Rusija raketomis atakavo vaikų darželį Avdijivkoje, pranešta apie sprogimus Kryme

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Vokietijos federalinė vyriausybė sutiko per ateinančius devynerius–dešimt metų skirti Ukrainai papildomą 12 mlrd. eurų vertės karinę paramą, skelbiama trečiadienį paskelbtame pareiškime, kurį cituoja CNN.

„Vokietija jau daugiau nei metus remia Ukrainą kare su Rusija pinigais, įranga ir medžiagomis, ir toliau tai darys. Tai turi atsispindėti ir biudžete. Viena vertus, ginkluotės įsigijimui Ukrainai, kita vertus, ginklų ir medžiagų, perduotų Ukrainai iš Bundesvero atsargų, pakeitimui“, – pažymėjo vyriausybė. 

Vokietijos kariuomenei bus skirta apie 4,3 mlrd. dolerių karinei pagalbai, kurią Berlynas suteikė Kyjivui nuo invazijos, pakeisti, pridūrė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

Anksčiau šiais metais Berlynas žengė istorinį žingsnį ir apginklavo Ukrainą tankais „Leopard 2“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienio vakarą pareiškė, kad artimiausiais mėnesiais Ukrainos kariuomenė gali aktyviau veikti fronto linijoje, rašo UNIAN.

V.Zelenskis vakariniame vaizdo pranešime sakė, kad trečiadienį kalbėjosi su Italijos vyriausybės vadove Giorgia Meloni.

„Aptarėme ir dvišalius santykius, ir bendrą mūsų gynybos nuo Rusijos agresijos situaciją. Informavau apie padėtį mūšio lauke, apie mūsų poreikius. Artimiausiais mėnesiais galime aktyviau veikti fronto linijoje. Ir padarysime viską, kad mūsų žingsniai taikos link būtų kuo veiksmingesni“, – pabrėžė prezidentas.

V.Zelenskis taip pat pabrėžė, kad „šiandien yra už ką padėkoti kovotojams, kurie atkakliai ir veiksmingai kovoja Bachmuto kryptimi“.

Apie tai daugiau čia.

Karo ekspertas Sergejus Zgurecas mano, kad Rusijos užpuolikų puolimas Donecko srities Bachmuto apylinkėse sulėtėjo iki visiško arba beveik visiško sustojimo. Rusijos kariai susitelkė mažesniuose fronto ruožuose, rašo UNIAN.

„Manau, kad tai yra priešo pajėgų išsekimo rezultatas. Neaišku, ar priešas turi pakankamai rezervų ir technikos, kad galėtų atkurti tempą. Mes rengiame kontratakas ir konsolidaciją Kleščevkos kryptimi. Būdai užtikrinti miesto saugumą veikia“, – rašė jis savo skiltyje „Espresso“ .

Ekspertas pažymėjo, kad mūšiai Bachmute tęsiasi miestų teritorijose.

„Priešas bando prasiveržti iš šiaurės, pietų ir vakarų, tačiau be didelio entuziazmo. Bachmute karo veiksmai tęsiasi trimis pagrindinėmis kryptimis. Šiaurinėje dalyje, aplink gamyklą ir pačioje “Azov„ gamykloje, pietuose palei Korsunskio gatvę, taip pat Mariupolskaja gatvės rajone. Veikia artilerija, dirba mūsų snaiperiai. Šarvuočiai taip pat dirba, nors ir gana ribotai“, – pridūrė A.Zgurecas.

Pasak Tarptautinės atominės energijos agentūros generalinio direktoriaus Rafaelio Grossi, padėtis Zaporižios atominėje elektrinėje nepagerėjo, rašo CNN.

Nuo praėjusių metų kovo mėnesio elektrinę užėmę Rusijos pajėgos, o dabar ją valdo Rusijos atominės energetikos agentūra ROSATOM. 

„Reuters“/„Scanpix“/TATENA vadovas Rafaelis Grossi pakeliui į Zaporižios atominę elektrinę

R.Grossi sakė, kad karinis aktyvumas ir karių skaičius regione didėja, nepatikslindamas, ar jis turėjo omenyje tiek Rusijos, tiek Ukrainos pajėgas. Ukrainos kariai yra dislokuoti už kelių mylių nuo elektrinės. 

Jis sakė, kad pirminiai planai sukurti demilitarizuotą zoną aplink elektrinę „evoliucionavo“ link didesnės pačios elektrinės apsaugos, ir pridūrė, kad elektrinėje neturėtų būti sunkiosios karinės technikos. Ukraina kaltino rusus, kad jie gamykloje laiko raketų sistemas, tačiau Maskva tai neigė.

R.Grossi sakė, kad stengiasi suformuluoti „realistiškus, perspektyvius pasiūlymus“, kurie būtų priimtini abiem pusėms.

Rusijos kariuomenės puolimas Ukrainoje įsibėgėja, tačiau užpuolikai pamažu vis labiau išeikvoja savo pajėgumus. Viena iš priežasčių yra ta, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojai vis dar kontroliuoja Bachmutą, rašo UNIAN.

„Jų (rusų, – red.) nuostoliai milžiniški. Mūsų kariškių skaičiavimais, vien Bachmuto kryptimi rusai per dieną praranda vidutiniškai 500 karių, kurie sužeidžiami ar žūsta (mūšio lauke). O tai reiškia, kad jie ten greitai išnaudoja savo puolamuosius pajėgumus.

Palydovinėse nuotraukose – nuniokotas Bachmutas

+1

Todėl mūsų vadovybė priėmė esminį sprendimą: išlaikyti Bachmutą, nepaisant savo nuostolių. Nes jo gynyba eikvoja rusų pajėgumus ir suteikia mums stabilumo visoje fronto linijoje“, – sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas interviu Lenkijos laikraščiui „Wyborcza“.

Daugiau skaitykite čia.

Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles trečiadienį pareiškė, kad po Velykų į Ukrainą išsiųs šešis pažadėtus kovinius tankus „Leopard“, padėsiančius atremti Rusijos invaziją. 

Vasarį Madridas paskelbė, kad Vokietijoje pagamintus „Leopard 2A4“ išsiųs į Ukrainą po to, kai jie bus sutaisyti.  

Šie tankai nebuvo naudojami jau daugelį metų ir buvo saugomi karinėje bazėje šiaurės rytų Saragosos mieste. 

M.Robles teigė, kad Ispanijos kariuomenė išbandė šešis tankus prieš perduodama juos Ukrainai po Velykų sekmadienio. 

Ispanijos Ministras Pirmininkas Pedro Sanchezas vasario 23-iąją lankydamasis Kyjive paskelbė, jog Madridas Ukrainai gali papildomai atsiųsti dar keturis „Leopardus“. 

„Šiuos papildomus keturis tankus reikia suremontuoti“, – pridūrė M.Robles, tačiau nenurodė, kada jie galėtų būti pristatyti Ukrainai. 

Anksčiau šį mėnesį 55 ukrainiečių kariai baigė keturių savaičių trukmės mokymo kursus Ispanijoje, skirtus išmokti valdyti „Leopard“ tankus, kuriuos Vakarų sąjungininkai pažadėjo suteikti Kyjivui. 

Jungtinė Karalystė ir Vokietija pirmadienį pranešė, kad į Ukrainą pristatė vakarietiškus sunkiuosius tankus. 

„Leopardai“ – ilgai buvę Ukrainos karinės įrangos pageidavimų sąraše – atvyko pačiu laiku prieš numatomą Ukrainos pajėgų pavasario puolimą.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as pareiškė, kad, naujausiais JAV skaičiavimais, Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 220 tūkst. Rusijos karių ir samdinių, rašo UNIAN.

Benas Wallace'as taip pat patvirtino, kad į Ukrainą atvyko pirmieji britų tankai, tačiau teigė, kad „dar reikia atlikti nemažai apmokymų“, kol Ukrainos pajėgos bus pasirengusios juos naudoti kovoje, rašo „Sky News“ .

Jie turi veikti kartu su vokiškomis pėstininkų kovos mašinomis „Marder“ kaip brigados ar kovinės grupės, kuri yra suburta siekiant sujungti įvairius ginklus ir pralaužti įtvirtintas Rusijos Federacijos pozicijas, dalis.

„Tuo pačiu metu jų (Ukrainos karinė) vadovybė turi treniruotis ir mokytis vykdyti kovines operacijas brigados ar kovinės grupės lygiu – kovoti NATO ar Vakarų šalių būdu“, – sakė J.Wallace'as.

„Tai labai svarbu. Negaliu spėlioti, kada, kur ar kaip galėtų įvykti (ukrainiečių) puolimas, tačiau manau, kad ne paslaptis, jog Ukraina siekia pradėti Rusijos kariuomenės išstūmimo procesą“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie Rusijos perspektyvas, Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius sakė, kad prezidento Vladimiro Putino pajėgos nedaro „beveik jokios pažangos“ ir „patiria didžiulius nuostolius“.

„Rusijos pajėgos šiuo metu turi tikrai rimtų ir gilių sisteminių problemų savo pastangose. Naujausiais JAV vertinimais, kuriuos mačiau, aukų skaičius viršija 220 000 žuvusiųjų ar sužeistųjų“, – sakė J.Wallace'as.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas interviu su Lenkijos leidiniu „Gazeta Wyborcza“ metu įvardino tris Ukrainos pergalės kare su Rusija kriterijus.

Anot jo, galutinę pergalę prieš Rusiją Ukraina pasieks tada, kai bus atkurtos 1991 m. įtvirtintos sienos, įskaitant ir Krymą.

Antroji pergalės sąlyga – užtikrinti Ukrainos piliečių ir svečių laisvę bei saugumą, kad kiekvienas galėtų Kyjive įlipti į tarptautinio vežėjo lėktuvą ir skristi, kur tik norisi.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

O.Reznikovas teigė suprantantis, kad trečiajam kriterijui įgyvendinti prireiks laiko, tačiau, pasak jo, tai būtų absoliuti pergalė – Tarptautinio baudžiamojo teismo Hagoje sprendimas Rusijos karo nusikaltėlių byloje.

„Tai turėtų būti kaip Niurnberge. Niurnbergas pakeitė vokiečių tautą. Kad mes ir jūs galėtume ramiai gyventi savo šalyse žinodami, kad Rusijos keliamos grėsmės nebėra arba ji sumažinta iki minimumo, turi būti priimtas teismo nuosprendis. Rusija turi būti nuteista ir atgailauti – ir tai bus galutinė pergalė šiame kare“, – pridūrė ministras.

Primename, kad Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas paragino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų teisiamas tribunole už akių.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis televizijai „Sky News“ sakė, kad jo šalis planuoja didinti šaudmenų gamybą iki planuojamo Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo ir paragino kitas sąjungininkes priimti šį iššūkį.

„Raginu privačias bendroves, valstybines bendroves, užsienio bendroves... skubiai priimti šį iššūkį ir Lenkijoje įsteigti naujas šaudmenų gamybos įmones“, – sakė jis.

Anot premjero, Lenkija planuoja iš savo biudžeto investicijoms skirti apie 427 mln. eurų.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis

Anksčiau M.Morawieckis teigė, kad Lenkijos valstybinės ir privačios įmonės padidins šaudmenų gamybą Lenkijos ir Ukrainos kariuomenėms.

Pasak Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo, tikimasi, kad Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas prasidės balandžio-gegužės mėn. Jis pažymėjo, kad puolimo laikas taip pat susijęs su oro sąlygomis.

Aukšto rango Rusijos diplomatas trečiadienį pareiškė, kad Maskva nebeinformuos JAV apie savo raketų bandymus.

Pranešimas pasirodė tuo metu, kai Rusijos kariuomenė Sibire dislokavo mobiliąsias raketų paleidimo sistemas, taip parodydama didžiulius savo branduolinius pajėgumus vykstant kovoms Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė, kad Maskva visiškai sustabdė keitimąsi informacija su Vašingtonu, prieš tai sustabdžiusi savo dalyvavimą paskutiniame likusiame abiejų valstybių susitarime dėl branduolinės ginkluotės.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Riabkovas

Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sustabdė savo šalies dalyvavimą Naujojoje START sutartyje, motyvuodamas tokį žingsnį tuo, jog Maskva nebegali sutikti su Jungtinių Valstijų pagal šią sutartį atliekamais jos branduolinių objektų patikrinimais, nes Vašingtonas ir jo sąjungininkės NATO atvirai paskelbė, kad jų tikslas yra Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje.

Maskva tuomet pabrėžė visiškai nepasitraukianti iš pakto ir teigė, jog toliau laikysis sutartyje nustatytų branduolinių ginklų limitų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija iš pradžių nurodė, kad JAV ir toliau bus informuojamos apie planuojamus bandomuosius balistinių raketų paleidimus, tačiau S. Riabkovo pareiškimas atspindi kurso pasikeitimą.

„Jokių pranešimų nebus“, – sakė jis, paklaustas, ar Maskva nebeskelbs ir pranešimų apie planuojamus raketų bandymus.

Rusijos karinės pajėgos suklupo prie Avdijivkos ir bando paversti miestą pelenais, nes negali jo užkariauti. 

Įvažiavimas į miestą uždarytas. Avdijivka dabar paskelbta „raudonąja zona“, todėl vykdoma vietos gyventojų evakuacija.

Analitikai jau drąsiai lygina Avdijivką su Bachmutu: Rusijos pajėgos ir šioje sektoriaus dalyje dislokavo tūkstančius karių, kurių puolimo mastas mažai skiriasi nuo Bachmuto – įvykdoma po 250-300 pozicijų puolimų per dieną.

Šaudoma viskuo: minosvaidžiais, patrankų artilerija, tankais, MLRS, taip pat kasetiniais šaudmenimis ir raketomis.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos puolimas prieš Avdijivką

„Padėtis labai įtempta ir sudėtinga. Dešimtys atakų prieš gyvenvietę, šimtai atakų prieš pozicijas aplink miestą. Vidutiniškai per dieną vykdomi 8 oro antskrydžiai, bet kartais jų būna 12 ar net 15“, – sakė vietos administracijos vadovas Vadimas Barabašas.

Avdijivka patiria stiprų Rusijos pajėgų spaudimą, kurie vis dar nesugeba įgyvendinti skelbėjo tikslo užimti Donecko sritį. Visiško šio regiono užėmimo terminai nuolat keičiasi dėl didvyriškos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybos.

Nepaisant itin sudėtingų sąlygų, Ukrainos kariškiai užtikrintai pasakoja: „Mes turime pakankamai pajėgų. Mes jį išlaikysime.“

Atkakli Ukrainos kariuomenės gynyba ties Avdijivka ateityje gali būti panaudota kaip tramplinas kontrpuolimui prieš  ir toliau sėkmingai gins Avdijivką, ateityje ji gali būti panaudota kaip tramplinas puolimui prieš Donecką.

„Netoli miesto (Avdijivkos – red.) yra aplinkkelis, kuris skiria Donecką nuo Makijivkos. O jo plotis leidžia kelioms brigadoms pravažiuoti ir daryti spaudimą Doneckui. Ta pati istorija yra ir su Marijinka, tik kitoje pusėje“, – naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ aiškino į atsargą išėjęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas, karybos ekspertas Romanas Svitanas.

Anksčiau karybos ir politikos ekspertas Oleksandras Kovalenko patikino, kad Avdijivka nebus lengvas taikinys priešui.

Šimtai tikinčiųjų trečiadienį dalyvavo pamaldose ryšiais su Maskva kaltinamame istoriniame Kyjivo vienuolyne, artėjant galutiniam vienuolių iškeldinimo terminui.

Pečorų lauros vienuolyne yra įsikūrusi Ukrainos stačiatikių bažnyčios atšaka, anksčiau priklausiusi Maskvos jurisdikcijai, bet savo ryšius su ja nutraukusi rusų kariuomenei įsiveržus į Ukrainą.  Vis dėlto Kyjivas mano, kad ji de facto tebėra priklausoma nuo Maskvos.

„Reuters“/„Scanpix“/Maldininkai prie Kyjivo Pečorų lauros vienuolyno

Vyriausybė paskelbė nutraukianti nuomos sutartį, pagal kurią vienuoliai galėjo nemokamai užimti dalį į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kyjivo Pečorų lauros, ir liepė išsikraustyti iki kovo 29-osios.

Snyguriuojant maldininkai rinkosi į rytines mišias XI amžiuje pastatyto vienuolyno šventovėje ir šalia jos.

„Tai akivaizdžiai politinis klausimas. Mes ją saugosime, tai mūsų šventovė“, – naujienų agentūrai AFP sakė 49-erių Mykolajus.

Senovinis vienuolynas su olomis, stovintis prie Dnipro upės, suvaidino svarbų vaidmenį Ukrainos ir Rusijos istorijoje.

Kaip ir ankstesnėmis dienomis, policija trečiadienį tikrino automobilius, bet lankytojai buvo įleidžiami ir išleidžiami.

Praėjusią savaitę vaizdo žinutėje Pečorų lauros direktorius metropolitas Pavlo paragino tikinčiuosius „kartu su mumis ginti šią šventą vietą“.

Vienuoliai teigė, kad pasiliks tol, kol tai bus fiziškai įmanoma.

Trečiadienį Zaporižios atominėje elektrinėje apsilankęs Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi pareiškė, kad rengia naują atominės elektrinės apsaugos koncepciją, pranešė Rusijos valstybine naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Kuriame koncepciją, kuria siekiama labiau apsaugoti elektrinę vietoje“, – žurnalistams sakė R.Grossi.

„Dirbu su vadovybe tiek Kyjive, tiek Maskvoje, kad įgyvendinčiau priemones elektrinei apsaugoti“, – pridūrė jis. 

„Reuters“/„Scanpix“/TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi

R.Grossi pakartojo, kad padėtis branduoliniame objekte negerėja, o priešiški veiksmai aplink jį intensyvėja. Reikia imtis priemonių, kad elektrinė būtų apsaugota nuo bet kokių išpuolių, konstatavo agentūros vadovas.

„RIA Novosti“ pažymėjo, kad į Zaporižią R.Grossi atvyko kartu su Rusijos branduolinės energetikos operatorės „Rosenergoatom“ generalinio direktoriaus patarėju Renatu Karčiaa.

Anksčiau trečiadienį Kremlius pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per savo vizitą Zaporižioje neplanuoja susitikti su R.Grossi, tačiau TATENA vadovas ir toliau palaiko ryšius su Rusijos valstybine branduolinės energetikos milžine „Rosatom“.

Po Velykų atostogų Ispanija išsiųs Ukrainai šešis tankus „Leopard 2A4“, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Ispanijos gynybos ministre Margarita Robles.

Vokietijoje pagaminti tankai nebuvo naudojami nuo 1990-ųjų, sakė M.Robles įstatymų leidėjams ir pridūrė, kad Ispanija ką tik juos suremontavo ir, prieš išsiųsdama, išbandys jų kovinę parengtį atremti Rusijos pajėgų smūgius.

Šiuo metu Ispanija ėmėsi remontuoti dar keturis tankus, kurie bus išsiųsti „artimiausiu metu“.

„Reuters“/„Scanpix“/Tankas „Leopard 2A4“

Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusijos duonos kepyklos paverčiamos dronų gamyklomis.

Pasak leidinio, „Kommersant“, įmonė „Tambovo kepykla“ pradėjo gaminti kvadrokopterius, skirtus karui Ukrainoje.

Įdiegtuose įrenginiuose per mėnesį galima surinkti iki 200 paprastų stebėjimo dronų. Rusija planuoja artimiausiomis dienomis išsiųsti į Ukrainą pirmąją 16 kepykloje pagamintų dronų partiją.

Kepyklėlėje kvadrokopterių gamybai skirtas cechas. Kepykla perka kai kurias dronų sudedamąsias dalis ir dalį jų spausdina 3D spausdintuvu. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį sakė, kad tarptautinės sankcijos, įvestos po Maskvos invazijos į Ukrainą, gali turėti neigiamų pasekmių. 

Pastaraisiais mėnesiais V.Putinas tvirtindavo, kad Rusija prisitaiko prie naujos ekonominės realybės. 

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„Rusijos ekonomikai taikomos sankcijos vidutinės trukmės laikotarpiu tikrai gali daryti neigiamą poveikį“, – per televiziją transliuotame susitikime su vyriausybės nariais sakė prezidentas. 

„Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas teigė perkeliantis savo  grupuotės „elitą“ į Avdijivkos rajoną. Karo ekspertas Oleksandras Kovalenko aiškina J.Prigožino sprendimą kaip politinį.

Jis pažymi, kad šiuo metu kare Ukrainoje nėra „Wagner“ elito: „Didžioji dalis patirtį turinčių „Wagner“ karių buvo sunaikinta 2022 m. pirmoje pusėje".

Pats J.Prigožinas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ išplatintame garso įraše pripažino, kad kova dėl Bachmuto „smarkiai pakenkė“ jo pajėgoms.

J.Prigožino "Telegram" kanalas/ Kadras iš vaizdo įrašo/„Wagner“ pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

„Mūšis dėl Bachmuto šiandien jau praktiškai sunaikino Ukrainos kariuomenę ir, deja, taip pat smarkiai pakenkė privačiai karinei bendrovei „Wagner“.

Paklaustas apie Volodymyro Zelenskio pažadą ginti Bachmutą iki galo, karinės grupuotės vadas pridūrė, kad jo pajėgos laimės „didžiausią posūkį šiame kare ir visoje šiuolaikinėje istorijoje“.

Ekspertas O.Kovalenko J.Prigožino perkėlimą pavadino kvailu, nes tai reikštų, kad „Wagner“ vadas siunčia savo samdinius į žudynes.

„Tai, kad dalis reguliariųjų karių siunčiama į Avdijivką, yra tiesa. „Wagner“ prie Bachmuto nėra pakankamai, o siųsti juos į Avdijivką yra kvaila ir beprasmiška.

„Wagner“ negali užbaigti operacijos Bachmuto kryptimi, o J.Prigožinas nuo to kenčia. O be to, kad jis neturi pakankamai išteklių sisteminti puolimą, dalį išteklių jis mes ten, kur Ukrainos gynyba sunaikins dar daugiau „Wagner“ kovotojų“, – aiškino O.Kovalenko.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas interviu su Estijos valstybiniu transliuotoju metu tvirtino, kad ukrainiečių pajėgos ruošiasi pavasario kontrpuolimui.

„Tai jau suplanuota keliuose rajonuose. Tai priklauso nuo tinkamiausio momento. Tai priklauso ir nuo oro sąlygų. Pavasarį mūsų kraštas labai drėgnas. Galime naudoti tik vikšrines mašinas. Manau, kad „Leopard“ tankus fronte pamatysime balandžio-gegužės mėnesiais“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

O.Reznikovas įsitikinęs, kad šiais metais Ukrainos laukia labai teigiami pokyčiai. Jis teigė, kad Ukrainos kariuomenė ir toliau laisvins laikinai okupuotas teritorijas, kaip tai darė Kyjivo, Černihivo, Sumų, Charkivo ir Chersono srityse.

Anksčiau Pentagonas konstatavo, kad Ukraina turi „labai gerus šansus“ sėkmingai surengti kontrpuolimą pavasarį.

Paklaustas apie situaciją Bachmute, Ukrainos gynybos ministras sakė, kad rusai „ir toliau puola be jokių reikšmingų rezultatų“.

„Praėjusių metų gegužę rusai pradėjo Bachmuto puolimą. Puola jį ir toliau be jokių reikšmingų rezultatų. Bachmutas tebėra tvirtovė. Šioje teritorijoje mes sumažinome Rusijos puolamuosius pajėgumus. Tai padės mūsų kariams išlaikyti stabilią fronto liniją ir suteiks mums laiko pasirengti kontrpuolimui.“ 

O.Reznikovas pastebėjo, kad rusams prie Bachmuto taip pat trūksta amunicijos.

„Jie taip pat yra pavargę. Jie patyrė labai didelių nuostolių, daug žuvusiųjų ir sužeistųjų. Jiems įprasta kasdien prarasti mažiausiai penkis šimtus karių. Tai reiškia, kad kiekviena diena artina mūsų pergalę ir jų pralaimėjimą“, – vertino ministras. 

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk paragino rusus neįsivaikinti vaikų, kurie, pasak jos, karo metu buvo „pavogti“ iš jos šalies ir deportuoti į Rusiją.

„Aš primygtinai rekomenduoju Rusijos piliečiams neįsivaikinti Ukrainos našlaičių, kurie buvo neteisėtai išvežti iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė I.Vereščuk.

Ukrainos okupuotų teritorijų integracijos ministerijos duomenimis, šiuo metu beveik 20 tūkst. ukrainiečių vaikų laikomi neteisėtai išvežtais į Rusiją arba Rusijos okupuotas Ukrainos dalis.

Rusija teigia, kad savanoriškai evakuoja žmones iš Ukrainos, ir tvirtina, kad tūkstančius ukrainiečių vaikų išvežė į Rusiją, kad apsaugotų našlaičius ir konflikto zonoje paliktus vaikus.

Rugpjūčio viduryje Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad iki to laiko į Rusiją buvo atvežta 3,5 mln. žmonių, įskaitant daugiau kaip pusę milijono vaikų.

„Dar kartą primenu visiems rusų vadinamiesiems „įtėviams“ ir „globėjams“: anksčiau ar vėliau jums teks atsakyti“, – pridūrė I.Vereščuk.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) Hagoje anksčiau šį mėnesį išdavė prezidento Vladimiro Putino ir jo vaiko teisių įgaliotinės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderį, kaltindamas juos karo nusikaltimu – neteisėtu Ukrainos vaikų deportavimu.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusijos konfrontacija su Vakarais tikriausiai truks ilgai, nes Maskvos karinė intervencija Ukrainoje tęsiasi jau antrus metus.

„Jei kalbėsime apie karą plačiąja prasme: konfrontaciją su Vakarų šalimis, hibridinį karą... tai tęsis ilgai“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Vakarų žvalgyba nurodė, kad Rusija tikėjosi pasiekti savo tikslus Ukrainoje per kelias dienas nuo „specialiosios karinės operacijos“ pradžios praėjusių metų vasarį, tačiau tai neįvyko.

D.Peskovas teigė, kad rusai susitelkė aplink prezidentą Vladimirą Putiną „precedento neturinčiu būdu“ ir kad dauguma nori, kad jo tikslai Ukrainoje būtų pasiekti.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

„Matome absoliučiai beprecedentį Rusijos visuomenės susitelkimą aplink prezidentą, aplink vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų vadą ir jo vykdomą politiką“, – sakė D.Peskovas.

„Ir mes matome, kad mūsų visuomenėje vyrauja įsitikinimas, jog visi specialiosios karinės operacijos tikslai turi būti ir bus pasiekti“, – pridūrė jis, pavartodamas Maskvos vartojamą puolimo terminą.

Rusijos valstybinė žiniasklaida savo karių veiklą Ukrainoje nušvietė išimtinai Kremliui palankia linkme, o karinės kampanijos kritiką uždraudė griežti cenzūros įstatymai.

Nėra patikimų apklausų, ką rusai mano apie Ukrainos kampaniją.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas trečiadienį atvyko į Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę, kurią šiuo metu kontroliuoja Rusijos pajėgos, pranešė Kyjivas.

„Rafaelis Grossi atvyko į Zaporižios atominę elektrinę. Tai antras TATENA vadovo vizitas didžiausioje Ukrainos ir Europos atominėje elektrinėje nuo to laiko, kai ją okupavo rusai“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė ukrainiečių branduolinės energijos agentūra „Enerhoatom“.

Nuolat baiminamasi dėl didžiausios Europoje atominės elektrinės, esančios pietiniame Zaporižios regione, dažnai apšaudomame nuo tada, kai į jį įsiveržė Rusijos kariuomenė.

„Reuters“/„Scanpix“/TATENA vadovas Rafaelis Grossi pakeliui į Zaporižios atominę elektrinę

TATENA vadovas ir jo delegacija turėtų išvykti po pietų, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS, remdamasi Rusijos branduolinės energetikos operatorės „Rosenergoatom“ pareigūnu.

TATENA teigimu, R.Grossi planuoja pats „įvertinti rimtą branduolinės saugos ir saugumo padėtį objekte“.

Agentūra nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio gamykloje laiko ekspertų komandą, tačiau R.Grossi tvirtino, kad padėtis „vis dar pavojinga“.

Prieš vizitą jis pirmadienį susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Prezidento teigimu, neįmanoma atkurti branduolinės jėgainės saugumo, kol ją kontroliuoja Rusija.

„Jei iš Zaporižios atominės elektrinės ir gretimos teritorijos nebus nedelsiant išvesta Rusijos kariuomenė ir personalas, bet kokios iniciatyvos atkurti branduolinę saugą ir saugumą bus pasmerktos žlugti“, – sakė V.Zelenskis TATENA vadovui.

Jėgainei reikalingas patikimas elektros tiekimas, kad būtų užtikrintos svarbiausios branduolinės saugos ir saugumo funkcijos.

Tačiau per karą joje ne kartą buvo nutrūkęs elektros tiekimas, o tai sukėlė nerimą TATENA ir tarptautinei bendruomenei.

Rusija bando sąmoningai „rusifikuoti“ Ukrainoje pagrobtus vaikus, pasakodama jiems apie „dirbtinę šalį“ ir „nacius“, naujienų agentūros „RBC-Ukraine“ laidai pasakojo žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.

Pasak komisaro, išvežus vaikus į Rusiją, iš jų atimami ukrainietiški dokumentai ir gimimo liudijimai bei išduodami rusiški dokumentai. Po to jiems draudžiama kalbėti ukrainietiškai ir vadintis ukrainiečiais.

„Žmonėms pradedama sakyti, kad „nėra tokios valstybės kaip Ukraina, tai dirbtinai sukurta valstybė, nėra tokios etninės grupės kaip ukrainiečiai. Jūs visada buvote rusai, jūsų gimtoji kalba yra rusų. Džiaukitės, kad dabar esate Rusijoje, mokykitės kalbos, laikykite save patriotais, stokite į „jaunimo armiją“ ir ruoškitės kovai su naciais, kurie vis dar gyvena kažkur Ukrainoje, bet mes turime juos sunaikinti ir visą teritoriją prijungti prie Rusijos Federacijos“, – sakė ombudsmenas.

D.Lubinecas taip pat priminė berniuko Serhijaus atvejį, kurį asmeniškai išsivežė Rusijos vaiko teisių komisarė, turinti Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotą arešto orderį – M.Lvova-Belova. Nepilnametis, kaip ir daugelis kitų vaikų, taip pat buvo pasitelktas skleisti propagandai per Rusijos televizijos kanalus.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos vaiko teisių komisarė M.Lvova-Belova

Grįžęs namo Serhijus pasakojo, kad jis buvo sulaikytas netoli Mariupolio ir nuvežtas į Donecką. Po „pervežimo“ į Maskvą jis buvo „įvaikintas“. Jį pasiėmė „šeima“, kuri jau turėjo keturis vaikus ir neturėjo normalių gyvenimo sąlygų.

„Niekas jo neklausė, ar jam ko nors reikia, ar jis nori valgyti. Jis buvo ignoruojamas. Jam buvo parodyta, kad čia jo niekas nelaukia“, – pridūrė D.Lubinecas.

Rusų „šeimoms“ paimti ukrainiečių vaiką yra pinigų klausimas. Jų nedomina, kas nutiks nepilnamečiui, tvirtino žmogaus teisių komisaras.

Deja, Serhijaus tėvai buvo nužudyti, tačiau ukrainietis buvo grąžintas namo po vyresniosios sesers pateikto prašymo.

Antradienį Europos verslo asociacija (EBA) surengė susitikimą su Ukrainos finansų ministru Sergejumi Marčenka, kuriame buvo aptartas valstybės biudžetas, Tarptautinio valiutos fondo paramos programa, mokesčių ir muitų sistemos pokyčiai.

Svarbiausia užduotis – sudaryti sąlygas finansuoti karinį biudžetą.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka

Per susitikimą su EBA nariais S.Marčenka sakė, kad praėjusią savaitę Aukščiausioji Rada pritarė valstybės biudžeto pataisoms, kuriomis didinamos išlaidos karinėms reikmėms.

Ministro teigimu, šiais metais svarbu surinkti suplanuotus mokesčius, tačiau didelių mokesčių pakeitimų neplanuojama.

Anksčiau Aukščiausioji Rada patvirtino 2023 m. Ukrainos valstybės biudžetą, padidindama gynybos išlaidas 518 mlrd. grivinų (beveik 13 mlrd. eurų) suma.

Švedija trečiadienį pranešė iškviečianti Rusijos ambasadorių Stokholme dėl jo pareiškimo, kad, šiai Šiaurės šaliai ir kaimyninei Suomijai įstojus į NATO, jos taps teisėtais „atsakomųjų priemonių, įskaitant karines“, taikiniais.

„Užsienio reikalų ministerija išsikvies Rusijos ambasadorių, kad jis aiškiai pasisakytų prieš šį akivaizdų bandymą daryti įtaką“, – pranešė Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas.

Jis pridūrė, kad „Švedijos saugumo politiką lemia Švedija – niekas kitas“.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Tobias Billstromas

Praėjusių metų gegužę po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija nutraukė dešimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką ir nusprendė įstoti į Aljansą. 

Rusijos ambasadorius Viktoras Tatarincevas antradienį savo šalies ambasados interneto svetainėje paskelbtame pranešime dar labiau padidino konfrontaciją. 

„Jei kas nors vis dar tiki, kad tai (narystė NATO) kaip nors pagerins Europos saugumą, galite būti tikri, kad naujosios nedraugiško bloko narės taps teisėtu Rusijos atsakomųjų priemonių, įskaitant ir karines, taikiniu“, – įspėjo jis. 

V.Tatarincevas teigė, kad Švedija, stodama į NATO, „žengė žingsnį bedugnės link“, užuot tapusi saugesnė. 

„Prisijungus Suomijai ir Švedijai, bendras Rusijos ir NATO sienos ilgis beveik padvigubės“, – pridūrė jis. 

Norint tapti NATO nare, būtina, kad paraišką ratifikuotų visos 30 bloko narių. Anksčiau šią savaitę Suomijos paraišką ratifikavo Vengrija, tad laukiama tik Turkijos sprendimo. Ji yra užsiminusi, kad artimiausiu metu patvirtins Suomijos paraišką. 

Tuo tarpu Švedijos kandidatūrai Vengrija ir Turkija po virtinės diplomatinių ginčų prieštarauja. 

Vis dėlto Švedija tikisi prisijungti iki kito NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, liepą vyksiančio Vilniuje. 

Prancūzijos parlamentas antradienį genocidu pripažino 1930 metų sovietų lyderio Josifo Stalino vykdytą milijonų žmonių marinimą badu Ukrainoje.

Sprendimą pasveikino ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rezoliucijoje, priimtoje 168 balsais prieš 2, Prancūzijos deputatai paragino vyriausybę pasekti jų pavyzdžiu, dabartinei Rusijos invazijai į Ukrainą atgaivinant prisiminimus apie XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Ukrainoje vykdytą žiaurumą.

V.Zelenskis tviteryje padėkojo Prancūzijos parlamento nariams už „istorinį sprendimą“. Kyjivas ragina tarptautinę bendruomenę paskelbti Holodomorą genocidu.

Gruodį Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai, kurioje Ukrainoje sukeltas badas vadinamas genocidu. Praėjusį mėnesį taip pat pasielgė Europos Sąjungos narė Bulgarija.

Antradienį Paryžiuje priimtame tekste pripažįstamas „sovietų valdžios 1932 ir 1933 metais vykdyto prievartinio ir planuoto bado Ukrainos gyventojų atžvilgiu genocidinis pobūdis“.

Prancūzijos parlamentas pasmerkė šiuos veiksmus ir patvirtino „savo paramą Ukrainos žmonėms, siekiantiems, kad būtų pripažinti sovietinio režimo prieš juos įvykdyti masiniai nusikaltimai“.

Kyjivas Holodomoru vadinamą 1932–1933 metų badmetį laiko J.Stalino režimo sąmoningai vykdytu genocidu siekiant išnaikinti valstiečius. 

Per J.Stalino vykdytą prievartinės kolektyvizacijos kampaniją buvo atimami grūdai ir kiti maisto produktai, o milijonai žmonių liko badauti.

Maskva atmeta Kyjivo versiją ir sako, kad šie įvykiai buvo platesnio Vidurio Azijos ir Rusijos regionus nusiaubusio bado dalis.

Dabartinis konfliktas pakurstė baimę, kad istorija gali pasikartoti. Rusijos atakos prieš grūdų saugyklas ir Ukrainos eksporto Juodąja jūra blokada išprovokavo kaltinimus, kad Maskva naudoja maistą kaip karo ginklą.

Rusų okupantai iš Bachmuto persikėlė į Avdijivką. Ten vyksta tikra mėsmalė. Kaip televizijos kanalui „1+1“ sakė atskiro specialiųjų pajėgų būrio kovotojas, Avdijivkoje kovos intensyvumas yra didelis, o pastarosiomis dienomis padėtis paaštrėjo.

„Anksčiau priešas periodiškai rengdavo oro antskrydžius, o dabar puola sistemingai. Artilerija veikia be perstojo. Būti mieste tikrai pavojinga. Buvo nuspręsta apriboti judėjimą mieste tiek žurnalistams, tiek savanoriams“, – sakė karys.

Pasak jo, Avdijivką šturmuoja reguliarioji Rusijos kariuomenė ir vadinamosios Donecko liaudies respublikos kovotojai. Kalbėdamas apie „Wagner“ samdinius šiame rajone, karys pažymėjo, kad, nepaisant žiniasklaidos pranešimų, jų ten kol kas nepastebėta.

„Priešas bando pulti įvairiais būdais. Naudojama mėsmalės taktika – jie puolė masiškai. Jie taip pat taikė manevrų taktiką – siuntė nedidelę grupę pulti, o kita grupė buvo priedangoje. Priešas taiko skirtingas taktikas, kad pasiektų savo tikslų“, – sakė karys.

Jis pažymėjo, kad rusai bet kokia kaina nori apsupti Avdijivką ir visiškai ją sunaikinti. Tai pagerins jų taktines pozicijas, nes ukrainiečių kariams bus sunkiau kovoti miesto mūšiuose tarp griuvėsių. Jei apsupimo taktika nepasiteisins, rusai ieškos silpnų vietų gynyboje, kad pasiektų kokios nors sėkmės.

Karys pažymėjo, kad okupantai šturmuoja Avdijivką ne dėl jos strateginės svarbos, o tik siekdami tam tikros teritorinės sėkmės.

„Jiems nepavyko Bachmute, todėl jie perėjo į Vuhledarą. Jiems nepavyko Vuhledare, todėl jie bando tai padaryti Avdijivkoje. Akivaizdu, kad okupantai bandys bent kur nors pagerinti savo padėtį“, – pridūrė karys.

Rusijos okupantai turi rimtų karinės logistikos problemų – sunkvežimiai įstrigo neasfaltuotoje Mariupolio kelio dalyje.

Greitkelyje Mariupolis-Melitopolis-Krymas vėl susidarė spūstys, todėl sulėtėjo priešo pastiprinimo, degalų ir amunicijos tiekimas, savo „Telegram“ kanale rašė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Kariniai sunkvežimiai bando įveikti prastąją kelio dalį, bet tik dar labiau paralyžiuoja eismą... Gerai, nes gerokai sulėtėjo karinio pastiprinimo, degalų ir amunicijos tiekimas. Todėl okupantai bando paspartinti Mariupolio uosto paleidimą, kad išvengtų problemų su karine logistika“, – sakė jis.

Anksčiau Petro Andriuščenka sakė, kad Rusijos okupantai kaupia techniką Mariupolio srityje.

Naujienų agentūrai „Associated Press“ duotame interviu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis negailėjo kritikos Vladimirui Putinui ir pabrėžė, kad jis yra „informaciniu požiūriu izoliuotas žmogus“, kuris per pastaruosius karo metus „prarado viską“.

„Jis neturi sąjungininkų“, – sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad jam aišku, jog net Kinija nebenori remti Rusijos, nors prezidentas Xi Jinpingas neseniai dalyvavo valstybiniame vizite Maskvoje ir pakvietė V.Putiną apsilankyti Pekine.

Ukrainos lyderis užsiminė, kad netrukus po Xi Jinpingo vizito V.Putino pareiškimas, kad jis perkels taktinius branduolinius ginklus į Baltarusiją, arčiau NATO teritorijos, buvo skirtas nukreipti dėmesį nuo to, kad Kinijos vadovo vizitas nepavyko.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Rusijos prezidentas teigė, kad šis žingsnis buvo priešprieša Didžiosios Britanijos sprendimui suteikti Ukrainai daugiau nusodrinto urano amunicijos. Baltarusija šį žingsnį priskyrė prie atsako į NATO agresiją prie jos sienų.

Nepaisant V.Putino branduolinių provokacijų ir kai kurių griežtų jo sąjungininkų, tokių kaip Dmitrijus Medvedevas, pasisakymų, V.Zelenskis tvirtino nemanantis, jog Rusijos lyderis yra pasirengęs panaudoti bombą.

Per pastarąją parą Ukrainos kariuomenė nukovė 610 priešų, o bendras rusų nuostolių skaičius pasiekė 172 340, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, buvo sunaikinti dar 7 rusų tankai, 6 artilerijos sistemos, 1 daugkartinio paleidimo raketų sistema, 1 orlaivis, 4 operatyviniai ir taktiniai bepiločiai orlaiviai, 5 transporto priemonės ir cisternos, 1 specialiosios technikos vienetas.

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Prancūzijos analitikai teigė, kad Rusijos kibernetinis karas prieš Ukrainą iš esmės nepavyko, o Maskva vis dažniau taikosi į Kyjivo sąjungininkus Europoje, pranešė leidinys „The Guardian“.

Prancūzijos gynybos įmonė „Thales“ trečiadienį pateiktoje ataskaitoje nurodė, kad Rusija smogė Lenkijai, Šiaurės ir Baltijos šalims, naudodama kibernetinių ginklų arsenalą, kuriuo siekiama sėti nesutarimus ir skleisti antikarines žinutes.

Anksčiau šį mėnesį įmonė „Microsoft“ grėsmių vertinime paskelbė, kad per pirmąsias šešias šių metų savaites Rusijos veikėjai surengė atakas mažiausiai 17 Europos šalių.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Bendrovės „Thales“ ir „Microsoft“ teigė, kad Rusijos invaziją lydėjo plataus masto kibernetinės atakos Ukrainoje, tačiau jos buvo atremtos. Abi įmonės pažymėjo, kad praėjusių metų pabaigoje Rusija persiorientavo į kitas Europos šalis.

„2022 m. trečiąjį ketvirtį Europa buvo įtraukta į didelio intensyvumo hibridinį kibernetinį karą konflikto lūžio momentu“, – sakė „Thales“ viceprezidentas kibernetiniams sprendimams Pierre-Yves Jolivet.

P.Y.Jolivet atkreipė dėmesį, kad šalys už Ukrainos ribų patyrė „masinę bangą“ DDoS atakų, kai serveris užtvindomas užklausomis, dėl kurių sugenda tinklas. Šias atakas vis dažniau vykdė ne oficialios, o su Kremliumi susijusios „haktyvistų“ grupės, kurios siekė ne sunaikinti infrastruktūrą, o pasėti chaosą.

Tarp labiausiai nukentėjusių šalių buvo Lenkija, Latvija ir Švedija, sakoma „Thales“ ataskaitoje.

Savo vertinime „Microsoft“ teigė, kad šiais metais Europoje išpuoliai daugiausia buvo nukreipti prieš vyriausybines institucijas šnipinėjimo tikslais.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį, kad Rusijos puolimo mastas Donbaso regiono Bachmuto mieste, kur jau ne vieną mėnesį tęsiasi intensyvūs mūšiai, palyginus su pastarosiomis savaitėmis, vis dar yra sąlyginai mažas.

Tikėtina, kad vienas iš svarbiausių pastarojo meto Ukrainos operacinių laimėjimų buvo Rusijos privačios karinės grupuotės „Wagner“ kovotojų nustūmimas nuo kelio 0506.

„Šis nedidelis kaimo kelias tapo svarbia Ukrainos gynėjų aprūpinimo linija. Anksčiau „Wagner“ pajėgos buvo susitelkusios per kelis šimtus metrų nuo šio maršruto“, – teigė britų žvalgyba.

Sekmadienį Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad „Wagner“ visiškai kontroliuoja gamyklos „Azom“ kompleksą į šiaurę nuo Bachmuto miesto centro.

Tačiau, panašu, kad dėl šios teritorijos kaip ir pastarosiomis savaitėmis tebevyksta mūšiai.

Grupuotės „Wagner“ atstovai patvirtino, kad paleido mažiausiai 5 tūkst. kalėjimuose užverbuotų kovotojų, todėl, manoma, kad personalo trūkumas Rusijos pajėgų gretos stipriai trukdo Rusijos puolamosioms pastangoms šiame sektoriuje. 

Jei Ukraina pralaimės Bachmuto miestą Donecko srityje, kuriame vyksta įnirtingos kovos su Rusijos okupantais, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „parduos šią pergalę“ savo tėvynainiams, Iranui ir Kinijai.

Jei Rusijos lyderis „pajus kažkokį kraujo kvapą“, kad ukrainiečiai yra silpni, jis „spaus, spaus, spaus“, – interviu agentūrai „Associated Press“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Jei Bachmutas pasiduos Rusijos kariams, jų prezidentas Vladimiras Putinas parduos šią pergalę Vakarams, savo visuomenei, Kinijai, Iranui“, – perspėjo Ukrainos vadovas.

Jis pabrėžė, kad pralaimėjimo Bachmute atveju Ukrainos vyriausybė susidurs su vidiniu ir išoriniu spaudimu.

„Mūsų visuomenė jausis pavargusi... Mūsų visuomenė spaus mane eiti į kompromisą“, – perspėjo V.Zelenskis.

Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“ cituoja neįvardytą šaltinį Prancūzijos kariuomenėje. Jis mano, kad Ukrainos kontrpuolimas gali prasidėti vėlyvą pavasarį, o jam svarbu užsitikrinti tinkamą tankų kiekį ir amuniciją.

Ukrainos kariuomenė taip pat turės pasirinktoje vietoje sutelkti savo pajėgas priešui nepastebint. Tačiau „ukrainiečiai taip pat yra pavargę“, įspėja prancūzų karinis šaltinis.

„Jiems teks rasti vietą, kur Rusijos sistema yra silpnesnė“, – sako jis. 

„Photothek“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Tankas „Leopard 2“

Vakarietiška ginkluotė ir geresnis karių parengimas suteiks ukrainiečiams techninį pranašumą, nes kiekybe Ukraina Rusijos neįveiks. 

Prieš senesnę rusų techniką, pavyzdžiui, T62, vakarietiški tankai turi esminių pranašumų – taikiklį, naktinio matymo prietaisus, ilgesnį nuotolį.

„Tai padvigubina puolimo pajėgumą“, – sako prancūzų karinis ekspertas.

Vokietija planuoja padidinti savo išlaidas karinei pagalbai Ukrainai, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas parlamento biudžeto komiteto narys.

Komitetas turi patvirtinti dar apie 12 mlrd. eurų, kurie bus skirti karinei pagalbai Kyjivui ir į Ukrainą jau išsiųstos įrangos atsargoms papildyti.

Vokietijos kariuomenė, arba Bundesveras, pinigus galės pradėti leisti jau šiais metais, o ateinančiais metais bus skirta dar daugiau lėšų.

Nebuvo aišku, nei kaip ši suma bus paskirstyta, nei kokiam laikotarpiui bus skirtos išlaidos.

Ši suma viršytų 3 mlrd. eurų, kuriuos Berlynas iki šiol išleido karinei pagalbai Kyjivui.

Komitetas trečiadienį konkrečiai balsuos dėl į Ukrainą išsiųstų „Panzerhaubitze 2000“ atsargų papildymo, sakė šaltinis.

Berlyno teigimu, Vokietija kartu su Nyderlandais nusiuntė Ukrainai 14 savaeigių haubicų.

Vokietija taip pat nusiuntė Ukrainai 18 modernių tankų „Leopard“ ir apie 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, taip pat oro gynybos sistemą.

Anot žurnalo „Der Spiegel“, Finansų ministerija laiške, kuriame prašoma biudžeto komiteto skirti šią sumą, papildomas išlaidas pavadino „objektyviai būtinomis“.

Be tolesnės paramos kiltų „rimtas pavojus, kad Ukraina pralaimės gynybinę kovą prieš Rusijos agresorių, o tai turėtų nenuspėjamų pasekmių Europos taikos tvarkai“.

„Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas gali pasinaudoti savo įtaka Rusijos žiniasklaidoje, kad prisistatytų kaip pretendentas 2024 m. Rusijos prezidento rinkimuose, teigia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Jie pažymi, kad pati J.Prigožino Federalinė naujienų agentūra paskelbė interviu, kurį J.Prigožinas kovo 14 d. davė Rusijos žurnalistams iš „Russia Today“, „RIA Novosti“ ir Federalinės naujienų agentūros.

„Scanpix“ / „Reuters“ / AP nuotr./Vladimiras Putinas, Jevgenijus Prigožinas

„Šis interviu buvo vertas dėmesio dėl savo unikalaus formato – interviu metu J.Prigožinas tarsi mėgdžiojo tai, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas filmuoja savo surežisuotus viešus susitikimus, norėdamas tyliai pasišaipyti iš V.Putino arba subtiliai užsiminti, kad J.Prigožinas galėtų tapti Rusijos prezidentu kaip V.Putinas“, – rašo ekspertai.

Kaip teigia analitikai, J.Prigožino interviu choreografija ir inscenizacija stato J.Prigožiną į kameros kadrą prie jo stalo priešais auditoriją taip, kaip paprastai filmuojami V.Putino susitikimai ir fotosesijos.

„Toks filmavimo stilius J.Prigožinui neįprastas, nes jo viešuose vaizdo pareiškimuose paprastai nenaudojamas toks sterilus formatas; J.Prigožinas paprastai renkasi filmuoti save plačiais kadrais mūšio laukuose arba dinamiškuose, bet surežisuotuose vaizdo įrašuose, kuriuose stengiamasi atrodyti nuoširdžiai ir šiurkščiai“, – rašo JAV karo ekspertai.

Anot jų, J.Prigožinas taip pat pasinaudojo šiuo interviu, kad pakartotų savo ankstesnius argumentus apie būtinybę diegti Rusijos kovotojams griežtosios linijos ideologiją ir užsimintų, kad Rusijos gynybos ministerija sąmoningai atima iš „Wagner“ grupės artilerijos šaudmenis.

„J.Prigožinas gali siekti parodijuoti V.Putino kinematografijos stilių kaip didesnės trolinimo kampanijos, kuria siekiama užsipulti Kremlių, dalį arba daryti tylias paraleles tarp J.Prigožino ir Rusijos prezidento posto“, – rašo ISW analitikai.

Plačiau skaitykite čia.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį pasmerkė Rusijos vadovo Vladimiro Putino paskelbtą planą dislokuoti branduolinius ginklus kaimyninėje Baltarusijoje ir pavadino tai „pavojingomis kalbomis“.

„Tai pavojingos kalbos ir jos kelia nerimą“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė J.Bidenas.

„Zuma press“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

Šeštadienį Kremliaus vadovas paskelbė, kad įsako dislokuoti Rusijos taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, kurios autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka yra vienas iš artimiausių Rusijos sąjungininkų.

Vašingtonas pasmerkė šį planą, kuris įgyvendinamas po daugiau nei metus trukusių Maskvos bandymų užkariauti provakarietišką Ukrainą – Rusijos ir Baltarusijos kaimynę.

Tačiau JAV pareigūnai teigia nepastebėję jokių požymių, kad Rusija iš tikrųjų gabena branduolinius ginklus.

„Jie to dar nepadarė“, – sakė J. Bidenas.

Tikėtina, kad „Wagner“ stengiasi įtvirtinti laimėjimus šiaurinėje ir centrinėje Bachmuto dalyje, kad galėtų priartėti prie miesto centro ir išplėsti savo kontrolės zoną į vakarinę Bachmuto dalį, teigia Vašingtone įsikūrusio JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Jie atkreipia dėmesį, kad antradienį keletas Rusijos karinių tinklaraščių autorių taip pat teigė, kad „Wagner“ kovotojai priartėjo prie Bachmuto miesto centro, perėmė miesto turgaus kontrolę ir pasiekė kultūros rūmus.

„Šie teiginiai yra tikėtini, atsižvelgiant į kovo 28 d. paskelbtus vaizdinius įrodymus apie „Wagner“ kovotojų judėjimą miesto centro link, taip pat į filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip Ukrainos pėstininkai su Rusijos pajėgomis kaunasi netoli kultūros rūmų ir centrinės turgavietės Bachmuto miesto centre“, – rašo ekspertai.

ISW vertinimu, per pastarąsias septynias dienas Rusijos pajėgos pasistūmėjo į papildomus penkis procentus Bachmuto ir šiuo metu užima maždaug 65 proc. miesto.

Kitos analitikų įžvalgos:

• „Wagner“ grupės pajėgos greičiausiai užėmė „AZOM“ pramoninį kompleksą šiaurinėje Bachmuto dalyje ir toliau stiprina savo pozicijas mieste.
• Rusijos ir Ukrainos šaltiniai spėliojo, kad generolas leitenantas Sergejus Kuzmenko pakeis generolą pulkininką Rustamą Muradovą Rytų karinės apygardos vado pareigose.
• Aukšto rango Rusijos pareigūnai toliau sudaro vidaus sąlygas užsitęsusiam karui.
• Tikėtina, kad Rusijos karo Ukrainoje išlaidos ir toliau sunaudos didelę Rusijos federalinio biudžeto dalį.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina.
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Bachmute ir jo apylinkėse bei Avdijivkos-Donecko miesto fronto linijoje.
• Rusijos šaltiniai teigė, kad Ukrainos pajėgos vykdė lokalizuotas antžemines atakas Zaporižios srityje.
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo iki 2026 m. sausio 1 d. panaikinama okupuotoje Ukrainoje tarnaujančių Rusijos nacionalinės gvardijos (Rosgvardijos) karių viršutinė amžiaus riba.
• Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai toliau deda pastangas plėsti Rusijos biurokratinę ir administracinę kontrolę okupuotose Ukrainos teritorijose.
• Kovo 28 d. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija patvirtino Baltarusijos ketinimus priimti Rusijos taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, kaip kovo 25 d. paskelbė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad daugiafunkciniai lėktuvai F-16 šiame karo etape Ukrainai nepadės.

Pasak „Unian“ korespondento, L.Austinas tai pasakė per JAV Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdį.

„Jei kalbate apie F-16, [juos galime suteikti] kai tik nuspręsite suformuoti tai, kas reikalinga šiems pajėgumams suteikti, jų suformavimas užtruks apie 18 mėnesių. Ir tai nepadės šiame dabartiniame mūšyje“, – sakė L.Austinas.

Vis dėlto JAV gynybos sekretorius mano, kad Ukraina kažkada ateityje tuos pajėgumus turės. L.Austinas pridūrė, kad gali būti kalbama apie daugiafunkcinius lėktuvus F-16, taip pat kitus ketvirtos kartos lėktuvų modelius.

„Mes ir toliau dirbsime su savo sąjungininkais ir partneriais, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia“, – sakė L.Austinas.