Tiesiogiai

Tiesiogiai po gaisro Paneriuose: ugniagesių vado ir oro užterštumo tyrėjų komentaraiTiesiogiai po gaisro Paneriuose: ugniagesių vado ir oro užterštumo tyrėjų komentarai

2022 09 21 /2022 09 22

Ukraina Viktorą Medvedčuką išsiuntė į Rusiją ir iš nelaisvės susigrąžino legendinius „Azovstal“ gynėjus

Maskvos remiami separatistai Ukrainos rytiniame regione pranešė apie laukiantį referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos. Ukraina sako, kad jei jis bus surengtas, galimos derybos su Rusija bus neįmanomos. Separatistams pranešus apie vyksiančius referendumus, Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė apie dalinę mobilizaciją Rusijoje. V.Putinas taip pat perspėjo Vakarus, kad „Rusijos teritorinis vientisumas bus saugomas visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant ir branduolines“.
Išlaisvinti Mariupolio gynėjai
Išlaisvinti Mariupolio gynėjai / Volodymyro Zolkino/Suspilne nuotr.

Svarbiausios naujienos iš Ukrainos

  • Antradienio vakarą buvo laukiama Rusijos prezidento kreipimosi į šalies gyventojus. Tačiau po kelių valandų laukimo iš Kremliaus sklido tik tyla – kalba netransliuota, o V.Putino aplinka nieko nekomentuoja
  • JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sako, kad Rusija gali surengti karių mobilizaciją​​​​​​
  • Rusijos sportui suduotas dar vienas skaudus smūgis – Ukrainą užpuolusios šalies rinktinės nebus 2024-ųjų Europos futbolo čempionate
  • Rusijos Valstybės Dūma patvirtino teisės aktą, kuriuo sugriežtinamos bausmės kariams, pažeidusiems savo pareigas, taip siekdami sustiprinti drausmę karių gretose vykstant karui Ukrainoje
  • Maskvos remiami separatistai Ukrainos rytiniame Donbaso regione antradienį pranešė, kad rugsėjo 23–27 dienomis surengs referendumus „dėl prisijungimo“ prie Rusijos

Svarbiausias antradienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Rusija išsikeitė Viktorą Medvedčuką

00:41

Pasak Ukrainos leidinio RBC, per mainus, per kuriuos Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino Mariupolio gynėjus, tarp kurių yra ir „Azov“ pulko narių, buvo iškeistas Ukrainos išdavyste kaltinamas Viktoras Medvedčukas.

Kadras iš vaizdo medžiagos/Viktoras Medvedčukas
Kadras iš vaizdo medžiagos/Viktoras Medvedčukas

 

Visi trys mirties bausme nuteisti užsienio kovotojai – laisvėje

23:58

Visi trys apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos teismo mirties bausme nuteisti užsienio kovotojai, kovęsi Ukrainos kariuomenės gretose,  paleisti į laisvę.

Saudo Arabijos valstybinės naujienų agentūros „Twitter“ paskyroje paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame rodoma, kaip dešimt vyrų, išvykusių kovoti už Ukrainą ir patekusių į nelaisvę, išlipa iš lėktuvo ir spaudžia rankas Saudo Arabijos pareigūnams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aidenas Aslinas, Shaunas Pinneris, Saaudunas Brahimas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aidenas Aslinas, Shaunas Pinneris, Saaudunas Brahimas

Vaizdo įraše, be kita ko, matyti britai Seanas Pinneris ir Aidanas Aslinas bei Maroko pilietis Saadounas Brahimas. Visi trys buvo paimti į nelaisvę balandžio mėnesį, o vasarą DLR „teismas“ juos nuteisė mirties bausme.

Anksčiau trečiadienį Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Liz Truss sakė, kad tarp dešimties paleistų asmenų, kuriems tarpininkavo Saudo Arabijos kronprincas, buvo penki Didžiosios Britanijos piliečiai.

 

Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino legendinius „Azovstal“ gynėjus

23:46

Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino Mariupolio gynėjus, tarp kurių yra ir „Azov“ pulko narių.

Volodymyro Zolkino/Suspilne nuotr./Išlaisvinti Mariupolio gynėjai
Volodymyro Zolkino/Suspilne nuotr./Išlaisvinti Mariupolio gynėjai

Tai pranešė buvęs „Azov“ pulko vadas Maksimas Žorinas.

„Įvyko apsikeitimas belaisviais, kai kurie „Azov“ kariai yra namuose. Galiausiai mums pavyko sugrąžinti dar keletą Mariupolio gynėjų, tarp jų ir „Azov“ pulko kovotojus. Šį vakarą įvyko mainai, kurių laukėme.“

​  Volodymyro Zolkino/Suspilne ir D.Kozackio/Azov nuotr./Išlaisvinti Mariupolio gynėjai
​ Volodymyro Zolkino/Suspilne ir D.Kozackio/Azov nuotr./Išlaisvinti Mariupolio gynėjai

Anot jo, apsikeitimas belaisviais įvyko Černihivo srityje.

Internete platinamose nuotraukose matyti išlaisvinti Mariupolio patrulinės policijos viršininkas Michailas Veršyninas, paramedikė Kateryna Poliščuk, šaukiniu „Ptička“, ir 36-osios brigados vyresnysis seržantas Michailas Djanovas.

Volodymyro Zolkino/Suspilne nuotr./Išlaisvinti Mariupolio gynėjai
Volodymyro Zolkino/Suspilne nuotr./Išlaisvinti Mariupolio gynėjai

 

Trys tikėtini karo Ukrainoje baigties scenarijai

23:27

Pasak „The New York Times“ autoriaus Thomo L.Friedmano, praėjusią savaitę kalbėtis su Europos nacionalinio saugumo ekspertais, pareigūnais ir įmonių vadovais apie Ukrainą buvo ypač įdomu.

Ukraina ir jos sąjungininkės buvo ką tik privertusios rusų įsibrovėlius chaotiškai trauktis iš didelės teritorijos ir atrodė, jog Kinijos bei Indijos prezidentai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntė aiškų įspėjimą, jog maisto ir energijos kainų infliacija, kurią sukėlė jo karas, kenkia 2,7 mlrd. jų šalių gyventojų.

Be viso to, viena garsiausių Rusijos popžvaigždžių savo trims su puse milijono sekėjų instagrame pareiškė, kad šis karas „paverčia mūsų šalį atstumtąja ir blogina mūsų piliečių gyvenimus“.

Trumpai tariant, toji savaitė V.Putinui buvo blogiausia nuo tada, kai jis įsiveržė į Ukrainą – nebuvo išmintingų sprendimų, jam palankių išeičių ar plano B.

Vis dėlto, pasak T.L.Friedmano, daugelyje jo pokalbių su Ukrainos sąjungininkais Europoje buvo juntamas tam tikras nerimas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Per protestus Rusijoje suimta mažiausiai 1300 žmonių

23:08

Per trečiadienio vakarą Rusijoje kilusius protestus sulaikyta mažiausiai 1300 žmonių.

 

Iziume ekshumuoti 338 kūnai

23:05

Trečiadienį vakare Iziumo kapinėse, kurios buvo suformuotos Rusijos kariuomenei okupavus miestą, buvo ekshumuoti 320 civilių ir 18 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių kūnai, rašo pravda,ua.

Iš Rusijos į Saudo Arabiją perkelti 10 karo belaisvių iš JAV ir kitų šalių – Rijadas

21:22

Į Saudo Arabiją pagal Rusijos ir Ukrainos belaisvių mainus perkelti 10 karo belaisvių iš tokių šalių, kaip Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija Rijade.

Šie asmenys – penki britai, du amerikiečiai ir po vieną Maroko, Švedijos ir Kroatijos pilietį – į Vidurinių Rytų karalystę atvyko iš Rusijos, o Saudo Arabijos institucijos „taikys supaprastintas procedūras, kad jie galėtų saugiai sugrįžti į savo atitinkamas šalis“, rašoma ministerijos pranešime.

Dėl karo belaisvių perdavimo Saudo Arabijai susitarta faktinio Saudo Arabijos valdytojo, sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano iniciatyva, nurodė ministerija. Pasak jo, princas „ir toliau laikosi savo įsipareigojimo vykdyti humanitarines iniciatyvas, susijusias su Rusijos ir Ukrainos krize“.

Karas Ukrainoje pakurstė įtampą Saudo Arabijos ir Jungtinių Valstijų – ilgamečių glaudžių sąjungininkių – santykiuose.

Rijadas nubalsavo už netrukus po Rusijos invazijos pradžios parengtą Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria smerkiama Maskvos agresija bei reikalaujama nedelsiant išvesti pajėgas.

Tačiau karalystė iš esmės nepasidavė Jungtinių Valstijų spaudimui padidinti naftos gavybą, kad būtų galima sušvelninti dėl karo kilusios energetikos krizės padarinius – nors, Vašingtonui vykdant šią kampaniją, Saudo Arabijoje liepą net apsilankė JAV prezidentas Joe Bidenas.

Rusija paleido du amerikiečius

20:54

Rusija, apsikeitusi kaliniais, paleido 39 metų JAV piliečius Alexanderį Drueke'ą ir 27 metų Andy Tai Ngoc Huynh, pranešė „Reuters“ šeimos atstovas.

Pora birželio mėnesį pateko į nelaisvę kovodami Rytų Ukrainoje.

Manoma, kad jie buvo pirmieji JAV piliečiai, kurių paėmimą į nelaisvę patvirtino Rusijos pajėgos.

Rusijoje per protestus prieš mobilizaciją sulaikyta daugiau nei 200 žmonių

20:06

Rusijoje per demonstracijas prieš prezidento Vladimiro Putino anksčiau paskelbtą dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje sulaikyta daugiau kaip 200 žmonių, trečiadienį informavo protestus stebinti nevyriausybinė organizacija „OVD-info“.

NVO duomenimis, per mitingus, vykusius 20 šalies miestų, buvo sulaikyta mažiausiai 260 žmonių. Dalį jų Maskvos centre sulaikė riaušių policija, iš įvykio vietos pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

 

25 mlrd. JAV dolerių paramos Ukrainai

20:04

JAV prezidentas Joe Bidenas atskleidė, kad JAV jau skyrė daugiau kaip 25 mlrd. dolerių vertės pagalbos Ukrainai.

Pasak UNIAN, J.Bidenas tai pasakė JT Generalinės Asamblėjoje Niujorke.

JAV prezidentas kalbėjo, kad Jungtinės Valstijos skyrė Ukrainai didžiulę paramą saugumo, humanitarinės pagalbos ir tiesioginės ekonominės paramos srityse.

Ukraina po V.Putino grasinimų prašo dvigubai didesnės Vakarų paramos

19:25

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad jo sąjungininkai Vakaruose turėtų didinti karinę pagalbą Ukrainai ir dar labiau izoliuoti Rusiją, šios šalies prezidentui Vladimirui Putinui leidus suprasti, kad Maskva galėtų panaudoti branduolinį ginklą karo draskomoje kaimyninėje šalyje.

„Vienintelis tinkamas atsakas į karingus V.Putino grasinimus yra dvigubai didesnė parama Ukrainai. Daugiau sankcijų Rusijai. Daugiau ginklų Ukrainai. Daugiau solidarumo su ukrainiečiais. Daugiau iš Rusijos pasitraukiančio verslo. Daugiau ryžto patraukti Rusiją atsakomybėn“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos pareiškime, paskelbtame socialiniuose tinkuose.

V.Žukas: nuo mobilizacijos bėgančius Rusijos gyventojus reikia vertinti atsargiai

19:16

Lietuva turėtų atsargiai vertinti nuo mobilizacijos Rusijoje bėgančius ir svetur prieglobsčio ieškančius asmenis, nes tarp jų gali būti situacija pasinaudoti bandančių asmenų, sako buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas.

Anot jo, dalyvavimo kare vengiančius ir prieglobsčio ieškančius žmones reikia įleisti, tačiau gali būti sudėtinga nustatyti, ar jie tikrai bando pabėgti nuo mobilizacijos, tarp jų gali būti ir Lietuvai nedraugiškų asmenų.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Vytautas Jonas Žukas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Vytautas Jonas Žukas

„Labai sunku dabar pasakyti, ar jie patenka į tą kategoriją, nes ta situacija gali daug kas pasinaudoti. Nėra nustatytos amžiaus grupės, ar jis tarnavo Rusijos kariuomenėje, ar netarnavo, ar pakliūva į tuos sąrašus, ar ne. Aišku, žmones, kurie bėga nuo karo, nenori jame dalyvauti, tai be abejonės juos reikia įleisti, bet reikia būti labai atsargiam, nes daug kas gali tuo pasinaudoti ir tame tarpe – mūsų nedraugai“, – LRT televizijos laidai „Svarbi valanda“ trečiadienį kalbėjo J.V.Žukas.

Vidaus reikalų ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime teigiama, kad dalinė mobilizacija nėra automatinis pagrindas suteikti Rusijos piliečiams prieglobstį, o kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas trečiadienį, kreipdamasis į tautą pirmąkart nuo karinės invazijos į Ukrainą pradžios, paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje. Pasak jo, trečiadienį prasidėsiantis šaukimas taikomas atsargos kariams, pirmiausia – turintiems patirties. Rusija tikisi mobilizuoti apie 300 tūkst. karių.

Reaguodama į mobilizaciją, Lietuva pakėlė kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų budrumo lygį, kitą savaitę dėl to šaukiama prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba.

J.Bidenas: į Ukrainą įsiveržusi Rusija begėdiškai pažeidė JT Chartiją

18:51

JAV prezidentas Joe Bidenas, trečiadienį sakydamas kalbą Jungtinėse Tautose, griežtai kritikavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą inicijuoti invaziją į Ukrainą, kaltindamas Kremlių rimtais JT Chartijos pažeidimais.

„Rusija begėdiškai pažeidė pagrindines Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas“, – sakė J.Bidenas, kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją.

JAV prezidento teigimu, Rusijos pajėgos puola kaimyninės šalies mokyklas, geležinkelio stotis ir ligonines, Maskvai siekiant „sunaikinti Ukrainos teisę egzistuoti kaip valstybei“.

Protestai Rusijoje prasidėjo

18:39

Trečiadienio vakarą Rusijoje dėl paskelbtos mobilizacijos prasidėjo protestai.

Remiantis skirtingais šaltiniais, kuriuos pateikia meduza.io, suimta kelios dešimtys žmonių.

Protestai vyksta keliuose Rusijos miestuose.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

S.Šoigu pranešė gerokai mažesnį žuvusių Ukrainos karių skaičių nei suskaičiavo jo ministerija

18:00

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį pareiškė, kad Ukraina neteko 60 000 per karą žuvusių karių. Tai gerokai mažiau nei bendras Ukrainos kariuomenės aukų skaičius, apie kurį kasdien pranešdavo ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas, skelbia Rusijos opozicinis naujienų portalas agents.media.

VIDEO: Обращение Шойгу после объявления частичной мобилизации. Прямой эфир

Agents.media skaičiavimais, I.Konašenkovas pranešė, kad nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 20 d. „sunaikinta“ mažiausiai 83 000 Ukrainos karių.

Agents.media rėmėsi tik tais pareiškimais, kuriuose Gynybos ministerija nurodė konkretų skaičių. Kartais I.Konašenkovas kalbėjo, pavyzdžiui, apie „dalies nacionalistų“ sunaikinimą tam tikroje gyvenvietėje arba apie „du trečdalius brigados“ – šie teiginiai nebuvo įtraukti į skaičiavimus. Jei karinės valdžios atstovas kalbėjo apie „daugiau nei 200“ karių sunaikinimą, skaičiuojant buvo atsižvelgiama į mažiausią galimą reikšmę, t. y. 200.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oficialus Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Oficialus Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas

Trečiadienį S.Šoigu išsakyti Rusijos duomenys apie aukas taip pat kelia klausimų. Ministerijos vadovas teigė, kad Ukrainoje žuvo tik 5937 žmonės, o tai yra net mažiau nei palaidotų kariškių, kurių žūtį patvirtino „Mediazona“ ir BBC, skaičius – 6600, remiantis viešais duomenimis.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad Rusija neteko 80 000 karių, iš jų 25 000 žuvo, Pentagonas apskaičiavo, kad Rusija neteko 80 000 žuvusiųjų ir sužeistųjų, o Kyjivas teigė, kad nuo karo pradžios žuvo 54 000 Rusijos karių.

V.Putiną remiantis oligarchas: arba Rusija laimės, arba bus branduolinė apokalipsė

17:32

Kremlių karštai remiantis Rusijos oligarchas, propagandinės televizijos stoties „Cargrad TV“ įkūrėjas Konstantinas Malofejevas interviu laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad karas Ukrainoje gali baigtis arba Rusijos pergale, arba branduoline apokalipse.

Jei nelaimėsime, turėsime panaudoti branduolinius ginklus, nes negalime pralaimėti.

„Visas pasaulis turėtų melstis už Rusijos pergalę, nes viskas gali baigtis tik dviem būdais: arba Rusijos pergale, arba branduoline apokalipse. Jei nelaimėsime, turėsime panaudoti branduolinius ginklus, nes negalime pralaimėti. Ar kas nors tikrai mano, kad Rusija susitaikys su pralaimėjimu ir nepanaudos savo branduolinio arsenalo?“ – sakė K.Malofejevas.

„Scanpix“ nuotr./Konstantinas Malofejevas
„Scanpix“ nuotr./Konstantinas Malofejevas

Trečiadienį kreipdamasis į tautą Vladimiras Putinas pagrasino, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą. Rusijos prezidentas sakė, kad Vakarai „bando suskaldyti ir sunaikinti Rusiją“ ir griebiasi „branduolinio šantažo“. V.Putinas priminė, kad Rusija taip pat turi branduolinių ginklų ir yra pasirengusi panaudoti „visas turimas priemones“ šaliai apginti.

Baltijos šalių prezidentai su JT vadovu aptarė Rusijos karo Ukrainoje padarinius

17:32

Prezidentas Gitanas Nausėda su Baltijos šalių kolegomis Niujorke susitikę su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio'umi Guterresu aptarė Rusijos karo Ukrainoje padarinius.

„Rusijos karo Ukrainoje rezultatas – skausmingi humanitariniai padariniai, pasaulinės maisto krizės ir branduolinės tragedijos rizika. Rusijos kariuomenė vykdo brutalius karo nusikaltimus, negailestingai žudo civilius ir griauna infrastruktūrą. Turime užtikrinti, kad karo nusikaltėliai sulauktų bausmės, o Kremliaus savivalė Ukrainoje būtų sustabdyta. Jungtinių Tautų vaidmuo šiame procese yra labai svarbus“, – teigė prezidentas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas per susitikimą akcentavo, kad tarptautinės bendruomenės prioritetu šiuo metu turėtų būti Zaporižios atominės elektrinės saugumas ir Rusijos karinių pajėgų išvedimas iš jos teritorijos.

Prezidentas teigė, kad ilgalaikis JT įsitraukimas užtikrinant Zaporižios atominės elektrinės saugumą galėtų būti vienu iš susidariusios padėties stabilizavimo kelių.

Baltijos valstybių prezidentų susitikimas su JT generaliniu sekretoriumi įvyko per Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) sesiją trečiadienį.

Baltijos šalių vadovai su generaliniu sekretoriumi taip pat aptarė humanitarinę situaciją Rusijos karo nusiaubtoje Ukrainoje. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad aplinkinės šalys, tarp jų ir Lietuva, priėmė didžiausią karo pabėgėlių srautą.

Prezidentas taip pat pabrėžė, ypatingo JT dėmesio reikalauja Rusijos vykdomi masiniai prievartiniai ukrainiečių vaikų atėmimai ir išvežimai į Rusiją siekiant sunaikinti jų nacionalinį identitetą.

Pirmame mobilizacijos etape – iki 50 tūkst. karių

17:19

Ukrainos vidaus reikalų ministerija prognozuoja, kad per pirmąjį mobilizacijos etapą Rusijos Federacijoje gali būti mobilizuota apie 40–50 tūkst. rezervistų, nes didesniam skaičiui paprasčiausiai nepakanka karinės įrangos.

„Turime suprasti, kad ši 300 tūkst. rezervistų mobilizacija nereiškia, kad rytoj jie visi pasirodys prie kontaktinės linijos. Pirmiausia pateks žmonės su karinėmis specialybėmis, todėl manau, kad ši banga sieks 40–50 tūkstančių“, – UNIAN cituoja Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėją Vadimą Denisenką.

JAV labai rimtai vertina V.Putino užmaskuotą grasinimą panaudoti branduolinį arsenalą

16:54 Atnaujinta 17:45

Jungtinės Valstijos „labai rimtai“ vertina „neatsakingą“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino užmaskuotą grasinimą panaudoti branduolinius ginklus, trečiadienį pareiškė vienas aukšto rango amerikiečių pareigūnas.

„Tai yra neatsakinga retorika, kuomet taip kalba branduolinė galybė. Tačiau tai nėra netipiška tam, kaip jis kalba pastaruosius septynis mėnesius, ir mes tai vertiname labai rimtai“, – televizijos ABC eteryje kalbėjo Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.

„Pool“/„Scanpix“ nuotr./John Kirby
„Pool“/„Scanpix“ nuotr./John Kirby

Tokius komentarus jis išsakė V.Putinui trečiadienį pareiškus, kad Kremlius pasiruošęs imtis „visų įmanomų priemonių“ Rusijos teritorijai apginti.

„Stebime, kaip tik galime, jų strateginę laikyseną, kad prireikus galėtume pakeisti savąją. Kol kas nematome jokių ženklų, kad tai reikėtų daryti jau dabar“, – nurodė J.Kirby.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo ruožtu apkaltino V. Putiną vartojant „pavojingą“ retoriką.

„Tai pavojinga ir neapgalvota branduolinė retorika. Tai nėra nauja, nes jis ir anksčiau taip elgėsi daug kartų. Jis puikiai žino, kad branduolinis karas neturėtų būti pradėtas ir negali būti laimėtas. Be to, jis turėtų beprecedenčių pasekmių Rusijai“, – Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijos kuluaruose sakė J.Stoltenbergas.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vokietijos žiniasklaidai pareiškė nemanąs, kad V.Putinas panaudotų branduolinį arsenalą.

„Nemanau, kad jis panaudos šiuos ginklus, – sakė V.Zelenskis vokiečių televizijai „Bild“. – Nemanau, kad pasaulis leis jam panaudoti šiuos ginklus.“

Trečiadienį V.Putinas kreipdamasis į tautą paskelbė, kad šalyje pradedama dalinė mobilizacija, tęsiantis karui Ukrainoje. Pasak Maskvos, bus mobilizuota 300 tūkst. rezervistų.

V.Zelenskis: tikiu, kad pasaulis neleis Putinui panaudoti branduolinio ginklo, bet rizika yra

16:30

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netiki, kad tarptautinė bendruomenė leis Vladimirui Putinui panaudoti branduolinį ginklą, tačiau neatmetė rizikos, nes „ neįmanoma pamatyti, kas dedasi Putino galvoje“. Tai jis sakė interviu Vokietijos leidiniui „Bild“.

„Netikiu, kad jis panaudos šį ginklą. Netikiu, kad pasaulis leis jam panaudoti šį ginklą“, – mano Volodymyras Zelenskis.

Kartu jis neatmetė galimybės, kad V.Putinas nuspręs pradėti branduolinę ataką.

„Negalime pamatyti, kas dedasi jo galvoje, yra rizika“, – sakė Zelenskis.

Tačiau, anot jo, V.Putino grasinimams pasiduoti nereikėtų.

„Rytoj Putinas gali pasakyti: be Ukrainos norime ir Lenkijos dalies, kitaip panaudosime branduolinį ginklą. Tokių kompromisų daryti negalime“, – pažymėjo Ukrainos prezidentas.

V.Putinui mobilizuojant pajėgas, Rusija vėl intensyvina Charkivo apšaudymą

15:48

Charkivas,  antrasis pagal gyventojų skaičių Ukrainos miestas, trečiadienį vėl buvo apšaudomas Rusijos pajėgų, kurių raketos pataikė į kelis daugiabučius namus ir sužeidė mažiausiai vieną civilį gyventoją, Maskvai paskelbus apie karo eskalavimą.

„Mūsų rajone buvo palyginti ramu, o dabar matote, kas nutiko“, – naujienų agentūrai AFP šalia smarkiai apgadinto gyvenamojo namo sakė 65 metų Liubov Hryhorivna.

Charkivas – šiaurės rytinis Ukrainos didmiestis, esantis vos už 40 km į pietus nuo Rusijos sienos – buvo užpultas pirmąją invazijos dieną, vasario 24-ąją. Tačiau ukrainiečių gynėjai atsilaikė ir nuo to laiko tebėra nuolat apšaudomi.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Charkivas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Charkivas

Pastarosiomis savaitėmis miestas intensyviau bombarduojamas, Ukrainos kariams pavykus per kontrpuolimą iš regiono išstumti Rusijos sausumos pajėgas. Tačiau pastarosios dabar leidžia raketas per sieną.

L.Hryhorivna, artėjanti prie pensinio amžiaus po 45 metų darbo rajono municipalinėse tarnybose, garsiai vadovavo griuvėsius naršiusiems darbuotojams.

„Karas yra katastrofa: jis kelia siaubą, skausmą... ir nelaimę. Kaip galima pakęsti tokius dalykus?“ – klausė moteris.

„Tiek daug žmonių neteko namų, o artėja žiema. Tai siaubinga. Kiekvieną naktį einame miegoti bijodami. Tačiau mes ir toliau dirbame. Jie šaudo, o mes dirbame“, – pridūrė ji.

Pasak Charkivo mero Ihorio Terechovo, naktį Cholodnohorsko rajonui buvo smogta keturiais sviediniais; jie pataikė į du gyvenamuosius namus, statybvietę ir tam tikrus civilinės infrastruktūros objektus.

Viename kvartale buvo įstrigę 10 gyventojų, kol atvyko gelbėtojai, tačiau pareigūnai pranešė tik apie vieną sužeistąjį.

Visą rytą įvykio vietoje aidėjo oro pavojaus sirenos, susimaišiusios su varpų skambesiu iš paauksuotų Šv. Sofijos cerkvės kupolų. Tikintieji stačiatikiai ten buvo susirinkę paminėti Mergelės Marijos gimimo.

Atnaujintas bombardavimas

Atnaujintas namų bombardavimas daugeliui ukrainiečių tapo skaudžiu smūgiu. Apie naujas atakas pranešta Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui trečiadienį paskelbus apie dalinę mobiliziją savo šalyje. Tokį žingsnį Maskva žengė norėdama perimti iniciatyvą daugiau nei prieš pusmetį prasidėjusiame konflikte.

85 metų pensininkė Liubov Prokopivna apžiūrinėjo griuvėsius savo bute, esančiame viršutiniame devynaukščio namo aukšte kukliame daugiabučių kvartale.

Kai 2 val. nakties į tą pastatą pataikė raketa, moteris buvo savo sūnaus namuose.

„Paprastai nakvoju miegamajame. Visi langai buvo išdaužyti, visur netvarka – televizorius sulaužytas. Jei būčiau buvusi čia, nebūčiau likusi gyva“, – sakė ji.

41 metų Ana Verbycka su savo vyru miegojo žemesniame aukšte. Jos šeima nenukentėjo, tačiau buto langai irgi buvo išdaužti, o vanduo dabar yra atjungtas. Moteris tyliai valė stiklą, kol jos 12 metų dukra Sofija miegojo ant sofos, išvargusi po nakties, praleistos prižiūrint katę Tasią.

„Šildymo sistema apgadinta, o artėja žiema. Automobilis irgi apgadintas“, – kalbėjo A.Verbycka, kol keturi stambaus sudėjimo kaimynai nešė dulkėta laiptine šoko ištiktą pagyvenusią moterį, suvyniotą į antklodę.

V.Putinui paskelbus apie mobilizaciją, Kinija ragina „dialogu siekti paliaubų“

14:59

Kinija trečiadienį paragino „dialogu ir konsultacijomis siekti ugnies nutraukimo“, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus dalinę kariuomenės rezervistų mobilizaciją karui Ukrainoje.

„Raginame susijusias šalis dialogu ir konsultacijomis pasiekti paliaubas ir kuo greičiau rasti sprendimą, kuris atitiktų visų šalių teisėtus saugumo interesus“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas per įprastą spaudos konferenciją.

Trečiadienį V. Putinas kreipdamasis į tautą paskelbė, kad šalyje pradedama dalinė mobilizacija.

Jis taip pat pažadėjo panaudoti „visas turimas priemones“ Rusijos teritorijai apsaugoti.

Gynybos ministerija nurodė, kad bus mobilizuota 300 tūkst. rezervistų.

V.Putino kreipimasis nuskambėjo kitą dieną po to, kai okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primesta valdžia paskelbė planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.

Kinija ir Rusija, buvusios Šaltojo karo sąjungininkės, pastaraisiais metais suartėjo, girdamos savo „beribę“ partnerystę, turinčią tapti atsvara JAV dominuojančiai pozicijai pasaulyje.

Praėjusią savaitę V.Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas Uzbekistane susitiko regioniniame aukščiausiojo lygio susitikime ir paragino Azijos šalių lyderius kurti naują „tarptautinę tvarką“, metančią iššūkį Vakarų įtakai.

Trečiadienį Wang Wenbinas pareiškė, kad Kinija laikosi nuomonės, jog „reikia gerbti visų šalių suverenumą ir teritorinį vientisumą, laikytis JT Chartijos tikslų ir principų, rimtai atsižvelgti į teisėtus visų šalių saugumo klausimus ir remti visas pastangas taikiai spręsti krizes“.

Kinija „yra pasirengusi bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, kad ir toliau atliktų konstruktyvų vaidmenį deeskaluojant padėtį“, pridūrė jis.

Buvęs Ukrainos ambasadorius prie ES: Putinas pagaliau praregėjo

14:54

Dekreto dėl dalinės mobilizacijos Rusijoje pasirašymas rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suprato, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra stipri kariuomenė.

Tokią nuomonę išsakė diplomatas ir buvęs Ukrainos ambasadorius prie ES Andrijus Veselovskis.

„Pagaliau Putinas suprato, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nėra „nacių gaujos“, kad Ukrainos žmonės nėra nuo Vakarų propagandos apsvaigusios masės“, – sakė jis.

„Jis vis dar tikėjo popieriaus lapeliais, kuriuos jam kišo FSB, kad juos „susitiks su gėlėmis“, mes žinome šias istorijas. Žinome, kad pirmosios agresorių grupės, kurios vasario 24-25 dienomis atakavo Ukrainą, turėjo paradinę uniformą, nes tikėjosi praeiti centrine Kyjivo gatve. Aišku, kad dabar visa tai pagaliau paaiškėjo Rusijos vadovui, todėl jis suprato, kad būtina įvesti mobilizaciją“, – pridūrė ekspertas.

V.Putino įsake įslaptintas į kariuomenę mobilizuojamų rezervininkų skaičius

14:17

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė atskleisti įslaptinto Vladimiro Putino dekreto dėl dalinės mobilizacijos 7 punkto turinį, tik nurodė, kad jis susijęs su šauktinių skaičiumi.

„Iš tiesų jis (septintasis punktas) yra skirtas tarnybiniam naudojimui, todėl negaliu jo atskleisti, – sakė D.Peskovas. – Vienintelis dalykas, kurį galiu pasakyti, yra tai, kad Sergejus Kužugetovičius Šoigu sakė savo interviu: 300 000 žmonių. Čia kalbama apie 300 000 žmonių“, – sakė D.Peskovas.

Jis pridūrė, kad visi 300 tūkst. rezervininkų į kariuomenę nebus pašaukti vienu metu.

V.Putino dekrete dėl dalinės mobilizacijos yra vienas uždaras punktas Nr. 7. Kremliaus interneto svetainėje paskelbtoje dokumento versijoje šis punktas praleistas, o teisinės informacijos portale paskelbta versija pažymėta kaip „skirta oficialiam naudojimui“.

ES: mobilizacija rodo V.Putino desperaciją

14:14

Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymas dėl dalinės karinės mobilizacijos ir siekis surengti referendumus dėl okupuotų Ukrainos teritorijų aneksijos rodo jo „desperaciją“ dėl Maskvos karinių nesėkmių Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Europos Sajungos atstovas spaudai.

„Tai tik dar vienas įrodymas, kad Putino nedomina taika, kad jis suinteresuotas agresijos karo eskalavimu“, – sakė ES atstovas spaudai Peteris Stano.

„Tai taip pat yra dar vienas jo desperacijos ženklas, dėl to, kaip klostosi jo agresija prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.

Trečiadienį V.Putinas kreipdamasis į tautą paskelbė, kad šalyje pradedama dalinė mobilizacija.

Gynybos ministerija nurodė, kad bus mobilizuota 300 tūkst. rezervistų.

V.Putinas taip pat pareiškė, kad remia okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.

P.Stano pažadėjo, kad Maskva sulauks ES „pasekmių“ dėl siekio pateisinti jos okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją.

Tačiau jis atsisakė pateikti daugiau detalių, o ES narė Vengrija pareiškė nepritarianti naujų baudžiamųjų priemonių įvedimui po šešių precedento neturinčių sankcijų Rusijai paketų.

ES pareiškė, kad nepripažįsta Kremliaus Ukrainoje surengtų „fiktyvių ir neteisėtų referendumų“, o P. Stano teigė, kad blokas ir toliau rems Ukrainą, siekdamas padėti jai išlaisvinti savo teritoriją.

„Ukraina kariauja pateisinamą savigynos karą dėl šalies išlikimo“, – sakė jis.

Bendrija Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, jau yra skyrusi 2,5 mlrd. eurų paramos karinėms reikmėms ir ketina skirti dar maždaug 500 mln. eurų. Ukraina už tuos pinigus perka ginklus. NATO šalys taip pat teikia paramą iš savo arsenalų.

A.Navalnas: V.Putino paskelbta mobilizacija sukels „didžiulę tragediją“

13:41

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas pareiškė, kad trečiadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija atves prie „didžiulės tragedijos“. 

Balsingiausias V.Putino kritikas tai sakė vaizdo ryšiu per teismo posėdį, kuriame nagrinėjama viena iš jo bylų.    

„Tai sukels didžiulę tragediją, daugybę mirčių... Siekdamas išlaikyti asmeninę valdžią, Putinas įžengė į kaimyninę šalį, ten žudė žmones, o dabar į šį karą siunčia daugybę Rusijos piliečių“, – sakė A.Navalnas. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksejus Navalnas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksejus Navalnas

Opozicionierius atlieka devynerių metų laisvės bausmę dėl virtinės kaltinimų, kuriuos jis laiko politiškai motyvuotais. Jis kali pataisos kolonijoje netoli Vladimiro miesto, už maždaug 200 km nuo Maskvos. 

 

V.Zelenskio patarėjas pasišaipė iš V.Putino paskelbtos mobilizacijos

13:39

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas pašiepiamai atsiliepė apie Rusijos vadovo Vladimiro Putino trečiadienį paskelbtą sprendimą mobilizuoti kariuomenės rezervistus.

Rusai, reikalavę sunaikinti Ukrainą, galiausiai gavo mobilizaciją, uždarytas sienas, blokuotas sąskaitas bankuose, kalėjimą už dezertyravimą, taip pat „gaidžių“ specialiuosius būrius privačiose karinėse kompanijose, parašė M.Podoliakas savo „Twitter“ paskyroje.

Jis priminė, kad „trijų dienų karas“ tęsiasi jau 210 dienų.

„Viskas vis dar vyksta pagal planą? Nejaugi? Gyvenimas turi nuostabų humoro jausmą“, – pridūrė M.Podoliakas.

Trečiadienį V.Putinas kreipdamasis į tautą paskelbė, kad šalyje pradedama dalinė mobilizacija.

Gynybos ministerija nurodė, kad bus mobilizuota 300 tūkst. rezervistų.

Latvija neįsileis nuo mobilizacijos bėgančių Rusijos piliečių

13:17

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad Ryga neišduos humanitarinių vizų Rusijos piliečiams, norintiems išvengti mobilizacijos į kariuomenę, ir neįleis jų per sieną, jei jie jau turi Šengeno vizą. Jis tai aiškino „saugumo sumetimais“. Įrašas buvo paskelbtas rugsėjo 21 d. jo „Twitter“ paskyroje.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Edgaras Rinkevičius
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Edgaras Rinkevičius

Radijo stotis „Svoboda“ praneša, kad Baltijos šalys, įskaitant Latviją, nuo rugsėjo 19 d. uždarė sieną Rusijos piliečiams, turintiems Šengeno vizas. Anksčiau buvo teigiama, kad humanitarinės vizos, kurios, be kita ko, išduodamos asmenims, kuriems gresia valstybės persekiojimas, bus išduodamos ir toliau.

Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė, kad Rusija skelbia dalinę ginkluotųjų pajėgų mobilizaciją,

Pasak jo, mobilizuoti bus tik tie piliečiai, kurie yra ginkluotųjų pajėgų rezerve, visų pirma tie, kurie tarnavo ginkluotosiose pajėgose ir turi konkrečią karinę specialybę bei atitinkamą patirtį. Mobilizuoti kariauti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje gali būti 300 tūkst. rezervininkų.

Vokietija: Rusijos dalinė mobilizacija – „neteisingas žingsnis“

12:33

Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas trečiadienį pareiškė, kad prezidento Vladimiro Putino įsakymas dėl dalinės karinės mobilizacijos Rusijos karui Ukrainoje paremti yra „blogas ir neteisingas žingsnis“.

„Daline mobilizacija (Rusija) toliau eskaluoja šį tarptautinę teisę pažeidžiantį agresyvų karą“, – sakė R.Habeckas, kuris taip pat yra ekonomikos ministras.

Jo pareiškimą Ekonomikos ministerija paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“.

„Blogas ir neteisingas žingsnis, kurį griežtai smerkiame... Mes ir toliau visapusiškai remiame Ukrainą“, – pridūrė R.Habeckas.

Po V.Putino kalbos rusai išpirko visus tiesioginių skrydžių į Stambulą ir Jerevaną bilietus

11:56

Po trečiadienio rytą ištransliuoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimosi, kuriame jis, be kita ko, paskelbė dalinę mobilizaciją, rusai rugsėjo 21 d. per kelias minutes išpirko visus bilietus į tiesioginius skrydžius į Stambulą ir Jerevaną.

Apie tai rašo naujienų portalai „Meduza“ ir „Verstka“.

„Per kelias minutes po V.Putino kalbos visi tiesioginiai bilietai į Stambulą ir Jerevaną rugsėjo 21 d. buvo išpirkti“, – sakoma pranešime.

Gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė, kad kariauti į Ukrainą bus pašaukta apie 300 tūkst. rezervistų. Rusijos invazija Ukrainoje tęsiasi jau septynis mėnesius. Per šį laiką Rusijos kariuomenė patyrė didžiulių nuostolių.
 

JK: V.Putino paskelbta mobilizacija rodo, kad invazija Ukrainoje žlunga

11:50

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas mobilizuoti kariuomenės rezervistus karui Ukrainoje rodo, kad „jo invazija žlunga“, trečiadienį pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

„Scanpix“/AP nuotr./Benas Wallace'as
„Scanpix“/AP nuotr./Benas Wallace'as

„Jokie grasinimai ir propaganda negali paslėpti fakto, kad Ukraina laimi šį karą, tarptautinė bendruomenė yra vieninga, o Rusija pasauliui tampa pariju“, – nurodė B.Wallace'as išplatintame pareiškime.

Trečiadienį V.Putinas kreipdamasis į tautą paskelbė, kad šalyje pradedama dalinė mobilizacija.  

Gynybos ministerija nurodė, kad bus mobilizuota 300 tūkst. rezervistų. 

Karo ekspertas apie rusų karius Chersone: dalis pabėgs, dalis mirs

11:29

Karo ekspertas Olegas Ždanovas prognozavo, kas nutiks grupelei rusų karių, įstrigusių tarp Ukrainos karių ir dešiniojo Dnipro kranto Chersono srityje.

„Tai mūsų vaisingo darbo ir išlieto karių prakaito bei kraujo rezultatas. Jau mėnesį „lyginome“ šią grupę iš oro ir artilerijos, kiek įmanoma sumažindami jos kovinį pajėgumą dėl logistikos naikinimo ir materialinių bei techninių atsargų, – sakė O.Ždanovas. – Galų gale vienas iš šios operacijos tikslų buvo priversti rusus pasiduoti arba pasitraukti, arba mirti.“

Pasak eksperto, šiuo metu Ukrainos pietuose yra ne tik didžiausias skaičius (iki 25 tūkst. karių), bet ir geriausiai pasirengusi Rusijos karių dalis.

„Neįmanoma pasakyti, kiek pasiduos, kiek mirs, kiek pabėgs. Jau dabar lengvaisiais laivais bandoma evakuoti personalą. Mes kontroliuojame tiltus, jie bijo įvažiuoti į tiltą. Kai kuri dalis išplauks laiveliais, dalis mirs, dalis pasiduos... Labai sunku įvertinti, mūšis viską parodys. Viskas priklausys nuo to, ar jie turės kur bėgti“, – pažymėjo O.Ždanovas.

Rusai pranešė surengsiantys protesto akciją

11:10

Rugsėjo 21-osios vakarą rusai planuoja protestuoti prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino ryte paskelbtą dalinę mobilizaciją.

„Vesnos“ judėjimo aktyvistai ragina rusus eiti į mitingus savo miestų centre 19 val. Vienas iš protesto šūkių – „Nelaidoti!“.

„Tūkstančiai rusų vyrų – mūsų tėvai, broliai ir vyrai – bus įmesti į karo mėsmalę. Už ką jie mirs? Už ką mamos ir vaikai lies ašaras?“ – skelbė aktyvistai.

Japonijos premjeras ragina imtis JT reformų Rusijos agresijos problemai spręsti

10:36

Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida antradienį išreiškė nusivylimą dėl to, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nesugebėjo sureaguoti į Maskvos invaziją į Ukrainą dėl Rusijos turimos veto teisės ir paragino imtis reformų, kurios leistų JT geriau ginti pasaulinę taiką ir tvarką.

Jungtinės Tautos anksčiau vaidino pagrindinį vaidmenį palaikant taiką pasaulyje, tačiau „tarptautinės tvarkos pamatai šiuo metu yra smarkiai sukrėsti“, sakė F.Kishida savo kalboje kasmetinėje JT pasaulio lyderių asamblėjoje.

Pasak jo, Rusijos invazija į Ukrainą pamina JT Chartijos filosofiją ir principus bei nuostatą, kad visos šalys turėtų laikytis teisinės valstybės principų. Rusija, nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, atmetė kritiką dėl savo veiksmų Ukrainoje.

„Turime pripažinti, kad Jungtinių Tautų vientisumui kyla pavojus dėl Rusijos, kuri yra JT Saugumo Tarybos narė, įsiveržimo į Ukrainą “, – sakė F.Kishida.

Anot jo, reformos buvo svarstomos beveik 30 metų.

„Mums reikia ne tik kalbų, bet ir veiksmų siekiant reformų“, – teigė jis.

Japonija jau seniai siekia reformuoti JT Saugumo Tarybą, teigdama, kad ją sukūrė Antrojo pasaulinio karo nugalėtojai ir kad ji neatspindi realios tarptautinės visuomenės padėties. Nuo 2004 metų Japonija kartu su Vokietija, Indija ir Brazilija kaip Keturių grupė remia reformos planą. Tačiau norint pasiekti pokyčių reikėtų sunkiai įgyvendinamo JT Chartijos pakeitimo.

F.Kishida sakė, kad Japonija yra pasiryžusi teikti didesnę paramą Jungtinėms Tautoms ir padėti joms atlikti svarbesnį vaidmenį užtikrinant taiką ir saugumą pasaulyje.

Nuo sausio mėnesio Japonija bus viena iš nenuolatinių Saugumo Tarybos narių. F.Kishida pažadėjo, kad Japonija „nuoširdžiai įsiklausys ne tik į didelius, bet ir į mažus balsus, kad sustiprintų teisinės valstybės principą tarptautinėje visuomenėje“.

F.Kishida, kilęs iš Hirošimos – pirmojo miesto, prieš kurį įvykdyta pirmoji pasaulio branduolinė ataka, – sakė, kad yra pasiryžęs sukurti pasaulį be branduolinių ginklų. Jis išreiškė nusivylimą dėl to, kad praėjusį mėnesį derybininkams nepavyko susitarti dėl JT Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, kuri laikoma kertiniu branduolinio nusiginklavimo akmeniu, nes ją atmetė Rusija.

F.Kishida sakė, kad nepraranda vilties. Jis taip pat teigė, kad yra pasirengęs be išankstinių sąlygų surengti derybas su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu dėl šios šalies branduolinio ginklo ambicijų ir Japonijos piliečių grobimo į Šiaurės Korėją.

JAV ambasadorė Ukrainoje: Rusijos dalinė mobilizacija – „silpnumo ženklas“

10:35

 JAV ambasadorė Ukrainoje trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymas dėl dalinės mobilizacijos yra „silpnumo ženklas“.

„Fiktyvūs referendumai ir mobilizacija yra silpnumo, Rusijos nesėkmės požymiai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Bridget Brink.

„Jungtinės Valstijos niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į tariamai aneksuotą Ukrainos teritoriją, mes ir toliau palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakė ji.

S.Šoigu: į Ukrainą bus pasiųsta 300 tūkst. mobilizuotų rezervistų

09:47

Po Rusijos prezidento kreipimosi į visuomenę trečiadienį, savo kalbą taip pat pradėjo Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Kalbėdamas apie mobilizaciją, jis tikino, kad ji nebus taikoma „nei studentams, nei kontraktininkams“. 

„Turime didžiulį mobilizacinį resursą. Tų, kurie turi reikiamų įgūdžių, tarnavo yra maždaug 25 milijonai“, – teigė jis.

VIDEO: Обращение Шойгу после объявления частичной мобилизации. Прямой эфир

Tiesa, jis paminėjo, kad kariauti Ukrainoje bus pašaukta 300 tūkst. rezervistų. 

S.Šoigu aiškino, kad Rusijos kariuomenė kaunasi ne su Ukrainos pajėgomis, o su „kolektyviais Vakarais“ ir NATO bloku.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Šoigu
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Šoigu

Jis tvirtino, kad Ukraina esą neteko jau pusės savo kariuomenės.  Pasak S.Šoigu per karo veiksmus daugiau Ukrainos karių žuvo (61 000) nei buvo sužeista (49 000). Jis tikino, kad Ukrainoje vyksta jau ketvirtoji mobilizacijos banga, kariauti pašaukta 300 tūkst. 

Anot gynybos ministro S.Šoigu, iš viso nuo karo pradžios žuvo 5937 rusų kareiviai (BBC vien iš viešų šaltinių skelbia apie 6476 patvirtintas žūtis). Sužeistųjų skaičiaus ministras neįvardijo, bet pabrėžė, kad daugiau nei 90 proc. jų sugrįžo į rikiuotę. Tiek Ukrainos, tiek Vakarų šaltiniai nurodo dešimt kartų didesnius Rusijos karių skaičius.

Rusija siunčia šauktinius prie sienos su Ukraina

09:17

Šauktinių motinos iš Leningrado srities sako, kad jų sūnūs bus siunčiami „stiprinti sienos“ su Ukraina arba jau išsiųsti į Belgorodo srities pasienio regionus. Apie tai pranešė televizijos kanalas „Dožd“.

Motinų teigimu, mažiausiai penki šauktiniai, tarnaujantys 25-ojoje motorizuotoje šaulių brigadoje Lugos mieste, buvo perkelti į karinį dalinį netoli Kamenkos, kad būtų parengti siuntimui į Belgorodo sritį.

Dauguma karių, pasak jų artimųjų, trečiadienį arba ketvirtadienį bus išsiųsti į Valuiki miestą. Į pasienio regionus planuojama išsiųsti 200-400 šauktinių. Visi jie buvo pašaukti 2022 m. liepą ir nebaigė trijų mėnesių mokymų.

Kai kuriems iš jų jau buvo pasiūlyta pasirašyti sutartį ir vykti kariauti į Ukrainą, televizijos kanalui sakė vieno šauktinio motina.

Tamanės ir Kantemirovo divizijų šauktiniai jau yra pasienyje su Ukraina. Vieno iš jų, Irinos Kurdiukovos, motina „Dožd“ pasakojo, kad liepos 15 d. jos sūnui buvo pranešta apie siuntimą į Belgorodo sritį, o kitą dieną jis jau buvo ten. I.Kurdiukovos teigimu, jos sūnus kelis kartus buvo apšaudytas Ukrainos pajėgų.

Rusijos kareivių motinų komitetų sąjungos atsakingoji sekretorė Valentina Melnikova laikraščiui „Cholod“ sakė, kad Rusijos šauktiniai jau kelis mėnesius dislokuoti pasienyje su Ukraina.

Pasak jos, brigados yra Belgorode, Brianske ir Voroneže, tačiau čia nėra jokių teisinių problemų, nes jos vis dar yra Rusijos teritorijoje, sakė V.Melnikova. Todėl, nepaisant į Belgorodą, kur vyksta apšaudymas, perkeltų karių artimųjų kreipimųsi, organizacija neturi teisinio pagrindo skųstis, sakė Rusijos karių motinų komitetų sąjungos sekretorė V.Melnikova.

Vladimiras Putinas paskelbė apie dalinę mobilizaciją Rusijoje

09:14

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje, praneša šalies žiniasklaida.

„Siekiant apsaugoti mūsų tėvynę ir vientisumą, manau, kad būtina remti dalinę mobilizaciją“, – sakė jis.

„Įsakymas dėl dalinės mobilizacijos pasirašytas“, – pareiškė jis.

Pasak V.Putino, trečiadienį prasidėsiantis šaukimas taikomas atsargos kariams, pirmiausia – turintiems patirties.

Plačiau skaitykite čia.

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas per Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją.
„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas per Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją.

 

A.Blinkenas: Maskvos veiksmai – Rusijos pralaimėjimo ženklas

08:58

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas, sakydamas kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje, pasmerkė Rusijos ketinimus pseudoreferendumu aneksuoti okupuotas Ukrainos teritorijas.

Pasak CNN, jis pabrėžė, kad šis žingsnis ir ketinimas sutelkti dar daugiau rezervų yra akivaizdus paniekos Jungtinių Tautų principams demonstravimas.

JAV Valstybės sekretorius sakė, kad nenuostabu, jog Rusija imasi šių žingsnių dabar – po nesėkmių mūšio lauke ir augančio nerimo pasaulyje dėl jos paleisto karo.

AP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Antony Blinkenas
AP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Antony Blinkenas

„Tai yra Rusijos pralaimėjimo ženklas“, – sakė A.Blinkenas.

„Matome, kad pastarosiomis savaitėmis Ukraina pasiekė reikšmingų laimėjimų atgaudama savo teritoriją, kurią Rusijos pajėgos užėmė po vasario 24 d. agresijos. Tai taip pat laikas, kai Rusija pastebėjo esminį mūšio lauko tendencijų pokytį ir net kai kurias artimiausias jos teritorijas. Sąjungininkai aiškiai reiškia susirūpinimą dėl to, ką Kremlius daro ir kokias pasekmes tai turės pasauliui“, – sakė A.Blinkenas.

Generalinis štabas: Ukraina per dieną atrėmė priešo atakas devyniose gyvenvietėse

08:23

Ukrainos gynėjai per dieną atrėmė priešo atakas devyniose gyvenvietėse, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Per dieną mūsų kariai atrėmė priešo atakas Veseloje, Kurdiumovkoje, Mykolajivkoje II, Bachmute, Zaicevėje, Majorske, Pervomaiskėje, Marinkoje ir Novomychailivkoje“, – sakoma pranešime.

Generalinio štabo duomenimis, per pastarąją dieną gynybos pajėgų aviacija atliko daugiau kaip 20 smūgių prieš priešo pozicijas. Patvirtinta, kad buvo smogta devyniolikai priešo gyvosios jėgos ir karinės technikos koncentracijos rajonų ir dviem priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijoms. Be to, priešlėktuvinės gynybos daliniai sunaikino vieną „SU-25“ ir keturis priešo bepiločius orlaivius.

Per pastarąją parą raketinės ir artilerijos pajėgos smogė 40 priešo taikinių. Visų pirma 20 personalo, ginklų ir karinės įrangos koncentracijos zonų, 13 artilerijos koncentracijos zonų, taip pat septyni amunicijos sandėliai, pranešė generalinis štabas.

Rusų pajėgos naktį vėl apšaudė Zaporižios atominę elektrinę

08:17

Rusijos pajėgos naktį vėl apšaudė Zaporižios atominę elektrinę. Dėl apšaudymo buvo sugadinta 6-ojo energijos bloko įranga, nutrūko elektros energijos tiekimas, todėl avariniu būdu buvo įjungti dyzeliniai generatoriai, kad būtų užtikrintas aušinimo siurblių veikimas, pranešė Ukrainos branduolinių jėgainių operatorė „Energoatom“.

AP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Zaporižios AE
AP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Zaporižios AE

„Šiandien, 2022 m. rugsėjo 21 d., 01.13 val. dėl dar vieno Zaporižios atominės elektrinės bombardavimo rašistai sugadino energetinio bloko Nr. 6 ryšio įrangą su atviru Zaporižios AE skirstomuoju įrenginiu. Dėl šio išpuolio išsijungė bloko transformatorius ir pagalbiniai transformatoriai. Dingus elektrai, avariniu atveju buvo įjungti du dyzeliniai saugumo sistemų generatoriai, užtikrinantys kuro aušinimo siurblių darbą“, – pranešė „Energoatom“.

02.00 val. AE personalas rado galimybę ir nustatė, kad elektros energija 6 energijos bloko pagalbiniams poreikiams būtų tiekiama iš kitų elektrinės energijos blokų magistralinės sistemos. 6 bloko dyzeliniai generatoriai buvo išjungti ir įjungti į budėjimo režimą.

Rašistai ir toliau vykdo branduolinio terorizmo aktus Ukrainos branduolinėse elektrinėse. Jų nesustabdo net TATENA inspektorių buvimas Zaporižios elektrinėje. Dar kartą tikimės, kad ši organizacija imsis ryžtingesnių veiksmų, kad sustabdytų agresyvius Rusijos veiksmus prieš Ukrainos civilinius branduolinius objektus, padės deokupuoti Zaporižios AE ir sukurti branduolinio ir fizinio saugumo zoną aplink Ukrainos branduolines elektrines“, – sakė „Energoatom“.

JAV analitinis centras: nėra įrodymų, kad Kremlius artimiausiu metu ketina keisti šaukimo į kariuomenę praktiką

07:43

Rusijos paskirtiems Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios sričių okupaciniams pareigūnams paskelbus apie šią savaitę planuojamus rengti „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Karo tyrimų instituto analitikai sako, kad šie Kremliaus aneksijos planai pirmiausia skirti vidaus auditorijai.

„Vladimiras Putinas tikriausiai tikisi pagerinti Rusijos pajėgų generavimo pajėgumus, ragindamas Rusijos žmones savanoriškai dalyvauti kare ir „ginti“ naujai užgrobtą Rusijos teritoriją. 

V.Putinas gali manyti, kad gali apeliuoti į rusų etnonacionalizmą ir tariamai „rusų tautų“ bei pretenduojamų Rusijos žemių gynimą, kad sukurtų papildomų savanorių pajėgų“, – kasdieninėje analizėje pastebi institutas.

Antradienį Kremlius, apeidamas įprastas parlamentines procedūras, paskubomis priėmė naują įstatymą Valstybės Dūmoje, kuriame numatytos smarkiai sugriežtintos bausmės už dezertyravimą, šaukimo į kariuomenę įsakymų atsisakymą ir nepaklusnumą. Juo taip pat kriminalizuojamas savanoriškas pasidavimas ir pasidavimas laikomas nusikaltimu, už kurį baudžiama dešimčia metų kalėjimo. 

JAV Karo tyrimų institutas pastebi, kad įstatyme visų pirma neįsakoma vykdyti visiškos mobilizacijos ar platesnio šaukimo į kariuomenę, taip pat nenumatoma pasirengti tokiai veiklai.

„Institutas nepastebėjo jokių įrodymų, kad Kremlius artimiausiu metu ketina keisti šaukimo į kariuomenę praktiką. Naujasis Kremliaus įstatymas skirtas stiprinti Kremliaus prievartinę savanorystę, arba tai, ką Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pavadino „savimobilizacija“, – teigia analitikai.

Analitikai teigia, kad V.Putino neteisėtai aneksuota okupuota Ukrainos teritorija išplės vidaus teisinę „Rusijos“ teritorijos apibrėžtį pagal Rusijos įstatymus, todėl Rusijos kariuomenė galės teisėtai ir atvirai siųsti Rusijos kariuomenėje jau esančius šauktinius kariauti Rytų ir Pietų Ukrainoje. 

Kiti analitikų pastebėjimai:

  • Rusijos paskirti okupaciniai pareigūnai Chersono ir Zaporižios srityse paskelbė apie „savanorių“ būrių formavimą kovai su Rusijos kariuomene prieš Ukrainą;
  • Rusijos Valstybės Dūma atskirai priėmė naujas paskatas Rusijos kariuomenėje kovojantiems užsieniečiams gauti Rusijos pilietybę ir tikriausiai atitinkamai padidins verbavimą užsienyje;
  • V.Putino apeliacijos į nacionalizmą gali paskatinti nedidelį savanorių verbavimo padidėjimą iš Rusijos ir okupuotų Donecko ir Luhansko dalių;
  • Vietiniai Rusijos administratoriai ir toliau bandys formuoti savanorių dalinius, tačiau, jų poveikis mažės;
  • Rusijos pajėgos ir privati karinė kompanija „Wagner“ taip pat tiesiogiai verbuoja savanorius iš Rusijos kalėjimų;
  • Ukrainos pajėgos toliau trikdė Rusijos pastangas atkurti antžemines ryšių linijas (GLOC) per Dniepro upę Chersono srityje;
  • Rusijos pajėgos tikriausiai taikosi į Ukrainos hidrotechninę infrastruktūrą Charkivo ir Luhansko srityse, siekdamos kelti grėsmę Ukrainos pozicijoms prie Doneco upės.

Generalinis štabas: Rusijos pajėgos bandė smogti Slovjansko šiluminei elektrinei

07:31

Rusijos pajėgos smogė Mykolajivkos miestui, bandydamos smogti Slovjansko šiluminei elektrinei, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pažymima, kad dėl Rusijos kariuomenės apšaudymo per šią dieną buvo pažeista daugiau kaip 50 gyvenamųjų vietovių infrastruktūra.

„Smūgiais į Mykolajivkos miestą priešas bandė smogti Slovjansko šiluminei elektrinei“, – rašoma pranešime.

Generalinio štabo duomenimis, nuo praėjusios dienos okupantai įvykdė aštuonis raketinius ir 35 oro smūgius bei daugiau kaip 120 raketų atakų prieš Ukrainos teritorijoje esančius objektus.

 

E.Macronas Rusijos invaziją į Ukrainą vadina grįžimu prie imperializmo

07:14

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį Jungtinėms Tautoms pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą primena imperializmo epochą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emanuelis Macronas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Emanuelis Macronas

„Tai, ką matome nuo vasario 24 dienos, yra grįžimas į imperializmo ir kolonijų amžių. Prancūzija su tuo nesutinka ir atkakliai sieks taikos“, – sakė jis JT Generalinei Asamblėjai.

„Kas dabar yra hegemonas, jei ne Rusija?“ – klausė jis.

Plačiau skaitykite čia.

Žmogaus teisių komisaras: išlaisvintame Iziume gali būti dar daugiau vietų su masinėmis aukų kapavietėmis

06:14

Gali būti, kad išlaisvintame Iziume yra daug daugiau vietų su masinėmis aukų kapavietėmis, informacinio teletilto eteryje sakė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.

„Esu tikras, kad tai ne visi kapai. Kiek žinau, šiuo metu artėjame prie 200 ekshumuotų palaikų skaičiaus, jie yra tik vienoje kapavietėje, ankstesnis skaičius buvo apie 450. Iš viso Iziume yra 7 kapinės“, - sakė D.Lubinecas.

Jis sakė, kad, pasak vietos gyventojų, okupantai kankintų ir mirusių žmonių kūnus atiduodavo jų giminaičiams, reikalaudami juos palaidoti skirtingose vietose.

„Kai buvau Iziume, kalbėjausi su vietos gyventojais, kurie buvo mieste okupacijos metu. Jie pasakojo, kad daug žmonių žuvo nuo Rusijos aviacijos bombų, apšaudymų, kurie buvo kankinami Iziume. Jie atidavė juos savo giminaičiams ir liepė palaidoti skirtingose vietose. Iziume yra 7 tokios vietos. Šį darbą pradėjome tik vienose kapinėse. Todėl esu įsitikinęs, kad bus naujų atradimų, ir jie bus ne mažiau tragiški ir siaubingi", - pabrėžė D.Lubinecas.

Jis teigė, kad šiuo metu fiksuojami visi okupantų nusikaltimai, kad Rusijos kariškiai būtų nubausti.

„Dabar teisėtai išvežamas kiekvienas kūnas, kiekvienas mūsų pilietis, ir mūsų teisėsaugininkai dirba su kiekvienu iš jų. Yra šimtai nacionalinės policijos atstovų, atskira prokuratūros komanda, atskiri Generalinės prokuratūros atstovai. Kiek žinau, mums padeda užsienio specialistai. Mums labai svarbu, kad kiekvienas Rusijos kariškių padaryto nusikaltimo faktas būtų užfiksuotas, būtų aišku, kad jis yra įrodytas, ir tada jis taptų Tarptautinio baudžiamojo tribunolo dalimi“, - pabrėžė D.Lubinecas.

V.Zelenskis dėkoja Vakarams, smerkiantiems „referendumus“ Rusijos okupuotose teritorijose

06:09

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį padėkojo Vakarų sąjungininkams, pasmerkusiems okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Dėkoju visiems Ukrainos draugams ir partneriams už tai, kad masiškai ir griežtai pasmerkė Rusijos ketinimus surengti dar daugiau pseudoreferendumų“, – sakė jis savo kasdieniame kreipimesi.

Plačiau skaitykite čia.

Raketomis apšaudytas Charkivas: žmonės įstrigę pastatuose

05:57

Charkivo meras Ihoris Terechovas pranešė apie Rusijos raketos smūgį miesto Cholodnohorskio rajone.

Pasak I.Terechovo, informacija apie nukentėjusiuosius tikslinama, tačiau pridūrė, kad vienu adresu žmonės yra įstrigę po raketų atakos, gelbėtojai daro viską, kad juos išgelbėtų.

 

V.Zelenskis: Ukraina turi iniciatyvą fronto linijoje

05:50

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina turi iniciatyvą fronto linijoje.

„Padėtis fronto linijoje aiškiai rodo, kad iniciatyva priklauso Ukrainai. Mūsų gynėjai labai tiksliai ir drąsiai sprendžia vadovybės jiems iškeltas užduotis“, – vakariniame kreipimesi pabrėžė V.Zelenskis.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis
Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

„Šiandien norėčiau ypatingai paminėti 81-ąją atskirąją oro desantininkų brigadą už drąsą išvaduojant Donecko srities gyvenvietes, taip pat 93-iąją atskirąją mechanizuotąją brigadą už didvyrišką Bachmuto ir Solidaro gynybą. Ačiū. Ačiū visiems mūsų didvyriams“, – sakė prezidentas.

 

R.Kadyrovas paskelbė apie „atpildo planą“ Ukrainai

05:48

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas paskelbė pereinantis prie „naujos „specialiosios karinės operacijos“ taktikos Ukrainoje“. Apie tai jis rašė antradienį savo „Telegram“ kanale.
 
„Priešininkas netrukus susidurs su sunkiausiomis naujojo atpildo plano pasekmėmis. Visi mūsų ankstesni veiksmai dabar jiems atrodys kaip vaikiškos išdaigos“, – sakė R.Kadyrovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas


 
Kartu jis teigė, kad „visas detales aptarė su Čečėnijos Respublikos operatyvinio štabo vadovu SVO vadovybei Magomedu Daudovu“.
 
Tuo pačiu metu prie publikacijos „Telegram“ kanale Čečėnijos vadovas pridėjo vaizdo įrašą, kuriame jis ir M.Daudovas žiūri į planą ar žemėlapį.

„Laimės tik tie, kurie šią žinią traktuos kaip blogą ženklą sau ir padarys apgalvotas išvadas dėl išsigelbėjimo. Ruoškitės ir atidžiai stebėkite“, – pridūrė jis.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius