A.Lukašenka: Rusija duos branduolinių ginklų bet kuriai šaliai, kuri prisijungs prie Sąjunginės valstybės

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ pasveikino Recepą Tayyipą Erdoganą su pergale Turkijos prezidento rinkimuose.

Suskaičiavus beveik 99 proc. Turkijos prezidento rinkimų antrojo turo biuletenių, dabartinis prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas gavo 52 proc. balsų, neoficialiais valstybinės agentūros „Anadolu Agency“ paskelbtais duomenimis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

„Tikimės tolesnio strateginės partnerystės stiprinimo mūsų šalių labui, taip pat bendradarbiavimo stiprinimo vardan Europos saugumo ir stabilumo“, – rašė V.Zelenskis.

69 metų R.T.Erdoganui, kuris šalį valdė pastaruosius 20 metų, gegužės 14 d. vykusiame pirmajame ture nepavyko surinkti daugiau kaip 50 proc. balsų.

Tuo pat metu opozicijos lyderis Kemalis Kilicdaroglu, kuris sakė, kad toliau kovos už „tikrą demokratiją“ šalyje, atitinkamai gavo beveik 48 proc. balsų.

„Tai buvo pats nesąžiningiausias rinkimų laikotarpis mūsų istorijoje“, – sakė K.Kilicdaroglu.

R.T.Erdoganas liks šalies vadovu dar vienai 5 metų prezidento kadencijai.

Kaspijos jūra yra tiesioginis kelias tarp Irano ir Rusijos, o krovinių srautas joje vis labiau didėja, įskaitant ginklų pervežimus iš Teherano į Maskvą, rašo CNN.

Kaspijos jūros keliu, pasak ekspertų, gabenami dronai, kulkos ir minosvaidžių sviediniai, kuriuos Rusijos vyriausybė įsigijo iš Irano, kad sustiprintų savo karo veiksmus Ukrainoje. 

Pernai „Lloyd's List Intelligence“ duomenys atskleidė, kad rugsėjį Kaspijos jūroje laivų sekimo duomenyse padaugėjo spragų. Tai įvyko netrukus po to, kai Jungtinių Valstijų ir Ukrainos vyriausybės pareiškė, kad Maskva praėjusią vasarą iš Teherano įsigijo dronų.

Rudenį Rusija dažniau naudojo Irano dronus, be kita ko, prieš svarbią energetikos infrastruktūrą Ukrainoje. Pasak Ukrainos, ankstyvą sekmadienį Maskva pradėjo didžiausią iki šiol puolimą, naudodama Irane pagamintus dronus.

Gegužės 28 d. Rusijos kariuomenė smarkiai apšaudė Charkovo srities Kupiansko rajoną, pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Dėl atakos Kučerivkos kaime 74 metų moteris patyrė šautines žaizdas.

Petropavlivkos kaime, esančiame maždaug už 85 km nuo Rusijos sienos, dėl apšaudymo ugnis taip pat apgadino du ūkinius pastatus, kurių bendras plotas – 60 kv. m.

Praėjusį rudenį per kontrpuolimą Ukraina išlaisvino beveik visas okupuotas teritorijas Charkovo srityje, tačiau nuo to laiko Rusijos kariuomenė nuolat apšaudo regioną, naikindama infrastruktūrą ir sužeisdama civilius gyventojus.

Gegužės 28 d. iš mūšio lauko dezertyravo apie 80 rusų karių iš okupuoto Lysyčanskos miesto Luhansko srityje ir apie 30 „Wagner“ grupės samdinių netoli Bachmuto miesto Donecko srityje, pranešė Generalinis štabas.

Rusijos kariai iš „Storm-Z“ padalinio „savanoriškai paliko savo kovines pozicijas“ Lysyčanske, kuris praėjusių metų liepą tapo paskutine Ukrainos užuovėja Luhansko srityje, sakoma pranešime.

Gegužės 25 d. dar 20 rusų karių, visi buvę belaisviai, mainais už išankstinį paleidimą pašauktieji tarnauti kariuomenėje, taip pat dezertyravo iš Svatovės miesto Luhansko srityje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Lysyčanske

Gegužės 28 d. Ukrainos prezidento atstovas Aukščiausiojoje Radoje Fediras Venislavskis pareiškė, kad NATO aljansas vargu ar priims Ukrainą, kol nesibaigs karas su Rusija.

„Tarptautinių karinių ekspertų mūsų ginkluotųjų pajėgų įvertinimo lygis yra labai aukštas ir lieka tik karinis-politinis klausimas“, – sakė jis.

F.Venislavskis, kuris taip pat yra parlamentinio Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys, taip pat pridūrė, kad niekas neabejoja, jog Ukraina ateityje bus kariniame bloke, net patys rusai.

Pasak jo, daugiau detalių dėl būsimos Ukrainos integracijos į aljansą gali būti pasiekta per būsimą NATO viršūnių susitikimą liepos 11-12 d. Vilniuje, Lietuvoje.

Balandžio 3 d. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas spaudos konferencijoje pareiškė, kad aljanso pozicija „nesikeičia ir kad Ukraina taps aljanso nare“.

„Pirmas žingsnis link bet kokios Ukrainos narystės NATO yra užtikrinti, kad Ukraina nugalėtų“, – sakė jis. „Negaliu nurodyti tikslios datos, bet galiu pasakyti, kad sąjungininkai itin daug dėmesio skiria tam, kad Ukraina nugalėtų.“

Sulaukęs 89 metų mirė rusų ir amerikiečių menininkas Ilja Kabakovas, pranešė jo fondas socialiniuose tinkluose.

Iljos ir Emilijos Kabakovų fondas šeštadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad I.Kabakovas „paliko šį pasaulį... apsuptas savo mylimųjų, likus visai nedaug iki 90-mečio“, nenurodydamas, kur menininkas gyveno ar mirė.

„Šeima surengs privačias laidotuves, o po kelių savaičių bus surengtos viešos atminimo pamaldos“, – pridūrė fondas.

Jie taip pat paprašė, kad geros valios žmonės paaukotų I.Kabakovo pradėtam kolektyviniam meno kūriniui „Tolerancijos laivas“ (Ship of Tolerance), kuriuo siekiama skatinti taiką ir supratimą tarp tautų.

Paryžiaus Pompidu centras, kuriame 1995 metais I.Kabakovas eksponavo savo didžiulį kūrinį „Čia mes gyvename“ (This Is Where We Live), teigė, kad jis buvo „labai svarbus daugiau nei 70 metų“ ir kad kitais metais surengs jam skirtą parodą.

Gimęs 1933 metais Dniepropetrovske (tuometinėje Sovietų Sąjungoje, dabar Ukrainoje vadinamame Dnipru), I.Kabakovas nuo 1950-ųjų iki 1980-ųjų tapė ir piešė Maskvoje.

Tarptautinę šlovę jam pelnė instaliacijos, vaizduojančios kasdienį gyvenimą Rusijoje ir pašiepiančios sovietinį gyvenimo būdą.

1989 metais I.Kabakovas pradėjo dirbti su pianiste Emilija, o 1992 metais jiedu susituokė ir tais pačiais metais persikėlė į Niujorką.

Nuo tada jiedu buvo neatskiriami, o 2014 metais eksponavo didžiulę instaliaciją „Keistas miestas“ (The Strange City), kuri užėmė 13 500 kvadratinių metrų plotą Didžiųjų rūmų muziejuje Paryžiuje.

Jiems kartu buvo suteiktas Prancūzijos Meno ir literatūros ordino komandoro titulas, jie pelnė Oskaro Kokoschkos (Oskaro Kokoškos), „Praemium Imperiale“, El Greco ir kitus apdovanojimus už viso gyvenimo kūrybą.

Jie taip pat tapo Vienos menų universiteto, Maskvos menų akademijos, Paryžiaus Sorbonos universiteto ir Berno universiteto Šveicarijoje garbės nariais.

Ukraina sekmadienį pranešė, kad jos oro gynybos pajėgos per naktį numušė 58 iš 59 Rusijos paleistų dronų, daugiausia nukreiptų į sostinę Kyjivą.

„Rusijos Federacija surengė dar vieną masinę ataką prieš Ukrainos teritoriją, naudodama Irano gamybos dronus „Shahed“, – pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ir pridūrė, kad, „remiantis naujausia informacija, 58 iš 59 (dronų) numušė mūsų gynėjai“.

Anksčiau Ukrainos oro pajėgos buvo sakiusios, kad buvo suskaičiuotas rekordinis paleistų sprogstamųjų dronų skaičius – 54.

Aukšto rango Ukrainos vyriausybės pareigūnas perspėjo Iraną, kad po to, kai naktį į sostinę Kijevą buvo nutaikyti Irano bepiločiai lėktuvai „Shahed“, bus pasekmių.

„Teheranas tapo pagrindiniu Maskvos sąjungininku šiame kare, sąmoningai tiekdamas jai ginklus atakoms prieš civilius miestus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas. 

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Irano dronas „Shahed-136“

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas patikslino, kad siūlomos sankcijos apimtų prekybos, finansinius ir technologinius apribojimus iraniečiams, draudimą Irano kroviniams ir skrydžiams per Ukrainos teritoriją bei draudimą Irano piliečiams atsiimti lėšas iš Ukrainos.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusija suteiks branduolinių ginklų bet kuriai valstybei, kuri prisijungs prie Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės, pranešė Rusijos valstybės kontroliuojama žiniasklaida.

„Tai labai paprasta. Reikia sudaryti Baltarusijos ir Rusijos sąjungą, ir viskas: visiems bus branduoliniai ginklai“, – teigė jis.

Rusija ir Baltarusija formaliai priklauso vadinamajai sąjunginei valstybei – susitarimui, kuriuo siekiama gilinti abiejų šalių politinę ir ekonominę integraciją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Lukašenka

Gegužės 25 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir jo kolega iš Baltarusijos Viktoras Chreninas Minske pasirašė dokumentus dėl Rusijos nestrateginių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijos teritorijoje. Putinas pirmą kartą pagrasino tai padaryti kovo 25 d.

S.Šoigu sakė, kad taktinių branduolinių ginklų kontrolė ir sprendimai dėl jų naudojimo lieka Kremliui, ir pridūrė, kad ateityje Rusija gali imtis „papildomų priemonių“, kad „užtikrintų sąjunginės valstybės (Rusijos ir Baltarusijos) saugumą ir reaguotų į karinę-politinę padėtį“.

Gegužės 25 d. A.Lukašenka teigė, kad jau pradėtas kai kurių Rusijos taktinių branduolinių ginklų perdavimas Baltarusijai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasveikino savo šalies oro gynybos pajėgas ir gelbėjimo tarnybas po to, kai Kyjivas atlaikė didžiausią Rusijos dronų ataką nuo invazijos pradžios.

Per naktį įvykdytą išpuolį žuvo du žmonės ir dar trys buvo sužeisti.

Ataka įvykdyta Rusijai šį mėnesį suintensyvinus į sostinę nukreiptus oro smūgius ir perspėjus Vakarus neaštrinti konflikto po to, kai Jungtinės Valstijos sutiko patvirtinti naikintuvų F-16 tiekimą ukrainiečiams.

Ukrainos karinė valdžia anksčiau pranešė, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį Rusija surengė didžiausią paleistų dronų skaičiumi ataką prieš Kyjivą nuo invazijos pradžios.

„Iš viso suskaičiuotas rekordinis paleistų sprogstamųjų dronų skaičius – 54!“ – „Telegram“ tinkle pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.

Daigiau skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Ukrainos parlamento įvesti papildomas sankcijas Iranui 50 metų, kaip numatyta rezoliucijos projekte, parengtame po Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimo.

Projekte numatyta visiškai uždrausti prekybą su Iranu, investicijas ir technologijų perdavimą, taip pat sustabdyti Irano tranzitą per Ukrainos teritoriją ir neleisti išvežti Irano turto iš Ukrainos.

Kad įstatymo projektas taptų įstatymu, jam turi pritarti Ukrainos parlamentas. Parlamento interneto svetainėje skelbiama, kad parlamentas balsavimo dar nenumatė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Iranas tiekė Rusijai karinę techniką, įskaitant „Shahed loitery“ amuniciją.

JAV ir ES įvedė sankcijas Iranui už šių bepiločių minosvaidžių tiekimą Rusijai.

Gegužės 28 d., per naktinę dronų ataką Rusija prieš Ukrainą paleido mažiausiai 54 „Shahed“ dronus. Priešlėktuvinė gynyba numušė 52 iš jų, tačiau dėl nuolaužų Kyjive nukentėjo civiliai gyventojai.

 Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas sekmadienį perspėjo, kad Vakarų šalys žaidžia su ugnimi, sutikdamos aprūpinti Ukrainą JAV pagamintais naikintuvais F-16.

Jis pavadino tai nepriimtinu karo eskalavimu.

„Be jokios abejonės, tai žaidimas su ugnimi“, – socialiniuose tinkluose paskelbtoje ištraukoje iš interviu Rusijos televizijai sakė Rusijos užsienio reikalų ministras, taip pat pasmerkdamas Vašingtono, Londono ir jų sąjungininkų Europos Sąjungoje bandymą susilpninti Rusiją.

„Zuma press“/„Scanpix“/Naikintuvas F-16

Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, per 24 valandas Rusija virš įvairių gyvenviečių numušė 12 Ukrainos bepiločių orlaivių.

Ministerijos naujienų tarnyba teigia, kad Rusijos gynybos pajėgos numušė dronus pasiskelbusiose Luhansko liaudies respublikoje ir Donecko liaudies respublikoje bei Rusijos okupuotoje Zaporižiis srities dalyje.

Pasak jos, Rusijos oro gynybos sistemos taip pat perėmė dvi tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“ ir 19 raketų iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių HIMARS.

Gegužės 28 d. regioninės valdžios institucijos pranešė, kad per Rusijos atakas Chersono, Donecko ir Zaporižios srityse per pastarąją parą žuvo vienas ir buvo sužeisti aštuoni civiliai gyventojai.

Pasak gubernatoriaus Pavlo Kyrylenko, per pastarąją parą per Rusijos atakas rytinėje Donecko srityje žuvo vienas žmogus, dar trys buvo sužeisti.

Be to, Rusijos raketa pataikė į pramoninį objektą Kramatorsko mieste, kuriame nuo 2014 m., kai Rusija okupavo Donecko sritį, įsikūrusi Donecko srities regioninė vyriausybė.

Pasak pranešimo, per atakas visame regione buvo apgadinti namai, dujotiekiai ir elektros tinklas.

Donecko srityje vyko smarkiausi Ukrainos ir Rusijos pajėgų mūšiai.

Gegužės 28 d. Rusijos pajėgoms užpuolus 21 gyvenvietę kaimyninėje pietryčių Zaporožės srityje, buvo sužeisti keturi žmonės, pranešė gubernatorius Jurijus Melaško.

J.Melaško taip pat sakė, kad regione buvo apgadinta 12 civilinių objektų.

Pasak gubernatoriaus Oleksandro Prokudino, vienas žmogus buvo sužeistas pietinėje Chersono srityje, kai Rusijos pajėgos 73 kartus atakavo regioną, įskaitant regiono sostinę, naudodamos artileriją, minas, tankus ir oro antskrydžius.

Gubernatorius teigė, kad atakos smogė gyvenamiesiems rajonams, gamyklai ir švietimo įstaigai.

Be to, Rusijos pajėgos atakavo šešias gyvenvietes šiaurinėje Sumų srityje, pranešė regiono karinė administracija.

Per atakas buvo apgadinti namai ir elektros linijos.

Apie nukentėjusiuosius nepranešta.

Gegužės 26 d. Rusijos raketų atakos Dnipro mieste aukų skaičius išaugo nuo dviejų iki keturių, gegužės 28 d. pranešė regiono gubernatorius Serhijus Lysakas, rašo „The Kyiv Independent“.

Valdžios institucijos atpažino įvykio vietoje rastus tris kūnus.

Žuvusieji buvo per išpuolį nukentėjusios klinikos gydytojai ir darbuotojai bei greta esančios veterinarijos klinikos darbuotojai. 

Gegužės 26 d. S.Lysakas iš pradžių pranešė, kad žuvo du žmonės – 69 metų vyras, kuris ėjo pro šalį, ir veterinarijos klinikos darbuotojas.

Gegužės 28 d. regioninė policija laikraščiui „The Kyiv Independent“ pranešė, kad iš pradžių įvykio vietoje buvo rasti du kūnai. Vienas iš kūnų buvo visiškai sudegęs ir iš karto negalėjo būti identifikuotas.

Baigus identifikuoti apdegusį kūną, valdžios institucijos padarė išvadą, kad per išpuolį žuvo keturi žmonės.

Be to, ankstesniais duomenimis, per smūgį buvo sužeista daugiau kaip 30 žmonių, įskaitant du vaikus.

Iki šiol daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis Dnipro mieste įvyko sausio 14 d., kai šeštadienio popietę Rusijos raketa Kh-47 „Kinzhal“ pataikė į gyvenamųjų namų kompleksą. Vietos valdžia pranešė, kad per išpuolį žuvo 46 žmonės, įskaitant šešis vaikus.

Gegužės 28 d. Rusijos apšaudymas ir oro antskrydis šiaurės rytų Charkivo srityje per pastarąją parą pražudė du civilius ir sužeidė dar tris žmones, pranešė gubernatorius Olehas Synjehubovas.

Pasak pranešimo, Kupjansko bendruomenėje žuvo 61 metų moteris ir 60 metų vyras.

Gubernatorius sakė, kad Rusijos pajėgos atakavo 12 gyvenviečių visoje srityje, apgadino namus ir kultūros objektą.

Rusijos pajėgos nuo pat praėjusių metų visiškos invazijos pradžios nuolat puola Charkivo sritį dėl jos artumo prie Rusijos sienos.

Per naktinę kamikadzių dronų ataką buvo smogta infrastruktūros objektui centrinėje Žytomyro srityje, „Telegram“ žinutėje pranešė gubernatorius Vitalijus Bunečka.

Kitų atakos detalių V.Bunečka nepateikė.

Apie nukentėjusiuosius nepranešta.

Gegužės 28 d. anksti ryte Žytomyro mieste pasigirdo sprogimai, apie 5.30 val. vietos laiku pranešė naujienų portalas „Suspilne“.

Žytomyras yra už 140 km į vakarus nuo Kyjivo.

Nuo mėnesio pradžios Rusija surengė 14-ąją oro ataką visoje Ukrainoje, naktį į gegužės 28 d. paleisdama mažiausiai 54 Irane pagamintus dronus kamikadzes.

Karinės oro pajėgos pranešė, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė 52 dronus, iš jų daugiau kaip 40 Kyjive, o Kyjivo miesto karinė administracija tai pavadino didžiausia dronų ataka prieš Ukrainos sostinę nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios.

Kyjive žuvo vienas civilis ir dar du buvo sužeisti, gegužės 28 d. rytą pranešė Kijevo policijos departamentas.

Sužeistieji buvo paguldyti į ligoninę.

Pasak vietos administracijos, nuolaužos taip pat sukėlė gaisrą trijuose rajonuose.

Gegužės 28 d. rytą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad nuo 2022 m. vasario mėn., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko 206 600 karių, o per pastarąją parą žuvo apie 400 karių.

Rusija taip pat neteko 3 797 tankų, 7 456 šarvuotų kovos mašinų, 6 192 automobilių ir degalų cisternų, 3 425 artilerijos sistemų, 574 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 329 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 313 lėktuvų, 298 sraigtasparnių, 2 993 bepiločių orlaivių ir 18 laivų, nurodė kariškiai.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį rusams surengus ataką prieš Kyjivą, Ukrainos sostinėje buvo ir 15min žurnalistai. Jie pasakojo, kad pirmą smūgį išgirdo dar prieš antrą valandą nakties. 

„Tuo metu jau miegojau, tačiau staiga pasigirdo garsus sprogimas. Pašokau iš lovos ir akimirką bandžiau suvokti, kas vyksta. Tada pamačiau danguje kažkokius žybsnius ir supratau, kad rusai surengė prieš Kyjivą dar vieną ataką. Taip pat pamačiau, kad suveikė Ukrainos oro gynybos sistema.

Per savo langą galėjau matyti jos leidžiamas raketas, o po to numušamus bepiločius orlaivius. Visa tai palydėdavo garsus sprogimas.

Asmeninio archyvo nuotr./Dronų ataka Kyjive

Jei toliau numušamų bepiločių garsas vos girdėjosi, po drono numušimo virš Pečorų rajono sprogimas buvo išties stiprus, o dangus kelioms akimirkoms nusidažė geltona ir raudona spalvomis“, – pasakojo 15min žurnalistė Ana Daukševič. 

Anot jos, pirmoji dronų ataka tęsėsi maždaug valandą. Tada pasidarė tylu, bet tuoj pat pranešta, kad Kyjivo link skrenda dar „Shahed“ dronų. Jau maždaug po pusvalandžio sprogimai atsinaujino. 

Asmeninio archyvo nuotr./Dronų ataka Kyjive

„Stebėjau oficialiai skelbiamą informaciją ir jau žinojau, kad artėja antra sprogimų banga. Negaliu pasakyti, kad labai bijojau. Kiek nejauku buvo, kai atrodė, kad oro gynybos paleista raketa skrenda tiesiai į mano pusę. Tada net prisėdau ant grindų.

Apskritai ši patirtis nėra labai maloni, nes baimę kelia ne tik sprogimų garsai, o ir žinojimas, jog net ir numušti dronai gali pridaryti žalos nukrisdami ant gyvenamųjų namų“, – kalbėjo žurnalistė. 

Anot jos, maždaug ketvirtą valandą ryto sprogimai baigėsi. 

„Vėliau išgirdau dar vieną garsų sprogimą ir viskas“, – kalbėjo A.Daukševič. 

Ukrainos karinė valdžia pranešė, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį Rusija surengė didžiausią paleistų dronų skaičiumi ataką prieš Kyjivą nuo invazijos pradžios.

„Iš viso suskaičiuotas rekordinis paleistų sprogstamųjų dronų skaičius – 54!“ – „Telegram“ tinkle pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.

Pasak institucijų, keturiasdešimt jų buvo nukreipti į sostinę. Žuvo du žmonės ir trys buvo sužeisti.

„Tai svarbiausia dronų ataka prieš sostinę nuo invazijos pradžios“ 2022-ųjų vasarį, „Telegram“ pranešė regiono karinė administracija bei pridūrė, kad ataka vyko keliomis bangomis, o oro pavojus truko daugiau nei penkias valandas.

Administracijos teigimu, preliminariais duomenimis, oro gynybos sistemos virš Kyjivo sunaikino daugiau kaip 40 rusų dronų. Sunaikintų bepiločių orlaivių nuolaužos nukrito ant septynių aukštų pastato Holosijivo rajone, žuvo vienas žmogus ir dar vienas buvo sužeistas.

Administracija pridūrė, kad sandėlio zonoje kilus gaisrui liepsnos pasiekė 1 000 metrų aukštį, taip pat pražudydamos vieną žmogų.

„Gelbėjimo tarnybos yra visose įvykių vietose“, – sakė regiono valdžios institucijos.

Solomianskio rajone žuvo 41-erių vyras, o 35 metų moteris buvo sužeista ir paguldyta į ligoninę, sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Tai buvo jau 14-oji šį mėnesį Rusijos dronų ataka prieš Ukrainos sostinę, pranešė valdžios institucijos.

Karinės oro pajėgos nurodė, kad visi 54 dronai buvo paleisti iš Briansko ir Krasnodaro regionų, o 52 iš jų buvo sunaikinti.

Priduriama, kad Maskva nusitaikė į „karinius objektus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą šalies centre, ypač Kyjivo regione“.