Maskvos ir Kyjivo derybos – pristabdytos, iš „Azovstal“ išvyko dar septyni autobusai su Ukrainos kariais

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis savo vakariniame kreipimesi antradienį sakė, kad kariškiai ir žvalgybos pareigūnai pradėjo ukrainiečių karių gelbėjimo iš Mariupolio operaciją, tačiau šiam darbui reikia „subtilumo ir laiko“.

Jis taip pat sakė, kad „mes taip pat išlaikome maksimalų diplomatinį aktyvumą kitose srityse Ukrainos labui“ bei pasakojo finansinės pagalbos teikimo klausimus aptaręs su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadove Kristalina Georgieva.

„G7 finansų ministrų susitikimo išvakarėse šios derybos su TVF direktore yra tiesioginis pasirengimas Ukrainai labai svarbiems sprendimams. Kyjive dirba aukšto rango Lenkijos delegacija. Su jais vyko konsultacijos dėl bendradarbiavimo ES lygmeniu. Visų pirma kalbėta apie spartesnę mūsų integraciją į ES ir numatomą sprendimą dėl Ukrainos kandidatės statuso.

Taip pat siekiame užtikrinti, kad ES susitartų dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo. Naftos embargas turi būti jo dalis ir tai atitinka ne tik mūsų valstybės, bet ir visos Europos interesus. Esu dėkingas tiems žemyno lyderiams, kurie tai supranta ir padeda skatinti atitinkamą sprendimą“, – kalbėjo jis.

Twitter nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis teigė, kad Ukrainos kariai „atremia nuolatines atakas tose teritorijose, kur Rusija vis dar bando žengti į priekį“, pagrindiniais taikiniais įvardydamas Severodonecką ir kitus Donbaso miestus.

„Darome viską, kad apsaugotume savo žemę ir savo žmones“, – kalbėjo jis.

Retai nukrypdama nuo oficialios Kremliaus pozicijos, Rusijos televizija parodė interviu su karo analitiku, į atsargą išėjusiu pulkininku Michailu Chodarenoku, kuris pareiškė, kad Rusijos padėtis „akivaizdžiai blogės“, Ukrainai gaunant karinę pagalbą iš Vakarų.

M.Chodarenokas tai pasakė televizijos kanalo „Rossija-1“ laidoje, propaguojančioje oficialų Kremliaus naratyvą visais svarbiausiais, taip pat ir „specialiosios karinės operacijos“ (taip Rusijoje vadinamas prieš Ukrainą pradėtas karas) klausimais, rašo BBC.

Tačiau pirmadienio vakarą studijos svečias nupiešė visai kitokį vaizdą. Jis perspėjo, kad „padėtis [Rusijai] akivaizdžiai blogės“, nes Ukraina gauna papildomą karinę pagalbą iš Vakarų, o „Ukrainos kariuomenė gali apginkluoti milijoną žmonių“.

Kalbėdamas apie Ukrainos karius, jis pažymėjo: „Ukrainiečių noras ginti savo tėvynę yra labai didelis. Galutinę pergalę mūšio lauke lemia aukšta karių, kurie lieja kraują už idėjas, už kurias jie pasirengę kovoti, moralė.“

„Didžiausia [Rusijos] karinės ir politinės padėties problema, – tęsė jis, – yra ta, kad esame visiškoje politinėje izoliacijoje ir visas pasaulis yra nusiteikęs prieš mus, net jei nenorime to pripažinti. Turime išspręsti šią situaciją.“

„Padėtis negali būti laikoma normalia, kai prieš mus yra 42 šalių koalicija ir kai mūsų ištekliai, kariniai-politiniai ir kariniai-techniniai, yra riboti“, – kalbėjo M.Chodarenokas. 

Socialiniuose tinkluose publikuotame vaizdo įraše užfiksuotas netoli Charkivo esančio Derhačių miesto bendruomenės centras, kurį apšaudė Rusijos raketos. 

Bendruomenės centre gyventojams buvo teikiama humanitarinė pagalba. 

Antradienį Ukrainos Donecko regione per Rusijos atakas žuvo mažiausiai septyni civiliai gyventojai ir šeši buvo sužeisti, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko.

Socialinės žiniasklaidos platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime jis sakė, kad po du žmones žuvo Bachmutske ir Bachmute, dar po vieną gyvybę nusinešė Rusijos atakos Avdijivkoje, Drobyševe ir Soledare.

P.Kyrylenko pridūrė, kad Mariupolyje ir Volnovachoje žuvusiųjų skaičius kol kas nežinomas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Donecko regione

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigia, kad Rusija, kaupdama išteklius ir statydama gynybinius įtvirtinimus okupuotose teritorijose, iš ruošiasi ilgalaikiam karui prieš Ukrainą. 

Tą jis pasakė savo kalboje ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje gynybos ministrų lygiu, kuriame dalyvavo NATO generalinis sekretorius. Išsamia kalba O.Reznikovas pasidalijo feisbuke. 

„Daugybė požymių rodo, kad Rusija ruošiasi ilgai trunkančiai karinei operacijai. Karas pereina į užsitęsusį etapą. Matome, kad Chersono ir Zaporižios srityse rusų okupantai aktyviai vykdo inžinerinius ir įtvirtinimo darbus, kad prireikus galėtų pereiti prie gynybos.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Oleksijus Reznikovas

Kiekvieną karo dieną mūsų kariai žūsta, o civiliai gyventojai patiria daug kančių. Ypač Rusijos laikinai okupuotose teritorijose. Visas pasaulis matė, kas nutiko Bučyje. Tokie „neramumai“ dabar vyksta tose vietovėse, kuriose dislokuoti Rusijos kariai. Mūsų žmonės žudomi, žalojami, žudomi“, – teigė jis. 

Ministras pabrėžė, kad karas žlugdo Ukrainos ekonomiką, o kariniams veiksmams užsitęsus, išaugtų pasaulinės maisto bei migracijos krizės pavojus. 

„Atsižvelgdami į tai, norime įveikti priešą ir kuo greičiau atsiimti savo teritorijas. Neleisti Rusijai pratęsti konflikto. Todėl labai norime kuo greičiau gauti tarptautinę pagalbą ir kuo didesniais kiekiais įsigyti ginklų. Mums reikia tankų, šarvuočių, tolimojo nuotolio ginklų (daugkartinių raketų sistemų, svarbios artilerijos, aviacijos, raketų). Siekiame išsaugoti savo žmonių gyvybes“, – sakė O.Reznikovas. 

Luhansko karinės-civilinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus pranešė, kad Rusijos pajėgos bando prasiveržti prie Popasnos ir Severodonecko kryptimi. Pasak jo, šiuo metu tęsiama rizikinga evakuacija iš regiono, padaugėjo civilių gyventojų apšaudymų. 

S.Gaidajaus teigimu, Rusijos kariai užgrobtose teritorijose pastatė „žemė-oras“ raketų paleidimo įrenginius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos karys

Remdamasis jo pareiškimu portalas „Unian“ rašo, kad tikėtina, jog Rusijos pajėgos bandys kirsti Šiaurės Donecko upę netoli Belohorovkos kaimo, kur jau anksčiau patyrė didelių nuostolių.

JAV valstybės departamentas antradienį paskelbė pradedantis naują programą, kurios tikslas – „fiksuoti, analizuoti ir plačiai skelbti įrodymus apie Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus ir kitus žiaurius nusikaltimus Ukrainoje“.

Programa, pavadinta „Konfliktų stebėjimo centru“, apima atvirų šaltinių įrodymų, susijusių su Rusijos pajėgų veiksmais Ukrainoje dokumentavimą, tikrinimą ir platinimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Buča

Skelbiama, kad šis centras analizuos bei saugos viešai prieinamą informaciją. JAV Valstybės departamentas nurodė, kad programa vykdoma bendradarbiaujant su pirmaujančia geografinių informacinių sistemų bendrove „Esri“, taip pat Jeilio universiteto Humanitarinių tyrimų laboratorija, Smitsono kultūros gelbėjimo iniciatyva ir „PlanetScape Ai“. Be to, kaip teigiama pranešime, „JAV vyriausybė šioms pastangoms taip pat skyrė komercinių palydovinių vaizdų“.

Valstybės departamentas teigė, kad tikisi, jog prie programos prisijungs tarptautinės organizacijos partnerės. Ataskaitas bus galima rasti ConflictObservatory.org svetainėje.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipėsi į Kanų kino festivalio atidarymo ceremonijos dalyvius.

Apie šią jo kalbą iš anksto neskelbta.

„Galiausiai neapykanta išnyks ir diktatoriai mirs“, – sakė jis susirinkusiems žmonėms, kurie jam plojo atsistoję.

Jis užsiminė apie kino galią Antrojo pasaulinio karo metais, įskaitant Charlie Chaplino filmą „Didysis diktatorius“, kuriame pašiepiamas nacių lyderis Adolfas Hitleris.

„Mums reikia naujo Chaplino, kad šiandien įrodytume, jog kinas nėra nebylus“, – sakė V.Zelenskis.

„Ar kinas tylės, ar kalbės garsiai? Ar kinas gali likti nuošalyje?“ – klausė jis.

Plačiau skaitykite ČIA. 

„Azov“ įkūrėjas Andrejus Bileckis paragino visuomenę susilaikyti nuo operacijos Mariupolyje vertinimo ir kritikos, kad jai nepakenktų. 

Jis pažymėjo, kad kariai didvyriškai kovėsi 82 dienas, nors kiekybinė persvara buvo priešo pusėje. Mariupolio gynėjai atsilaikė prieš raketų, uždraustų bombų smūgius, taip pat įvairios artilerijos apšaudymus, oro atakas. 

„Jie darė dalykus, kurie neabejotinai pateks į karo istorijos vadovėlius. Dabar pagrindinė užduotis – išgelbėti <...> vyrus. Ukrainai jų neabejotinai prireiks. Dabar svarbiausia – nepakenkti savo samprotavimais, idėjomis, bet kokia vidine informacija apie kovotojų gelbėjimo operaciją. Turiu didelį prašymą visiems, kurie nori pasidalyti savo mintimis apie tai, kas vyksta „Azovstal“, arba tiems, kurie turi kokių nors paslapčių ir vidinių dalykų ir nori jais pasidalyti su visu pasauliu – pasilikite juos sau ir savo mintims“, – sakė A.Bileckis.

Jis pridūrė, kad Mariupolio įgula per 2-3 dienas pateiks reikiamą ir aiškią informaciją apie operaciją. A.Bileckis tikina, kad palaiko ryšį su kariais ir žino, kad jie yra vietoje ir su ginklais rankose.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis tviteryje pranešė, kad kalbėjosi su Prancūzijos lyderiu E.Macronu, su kuriuo aptarė karo veiksmų eigą, karių gelbėjimo iš „Azovstal“ gamyklos operaciją bei derybų su Maskva perspektyvas. Anot V.Zelenskio, pokalbio metu taip pat keltas degalų tiekimo Ukrainai klausimas. 

Ukrainos sienos apsaugos tarnyba praneša, kad priešas tęsia pasienio apšaudymus, kuriuos vykdo iš Rusijos teritorijos.

Pranešime rašoma, kad iš viso šiandien pasieniečiai jau užfiksavo 7 atvejus, kai pasienyje su Ukraina, Sumų srityje, Rusijos pajėgos vykdė apšaudymus, taip pat atakuota Černihivo sritis. 

„Visų pirma buvo apšaudyta Ukrainos teritorija iš minosvaidžio iš Rusijos Lokoto kaimo, iš kurio priešo diversantai vakar bandė patekti į Sumų sritį, tačiau susidūrė su pasieniečių pasipriešinimu ir pasitraukė“, – teigiama toliau.

Anot Ukrainos sienos apsaugos tarnybos, antradienį pasienyje buvo pastebėti Rusijos pilotuojami bei bepiločiai orlaiviai. 

Rusijos Generalinė prokuratūra kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą su prašymu pripažinti „Azov“ teroristine organizacija ir uždrausti jos veiklą Rusijoje. Apie tai pranešė Rusijos Teisingumo ministerija. Teismas surengs posėdį gegužės 26 d.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški kariai apieško „Azovstal“ palikusius Ukrainos karius

Anksčiau Valstybės Dūma pasisakė prieš galimybę į Rusijos karo belaisvius iškeisti Mariupolyje pasidavusius „Azov“ pulko karius, melagingai teigdama, kad jie yra „nacių nusikaltėliai“, kurie turėtų būti teisiami.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški kariai apieško „Azovstal“ palikusius Ukrainos karius

Rusijai antradienį smogus kaimui Ukrainos šiaurėje, kur įsikūrusi ukrainiečių karinė bazė, žuvo aštuoni ir buvo sužeista dar 12 žmonių, naujienų agentūrai AFP sakė vienas vietos pareigūnas.

Černihivo regiono gelbėjimo tarnybų atstovas Oleksandras Ivčenka nurodė, kad per rusų ataką Desnos kaime „žuvo aštuoni žmonės, o 12 buvo sužeisti“.

Reti smūgiai šiauriniame Černihivo regione surengti praėjus kelioms savaitėms po to, kai Rusija iš ten išvedė savo karius ir sutelkė karines pastangas į rytinį Donbaso regioną.

Desnoje, esančioje maždaug už 70 km į šiaurę nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, yra didelis karinio mokymo centras.

Anksčiau antradienį Černihivo srities gubernatorius paskelbė apie, jo žodžiais, raketų smūgius Desnoje, sakydamas, kad „karas nesibaigė“.

„Karas iš regiono nepasitraukė. Karas nepaliko mūsų miestų“, – sakė jis, ragindamas gyventojus būti atsargius ir paisyti oro pavojaus sirenų.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) antradienį išsiuntė į Ukrainą 42 tyrėjų, teismo medicinos ekspertų ir kitų darbuotojų komandą tirti karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, paskelbė prokuroras.

Tai didžiausia tokio pobūdžio pavienė TBT misija nuo pat jo įkūrimo, sakoma TBT vyriausiojo prokuroro Karimo Khano pareiškime.

Jame priduriama, kad ši komanda „tęs nusikaltimų, priklausančių Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai, tyrimus ir teiks paramą Ukrainos nacionalinėms valdžios institucijoms“.

K.Khanas padėkojo Nyderlandams, kuriuose įsikūręs teismas, už tai, kad jie atsiuntė „daug nacionalinių ekspertų“ padėti misijai.

TBT prokuroras paskelbė apie įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimą praėjus vos keturioms dienoms po to, kai vasario 24 dieną Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

Vėliau apsilankęs Bučos mieste netoli Kyjivo, kur naujienų agentūros AFP žurnalistai matė mažiausiai 20 lavonų, paliktų gatvėse po to, kai kovo pabaigoje iš ten buvo išvestos Rusijos pajėgos, K.Khanas pareiškė, kad „Ukraina yra nusikaltimo vieta“.

TBT tyrėjai ieškos įkalčių ir rinks liudininkų parodymus, „susijusius su kariniais išpuoliais“, savo pareiškime teigė K.Khanas.

Jie taip pat bendradarbiaus su Ukrainos valdžios institucijomis, kad „sustiprintų įrodymų saugojimo grandinę“, sakė jis.

Plačiau skaitykite čia. 

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar teigė, kad nėra jokios kitos formulės ukrainiečių Mariupolio gynėjams išgelbėti, kaip tik ta, kuri naudojama šiuo metu.

Pasak jos, dabar svarbiausia yra „Azovstal“ gamykloje esančių ukrainiečių kovotojų gelbėjimo operacija.

Ji priminė, kad per pirmąjį operacijos etapą 53 sunkiai sužeisti Ukrainos kariai buvo evakuoti į okupuotą Novoazovską, o 211 karių, kurių būklė patenkinama, buvo evakuoti į okupuotą Jelenivką.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“ komplekso gynėjų išvežimas iš Mariupolio

„Operacija bus tęsiama tol, kol šie asmenys grįš į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Taip pat pranešėme, kad karinis prasiveržimas į gamyklą šioje situacijoje, deja, neįmanomas, ir jokia kita gelbėjimo formulė, išskyrus šiuo metu naudojamą, negali būti pasitelkta. Tai buvo vienintelė išeitis“, – pabrėžė H.Maliar.

Ji patikslino, kad norint grąžinti ukrainiečių gynėjus į Kyjivo kontroliuojamą teritoriją, būtina apsikeitimų belaisviais procedūra.

Antradienį reporterių paklaustas, ar ukrainiečių kariai, pasidavę ar evakuoti iš „Azovstal“ gamyklos teritorijos Mariupolyje, bus laikomi karo nusikaltėliais, ar karo belaisviais, prezidento Vladimiro Putino atstovas atsakymo nepateikė.

V. Putinas „užtikrino, kad su jais bus elgiamasi pagal atitinkamus tarptautinius įstatymus“, nurodė Dmitrijus Peskovas.

Atskirai Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas sakė, kad apsikeitimas belaisviais neturėtų apimti „nacių nusikaltėlių“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vienas iš autobusų, kuriais, kaip pranešama, iš „Azovstal“ išgabenti sužeisti ukrainiečių kariai

Nors jis „Azovstal“ nepaminėjo, Maskva ne kartą yra sakiusi, kad tarp gamykloje įstrigusių karių yra pulko „Azov“ narių, Rusijos valdžios vadinamų „naciais“.

„Kalbant apie nacius, mūsų pozicija negali keistis: jie yra karo nusikaltėliai ir mes privalome padaryti viską, kad patrauktumėme juos atsakomybėn“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė V.Volodinas.

Praėjusį mėnesį Maskva po kelias savaites trukusios apgulties perėmė Mariupolio kontrolę, tačiau šimtai ukrainiečių karių liko požeminiuose tuneliuose po didžiule „Azovstal“ pramonine zona, kurią blokavo Rusijos kariai.

Ukrainos gynybos ministerija vėlai pirmadienį informavo, kad į Rusijos kontroliuojamą teritoriją buvo evakuoti 264 ukrainiečių kariai, įskaitant 53 „sunkiai sužeistus“.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priims Suomijos ir Švedijos lyderius, ir aptars su jais istorines jų šalių paraiškas įstoti į NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson su J.Bidenu aptars „paraiškas [įstoti į] NATO ir Europos saugumą, taip pat mūsų glaudžių partnerysčių stiprinimą dėl virtinės pasaulinių klausimų ir paramą Ukrainai“, sakė Baltųjų rūmų naujoji atstovė spaudai Karine Jean-Pierre.

Vokietija stiprins savo karinį bendradarbiavimą su Švedija ir Suomija, šioms dviem šalims po Rusijos invazijos į Ukrainą siekiant įstoti į NATO, antradienį paskelbė vokiečių kancleris Olafas Scholzas.

„Intensyvinsime savo karinį bendradarbiavimą, ypač Baltijos jūros regione ir bendromis pratybomis“, – sakė O.Scholzas, kilus susirūpinimui dėl šių dviejų kandidačių saugumo pereinamuoju stojimo į NATO laikotarpiu.

„Abi šalys visuomet gali kliautis mūsų parama, ypač šioje labai ypatingoje situacijoje“, – pridūrė jis.

Švedija ir Suomija daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos, bet Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson pirmadienį patvirtino, kad jos šalis teiks paraišką dėl narystės NATO, praėjus dienai po to, kai tą patį pareiškė Suomija, turinti 1 300 km sieną su Rusija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu pareiškė, kad šis žingsnis „nekelia mums tiesioginės grėsmės,.. tačiau karinės infrastruktūros plėtra šiose teritorijose neabejotinai išprovokuos mūsų atsaką“.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį Berlyne vykusiame Aljanso susitikime sakė, kad pereinamuoju laikotarpiu „bus ieškoma būdų, kaip užtikrinti saugumą, be kita ko, didinant NATO buvimą regione“.

„Suomija ir Švedija yra susirūpinusios dėl pereinamojo laikotarpio;.. stengsimės paspartinti šį procesą“, – sakė jis.

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ atmeta Rusijos reikalavimą už jos eksportuojamas gamtines dujas mokėti rubliais ir tvirtina esanti pasirengusi galimam tiekimo nutraukimui, teigiama „Gasum“ pranešime spaudai.

Suomijos įmonė skelbia, kad kartu su klientais ir šalies valdžios institucijomis tokiai situacijai ruošėsi. „Gasum“ tikisi  artėjančią vasarą dujomis apsirūpinti per jungtį su Estija „Balticconnector“, tačiau pripažįsta, jog šią užduotį gali apsunkinti riboti dujotiekio pajėgumai.

Pranešime taip pat pažymima, kad „Gasum“ ir „Gazprom export“ nuo praėjusių metų rudens derasi dėl dvišalės tiekimo sutarties sąlygų pakeitimų, tačiau „bendrovių nuomonės dėl jų smarkiai išsiskyrė“.

„Esant tokiai situacijai, „Gasum“ neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis į arbitražą. Šioje sudėtingoje situacijoje darysime viską, kad galėtume tiekti Suomijos klientams reikalingą energiją“, – pranešime cituojamas „Gasum“ vadovas  Mika Wiljanenas.

Rusija gamtines dujas Suomijai tiekia 45 metus. 2015-ųjų pabaigoje „Gazprom export“ ir „Gasum“ dvišalę tiekimo sutartį pratęsė iki 2031 metų pabaigos.

Suomija kartu su Estija tikisi iki šių metų pabaigos įgyvendinti bendrą plaukiojančio suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projektą.

Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių antradienį per balsavimą parėmė iniciatyvą teikti paraišką dėl narystės NATO, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“.

Paraiškos dėl narystės NATO teikimui pritarė 188, „prieš“ balsavo aštuoni parlamento nariai. Balsavime nedalyvavo trys deputatai.

Suomijos parlamente antradienį vyko debatai dėl vyriausybės ir prezidento Sauli Niinisto siūlymo pritarti sprendimui dėl šalies stojimo į Vakarų šalių gynybos aljansą.

Šalies prezidentas, šiuo metu viešintis Stokholme, sprendimą turėtų patvirtinti nuotoliniu būdu.

Per iškilmingą ceremoniją Stokholme Suomijos ir Švedijos vadovai patvirtino, kad abi šalys kartu teiks paraiškas stojimui į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

Šis žingsnis, paskelbtas Švedijos karaliaus Carlo XVI Gustafo ir S.Niinisto, žymi istorinį atotrūkį nuo abiejų Šiaurės šalių ilgametės karinio neutraliteto politikos, padidėjus Rusijos agresijos grėsmei po Maskvos karinės invazijos į Ukrainą.

Vėl kyla įtampa Ukrainos šiaurinėje Sumų srityje, praneša jos vadovas Dmytro Žyvyckis. Esą nuo pat antradienio ryto srities šiaurinė dalis intensyviai apšaudoma, be to, bandoma prasivežti pro sieną prie Seredynos-Budos.

Anot D.Žyvyckio, palei sieną dėl priešo apšaudymų kilo nemažai gaisrų. Jis pridūrė, kad užfiksuota daugiau nei 80 oro smūgių ir sprogimų. Rusija šį Ukrainos regioną apšaudo iš savo teritorijos, o per sieną prasibrauti mėgino ir pirmadienį.

Kaip teigė D.Žyvyckis, mūšiai tęsiasi prie Šostkos miesto.

Aštuoni žmonės žuvo, dar 12 buvo sužeisti, kai Rusija paleido raketą į Desnos kaimą šiauriniame Ukrainos Černihivo regione, pranešė Kyjivas.

Srities gubernatorius Viačeslavas Čausas paskelbė, kad Rusija apie 5 val. ryto smūgiavo keturiomis raketomis. Dvi jų pataikė į pastatus Desnos kaime.

Maskva antradienį pranešė, kad dviem Suomijos ambasados Rusijoje darbuotojams nurodyta palikti šalį atsakant į analogišką Helsinkio žingsnį.

Užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė iškvietusi Suomijos ambasadorių Maskvoje, kad pareiktų „griežtą protestą“ dėl dviejų Rusijos diplomatų išsiuntimo iš kaimyninės Suomijos balandžio mėnesį.

Ministerija taip pat kaltino Suomiją, kad ši laikosi „konfrontacinio kurso“ Rusijos atžvilgiu, tiekia ginklus Ukrainai ir „dangsto Ukrainos nacionalistų nusikaltimus“ prieš civilius gyventojus.

„Rusija priėmė sprendimą dėl dviejų Suomijos ambasados Maskvoje darbuotojų tolesnio buvimo Rusijos Federacijoje nepriimtinumo“, – nurodė ministerija.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus karius į Ukrainą, Vakarų šalys išsiuntė dešimtis rusų diplomatų. Maskva į tai atsakė analogiškomis priemonėmis.

Suomija, turinti 1 340 km ilgio sausumos sieną su Rusija, neseniai patvirtino, kad teiks paraišką dėl narystės NATO, atsisakydama ilgametės karinio neprisijungimo politikos.  

Ukrainos prezidento patarėjas Michailo Podoliakas patvirtino, kad šiuo metu derybos su Rusija yra pristabdytos dėl kelių priežasčių.

„Derybų procesas tikrai pristabdytas. Kodėl? Yra keletas priežasčių. Rusija nerodo svarbiausio – supratimo apie šiandienos procesus pasaulyje. Taip pat savo itin neigiamo vaidmens juose.

Antra, Rusija nesupranta, kad karas jokia prasme nebevyksta pagal jos taisykles, tvarkaraštį ar planus. Ukrainos pasipriešinimas tik auga. Todėl Rusija nepasieks nė vieno savo tikslo“, – teigė M.Podoliakas. 

„Scanpix“/AP nuotr./Mychailas Podoliakas

Trečiąja priežastimi jis pavadino tai, kad Rusija negali atsisakyti propagandos savo viduje ir dėl to politinis elitas bijo sakyti tiesą. Visų pirma tai, kad Rusija dabar turi pasitraukti iš karo „visiškai kitomis sąlygomis, nei buvo pasakyta iš pradžių“.

Dėl šios priežasties, anot M.Podoliako, Rusija nori tęsti derybas kaip savo propagandos elementą tik vidaus reikmėms.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto, kreipdamasis į Švedijos parlamentą, pareiškė manantis, kad Helsinkiui ir Stokholmui pavyks sutarti su Turkija ir pasiekti, jog ši šalis neprieštarautų abiejų Šiaurės šalių prisijungimui prie NATO.

„Turkijos pareiškimai labai greitai pasikeitė ir per kelias pastarąsias dienas sugriežtėjo. Bet esu tikras, kad konstruktyvių diskusijų dėka išspręsime šį klausimą“, – kalbėjo S.Niinisto.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis nepritaria Suomijos ir Švedijos narystei NATO, ir dar kartą apkaltino šias valstybes neužimant aiškios pozicijos dėl kovos su terorizmu.

„Mes neištarsime „taip“ toms (šalims), kurios taiko sankcijas Turkijai, kad jos įstotų į saugumo organizaciją NATO“, – pareiškė R.T.Erdoganas.

Europos Sąjungos aukščiausio rango diplomatas Josepas Borrellis pareiškė, kad Bendrijos užsienio reikalų taryboje bus aptartas Suomijos ir Švedijos ketinimas prisijungti prie NATO. Jis neabejoja, kad abiejų šalių siekis bus paremtas.

„Esu tikras, kad jos sulauks tvirtos paramos iš visų šalių narių, nes tai (jų narystė NATO, – red.) sustiprins mūsų vienybę ir galią“, – teigė J.Borrellis, pridūręs, kad viliasi, jog NATO pavyks įtikinti Turkiją neprieštarauti Suomijos ir Švedijos priėmimui į Aljansą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad derybos su Ukraina nevyksta, nes Kyjivas esą de facto pasitraukė iš diskusijų.

„Ne, derybos netęsiamos. Ukraina pasitraukė iš derybų proceso. Jis jokiu būdu nevyksta“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka, pridūręs, esą Kyjivas neatsakė į Rusijos pateiktą susitarimo juodraštį.

Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad 265 Ukrainos kariai, tarp jų – kelios dešimtys sužeistų, pasidavė apsiaustoje metalurgijos įmonėje „Azovstal“ Ukrainos Mariupolio uostamiestyje.

„Per pastarąją parą sudėjo ginklus ir pasidavė 265 kariai, įskaitant 51 sunkiai sužeistą“, – sakė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Pasak jo, visi, kam reikalinga medicininė pagalba, buvo nugabenti į ligoninę Novoazovsko mieste.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos bataliono „Vostok“ įkūrėjas Aleksandras Chodakovskis, kurio vadovaujami kovotojai ilgai nesėkmingai bandė užimti „Azovstal“, antradienį savo telegram kanale paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip iš gamyklos požemių išnešami sužeisti Ukrainos gynėjai:

Praėjusį mėnesį Maskva po kelias savaites trukusios apgulties perėmė Mariupolio kontrolę, tačiau šimtai ukrainiečių karių liko požeminiuose tuneliuose po didžiule „Azovstal“ pramonine zona, kurią blokavo Rusijos kariai.

Ukrainos gynybos ministerija vėlai pirmadienį informavo, kad į Rusijos kontroliuojamą teritoriją buvo evakuoti 264 ukrainiečių kariai, įskaitant 53 „sunkiai sužeistus“.

„Azovstal“ komplekso gynėjų išvežimas iš Mariupolio

+6

Pasak Ukrainos gynybos viceministrės Hanos Maliar, jiems bus taikoma „apsikeitimo [belaisviais] procedūra“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė turėjęs „produktyvias derybas“ su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Apie tai Ukrainos valstybės vadovas parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

„Turėjome produktyvias derybas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Aptarėme situaciją fronte, nuolatinį spaudimą Rusijai, sankcijų griežtinimą, taikos perspektyvas.

Vertiname Vokietijos paramą, įskaitant gynybą. Laukiame tolesnės Vokietijos pagalbos siekiant Ukrainos narystės ES“, – rašė V.Zelenskis. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Čekija antradienį pranešė, kad Ukrainoje žuvo vienas jos pilietis; vietos žiniasklaida jį identifikavo kaip savanorį, nušautą ir rastą pakelės kape.

Šis 49 metų sunkvežimių vairuotojas buvo nuvykęs į karo draskomą šalį, norėdamas padėti gabenti žmones į saugią vietą netrukus po Rusijos invazijos pradžios, čekų žiniasklaidai sakė velionio žmona.

„Užsienio reikalų ministerija žino apie Čekijos piliečio žūties atvejį“, – naujienų agentūrai AFP patvirtino Užsienio reikalų ministerijos atstovė Lenka Do.

„Kalbamės su šeima ir daugiau informacijos neteiksime“, – pridūrė ji.

Čekų naujienų agentūros CTK žiniomis, savanorio kūnas buvo aptiktas kartu su dar dviejų asmenų palaikais pakelės kape netoli šiaurinio Makarivo miesto, esančio netoli Kyjivo.

Du iš trijų žuvusiųjų buvo nušauti į galvą, o vienas – į pilvą, nurodė CTK.

Čekijos naujienų portalas voxpot.cz savo ruožtu pranešė, kad jo žurnalistai aptiko smarkiai apgadintą savanorio automobilį, ir pridūrė, kad žuvusio vyro vardas buvo Tomas.

Velionio žmona Simona portalui sakė, kad jis, vasario 24-ąją prasidėjus įsiveržimui, išvyko į Ukrainą, norėdamas padėti gabenti žmones į saugias vietas. Moteris pridūrė, kad jos vyro telefonas neveikia nuo kovo 2 dienos.

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk „Telegram“ paskelbė, kad Ukrainos karių išgabenimo iš metalurgijos gamyklos „Azovstal“ teritorijos Mariupolyje procesas tęsiamas.

„Azovstal – humanitarinė operacija tęsiasi. Siekiant išgelbėti gyvybes, vakar buvo evakuoti 52 sunkiai sužeisti kariai. Kai jų būklė stabilizuosis, iškeisime juos į rusus karo belaisvius. Dirbame su kitais humanitarinės operacijos etapais. Duok Dieve, viskas bus gerai“, – parašė I.Vereščuk.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“ komplekso gynėjų išvežimas iš Mariupolio

Anksčiau „Reuters“ citavo Rusijos remiamus separatistus, kurie antradienio rytą pranešė, neva 256 Ukrainos kariai, buvę „Azovstal“ komplekse, „pasidavė“.

Ukrainos pajėgų pulkas „Azov“, atkakliai gynęs „Azovstal“ metalurgijos įmonę Rusijos pajėgų apsiaustame Mariupolio uostamiestyje, pirmadienį paskelbė įvykdęs savo misiją, kai daugiau kaip 260 karių, įskaitant kai kuriuos sunkiai sužeistus, buvo evakuoti ir išvežti į Maskvos kontroliuojamas teritorijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad evakuacija į prorusiškų separatistų kontroliuojamą teritoriją buvo atlikta siekiant išgelbėti karius, ištisas savaites atlaikiusius nesiliaujančias Rusijos atakas ir bombardavimus „Azovstal“ požeminių tunelių labirinte. Jis nurodė, kad „sunkiai sužeistiesiems“ teikiama medicinos pagalba.

„Ukrainiečių didvyriai Ukrainai reikalingi gyvi. Tai mūsų principas“, – sakė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO „nenulemtų didelio pokyčio“, nes abi šalys esą ir taip seniai dalyvauja Aljanso karinėse pratybose.

„Suomija ir Švedija, kaip ir kitos neutralios šalys, daug metų dalyvauja NATO karinėse pratybose. NATO jų teritoriją priskaičiuoja, kai planuoja karinį judėjimą Rytų link. Tad šia prasme didelio skirtumo greičiausiai nėra.

Pažiūrėsime, kaip jų teritorija bus praktiškai naudojama Šiaurės Atlanto aljanse“, – kalbėjo S.Lavrovas.

Suomija ir Švedija antradienį per iškilmingą ceremoniją, dalyvaujant abiejų valstybių vadovams, paskelbė kartu teiksiančios paraiškas abiejų šalių stojimui į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO).

Šis žingsnis, paskelbtas Švedijos karaliaus Carlo XVI Gustafo ir Suomijos prezidento Sauli Niinisto, žymi istorinį atotrūkį nuo abiejų Šiaurės šalių ilgametės karinio neutraliteto politikos, padidėjus Rusijos agresijos grėsmei po Maskvos karinės invazijos į Ukrainą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tiesioginėje TV laidos „RTL Direkt“ laidoje pareiškė, kad norint greitai užbaigti karą reikia taikos susitarimo tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos – tačiau jis kol kas labai toli. O.Scholzas pridūrė manantis, kad Vladimiras Putinas neturėtų laimėti.

„Turime priimti racionalius, labai sąmoningus ir labai drąsius sprendimus. Putinas turi nelaimėti karo – toks tikslas. Tačiau toliau neisime. Didesni tikslai būtų klaidingi, nes kalbame apie branduolinę galią“, – kalbėjo Vokietijos kancleris.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Olafas Scholzas

Jis taip pat susirūpinęs dėl karo trukmės ir mano, kad Rusija turi derėtis su Ukraina: „Kokia prasme? Juk jei karas tęsis, bus daugiau aukų, daugiau sugriautų kaimų, miestų ir didmiesčių. Todėl karas turi baigtis greitai.“

„Bet tam reikia, kad Rusija apsispręstų dalyvauti sprendimo paieškose kartu su Ukraina. Ginklai turi nutilti, o Rusija privalo patraukti pajėgas“, – pabrėžė O.Scholzas.

Buvęs Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų lyderis Igoris Girkinas „Telegram“ daro išvadą, kad „plačiai išreklamuota“ Rusijos pajėgų operacija, kurios tikslas buvo įveikti Ukrainos kariuomenės dalinius Donbase, nepavyko.

„Per daugiau nei dvi savaites aršių susirėmimų, abiem pusėms nulėmusių didžiulius nuostolius, pasiektos tik taktinės sėkmės. Neišlaisvinta nė viena didelė gyvenvietė, išskyrus Rubižnę, nors kovos dėl jos prasidėjo dar prieš Donbaso puolimą“, – rašo I.Girkinas.

„Scanpix“/AP nuotr./Igoris Girkinas

„Galbūt vietinės reikšmės pergalės ir bus pasiektos iki tol, kol priešas pradės kontrataką. Dabar jau aišku – iki ankstyvos vasaros Donbasas nebus visiškai išlaisvintas. Tikėtina, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos net nebus nustumtos nuo Donecko priemiesčių.

Ir negaliu pasakyti, kad man tai netikėta. Atvirkščiai – karybos menas reikalauja smūgių ten, kur priešas jų mažiausiai tikisi. Mūsų atveju Rusijos pajėgų vadovybės ketinimai buvo tokie aiškūs, aplinka tokia palanki besiginančiai pusei, kad tik mūsų Generalinis štabas ir galėjo tikėtis sėkmės“, – mano I.Girkinas.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas pasiūlė sušvelninti sankcijas Rusijai, jei ji neblokuos Ukrainos grūdų eksporto. 

Apie tai pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis neįvardijamais diplomatais.

Pranešama, kad A.Guterresas šiuo metu derasi su Rusija, Turkija ir kitomis šalimis, kad Ukrainos maisto produktų eksportas būtų atvertas pasaulio rinkoms ir būtų išvengta pasaulinio maisto trūkumo.

Diplomatai mano, kad Rusija į šias derybas nežiūri rimtai. Pasak jų, Turkija išreiškė norą dalyvauti susitarimuose.

„Scanpix“/AP nuotr./Antonio Guterresas Borodiankoje

Mainais už Ukrainos grūdų eksporto blokados panaikinimą A.Guterresas siūlo grąžinti Rusijos ir Baltarusijos kalį į pasaulinę rinką.

Rusijos ir Ukrainos atstovai prie JT atsisakė komentuoti šias derybas.

Kol kas JT Saugumo Taryba negali priimti rezoliucijos, kuri įpareigotų Rusiją atidaryti Ukrainos jūrų uostus, nes Rusijos atstovai gali vetuoti rezoliuciją. Todėl šalys, priklausomos nuo ukrainietiškų grūdų, spaus Maskvą, kad ši leistų bent jau ribotai gabenti produktus laivais, plaukiojančiais su tarptautinių organizacijų arba neutralios ar Rusijai palankios šalies vėliavomis.

Ukrainos skaičiavimais, nuo plataus masto Rusijos invazijos buvo pavogta ir išvežta mažiausiai 400 000 tonų grūdų.

Anksčiau Ukrainos žvalgyba teigė, kad didelė dalis iš Ukrainos pagrobtų grūdų buvo gabenama su Rusijos vėliava plaukiojančiais sausakrūviais laivais Viduržemio jūroje.

Ukraina šiuo metu aktyviai ieško galimybių eksportuoti grūdus kitais keliais. Vienas iš svarstomų kelių – gabenti grūdus geležinkeliu iki Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos uostų, tačiau šis maršrutas nepatogus dėl logistinių iššūkių. Svarstytas ir „žaliojo“ koridoriaus per Rusijos agresiją remiančios Baltarusijos teritoriją variantas, tačiau Kyjivas šią galimybę kol kas atmeta.

Ukrainos karinės oro pajėgos praneša, kad antradienio naktį Rusijos įvykdyta oro ataka prieš infrastruktūrą Lvivo regione buvo viena didžiausių ligi šiol. Oro gynybos daliniai sugebėjo neutralizuoti tris sparnuotąsias raketas, bet kitos pasiekė taikinius.

Lvivo meras Andrijus Sadovijus vėliau patvirtino, kad „raketos nuolaužos“ viename Javorivo apskrities kaimų apgadino geležinkelį – maždaug už 20 km nuo sienos su Lenkija.

Ukraina laikosi po daugiau nei 80 invazijos dienų

+7

„Tai buvo viena didžiausių ligšiolinių atakų Lvivo regione, vertinant raketų skaičių. Sunku prognozuoti, kas vyks toliau. Tad eikite į slėptuvę!

Nefilmuokite raketų skrydžių ar oro gynybos operacijų. Tokie vaizdo įrašai reikalingi Maskvai. Prašau, nebūkite kaip rusai“, – parašė A.Sadovijus.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos naujausioje ataskaitoje teigiama, kad artimiausiomis savaitėmis Rusija toliau remsis intensyviais artilerijos apšaudymais ir taip stengsis įgauti pagreitį Donbase.

Britų vertinimu, Rusija yra pasirinkusi padrikų apšaudymų taktiką, nes tiesiog tikslumą sunku pasiekti, be to, nenorima išleisti karinių lėktuvų iš rusų kontroliuojamų zonų – Ukrainos oro gynyba aktyvi ir veikia efektyviai.

Be to, okupantai naudoja artileriją gyvenamuosiuose rajonuose. Pavyzdžiui, Černihivo regione per nesėkmingą rusų žygį Kyjivo link sunaikinti ar apgadinti 3500 pastatų.

Kyjivo regiono policijos vadovas Andrijus Nebytovas paskelbė, kad prie Makarivo miesto netoli sostinės, kur invazijos pradžios veikė okupacinės Rusijos pajėgos, rasta kapavietė, kurioje palaidoti trys nužudyti civiliai vyrai. Vienas jų – Čekijos pilietis.

„Du vyrai buvo nušauti į galvą, trečias – į pilvą. Rasti dokumentai – viena auka yra Čekijos pilietis. Kitų dviejų asmenų tapatybė nenustatyta, bet jų drabužiai buvo civiliniai“, – tvirtino A.Nebytovas.

Esą jau nustatyta, kad nužudytas čekas Ukrainoje sunkvežimių vairuotoju dirbo dar prieš karą. Prasidėjus invazijai 49 metų vyras pasisiūlė padėti ukrainiečiams ginti, bet kovo 3 dieną dingo be žinios.

Dmytro Žyvyckis, Ukrainos Sumų srities gubernatorius, paskelbė, kad antradienio naktį Rusija raketomis apšaudė Ochtyrkos miestą.

„Penkios rusų raketos pataikė į civilinius objektus ir padarė daug žalos. Užsidegė sandėliai, sprogimo banga suniokojo dviejų aukštų pastato duris, žmonės įstrigo viduje.

Nukentėjo daug privačių namų. Sudaužyti bažnyčios langai. Apgadintas ir vaikų darželis „Pasaka“ – tas pats, kurį rašistai subombardavo karo pirmosiomis dienomis, kai čia žuvo žmonės. Šiandien mieste sužeisti mažiausiai penki žmonės“, – „Telegram“ parašė D.Žyvyckis.

Ukrainos žiniasklaida antradienio rytą taip pat skelbia, kad apšaudyti buvo ir objektai aplink Lvivą.

Jungtinė Karalystė pirmadienį pasveikino Švedijos ir Suomijos sprendimus pateikti paraiškas dėl narystės NATO, ragindama „kaip įmanoma greičiau“ integruoti šias šalis į Aljansą.

„Jungtinė Karalystė tvirtai remia Suomijos ir Švedijos paraiškas dėl narystės NATO“, – pareiškime nurodė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, pabrėždama, kad „jų įstojimas sustiprins kolektyvinį Europos saugumą“.

Rusijos Kursko regiono gubernatorius Romanas Starovoitas pareiškė, kad ankstyvą antradienį Ukraina apšaudė kaimą netoli sienos su Ukraina. Anot „Reuters“, pareigūnas teigė, kad buvo pataikyta į tris namus ir mokyklą, o žmonės nenukentėjo.

Kaip „Telegram“ rašė pats R.Starovoitas, Rusijos pasieniečiais reagavo į apšaudymą iš stambaus kalibro ginklų.

Severodonecko kryptimi, netoli Syrotynės gyvenvietės, rusų pajėgos patyrė nuostolių ir pasitraukė, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Tuo pat metu Rusijos kariuomenė tęsia puolimą rytinėje operatyvinėje zonoje. Pagrindinės priešo pastangos sutelktos Donecko kryptimi.

Donecko kryptimi Rusijos pajėgos tęsia apšaudymą iš minosvaidžių, šaulių artilerijos, daugkartinių raketų paleidimo įrenginių ir naudoja aviaciją, skelbia generalinis štabas.

Novopavlovsko ir Zaporižios kryptimis Rusijos pajėgos aktyvių kovinių veiksmų nevykdė. Rusija apšaudė civilinę infrastruktūrą Kamensko, Orechovo, Novoselkos ir Huliaipolės vietovėse, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Voluinės ir Polesės kryptimis padėtis iš esmės nepasikeitė, o raketų ir aviacijos smūgių iš Baltarusijos teritorijos grėsmė Ukrainos infrastruktūros objektams išlieka.

Seversko kryptimi Rusijos pajėgos ir toliau sustiprintai saugo Ukrainos ir Rusijos sieną. Netoli Bilokopytovo kaimo, Sumų srityje, priešas iš minosvaidžio apšaudė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos padalinius.

Slobožanskio kryptimi RUsija sutelkia pagrindines pastangas, kad sulaikytų gynybos pajėgų dalinių puolimą, skelbia štabas.

Charkivo kryptimi Rusija sutelkia pagrindines pastangas, kad išlaikytų užimtas pozicijas ir užkirstų kelią Ukrainos kariuomenės judėjimui. Slaviansko kryptimi Rusija kompensuoja savo nuostolius ir bando atnaujinti puolimą.

Južnobugos kryptimi priešo daliniai aktyvių kovinių veiksmų nevykdė, apšaudė Ukrainos dalinius iš artilerijos ir minosvaidžių Limano, Tavričės, Trudoliubovkos ir Osokorivkos gyvenviečių rajonuose.

Besarabijos kryptimi dėl Rusijos strateginių lėktuvų raketų smūgio nukentėjo civilinė infrastruktūra ir buvo sugriauti privatūs pastatai Odesos srities Belgorodo-Dnistrovskio rajone.

Per praėjusią dieną kariuomenės ir oro pajėgų priešlėktuvinės gynybos daliniai pataikė į penkis oro taikinius: lėktuvą Su-25, tris operatyvinio lygio bepiločius orlaivius ir sparnuotąją raketą.

Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų smogiamieji lėktuvai ir toliau tam tikruose rajonuose apšaudė Rusijos pajėgas iš oro ir palaikė Ukrainos karinių dalinių kovines operacijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi pareiškė, kad Ukraina siekia užtikrinti, jog ES pritartų šeštajam sankcijų Rusijai paketui, įskaitant naftos embargą.

Prezidentas priminė, kad gegužės 16 d. su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) direktore Kristalina Georgieva aptarė finansinės pagalbos Ukrainai dėl karo metu susidariusio valstybės biudžeto deficito, kuris kas mėnesį siekia apie 5 mlrd. dolerių, paspartinimą.

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Prieš G7 finansų ministrų susitikimą šios derybos su TVF direktore yra tiesioginis pasirengimas priimti Ukrainai labai svarbius sprendimus“, – sakė V.Zelenskis, kurį cituoja UNIAN.

Be to, gegužės 16 d. Kyjive lankėsi aukšto rango Lenkijos delegacija, su kuria Ukrainos pareigūnai konsultavosi dėl sąveikos Europos Sąjungos lygmeniu.

Tarp šių klausimų buvo Ukrainos integracijos į ES spartinimas ir laukiantis sprendimas dėl Ukrainos kandidatės statuso.

„Taip pat siekiame užtikrinti, kad Europos Sąjunga susitartų dėl šešto sankcijų Rusijai paketo. Naftos embargas turėtų būti jo dalis, ir tai atitinka ne tik mūsų valstybės, bet ir visos Europos interesus. Esu dėkingas tiems žemyno lyderiams, kurie tai supranta ir padeda priimti atitinkamą sprendimą“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad karo veiksmų metu Ukraina greičiausiai nebus priimta į NATO, tačiau yra tikimybė, kad po pergalės diskusijos dėl ankstyvos narystės bus atnaujintos, skelbia UNIAN.

„Manau, kad karo veiksmų metu vargu ar būsime priimti į NATO vien dėl to, kad tai sudėtinga procedūra, tačiau jau buvo kalbama, kad Narystės veiksmų planas nėra privalomas, o iš tiesų taip buvo visada... todėl yra tikimybė, kad po pergalės pokalbis apie NATO arba diskusija apie NATO bus atnaujinta“, – sakė O.Arestovyčius.

Jis pridūrė, kad jei mintys apie Ukrainos narystę NATO pasigirsta jau karo metu, tai reiškia tris dalykus. Pirma, NATO įvertino, ko verta Ukraina.

„Kad NATO, priėmusi Ukrainą, gaus daug daugiau, nei išleis, nes mūsų kariuomenė rodo „stebuklus“, kuriems viso pasaulio kariuomenė, pirmiausia NATO, ploja atsistojusi“, – sakė O.Arestovyčius.

Antras dalykas – NATO nebijo Rusijos. „Nebijome kalbėtis, bent jau taip, kaip kai kurios NATO šalys“, – sakė O.Arestovyčius.

Trečia, JAV pradeda svarbią diskusiją dėl Ukrainos greito priėmimo į NATO ateities.

„Jei yra, sakytume, kolektyvinė NATO valia ir Ukrainos žmonėms. Pamatysime. Šiuo metu aplinkybės yra palankios Ukrainai įstoti į NATO“, – sakė O.Arestovyčius.

Anksčiau JAV reikalų patikėtinė Ukrainoje Christina Quinn interviu Ukrainos žiniasklaidai teigė, kad Ukraina galėtų apeiti Narystės veiksmų plano procedūrą ir įstoti į NATO, jei atitiktų daugumą Aljanso reikalavimų.

Dar iki 600 000 vaikų visame pasaulyje gali likti be galimybės gauti gyvybę gelbstinčio gydymo nuo sunkaus mitybos nepakankamumo dėl didėjančių žaliavų kainų, iš dalies dėl augančių degalų kainų ir karo Ukrainoje, įspėjo Jungtinių Tautų vaikų fondas.

Sekmadienį išplatintame pranešime spaudai UNICEF teigė, kad per ateinančius šešis mėnesius dėl brangstančių žaliavų paruošto gydomojo maisto kaina turėtų padidėti iki 16 proc. Prie kainų augimo prisidėjo ir kiti veiksniai, įskaitant dėl pandemijos įvykusius tiekimo grandinės sutrikimus ir sausrą,

Paruoštas vartoti terapinis maistas, vadinamas RUTF, yra energinės vertės pasta, pagaminta iš žemės riešutų, cukraus, aliejaus ir pieno miltelių. Rusija ir Ukraina yra svarbios žemės ūkio produktų gamintojos ir eksportuotojos, tačiau karas Ukrainoje blokuoja tiekimo linijas.

„Dar prieš tai, kai karas Ukrainoje sukėlė įtampą pasauliniam aprūpinimui maistu, konfliktai, klimato sukrėtimai ir COVID-19 jau kenkė šeimų galimybėms išmaitinti savo vaikus“, – pranešime sakė UNICEF vykdomoji direktorė Catherine Russell.

„Pasaulis sparčiai virsta tikru vaikų mirčių, kurių galima išvengti, ir vaikų kančių dėl išsekimo židiniu.“

UNICEF skaičiavimais, mažiausiai 10 mln. vaikų, kenčiančių nuo sunkaus išsekimo, neturi galimybės gauti RUTF.

Remiantis Lvivo srities karinės administracijos vadovo Maksimo Kozyckio informacija, antradienio naktį Rusijos raketų atakos taikiniu tapo Ukrainos karinė bazė, esanti maždaug už 15 km nuo sienos su Lenkija.

Vėlai vakare paskelbtame „Telegram“ pranešime M.Kozyckis daugiau informacijos nepateikė, tik nurodė, kad daugiau informacijos bus paskelbta ryte.  

Apie 00.45 val. vietos laiku, netrukus po to, kai mieste pasigirdo oro pavojaus sirenos, Lvivo centre pasigirdo keli sprogimai. Mieste buvęs CNN komandos narys matė, kaip priešlėktuvinė gynyba kilo į šiaurės vakarus – maždaug už keturiasdešimties kilometrų esančio Javorivo karinio objekto kryptimi.

Savo pirmajame „Telegram“ pranešime netrukus po to, kai 01.15 val. vietos laiku nuskambėjo pavojaus signalas, M.Kozyckis tik pasakė, kad oro gynybos sistemos sureagavo į ataką. Lvivo meras Andrijus Sadovijus savo „Facebook“ puslapyje paskelbtame pranešime teigė negalintis patvirtinti jokios informacijos apie galimus raketų smūgius pačiame Lvive. 

Nuo karo pradžios į Javorivą buvo taikytasi mažiausiai tris kartus. Per pirmąjį išpuolį kovo 13 d. žuvo daugiau kaip 30 žmonių. 

Per Rusijos raketų smūgius taip pat buvo smogta Lvive esantiems objektams, įskaitant lėktuvų dalių gamyklą, degalų sandėlį ir kelias elektros pastotes.