M.Podoliakas po sprogimų Rusijos aviacijos bazėje Kryme: tai tik pradžia

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą prasidėjo Krymo okupacija ir baigsis jos pasitraukimu. 

„Šiandien Krymo temai skiriama daug dėmesio. Ir teisingai, nes Krymas yra ukrainietiškas ir mes niekada jo neapleisime. Nepamirškime, kad būtent Krymo okupacija pradėjo Rusijos karą prieš Ukrainą“, – sako jis vakariniame kreipimesi.

Ukrainos prezidento teigimu, okupantų buvimas pusiasalyje kelia grėsmę Europai ir pasaulio stabilumui. 

„Juodosios jūros regionas negali būti saugus, kol Krymas yra okupuotas. Daugelyje Viduržemio jūros pakrantės šalių nebus stabilios ir ilgalaikės taikos, kol Rusija galės naudotis mūsų baze kaip savo karine baze“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Michailas Podoliakas pareiškė, kad Kyjivas nėra atsakingas už sprogimus Rusijos okupuotame Kryme esančiame aerodrome.

Tai jis kalbėjo televizijai „Dožd“.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pasirašė Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo dokumentus, dar vienu žingsniu priartindamas Vakarų karinio aljanso plėtrą, reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje.

J.Bidenas sakė, kad abi Šiaurės šalys būtų „stiprios, patikimos, itin pajėgios naujos sąjungininkės“, prisiimdamos „šventą įsipareigojimą“ prisidėti užtikrinant JAV vadovaujamo transatlantinio aljanso  kolektyvinę gynybą.

Anksčiau šį mėnesį Senatas 95 balsais prieš vieną pritarė Šiaurės šalių stojimui, tad Jungtinės Valstijos tapo 23-ia tai padariusia šalimi bloke, šiuo metu turinčiame 30 narių. Kad Suomija ir Švedija būtų priimtos, reikalingos visų NATO narių sutikimas.

J.Bidenas, laikantis ryšių su tradicinėmis JAV sąjungininkėmis, pašlijusių per jo pirmtako Donaldo Trumpo kadenciją, atkūrimą savo administracijos prioritetu, gyrė NATO kaip „Amerikos saugumo pagrindą“.

„Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios transatlantiniam aljansui“, – pabrėžė jis.

J.Bidenas taip pat gyrė Suomiją ir Švediją – anot jo, abi šalys turi „stiprias demokratijos institucijas, stiprias kariuomenes ir stiprias bei skaidrias ekonomikas“, dabar sustiprinsiančias NATO.

Tuo metu prezidento Vladimiro Putino vadovaujama Rusija „sudaužė taiką ir saugumą Europoje“, vasario pabaigoje įsiverždama į Ukrainą, kalbėjo J.Bidenas.

„Putinas galvojo galintis mus suskaldyti... Tačiau jis gaus lygiai tai, ko jis nenorėjo“, – pabrėžė JAV lyderis.

Apie pusę tūkstančio baltarusių opozicijos atstovų antradienį Vilniuje, Katedros aikštėje ir prie Baltarusijos ambasados Naujamiestyje, paminėjo antrąsias pilietinį aktyvumą Baltarusijoje paskatinusias prezidento rinkimų metines. Jie Katedros aikštėje iš blokelių sudėjo Aliaksandro Lukašenkos režimo draudžiamą tautinę baltarusių vėliavą, šv. mišiomis pagerbė režimo aukas ir Ukrainoje žuvusius savanorius.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Orumo žygis nuo Katedros aikštės iki Baltarusijos ambasados

+27

Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas tviteryje komentuodamas sprogimus Kryme užsiminė, kad tai tik pradžia.

„Rusijos Federacijos demilitarizacija – neatsiejama pasaulinio saugumo užtikrinimo dalis. Krymo ateitis – būti Juodosios jūros perlu, nacionaliniu parku su unikalia gamta ir pasauliniu kurortu. O ne karinė bazė teroristams. Tai tik pradžia“, – rašė jis.

Suomijos parlamentas antradienį pranešė, kad jo interneto svetainė tapo kibernetinės atakos taikiniu, šiai Šiaurės valstybei siekiant narystės NATO dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

„Prieš parlamento išorinę interneto svetainę vykdoma paslaugos trikdymo ataka“, – sakoma institucijos pareiškime.

Išpuolis prasidėjo apie 14 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku ir sulėtino arba visiškai užblokavo tinklapio darbą.

Praėjus kelioms valandom dar nebuvo oficialiai patvirtinta, kas gali būti atsakingas už incidentą.

„Parlamentas imasi veiksmų siekdamas apriboti atakos [mastą]“, – pabrėžiama pareiškime.

Suomijos naujienų agentūra STT liepos pabaigoje irgi tapo kibernetinės atakos taikiniu. Agentūra kelias dienas negalėjo laisvai skelbti naujienų pranešimų ir vaizdo turinio.

Balandį Suomijos gynybos ministerijos ir vyriausybės interneto svetainės taip pat patyrė panašias programišių atakas, bet tuomet problemos buvo greitai išspręstos.

Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (SUPO) gegužę įspėjo, kad „Rusija turi noro“ daryti įtaką Suomijos paraiškos dėl narystės NATO teikimo procesui ir kad „galima laukti įvairių bandymų tai daryti“.

SUPO direktoriaus Antti Pelttari vertinimu,  šalis susidurs su „vis daugiau“ kibernetinių išpuolių.

Paslaugos trikdymo atakomis „bandoma sudaryti įspūdį, kad visuomenė yra paralyžiuota, bet jos negali sukelti tikros žalos“, balandį pareiškė A.Pelttari.

Į užsienį pasitraukusi Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja antradienį paragino Vakarus tęsti spaudimą Minsko režimo, bet nesuplakti jos tėvynės su Rusija dėl karo Ukrainoje.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras „Lukašenka jokiomis aplinkybėmis neturi būti legitimizuotas tarptautinėje arenoje“, šiuo metu Lietuvoje gyvenanti 39 metų S.Cichanouskaja sakė Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Sviatlana Cichanouskaja

Interviu buvo paskelbtas praėjus lygiai dvejiems metams po ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos S.Cichanouskaja paskelbė laimėjusi, bet buvo priversta pabėgti iš savo šalies, A.Lukašenkai pradėjus kruviną susidorojimą su įsiplieskusiais didžiuliais protestais prieš jo režimą.

S.Cichanouskaja, tuo metu buvusi politikos naujokė, rinkimuose susigrūmė su beveik tris dešimtmečius Baltarusiją geležiniu kumščiu valdančiu A. Lukašenka, užsiregistravusi kandidate vietoje savo vyro. Pastarasis, anot šalininkų, buvo suimtas pagal politiškai motyvuotus kaltinimus.

Siarhejus Cichanouskis yra vienas iš 1 261 Baltarusijoje laikomo politinio kalinio, nurodo žmogaus teisių organizacija „Viasna“.

S.Cichanouskaja mano, kad Vakarų įvestos sankcijos Baltarusijai nėra ideali priemonė, nes jos neprivertė režimo paleisti politinius kalinius.

„Sankcijos buvo taikomos, bet jose esama daug spragų ir potencialių būdų apeiti sistemą, – teigė opozicijos lyderė. – Vakarų šalys argumentuoja nenorinčios bausti sankcijomis Baltarusijos darbininkų, bet ar už grotų laikomi kaliniai taip pat nekenčia?“

„Vakarai turi atsimerkti“, – ragino ji.

S.Cichanouskaja atkreipė dėmesį, kad Baltarusijai leidus atakuoti Ukrainą Ukrainą iš savo teritorijos padidėjo Minsko priklausomybė nuo Kremliaus, kuriam A. Lukašenka pastaruoju metu demonstravo didesnį lojalumą nei kada nors anksčiau.

„Vakarai privalo nesuplakti Baltarusijos su Rusija... bet turėtų siųsti Kremliui aiškią žinią, kad būtų neįsivaizduojama, jeigu Rusija aneksuotų Baltarusiją“, – kalbėjo S.Cichanouskaja.

Ukrainos valdžia pranešimų apie numanomą smūgį Krymo aviacijos bazei kol kas nepatvirtino.

Jeigu būtų patvirtintas faktas, kad bazei smogė ukrainiečiai, tai būtų pirmoji žinoma didelė ataka prieš Rusijos kariuomenę Krymo pusiasalyje, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.

Krymo uostamiestyje Sevastopolyje veikiantis Rusijos Juodosios jūros laivyno štabas praeitą mėnesį buvo atakuotas nedidelį sprogstamąjį užtaisą skraidinusio drono. Dėl to incidento buvo kaltinami ukrainiečių diversantai.

Maskvos pareigūnai jau ne kartą grasino Ukrainai, kad bet kokia ataka Kryme sulauktų didžiulio masto atsako, įskaitant smūgius „sprendimų priėmimo centrams“ Kyjive.

Sakų bazė buvo naudojama rengiant Rusijos aviacijos smūgius Ukrainos pietinėje dalyje.

Ukraina išvežė mažiausiai 3 000 žmonių iš kautynių krečiamos rytinės Donecko srities, pradėdama privalomą evakuaciją prieš artėjančius sunkius žiemos mėnesius, antradienį pranešė Kyjivas.

„Per pastarąsias šešias dienas evakuota daugiau kaip 3 000 piliečių, įskaitant beveik 600 vaikų ir 1 400 moterų. Privalomos evakuacijos tęsiamos“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.

Kyjivas praeitą savaitę pranešė pradedantis privalomą evakuaciją iš Donecko srities, kur šiuo metu vyksta pagrindinis Rusijos pajėgų puolimas, nes vyriausybė nemano sugebėsianti šiame regione užtikrinti namų šildymą žiemą.

Pasak K. Tymošenkos, nuo vasario, kai į šalį įsiveržė Rusijos pajėgos, iš Donecko srities buvo evakuota apie 1,3 mln. žmonių. Dalį šios srities nuo 2014 metų kontroliuoja prorusiški separatistai.

„Dabar [Kyjivo tebekontroliuojamoje] srities teritorijoje yra 350 tūkst. gyventojų, įskaitant 50 tūkst. vaikų“, – pridūrė pareigūnas.

Rytiniame Donbaso regione, kurį sudaro Donecko ir Luhansko sritys, daugelis gyventojų buvo nelinkę išvykti. Jie aiškina neturintys išteklių pradėti gyvenimą iš naujo arba neturintys kur prisiglausti.

Donecko ir Luhansko srityse pastaraisiais mėnesiais vyko įnirtingiausios kautynės. Maskvos pajėgos jau yra užėmusios daugumą jų miestų.

Ukrainos prezidentūra antradienį ryte pranešė, kad per pastarąją parą Donbase dėl Rusijos apšaudymų žuvo trys žmonės ir dar 19 buvo sužeisti.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis praeito mėnesio pabaigoje paragino gyventojus vykdyti nurodymus ir teigė, kad daugiau žmonių išgyventų karą, jeigu pasitrauktų nuo atakuojančių Rusijos pajėgų.

Krymo gelbėjimo tarnybos pranešė, kad per sprogimų virtinę buvo sužeisti trys žmonės. Rusijos gynybos ministerija anksčiau teigė, kad aukų nebuvo ir orlaiviai bazėje nenukentėjo, rašo „The Guardian“.

Okupuoto Krymo vadovas Sergejus Aksionovas sakė, kad kalbėti apie aukas „per anksti“, ir pridūrė, kad medikai dirba įvykio vietoje. 

„Greitosios pagalbos ekipažai ir medikai dirba vietoje, jų yra pakankamai. Dar per anksti kalbėti apie aukas. Iš civilių gyventojų dar niekas nesikreipė dėl medicininės pagalbos“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimas Kryme

Po sprogimų vakarų Kryme aptverta penkių kilometrų teritorija, pranešė Maskvos paskirtas Rusijos okupuoto regiono vadovas Sergejus Aksionovas.

„Penkių kilometrų teritorija buvo aptverta tvoromis, kelių policijos ekipažais ir pėsčiųjų patruliais. Nepaprastųjų situacijų ministerija stebi gaisrus“, – pranešė S.Aksionovas.

Rusijos gynybos ministerija teigia, kad Krymo aerodromas nebuvo apšaudytas. Ministeriją cituoja „RIA Novosti“ agentūra „Telegram“ tinkle.

Paskelbtame pranešime teigiama, kad imamasi priemonių gaisrui užgesinti ir sprogimo priežastims ištirti. Teigiama, kad aerodrome esančioje šaudmenų saugykloje gaisras žalos nepadarė.

Gynybos ministerija tikina, kad per sprogimą niekas nenukentėjo, o aerodromo techninė įranga nebuvo sugadinta.

Naujienų agentūra „Reuters“ pateikia daugiau informacijos apie pranešimus dėl sprogimų Kryme.

Pranešama, kad du liudininkai teigė, kad per minutę, maždaug 15.30 val. vietos laiku, pasigirdo mažiausiai 12 įvairaus stiprumo sprogimų. Trys iš jų buvo ypač garsūs, sukėlę kibirkštis ir dūmus.

Maždaug po 30 minučių įvyko dar vienas sprogimas, kurį liudininkai apibūdino kaip garsiausią iš visų. Jis sukėlė dar du dūmų ir dulkių pliūpsnius. Netoliese esančiame Sakų mieste kaukė sirenos.

Rusijos Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas savo „Telegram“ kanalo žinutėje pranešė, kad nuvyko į vietovę ir kad „aplinkybės aiškinamos“.

S.Aksionovo patarėjas patvirtino, kad įvyko sprogimai, tačiau atsisakė komentuoti galimas priežastis, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Buvo pasitelktos gelbėjimo tarnybos, skelbė naujienų agentūra „Tass“, remdamasi regiono sveikatos apsaugos ministerija.

Antradienio popietę Rusijos okupuoto Krymo Novofedorivcų aviacijos bazėje nugriaudėjo sprogimai, rašo pravda.ua.

Kol kas detalesnės informacijos nepateikiama.

Portalas rašo, kad, liudytojų teigimu, sprogimai tebevyksta iki šiol. Manoma, kad atakuoti sandėliai.

Kyjivas antradienį pranešė, kad iš Ukrainos antradienį išplaukė dar du krovininiai laivai, gabenantys grūdų krovinius pagal susitarimą su Rusija, skirtą palengvinti žemės ūkio produkcijos eksportą iš Ukrainos uostų, užblokuotų dėl Maskvos karo prieš kaimyninę šalį.

„Iš Čornomorsko uosto išplaukė du laivai, gabenantys iš viso 70 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos“, – sakoma Infrastruktūros ministerijos pranešime, paskelbtame socialiniuose tinkluose.

Ministerijos duomenimis, vienas iš laivų, „Rahmi Yaggi“, plaukė į Turkiją su 5,3 tūkst. tonų produkcijos, o „Ocean Lion“ gabeno apie 65 tūkst. tonų kukurūzų į Pietų Korėją.

Atsižvelgiant į šį pranešimą, iš viso 12 laivų išplaukė iš trijų skirtingų Ukrainos Juodosios jūros uostų pagal susitarimą, sudarytą liepos pabaigoje tarpininkaujant JT ir Turkijai.

Eksportas iš Ukrainos – vienos didžiausių pasaulyje grūdų augintojų – buvo sustabdytas dėl Rusijos karinio jūrų laivyno vykdomos blokados ir Kyjivo atlikto uostų užminavimo.

Sustabdžius eksportą šoktelėjo grūdų kainos ir kilo nerimas, kad pasaulyje gali pritrūkti maisto – ypač neturtingose šalyse, kur jo stigo ir anksčiau.

Pirmasis iš Ukrainos išplaukęs laivas, „Razoni“, sekmadienį turėjo prisišvartuoti Libane. Tačiau Ukrainos ambasada pranešė, kad pirkėjas atsisakė priimti krovinį dėl pristatymo vėlavimo penkis mėnesius.

Antradienį 11 val. Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku „Razoni“ buvo prie Turkijos krantų.

Kyjivas anksčiau šią savaitę išreiškė viltį, kad artimiausiu metu iš karo draskomos šalies uostų kasdien galės išplaukti nuo trijų iki penkių laivų.

Ukrainos kariuomenė surengė, panašu, giliausią smūgį Rusijos okupuotuose šalies regionuose, rašo CNN.

„Šį rytą buvo gera žinia, Heničesko srityje įvyko labai galingas sprogimas“, – antradienį per Ukrainos televiziją sakė Chersono civilinės karinės administracijos vadovo patarėjas Serhijus Chlanas.

Heničeskas yra pietinėje Chersono srityje, netoli Krymo – maždaug už 200 km nuo artimiausios Ukrainos fronto linijos.

S.Chlanas užsiminė, kad taikinys buvo geležinkelis tarp Heničesko ir Melitopolio.

„Vis dar laukiame oficialaus patvirtinimo iš mūsų ginkluotųjų pajėgų, iš Generalinio štabo, tačiau tai labai maloni žinia“, – sakė jis.

Mykolajivo regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas teigia, kad priemonės, kurių imtasi šį savaitgalį siekiant surasti mieste veikiančius Rusijos agentus bei kolaborantus, buvo veiksmingos.

Nuo penktadienio vakaro iki ankstaus pirmadienio ryto Ukrainos pietiniame Mykolajivo mieste galiojo griežta komendanto valanda. Toks sprendimas priimtas siekiant nustatyti mieste veikiančius kolaborantus ir išdavikus. Kaip rašo UNIAN, buvo suimta apie 400 žmonių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mykolajivas po apšaudymo

Per spaudos konferenciją V.Kimas pasakojo, kad taip pat surinkta labai didelė „potencialių bendradarbių duomenų bazė, su kuria bus toliau dirbama.“

Rusijos aviakompanijos, įskaitant didžiausią iš jų – valstybės kontroliuojamą „Aeroflot“, pradėjo ardyti lėktuvus, kad gautų atsarginių dalių, kurių dėl Vakarų sankcijų nebegali įsigyti užsienyje, skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi keturiais šaltiniais.

„Scanpix“ nuotr./"Aeroflot"

Anot jų, „Aeroflot“ išmontuoja įrangą iš mažiausiai trijų vakarietiškų lėktuvų – „Airbus 320“, „Boeing 737“ ir beveik naujo „Airbus A350“, nes vežėjui reikia šių modelių atsarginių dalių kitiems tokiems lėktuvams. Rusiški „Sukhoi Superjet 100“ taip pat labai priklausomi nuo užsienietiškų komponentų - nuo vieno tokio lėktuvo nuimtas variklis, kad kitas „Superjet“ galėtų toliau skraidyti.

Plačiau skaitykite ČIA.

Antradienį Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra savo interneto svetainėje pranešė, kad nuo Rusijos pradėto karo pradžios sieną iš Ukrainos kirto daugiau kaip 10,5 mln. žmonių.

Po 28 metų pertraukos legendinė britų roko grupė „Pink Floyd“, siekdama išreikšti palaikymą kenčiančiai Ukrainos tautai, išleido naują singlą „Hey Hey Rise Up“ ir visas už jį gautas pajamas skyrė pagalbai Ukrainoje. Tačiau pats grupės įkūrėjas Rogeris Watersas laikosi kitokios pozicijos. Jis savo koncerto metu teisino Rusijos veiksmus ir karo nusikaltėliu vadino ne Vladimirą Putiną, o JAV prezidentą Joe Bideną.

Vieno koncerto metu jis Jungtinių Valstijų prezidentą Joe Bideną išvadino „karo nusikaltėliu“ ir apkaltino jį „kurstant ugnį“ Rusijos kare prieš Ukrainą.

Vida Press ir Scanpix nuotr./Rogeris Watersas ir Joe Bidenas

78 metų rokerio šou stadione metu milžiniškame ekrane už scenos buvo parodytas J.Bideno portretas, o šalia jo sekė žodžiai: „Karo nusikaltėlis – tik prasideda“.

Po šių veiksmų R.Watersas buvo pakviestas dalyvauti CNN laidoje ir duoti interviu žurnalistui Michaelui Smerconishui. Paklaustas apie jo koncertų pradžioje pasirodančius užrašus, Watersas atsakė: „Prezidentas Bidenas? Na, pradžiai, jis kursto gaisrą Ukrainoje – tai didžiulis nusikaltimas“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija skelbia, kad Ukraina atgavo dar 17 šalies gynėjų kūnus. 

„Operacija buvo vykdoma bendradarbiaujant su dingusių asmenų reikalų komisaru Olegu Kotenoku ir kitomis Ukrainos saugumo tarnybomis“, – teigiama pranešime.

Kūnai buvo grąžinti pagal Ženevos konvenciją, nurodo ministerija.

Antradienį Ukrainos valstybinės branduolinės energetikos bendrovės „Energoatom“ vadovas perspėjo, kad Ukrainai ir Europai gali grėsti dar viena Fukušima, jei elektros energijos tiekimas į didžiulę Zaporižios atominę elektrinę liks sutrikęs.

Petro Kotinas CNN sakė, kad po pastarųjų apšaudymų veikia tik viena elektros linija į didžiulį kompleksą. 

„Jei nėra prisijungimo prie elektros tinklo, negalima tiekti elektros energijos iš išorės, tada įsijungia dyzeliniai generatoriai. Tačiau viskas priklausys nuo tų generatorių patikimumo. <...> Tai pavojinga situacija, nes jei jie sustos, gali įvykti branduolinių medžiagų išsilydymo katastrofa“, – sakė jis, lygindamas galimus padarinius su Fukušimos katastrofa Japonijoje. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

P.Kotinas sakė, kad „Energoatom“ yra pasiruošusi gedimą pašalinti, tačiau negali patekti į objektą.

Jo teigimu, objektą užėmusios Rusijos pajėgos, čia atgabenta ir karinė technika. AE tebėra apie 1 tūkst. darbuotojų, kurie dirba didelio streso sąlygomis – jiems grasinama, naudojamas smurtas.

CNN P.Kotinas sakė, kad galutinis Rusijos planas – atjungti elektrinę nuo Ukrainos elektros energijos tiekimo ir prijungti ją prie tinklo, kad būtų tiekiama energija okupuotam Krymui. 

Kremlius antradienį pareiškė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymas uždrausti visiems rusams atvykti į Vakarų šalis „peržengia visas ribas“ ir Maskvoje yra vertinamas „labai neigiamai“.

Ukrainos lyderis laikraščiui „The Washington Post“ sakė, kad dabartinės Vakarų sankcijos Maskvai yra pernelyg silpnos, ir pridūrė, kad Vakarai turėtų uždaryti savo sienas rusams.

„Mąstymo iracionalumas šiuo atveju peržengia visas ribas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Tai galima vertinti tik labai neigiamai, – sakė jis. – Bet kokie bandymai izoliuoti rusus ar Rusiją neturi perspektyvų.“

Nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, rusai turėtų „gyventi savo pasaulyje, kol nepakeis savo filosofijos“, V.Zelenskis sakė „The Washington Post“.

Tokios jo pastabos labai skiriasi nuo pirmųjų Maskvos karo Ukrainoje dienų, kai V.Zelenskis rusų kalba kreipėsi į Rusijoje gyvenančius Kremliaus kritikus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusiški pasai

Kai kurios Europos šalys sustabdė tam tikrų vizų išdavimą Rusijos piliečiams, taip pat skamba raginimai imtis griežtesnių veiksmų.

Pavyzdžiui, Rusijos piliečiai nebegali lankytis Paryžiuje esančioje turistų mėgiamoje Venseno pilyje.

Prancūzijos gynybos ministerija naujienų agentūrai AFP pranešė, kad toks sprendimas priimtas Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui vasario pabaigoje pasiuntus karius į Ukrainą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos naftos tiekimas trims Europos šalims per Ukrainą buvo sustabdytas, nes dėl sankcijų nebeįmanoma vykdyti mokėjimų už tranzitą, antradienį pranešė rusų įmonė „Transneft“.

„Rugpjūčio 4 dieną rusiškos naftos tiekimas per Ukrainos teritoriją buvo sustabdytas“, – sakoma naftotiekių operatorės pranešime. Bendrovė pridūrė, kad tai paveiks tiekimą Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai.

Taip pat skaitykite ŠIAME straipsnyje

Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad šalies pajėgos netoli Umanės Ukrainoje sunaikino šaudmenų sandėlį, kuriame buvo laikomos JAV pagamintos raketos HIMARS ir haubicos M777, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

15min atkreipia dėmesį, kad šią informaciją patikrinti nėra galimybės.

Rusija ir anksčiau yra melagingai skelbusi apie HIMARS raketų sunaikinimą, tačiau informacija nepasitvirtino.

Baltarusija skelbia, kad šalyje rugpjūčio mėnesį bus rengiamos karinės pratybos. 

Gynybos ministerija nurodė, kad pratybose bus šaudoma koviniais šoviniais ir jos vyks dviem etapais: iš pradžių rugpjūčio 9-11 d. Baltarusijoje, o po to rugpjūčio 22-25 d. – Rusijoje esančioje mokymo bazėje „Ašuluk“, rašo „Reuters“. Ašuluko poligonas yra Astrachanės regione Rusijos pietuose, kuris ribojasi su Kazachstanu ir Kaspijos jūra.

Rusijos pajėgos toliau spaudžia Bachmuto miestą Donecko srityje, bandydama užimti daugiau Ukrainos Donbaso teritorijos, rašo CNN.

Ukrainos kariuomenė antradienį pranešė, kad Rusija vykdo puolamuosius mūšius rytiniuose Bachmuto ir Avdijivkos miestuose, artilerijos ugnimi bando išstumti ukrainiečių dalinius.

Teigiama, kad Rusijos pajėgos bandė vykdyti „mūšio žvalgybą“ virtinėje miestų ir kaimų netoli pagrindinio greitkelio iš Bachmuto link toliau į rytus esančios Luhansko srities.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Bachmutas

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo teigimu, šalį ginančios pajėgos privertė užpuolikus trauktis. Be to, atremti bandymai prasiveržti į Donecko miesto pakraščius.

Palei fronto liniją Chersono, Mykolajivo ir Dnipropetrovsko regionuose Rusijos pajėgos iš oro smogė kelioms gyvenvietėms.

Pasak Nikopolio rajono karinės administracijos vadovo Jevheno Jevtušenkos, pietinis Nikopolio miestas, esantis kitapus upės nuo Zaporižios AE, naktį vėl buvo atakuojamas, apgadinti pramoniai objektai. 

Pirkėjas Libane atsisakė pirmojo nuo karo pradžios iš Ukrainos išplaukusio grūdų laivo krovinio dėl vėluojančio pristatymo, teigiama Ukrainos ambasados Artimųjų Rytų šalyje pranešime, rašo CNN.

Rugpjūčio 1 d. iš Juodosios jūros Odesos uosto išplaukė laivas „Razoni“, gabenęs daugiau kaip 26 tūkst. tonų kukurūzų.

„Scanpix“/AP nuotr./Laivas „Razoni“ su grūdais iš Ukrainos išplaukia iš Odesos uosto.

„Remiantis „Razoni“ laive esančių ukrainietiškų grūdų siuntėjo pateikta informacija, pirkėjas Libane atsisakė priimti krovinį dėl vėluojančių pristatymo sąlygų“, – sakoma pareiškime.

Tai reiškia, kad kad dabar ieškoma kito pirkėjo Libane ar kitoje šalyje.

Plačiau šia tema skaitykite: Pirmos ukrainietiškų grūdų siuntos pristatymas į Libaną atidėtas

Sjevjerodonecko miesto meras Oleksandras Striukas Ukrainos televizijai papasakojo apie sąlygas Rusijos užimtame mieste.

Jo teigimu, okupacinė valdžia bando sukurti „normalaus“ gyvenimo atkūrimo vaizdą, o mieste formuojamos komandos, kurios valo gatves, už šį darbą siūloma atlyginti maistu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azot“ gamykla Sjevjerodonecke

Pasak O.Striuko, Sjevjerodonecke nėra vandentiekio, neveikia ir kanalizacijos sistema. Jis teigė, kad mieste trūksta specialistų, galinčių tiekimą atkurti.

Anot mero, beveik visi žmonės, kurie bandė grįžti į miestą, jame išbuvo kelias dienas, o galiausiai supratę, kad tokiomis sąlygomis peržiemoti neįmanoma, vėl išvyko.

Turkijos gynybos ministerija pranešė, jog antradienį iš Ukrainos Čornomorsko uosto išplaukė dar du grūdus gabenantys laivai, nurodė „Reuters“.

Teigiama, kad į Pietų Korėją išplaukęs laivas „Ocean Lion“ gabena 64 720 tonų kukurūzų, o laivas „Rahmi Yagcı“ į Stambulą gabena 5 300 tonų saulėgrąžų rupinių.

Keturi laivai, kurie iš Ukrainos išplaukė anksčiau, yra išmetę inkarą netoli Stambulo ir bus patikrinti antradienį, sakoma gynybos ministerijos pranešime.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis paragino Vakarų valstybes uždrausti atvykti visiems Rusijos piliečiams.

Interviu laikraščiui „Washington Post“ V. Zelenskis teigė, kad svarbiausios sankcijos Rusijai būtų sienų uždarymas, „nes rusai atima kažkieno žemę“.

Jis sakė, kad rusai turėtų „gyventi savo pasaulyje, kol pakeis savo filosofiją“.

Pentagonas pirmadienį paskelbė, kad JAV išsiuntė antiradarines raketas, skirtas Ukrainos lėktuvams. Tai pirmas kartas, kai Gynybos departamentas pripažino, kad siuntė Ukrainai anksčiau neatskleistas raketas.

Už politiką atsakingas gynybos sekretoriaus pavaduotojas C.Kahlas per spaudos konferenciją sakė, kad JAV išsiuntė keletą raketų, nepatikslindamas, kiek jų JAV suteikė bei kada jos buvo išsiųstos.

Jis aiškiai nepasakė, kokio tipo tai buvo antiradarinės raketos.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje

Gynybos pareigūnas CNN sakė, kad buvo išsiųstos AGM-88 greitaeigė antiradarinė raketa (HARM).

JAV karinių oro pajėgų duomenimis, „Raytheon“ gaminamų raketų HARM veikimo nuotolis siekia apie 50 km – tai vienas iš ilgesnio nuotolio ginklų, kuriuos JAV suteikė Ukrainai. Šios raketos gali būti naudojamos prieš Rusijos priešlėktuvines radiolokacines sistemas, pavyzdžiui, S-400, kurios labai apsunkino Ukrainos karinių oro pajėgų veiklą didelėse Ukrainos oro erdvės dalyse.

Raketos taip pat gali būti nukreiptos į Rusijos priešlėktuvinius radarus, kuriuos agresorė naudoja Ukrainos artilerijai nukreipti.

C.Kahlas sakė, kad raketos buvo atsiųstos „naujausiuose paketuose“, tačiau penkiuose naujausiuose paketuose, datuojamuose liepos 1 d., HARM raketos neminimos.

Antradienį Ukraina pranešė apie intensyvų Rusijos apšaudymą fronto linijoje po to, kai abi pusės apsikeitė kaltinimais dėl savaitgalį įvykdyto smūgio Zaporižios branduoliniame komplekse, kuris sukėlė tarptautinį susirūpinimą dėl galimos atominės katastrofos.

Pranešama apie smarkias kovas fronto miestuose netoli rytinio Donecko miesto, kur, Ukrainos pareigūnų teigimu, Rusijos kariai rengė atakų bangas.

„Padėtis regione įtempta – visoje fronto linijoje nuolat vyksta apšaudymas ... Priešas taip pat gausiai naudoja oro smūgius“, – Ukrainos televizijai sakė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko.

„Priešui nesiseka. Donecko sritis laikosi“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai netoli fronto linijos

Pietryčiuose į svarbų Antonivskio tiltą per Dnipro upę Chersono srityje vėl taikėsi Ukrainos pajėgos, bandydamos sutrikdyti Rusijos tiekimo linijas.

Rusijos okupacinių pajėgų išstumtos Chersono srities tarybos vadovo pavaduotojas Jurijus Sobolevskis per „Telegram“ pranešė, kad tiltas buvo smarkiai apgadintas po „naktinių veiksmų“.

„Azovstal“ karių artimuosius vienijanti asociacija pasmerkė Rusijos planus Mariupolyje surengti parodomuosius į nelaisvę patekusių Ukrainos gynėjų teismus. Organizacija kreipėsi į šalies prezidentą V.Zelenskį bei tarptautines organizacijas, JT ir Raudonąjį Kryžių, prašydama padėti užtikrinti karių saugumą bei „įsikišti į šį absurdo teatrą, pasmerkti ir sustabdyti netikrus teismus“.

Plačiau šia tema skaitykite: Rusai Mariupolio filharmonijos scenoje montuoja narvus – vyks parodomieji gynėjų „teismai“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį kalbėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę po praėjusią savaitę įvykdytų smūgių didžiausioje Europos atominėje elektrinėje ir paragino Rusijai taikyti griežtesnes sankcijas.

Pietryčių Ukrainoje esančią Zaporižios elektrinę Rusija užėmė invazijos pradžioje. Kyjivas ir Maskva kaltina vienas kitą dėl praėjusią savaitę įvykdytų išpuolių prieš elektrinę.

„Pasaulis neturėtų pamiršti Černobylio ir prisiminti, kad Zaporižios atominė elektrinė yra didžiausia Europoje. Černobylio katastrofa įvyko sprogus vienam reaktoriui. Zaporižios AE turi šešis reaktorius“, – sakė V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainoje 1986 metais įvykusi avarija Černobylio atominėje elektrinėje buvo didžiausia istorijoje branduolinė katastrofa.

„Reikia naujų sankcijų teroristinei valstybei ir visai Rusijos branduolinei pramonei už branduolinės katastrofos grėsmės sukėlimą“, – sakė jis savo kreipimesi.

Nikopolio apygardos karinės administracijos vadovas Jevhenas Jevtušenko savo telegram kanale naktį pranešė apie Rusijos ataką šiame mieste.

JAV veikiantis Karo studijų institutas naujausioje savo apžvalgoje atkreipia dėmesį, kad Vakarų šalyse bei Ukrainoje išplatinta žinutė apie Rusijos generolą, neva grasinusį sunaikinti didžiausią Europos branduolinį objektą – Rusijos okupuotą Zaporižios atominę elektrinę (AE), jei Rusija nesugebės jos išlaikyti, veikiausiai yra melagiena. 

„Kelios naujienų agentūros pasidalijo ekrano nuotrauka iš Rusijos socialinio tinklo „Vkontakte“, kurioje teigiama, kad cituojamas Zaporižios okupacinio būrio vadas generolas majoras Valerijus Vasiljevas, pareiškęs, jog Rusija užminavo Zaporižios AE ir kad elektrinė bus „arba Rusijos žemė, arba išdeginta dykuma.“ Ekrano nuotrauka atrodė kaip naujienų pranešimas, paskelbtas „Vkontakte“ grupėje, kurią valdo Rusijos leidinys „Lenta Novosti Zaporižia“. Pats leidinys teigė, kad ekrano nuotrauka yra iš suklastotos grupės ir neigė jį rašiusi“, – rašoma apžvalgoje.  

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys prie Zaporižios AE

Joje taip pat sakoma, kad Rusijos gynybos ministerija pasmerkė pranešimą bei ekrano nuotrauką kaip „klastotę“ ir teigė, kad tuo metu, kai V.Vasiljevas tariamai padarė pareiškimą Zaporižios pajėgoms, jis buvo Uzbekistane. Nepriklausomai nuo pirminio pranešimo kilmės (ar egzistavimo), pranešimas yra nepatikimas.

„Jis netiesioginis ir jame nėra teigiama, kad cituojamas oficialus pareiškimas ar pareiškimas, paskelbtas kurioje nors oficialioje Rusijos naujienų ar vyriausybinėje interneto svetainėje“, – teigia ekspertai.

Šis, tikėtinai klaidingas, pranešimas nukreipia dėmesį nuo labai realios rizikos, kurią kelia Rusijos vykdomas Zaporižios AE militarizavimas, pavyzdžiui, ginkluotės laikymas šalia branduolinių reaktorių ir branduolinių atliekų saugyklų.

„Bellingcat“ geolokalizavo dronu padarytą AE vaizdo įrašą, kuriuo rugpjūčio 5 d. pasidalijo Rusijos opozicijos leidinys „The Insider“. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip Rusijos karinės transporto priemonės juda elektrinėje ir aplink ją kariniais sunkvežimiais bei šarvuočiais.

Karo studijų instituto analitikai mano, kad Rusijos pajėgos greičiausiai naudojasi branduolinės katastrofos grėsme, jog sumažintų Vakarų valią teikti karinę paramą Ukrainos kontrpuolimui.

Pagrindinės Karo studijų instituto išvados:

• Pranešimai apie galimai suklastotą Rusijos pareiškimą nukreipia dėmesį nuo realios Rusijos sukeltos branduolinės katastrofos Ukrainos Zaporižios AE rizikos. Rusijos pajėgos toliau vykdo atakas iš elektrinės branduolinių reaktorių ir prie jų laiko karinę įrangą, taip veikiausiai siekdamos pasinaudoti Vakarų baime dėl branduolinės katastrofos ir sumažinti Vakarų norą teikti papildomą karinę paramą Ukrainai.
• Rusijos pajėgos vykdė antžemines atakas į šiaurės vakarus nuo Slovjansko ir į šiaurės rytus bei pietryčius nuo Bachmuto.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas į šiaurės vakarus ir pietvakarius nuo Donecko miesto.
• Rusijos pareigūnai atidėjo Antonivkos tilto atidarymą po to, kai Ukrainos smūgis apgadino tiltą ir netoliese esančią statybos įrangą.
• Rusijos pajėgos dislokuoja mažiau profesionalias okupacines pajėgas ir didina spaudimą ukrainiečių gyventojams okupuotose teritorijose.