Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 16, 06:00 Atnaujinta 2022 05 17, 00:35

Mariupolyje pradėta „Azovstal“ gynėjų evakuacija, juos tikimasi išmainyti į rusų belaisvius

Ukraina gali nugalėti invaziją surengusią Rusiją, sekmadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, paraginęs aljanso nares ir toliau siųsti karinę pagalbą Kyjivui. O Jungtinės Karalystės paskaičiavimu, Rusija Ukrainoje jau neteko trečdalio prieš invaziją sutelktų pajėgų.

Svarbiausios naujienos

  • Volodymyras Zelenskis pakeitė Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų vadą – juo tapo generolas majoras Ihoris Tanciura
  • Iš viso per praėjusią savaitę Jungtinių pajėgų grupės kariai Donbase atrėmė 93 priešo atakas
  • Suomijos ir Švedijos valdantieji sekmadienį pareiškė, kad artimiausiomis dienomis oficialiai kreipsis dėl priėmimo į NATO
  • Analitikai prognozuoja, kad Rusija Donbase sieks užimti Severodonecką
  • Rusai pirmą kartą ant „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje numetė fosforines bombas

Svarbiausias sekmadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje
06:24

Svarbiausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Sprogimai Lvive

01:04 Atnaujinta: 01:15

BBC korespondentai Lvive naktį į antradienį pranešė girdėję kelis sprogimus. Priežastis ir pasekmės kol kas dar nežinomos.

Mieste kaukia oro pavojaus sirenos, todėl valdžios institucijos prašo gyventojų būti slėptuvėse nuo bombų.

Kiti liudininkai praneša girdėję daug sprogimų, iki dešimties.

Ukraina tvirtina, kad „Azovstal“ gynėjai bus iškeisti į rusų karo belaisvius

00:35 Atnaujinta: 00:54

Ukrainos gynybos viceministrė Ana Maliar oficialiai pareiškė, kad iš „Azovstal“ į Rusijos kontroliuojamą teritoriją išvežti Mariupolio gynėjai bus iškeisti į rusų karo belaisvius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vienas iš autobusų, kuriais, kaip pranešama, iš „Azovstal“ išgabenti sužeisti ukrainiečių kariai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vienas iš autobusų, kuriais, kaip pranešama, iš „Azovstal“ išgabenti sužeisti ukrainiečių kariai

„Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, Ukrainos ginkluotosios pajėgos, Nacionalinė gvardija, Pasienio tarnyba pradėjo kombinato „Azovstal“ teritorijoje užblokuotų Mariupolio gynėjų gelbėjimo operaciją“, – sakė ji vidurnaktį paskelbtame pareiškime.

Pasak jos, gegužės 16 dieną iš „Azovstal“ į ligoninę Novoazovske evakuoti 53 sunkiai sužeisti kariai, kur jiems bus suteikta medicininė pagalba. Dar 211 žmonių per humanitarinį koridorių buvo nuvežti į Olenivką. „Tam, kad jie būtų sugrąžinti namo, bus įvykdyta apsikeitimo procedūra“, – pareiškė A.Maliar.

„Kas dėl gynėjų, vis dar esančių „Azovstal“ teritorijoje, bendromis aukščiau išvardintų tarnybų pastangomis vykdomos jų gelbėjimo priemonės“, – pridūrė viceministrė.

Ji taip pat pabrėžė, kad Mariupolio gynėjų dėka „mes gavome kritiškai svarbaus laiko suformuoti rezervus, pergrupuoti pajėgas ir sulaukti pagalbos iš partnerių“.

„Visas vadovybės užduotis Mariupolio gynėjai įvykdė iki galo. Gaila, kad mes neturime galimybės deblokuoti „Azovstal“ kariniu būdu. Svarbiausia bendra visos Ukrainos ir viso pasaulio užduotis – išsaugoti Mariupolio gynėjų gyvybes“, – pareiškė A.Maliar.

V.Zelenskis: operacija subtili ir užims laiko

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame kreipimesi į tautą pranešė, kad prasidėjo Mariupolio gynėjų gelbėjimas, kuriam prireiks laiko, bet detalių neatskleidė.

„Mariupolio gynėjų gelbėjimo operaciją pradėjo mūsų kariškiai, žvalgai. Kad vaikinai grįžtų namo, darbas tęsiasi, o šiam darbui reikia subtilumo. Ir laiko“, – sakė Ukrainos prezidentas.

„Tikimės, kad Ukrainos kariškių, žvalgybos, derybų grupės, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ir Jungtinių Tautų veiksmų dėka pavyks išgelbėti mūsų vaikinų gyvybes“, – sakė jis, akcentavęs, kad Ukrainai jos kariai reikalingi gyvi.

Generalinis štabas: Mariupolio gynėjams įsakyta gelbėti gyvybes

Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas savo paskyroje „Facebook“ pirmadienio naktį paskelbė, kad aukščiausioji karinė vadovybė įsakė „Azovstal“ gamyklos teritorijoje dislokuotų padalinių vadams gelbėti personalo gyvybes.

Anot štabo, vykdoma gamyklos  teritorijoje užblokuotų Ukrainos gynėjų gelbėjimo operacija. Prasidėjo 53 sunkiai sužeistų karių evakuacija. Jie buvo nuvežti į medicinos įstaigą Novoazovske. Dar 211 gynėjų humanitariniu koridoriumi buvo evakuoti į Olenivką, o vėliau per mainų procedūrą bus grąžinti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Tęsiamos „Azovstal“ teritorijoje likusių gynėjų gelbėjimo priemonės.

„Mariupolio gynėjai – mūsų laikų didvyriai. Jie yra amžinai istorijoje. Tai atskiras specialiosios paskirties „Azov“ pulkas, Ukrainos nacionalinės gvardijos 12-oji brigada, 36-oji atskiroji jūrų pėstininkų brigada, pasieniečiai, policijos pareigūnai, savanoriai, Mariupolio teritorinės gynybos kariai. 

Užimdami pozicijas „Azovstal“, jie neleido priešui perkelti iki 17 bataliono taktinių grupių (apie 20 000 karių) į kitas vietas. Tai neleido įgyvendinti greito Zaporižios užėmimo plano, prieiti prie Donecko ir Zaporižios regionų administracinės sienos ir sudaryti galimybes apsupti Donbasą ginančias pajėgas. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Autobusas su ukrainiečių kariais iš „Azovstal“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Autobusas su ukrainiečių kariais iš „Azovstal“

Pagrindinių priešo pajėgų sukaustymas prie Mariupolio suteikė mums galimybę pasiruošti ir sukurti gynybines linijas ten, kur šiandien yra mūsų kariai, ir duoti neblogą atkirtį agresoriui. Turėjome kritiškai svarbaus laiko formuoti rezervus, pergrupuoti pajėgas, gauti pagalbą iš partnerių. Svarbiausias bendras visos Ukrainos ir viso pasaulio uždavinys – išgelbėti Mariupolio gynėjų gyvybes. Kovosime už jus visuose frontuose taip ištikimai, kaip jūs ginate valstybę!“, – rašoma Generalinio štabo pranešime.

Rusijos šaltinių duomenimis, Ukrainos kariai gabenami į teritoriją, kurią kontroliuoja pasiskelbusi Donecko liaudies respublika. Pirmojo kanalo korespondentė Irina Kuksenkova taip pat patvirtino, kad sužeistieji buvo nugabenti į ligoninę Novoazovske, o „likusieji“ – į Olenivkos kaimą (ji pridūrė, kad „apklausa prasidės ryte“). I.Kuksenkova teigia, kad 4 val. ryto Ukrainos kariai iš „Azovstal“ „toliau bus imami į nelaisvę“. Jos duomenimis, iš viso gamykloje liko daugiau kaip 2200 žmonių.

Šaltinis: V.Putinas ir V.Gerasimovas tiesiogiai vadovauja puolimui

00:05

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kariuomenės Generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas, pasak Vakarų karinio šaltinio, tiesiogiai kišasi į Rusijos karinį puolimą Ukrainoje ir priima sprendimus, kuriuos paprastai priima žemesnio rango karininkai, praneša BBC.

Kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, šaltinis sakė: „Manome, kad Putinas ir Gerasimovas dalyvauja priimant tokio lygio taktinius sprendimus, kokius paprastai turėtų priimti pulkininkas ar brigados vadas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Valerijus Gerasimovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Valerijus Gerasimovas

Šaltinis teigė, kad jie abu priima sprendimus dėl karių judėjimo Donbase – Rytų Ukrainos teritorijoje, kuri dabar yra Rusijos karinio puolimo dėmesio centre.

Jau buvo pasirodę svarstymų, kad prezidentas V.Putinas labiau įsitraukė į kasdienį karinės kampanijos valdymą nuo tada, kai Rusija patyrė nesėkmių šalies šiaurėje ir aplink sostinę Kyjivą.

Taip pat neseniai pasirodė spėlionių, kad Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas V.Gerasimovas galėjo būti nustumtas į šalį, taip pat nepagrįstų gandų, kad prieš kelias savaites lankydamasis Donbase jis buvo sužeistas.

Tačiau Vakarų karinis pareigūnas aiškiai nurodė, kad Rusijos generalinio štabo viršininkas vis dar duoda įsakymus. „Gerasimovas dirba“, – sakė jis.

Autobusai su ukrainiečių kariais atvyko į Novoazovską

23:39 Atnaujinta: 00:12

Zn.ua praneša, kad autobusai su ukrainiečių kariais iš „Azovstal“ atvyko į Novoazovską.

Novoazovskas – tai miestelis Donecko srityje, nuo 2014 metų kontroliuojamas prorusiškų separatistų iš apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos.

Rusijos šaltinių duomenimis, Ukrainos kariai gabenami į teritoriją, kurią kontroliuoja apsišaukėliška Donecko liaudies respublika. Rusijos Pirmojo kanalo korespondentė Irina Kuksenkova sakė, kad sužeistieji buvo nugabenti į ligoninę Novoazovske, o „likusieji“ – į Olenivkos kaimą (ji pridūrė, kad „apklausa prasidės ryte“). I.Kuksenkova teigia, kad 4 val. ryto Ukrainos kariai iš „Azovstal“ „toliau bus imami į nelaisvę“. Jos duomenimis, iš viso gamykloje liko daugiau kaip 2200 žmonių.

Iš „Azovstal“ teritorijos išvažiavo autobusai su sužeistais ukrainiečių kariais

23:13 Atnaujinta: 23:28

Naujienų agentūra „Reuters“ praneša, kad iš „Azovstal“ gamyklos teritorijos Mariupolyje išvažiavo autobusai su sužeistais ukrainiečių kariais. Pranešime teigiama, kad kolona buvo sudaryta iš maždaug dešimties autobusų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vienas iš autobusų, kuriais, kaip pranešama, iš „Azovstal“ išgabenti sužeisti ukrainiečių kariai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vienas iš autobusų, kuriais, kaip pranešama, iš „Azovstal“ išgabenti sužeisti ukrainiečių kariai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Autobusas su ukrainiečių kariais iš „Azovstal“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Autobusas su ukrainiečių kariais iš „Azovstal“

Kiek žmonių važiavo šiais autobusais, kol kas nėra žinoma. Rusijos propagandinio televizijos kanalo RT žurnalisto teigimu, jų gali būti apie 200–300. Esą iš jų apie 50 sužeistų. Autobusai išvyko į Rusijos kontroliuojamą Novoazovską.

Pastarosiomis dienomis buvo kalbama, kad „Azovstal“ komplekso požemiuose ginasi apie 600 pulko „Azov“ ir kitų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinių karių. Tarp jų yra kelios dešimtys sunkiai sužeistų gynėjų, kuriems būtina skubi pagalba.

Stebimas Baltarusijos kariuomenės aktyvumas Ukrainos pasienyje

22:52

Baltarusijos teritorijoje ties Ukrainos siena pastebimas baltarusių kariškių suaktyvėjimas, praneša svaboda.org.

Gomelio srities gyventojai pasienio zonoje pastebėjo pastatytus brustverus ir įrengtus blokpostus. Pasak vieno vietinio gyventojo, kelyje Gomelis–Černihivas, už dviejų kilometrų nuo sienos su Ukraina, buvo supilti brustverai ir pastatyti šarvuočiai. Gynybiniams taškams įrengti buvo panaudotas smėlis. Jį atvežė savivarčiais sunkvežimiais.

Ten pat buvo įrengti blokpostai, ant kelio taip išdėlioti betoniniai blokai, kad dabar pro juos galima pravažiuoti tik „gyvatėle“. Postuose tikrinami vietos gyventojų, važiuojančių į pasienio kaimus, dokumentai ir bagažas.

Lojevo rajono gyventojas papasakojo, kad netoli jų kaimo keliose vietose buvo užmaskuoti tankai. Jie buvo „įkasti“ į žemę. „Dabar jų nebėra – susirinko ir išvažiavo“, – sako jis.

Tuo metu Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko pavaduotojas Igoris Korolis valstybinės televizijos žiūrovams papasakojo apie galimas grėsmes iš Ukrainos ir NATO šalių pusės. Pasak jo, neatmetama „provokacijų pasienyje“ galimybė.

Kokia informacija remdamasis V.Putinas priėmė sprendimą pradėti karą Ukrainoje?

22:37

Vladimiras Putinas, vasario mėnesį priimdamas sprendimą įsiveržti į Ukrainą, daugiausia rėmėsi Federalinės saugumo tarnybos, ypač jos Penktosios tarnybos, kuri renka ir analizuoja informaciją iš Rusijos ir buvusios Sovietų Sąjungos, pranešimais. Tai teigiama pirmadienį leidinyje „Svarbios istorijos“ paskelbtame straipsnyje, kuriame, remiantis šaltiniais, bandoma išsiaiškinti, kaip buvo priimtas sprendimas pradėti karą ir kodėl Rusijos valdžia suklydo manydama, kad jį pavyks greitai laimėti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Pasak vieno iš leidinio pašnekovų, Kremlius manė, kad Mariupolis bus užimtas per tris dienas, o Kyjivas – per penkias. Iš tikrųjų Mariupolis iki šiol nėra visiškai kontroliuojamas (didžiąja dalimi sunaikintus gyvenamuosius rajonus kontroliuoja Rusijos kariuomenė, tačiau pasipriešinimas tebesitęsia gamyklos „Azovstal“ teritorijoje), o Rusijos pajėgos buvo priverstos trauktis iš Kyjivo.

Pasak „Svarbių istorijų“ šaltinių, FSB Penktosios tarnybos pareigūnai „viską išgalvodavo, neteisingai interpretuodavo ir kartais fantazuodavo, o vadovybė tuo mielai patikėdavo“. V.Putinui buvo perduota mintis, kad „Ukrainos regionai gyvena atskirai nuo Kijevo valdžios, ir tik verta pastumti, kad regionai bėgtų į Rusiją“. Teigiama, kad pagrindiniai FSB informatoriai apie padėtį Ukrainoje buvo pabėgę valdininkai, saugumo pareigūnai ir verslininkai iš nušalintojo prezidento Viktoro Janukovyčiaus komandos, kurie arba neturėjo jokios informacijos, arba pateikė ją iškreiptą. Taip pat teigiama, kad pati FSB vadovybė vengė pateikti prezidentui informaciją, kuri prieštarautų bendram vaizdui.

Daugiau skaitykite: Kokia informacija remdamasis V.Putinas priėmė sprendimą pradėti karą Ukrainoje?

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai: skatinsim greitą suomių ir švedų stojimą į NATO

22:05

Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai sako skatinsiantys greitą Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolų ratifikavimą.

Pirmadienį bendrą pareiškimą, palaikant minėtas šalis stojant į NATO – stipriausią ir sėkmingiausią Aljansą istorijoje, pasirašė trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai.

„Mes padarysime viską, ko reikia, kad padėtų mūsų ilgamečiams Šiaurės šalių draugams jų kelyje į būsimą 32 valstybių Aljansą. Įsipareigojame skatinti greitą stojimo protokolų ratifikavimą, kai tik jie bus pasirašyti“, – sakoma pareiškime. 

Anot ministrų, tiek Švedija, tiek Suomija prisidės prie Aljanso ir visos transatlantinės erdvės vienybės, solidarumo, sanglaudos ir stiprybės šiuo metu, „kai saugumo aplinka, su kuria susiduriame, tampa vis sudėtingesnė“.

Ministrų pasirašytame dokumente teigiama, jog Suomijos ir Švedijos narystė taip pat labai padidins Baltijos jūros regiono saugumą, atvers naujas perspektyvas Šiaurės ir Baltijos šalių bei kitiems regioninio bendradarbiavimo gynybos ir saugumo klausimais formatams, suteiks papildomo visiems naudingo strateginio aiškumo.

„Azov“ pulko vadas D.Prokopenka: misiją įvykdėme, dabar svarbiausia išsaugoti gyvybes

21:40 Atnaujinta: 22:05

„Azov“ pulko vadas Denisas Prokopenka pirmadienio vakarą paskelbė, kad jo vadovaujami kariai įvykdė misiją, tad dabar jis nori išsaugoti savo pavaldinių gyvybes.

Tai D.Prokopenka paskelbė „Azov“ pulko „Telegram“ kanale.

„Mariupolio gynėjai, nepaisydami visų sunkumų, įvykdė savo įsakymus, 82 dienas atitraukė priešo pajėgas ir leido Ukrainos kariuomenei persigrupuoti, apmokyti daugiau karių ir gauti didelį kiekį ginklų iš šalių partnerių.

Jokia ginkluotė nebūtų veiksminga be profesionaliai parengtų karių, todėl jie yra vertingiausias kariuomenės elementas.

Siekdama išsaugoti gyvybes, visa Mariupolio įgula vykdo vyriausiosios karinės vadovybės patvirtintą sprendimą ir tikisi Ukrainos žmonių paramos“, – pareiškė D.Prokopenka. Jis nepatikslino, koks tas sprendimas.

D.Prokopenka vaizdo pranešime sakė, kad „kare nėra visiškai saugių planų ir operacijų“.

„Svarbiausia suvokti, ar visa rizika buvo apskaičiuota, ar parengtas planas B, ar visiškai atsidavėte šiam planui, kuris turi sujungti užduoties įvykdymą ir maksimalų personalo gyvybės ir sveikatos išsaugojimą. Galbūt todėl karas yra menas, o ne mokslas, kai įvykdai užduotį ir išsaugojai kuo daugiau personalo. Tai aukščiausia vadovavimo kariams kartelė. Ypač kai tavo sprendimą patvirtina aukščiausia karinė vadovybė“, – sakė vadas.

Padėtis „Azovstal“ geležies ir plieno gamyklos bombų slėptuvėse, kur ukrainiečių gynėjai laikosi savo pozicijų, yra kritinė. Dauguma kovotojų yra sužeisti, įskaitant sunkiai sužeistuosius, o maisto ir vandens atsargos beveik išsekusios.

Sprendimą paskelbs V.Zelenskis

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius per televizijos maratoną atsisakė komentuoti situaciją „Azovstal“.

„Manau, kad vakare prezidentas padarys pareiškimą ir mes iš pirmų lūpų išgirsime, kas iš tikrųjų vyksta, – sakė O.Arestovyčius. – Kol kas jokių komentarų. Mes žinome, kad pasitikėti rusais yra pats absurdiškiausias dalykas, kurį žmogus gali padaryti gyvenime.“

Rusija pranešė apie susitarimą evakuoti sužeistus karius

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad pasiektas susitarimas evakuoti sužeistus karius iš metalurgijos gamyklos „Azovstal“ Ukrainos Mariupolio uostamiestyje.

„Buvo pasiektas susitarimas su Ukrainos kariuomenės atstovais“ evakuoti sužeistuosius iš Rusijos pajėgų apgultos gamyklos, paskelbė ministerija ir pridūrė, kad evakuacijos metu įvestas „tylos režimas“.

Pasak ministerijos, sužeisti kariai bus nugabenti į ligoninę netoliese įsikūrusiame Novoazovsko mieste, kurį kontroliuoja okupacinės pajėgos.

Ukrainos pareigūnai šios informacijos kol kas nepatvirtino.

„Azovstal“ yra paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo židinys nuniokotame Mariupolio uostamiestyje.

Komplekso gynybai vadovaujančio pulko „Azov“ ir kitų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinių kariai jau daugelį savaičių iš požeminių tunelių priešinasi įsiveržusioms Rusijos pajėgoms, rengiančioms didelio masto bombardavimus ir kitokias atakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad „Azovstal“ komplekse apsiaustus Ukrainos karius stengiamasi gelbėti visomis įmanomomis priemonėmis, įtraukiant įtakingus tarpininkus ir valstybes. Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas pripažįsta turintis per mažai pajėgų, kad galėtų surengti didelį puolimą blokuojamam Mariupoliui išvaduoti.

Premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk gegužės 11-ąją sakė, kad „Azovstal“ komplekse tikriausiai dar yra likę apie tūkstantis karių, iš jų pusė – sunkiai sužeisti.

Ketvirtadienį ji nurodė, kad vyksta derybos dėl 38 sunkiai sužeistų karių evakuacijos.

Ukraina siekia, kad jos kariškiai būtų evakuoti iš gamyklos, visų pirma siūlydama juos išsiųsti į trečiąją šalį, kur jie galėtų likti iki invazijos pabaigos. Rusija reikalauja, kad Ukrainos kariuomenė pasiduotų.

Turkija anksčiau skelbė siūliusi Rusijai planą, karius iš „Azovstal“ nugabenti į Berdianską, o iš ten išplukdyti laivu į Turkiją, kur kariai liktų iki karo pabaigos. Rusijai kol kas dar nedavė sutikimo tokiai operacijai.

R.T.Erdoganas: Turkija neištars „taip“ Švedijos ir Suomijos narystei NATO

21:08

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis nepritaria Suomijos ir Švedijos narystei NATO, ir dar kartą apkaltino šias valstybes neužimant aiškios pozicijos dėl kovos su terorizmu.

„Mes neištarsime „taip“ toms (šalims), kurios taiko sankcijas Turkijai, kad jos įstotų į saugumo organizaciją NATO“, – pareiškė R.T.Erdoganas.

Švedija nuo 2019 metų yra sustabdžiusi bet kokius ginklų pardavimus Turkijai dėl Ankaros karinės operacijos kaimyninėje Sirijoje.

Kalbėdamas apie Švedijos ir Suomijos delegacijų ketinimus susitikti su Turkijos pareigūnais, R.T.Erdoganas sakė: „Jie sako, kad atvyks į Turkiją pirmadienį. Ar jie atvyks mūsų įtikinti? Atleiskite, bet jie neturėtų vargintis.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

„Nė viena iš šalių neturi aiškios pozicijos dėl teroristinių organizacijų“, – tvirtino R.T.Erdoganas.

Anksčiau pirmadienį turkų valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Turkija apkaltino Švediją ir Suomiją neišdavus jai dešimčių įtariamų „teroristų“, šioms Šiaurės šalims pareiškus, kad sieks narystės kariniame aljanse.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą abi šalys oficialiai paskelbė ketinančios teikti paraiškas, tačiau Ankara pagrasino blokuoti bloko plėtrą.

Visoms paraiškoms dėl narystės turi vienbalsiai pritarti 30 NATO narių.

Turkijos prezidentas penktadienį išreiškė nepritarimą jų narystei, o tai, pasak analitikų, atrodo kaip Ankaros taktika, kuria ji siekia iš NATO valstybių išsireikalauti nuolaidų.

Per pastaruosius penkerius metus nei Švedija, nei Suomija nepatenkino 33 Ankaros ekstradicijos prašymų, Turkijos valstybinei Anatolijos naujienų agentūrai sakė šaltiniai Teisingumo ministerijoje.

Agentūra pranešė, kad Turkija prašė išduoti jai asmenis, kurie buvo kaltinami ryšiais su kurdų kovotojais arba priklausymu judėjimui, kaltinamam dėl bandymo nuversti R.T.Erdoganą 2016 metais. 

Praėjusį penktadienį Turkijos prezidentas pareiškė, kad abi Šiaurės šalys yra „tarsi teroristinių organizacijų svečių namai“.

Turkija papriekaištavo Švedijai ir Suomijai, ypač Stokholmui, dėl to, ką pavadino nuolaidžiavimu Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kuri yra įtraukta į Europos Sąjungos teroristinių organizacijų sąrašą.

PKK nuo 1984 metų vykdo sukilimą prieš Turkijos valstybę.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu sekmadienį per Berlyne vykusį aljanso susitikimą pagyrė Suomiją už konstruktyvų požiūrį, tačiau sukritikavo Švediją už „provokuojančius“ pareiškimus.

Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas pirmadienį sakė, kad Stokholmas siunčia delegaciją į Turkiją deryboms su pareigūnais.

Vengrijos premjeru prisaikdintas V.Orbanas kritikuoja „savižudiškus“ Vakarus

21:00

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, balandį didele persvara laimėjęs rinkimus, pirmadienį buvo oficialiai prisaikdintas vyriausybės vadovu ir vėl užsipuolė Briuselį bei „savižudiškus“ Vakarus.

Vengrija šiuo metu derasi su kitomis Europos Sąjungos narėmis, siekiančiomis prastumti rusiškos naftos draudimą dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Viktoras Orbanas Vatikane
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Viktoras Orbanas Vatikane

V.Orbanas, kuris pastaraisiais metais siekė glaudžių ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, yra sakęs, kad neparems siūlomo draudimo, ir priežastimi nurodė savo šalies priklausomybę nuo rusiškos naftos.

Ragindamas ES gerbti šalių narių suverenitetą, V.Orbanas sakė, kad „auga kultūrinis susvetimėjimas tarp vakarinės Europos dalies ir Vengrijos“.

„Taip yra todėl, kad tikime Europos krikščioniškosios civilizacijos pamatais ir valstybe, kurių atsisako Briuselis“, – sakė jis 199 narių parlamentui, 133 balsais oficialiai perrinktas premjeru.

Prieš jo kandidatūrą balsavo 27 parlamentarai. Viena opozicinė partija išėjo iš salės protestuodama dėl to, ką laiko nevienodomis veikimo sąlygomis, ir pareiškusi, kad naujoji vyriausybė yra neteisėta.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį per tviterį pasveikino V.Orbaną su perrinkimu.

„ES susiduria su beprecedenčiais iššūkiais. Nekantrauju dirbti drauge, kad galėtume kartu sėkmingai juos spręsti“, – parašė U.von der Leyen.

Savo kalboje V.Orbanas naujai išrinktiems deputatams pasakė, kad „ateinantis dešimtmetis bus pavojų, nežinios ir karo era“.

Be gresiančios ekonomikos recesijos, energijos krizės ir pandemijų grėsmės Europa taip pat turi kovoti su „atgimstančia savižudiška banga Vakarų pasaulyje“, sakė jis.

58 metų V.Orbano teigimu, „lyčių beprotybė“ ir „didžioji Europos populiacijos pakeitimo programa“ yra „savižudiški eksperimentai“. Tai priminė kraštutinių dešiniųjų sąmokslo teoriją, esą baltieji europiečiai sąmoningai pakeičiami ne baltaisiais imigrantais.

Balandžio 3 dieną V.Orbano dešiniojo sparno partija „Fidesz“ ketvirtą kartą iš eilės nuo 2010-ųjų laimėjo dviejų trečdalių daugumą, vėl įgydama galimybę keisti konstituciją ir greitai priiminėti naujus įstatymus.

Vengrija, kuri jau tapo, pasak V.Orbano, „neliberalia valstybe“, nuolat konfliktuoja su Briuseliu dėl įstatymo viršenybės, migracijos, LGBTQ teisių ir daugybės kitų klausimų.

Kai kurie V.Orbano oponentai įtaria, kad jis nori išvesti Vengriją iš ES, ir kritikuoja jo santykius su V.Putinu.

„Mes suinteresuoti, kad ji ateinantį dešimtmetį liktų [nare]", – pirmadienį sakė V.Orbanas.

G.Landsbergis: Ukraina gina Europos saugumą ir didelę dalį pasaulio grūdų atsargų

20:57

Ukraina gina ne tik Europos saugumą, bet didelę dalį pasaulio grūdų atsargų, tad privalome padėti jai atsilaikyti, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Pirmadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje Briuselyje, Belgijoje.

„Pasauliui gresianti maisto, pirmiausia grūdų, krizė yra Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, jos vykdomos Ukrainos žemės ūkio produkcijos ekspropriacijos ir Ukrainos jūrų uostų blokados pasekmė. Išeitis yra – arba mes padedame Ukrainai užtikrinti Juodosios jūros uostų saugumą, arba Ukraina gauna tiek ginkluotės, kad galėtų tai padaryti pati – užtikrinti išgabenamų ir pasauliui taip reikalingų grūdų saugumą“, – sakė G.Lansbergis.

Ministras pabrėžė, kad, siekiant išvengti globalios maisto krizės, būtina sustabdyti Rusijos agresiją ir užtikrinti Juodosios jūros uostų saugų veikimą.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Tik nuo mūsų priklauso, ar Ukraina galės ir toliau tiekti pasauliui savo grūdus“, – teigė G.Landsbergis. 

Briuselyje ministras aptarė Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, tolesnę ES paramą Ukrainai, kovą su melagingų Rusijos naratyvų sklaida ir globalias Rusijos karo  pasekmes.

Diskusijoje taip pat dalyvavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly.

Lietuvos užsienio reikalų ministras akcentavo, kad Ukraina pagalbos turi sulaukti tiek, kiek reikia.

„Tik Ukraina gali pasakyti, kokios ir kiek pagalbos jai reikia. Mes privalome padaryti viską, kad atlieptume šį poreikį. Daugiau sankcijų, daugiau sunkios ginkluotės, maksimali pagalba, atstatant sugriautą valstybę. Tai, kaip Europa elgsis ir kaip parems Ukrainą dabar, nulems mūsų visų ateitį ilgus dešimtmečius į priekį“, – kalbėjo ministras G.Landsbergis.

Anot ministro, kalbant apie globalias karo pasekmes, itin svarbu suvokti ir Ukrainos svarbą pasauliui gresiančios maisto krizės kontekste.

Rusijai apšaudžius Severodonecką, žuvo mažiausiai 10 žmonių

20:56

Ukrainos rytuose esančiame Severodonecke per naujausią apšaudymą žuvo mažiausiai 10 žmonių, miestą beveik visiškai apsupus Rusijos pajėgoms, pirmadienį pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Rusijos kariai „nesustodami apšaudo Severodonecką“, sakoma S.Haidajaus pranešime platformoje „Telegram“.

„Žuvo mažiausiai dešimt žmonių. Šiuo metu dėl naujų apšaudymų labai sunku patikrinti vietovę“, – pridūrė jis, ragindamas vietos gyventojus nepalikti slėptuvių.

Rusijos pajėgos ne vieną savaitę bando užimti Severodonecką – ryčiausią iš Ukrainos pajėgų tebekontroliuojamų miestų Donbase. Jeigu jis kristų, Maskva faktiškai perimtų kontrolę Luhansko srityje, kartu su Donecko sritimi sudarančią Donbaso

.

ES narės spaudžia Vengriją dėl rusiškos naftos draudimo

19:33

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį spaudė Vengriją nebesipriešinti dėl Maskvos karo Ukrainoje siūlomam rusiškos naftos embargui, bet Budapeštas nurodė tokio sprendimo kainą – 15 mlrd. eurų.

Vengrija priešinasi daugumos ES narių remiamam Briuselio siekiui uždrausti Maskvai labai svarbų rusiškos naftos importą. Toks draudimas būtų esminis elementas bloko šeštajame sankcijų Rusijai pakete, bet Vengrija įrodinėja, kad tai labai smarkiai pakenktų jos ekonomikai.

„Deja, bet dabar visa Sąjunga yra laikoma vienos šalies, kuri negali padėti mums rasti konsensuso, įkaite“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Anot jo, Europos Komisija pasiūlė priėjimo prie jūros neturinčiai Vengrijai atsisakyti rusiškos naftos iki 2024 metų pabaigos.

„Tai labai labai plati galimybė, – sakė jis. – Todėl manau, kad visi tikėjosi, jog to pakaks. Ir aš negaliu jums paaiškinti, kodėl taip nėra.“

Airijos diplomatijos vadovas Simonas Coveney pripažino, kad šalims, kurios yra priklausomos nuo rusiškos naftos, embargas yra sunki perspektyva, tačiau pabrėžė, jog „mes turime tai padaryti“.

„Politinė žinia yra aiški, – sakė jis. – ES nori tai padaryti, ir mes norime tai padaryti kuo greičiau.“

Briuselis desperatiškai siekia išvengti susiskaldymo, Kremliui tęsiant puolimą Ukrainoje, todėl kuluaruose dedamos intensyvios pastangos rasti kompromisą dėl šio gegužės 4 dieną pateikto pasiūlymo.

„Diskutuosime apie tai ir padarysime viską, kas įmanoma, kad būtų rasta išeitis iš susidariusios padėties“, – sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, pradėdamas susitikimą Briuselyje.

„Negaliu užtikrinti, kad tai įvyks, nes pozicijos yra gana tvirtos“, – pridūrė jis. 

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė: „Dar yra keletas dalykų, kuriuos reikia išsiaiškinti paskutiniais etapais. Galutinio aiškumo šiandien čia nebus.“

Tačiau ji pridūrė, jog yra įsitikinusi, kad „per kelias ateinančias dienas pasieksime bendrą rezultatą“.

Portugalijos užsienio reikalų ministras Joao Cravinho mano, kad susitarimui dėl sankcijų pasiekti gali prireikti „poros savaičių“. Tokiu atveju debatai vyktų iki kito ES lyderių susitikimo.

Briuselis pasiūlė Vengrijai, Čekijai ir Slovakijai ilgus pereinamuosius laikotarpius, per kuriuos jos palaipsniui atsisakytų naftos importo iš Rusijos. Tačiau kol kas tai neįtikino Budapešto nusileisti.

Budapeštas didina kainą

Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas, kurio pozicija neretai neatitinka Briuselio bendrojo kurso, reikalauja, kad jo šaliai mažiausiai ketveriems metams būtų suteikta išlyga nesilaikyti rusiškos naftos embargo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas

Be to, Vengrija nori gauti 800 mln. eurų ES lėšų savo naftos perdirbimo įmonei pertvarkyti ir padidinti su Kroatija jungiančio naftotiekio pajėgumus.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pirmadienį, regis, didino rusiškos naftos importo draudimo kainą. Jo teigimu, kad būtų galima parengti ekonomiką tokiam draudimui, reiktų 15–18 mlrd. eurų.

„Teisinga vengrams tikėtis pasiūlymo“ iš Europos Komisijos tokiam smūgiui sušvelninti, socialiniame tinkle „Facebook“ sakė P.Szijjarto.

„Reikia visiško Vengrijos energijos infrastruktūros modernizavimo“, o jis atsieitų „nuo 15 iki 18 mlrd. eurų“, sakė jis.

Pirmadienį V.Orbanas pareiškė, kad jo šalis nepalaikys jokių sankcijų, kurios neigiamai paveiktų Vengrijos energetinį saugumą.

Vengrijos parlamente sakydamas kalbą V.Orbanas teigė, kad Vengrija neblokuos ES sankcijų, jei jos „neperžengs raudonos Vengrijos ekonominės apsaugos linijos. Tai yra, jei jos nekels pavojaus Vengrijos energetiniam saugumui“.

V.Orbanas kalbėjo, kad ES vadovai „įsitikinę, jog Europos sankcijos gali parklupdyti Rusiją, bet kad ir kaip stengčiausi, neprisimenu, kad žemyno blokada kada nors būtų buvusi sėkminga“.

Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba, atvykęs į Briuselį susitikti su ES ministrais, paragino bloką greitai nutraukti mokėjimus Maskvai už energiją.

„Visi norime sužinoti, kaip baigsis ši saga“, – sakė jis.

„Kasdien Europos šalys toliau moka milijonus eurų Rusijai už dujas ir naftą, ir kaip tik šie pinigai paskui naudojami Rusijos karo mašinai finansuoti“, – pabrėžė jis.

ES taip pat planuoja šiemet dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų, bet nenori uždrausti importo, nes tokiam žingsniui priešinasi Vokietija.

JAV senatorius: Jungtinės Valstijos remia Švedijos siekį tapti NATO nare

17:47

Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas pirmadienį pareiškė, kad JAV nedels patvirtinti Švedijos prašymą dėl narystės NATO.

Per spaudos konferenciją Stokholme M.McConnellas sakė, kad nors kitos Vakarų aljanso šalys gali greičiau patvirtinti Švedijos paraišką, jis neabejoja, kad JAV Kongresas ją greičiausiai patvirtins iki rugpjūčio.

„Tikimės, kad tai bus padaryta greičiau nei su ankstesnėmis NATO paraiškomis“, – sakė M.McConnellas.

„Tikimės ją patvirtinti iki rugpjūčio, – sakė jis. – Esame įsitikinę, kad ji bus patvirtinta.“

Senato mažumos lyderis lankosi regione kartu su respublikonų senatorių delegacija, taip parodydamas paramą regionui, padidėjus Rusijos agresijos grėsmei.

Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson anksčiau pirmadienį paskelbė, kad jos šalis sieks narystės NATO.

„Vyriausybė nusprendė informuoti NATO, kad Švedija nori tapti Aljanso nare. Švedijos ambasadorius prie NATO netrukus informuos NATO“, – sakė M.Andersson žurnalistams.

„Mes paliekame vieną epochą ir pradedame kitą“, – pridūrė ji.

Suomija apie sprendimą siekti narystės NATO paskelbė sekmadienį.

Kuriai nors šaliai nusprendus pateikti prašymą dėl narystės NATO, 30 narių Aljansas turi vienbalsiai sutikti siųsti oficialų kvietimą, o paskui prasideda derybos dėl narystės.

Suomijos ir Švedijos atveju galutinis pritarimas gali būti suteiktas per birželio pabaigoje Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Tuomet 30 valstybių narių turėtų ratifikuoti sprendimą.

Ukrainos teisėsaugininkai jau nustatė 45 rusus, kurie įvykdė nusikaltimus

17:36

Ukrainos teisėsaugininkai jau nustatė 45 rusus, kurie, tyrimo duomenimis, šalyje įvykdė žiaurumus. Apie tai pranešė generalinė prokurorė Iryna Venediktova.

„Kalbant apie mūsų atliekamus karo nusikaltimų tyrimus... Iki šiol mes nustatėme 45 tokius asmenis, atsakingus už karo nusikaltimus, tai yra Baudžiamojo kodekso 438 str. Trys asmenys jau yra teisme.

Vienas mūsų kaltinamas žmogus nužudė civilį, o dar du asmenys buvo patraukti į teismą (ir jie fiziškai yra Ukrainoje). Tai yra žmonės, kurie apšaudė civilinę infrastruktūrą Charkivo srityje“, – teigė I.Venediktova.

Rusija prabilo apie sužeistųjų evakuaciją iš „Azovstal“ į okupuotas teritorijas

16:38

Rusijos gynybos ministerija paskelbė, esą pasiektas susitarimas dėl sužeistų Ukrainos karių išgabenimo iš užblokuotos Mariupolyje esančios „Azovstal“ gamyklos į okupuotas teritorijas.

„Gegužės 16 d. po derybų su Mariupolio „Azovstal“ metalurgijos gamyklos teritorijoje užblokuotos Ukrainos kariuomenės atstovais buvo pasiektas susitarimas evakuoti sužeistuosius“, – pranešė Rusijos Gynybos ministerija. 

Pasak pranešimo, „Azovstal“ rajone jau buvo įvestas tylos režimas ir atidarytas humanitarinis koridorius, skirtas sužeistiems Ukrainos kariams gabenti į medicinos įstaigą okupuotame Novoazovske.

Vis dėlto Ukrainos pareigūnai šios informacijos kol kas nepatvirtino.

„Azovstal“ yra paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo židinys nuniokotame Mariupolio uostamiestyje, o šios įmonės likimas įgavo simbolinę reikšmę nuo Rusijos invazijos pradžios.

Komplekso gynybai vadovaujančio pulko „Azov“ ir kitų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinių kariai jau daugelį savaičių iš požeminių tunelių priešinasi įsiveržusioms Rusijos pajėgoms, rengiančioms didelio masto bombardavimus ir kitokias atakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad „Azovstal“ komplekse apsiaustus Ukrainos karius stengiamasi gelbėti visomis įmanomomis priemonėmis, įtraukiant įtakingus tarpininkus ir valstybes. Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas pripažįsta turintis per mažai pajėgų, kad galėtų surengti didelį puolimą blokuojamam Mariupoliui išvaduoti.

Premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk gegužės 11-ąją sakė, kad „Azovstal“ komplekse tikriausiai dar yra likę apie tūkstantis karių, iš jų pusė – sunkiai sužeisti.

Ketvirtadienį ji nurodė, kad vyksta derybos dėl 38 sunkiai sužeistų karių evakuacijos.

Penktadienį V.Zelenskis pranešė, kad Ukraina siūlo Rusijai įvairius mechanizmus, kurie leistų išvesti ukrainiečių karius iš „Azovstal“ ir kad Suomijos prezidentas Sauli Niinisto per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptars šį reikalą.

„Scanpix“/AP nuotr./„Azovstal“ gamykla
„Scanpix“/AP nuotr./„Azovstal“ gamykla

 

Švedija sieks narystės NATO drauge su Suomija

16:25

Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson pirmadienį paskelbė, kad Švedija kartu su Suomija sieks narystės NATO.

„Vyriausybė nusprendė informuoti NATO, kad Švedija nori tapti Aljanso nare. Švedijos ambasadorius prie NATO netrukus informuos NATO“, – sakė M.Andersson žurnalistams.

Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO.

Šis žingsnis žymi dramatišką atotrūkį nuo abiejų šalių ilgalaikės nesijungimo prie karinių blokų politikos. Suomija karinio neutraliteto laikėsi ilgiau kaip 75 metus, o Švedija – du šimtmečius.

Maskva ne kartą perspėjo Suomiją ir Švediją, kad jų užmojai įstoti į NATO sukels pasekmių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad nors Maskva Suomijos ir Švedijos sprendimo prisijungti prie NATO nelaiko grėsme, karinės infrastruktūros dislokavimas šiose šalyse gali sukelti Maskvos atsaką.

NATO plėtra į Švediją ir Suomiją „nekelia mums tiesioginės grėsmės... tačiau karinės infrastruktūros plėtra šiose teritorijose neabejotinai sukels mūsų atsaką“, sakė V. Putinas per Maskvos vadovaujamo karinio aljanso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) aukščiausiojo lygio susitikimą.

M.Andersson partijos pozicija dramatiškai pasikeitė – Švedijos socialdemokratai priešinosi šalies narystei NATO nuo pat šio bloko įkūrimo. Pati premjerė dar kovą sakė nepritarianti tokiai galimybei.

Švedijos visuomenės parama NATO narystei taip pat smarkiai išaugo – iki maždaug 50 procentų. Apie 20 proc. gyventojų išlieka nusistatę prieš stojimą į bloką, rodo apklausos.

M.Andersson pripažino, kad Švedijos sprendimas prisijungti prie NATO glaudžiai susijęs su analogišku Suomijos žingsniu.

V.Putinas: Suomijos ir Švedijos stojimas į NATO – ne grėsmė, bet gali „sukelti atsaką“

15:49

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad nors Maskva Suomijos ir Švedijos sprendimo prisijungti prie NATO nelaiko grėsme, karinės infrastruktūros dislokavimas šiose šalyse gali sukelti Maskvos atsaką.

NATO plėtra į Švediją ir Suomiją „nekelia mums tiesioginės grėsmės... tačiau karinės infrastruktūros plėtra šiose teritorijose neabejotinai sukels mūsų atsaką“, sakė V.Putinas per Maskvos vadovaujamo karinio aljanso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) aukščiausiojo lygio susitikimą.

Kremlius anksčiau pirmadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas įstoti į NATO nepagerins Europos saugumo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Nesame įsitikinę, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO kaip nors sustiprins ar pagerins saugumo architektūrą mūsų žemyne“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Suomija ir Švedija nusiteikusios atsisakyti dešimtmečius gyvavusios nesijungimo prie karinių blokų politikos ir įstoti į NATO, padidėjus nuogąstavimams dėl potencialios Rusijos agresijos.

Suomiją, kuri turi 1,3 tūkst. km ilgio sieną su Rusija, Maskva perspėjo, kad imsis „atitinkamų žingsnių“.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto šeštadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie savo šalies planus prašyti NATO narystės.

Kremlius paskelbė, kad V.Putinas Suomijos karinio neutraliteto atsisakymą laiko klaida.

Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO, o Švedijos valdančioji partija irgi pranešė remianti narystę Aljanse, todėl tikėtina, kad abi šalys prašymus pateiks kartu.

A.Lukašenka apkaltino Vakarus siekiant susilpninti Rusiją

15:01

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka paragino kitas Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos nares laikytis vienybės ir apkaltino Vakarus siekiant užtęsti konfliktą Ukrainoje ir taip maksimaliai susilpninti Rusiją.

Kalbėdamas Maskvoje, A.Lukašenka pareiškė, kad „pragariškų sankcijų“ Baltarusijai ir Rusijai būtų buvę galima išvengti, jei KKSO narės būtų kalbėjusios vienu balsu.

„Jei mūsų frontas nebus vieningas, Vakarai didins spaudimą posovietinėje erdvėje“, – kalbėjo Baltarusijos lyderis.

Kyjivas: Ukraina atrėmė Rusijos bandymą pasiųsti karius į Sumų sritį

14:17

Ukrainos pasieniečiai pareiškė pirmadienį paryčiais atrėmę Rusijos bandymą pasiųsti karius į šiaurinę Sumų sritį, kuri šiuo metu nėra kautynių židinys.

Sienos apsaugos tarnyba teigė, kad Rusijos pajėgos dislokavo minosvaidžius, granatsvaidžius ir kulkosvaidžius, bandydamos pridengti iš Rusijos teritorijos sieną kirtusią „sabotažo ir žvalgybos grupuotę“.

Pasak ukrainiečių, tarnybos pareigūnai atsakė ugnimi ir privertė rusų karių grupę atsitraukti per sieną su Rusija.

Ši vietovė yra daugiausia kaimiška, o intensyvių kautynių joje nebuvo daugiau kaip mėnesį. Karo pradžioje Rusijos pajėgos judėjo per Sumų regioną, bandydamos susijungti su kariais, supusiais sostinę Kyjivą, bet balandžio pradžioje pasitraukė, kad sutelktų dėmesį į operacijas Rytų Ukrainoje.

Rusija iš karto nekomentavo Ukrainos aprašyto incidento.

„McDonald's“ paskelbė apie galutinį pasitraukimą iš Rusijos

13:35

Greito maisto restoranų tinklas „McDonald's“ paskelbė, kad priėmė galutinį sprendimą pasitraukti iš Rusijos.

Bendrovės verslas Rusijoje bus parduotas, praneša BBC.

Plačiau skaitykite čia.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./„McDonald's“
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./„McDonald's“

 

Kremlius: Suomijos ir Švedijos stojimas į NATO nepagerins Europos saugumo

13:27

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas įstoti į NATO nepagerins Europos saugumo.

„Nesame įsitikinę, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO kaip nors sustiprins ar pagerins saugumo architektūrą mūsų žemyne“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Suomija ir Švedija nusiteikusios atsisakyti dešimtmečius gyvavusios nesijungimo prie karinių blokų politikos ir įstoti į NATO, padidėjus nuogąstavimams dėl potencialios Rusijos agresijos.

Suomiją, kuri turi 1,3 tūkst. km ilgio sieną su Rusija, Maskva perspėjo, kad imsis „atitinkamų žingsnių“.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto šeštadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie savo šalies planus prašyti NATO narystės.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Sauli Niinisto
AFP/ „Scanpix“ nuotr./Sauli Niinisto

Kremlius paskelbė, kad V.Putinas Suomijos karinio neutraliteto atsisakymą laiko klaida.

Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO, o Švedijos valdančioji partija irgi pranešė remianti narystę Aljanse, todėl tikėtina, kad abi šalys prašymus pateiks kartu.

Ukrainos rytuose per ligoninės bombardavimą žuvo du žmonės

13:07

Ukrainos rytinės Luhansko srities karinės administracijos vadovas pranešė, kad praėjusią naktį per rusų pajėgų smūgius ligoninei Sjeverodonecko mieste du žmonės žuvo ir dar devyni, įskaitant vaiką, buvo sužeisti. 

Praėjusią naktį rusų pajėgos bombardavo ir kitus šalies miestus.   

Serhijus Haidajus pirmadienį pranešė, kad Ukrainos specialiosios pajėgos, siekdamos sulėtinti Rusijos puolimą, susprogdino rusų kontroliuojamus geležinkelio tiltus tarp Rubižnės ir Sjeverodonecko. Jis platformoje „Telegram“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame esą matyti toks sprogimas. Nepriklausomai šios informacijos patvirtinti kol jas nepavyko. 

Rusijos pajėgos ne vieną savaitę bando užimti Sjeverodonecką – ryčiausią iš Ukrainos pajėgų tebekontroliuojamų miestų Donbase. Jeigu jis kristų, Maskva faktiškai perimtų kontrolę Luhansko srityje, kartu su Donecko sritimi sudarančią Donbaso regioną.

S.Riabkovas apie NATO plėtrą: „Su tuo nesusitaikysime“

12:45

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas valstybinei naujienų agentūrai „RIA-Novosti“ pakomentavo pranešimus apie artėjantį Švedijos ir Suomijos priėmimą į NATO.

„Jos (Suomija ir Švedija, – red.) neturėtų puoselėti iliuzijų, kad mes su tuo tiesiog susitaikysime – kaip ir Briuselis, Vašingtonas bei kitos NATO sostinės.

Bendras karinės įtampos lygis išaugs, nuspėjamumas šiame regione sumažės. Gaila, kad aukojamas sveikas protas“, – pareiškė S.Riabkovas.

Kremlius daug informacijos apie būsimą atsaką į NATO plėtrą Šiaurės šalyse neteikia – reguliariai pakartojama frazė apie „karines-technines priemones“.

Tiesa, praėjusį mėnesį buvo pasirodę pranešimai, esą Rusija gali dislokuoti branduolinius ginklus ir viršgarsines raketas Karaliaučiaus srityje.

Rusijos kariai bandė kirsti Ukrainos sieną Sumų srityje

11:51

Gegužės 16-osios rytą Rusijos diversantų ir žvalgybos grupės apšaudė Ukrainos pasieniečių pozicijas Sumų srityje.

Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos Valstybins sienų apsaugos tarnybos spaudos tarnyba ir Sumų regiono valstybės administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.

„Priešas atidengė ugnį į Šostkos rajono pasienio zoną iš minosvaidžių, granatsvaidžių, kulkosvaidžių ir automatų“, – rašė D.Žyvyckis.

Pasieniečiai kovojo su diversantais ir privertė juos trauktis už valstybės sienos.

„Azovstal“ yra apie 600 sužeistų kovotojų, 40 yra labai sunkios būklės, mūšiai verda gamyklos teritorijoje

11:44

Mariupolyje, Rusijos pajėgų blokuotoje „Azovstal“ gamyklos teritorijoje, yra apie 600 sužeistų Ukrainos pajėgų kovotojų, nacionalinės televizijos laidoje „Maratonas“ sakė Ukrainos nacionalinės gvardijos 12-osios brigados vadas Denisas Šlega. Jo teigimu, iš šimtų sužeistųjų apie 40 žmonių būklė yra labai sunki.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

 

Ukrainos Generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus

11:18

Ukrainos Generalinis štabas paskelbė, kad nuo invazijos pradžios Rusija neteko 27,7 tūkst. savo karių. 

Taip pat pranešama, kad per tą laiką Ukrainos kariuomenė sunaikino 1228 rusų tankus, 2974 šarvuotas kovos mašinas, 200 lėktuvų, 165 sraigtasparnius. 

Didžiausius nuostolius per praėjusią parą rusai patyrė Bachmuto ir Zaporižios srityse. 

 

Maskva: Suomijos ir Švedijos užmojis įstoti į NATO – „didelė klaida“

10:59

Rusija pirmadienį perspėjo, kad Suomijos ir Švedijos apsisprendimas stoti į NATO karinį aljansą yra „didelė klaida“.

„Tai eilinė didelė klaida, atnešianti toli siekiančių pasekmių“, – Rusijos naujienų agentūros citavo užsienio reikalų ministro pavaduotoją Sergeju Riabkovą.

„Bendras karinės įtampos lygis padidės, nuspėjamumo šioje srityje liks mažiau“, – pridūrė jis. – Gaila, kad sveikas protas aukojamas dėl kažkokių pamėkliškų idėjų, ką reikėtų daryti esant dabartinei padėčiai.“

S.Riabkovas sakė, kad Suomijos ir Švedijos saugumas šiuo žingsniu nebus sustiprintas ir kad Maskva imsis atsakomųjų priemonių.

„Jos neturėtų turėti jokių iliuzijų, kad mes su tuo tiesiog susitaikysime“, – pabrėžė jis.

Suomija ir Švedija nusiteikusios atsisakyti dešimtmečius gyvavusios nesijungimo prie karinių blokų politikos ir įstoti į NATO, padidėjus nuogąstavimams dėl potencialios Rusijos agresijos.

Suomiją, kuri turi 1,3 tūkst. km ilgio sieną su Rusija, Maskva perspėjo, kad imsis „atitinkamų žingsnių“.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto šeštadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie savo šalies planus prašyti NATO narystės.

Kremlius paskelbė, kad V.Putinas Suomijos karinio neutraliteto atsisakymą laiko klaida.

Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO, o Švedijos valdančioji partija irgi pranešė remianti narystę Aljanse, todėl tikėtina, kad abi šalys prašymus pateiks kartu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Riabkovas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Riabkovas

 

Rusija nurodė per kelis mėnesius parengti referendumui okupuotas Zaporižios ir Chersono sritis

10:39

Rusija nurodė per kelis mėnesius parengti referendumui okupuotas Zaporižios ir Chersono sritis, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denysenka.

„Jei kalbėtume apie „Energodar“ ir ne tik, rusai bando įsitvirtinti. Jie bando įtvirtinti savo valdžią, daugelyje gyvenviečių įkuria „stebėtojus“, dažnai iš nusikalstamo pasaulio“, – sakė jis.

V.Denysenka taip pat sakė, kad rusai artimiausiais mėnesiais paruoš „lauką“ referendumui.

„Rusija nurodė surengti referendumą po kelių mėnesių. Jie kol kas nesupranta, apie ką šis referendumas, bet susikoncentruos ties pasiruošimu jam“, – aiškino V.Denysenka.

Daugiau nei pusė aukų Bučoje žuvo nuo kulkų

10:23

BBC korespondentė Sarah Rainsford kalbėjosi su Ukrainos policijos pareigūnais Bučoje. Dabar, praėjus pusantro mėnesio po miesto išlaisvinimo, jie teigia, kad daugiau nei pusė Bučos rajone rastų žuvusių civilių mirė nuo šautinių žaizdų, o ne nuo šrapnelių, minų ar po sugriautų pastatų griuvėsiais. Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad tai rodo, jog okupantai iš esmės nepaiso karo įstatymų ir papročių.

Gegužės 10 d. JT žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje pranešė, kad užfiksavo daugiau kaip 300 civilių gyventojų nužudymų į šiaurę nuo Kyjivo, įskaitant Bučą. Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denisova dar balandžio 29 d. pranešė, kad Kijevo regione rasti 1 187 civilių gyventojų kūnai, kuriuos, pasak jos, nužudė Rusijos kariškiai, iš jų 412 – vien Bučos mieste.

 

Aviacijos smūgiai Odesos srityje – sužeisti trys žmonės

10:22

Dėl raketos smūgių Odesos srityje buvo sužeisti du suaugusieji ir vienas vaikas. Apie tai buvo pranešė operatyvinė komanda „Pivden“.

„Dėl strateginių orlaivių raketos smūgio Odesos srityje buvo sunaikinta turizmo infrastruktūra, sugriauti pastatai, kilo gaisras. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai ir tyrimo specialioji grupė“, – sakoma pranešime.

Metų infliacija Rusijoje pasiekė dviejų dešimtmečių aukštumas

09:54

Rusijos nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“ užfiksavo balandį rekordinę nuo 2002-ųjų metų (12-os mėnesių) infliaciją, o prie to prisidėjo Vakarų sankcijos dėl Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje.

Nuo vasario 24-osios, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, Rusiją užgriuvo tarptautinių sankcijų lavina, įskaitant embargą pagrindinėms eksporto prekėms, ir tai paspartino ir taip jau tuomet didelę infliaciją.

Vien tik maisto produktų kainos, keliančios didžiulį susirūpinimą mažas pajamas gaunantiems rusams, per metus išaugo 20,5 procento. Makaronai pabrango 29,6 procento, sviestas – 26,1 procento, vaisiai ir daržovės – 33 procentais. Ne ką mažiau pabrango ir ne maisto prekės – 20,2 proc., tačiau paslaugų įkainių šuolis per metus nebuvo toks drastiškas – 10,9 procento.

Infliacija per keturis šių metų sudarė 11,7 proc., o vien tik balandį kainų augimas sulėtėjo iki 1,6 proc. nuo 7,6 proc. kovą.

Centrinio banko vertinimais, vartojimo prekių ir paslaugų kainos per šiuos metus gali išaugti iki 23 proc., o infliacija prie siektinos 4 proc. ribos sugrįžtų tik 2024-aisiais.

Praėjusią savaitę V. Putinas pareiškė, kad Vakarų šalys dėl sankcijų Maskvai nukentėjo labiau nei Rusija, kuri, jo tvirtinimu, demonstruoja „atsparumą išorės iššūkiams“.

Rusijos kariuomenė apšaudė Luhansko sritį, yra žuvusiųjų

09:50

Naktį rusų okupantai apšaudė Severodonecką ir Lysyčanską, pranešė Luhansko srities karinė administracija.

„Luhansko sritis: masinis Severodonecko apšaudymas. Lysyčanskas, Privilja, Novodružeskas, Rubižnė, Voevodivka, Belogorovka taip pat buvo apšaudomi iš artilerijos ir salvės ugnies sistemų“, – rašoma pranešime.

Apšaudžius Severodonecko ligoninę, žuvo du žmonės, 9 buvo sužeisti, tarp jų vienas vaikas.

„Naktinis Severodonecko ir Lysyčansko apšaudymas. Išsami informacija apie pasekmes tikslinama“, – pridūrė administracija.

Stumia nuo Charkivo: ukrainiečiai papozavo prie sieną su Rusija žyminčio stulpelio

09:27

Ukrainiečiai įrodinėja, kad kalbos apie sėkmingas jų kontratakas aplink Charkivą laužtos ne iš piršto. Vienas teritorinės gynybos batalionų papozavo vaizdo įrašui prie valstybinės Ukrainos sienos su Rusija.

„Facebook“ nuotr./Ukrainos kariai prie sienos su Rusija netoli Charkivo
„Facebook“ nuotr./Ukrainos kariai prie sienos su Rusija netoli Charkivo

Įraše Teritorinės gynybos pajėgų 127-osios brigados 227-ojo bataliono kariai praneša apie sėkmingą operaciją prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.Tiesa, kiek keista tai, kad teigiama, jog įrašas padarytas balandžio, o ne gegužės 15 dieną.

Kartu su pranešimu paskelbtame vaizdo pranešime matyti grupė ukrainiečių karių, vilkinčių slepiamąsias uniformas ir laikančių ginklus, susirinkusių prie savo atsinešto mėlynos ir geltonos spalvų dryžiais nudažyto sienos demarkacijos stulpo. Kariai paskelbė kreipimąsi į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

„Mūsų batalionas pasiekė sieną su Rusijos Federacija, šalimi agresore. Mes atėjome, mes čia!“ – sakė vienas iš karių.

Vaizdo įrašą galima pažiūrėti čia.

Rusija atakuoja Rytų Ukrainoje: kaip sekasi?

09:00

Kaip skelbia analitikų informaciją surinkusi naujienų agentūra „Reutes“, Rusijos pajėgos toliau bando apsupti Ukrainos karius Donbase ir išvengti kontratakos prie Iziumo miesto. Ten ir vyksta įnirtingiausios kovos, o Maskva skelbia, kad smogė į ukrainiečių pozicijas raketomis.

Savo ruožtu Ukraina pranešė, kad šalies pajėgos vien sekmadienį atrėmė 17 priešo atakų, taip pat skelbiama, kad numušti du sraigtsparniai, dvi sparnuotosios raketos ir septynios bepilotės skraidyklės.

Analitikų teigimu, jei Ukraina gebės toliau daryti spaudimą Iziumui ir Rusijos pajėgų tiekimo linijoms, Maskvai bus kur kas sunkiau apsupti ukrainiečius Donbase.

Kita vertus, įtakingas Karo studijų institutas naujausioje analizėje skelbia, kad Rusijos pajėgos kaip tik greičiausiai atsisakė tikslo užbaigti Ukrainos karių apsupimą nuo Donecko iki Iziumo. Esą dabar bus siekiama visiškai užimti visą Luhansko regioną.

Amerikiečių ekspertai tvirtina, kad Donecko regione Rusija kol kas sieks užimti tik Severodonecką ir saugos komunikacines linijas nuo Belgorodo iki Iziumo. Joms grėsmė kilo dėl sėkmingų Ukrainos kontratakų prie Charkivo.

Kyjivas teigia, kad ruošiasi naujam Rusijos puolimui – prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio vakarą pranešė, esą „ruošiamės naujiems Rusijos bandymams pulti Donbase, kažkaip suintensyvinti judėjimą Ukrainos pietuose“.

Prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigė, kad Rusijos pajėgos perkeliamos į Donbasą nuo Charkivo, kur ukrainiečiai netgi pasiekė sieną su Rusija: „Jų užduotis – užimti Severodonecką. Na, kažkas jiems nesiseka.“

Severodoneckas – labiausiai į rytus nutolęs Donbaso miestas, kurį vis dar kontroliuoja Ukraina. Jį užėmusi Rusija de facto kontroliuotų visą Luhansko regioną. Bet okupantų pajėgų bandymai persikelti per Doneco upę jau kelis kartus buvo atmušti.

NATO vadovas: Rusijos invazija nevyksta pagal planą

08:28

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pareiškė, kad Rusijos puolimas Ukrainos Donbaso regione užstrigo, ir pridūrė manantis, jog Ukraina gali laimėti karą. Invaziją į kaimyninę šalį Rusija pradėjo vasario 24 dieną.

„Rusijos karas Ukrainoje nevyksta taip, kaip buvo suplanavusi Maskva“, – pareiškė J.Stoltenbergas, vadovaujantis Aljansui, į kurį dar šiais metais gali būti priimtos prašytis į NATO nutarusios Suomija ir Švedija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Abi šalys nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos laikėsi nesisaistymo politikos, o daugelis piliečių manė, kad narystė NATO provokuotų Rusiją. Dabar, po Rusijos invazijos į Ukrainą, tiek politinio elito, tiek visuomenių požiūris pasikeitė.

 

Įspėja dėl atakos Mariupolyje

07:38

„InformNapalm“ įspėja, kad Rusijos okupantai Mariupolyje gali rengti specialią operaciją. Apie tai pranešta organizacijos „Telegram“ kanale. 

Pranešime teigiama, kad iš keturių šaltinių gauta informacija apie tai, jog gegužės 16-17 d. (arba vėliau) rengiami „plataus masto ginkluotųjų pajėgų veiksmai“, kuriuose dalyvaus į nelaisvę paimti Ukrainos kariai ir rusų pagrobti civiliai gyventojai.

Manoma, kad atakose dalyvaus iki 2 000 žmonių.

 

G.Landsbergis su ES užsienio reikalų ministrais aptars paramą Ukrainai

06:51

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje Briuselyje, kur numatoma aptarti Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir ES santykius su Vakarų Balkanais.  

ES užsienio reikalų ministrai su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir Kanados užsienio reikalų ministre Melanie Joly aptars karinę, finansinę ir humanitarinę paramą Ukrainai, bus kalbama apie karo siaubiamos šalies rekonstrukciją.

Taip pat ES ministrai diskutuos apie koordinuotą veikimą tarptautinėse organizacijose, atskaitomybę už padarytus karo nusikaltimus bei Rusijos karo Ukrainoje įtaką pasaulinei maisto krizei, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Užsienio reikalų tarybos darbotvarkėje numatyta aptarti ir ES vaidmenį Vakarų Balkanų regione, ypatingą dėmesį skiriant stiprinti bendradarbiavimą politikos ir saugumo srityse, didinti regiono šalių atsparumą, ypač strateginės komunikacijos ir dezinformacijos klausimais.

ES užsienio reikalų ministrai neformaliai susitiks su Vakarų Balkanų šalių užsienio reikalų ministrais. 

Briuselyje taip pat vyks jungtinis ES ir Kanados ministrų komiteto susitikimas. Per jį bus aptarti bendri užsienio ir saugumo politikos prioritetai − Rusijos agresija prieš Ukrainą, įsitraukimas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, saugumo ir gynybos politika. 

Pakeitė teritorinės gynybos pajėgų vadą

06:00

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pasirašė du įsakus. Vienu iš jų iš Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų vado pareigų atleido Jurijų Haluškiną, o kitu į šias pareigas paskyrė generolą majorą Ihorį Tanciurą.

Anksčiau I.Tanciura buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos kariuomenės štabo viršininku. Gegužės 2 d. V.Zelenskis jį apdovanojo III laipsnio Bohdano Chmelnickio ordinu „už asmeninę narsą ir pasiaukojančius veiksmus, pademonstruotus ginant valstybės suverenitetą ir Ukrainos teritorinį vientisumą, ištikimybę kario priesaikai“.

Pravda.ua skelbiama nuotr./Ihoris Tanciura
Pravda.ua skelbiama nuotr./Ihoris Tanciura

 

Paskutinis atnaujinimas 2022-05-16 06:00

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min