Rusija pateikė naują žuvusių karių Makijivkoje skaičių

Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad per Ukrainos surengtą HIMARS ataką Makijivkoje žuvo 89 kariai. Rusija, kuri itin retai oficialiai pripažįsta patiriamus nuostolius, anksčiau buvo nurodžiusi mažesnį aukų skaičių – 63. Teigiama, kad tarp žuvusiųjų yra pulko vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas Bachurinas.

Ukrainos kariuomenė teigė, kad žuvo apie 400 rusų karių ir dar 300 buvo sužeisti ir nurodė, kad tikslus skaičius tebėra tikslinamas.

„Telegram“ kanalo ВЧК-ОГПУ nuotr./Makijivkos proftechninė mokykla Nr. 19 anksčiau ir po ukrainiečių atakos

Oleksandras Staruchas, Zaporižios srities karinės administracijos vadovas, „Telegram“ rašo, kad Rusija raketomis atakavo Zaporižios apylinkes. 

„Dėl to civilinės infrastruktūros objekte kilo gaisras. Preliminariais duomenimis, vienas žmogus buvo sužeistas. Įvykio vietoje dirba atitinkamos tarnybos“, – informavo jis.

Leidinys „Radio Svoboda“ skelbia, kad Rostove prie Dono ir regione girdimi sprogimai.

Manoma, kad mieste ir jo apylinkėse veikia oro gynybos sistema.

Rostovo srities gubernatorius Vasijus Golubevas „Telegram“ pasidalijo žinute, kurioje rašo: „Padėtis Rostovo srityje išlieka stabili ir kontroliuojama.“

Paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti blyksniai danguje ir sprogimų garsai.

Laikinai okupuoto Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka taip pat pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame, anot jo, užfiksuoti sprogimai Rostove. 

Prezidentas V.Zelenskis vakariniame kreipimęsi kalbėjo apie šiuo metu Rusijoje rengiamą naują mobilizacijos bangą. Anot jo, Rusijos valdžia paaukotų visus, kuriuos tik gali sutelkti, kad pabandytų pakeisti karo eigą ir atitolintų pralaimėjimą.

„Turime sužlugdyti šį Rusijos scenarijų. Mes tam ruošiamės. Teroristai turi pralaimėti. Bet kokie jų naujo puolimo bandymai turi žlugti. Tai bus galutinis teroristinės valstybės pralaimėjimas. Dėkoju visiems partneriams, kurie tai supranta. Rusija mobilizuoja tuos, kuriuos nori palikti mirti, o mes mobilizuojame civilizuotą pasaulį. Dėl gyvybės“, – kalbėjo jis.

V.Zelenskis taip pat sureagavo į Rusijos ataką į Družkivkos ledo areną, kurioje buvo teikiama ir renkama humanitarinė pagalba.

„Ši ledo arena – “Altair„ – pradėjo veikti dar prieš karą, kai Donbasas gyveno įprastą gyvenimą iki Rusijos atėjimo. Čia mokėsi vaikai. Veikė vaikų sporto mokykla. Čia vyko ledo ritulio varžybos. Žmonės ten sportavo, šventė ir tiesiog džiaugėsi gyvenimu... Praėjusiais metais ji buvo naudojama humanitarinei pagalbai rinkti ir dalyti. Rusijos raketa Družkivkoje yra dar vienas teroristinės valstybės prisipažinimas. Prisipažinimas, su kuo ji atvyko į Donbasą ir ką mes būtinai iš ten išvarysime. Mirtis Donbase nenugalės, ir mes turime padaryti viską, kad jos trispalvė būtų nušluota nuo Donbaso ir kitų Ukrainos žemių.“

Stebėsenos grupė „Belaruski Hajun“ praneša, kad į Baltarusiją atvyko Rusijos karinių oro pajėgų ankstyvojo perspėjimo lėktuvas A-50U (RF-50608).

„Belaruski Hajun“ duomenimis, lėktuvas IL-76 A-50U, kurio registracijos numeris RF-50608, Mačiuliškių aerodrome nusileido 21.25 val. Paskutinį kartą lėktuvas į Baltarusiją skrido 2022 m. vasario 24 d.

Ukrainos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame, kaip teigiama, užfiksuotas Rusijos amunicijos sandėlio, esančio Svatovėje, Luhansko srityje, sunaikinimas.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas S.Haidajus pirmadienį „Telegram“ pranešė, kad Rusijos pajėgos dvi savaites į okupuotą Svatovę gabeno amuniciją.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos stebėjo, fiksavo į bazę atvykusių „Ural“ automobilių skaičių... ir laukė... kol „BAM“ – ir nebėra priešo sandėlio“, – rašė S.Haidajus. 

Svatovė yra strateginis mazgas Luhanske.

Valdžios institucijos nenurodė, kurią dieną sunaikintas šis sandėlis.

Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas trečiadienį planuoja telefonu kalbėtis su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu ir Rusijos režimo lyderiu V.Putinu. 

Apie tai, kaip rašo portalas eurointegration.com.ua, antradienį pranešė Turkijos prezidento patarėjas Ibrahimas Kalinas.

Jis nepateikė detalių apie ką R.T.Erdoganas planuoja kalbėti. Anksčiau Rusijos žiniasklaida pranešė apie planuojamą Turkijos ir Rusijos prezidentų pokalbį telefonu.

„Zuma press“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas

Paskutinį kartą R.T.Erdoganas su V.Zelenskiu kalbėjosi gruodžio 11 d. Tada jie aptarė Turkijos humanitarinę pagalbą, "grūdų sandorį", padėtį Zaporižios atominėje elektrinėje ir "taikos formulę".

Kaip žinoma, nuo pat Rusijos Federacijos įsiveržimo pradžios Turkija atsisakė jai taikyti sankcijas, deklaruodama savo, kaip tarpininkės tarp kariaujančių šalių, vaidmenį.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu gruodžio pradžioje sakė, kad Ankara tikisi, jog iki 2023 m. pavasario bus "aiškesnis vaizdas" dėl paliaubų kare Ukrainoje arba grįžimo prie derybų stalo.

Keletas Ukrainos žiniasklaidos priemonių praneša, kad naktį iš sausio 2 į 3 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pataikė į Rusijos kontroliuojamą objektą Tokmako kaime, Zaporižios srityje, rašo BBC rusų kalba. Manoma, kad objekte galėjo būti Rusijos karių. 

Žiniasklaida, remdamasi vietos gyventojų pranešimais „Telegram“, nurodė, kad smūgio vieta buvo nedelsiant aptverta, ten atvyko ugniagesiai gelbėtojai. Tuo pat metu vietos gyventojai esą matė, kaip į kariuomenės mašinas buvo kraunami juodi paketai su žuvusiųjų kūnais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Mariupolyje

Ukrainos valdžia nekomentavo atakos Tokmake. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje rašoma tik tiek, kad aviacija ir artilerija per dieną iš viso surengė šešis smūgius tose vietose, kur buvo sutelktas personalas ir technika.

Jau antradienio popietę Rusijos valstybinės agentūros TASS ir RIA Novosti pranešė apie sprogimą Tokmake. Anot jų, pataikyte į ligoninę, tačiau niekas nenukentėjo.

15min atkreipia dėmesį, kad ši informacija nebuvo nepriklausomai patikrinta.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas telefonu kalbėjosi su JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Marku Milley.

„Papasakojau jam apie operatyvinės ir strateginės padėties pokyčius, pirmiausia Ukrainos sausumoje ir oro erdvėje. Vyksta įnirtingi mūšiai palei Svatovės-Kreminos liniją, taip pat Lysičansko kryptimi“, – feisbuke rašo V.Zalužnas. 

Pasak jo, sudėtingiausia padėtis išlieka Soledaro-Bachmuto-Majorsko rajonuose. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai prie Bachmuto

„Ten priešas praktiškai bando veržtis į priekį per savo [karių] lavonus, tačiau gynybos pajėgų daliniai didžiausių pastangų kaina sulaiko priešo puolimą. Donecko kryptimi pavyko išlaikyti pozicijas Avdijivkos apylinkėse ir toliau tęsti kontrpuolimą. Saugiai laikome gynybines linijas Zaporižios kryptimi ir dedame pastangas, kad apsaugotume nuo priešiško apšaudymo Chersoną, pirmiausia civilius gyventojus ir svarbiausius miesto infrastruktūros objektus“, pasakoja jis. 

Padėtis pasienyje su Baltarusijos Respublika visiškai kontroliuojama, nurodė generolas. Anot jo, nuo gruodžio 31 d. iki šio ryto Rusija paleido 14 sparnuotųjų raketų ir panaudojo 94 bepiločius orlaivius kamikadzes „Shahed-136“.

„Taip pat aptarėme Gynybos pajėgų poreikius, kad būtų galima tęsti kovą su agresoriumi. Labai vertinu generolo Milley vadovavimą teikiant Ukrainai karinę pagalbą. Abipusis pasitikėjimas ir bendra vizija padeda didinti Ukrainos kariuomenės pajėgumus ginti taikius mūsų valstybės miestus ir kaimus, o tai užtikrina saugumą visoje Europoje“, – rašo V.Zalužnas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį nurodė savo vyriausybei iki vasario užtikrinti, kad kino teatruose būtų rodomi „dokumentiniai“ filmai, skirti jo puolimui Ukrainoje ir kovai su „neonacių“ ideologija.

Kremlius savo pareiškime nurodė, kad kultūros ministerija šį įsakymą turi įgyvendinti iki vasario 1-osios.

Praėjusių metų vasario 24 dieną V.Putinas šokiravo pasaulį pasiųsdamas karius į Ukrainą, sakydamas, kad šią provakarietišką šalį reikia „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“.

Rusijos lyderis įsakė gynybos ministerijai suteikti pagalbą šalies kino kūrėjams, kursiantiems dokumentinius filmus, dedikuotus „specialiosios karinės operacijos dalyvių didvyriškumui“, pranešė Kremlius, vartodamas oficialų savo terminą karui Ukrainoje pavadinti.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Gynybos ministrui Sergejui Šoigu nurodyta iki kovo 1 dienos pateikti prezidentui ataskaitą apie šias pastangas.

Nuo Maskvos karinės kampanijos pradžios valstybinės televizijos kanalai sustiprino propagandą, liaupsinančią Ukrainoje kovojančius rusų karius kaip didvyrius.

Rusijoje sustabdyta arba uždaryta nepriklausoma žiniasklaida, daug žurnalistų išvyko iš šalies.

Už puolimo Ukrainoje kritiką dabar baudžiama kalėjimu, o tokie žodžiai kaip „karas“ ir „invazija“ uždrausti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienio suvestinėje rašo, kad Rusija ir toliau bando pasiekti Donecko srities administracinę ribą, tęsia skirtingų Ukrainos gyvenviečių, civilių objektų apšaudymus. 

„Šią dieną priešas surengė 8 oro smūgius ir 18 atakų iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Visoje Ukrainos teritorijoje išlieka oro ir raketų smūgių svarbiausiems infrastruktūros objektams grėsmė“, – rašoma pranešime.

„Priešas, siekdamas visiškai užvaldyti Donecko ir Luhansko sričių teritorijas, daugiausia pastangų skiria puolamiesiems veiksmams Bachmuto kryptimi. Rusijos okupantai bando pagerinti taktinę padėtį Limano ir Avdijivkos kryptimis, sustiprinti grupuotę Novopavlivkos kryptimi iš Chersono krypties perdislokuotų dalinių sąskaita“, – rašoma toliau. 

Anot generalinio štabo, Ukrainos gynybos pajėgų aviacija per dieną sudavė 4 smūgius į priešo personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietas.

„Ukrainos gynybos pajėgų raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai apšaudė 2 kontrolės punktus ir 4 rusų okupantų gyvosios jėgos ir karinės technikos koncentracijos vietas“, – teigia ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos valdžios institucijos antradienį išsamiai išdėstė įtarimus dėl viename Mykolajivo srities kaime ir Chersono mieste aptiktų vadinamųjų „kankinimo kamerų“. 

Mykolajivo srities prokuratūra, Ukrainos saugumo tarnyba ir Ukrainos nacionalinės policijos teismo medicinos ekspertai nustatė tariamos kankinimų kameros vietą Oleksandrivkos kaime, esančiame pietinėje Mykolajivo srityje.

„Tyrimo duomenimis, šalies agresorės atstovai užgrobė kaime esančius namus, neteisėtai laikė ir žiauriai kankino vietos gyventojus, kurie atsisakė bendradarbiauti su priešu“, – teigiama Mykolajivo prokuratūros pranešime. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mykolajivas

Prokuratūra taip pat nurodė, kad tyrimo metu „buvo aptikti ir paimti daiktiniai įrodymai“. 

Saugumo tarnyba nurodė, kad „rusai prievarta laikė ir žiauriai kankino vietos gyventojus, kurie atsisakė bendradarbiauti“. 

„Jie bandė “išmušti„ Ukrainos patriotų, ypač pasipriešinimo judėjimo narių, adresus“, – teigė Saugumo tarnyba.

„Aukos buvo dusinamos plastikiniais maišais, mušamos sunkiais daiktais, buvo naudojami kankinimai elektra“, – priduriama pareiškime. 

Antradienį Ukrainos generalinė prokuratūra taip pat pranešė, kad dar viena kankinimų kamera aptikta Chersono mieste, „viename iš policijos administracijos pastatų, kurį rusai naudojo užtikrindami okupacinės bausmių vykdymo institucijos veiklą“. 

JAV bendrovės „Planet Labs“ paskelbtose palydovinėse nuotraukose matyti smūgio Makijvkoje, Rusijos okupuotoje Rytų Ukrainoje, padariniai.

Pasak „Planet Labs“, 2022 m. gruodžio 20 d. ir 2023 m. sausio 2 d. darytose nuotraukose matomas pastatas, kuriame, kaip teigiama, prieš ataką ir po jos buvo įsikūrę Rusijos kariai. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Planet Labs“ palydovinė nuotrauka, daryta 2023 sausio 2 d.

Sausio 2 d. darytoje palydovinėje nuotraukoje matyti beveik iki pamatų sugriautas pastatas. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Planet Labs“ palydovinė nuotrauka, daryta 2022 gruodžio 20 d.

Remiantis tiek Ukrainos, tiek prorusiškais duomenimis, profesinės mokyklos pastatas, kuriame gyveno rusų karo prievolininkai, atakuotas sausio 1 d.

Rusijos gynybos ministerija, labai retai pripažįstanti karo nuostolius, pranešė, kad per ataką žuvo 63 kariai.

Ukrainos kariuomenė teigė, kad žuvo iki maždaug 400 rusų karių ir dar 300 buvo sužeisti, tačiau tikslus skaičius tebėra tikslinamas.

Po dvejus metus trukusios vienpartinės kontrolės antradienį į JAV Kongresą, padalytą tarp demokratų vadovaujamo Senato ir respublikonų valdomų Atstovų Rūmų, renkasi nauji įstatymų leidėjai.

Paramos Ukrainai tema yra viena iš tų, kuri, kaip tikimasi, bus akcentuojama per naująją Kongreso sesiją.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kongresas patvirtino daugiau kaip 100 mlrd. dolerių (93,9 mlrd. eurų) karinę ir humanitarinę pagalbą JAV sąjungininkei, daugiausia su abiejų partijų parama.

Tačiau respublikonų kontrolė Atstovų Rūmuose stiprina izoliacinės užsienio politikos šalininkų, daug dėmesio skiriančių valstybės biudžeto kontrolei ir kitų, norinčių sustabdyti mokesčių mokėtojų pinigų srautą į rytus, pozicijas.

„AFP“/„Scanpix“/Volodymyro Zelenskio kreipimasis į JAV Kongresą

Dešinįjį partijos sparną sustiprino Atstovų Rūmų šviežiai iškeptos daugumos lyderio Kevino McCarthy pareiškimas prieš kadencijos vidurio rinkimus. Jis teigė, kad partija nepasirašinės ant „tuščio čekio“ Kyjivui, kol amerikiečiai „sėdi recesijoje“.

Šis įspėjimas buvo pirmas oficialus signalas, kad Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos invazijos, gali kilti iššūkių kovojant dėl finansavimo.

Jei respublikonų įstatymų leidėjų grupė, prieštaraujanti paramai, taps pakankamai didelė, K.McCarthy gali tekti siūlyti jiems nuolaidų, pavyzdžiui, atidžiau tikrinti paramos teikimą.

Konservatorių lyderis jau pažadėjo atlikti auditą dėl „išlaidų gynybai ir pagalbos užsienio šalims, įskaitant, bet neapsiribojant pagalba Ukrainai“.

Pasak vietos žiniasklaidos, Ukrainos pajėgų artilerijos ugnis smogė Tokmako mieste Zaporižios srityje esančiai tuberkuliozės ligoninei, kurioje tuo metu buvo įrengta Rusijos karių bazė, praneša Ukrainos naujienų portalas focus.ua. Prie sugriauto pastato buvo matyti ugniagesiai, medikai ir nuolaužų šalinimo įranga.

Sausio 3 d. naktį okupuotame Tokmako mieste Zaporižios srityje nugriaudėjo sprogimai. Apie tai pranešė telegram kanalas „Berdiansk Segodnia“.

Pažymima, kad naktį okupuotame mieste buvo triukšminga, okupantų buvimo vietoje buvo sprogimų.

Nepatvirtintais duomenimis, artilerijos ugnis „pataikė“ į Rusijos karių dislokacijos vietą miesto tuberkuliozės ligoninėje. Tai įvyko apie 4:00 val. ryto.

Prie sugriauto pastato atvyko ugniagesiai gelbėtojai, greitosios pagalbos automobiliai ir kariniai automobiliai su kranu, kad pašalintų nuolaužas.

Telegram kanalas pranešė, kad liudininkai matė, kaip juodi maišai su žuvusių rusų karių palaikais buvo kraunami į sunkvežimius „Kamaz“ su raudonais kryžiais.

Kol kas nepranešama, kiek per šią ataką galėjo žūti ar buvo sužeista Rusijos karių.

Kitą dieną po įtariamo Rusijos smūgio, per kurį buvo sunaikinta ledo arena Rytų Ukrainoje, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kritikavo argumentą, kad sportas turėtų būti „už politikos ribų“.

„Kviečiu visus sporto atstovus, kurie nori leisti Rusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose, nes „sportas yra už politikos ribų“, įskaitant Tarptautinio Olimpinio komiteto prezidentą Thomasą Bachą, apsilankyti „Altair“ ledo areną ir savo akimis įsitikinti Rusijos „sportiniu neutralumu“, – antradienį socialiniame tinkle „Instagram“ pareiškė užsienio reikalų ministras.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Antradienį Ukrainos Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko pranešė, jog Rusijos smūgis sunaikino ledo areną Družkivkoje.

Pasak D.Kulebos, arenoje buvo organizuojamos tiek Ukrainos, tiek tarptautinės varžybos.

„Čia mokėsi vaikai ir suaugusieji. Tai buvo ne tik sporto bazė, bet ir viena iš pagrindinių Ukrainos sporto plėtros arenų, didžiausia ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo mokykla Ukrainoje. Vieninteliai smūgiai, kurie čia vykdavo, buvo ledo ritulio kulkos. Iki tol, kol jai smogė „depolitizuotos“ rusų bombos“, - sakė jis.

Praėjusį mėnesį Ukrainos prezidento kanceliarija sukritikavo Tarptautinę Futbolo federaciją už tai, kad ši atsisakė transliuoti prezidento Volodymyro Zelenskio vaizdo pranešimą Kataro Lusalio stadione prieš Pasaulio futbolo čempionato finalą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegram“ paskelbtoje žinutėje teigė, kad jis ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishis Sunakas priėmė „konkrečius sprendimus“.

„Kartu su Jungtinės Karalystės Ministru Pirmininku Rishi Sunaku aptarėme tolesnį bendradarbiavimą gynybos srityje. Sutarėme, kad jau šiais metais suintensyvinsime pastangas priartinti pergalę. Tam jau turime konkrečių sprendimų“, – rašė V.Zelenskis. 
 

Rusijos Belgorodo srities Novyj Oskol mieste dega karinis objektas, praneša įvykio liudininkai. Jų teigimu, buvo girdėti sprogimai, panašūs į amunicijos sprogdinimą.

Vietos žiniasklaida paskelbė gaisro vaizdo įrašą iš įvykio vietos. Tuo tarpu rajono administracijos vadovas Andrejus Grydnevas tvirtina, kad degė „laikinas pastatas“.

„Miesto ribose dėl neatsargaus elgesio su ugnimi užsiliepsnojo laikinas pastatas. Aukų nebuvo“, – teigė jis.

Ukrainos žvalgybos atstovo žiniomis, Kryme yra dislokuoti Rusijos antžeminiai, aviaciniai ir jūriniai branduolinės ginkluotės nešėjai.

Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas. Kaip praneša „Ukrinform“, karinė žvalgyba stebi Rusijos Federacijos ginklų judėjimą.

Tarp Rusijos Federacijos branduolinės amunicijos nešėjų aneksuoto pusiasalio teritorijoje A.Černiakas įvardijo laivus, povandeninius laivus, lėktuvus ir antžeminius kompleksus.

Taip pat Ukrainos žvalgybos atstovas įvertino Rusijos branduolinės atakos galimybę. Jis įsitikinęs, kad okupacinė šalis „sugeba bet ką“. Kartu jis išreiškė viltį dėl tarptautinės bendruomenės pastangų užkirsti kelią branduolinei katastrofai.

Kyjive vasario 3 dieną įvyks Ukrainos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kuriame bus aptarta finansinė ir karinė parama, teigiama pirmadienį išplatintame prezidento Volodymyro Zelenskio biuro pranešime. 

Vis dėlto blokas antradienį nepatvirtino, kad toks susitikimas vyks būtent Ukrainos sostinėje.

Ukrainos prezidentūros pranešime teigiama, kad V. Zelenskis aptarė aukščiausiojo lygio susitikimo detales su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) per pirmąjį jo šių metų pokalbį telefonu. 

„Šalys aptarė numatomus kito Ukrainos ir ES viršūnių susitikimo, kuris įvyks vasario 3 dieną Kyjive, rezultatus ir susitarė intensyvinti parengiamąjį darbą“, – rašoma pranešime. 

Tačiau Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis antradienį negalėjo patvirtinti, kad susitikimas įvyks Kyjive.

Ch.Michelis sakė, kad aukščiausiojo lygio susitikime blokui atstovaus jis pats ir U.von der Leyen, o ne visų ES šalių vadovai.

ES pareigūnai teigė, kad V.Zelenskis nuolat kviečiamas atvykti į Briuselį.

Kaip nurodoma Ukrainos prezidento biuro pranešime, vadovai kalbėjosi apie „tinkamų ginklų“ tiekimą ir naują 18 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai programą, o V.Zelenskis pasisakė už tai, kad pirmoji dalis būtų išsiųsta jau šį mėnesį. 

Praėjusį mėnesį ES sudarė sąlygas suteikti Ukrainai pagalbą, vadinamą „mega sandoriu“, į kurį įeina ir minimalus 15 proc. pasaulinio pelno mokesčio tarifo nustatymas.

Šis žingsnis žengtas po to, kai V.Zelenskis paragino neleisti, kad 27 valstybių bloko vidaus nesutarimai trukdytų paremti Kyjivą. 

Turkijos dienraštis „Hurriyet“ skelbia, kad prašymą iškeisti Ukrainoje sulaikytą ir valstybės išdavyste apkaltintą prorusišką oligarchą Viktorą Medvedčuką pateikė Rusijos pusė. Kai V.Medvedčukas buvo sulaikytas, Rusija oficialiai teigė, kad nemato reikalo prašyti jį iškeisti, nes jis nėra Rusijos pilietis ar kariškis.

„Prašymą iškeisti D. Medvedčuką pateikė rusai, o kai ukrainiečiai sutiko, derybos vyko Ankaroje, Nacionalinės žvalgybos organizacijos bazėje. Derybos užtruko“, – rašoma Turkijos dienraščio „Hurriyet“ straipsnyje.

Feisbuke paskelbta nuotr./Viktoras Medvedčukas

Kai galiausiai buvo sutarta, buvo nuspręsta, kad apsikeitimas belaisviais įvyks Turkijoje. Rusija iškėlė sąlygą, kad Mariupolį ilgai gynę ir galiausiai po Volodymyro Zelenskio įsakymo ginklus sudėję pulko „Azov“ vadai negrįžtų į Ukrainą, o liktų Turkijoje. Ukraina su tuo sutiko.

Šiuo metu neskelbiama, kur yra V.Medvedčukas. Tačiau jo žmona ir dukra pastebėtos Rusijos sostinėje Maskvoje. Iki šio apsikeitimo belaisviais Rusija ir jos okupuotų Donbaso teritorijų paskirti vadovai tikino, kad „Azov“ pulko vadai bus teisiami, jiems esą rengtas tarptautinis tribunolas.

68 metų verslo magnatas V. Medvedčukas, prorusiškos „Opozicijos platformos – Už gyvybę“ įkūrėjas, laikantis Rusijos prezidentą V. Putiną vienu iš savo draugų, Ukrainoje vertinamas itin prieštaringai dėl savo ryšių su Maskva.

Vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, jis pabėgo iš namų arešto, bet balandžio viduryje vėl buvo suimtas.

Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad sausio 3 d. naktį Rusijos raketos smogė Družkivkos miestui Kramatorsko rajone, Donecko srityje.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Timošenka savo „Telegram“ kanale parašė, kad „viena raketa pataikė į patį miestą, žinomi du sužeistieji. Kita raketa pataikė į Jakovlivkos kaimą“, – patikslino jis.

Ukrainos „Telegram“ kanalų duomenimis, po smūgio užsidegė mieste esančios ledo arenos „Altair“ pastatas.

Arena anksčiau buvo tituluočiausio Ukrainos ledo ritulio klubo HC „Donbass“ namų aikštelė.

Rusijos prokremliški kanalai tikina, kad šioje arenoje buvo Ukrainos pajėgų bazė.

Rusija ruošiasi suintensyvinti atakas prieš Ukrainą, naudodama Irane pagamintus dronus kamikadzes, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Maskvai ieškant būdų, kaip toliau daryti spaudimą Kyjivui po kelis mėnesius trukusių Kremliaus karo strategijos nesėkmių mūšio lauke.

„Turime informacijos, kad Rusija planuoja ilgalaikę ataką (dronais kamikadzėmis) „Shahed“, – sakė V.Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi vėlai pirmadienį.

Anot jo, praėjus daugiau nei 10 mėnesių po to, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę šalį, siekiama palaužti Ukrainos pasipriešinimą, „sekinant mūsų žmones, (mūsų) priešlėktuvinę gynybą, mūsų energetiką“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas svarsto, kaip sustiprinti pasitikėjimą ydingomis Maskvos karinėmis pastangomis, kurios pastaraisiais mėnesiais susilpnėjo dėl Ukrainos kontrpuolimo, remiamo Vakarų tiekiamais ginklais. Dėl to kai kuriuose Rusijos sluoksniuose kariuomenės rezultatai yra kritikuojami.

Pastarąjį kartą Kremlius patyrė gėdą, kai Ukrainos pajėgos raketomis apšaudė objektą rytiniame Donecko regione, kuriame buvo dislokuoti Rusijos kariai, ir 63 iš jų žuvo. Tokį skaičių paskelbė Maskva, nors Kyjivas ir kai kurie Rusijos karo tinklaraštininkai teigė, kad dėl smūgio Makijivkoje galėjo žūti keli šimtai karių.

Tai buvo vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių išpuolių prieš Kremliaus pajėgas nuo karo pradžios prieš daugiau nei 10 mėnesių.

Vakarų sustiprinta Ukrainos oro gynyba apsunkino Rusijos karo lėktuvų raketų smūgius. Irane pagaminti dronai kamikadzės yra pigus ginklas, kuris taip pat skleidžia baimę tarp karių ir civilių gyventojų. Vakarų šalys kaltina Iraną tiekiant Rusijai bepiločius orlaivius, kurie, kaip įtariama, naudojami Ukrainai pulti, ir įvedė sankcijas Teheranui. Pastarasis šiuos kaltinimus neigia.

Karo studijų institutas teigė, kad V.Putinas siekia sustiprinti savo strategijos palaikymą tarp svarbių Rusijos figūrų.

„Rusijos oro ir raketų kampanija prieš Ukrainą greičiausiai nesukelia Kremliaus norimo informacinio poveikio Rusijos nacionalistams“, – vėlai pirmadienį pareiškė analitinis centras.

„Tokios didelės karinės nesėkmės ir toliau apsunkins V.Putino pastangas nuraminti Rusijos karo šalininkų bendruomenę ir išlaikyti vyraujantį naratyvą vidaus informacinėje erdvėje“, – pridūrė institutas.

V.Zelenskis perspėjo, kad artimiausiomis savaitėmis „naktys gali būti gana neramios“.

Taip pat, anot jo, per pirmąsias dvi naujųjų metų dienas, kurios buvo pažymėtos nesiliaujančiomis naktinėmis dronų atakomis prieš Ukrainos miestus ir energetikos infrastruktūrą, šalies pajėgos numušė daugiau kaip 80 Irano gamybos dronų.

Tikintis palaužti pasipriešinimą Rusijos invazijai, per tolimojo nuotolio bombardavimus buvo taikomasi į elektros tinklus, kad civiliai gyventojai žiemos šalčių akivaizdoje liktų be elektros.

„Kiekvienas numuštas dronas, kiekviena numušta raketa, kiekviena diena, kai mūsų žmonėms tiekiama elektra, ir minimalūs elektros išjungimo laikotarpiai yra būtent tokios pergalės“, – teigė V.Zelenskis.

Per naujausius mūšius naktį per Rusijos raketų smūgį į Družkivkos miestą iš dalies okupuotoje rytinėje Donecko srityje buvo sužeisti du žmonės, antradienį pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.

Pareigūnai sakė, kad per išpuolį sugriauta ledo ritulio arena, vadinama didžiausia ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo mokykla Ukrainoje.

Naktį taip pat pranešta apie Rusijos apšaudymą šiaurės rytinėje Charkivo srityje ir pietrytinėje Dnipropetrovsko srityje.

Neseniai susigrąžintose pietinės Chersono srities teritorijose pirmadienį per Rusijos apšaudymą žuvo du žmonės ir dar devyni buvo sužeisti, antradienį pranešė Ukrainos Chersono gubernatorius Jaroslavas Januševičius. Jo teigimu, Rusijos pajėgos pirmadienį 32 kartus apšaudė Chersono miestą.

Sausio 3-iosios rytą Rusijos kariai apšaudė Donecko srities Kurachovo miesto gyvenamąjį kvartalą iš artilerijos, pataikė į daugiaaukštį pastatą, apgadino vandens tiekimo įrenginį, žuvo vienas žmogus ir dar du buvo sužeisti.

Apie tai pranešė Donecko srities karinės administrascijos vadovas Palvo Kyrylenka. 

„Ryte rusai apšaudė Kurachovą artilerija – taikėsi į gyvenamąjį kvartalą. Pirminiais duomenimis, žuvo 1 žmogus, dar 2 buvo sužeisti.

Padaryta žalos pastatams: vienas sviedinys pataikė tiesiai į daugiaaukštį namą. Be to, buvo apgadintas vandentiekio infrastruktūros objektas, išdaužyti langai šalia smūgio vietos esančiuose pastatuose“, – teigė jis. 

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) antradienį paskelbė pirmuosius įtarimus Rusijos generolui ir Rusijos karinio laivyno admirolui dėl civilių objektų apšaudymo šalies teritorijoje. 

„Saugumo tarnybos tyrėjai surinko aukštos kokybės įrodymų apie du Rusijos aukščiausios vadovybės atstovus, atsakingus už civilių objektų apšaudymą Ukrainoje. Vienas iš jų – oro ir kosmoso pajėgų tolimosios aviacijos vadas, Rusijos ginkluotojų pajėgų pulkininkas Sergejus Kobylašas. Kitas – buvęs Juodosios jūros laivyno vadas admirolas Igoris Osipovas“, – teigė SBU spaudos centras. 

Teigiama, kad jie įtariami pagal du Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl agresyvaus karo planavimo, rengimo, sukėlimo ir vykdymo bei Ukrainos teritorinio vientisumo ir neliečiamumo pažeidimo. 

„Tai pirmieji įtarimai, kuriuos Ukraina skelbia būtent dėl civilių objektų apšaudymo. Didžiausia straipsnio sankcija – laisvės atėmimas iki gyvos galvos“, – teigiama pranešime. 

Pranešama, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuo plataus masto invazijos pradžios S. Kobylašas vykdė Rusijos aukščiausios karinės ir politinės vadovybės nurodymus naikinti Ukrainos miestus. 

Būtent S.Kobylašo įsakymu Rusijos ginkluotosios pajėgos surengė masinius raketų smūgius prieš gyvenamuosius namus, ligonines ir kritinę infrastruktūrą įvairiuose Ukrainos regionuose. 

„Kas dėl I.Osipovo, tyrimo duomenimis, nuo šių metų vasario 24 iki rugpjūčio 10 dienos šis pareigūnas davė įsakymus sistemingai vykdyti raketų smūgius iš Juodosios jūros į tankiai apgyvendintas Ukrainos vietoves. Priešo atakos buvo vykdomos iš Rusijos karinių laivų naudojant didelio tikslumo valdomas sparnuotąsias raketas „3M14-Kalibr“, – pridūrė SBU.

Rusija neplanuoja baigti karo prieš Ukrainą ir tęs puolamuosius veiksmus įvairiomis kryptimis, mano Ukrainos Gynybos ministerijos Centrinės žvalgybos valdyba. 

„Ukrainos karinės žvalgybos vertinimais, šiais metais rusai bandys tęsti puolamuosius veiksmus. Jiems nepavyko pasiekti savo tikslo nė viena kryptimi. Jie supranta, kad pralaimės, bet neplanuoja baigti karo.

Svarstome galimybę, kad jie vienu metu gali pulti iš šiaurės ar rytų“, – teigė žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas. 

Jis pabrėžė, kad Ukrainos gynėjai yra pasirengę bet kokiems priešo veiksmams.

A.Černiakas taip pat išreiškė įsitikinimą, kad rusai bandys išlaikyti sausumos koridorių į Krymą ir užgrobti visą Donecko sritį.

Tuo pat metu jis mano, kad rusų įsibrovėliai negalės kirsti Dniepro upės ir vėl užimti Chersoną.

Prancūzų žurnalistai, nušviečiantys įvykius Ukrainoje, nufilmavo raketos smūgį į Kramatorską sausio 2 dieną tiesioginio eterio metu.

Žurnalistas Paulas Gasnieras, Eloise'as Gregoire'as ir Theo Palfrai smūgio metu buvo Rytų Ukrainoje, Kramatorsko mieste. 

Kai žurnalistas pradėjo kalbėtis su studija Prancūzijoje, raketa pataikė mažiau nei už kilometro. Žurnalistai užfiksavo sprogimo momentą, po kurio krito ant žemės. 

Kai žurnalistai persikėlė į kitą vietą, jie kalbėjo apie tai, ką patyrė. Anot jų, komanda išsigando, tačiau niekas nenukentėjo.

Transliacija įvyko sausio 2 d., apie 20.00 val. Paryžiaus laiku. Vaizdo įrašo fragmentą vėliau perpublikavo daugybė žiniasklaidos priemonių.

Ukrainos kariai toliau užtikrintai išlaisvina Luhansko sritį. Rusams amunicijos gabenimo keliai tapo daug sudėtingesni.

Kaip sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, Ukrainos pajėgos pamažu žengia Svatovės-Kreminos kryptimi. Tuo pat metu rusai nesėkmingai kontratakuoja prie Stelmačivkos ir Makijivkos.

S.Haidajus taip pat paminėjo strategiškai svarbų maršrutą P-66, kuris eina iš Rusijos Federacijos Belgorodo srities per Svatovę į Kreminą ir Sjevjerodonecką.

„P-66 trasą valdome ugnimi, kartais specialiųjų pajėgų kariams pavyksta į ją patekti fiziškai ir sunaikinti priešo techniką“, – pažymėjo S.Haidajus.

Jo žiniomis, po Svatovo ir Kreminos deokupacijos rusai ruošiasi ginti Starobilską. Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms susigrąžinus šį miestą, okupantai pasitrauks prie demarkacinės linijos, kuri buvo 2014 m. – 2022 m. vasario mėn.

Mažai tikėtina, kad artimiausiomis savaitėmis Rusijai pavyks pasiekti reikšmingą proveržį prie Bachmuto Ukrainos rytinėje Donecko srityje, kasdienėje apžvalgoje paskelbė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Taip yra iš dalies dėl to, kad Rusija šiame rajone tikriausiai vykdo puolamąsias operacijas tik būrio ar skyriaus lygiu.

„Gruodžio viduryje Rusijos karinės ir įgaliotosios „Wagner“ pajėgos dažniau vykdė pėstininkų puolimus aplink Bachmutą. Tačiau daugelis šių operacijų buvo prastai palaikomos“, – pažymėjo ministerija savo naujausioje žvalgybos ataskaitoje.

„Per pastarąsias 10 dienų Ukraina skyrė nemažai pastiprinimo sektoriui ginti ir Rusijos puolimų dažnumas, palyginti su gruodžio viduryje pasiektu aukščiausiu lygiu, kiek sumažėjo. Abejose pusėse buvo gausu aukų“.

Ukrainos pajėgos sudavė smūgį rusams netoli Čulakivkos kaimo, Chersono srityje, priešo nuostoliai siekė apie 500 sužeistųjų ir žuvusiųjų.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas „Facebook“.

„Gruodžio 31 d. Ukrainos gynybos pajėgų daliniai patvirtino, kad Chersono srities Čulakivkos gyvenvietės rajone buvo suduotas smūgis priešo kariams ir karinei technikai. Rusų nuostoliai siekia apie 500 sužeistų ir žuvusių karių“, – tikino Generalinis štabas. 

Taip pat pranešta, kad sausio 1 d. Ukrainos pajėgų daliniai smogė Rusijos okupantų daliniams Fedorivkos gyvenvietės rajone, Chersono srityje. Priešo aukų skaičius šiuo metu tikslinamas.

Artimiausiais mėnesiais NATO šalys aptars savo gynybos išlaidų apimtis, nes iš kai kurių valstybių-narių pasigirdo raginimai skiriamus 2 proc. iš valstybės biudžeto paversti minimalia suma, Vokietijos naujienų agentūrai DPA sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Kai kurie sąjungininkai tvirtai pasisako už tai, kad dabartinis tikslas skirti 2 proc., taptų minimaliu“, – antradienį paskelbtame interviu tvirtino NATO vadovas.

„AFP“/„Scanpix“/NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas

J.Stoltenbergas pareiškė, kad jis vadovaus deryboms.

„Susitiksime, vyks ministrų susitikimai, derybos sostinėse“, – teigė jis.

Pasak DPA, jis nenurodė, kurios NATO šalys ragina kitas valstybes nustatyti platesnio užmojo tikslus.

NATO vadovas atkreipė dėmesį, jog pasistengs priimti sprendimą ne vėliau nei iki kito eilinio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo pradžios, kuris vyks Lietuvos sostinėje Vilniuje liepos 11-12 d.

Rusijos invazijos padaryta žala Ukrainos ekologijai vertinama 35,3 mlrd. JAV dolerių, pirmadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„Milijonams hektarų gamtos draustinių kyla grėsmė. I protokolo [Tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsauga] 55 straipsnis draudžia kariauti kaip kerštą niokojant gamtinę aplinką, tačiau Rusijai tai nerūpi“, – rašė jis tviteryje, turėdamas omenyje 1977 m. Ženevos konvencijų pakeitimo protokolą.

Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerija pirmadienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė: „Karo veiksmų vykdymas gilina klimato krizę, dėl į atmosferą išmetamų anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų“.

Naujausiais Aplinkos ministerijos skaičiavimais, karas tiesiogiai lėmė 33 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Skaičiavimai buvo atlikti remiantis numatomu išmetamųjų teršalų kiekiu dėl mūšių, šalies viduje perkeltųjų asmenų judėjimo ir gaisrų. 

Praėjusių metų gegužės mėn. CNN pranešė, kad derlingas Ukrainos dirvožemis užterštas sunkiaisiais metalais ir kitomis potencialiai nuodingomis medžiagomis, kurios į dirvą patenka iš raketų, karinės įrangos bei panaudotos amunicijos.

Išsilieję degalai teršia gruntinius vandenis, o ekosistemas žaloja tankai ir kita sunkioji technika. Ši žala bus jaučiama dešimtmečius po karo pabaigos.

Gruodžio mėnesį Kijeve įsikūręs ne pelno siekiantis aplinkosaugos iniciatyvų centras „Ecoaction“ paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad „daugelyje šalies regionų labai pablogėjo gyventojų galimybės naudotis vandeniu“. 

„Dėl Rusijos ginkluotos karinės agresijos prieš Ukrainą sunaikinti vandens valymo ir valymo infrastruktūros įrenginiai, užteršti aplinkos komponentai, ypač geriamojo vandens šaltiniai ir vandens telkiniai“, – teigiama pranešime.

Ukrainos kariai sunaikino rusų okupantų bazę Pravi Sagy kaime netoli Oleškų Chersono srityje. Okupantai patys išdavė savo buvimo vietą.

Kaip pranešė vietiniai „Telegram“ kanalai, okupantai buvo įsikūrę „Grand Prix“ komplekse. Rusai puikiai jautėsi patogiuose namuose, kol ten atkeliavo HIMARS raketos.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino kelis komplekso pastatus. Vaizdo medžiaga iš įvykio vietos rodo sunaikinimo mastą. Nuostoliai tikslinami.

Vietos visuomenė atkreipė dėmesį į tai, kad rusai patys išdavė savo buvimo vietą. Visų pirma, okupantas Piotras Ložkovas Rusijos socialiniuose tinkluose nuolat skelbdavo nuotraukas iš „Grand Prix“ ir demonstruodavo ten laikomą įrangą. Be to, rusas socialiniuose tinkluose netgi pažymėjo vietą, kuriose buvo daromos nuotraukos. 

Per praėjusią parą Rusijos Federacija kare su Ukraina neteko apie 750 savo karių. Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino priešo oro gynybos sistemą, sraigtasparnį ir 3 bepiločius orlaivius, 6 artilerijos sistemas, 5 tankus.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas dienos.

 Bendri Rusijos Federacijos koviniai nuostoliai nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. sausio 3 d. siekė maždaug 108 190 (+750) karių, 3036 tankus, 6100 šarvuotų kovos mašinų. 

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė 13 smūgių į priešo personalo, ginkluotės ir karinės įrangos koncentracijos vietas, taip pat penkis smūgius į priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Taip pat, per pastarąją parą Ukrainos gynėjai numušė priešo sraigtasparnį Ka-52 ir 3 žvalgybinius bepiločius orlaivius „Orlan-10“.

Be to, per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai ugnimi atakavo priešo gyvosios jėgos ir karinės technikos koncentracijos vietą, taip pat priešo radiolokacinę stotį.

Rusijos oro ir raketų kampanija prieš Ukrainą greičiausiai nesukelia Kremliaus norimo informacinio poveikio Rusijos nacionalistams, rašo Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Gruodžio 31 d. Rusijos pajėgos sudavė sparnuotųjų raketų smūgį objektui Chmelnyckio srityje – kaip pranešama, Ukrainos 8-ojo atskirojo specialiųjų pajėgų pulko bazei.

„Vienas Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad šis smūgis, nors ir gerai atliktas ir yra gera informacinė operacija, yra per mažas ir per vėlyvas. Tinklaraštininkas teigė, kad Rusijai reikėjo sistemingai vykdyti tokius smūgius anksčiau karo metu, kad smūgiai turėjo būti tęsiami, siekiant užtikrinti didžiausią žalą, ir kad šio smūgio laikas buvo netinkamas, nes mažai tikėtina, kad Naujųjų metų išvakarėse ukrainiečių daliniai bus bazėje. Tinklaraštininkas pažymėjo, kad tai ne pirmas kartas, kai Rusijos pajėgos nesugebėjo suduoti veiksmingų smūgių dėl antrinių smūgių nebuvimo“, – rašo analitikai.

Gruodžio 31 d. suduotas triuškinantis Ukrainos HIMARS smūgis Rusijos bazei Makijivkoje, Donecko srityje, taip pat sukėlė nemažai kritikos Rusijos karinei vadovybei Rusijos informacinėje erdvėje.

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad ukrainiečių tiksliuoju smūgiu į Rusijos gyvosios jėgos ir karinės technikos sutelkimo punktą Makijivkoje buvo sunaikinta iki 10 vienetų technikos, tačiau oficialaus nukentėjusiųjų skaičiaus sausio 2 d. neskelbė. Sausio 1 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos departamentas nurodė, kad per smūgį žuvo 400 mobilizuoto personalo karių ir 300 buvo sužeista.

Sausio 1 d. paskelbtoje geolokuotoje filmuotoje medžiagoje smūgio padariniai taip pat buvo užfiksuoti ties profesine mokykla Nr. 19, mažiau nei 13 km į rytus nuo fronto linijos.

„Rusijos gynybos ministerija pripažino smūgį, teigdama, kad keturios iš šešių raketų nukovė 63 Rusijos kariškius. Samaros srities gubernatorius Dmitrijus Azarovas patvirtino, kad tarp žuvusių kariškių yra srities gyventojų, o kai kurie Rusijos šaltiniai teigė, kad smūgio metu mokyklos pastate buvo 600 mobilizacinio pulko kariškių. Kai kurie karo tinklaraštininkai teigė, kad žuvusiųjų skaičius buvo apie 110, o sužeistų kariškių – daugiau nei 100“, – rašo analitikai.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Anot ekspertų, tikėtina, kad Rusijos Užsienio reikalų ministerija bando kaltę dėl prasto operatyvinio saugumo  perkelti Donecko liaudies respublikos pareigūnams ir mobilizuotoms pajėgoms. 

Tačiau Rusijos Užsienio reikalų ministerijos miglotas pripažinimas apie smūgį sukėlė kritikos Rusijos karinei vadovybei. 

Anot analitikų, tokios gilios karinės nesėkmės ir toliau komplikuos V.Putino pastangas nuraminti Rusijos prokarinę bendruomenę ir išlaikyti dominuojantį naratyvą vidaus informacinėje erdvėje. 

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Pranešama, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba perėmė visus bepiločius orlaivius, kurie gruodžio 31 d. – sausio 2 d. dvi naktis iš eilės vykdė Rusijos bepiločių orlaivių atakas prieš Ukrainą.
• Rusijos šaltiniai vangiai reagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino inscenizuotą naujametinį kreipimąsi, o Rusijos kariniai tinklaraštininkai gyrė „Wagner Group“ finansininko Jevgenijaus Prigožino pasirodymus fronto linijose per Naujųjų metų šventes.
• Rusijos pajėgos toliau nesėkmingai bandė gerinti savo taktines pozicijas į šiaurės vakarus nuo Svatovės, po to, kai, kaip pranešama, padarė taktinę pertrauką.
• Ukrainos gynybos strategijų centras pranešė, kad Rusijos pajėgos toliau dislokuoja personalą Charkivo-Siversko fronto linijoje.
• Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusijos pajėgos persidislokuoja išilgai rytinės ašies, nors stengiasi išlaikyti artilerijos smūgių tempą.
• Rusijos pajėgos bandė vykdyti ribotas puolamąsias operacijas Zaporižios srityje ir toliau stengėsi stiprinti gynybines struktūras.
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau pratęsia Rusijos kariams duotus finansinius pažadus, o Ukrainos pareigūnai toliau perspėja apie artėjančią Rusijos mobilizacijos bangą.

Kyjive vasario 3 dieną įvyks Ukrainos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kuriame bus aptarta finansinė ir karinė parama, teigiama pirmadienį išplatintame prezidento Volodymyro Zelenskio biuro pranešime. 

Pranešime teigiama, kad prezidentas aptarė aukščiausiojo lygio susitikimo detales su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen per pirmąjį jo šių metų pokalbį telefonu. 

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas interviu naujienų agentūrai „ABC News“ sakė, kad ateityje smūgiai prieš Rusijos oro bazes gali būti intensyvesni. Tačiau jis nepatvirtino, kad Ukraina dalyvauja atakose prieš Rusijos oro bazes.

Žurnalisto paklaustas, ar Ukraina smogė smūgius Rusijos oro pajėgų bazei, jis atsakė, kad galės atsakyti tik pasibaigus karui.

„Išpuoliai bus vis gilesni ir gilesni“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad džiaugiasi juos matydamas.

Žvalgybos vadovas taip pat pabrėžė, kad Krymas yra Ukrainos teritorija, todėl ten gali būti naudojami visi ginklai, kuriuos Ukraina laiko reikalingais.

Ukrainoje sužeistas vokiečių žurnalistas Bjornas Stritzelis, savo „Twitter“ paskyroje pranešė leidinio „Bild“ vyriausiasis redaktorius Johannesas Boie. Jo teigimu, žurnalistas buvo lengvai sužeistas ir jo gyvybei pavojus negresia.

„BILD“ korespondentas Bjornas Stritzelis, rengdamas reportažą apie Rusijos agresiją Ukrainoje, buvo sužeistas šrapneliu. Jis yra saugus (kiek tai įmanoma), o sužalojimas nėra toks rimtas. Vis dėlto tai yra priminimas, kokius sunkumus patiria žurnalistai Ukrainoje, norėdami pasakyti tiesą“, – rašė J.Boie.

Pats B.Stritzelis pažymėjo, kad sprogimą išgirdo vakarienės metu. Jis mano, kad netoliese galėjo nukristi raketos dalis.

„Man viskas gerai, tik įsipjoviau į kaktą, tikriausiai nuo stiklo gabalėlio. Vakarieniavau, kai sprogo (dėl šaudmenų nesu visiškai tikras, dar neradau jokių fragmentų)", – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė žurnalistas. 

Sausio 3-iosios naktis Ukrainoje prasidėjo Rusijos raketos smūgiais Donecko srityje. 

Apie tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarija. Pirminiais duomenimis, į Družkivką pataikė viena raketa. Kita raketa pataikė į Jakovlevkos kaimą. Šiuo metu žinoma, kad buvo sužeisti du žmonės.

Tuo tarpu Kramatorskas taip pat atakuotas, pranešama oficialiame Kramatorsko miesto tarybos „Telegram“ kanale.

Sausio 2 d. Rusijos okupantai sudavė 70 smūgių Sumų srities pasienio teritorijoje, savo oficialiame „Telegram“ kanale pranešė Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvickis. Pasak jo, apšaudant buvo apgadinta mokykla, elektros linija ir apgadintas automobilis.