V.Zelenskis įspėja dėl naujų Rusijos atakų: naktys gali būti neramios

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

40 proc. teritorijų, užimtų po vasario 24 d., kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, išlaisvintos, pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas.

 „Ginkluotosios pajėgos išlaisvino 40 proc. teritorijų, užimtų per invaziją, ir 28 proc. visų nuo 2014 m. Rusijos okupuotų teritorijų“, – pranešė jis „Telegram“ tinkle.

Dabartinis fronto linijos ilgis yra 1 500 km, sakė generolas.

Pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos karinius mokymus atliko 17 Europos šalių.

Rusai surengė dvi raketų atakas Donecko srityje, kol kas žinoma apie 2 sužeistuosius, „Telegram“ tinkle pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko.

Vietos valdžia kol kas nekomentavo apšaudymo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad nuo 2023 m. pradžios Ukrainos gynėjai jau numušė daugiau kaip 80 priešo bepiločių dronų. Jo teigimu, yra informacijos, kad Rusija planuoja ilgalaikę dronų ataką.

„Nuo metų pradžios praėjo tik dvi dienos, o Irano bepiločių lėktuvų, numuštų virš Ukrainos, skaičius jau viršija 80. Netolimoje ateityje šis skaičius gali padidėti. Nes šiomis savaitėmis naktys gali būti gana neramios.

Turime informacijos, kad Rusija planuoja ilgalaikį puolimą dronais. Gali būti, kad ji stato už išsekimą“, – teigia jis vakariniame kreipimesi.

Pirmadienį vakare Rusijos okupuotame Sevastopolyje nugriaudėjo keli sprogimai.

Sprogimai taip pat buvo girdimi Simferopolio rajone.

Apie tai liudininkai skelbė „Telegram“ tinkle.

 474 Chersono srities gyventojai, kuriuos anksčiau pagrobė Rusijos kariškiai, tebėra okupantų nelaisvėje, pranešė Chersono srities prokuratūros spaudos sekretorė Anastasija Vesilovska.

„Šiuo metu tyrimui žinoma apie 638 piliečių paleidimą, okupantai ir toliau neteisėtai laiko 474 žmones“, – nurodė ji.

Deputatas Oleksijus Gončarenko sausio 2 d. vakare pranešė, kad Ukrainos gynėjai išlaisvino Velikij Potiomkinskij salą tarp kairiojo ir dešiniojo Dniepro krantų netoli Chersono.

Oficialiai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas šios informacijos kol kas nepatvirtino.

Kyjivas pirmadienį prisiėmė atsakomybę už gyvybes nusinešusį smūgį Rusijos pajėgoms rytinėje Ukrainos dalyje, Maskvai pareiškus, kad Makijivkos mieste neteko 63 karių.

Rytiniame Donecko regione esančiame Makijivkos mieste „gruodžio 31 dieną buvo sunaikinta ir apgadinta iki 10 vienetų įvairaus tipo priešo karinės technikos“, sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Jame teigiama, kad aukų skaičius vis dar nustatinėjamas.

Vasario 3 d. Kyjive vyks 24-asis Ukrainos ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimas.

„Pokalbio dalyviai aptarė numatomus kito Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris įvyks šių metų vasario 3 d. Kijeve, rezultatus ir susitarė suintensyvinti parengiamąjį darbą“, – po pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen pranešė Ukrainos prezidento spaudos tarnyba.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Po invazijos į Ukrainą Rusijai pritaikytas įvairialypes sankcijas smarkiai sušvelnino Europos priklausomybė nuo energetinių išteklių importo. Visgi Europos šalims persiorientuojant, šiais metais Rusijos ekonomika turėtų kristi gerokai daugiau nei pernai – poveikį pajus ir paprasti rusai, kuriems 2022-ieji ekonomiškai nebuvo labai blogi, rašo naujienų portalas meduza.io.

Jau pirmosiomis karo savaitėmis Rusija tapo lydere pagal šaliai taikomų sankcijų skaičių. Rusijos Federacija faktiškai prarado pusę savo tarptautinių atsargų, dolerio kursas vienu metu viršijo 130 rublių, o parduotuvėse nusidriekė eilės ir ištuštėjo lentynos.

Kovo pradžioje Rusijos centrinio banko apklausti ekspertai tikėjosi, kad BVP sumažės 8 proc., metinė infliacija bus didesnė nei 20 proc., o vidutinis metinis valiutos kursas bus 110 rublių už dolerį. Tačiau to neįvyko.

Kas tai lėmė ir ir kas Rusijos ekonomikos laukia 2023 m. domėjosi „Meduza“ specialioji korespondentė Margarita Liutova.

Apie tai skaitykite čia.

Makijivkoje likviduota rusų kariuomenė turėjo tapti pagrindine Rusijos Federacijos mobilizuoto rezervo dalimi.

Tai laidoje „Espresso“ pareiškė „Defense Express“ karinis ekspertas Ivanas Kyryčevskis. Anot jo, rusai pripažino, kad tokio smūgio nesitikėjo.

„Kalbant apie smūgį Makijivkai, čia reikėtų pažymėti gerą mūsų žvalgybos darbą. Rusai jau platina informaciją, kad prieš smūgį kažkas surengė fejerverkus ir dalis jų kariškių išėjo į gatvę, o tai išgelbėjo jų gyvybes. Šiuo faktu jie pripažįsta, kad nebuvo tikimasi, jog mūsų kariuomenė galėtų smogti šiam kariniam objektui“, – pažymėjo ekspertas.

Anot jo, Rusijos vadovybė į Makijivką varė mobilizuotus žmones, turinčius svarbių karinių specialybių. Jie praėjo mokymus ir priklausė mobilizuotam „elitui“.

„Rusai tikėjo, kad bendrabutis Makijivkoje jiems yra gili užnugarinė bazė. Todėl jie ten varė ne tik mobilizuotus žmones. Ten buvo perkelti ryšių specialistai ir kitų svarbių specialybių kariškiai. Jie turėjo tapti stuburo Rusijos karių grupuotėms Ukrainos rytuose. Tai buvo mobilizuoti „elito atstovai“, baigę mokymus“, – pridūrė jis.

Ukraina nuo 2014 metų Rusijos laikinai okupuotą Krymą susigrąžins iki rugpjūčio pabaigos su sąlyga, kad Vakarų partneriai ir toliau teiks jai pagalbą ir išlaikys sankcijas šaliai agresorei.

Tokią prognozę pateikė į pensiją išėjęs JAV generolas Benas Hodgesas, kuris aktyviai komentuoja karo Ukrainoje eigą. Jis paliko atitinkamą įrašą savo „Twitter“ paskyroje.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Benas Hodgesas

Kartu jis pabrėžė, kad Krymo išvadavimas gali įvykti ir anksčiau, jeigu Ukraina bus aprūpinta didelio tikslumo ir didesnio nuotolio ginkluote.

B.Hodgesas taip pat pasidalino žemėlapiu, kuriame vaizduojamos 2022 metų pabaigoje Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos, pabrėždamas, kad „tai viskas, ką Rusija kontroliuoja po 8 metų karo“.

Ukrainos kariuomenės Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatijus sakė, kad šiame fronte rusų okupantai per dieną neteko 213 žmonių, dar 87 buvo sužeisti.

„Priešui prioritetu išlieka puolimas Bachmuto kryptimi. Priešas bando pagerinti savo taktines pozicijas Kupjansko, Lymano ir Avdijivkos kryptimis“, – sakė Rytų grupės atstovas. .

Anot jo, okupantai daugiausiai karių sutelkė Bachmuto kryptimi, tačiau tai nepadėjo jiems prasiveržti per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą.

„Per dieną priešas įvykdė 224 įvairių artilerijos sistemų ir tankų atakas, įvyko 34 susidūrimai. Priešas neteko 213 karių, dar 87 buvo sužeisti. Priešas nesugeba prasiveržti per ginkluotųjų pajėgų gynybą“, – pridūrė jis.

Per ukrainiečių smūgį prieš kompleksą Rusijos kontroliuojamame Ukrainos Makijivkos mieste žuvo 63 rusų kariai, pirmadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

„Dėl keturių raketų su didelės sprogstamosios galios kovine galvute smūgio į laikiną dislokacijos punktą žuvo 63 Rusijos kariai“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Ukrainos kariuomenė, kuri kol kas neprisiėmė atsakomybės, nurodė, kad Maskvos kontroliuojamoje rytinėje Donecko srities dalyje Makijivkoje žuvo beveik 400 rusų karių.

Ukrainos naujienų agentūra „Unian“ skelbia, kad Naujųjų metų išvakarėse smogta profesinei mokyklai Makijivkoje, Donecko srityje; ten įrengtoje bazėje buvo mobilizuotųjų, specialiųjų pajėgų karių, artileristų ir ryšininkų. 

Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos valdybos pranešimu, dėl „neatsargaus elgesio su šildymo prietaisais“ žuvo apie 400 rusų karių ir dar 300 buvo sužeisti. 

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi kautis iki paskutinio ruso. Jis įtikino šalies piliečius melu apie kovą už Rusijos Federacijos suverenitetą ir nepriklausomybę, mano karo ekspertas Olegas Ždanovas.

„Putinas elgiasi nelogiškai. Jis paskelbė dalinę mobilizaciją, nors daugelis, tarp jų ir aš, manė, kad vargu ar jis žengs tokį žingsnį. Dėl socialinio sprogimo grėsmės paskelbė ne visuotinę, o dalinę, nors realiai mobilizacija vyksta visa jėga nuo balandžio mėnesio.

Tuo metu jiems ėmė nesisekti prie Kyjivo. Pilna mobilizacija vyksta nuo rugsėjo mėnesio. Tai, ką Putinas pavadino daline, yra visiška mobilizacija. Dabar tai nesustabdoma, jie ir toliau verbuoja žmones, bet oficialiai sako, kad 5 dieną arba po Kalėdų paskelbs antrąją mobilizacijos bangą“, – sakė ekspertas O.Ždanovas.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas V.Putinas ir Generalinio štabo viršininkas generolas V.Gerasimovas susitikime su aukšto rango karininkais

Kartu jis neatmeta, kad Kremlius uždarys sienas, įves karinę padėtį, nes V.Putinas ruošia Rusiją didelio masto karui.

„Jis ruošiasi karui iki paskutinio ruso. Jis rusus įtikino sakydamas, kad visas pasaulis prieš juos, kad jie kariauja su NATO, nors Ukrainos teritorijoje nėra nė vieno NATO kario.

Įtikino, kad neva jie kariauja už suverenitetą ir Rusijos nepriklausomybę. Parodykit man, kas užėmė Rusijoje bent vieną kvadratinį centimetrą jos žemės? Priešingai, Rusija atėmė daug žemės iš Gruzijos, Ukrainos ir Moldovos“, – paaiškino O.Ždanovas.

Niekas, išskyrus Rusijos vadovybę, nežino, ar Rusijos Federacija smogs Ukrainai stačiatikių Kalėdų išvakarėse ir per Kalėdas, kurias kai kurie ukrainiečiai švęs sausio 7 d., pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas.

„Laukiame, ruošiamės... Matome, kad tris dienas iš eilės buvo atakos. Dar nežinome, ką jie ten suplanavo. Reikia tik paruošti raketas ir žmones, kad visi žinotų, ką daryti prasidėjus atakai“, – sako jis.

J.Ihnatas pridūrė, kad Rusija nenori keisti savo ketinimų, todėl Ukrainos gynėjai pasiruoš ir atmuš visas grėsmes.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, cituodama vietos valdžios institucijas, pirmadienį pranešė, jog šalies priešlėktuvinės gynybos pajėgos sekmadienio vakarą numušė ukrainiečių droną, artėjusį prie Rusijos pietvakariuose esančio Voronežo miesto.

„Praėjusią naktį priešlėktuvinė gynyba aptiko ir numušė nedidelį žvalgybinį bepilotį orlaivį, artėjantį prie Voronežo, kuris buvo paleistas iš Ukrainos“, – sakoma regiono vyriausybės pareiškime.

Pranešta, kad informacijos apie nukentėjusiuosius ar padarytą žalą negauta.

Buvęs NATO generolas Hansas-Lotharas Domrose'as tikisi paliaubų Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą iki šių metų pabaigos.

„Tikiuosi paliaubų vasaros pradžioje, kai abi pusės sakys: „Dabar tai nebeturi prasmės“.

Greičiausiai tarp vasario ir gegužės susiklostys situacija, kai abi pusės supras, kad niekur nejuda“, – mano buvęs generolas.

Anot jo, tai bus laikas derėtis dėl paliaubų.

Bet tai nereiškia taikos ilgam.

„Paliaubos reiškia: mes nustojame šaudyti. Derybos tikriausiai užtruks, jiems reikės tarpininko: galbūt JT generalinio sekretoriaus Guterreso, Turkijos prezidento R.T.Erdogano ar Indijos ministro pirmininko Modi, nors niekas iš tikrųjų nesiūlo savęs jėga“, – tikino buvęs NATO generolas.

Jo nuomone, pasiekti sutarimą įmanoma tik tada, kai jis yra priimtinas abiem pusėms, „net jei Putinas tikrai norėtų turėti visą Ukrainą, o Zelenskis vėl išlaisvinti visą Ukrainą“.

Kaip galimą sprendimą eksgenerolas įvardijo „V.Zelenskio atsisakymą reikalauti nedelsiant reintegruoti į Ukrainą tokias teritorijas kaip Krymas – būtų galima susitarti dėl pereinamojo laikotarpio“.

Pasak Chersono srities, kuriame yra Beryslavo miestas, gubernatoriaus Jaroslavo Januševičiaus, per numanomą Rusijos tankų apšaudymą turgavietėje pietiniame Ukrainos Beryslavo mieste buvo sužeisti penki žmonės.

„Šį rytą rusai užpuolė Beryslavo centrą – jie apšaudė miesto turgų“, – savo oficialiame susirašinėjimo programėlės „Telegram“ kanale pranešė J.Januševičius.

"Tikriausiai ugnis buvo paleista iš tanko laikinai užimtoje Kachovkoje", - pridūrė jis. Kachovkos miestas yra kitoje Dniepro upės pusėje.

Pranešta, kad iš penkių sužeistų žmonių trys yra kritinės būklės.

Gubernatoriaus teigimu, sekmadienį Rusijos pajėgos 71 kartą atakavo regioną, naudodamos artileriją, daugkartinius raketų paleidimo įrenginius (MLRS), minosvaidžius ir tankus.

Ukrainos gynybos ministerija tviteryje paskelbė, kad praeitą naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos nukovė 39 „Shahed-136/131“ dronus, 2 „Orlan-10“ dronus ir „Kh-59“ sparnuotąją raketą. 

„Išliekame stiprūs“, – skelbiama socialinių tinklų įraše.

Per artimiausius keturis ar penkis mėnesius Rusijos Federacija gali pradėti puolimą iš šiaurės ar rytų ir yra pasirengusi prarasti iki 70 tūks. savo karių.

Kaip teigė Gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Andrijus Černiakas, rusai supranta, kad pralaimės, tačiau neplanuoja baigti karo ir bandys tęsti puolamuosius veiksmus.

„Ukrainos karinės žvalgybos vertinimais, per artimiausius 4-5 mėnesius Rusijos kariuomenė gali netekti iki 70 tūkst. žmonių. Okupacinės šalies vadovybė yra pasiruošusi tokiems praradimams“, – sakė jis.

A.Černiakas taip pat įsitikinęs, kad rusai stengsis išlaikyti sausumos koridorių į laikinai okupuotą Krymą ir užimti visą Donecko sritį.

Švedija turi gausybę įgyvendinti paruoštų planų per būsimą šešių mėnesių vadovavimą Europos Sąjungos Tarybai, tačiau tai, kiek šaliai pavyks nuveikti, priklausys nuo Rusijos karo Ukrainoje masto.

Kalbant apie rotacinį pirmininkavimą, naujoji Švedijos mažumos vyriausybė, sudaryta iš Nuosaikiųjų partijos, Krikščionių demokratų ir Liberalų partijų, priklausoma nuo kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų paramos, tęs Čekijos vyriausybės darbą.

Rusijos karas prieš Ukrainą, jo poveikis visos Europos saugumui ir energijos tiekimui, ES karinių pajėgumų ir tiekimo grandinių stiprinimas – bus svarbiausi Švedijos vadovavimo klausimai.

Stokholmas planuoja surengti apie 1 500 įvairių ES organų posėdžių ir praleisti daugybę valandų derantis dėl kompromisų su 27 valstybėmis narėmis, Europos Komisija ir Europos Parlamentu.

„AP“/„Scanpix“/Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sakė, kad karas Ukrainoje turės lemiamą poveikį jo šalies vadovavimui Europos Sąjungos Tarybai.

„Kai kuriais atžvilgiais tiksliai žinome, kokie bus mūsų tikslai: išlaikyti Europos vienybę remiant Ukrainą, plėsti ekonominę, humanitarinę ir karinę pagalbą Ukrainai, toliau telkti šalis ir išteklius Ukrainos atstatymui, saugoti tarptautinę teisę, reikalauti atskaitomybės, atidžiai stebėti Ukrainos, kaip šalies kandidatės, pažangą“, – dar gruodį Švedijos įstatymų leidėjams sakė U.Kristerssonas.

„Kita vertus, net neįsivaizduojame, kokie bus padariniai. Kas vyks praėjus metams po invazijos? Vėliau pavasarį ar 2023 m. vasarą? Pirmininkavimo metu Švedija bus pasirengusi veikti greitai ir ryžtingai.“

Fronto linija prie Bachmuto užima apie 100 kilometrų, ten Rusija turi karių pranašumą beveik 10 kartų, teigė Ukrainos nacionalinės gvardijos operatyvinės paskirties 4-osios brigados „Laisvės legiono“ leitenantas Volodymyras Nazarenka.

„Vyksta beveik tiesioginiai susirėmimai, nuolatiniai apšaudymai. Bachmutas ir jo gynyba yra ne tik pats miestas, tai 100 kilometrų pločio teritorija, beveik nuo Bilohorivkos, nuo Soledaro ir netoli Kreminos, jei į šiaurę ir pietus – Majorskas ir iki pat Avdijivkos. Avdijivka taip pat yra stiprus ir svarbus karo veiksmų laukas, ten taip pat spaudžia priešas“, – sakė jis.

V.Nazarenkos teigimu, Rusijos pajėgos stipriai spaudžia šiomis kryptimis, o situaciją komplikuoja ir oro sąlygos.

„Situacija sudėtinga ir dėl oro sąlygų – šalta ir tai, kad priešas turi karių persvarą kelis kartus, beveik 10 kartų“, – sakė jis.

V.Nazarenkos teigimu, prieš Ukrainos gynėjus Bachmuto kryptimi metami naujai mobilizuotieji arba „Wagner“ kariai. 

Per pastarąją parą Rusijos kariuomenė neteko dar 720 savo karių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Jo duomenimis, iš viso nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynėjai likvidavo 107 440 Vladimiro Putino karių.

Rusijos kariuomenė taip pat neteko 3031 savo tanko, 6 093 šarvuotų kovos mašinų, 283 lėktuvų, 269 sraigtasparnių. 

Nepriklausomo politikos tyrimų, analizės ir konsultacijų instituto „Political Capital“ direktorius Péteris Krekó leidiniui „The Financial Times“ teigė, kad „Vengrija visa savo esybe griauna savo, kaip sąjungininkės, patikimumą“.

Pranešama, kad šalies viduje Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nėra spaudžiamas keisti taktikos karo Ukrainoje atžvilgiu, nes daugelis vengrų nepasitiki savo rytiniais kaimynais.

Žurnalistas Martonas Dunajus atkreipė dėmesį, kad Kyjivo draudimas mokyti tautinių mažumų kalbomis, daugiausia skirtas rusakalbiams, paveikė daugiau kaip 100 etninių vengrų mokyklų Vakarų Ukrainoje. Budapeštas blokuoja Ukrainos siekius suartėti su NATO, reikalaudamas, kad Ukraina atkurtų mažumų teises.

„AFP“/„Scanpix“/Vengrijos ministras pirmininkas V.Orbanas ir Rusijos lyderis V.Putinas

Lapkričio mėn. vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Vengrija nepritarė, kad Ukrainos atstovas Dmytro Kuleba būtų pakviestas į oficialius posėdžius.

Budapešto gyventoja Andrea „The Financial Times“ sakė, kad ukrainiečiai „patys užsitraukė šį karą“, nes šalies pastangos prisijungti prie Vakarų aljansų išprovokavo Rusiją, ir pakartojo Vengrijai palankioje žiniasklaidoje dažnai sutinkamą versiją. „Niekam nelinkėčiau karo, bet taip pat nenoriu į jį įsitraukti“, – pridūrė ji.

Vengrijos žiniasklaidoje netrūksta ir radikalių pareiškimų. Zsoltas Bayeris, publicistas, kuris yra artimas premjero bendražygis, pasisakė prieš Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį: „Kas jis toks? Arogantiška, kvaila, korumpuota, šovinistinė kiaulė, maitinama iš Amerikos... Mums jau gana Zelenskio.“

„The Financial Times“ nurodė, jog ukrainiečiai taip pat išreiškė nepasitikėjimą Vengrija: 42 proc. neseniai atliktos apklausos respondentų mano, kad vengrai yra priešiškai nusiteikę Ukrainos atžvilgiu.

D.Kuleba praėjusią savaitę pareiškė, kad dvišaliai santykiai nepagerės, kol V.Orbanas bus valdžioje.

„Ukrainos ir Vengrijos ryšiai yra minimalaus lygio, – „The Financial Times“ teigė neįvardintas ES diplomatas. Europos Sąjungos ir Vengrijos ryšiai taip pat prasti, Budapeštas kreipiasi į rusus, kurie juos šiltai priima ir siunčia jiems dujų, nesvarbu, kad jie sukėlė kruviną ir tragišką karą.“

Panašu, kad V.Orbanas, liepos mėn. teigęs, kad „ukrainiečiai niekada nelaimės karo prieš Rusiją“, jau seniai tikėjosi pergalės.

„Vengrija tikėjosi, kad karas vyks taip, kaip 2014 m. įvyko Krymo aneksija, – sakė diplomatas. Vengrai norėjo palaukti, kol jis nurims. Tačiau viskas pasikeitė.“

V.Orbanas viešai reiškia savo pasididžiavimą „vengriškuoju santykių su Rusija modeliu“ ir paprastai kiekvienais metais susitinka su V.Putinu, todėl Vengrijos premjero ir V.Zelenskio santykių atšilimo ženklų nedaug.

„Tarpusavio pasitikėjimas tarp Vengrijos ir Ukrainos yra itin žemo lygio“, – teigė Briuselyje dirbantis užsienio politikos analitikas Botondas Feledis.

Jų santykiai pasiekė žemiausią tašką prieš pat Vengrijos rinkimus praėjusių metų balandį, kai V.Zelenskis pareikalavo, kad Budapeštas pasirinktų, kurią pusė palaiko, dėl Rusijos invazijos, ir sulaukė pikto V.Orbano priekaišto. Birželio mėn. V.Zelenskis pakvietė V.Orbaną atvykti į Ukrainą. Tačiau jie dar nesusitiko, o V.Orbanas sakė, kad vizitas į Kyjivą „nėra įtrauktas į darbotvarkę“.

ES diplomatas pridūrė: „Vengrija yra prastai pasirengusi visiškam atsiskyrimui nuo Rusijos, kurio dabar siekia kiti.“

Apie V.Orbano valdomos Vengrijos užsienio politiką Europos Sąjungos, karo Ukrainoje ir santykių su Rusija atžvilgiu skaitykite plačiau 15min žurnalistų parengtame straipsnyje.

Suomijos prezidentas Sauli Niinistö savo naujametinėje kalboje pabrėžė, kad Suomija, Europa ir Vakarai šiais metais ir toliau tvirtai rems Ukrainą, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“.

Vertindamas vasarį Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą, S.Niinistö  įžvelgė jos panašumų su Žiemos karu Suomijoje.

Suomijos prezidento nuomone, tiek Rusija, tiek Sovietų Sąjunga padarė didelę klaidą, manydamos, kad greitai pribaigs Ukrainą ir Suomiją.

„AFP“/„Scanpix“/Suomijos prezidentas Sauli Niinistö

„Autoritarinės šalies vadovai Stalinas ir V.Putinas neatsižvelgė į esminį veiksnį – laisvoje šalyje žmonės turi valią ir įsitikinimus. O kartu veikiantys žmonės yra didelė jėga“, – sakė S.Niinistö.

Pasak šalies vadovo, kitas klaidingas Rusijos apskaičiavimas buvo tas, kad ji manė, jog Europos ar Vakarų simpatijos Ukrainai susilpnės. 

Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo naujametinėje kalboje teigė, kad Prancūzija rems Ukrainą tol, kol ji laimės karą.

Kasdienėje apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija atkreipė dėmesį, jog pastarąsias penkias dienas Rusijos ir Ukrainos pajėgos, ko gero, kovojo dėl greitkelio P66, esančio į šiaurę nuo Rusijos kontroliuojamo Luhansko srities Kreminos miesto, kontrolės.

P66 – pagrindinė tiekimo arterija iš Rusijos Belgorodo srities į Rusijos Donbaso fronto šiaurinės dalį.

Nuo spalio mėnesio Ukrainos artilerija visais būdais trukdė rusams naudotis šiuo keliu. Gynybos ministerijos ekspertai pastebėjo, kad, jei Ukrainai pavyktų užtikrinti šio maršruto saugumą, labai tikėtina, kad tai dar labiau pakenktų Rusijos gynybai Kreminoje.

Naujametinę naktį ukrainiečiai smogė Rusijos karinei bazei okupuotoje Makijivkoje, Donecko srityje, ir nukovė 400 bei sužeidė 300 okupantų, praneša pravda.com.ua.

Oficialiai šią informaciją savo „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos valdyba (SKV).

„Telegram“ kanalo ВЧК-ОГПУ nuotr./Makijivkos proftechninė mokykla Nr. 19 anksčiau ir po ukrainiečių atakos

Pasak SKV, per tikslų smūgį Makijivkoje pavyko likviduoti apie 400 mobilizuotų rusų, dar apie 300 okupantų patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų. Pažymima, kad Rusijos kariai buvo įkurdinti vietinės proftechninės mokyklos Nr. 19 pastate, kuris buvo paverstas karine baze.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusų okupantai į Ukrainos oro erdvę pirmadienio naktį paleido dvi smogiamųjų bepiločių orlaivių „Shahed“, kuriuos ukrainiečiai dėl skleidžiamo garso ir greičio ironiškai vadina „mopedais“, grupes.

Ukrainos oro gynyba vien virš Kyjivo numušė 20 priešo taikinių. Vieno numušto „Shahed“ krentančios nuolaužos apgadino gyvenamąjį pastatą ir sužeidė 19 metų jaunuolį.

Pasak Ukrainos valdžios atstovų, rusai vėl taikėsi į kritinės infrastruktūros objektus.