Britų ekspertas: mūšiai aplink Bachmutą yra absoliučiai žiaurūs

Pentagonas pateikė du didelius užsakymus išplėsti 155 mm artilerijos sviedinių gamybą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, pranešė „Reuters“.

Pasak naujienų agentūros, pirmoji sutartis buvo įslaptinta ir pasirašyta su „General Dynamics Ordnance and Tactical Systems Inc.“, o antroji, kurios vertė – 391 mln. dolerių, pasirašyta su „IMT Defense Corp.“.

Pažymima, kad lapkričio pabaigoje buvo sudarytas susitarimas dėl naujos sviedinių komponentų ir jų korpusų gamybos linijos sukūrimo.

Rašoma, kad pastaraisiais mėnesiais JAV bando didinti savo šaudmenų gamybos pajėgumus. Kariuomenė paspartino ginklų įsigijimo procesą, o tai turėjo teigiamos įtakos sutarčių vykdymui.

Be to, į rugsėjo mėn. rezoliuciją dėl JAV gynybos biudžetų pakeitimo buvo įtraukta daugiau nei pusė milijardo dolerių, skirtų investicijoms į šaudmenų gamybos įmones.

Saugumo ir gynybos analitikas profesorius Michaelas Clarke'as leidiniui „Sky News“ sakė, kad mūšyje aplink Bachmutą „prasideda tam tikras judėjimas“.

„Rusai bandė užimti Bachmutą ir iš rytų, ir iš šiaurės, bet dabar jie apėjo pietus ir jiems gali pavykti“, – sakė profesorius M.Clarke'as.

Ukrainos kariai Bachmute ir jo regione

+4

„Sakau rusai, kalbu apie „Wagner“ samdinių grupę, kuri pasiryžusi užimti Bachmutą, nors jis neturi didelės strateginės vertės.

Tačiau jie turi šią teritoriją pietuose, jie tikriausiai yra tik už keturių ar penkių kilometrų. Tačiau visa tai labai atvira vietovė, ir jiems teks pulti per labai atvirą vietovę.

Ukrainiečiai dieną ir naktį juos apšaudo artilerija, tiek, kad Pentagonas net nerimauja, jog ukrainiečiai, gindami Bachmutą, sunaudoja per daug artilerijos sviedinių.

Mūšiai aplink šią vietovę yra absoliučiai žiaurūs“, – kalbėjo jis.

Dėl Rusijos pajėgų apšaudymo Charkivo rajone yra sužeistų civilių gyventojų, kai kurias priešo raketas numušė priešlėktuvinės gynybos pajėgos.

„Nuo rusų okupantų ugnies nukentėjo privatus namas Charkivo rajone, kilo gaisras. Deja, yra sužeistas žmogus“, – „Telegram“ pranešė Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olehas Synjehubovas.

Jis pridūrė, kad įvykio vietoje dirba visos atitinkamos tarnybos.

Vėliau O.Synjehubovas sakė, kad kai kurias Rusijos raketas numušė oro gynybos pajėgos.

Taip pat tapo žinoma apie dar tris sužeistus piliečius: vyrą ir dvi moteris. Pasak jo, įvykio vietoje dirba greitosios medicinos pagalbos komandos.

Ryšiai palei visą Luhansko srities fronto liniją šiuo metu yra labai prasti, nes rusų okupantai bijo vietos partizanų, per informacinį teletiltą pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Pasak jo, okupantai į Kreminnos ir Svatovės kryptis sutraukė tūkstančius mobilizuotų rezervistų.

Ten taip pat dislokuoti „Wagner“ grupės samdiniai, „kadyrovcai“, kariai iš Chersono ir daug technikos. Pasak S.Haidajaus, rusai bando sudaryti grupuotę kontrpuolimui prie Kupjansko.

Be to, į Starobelską sunkvežimiais atgabenama labai daug statybinių medžiagų gynybiniams statiniams. Rusijos kariuomenė tikisi, kad mobilizuotieji susilpnins Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, o po to Ukrainos kariuomenę atakuos geriausiai apmokyti Rusijos daliniai. 

S.Haidajus pridūrė, kad rusų užpuolikai turi didelių problemų su savo įranga.

„Priekyje – šviežiai mobilizuoti ir nuteistieji, kurių negaila, jie neskaičiuojami. Jų tikslas – pereiti į puolimą ir nustatyti mūsų kariuomenės šaudymo pozicijas, o tada jas šturmuoja profesionalesni daliniai“, – pridūrė jis.

Per parą Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos artilerijos koncentracijos zonai ir amunicijos sandėliui, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Ukrainos gynybos pajėgų raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai šią dieną smogė penkiems kontrolės punktams, aštuonioms personalo koncentracijos vietoms, artilerijos koncentracijos vietai ir priešo amunicijos sandėliui“, – rašoma štabo pranešime.

Taip pat pažymima, kad rusai rengia raketų ir oro smūgius bei apšaudo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas ir gyvenvietes palei sąlyčio liniją.

„Per dieną priešas surengė du raketinius ir tris oro smūgius, taip pat daugiau kaip 20 kartų apšaudė mūsų karių pozicijas ir gyvenvietes palei kontakto liniją“, – sakoma pranešime.

Generalinis štabas pažymi, kad vėl nukentėjo Kupjansko, Zološevo ir Očakovo miestų civilinės infrastruktūros objektai. Be to, kyla grėsmė, kad priešiškos raketos gali smogti energetikos sistemos objektams ir ypatingos svarbos infrastruktūrai visoje Ukrainos teritorijoje.

Generalinis štabas taip pat praneša, kad Kupjansko kryptimi priešas gina ir apšaudo kelias Charkivo ir Luhansko sričių gyvenvietes.

„Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis priešas sutelkia pagrindines pastangas puolamiesiems veiksmams vykdyti. Trisdešimties gyvenviečių teritorijos buvo apšaudomos iš tankų, minosvaidžių, pabūklų ir raketinės artilerijos“, – pranešė Generalinis štabas.

Pranešime teigiama, kad Novopavlovsko kryptimi priešas ginasi ir pradėjo artilerijos ir minosvaidžių atakas prieš Ukrainos pajėgų pozicijas netoli kai kurių gyvenviečių Donecko srityje.

Zaporižios kryptimi taip pat buvo apšaudytos 22 gyvenvietės, okupantai taip pat panaudojo aviaciją ir smogė į Mažojo Ščerbakovo ir Stepnojės vietoves.

„Chersono kryptimi priešas vykdo gynybinius veiksmus. Tankais ir artilerija apšaudė 17 gyvenviečių teritorijas“, – praneša Generalinis štabas.

Slovakija planuoja gaminti amuniciją ir perkelti ją į Ukrainą.

Apie tai pranešė Slovakijos užsienio reikalų ministras Rastislavas Kačeras, skelbia „Unian“.

„Ukrainos techninės priežiūros centras yra vienas iš prioritetų. Padarysime viską, kad jis kuo greičiau pradėtų veikti. Tačiau mes taip pat kalbame apie tai, kaip paleisti savo gamybos įrenginius ir gaminti reikiamo kalibro šaudmenis – 120 mm, 155 mm. Mes turime šiuos pajėgumus ir jų paleidimas yra mūsų svarbiausias prioritetas“, – pabrėžė ministras.

Trečiadienį Slovakijos vyriausybė patvirtino naują karinės pagalbos Ukrainai paketą.

„Mes ir toliau praktiškai remsime jūsų kovą. Vakar mūsų vyriausybė patvirtino naują pagalbos gynybai paketą. Tai yra amunicija, didelio kalibro, taip pat kovotojams, šilti drabužiai, kita įranga“, – sakė Slovakijos užsienio reikalų ministras Rastislavas Kačeris per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba Kyjive.

Kare Ukrainoje žuvo Švedijos pilietis, padėjęs evakuoti sužeistus kariškius.

Apie tai pranešė Švedijos televizijos kanalas SVT. Užsienio reikalų ministerijos žurnalistams buvo patvirtinta 20 metų Švedijos gyventojo mirtis. Jis kare dalyvavo kaip savanoris, priklausantis savanorių paramedikų organizacijai „Hospitallers“.

Pasak televizijos kanalo, vyras žuvo susidūręs su kovine mašina, kai netoli Bachmuto evakavo sužeistąjį. 

Leidinys taip pat pranešė, kad vasarą Ukrainoje žuvo dar vienas Švedijos pilietis. Anksčiau 30-metis vyras nutraukė tarnybą Švedijos ginkluotosiose pajėgose, kad galėtų vykti į karą.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pranešė, kad amerikiečių moterų krepšinio žvaigždė Brittney Griner buvo išlaisvinta iš Rusijos kalėjimo per apsikeitimą kaliniais ir „keliauja namo“. Ji iškeista į rusų prekeivį ginklais Viktorą Butą, kuris kalėjo JAV.

„Scanpix“ nuotr./Brittney Griner ir Viktoras Butas

Baltieji rūmai tvirtino, kad šis apsikeitimas kaliniais, per kurį buvo paleistas „Mirties pirkliu“ vadinamas Rusijos ginklų prekeivis, nepakeis JAV „įsipareigojimo Ukrainos žmonėms“.

Jis pridūrė, kad JAV „nepadarė jokių kitų nuolaidų, kad užtikrintų B.Griner paleidimą“.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, jog tai, kada pasibaigs karinis konfliktas Ukrainoje, priklauso nuo ukrainiečių prezidento, ir vėl pasiūlė sąlygas, kurias Kyjivas ne kartą yra atmetęs.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „[Ukrainos prezidentas Volodymyras] Zelenskis žino, kada jis gali pasibaigti. Jam panorėjus, jis gali pasibaigti rytoj.“

„Scanpix“/ZUMAPRESS/AP nuotr./Volodymyras Zelenskis, Vladimiras Putinas

Kremliaus sako, kad Ukraina privalo sutikti su Rusijos sąlygomis, jei nori, kad jau dešimtą mėnesį besitęsiančios kovos pasibaigtų. Maskva reikalauja, kad Kyjivas Krymą – Ukrainos pusiasalį, kurį Rusija 2014 metais neteisėtai aneksavo – pripažintų Rusijos dalimi ir sutiktų perduoti Maskvai kitas Ukrainoje užimtas teritorijas.

V.Zelenskis ir kiti ukrainiečių pareigūnai ne kartą yra atmetę šias sąlygas ir sakę, kad karas pasibaigs, kai okupuotos teritorijos bus atkovotos arba Rusijos pajėgos iš jų pasitrauks.

Per konferencinį pokalbį su žurnalistais D.Peskovas pareiškė, kad Maskva nesiekia užgrobti naujų teritorijų, bet mėgins atgauti Ukrainos sritis, iš kurių pasitraukė praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai po skubiai surengtų referendumų, kurių ir Ukraina, ir Vakarai nepripažįsta ir vadina neteisėtais, įtraukė jas į Rusijos sudėtį.

Plačiau skaitykite čia.

Vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti per Donecko srities Torecko miesto apšaudymą, pranešė Donecko srities karinės administracijos pirmininkas Pavlo Kyrylenka „Telegram“ kanale. Jo teigimu, sviediniai pataikė į privatų sektorių – sugriauta ir apgadinta mažiausiai 12 namų.

„Rusai ir vėl ciniškai apšaudo civilius gyventojus, tęsdami savo teroro taktiką“, – pažymėjo jis.

Jis paragino žmones evakuotis, nes tie, kurie lieka Donecko srityje, kelia sau mirtiną pavojų.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto vadovas generolas Markas Milley pareiškė, kad per 10 mėnesių besitęsiantį Rusijos karą su Ukraina diktatorius Vladimiras Putinas patyrė nesėkmę visuose frontuose.

Kalbėdamas „Wall Street Journal“ renginyje M.Milley priminė, kad Ukrainos gynėjai atrėmė Kyjivo puolimą, o paskui daugiau nei gerai laikėsi mūšiuose rytinėje šalies dalyje, kontrataka Charkive atmušė rusus ir išstūmė juos iš Chersono. 

Generolas atkreipia dėmesį į tai, kad šiomis aplinkybėmis Rusija rengia išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą. Jis tai vadina bandymu „palaužti stuburą, palaužti Ukrainos žmonių valią“, tačiau pabrėžia, kad ir tai nepavyko. 

Lukas Balandis / BNS nuotr./Markas Milley

„Ukrainos kariuomenės karinės operacijos nepriklauso nuo šios energetikos infrastruktūros... Pamatysite, kad tai nelaužo stuburo, bet didina Ukrainos žmonių atsparumą ir pasipriešinimą“, – pabrėžė M.Milley.

Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija vis dar yra okupavusi dalį Ukrainos teritorijos, ir pažymėjo, kad aktyvūs fronto veiksmai galimi ir žiemos metu.

„Dar laukia daug kovos. Tačiau šiuo metu padėtis tokia, kad linijos stabilizuojasi, o prasidėjus žiemai dėl šalčio darbai šiek tiek sulėtės. Tuomet atsiras galimybė surengti puolimą, abiejų pusių veiksmus žiemos viduryje – dėl oro sąlygų ir vietovės. Taigi pamatysime, kas nutiks,“ – pažymėjo jis.

Atsižvelgdama į nuostolius kare su Ukraina, Rusija ruošiasi būsimam savo kariuomenės pralaimėjimui, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, skelbia „Unian“. 

A.Jusovas taip pat informavo, kad mobilizacija Rusijoje nesustojo ir yra požymių, kad rengiamos naujos, galingesnės bangos, formos, metodai, apskaitos sistemos.

„Jau kalbame apie septyniolikmečius okupuotose Ukrainos teritorijose, kuriems neleidžiama išvengti mobilizacijos išvykstant į užsienį. Šis karas paveiks visus Rusijos gyventojus, jie turi suprasti, kad jo neįmanoma išvengti nenuverčiant režimo ir nepasitraukiant iš okupuotų teritorijų“, – sakė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas.

Per pastarąją parą per Rusijos bombardavimą Ukrainoje žuvo mažiausiai 15 žmonių, pranešė šalies valdžios institucijos.

Žinoma, kad Krasnohorivkoje, Ivanivkoje ir Bachmute žuvo trys civiliai gyventojai, o dar 15 žmonių esą buvo sužeisti.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, Donecko srityje esančiame Kurachovos mieste žuvo 10 žmonių.

Pietinėje Chersono srityje žuvo du žmonės, pranešė srities gubernatorius Jaroslavas Januševičius.

Jis pridūrė, kad vienas žmogus buvo sužeistas, o civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji pastatai buvo apgadinti per mažiausiai 30 sprogimų.

Zaporižioje pranešta, kad per iki 40 smūgių pakartotinai bombarduojamame regione buvo sužeistas vienas žmogus.

Taip pat pranešta apie smūgius Mykolajive, Kupjanske ir Sumuose.

Europos Sąjungos šalys dar 2 mlrd. eurų papildys fondą, iš kurio buvo mokama už karinę paramą Ukrainai, „Reuters“ sakė du diplomatai, skelbia „Sky News“.

Pirmadienį Briuselyje vyksiančiame susitikime bloko užsienio reikalų ministrai nuspręs papildyti Europos taikos fondą (EPF), pridūrė diplomatai.

ES valstybės pasinaudojo šiuo fondu, kad nupirktų Kyjivui ginklų ir karinės įrangos, tačiau beveik devynis mėnesius Ukrainoje vykstantis karas jį iš esmės išeikvojo.

Lapkritį ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paragino valstybes nares fondą papildyti iki metų pabaigos.

Jis teigė, kad ES ir jos valstybės narės iki šiol suteikė Ukrainai ginklų ir karinės įrangos už 5,7 mlrd. eurų.

Rusijos okupuotame Berdianske, Zaporižios srityje, ketvirtadienį įvyko daugiau kaip 10 sprogimų.

Tai pranešė Berdiansko miesto karinės administracijos vadovė Viktorija Halycina.

„Okupuotoje Berdiansko oro bazėje įvyko trys galingi sprogimai, po kurių sekė dar 15 mažesnio stiprumo sprogimų. Dėl to kilo didelio masto gaisras“, – teigė ji.

V.Halycina sakė, kad į įvykio vietą atvyko beveik visi mieste esantys greitosios pagalbos automobiliai ir ugniagesių mašinos.

Kol kas nėra šios informacijos patvirtinimo iš kitų šaltinių.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos žengia į priekį Svatovės-Kreminnos kryptimi, todėl netrukus gali būti pranešta gerų naujienų sulauksime ir iš Luhansko srities.

Tai savo telegram kanale pranešė Luhansko srities karinės ir civilinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

„Pamažu judame į priekį (Svatovės-Kreminnos kryptimi – red. past.). Tačiau rusams pavyko pritraukti didžiulį kiekį technikos ir personalo: mobilizuotų, šauktinių, kadyrovcų, reguliariosios kariuomenės karių ir šiek tiek desantininkų, perkeltų iš Chersono krypties. 

Todėl judėti į priekį labai sunku. Neturėtume tikėtis greitos operacijos. Tačiau esu tikras, kad artimiausiu metu Generalinis štabas mums praneš gerų naujienų“, – rašo jis. 

Ketvirtadienį Rusijos prezidento  Vladimiro Putino apdovanoti kariai tarnavo daliniuose, kurie buvo Bučos, Charkovo ir Chersono srityse. V.Putino apdovanoti daliniai patyrė didelių nuostolių mūšiuose ir atsitraukimo metu, praneša Rusijos opozicinis portalas agents.media.

Civilių gyventojų žudynės Bučoje

+5

Apdovanojimų ceremonijos metu majoras Borisas Dudko buvo pristatytas kaip 76-osios gvardijos oro desanto divizijos 124-ojo atskirojo tankų bataliono vado pavaduotojas. Balandžio mėnesį šio bataliono iš Pskovo nariai buvo įtraukti į sąrašą asmenų, kuriuos Ukrainos valdžia kaltina civilių gyventojų žudymu Bučoje. „Amnesty International“ taip pat rašė apie šio padalinio dalyvavimą žiaurumuose.

Rusijos karas Ukrainoje ištuštino Europos Sąjungos ginklų atsargas ir parodė, kad jai trūksta „kritinių“ pajėgumų apsisaugoti nuo grėsmės pasienyje, ketvirtadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas.

„Šis karas prieš Ukrainą daugeliui iš mūsų tapo žiauriu prabudimu, – gynybos konferencijoje Briuselyje sakė Josepas Borrellis. – (...) Suprantame, kad mūsų karinės atsargos sparčiai senka dėl ilgus metus trukusių nepakankamų investicijų.“

„AFP“/„Scanpix“/ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellas

Nuo invazijos pradžios vasario mėnesį Europos sąjungininkai yra skyrę milijardų dolerių vertės ginklų, kad padėtų Kyjivui gintis nuo Kremliaus pajėgų.

Plataus masto Maskvos puolimas prieš savo kaimynę nukreipė dėmesį į pačios ES gynybos stiprumą, kuris, pasibaigus Šaltajam karui, ilgus metus kentėjo nuo nepakankamo finansavimo.

„Suprantame, kad mums trūksta kritinių gynybos pajėgumų. Mums trūksta pajėgumų, kurių mums reikia, kad galėtume apsisaugoti nuo didesnių grėsmių, – teigė J.Borrellis. – (...) Mes susiduriame su grėsmėmis, realiomis grėsmėmis visai šalia, ir tikėtina, kad jos didės.“

2014 metais Maskvai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį ir sukėlus konfliktą Rytų Ukrainoje, ES valstybės narės padidino savo karines išlaidas.

Tačiau J.Borrellis primygtinai teigė, kad 27 bloko narės turi toliau didinti išlaidas, stiprinti bendrus viešuosius pirkimus ir investicijas į technologijas, kad kompensuotų trūkumus.

„Man pasirinkimas akivaizdus. Turime labiau bendradarbiauti, Europos kariuomenės turi labiau bendradarbiauti tarpusavyje, – sakė jis. – Turime ir toliau remti Ukrainą. Turime toliau tenkinti dabartinius poreikius ir pradėti ruoštis ateičiai.“

Prancūzija jau seniai ragina stiprinti Europos gynybos pajėgumus ir geriau integruoti jos ginkluotąsias pajėgas.

Tačiau ES valstybės tebėra labai priklausomos nuo Jungtinių Valstijų, kurios užtikrina žemyno saugumą NATO karinio aljanso rėmuose.

Nuo Maskvos invazijos vasario mėnesį Vašingtonas į Europą yra pasiuntęs dešimtis tūkstančių karių, kad nuramintų savo sąjungininkus, o NATO yra padidinusi dislokavimą savo rytiniame flange.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pažadėjo ir toliau atakuoti Ukrainos energetikos sistemas, nepaisydamas pasaulinės kritikos dėl smūgių, dėl kurių žiemos akivaizdoje milijonai žmonių liko be šildymo, elektros ir vandens.

„Yra daug triukšmo apie mūsų smūgius kaimyninės šalies energetikos infrastruktūrai. Taip, mes tai darome. Bet kas tai pradėjo?“ – kalbėjo V.Putinas per apdovanojimų ceremoniją Kremliuje ir pridūrė, kad kritika „nesutrukdys mūsų kovinėms užduotims“.

Po kelis mėnesius trukusių sistemingų Rusijos oro smūgių energetikos infrastruktūrai sugadinta beveik pusė Ukrainos energetikos sistemos, o pirmadienį buvo įvykdyti nauji Maskvos išpuoliai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad jo šalies kariuomenė numušė didžiąją dalį Rusijos raketų, anksčiau tą pačią dieną paleistų į svarbiausius infrastruktūros objektus. Tačiau smūgiai vis tiek padarė žalos.

Ant Monrealyje trečiadienį prasidėjusio svarbaus Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo dėl biologinės įvairovės šešėlį metė karas Ukrainoje, Vakarų šalims pasmerkus Rusijos invazijos sukeltą aplinkos niokojimą. 

Europos Sąjunga ir Naujoji Zelandija, kurios kalbėjo kitų šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, vardu, pasisakė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą „ekocidu“ ir delfinų populiacijos naikinimu. 

Rusija atšovė, kad šis forumas netinkama vieta apie tai diskutuoti, ir apkaltino savo kritikus bandymu sužlugdyti naują pasaulinį susitarimą dėl gamtos išsaugojimo. 

„Karas sukelia taršą ir ilgalaikį aplinkos blogėjimą, naikina saugomas teritorijas ir natūralias buveines“, – susitikime, žinomame kaip COP15, sakė ES atstovas Ladislavas Miko.

„Vykstantis karas blokuoja labai reikalingus gamtos apsaugos ir atkūrimo veiksmus“, – pridūrė jis. 

„Šiame forume negalima nepastebėti plataus masto aplinkos niokojimo ir tarpvalstybinės žalos, kurią sukėlė Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą“, – pridūrė Naujosios Zelandijos atstovė Rosemary Paterson, kalbėdama JUSCANZ grupės, kuriai priklauso Japonija, Australija ir Jungtinės Valstijos, vardu.

„Mes ryžtingai atmetame mums metamus kaltinimus, nes jie nepatenka į šios šalių konferencijos dėl biologinės įvairovės temų sritį“, – sureagavo Rusijos delegatas Denisas Rebrikovas. 

Jis pridūrė, kad pastarojo meto konfliktai, pavyzdžiui, Irake, Libijoje, Afganistane ir Sirijoje, nebuvo paliesti aukščiausiojo lygio susitikimuose aplinkosaugos klausimais, nors buvo padaryta žala ekosistemoms.

„Sunku išvengti įspūdžio, kad šios šalys bando sąmoningai sabotuoti pasaulinės biologinės įvairovės sistemos priėmimą“, – pridūrė D.Rebrikovas.

Anksčiau tą pačią dieną prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad Juodojoje jūroje į krantą išmesta dešimtys tūkstančių negyvų delfinų, ir apkaltino Rusiją „ekocidu“. Ukrainos mokslininkai dėl nelaimės kaltino Rusijos karo laivų naudojamus karinius sonarus.

Gruodžio 7–19 dienomis Kanadoje susirinkę delegatai iš viso pasaulio bandys priimti sprendimą dėl naujo susitarimo dėl gamtos – 10 metų trukmės programos, kuria siekiama išsaugoti planetos miškus, vandenynus ir rūšis, kol dar nevėlu.

Į projekto tikslus įtrauktas kertinis įsipareigojimas iki 2030 metų apsaugoti 30 proc. pasaulio sausumos ir jūrų, panaikinti žalingas žvejybos ir žemės ūkio subsidijas, kovoti su invazinėmis rūšimis ir mažinti pesticidų naudojimą.

Zaporižios AE užėmę rusai ten atsivežė kelias „Grad“ raketines salvines ugnies sistemas, kurios gali rodyti provokacijų rengimą.

„Vakar rašistai į užgrobtos Zaporožės atominės elektrinės teritoriją atvežė keletą raketų paleidimo „Grad“.

Šį ginklą įsibrovėliai pastatė prie 6-ojo energetinio bloko, prie pat stoties panaudoto branduolinio kuro sausosios saugyklos teritorijos, kur anksčiau slaptai buvo pastatę kai kuriuos „gynybinius statinius“, pažeisdami visas branduolinės energetikos organizavimo sąlygas

Labiausiai tikėtina rengiama provokacija – priešingo Dniepro kranto, ypač Nikopolio ir Marganeco tiltų, apšaudymas šiais „Grad“ įrenginiais tiesiai iš ZAE aikštelės, naudojant jėgainių blokų ir panaudoto branduolinio kuro saugyklos „dangą“, – teigiama pranešime. 

Bendrovė informavo TATENA apie papildomą „Grad“ MLRS patalpinimą tiesiogiai ZAE aikštelėje.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad yra pažeidžiamas dėl Ukrainos atakų okupuotame Krymo pusiasalyje po to, kai Rusijos kariuomenė numušė droną netoli didžiausio Sevastopolio miesto.

„Rizikos tikrai yra, nes Ukrainos pusė tęsia teroristinių išpuolių organizavimo politiką. Tačiau, kita vertus, gaunama informacija rodo, kad imamasi veiksmingų atsakomųjų priemonių“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Anksčiau ketvirtadienį Rusija pranešė, kad numušė droną virš Juodosios jūros netoli Sevastopolio, kuris yra didžiausias Krymo pusiasalio miestas ir kuriame yra pagrindinė Rusijos karinio jūrų laivyno bazė.

„Kaip įprasta, mūsų kariuomenė gerai atliko savo darbą“, – sakė Maskvos primestas Sevastopolio administracinio regiono gubernatorius Michailas Razvožajevas.

2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį po vadinamojo referendumo, kurio nei Kyjivas, nei Vakarai niekada nepripažino.

Vasario 24-ąją Rusijos kariuomenė Krymą panaudojo kaip vieną iš placdarmų savo karinei intervencijai į Ukrainą, bet taip pat jį reguliariai atakuoja bepiločiai orlaiviai.

Praėjusį mėnesį Rusijos Juodosios jūros laivynas Sevastopolyje tapo „masinės“ dronų atakos, dėl kurios Maskva apkaltino Ukrainą, taikiniu.

Anksčiau Rusijos gilumoje įvyko virtinė atakų, įskaitant sprogimą Engelso aerodrome, strateginių bombonešių karinėje bazėje, už kurį Ukraina neprisiėmė atsakomybės.

Pirmadienį Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Ukraina „sovietų gamybos dronais bandė smogti“ Djagilevo aerodromui centrinėje Riazanės srityje.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas pirmadienį pašiepė rusus dėl incidento Engelse, tačiau Kyjivas neprisiėmė atsakomybės nė už vieną incidentą.

„Žemė yra apvali – tai Galilėjaus atradimas. Kremliuje astronomija nebuvo studijuojama, pirmenybę teikiant dvaro astrologams. Jei ji būtų buvusi [studijuojama], jie būtų žinoję: jei kas nors paleidžiama į kitų šalių oro erdvę, anksčiau ar vėliau nežinomi skraidantys objektai sugrįš į paleidimo vietą“, – tviteryje parašė M.Podoliakas.

Atskirai Rusijos saugumo tarnyba (FSB) suėmė du asmenis, kaltinamus šnipinėjimu Ukrainai Kryme, ir apkaltino juos „išdavyste“, ketvirtadienį pranešė agentūros spaudos tarnyba.

FSB „sustabdė dviejų Rusijos piliečių, įtariamų išdavyste šnipinėjant Ukrainos saugumo tarnybos interesais, neteisėtą veiklą“, sakoma tarnybos pareiškime.

Vienas iš sulaikytųjų yra „Ukrainos nacionalistinės ideologijos šalininkas ir 2016 metais jis buvo užverbuotas Ukrainos slaptųjų tarnybų“, sakoma pareiškime.

Jis įtariamas „perdavęs užsienio saugumo agentūrai duomenų apie Rusijos gynybos ministerijos objektų buvimo vietą, kurie galėjo būti panaudoti prieš Rusijos saugumą“.

Leidinio „Politico“ paskelbto 28 įtakingiausių žmonių Europoje sąrašo pirmąją vietą užima Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, o Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui teko „metų nevykėlio“ titulas.

„Tik pažiūrėkite, kaip Europos lyderiai laksto į Kyjivą nusifotografuoti su rimtu 44 metų vyriškiu jau kultiniais chaki spalvos marškinėliais. Stodami greta jo, politikai trokšta būti pastebėti. Zelenskis įtikino likusią Europos dalį, kad jos ateitis susijusi su Ukraina, [o] tuo mažai kas tikėjo iki Rusijos invazijos vasario mėnesį“, – rašė portalas.

Tarp 28 į sąrašą patekusių politikų yra Italijos premjerė Giorgia Meloni, Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas, Suomijos premjerė Sanna Marin. 

Nebuvo pamirštas ir V.Putinas, bet jam teko „metų nevykėlio“ apibūdinimas. Kaip pažymi „Politico“, jo svajonė apie „didžią Rusiją“ vargu ar išsipildys.

Leidiniui įrašytoje savo kalboje V.Zelenskis padėkojo Ukrainos žmonėms, kovojantiems už savo laisvę, ir „visiems draugams Europoje, padedantiems mums palaikyti stabilumą“.

„Tikiu, kad ukrainiečiai bus patys įtakingiausi ir kitais metais, bet jau taikos metu“, – sakė jis.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) ketvirtadienį pranešė per pastarąsias dvi savaites aplankęs ukrainiečių ir rusų karo belaisvius, perdavęs atsargų ir naujienų šeimoms. 

„Praėjusią savaitę TRKK surengė vieną dviejų dienų vizitą pas ukrainiečių karo belaisvius, dar vieną surengs šią savaitę. Per tą patį laikotarpį taip pat buvo aplankyti Rusijos karo belaisviai, o iki mėnesio pabaigos planuojama surengti daugiau vizitų“, – sakoma pranešime, kuriame priduriama, kad šie vizitai leido grupei „patikrinti belaisvių būklę ir gydymą bei pasidalyti taip lauktomis naujienomis su jų šeimomis“.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pasmerkė „palaidas kalbas“ apie branduolinius ginklus, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui užsiminus apie didėjančią branduolinio karo riziką.

V. Putinas, kuris anksčiau yra užsiminęs apie nedidelių „taktinių“ branduolinių ginklų panaudojimą kare Ukrainoje, trečiadienį per susitikimą Kremliuje pareiškė, kad „tokia grėsmė didėja“, tačiau apie Rusijos politiką kalbėjo aptakiai.

„Rusija jokiomis aplinkybėmis nenaudos jų pirmoji“, – sakė V.Putinas.

Tačiau jeigu ji „jokiomis aplinkybėmis nepanaudos pirmoji, reiškia, kad nepanaudos [jų] ir antroji, nes galimybės panaudoti [branduolinius ginklus] branduolinio smūgio mūsų teritorijai atveju bus labai ribotos“, aiškino V. Putinas.

JAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as, paklaustas apie V. Putino pastabas, tiesiogiai neatsakė, bet pareiškė: „Manome, kad bet kokios palaidos kalbos apie branduolinius ginklus yra visiškai neatsakingos.“

N.Price'as sakė, kad nuo pat Šaltojo karo laikų branduolinės galios visame pasaulyje, įskaitant Kiniją, Indiją, JAV ir pačią Rusiją, aiškiai nurodė, kad „branduolinio karo... niekada negalima kariauti ir niekada negalima laimėti“.

„Manome, kad bet kokia kita retorika – nesvarbu, ar tai būtų žvanginimas branduoliniais ginklais, ar net taktinių branduolinių ginklų panaudojimo galimybės iškėlimas – yra neatsakinga“, – sakė N.Price'as.

„Tai pavojinga ir prieštarauja šio pareiškimo, kuris nuo pat Šaltojo karo laikų buvo branduolinių ginklų neplatinimo režimo pagrindas, dvasiai“, – sakė jis.

Savo pastabose V. Putinas atkreipė dėmesį į Vašingtono branduolinių ginklų dislokavimą NATO sąjungininkių Europoje teritorijose.

„Mes niekam neperdavėme ir neperduodame savo branduolinių ginklų, bet, žinoma, prireikus ginsime savo sąjungininkus visomis turimomis priemonėmis“, – teigė V.Putinas.

JAV pareigūnai yra išreiškę nuogąstavimą, kad Rusija galėtų panaudoti branduolinius ginklus, jei jaustųsi pralaimėjusi mūšio lauke, ir galėtų sukurti išgalvotą istoriją savo veiksmams pateisinti.

Rusija jau yra kalbėjusi apie tariamus Ukrainos bandymus susprogdinti „nešvarią bombą“. Tai išprovokavo griežtą Ukrainos paneigimą ir aštrius JAV priekaištus.

Nei JAV, nei Rusija – didžiausios branduolinės galios – oficialiai nesilaiko politikos pirmoms nenaudoti šių milžiniškos naikinamosios galios ginklų.

Neseniai JAV prezidento Joe Bideno pateiktoje amerikiečių branduolinės politikos apžvalgoje deklaruojama, kad branduoliniai ginklai turėtų būti panaudoti tik „ekstremaliomis aplinkybėmis“.

Rusija neseniai atšaukė Kaire planuotas derybas dėl branduolinės ginkluotės kontrolės, kaltindama JAV, kurios siekia nubausti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą, priešiškumu.

Ketvirtadienį Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė išpuolius penkiolikoje gyvenviečių ir smogė šešioms priešo kontrolės punktams.

JT paskelbė ataskaitą apie masines civilių žudynes Ukrainoje, kurias įvykdė Rusijos pajėgos. JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Matilda Bogner sakė, kad nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija įvykdė plataus masto invaziją, Rusijos kariuomenė įvykdė egzekucijas šimtams Ukrainos civilių.

Kaip teigiama pranešime, Stebėsenos misijos ataskaitoje išsamiai aprašoma, kaip Rusijos kariuomenė nuo 2022 m. vasario 24 d. iki balandžio 6 d. žudė civilius Ukrainos miestuose ir kaimuose Kyjivo, Černihivo ir Sumų srityse.

Civilių gyventojų žudynės Bučoje

+5

„Yra rimtų požymių, kad šioje ataskaitoje aprašytos masinės egzekucijos gali būti karo nusikaltimas – tyčinis žudymas“, – sakė M.Bogner.

Bučos mieste netoli Kyjivo, kurį nuo kovo 5 iki 30 d. kontroliavo Rusijos pajėgos, misija užfiksavo 73 civilių gyventojų nužudymą. Pažymima, kad tarp nužudytųjų buvo 54 vyrai, 16 moterų, 2 berniukai ir 1 mergaitė. 

Ataskaitoje teigiama, kad JT jau užfiksavo 441 civilių gyventojų (341 vyro, 72 moterų, 20 berniukų ir 8 mergaičių) smurtinę mirtį trijuose regionuose vien per pirmąsias 6 Rusijos invazijos savaites. 

Organizacija įspėjo, kad tikrasis skaičius gali būti daug didesnis, nes toliau siekiama patvirtinti dar 198 nužudymus, įvykdytus trijuose Ukrainos regionuose Rusijos kariuomenei juos okupavus.

Be to, pranešama apie ukrainiečių egzekucijas neteisėto sulaikymo vietose per regionų okupaciją. Į civilius gyventojus rusai kėsinosi keliuose, kai jie judėjo gyvenvietėse ar tarp jų, taip pat kai bandė pasišalinti iš kovos veiksmų zonos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paskelbtame interviu teigė, kad tarptautinio spaudimo Rusijai dėka sumažėjo branduolinių ginklų panaudojimo rizika Maskvos kare Ukrainoje.

„Kol kas pasikeitė vienas dalykas: Rusija nustojo grasinti panaudoti branduolinius ginklus. Reaguodama į tarptautinės bendruomenės nubrėžtą raudoną liniją“, – sakė O.Scholzas Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ duotame interviu.

Paklaustas, ar pavyko išvengti branduolinės eskalacijos grėsmės, jis atsakė: „Kol kas mes ją sustabdėme“.

„Reuters“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Vokietijos vadovas gyrė savo neseniai įvykusį vizitą į Kiniją kaip prisidėjusį prie šio pokyčio.

„Vizito Pekine metu su Kinijos prezidentu Xi [Si Dzinpingu] kartu pareiškėme, kad branduoliniai ginklai negali būti naudojami. Netrukus po to G-20 šalys dar kartą patvirtino šią poziciją“, – sakė jis.

O.Scholzui taip pat buvo užduotas klausimas apie prieštaringai vertinamus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus, kad Rusijai reikėtų suteikti „savo saugumo garantijas tą dieną, kai ji grįš prie derybų stalo“.

„Dabar svarbiausia, kad Rusija nedelsiant nutrauktų karą ir išvestų savo karius“, – teigė vokiečių politikas.

„Tiesa, kyla klausimas, kaip galime užtikrinti Europos saugumą. Žinoma, esame pasirengę kalbėtis su Rusija apie ginklų kontrolę Europoje. Tai siūlėme dar prieš karą, ir ši pozicija nepasikeitė“, – komentavo jis.

Paties Rusijos prezidento Vladimiro Putino grėsmingi žodžiai ir karinė aklavietė sukėlė nuogąstavimų, kad Maskva, norėdama pasiekti karinį proveržį, gali panaudoti savo branduolinį arsenalą.

Tačiau trečiadienį kalbėdamas Kremliaus žmogaus teisių tarybos posėdyje V.Putinas užsiminė, kad Rusija branduolinius ginklus panaudotų tik atsakydama į tokią priešo ataką.

„Kai mums smogia, mes smogiame atgal“, – sakė jis, pabrėždamas, kad jo šalies strategija pagrįsta „vadinamųjų atsakomųjų smūgių“ politika.

JAV įsikūrusio Karo studijų centro analitikai naujausioje ataskaitoje teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuteikinėja Rusijos visuomenę ilgam karui Ukrainoje.

„Per susitikimą su Rusijos prezidento Pilietinės visuomenės plėtros ir žmogaus teisių taryba V.Putinas pažymėjo, kad „specialioji operacija“ Ukrainoje gali būti „ilgas procesas“ ir kad naujų teritorijų užėmimas yra svarbus šio proceso rezultatas Rusijai. V.Putinas palygino save su Rusijos caru Petru Didžiuoju, pažymėdamas, kad Rusija dabar kontroliuoja Azovo jūrą, dėl kurios kovojo ir Petras Didysis. Toks Rusijos imperinės istorijos paminėjimas aiškiai įrėmina dabartinius V.Putino tikslus Ukrainoje kaip atvirai imperialistinius ir vis dar maksimalistinius. V.Putinas nuteikia Rusijos vidaus auditoriją tikėtis užsitęsusio, žlugdančio karo Ukrainoje, kuriuo ir toliau bus siekiama užkariauti papildomas Ukrainos teritorijas“, – rašoma ataskaitoje.

Kiti esminiai naujausios ataskaitos akcentai:

• V.Putinas naudojasi Rusijos Žmogaus teisių taryba, kad sustiprintų savo valdžią ir kartu atmeta tarptautinės žmogaus teisių teisės principus
• Rusijos pajėgos pirmą kartą per tris savaites Ukrainoje panaudojo bepiločius orlaivius „Shahed-136“
• Rusijos pastangos spausti Baltarusiją prisijungti prie karo Ukrainoje gali sukelti trintį Baltarusijos kariuomenėje
• Tikėtina, kad Rusijos pajėgos didina kontratakų tempą rytinėje Charkivo ir vakarinėje Luhansko srityse
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Bachmuto ir Avdijivkos-Donecko rajonuose
• Rusijos pajėgos tęsė gynybines operacijas ir pajėgų perorientavimą rytinėje Chersono srityje
• Nepriklausomi Rusijos žiniasklaidos šaltiniai nurodė, kad mobilizacija bus tęsiama, nepaisant priešingų Rusijos pareigūnų pareiškimų
• Tikėtina, kad Rusijos okupacinė valdžia Mariupolį Donecko srityje pertvarko į Rusijos pajėgų užnugario karinę ir logistikos bazę