galimybės panaudoti taktinius branduolinius ginklus.

Pasak V.Klyčko, Ukrainos sostinė tebėra pagrindinis Rusijos taikinys. Jis įspėja namo grįžtančius Kyjivo gyventojus būti atsargius.

„Kol Ukrainoje vyksta karas, negalime suteikti garantijų nė vienam ukrainiečiui“, – sakė V.Klyčko ir pridūrė, kad Rusijos Federacijos puolimas gali įvykti bet kurią sekundę.

„Šiuo metu svarbiausias prioritetas yra saugumas. Taip, žinoma, mes nerimaujame ir tikimės, kad mūsų kariuomenė mus saugo, tačiau vis dar yra rizika, ir be mūsų partnerių, be JAV ir Europos šalių, mes negalime išgyventi“, – sakė meras.

Rusijos valdžios institucijų duomenimis, dėl tarpvalstybinio apšaudymo iš Ukrainos žuvo civilis Rusijos gyventojas.

Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad „per apšaudymą Solochų kaime žuvo vienas žmogus“.

Solochai yra kaimas už dešimties kilometrų nuo Ukrainos sienos. 

„Vadovaujant rajono vadovui Vladimirui Percevui ir srities Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovui Sergejui Potapovui, į saugią vietą bus išvežti Solochų kaimo gyventojai“, – sakė V.Gladkovas.

Pastarosiomis savaitėmis Belgorodo srityje įvyko keli sprogimai, kuriuos, atrodo, sukėlė raketos ir bombos. Ukraina nei patvirtino, nei paneigė, kad yra atsakinga už sprogimus. 

Praėjusią savaitę V.Gladkovas sakė, kad kitame kaime, Nechotejevkoje, buvo sugriauti penki namai.

„Šiandien gyvenvietėje liko vos mažiau nei 30 žmonių, – tada sakė jis. - Didžiąją dalį žmonių jau evakavome į saugią vietą.“

Per pastarąją parą ukrainiečiai du kartus sustabdė rusų pastangas persikelti per Donecko upę Luhansko srityje, susprogdindami du pontoninius tiltus netoli Bilohorivkos, rašo BBC.

Per karinius smūgius buvo sunaikintas tiltas, kuris matomas pusiau paskendęs upėje. 

Socialiniuose tinkluose platinamose nuotraukose, padarytose dronu, matyti, kad rusai bandė pastatyti antrą pontoninį tiltą per upę. Ukrainiečiai susprogdino ir šį tiltą bei kelias karines transporto priemones.  

Ukrainos topografija, ypač jos upės, ne kartą pasirodė esanti logistinis košmaras, kuris jau kelias savaites trukdo Rusijos kariuomenei judėti į priekį daugelyje Ukrainos dalių. Atokesnėse vietovėse arba ten, kur tiltai buvo susprogdinti, jie griebėsi pontoninių tiltų.

Šie tiltai ne kartą buvo Ukrainos pajėgų taikinys ir susprogdinti. 

Luhansko srities karinis administratorius Serhijus Haidajus trečiadienį sakė, kad rusai toliau bando statyti tiltus per Donecko upę. Jis taip pat sakė, kad ukrainiečiai ne kartą juos sprogdino.