Joe Bidenas: remdami Ukrainą, neleidžiame JAV kariams įsitraukti į karą

Lapkričio 18 d. Ukrainos vyriausybė kariams karščiausiose fronto dalyse išdalijo daugiau kaip 2 000 ukrainietiškų dronų, pranešė skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas.

Tarp jų yra įvairių konstrukcijų stacionarių sparnų ir kopterių, skirtų žvalgybai, bombų mėtymui ir kamikadzių misijoms.    

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas

M.Fiodorovas sakė, kad per praėjusią savaitę ukrainiečių bepiločiai lėktuvai nukovė 39 tankus, 57 sunkiąją ginkluotę ir 34 šarvuočius.    

Ukrainos bepiločių orlaivių armijos programa, pristatyta 2022 m., turėjo užpildyti Ukrainos bepiločių orlaivių ir inovacijų poreikį. Programai įsibėgėjus 2023 m., buvo patvirtinta dešimtys ukrainietiškų dizainų, kuriuos galėjo gaminti Ukrainos gamintojai, o pelnas buvo reinvestuojamas į gamybą.

JAV prezidentas Joe Bidenas pažymi, kad JAV parama Ukrainai apsaugo JAV kariuomenę nuo dalyvavimo kare, jei Rusijos agresija toliau plėsis, rašo „The Washington Post“.

 „Iš dviejų praėjusio amžiaus pasaulinių karų patirties žinome, kad kai į agresiją Europoje nereaguojama, krizė savaime neišnyksta. Į ją tiesiogiai įsitraukia Amerika. Štai kodėl mūsų parama Ukrainai šiandien yra investicija į mūsų pačių saugumą. Tai padeda išvengti platesnio masto konflikto rytoj.

J.Bidenas pabrėžė, kad pasaulis tikisi, jog Jungtinės Valstijos išspręs šių laikų problemas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

„Tai yra lyderio atsakomybė, ir Amerika vadovaus. Nes jei mes atsitrauksime nuo dabarties iššūkių, konflikto pavojus išplis, o jo sprendimo išlaidos tik didės. Mes neleisime, kad taip atsitiktų. Šis įsitikinimas yra mano požiūrio į paramą Ukrainos žmonėms, kurie ir toliau gina savo laisvę nuo žiauraus Putino sukelto karo, pagrindas“, – pabrėžė jis.

Internautai aptiko seną žinomo boksininko Mike‘o Tysono nuotrauką, kurioje jis užfiksuotas dėvintis Rusijos olimpinę uniformą, ir ėmė ją platinti kartu su prorusiškomis citatomis.

Tačiau jis nieko panašaus nesakė. Ši nuotrauka padaryta prieš keliolika metų per Rusijos sportininkų olimpinių uniformų pristatymą, o karo metu amerikietis ne sykį reiškė paramą Ukrainai.

Mike'as Tysonas su Rusijos olimpiečių uniforma fotografavosi dar 2005 m., o tokių žodžių per karą nesakė

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos karinės oro pajėgos užfiksavo priešo atakos bepiločių lėktuvų „Shahed“ judėjimą iš Sumų regiono.

20.54 val. karinės oro pajėgos pranešė apie grėsmę, kad Sumų ir Poltavos srityse naudojami bepiločių orlaiviai.

„Priešo bepiločių orlaivių judėjimas per Sumų sritį Poltavos srities kryptimi“, – patikslino jie.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./„Shahed-136“

Vėliau karinės oro pajėgos pranešė, kad „Shaded“ juda vakarų kryptimi; pavojus taip pat buvo paskelbtas Černigovo srityje, o vėliau – Kyjivo srityje.

Lapkričio 18 d. internetinio laikraščio „Ukrainska Pravda“ žurnalistas Mychailas Tkachas sakė, kad praėjusios dienos pabaigoje, kai jis filmavo prie restorano, jį užpuolė apsaugos darbuotojas, pranešė „Ukrainska Pravda“.

Jis teigė, kad restorane buvo pastebėti buvę aukšto rango Generalinės prokuratūros darbuotojai.

"Ukrainska Pravda" paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip vyras bando užblokuoti žurnalisto automobilį. Kai M.Tkachas išlipo iš automobilio ir prisistatė, jis sakė, kad vyras užsimojo prieš jį, vieną kartą pataikydamas į kamerą ir vieną kartą į kūną.    

M.Tkachas sakė, kad jį užpuolęs vyras buvo vieno iš VIP svečių apsaugos darbuotojas. Restoranas „Tandyr“ yra Kozyne, prabangiame Kyjivo priemiestyje, kuriame gyvena daug Ukrainos politikų ir aukščiausių pareigūnų.

M.Tkachas, „Ukrainska Pravda“ tiriamosios žurnalistikos skyriaus vadovas, yra vienas iš žinomiausių Ukrainos tiriamosios žurnalistikos žurnalistų, kuris per savo karjerą ne kartą buvo užpultas.

Lapkričio 18 d. buvo nužudytas 31 metų Gruzijos savanoris kovotojas Ukrainos kariuomenėje Nika Gelenidzė, pranešė Gruzijos žiniasklaidos priemonė „Sova News“.

Pasak leidinio, N.Gelenidzė rugsėjo mėn. atvyko į Ukrainą ir dalyvavo kovose netoli Bachmuto Donecko srityje.

Pranešama, kad jis žuvo per Rusijos artilerijos ataką, kai buvo dislokuotas šiame rajone.

Asmeninio archyvo nuotr./Nika Gelenidzė

Lapkričio 18 d. Gruzijos pilietinis aktyvistas Giga Makarashvili socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad N.Gelenidze mirtis patvirtinta.

„Šiandien patvirtinta dar vieno didelės širdies žmogaus, Nikos Gelenidzės, mirtis. Šlovė didvyriams!“ – rašė jis.

Anksčiau, lapkričio 12 d., Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas pranešė, kad mirė Iraklijus Kurtsikidzė, dar vienas Gruzijos savanoris, atvykęs į Ukrainą tarnauti Ukrainos kariuomenėje.

„Sova News“ pranešė, kad pastarosiomis dienomis Ukrainoje žuvo keturi Gruzijos savanoriai. Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, žuvo apie 50 už Ukrainą kovojančių Gruzijos savanorių.

Kazachstano valdžios institucijos užblokavo Rusijos tarnybą „Sputnik24“, kuri transliuoja Rusijos valstybės kontroliuojamus televizijos kanalus Kazachstane, lapkričio 18 d. pranešė Kazachstano žiniasklaidos priemonė „Arbat Media“.

Valdžios institucijos nurodė priežastį, kad Rusijos televizijos kanalai neturėjo licencijos veikti Kazachstane. Pranešama, kad įsakymas blokuoti kanalus buvo pasirašytas dar birželio mėn.

Nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos priemonės „Moscow Times“ duomenimis, vienas iš pagrindinių Kremliaus propagandinių televizijos kanalų RT nurodo „Sputnik24“ kaip vieną iš platformų, kuriose galima žiūrėti jo turinį.

Anksčiau, spalio 24 d., Moldova taip pat užblokavo prieigą prie 22 Rusijos žiniasklaidos svetainių, teigdama, kad jos naudojamos kaip „informacinio karo“ prieš šalį dalis.

Tarp išvardytų svetainių, kurios visos buvo rusiškos kilmės, buvo populiarios valstybės valdomos arba kontroliuojamos televizijos, tokios kaip RT, NTV, Ren TV ir kitos.

Nepaisant istoriškai glaudžių Astanos ryšių su Maskva, Kazachstano prezidentas Kasimas-Jomartas Tokajevas aiškiai pareiškė, kad Kazachstanas nepripažins okupuotų Ukrainos regionų kaip Rusijos teritorijos.

2023 m. K.Tokajevas taip pat kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris padėkojo Kazachstano prezidentui už suteiktą humanitarinę pagalbą šaliai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įsakymą, kuriuo įvedė sankcijas buvusiam šalies ministrui pirmininkui Mykolai Azarovui, laikinai aneksuoto Krymo vadovui Sergejui Aksionovui, Rusijos Valstybės Dūmos deputatui Dmitrijui Sablinui ir dar maždaug šimtui žmonių, rašoma socialiniame tinkle „Telegram“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Trys ukrainietės paauglės, sukūrusios pagalbos programėles nuo karo bėgantiems šalies viduje ar užsienyje esantiems vaikams, penktadienį buvo apdovanotos organizacijos „KidsRights“ Tarptautine vaikų taikos premija.

Laimėdamos šį prestižinį vaikų apdovanojimą 18-metė Sofija Tereščenko bei 17-metės Anastasija Feskova ir Anastasija Demčenko nuėjo klimato aktyvistės Gretos Thunberg ir Nobelio taikos premijos laureatės Malalos Yousafzai pėdomis.

AFP-Scanpix nuotr.

Apdovanojimą per ceremoniją Londone ukrainiečių trijulei įteikė Nobelio taikos premijos laureatė tunisietė Wided Bouchamaoui.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukraina praneša, kad šeštadienį du gelbėjimo tarnybų darbuotojai žuvo ir mažiausiai septyni žmonės sužeisti per Rusijos raketų smūgius pietryčių Zaporižios regione.

Atakos įvyko ukrainiečių oro pajėgoms skelbiant, kad Rusija per naktį Ukrainoje surengė 38 dronų atakas – tai didžiausias skelbtas skaičius per daugiau nei šešias savaites. 

Ukrainos policija pranešė, kad Rusija paleido seriją raketų smūgių į Komyšuvachos kaimą arti fronto linijos Zaporižios regione, kurį Rusija pernai paskelbė aneksavusi.

„Po pirmų dviejų smūgių buvo sužeisti keturi vietos gyventojai ir užsidegė gyvenamasis pastatas, – skelbiama pranešime. – Policijai ir gelbėtojams atvykus į įvykio vietą, Rusija paleido dar vieną smūgį. Du gelbėjimo tarnybų darbuotojai žuvo ir dar trys buvo sužeisti.“

Ukrainos oro pajėgos taip pat pranešė šeštadienį numušusios 29 iš 38 Rusijos paleistų iranietiškų dronų „Shahed“, dar žinomų kaip dronai-kamikadzės, užtaisytų sprogmenimis, kurie detonuojasi pasiekę taikinį.

„Twitter“ nuotr./Bepilotis orlaivis „Shahed 129“

Pateikiamais duomenimis, tai didžiausias Rusijos per vieną naktį paleistų dronų skaičius nuo rugsėjo 30 dienos.

Ukrainos gelbėjimo tarnybos pranešė, kad per ataką kliudytas energetinis objektas pietiniame Odesos regione, bet kilęs gaisras greitai užgesintas.

Rusijos gynybos ministerija teigia, kad jos pajėgos numušė 20 ukrainiečių oro dronų virš Rusijos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų bei septynis jūrinius dronus Juodojoje jūroje prie aneksuoto Krymo pusiasalio.

Ukrainos ir Rusijos pajėgos daugiau nei metus yra įsitvirtinę priešinguose didžiulio vandens kelio krantuose pietiniame Chersono regione, kai Rusija praėjusį lapkritį atitraukė savo karius iš vakarinio kranto.

Ukrainos pajėgos daugybę kartų bandė kirsti upę ir užimti pozicijas Rusijos kontroliuojamoje pusėje, o ukrainiečių pareigūnai šią savaitę pranešė apie sėkmingą proveržį.

„Mūsų gynėjai įtvirtina savo pozicijas ir apšaudo okupantus“, – šeštadienio rytą pristatydamas operacijas rytiniame upės krante paskelbė generalinis štabas.

Ukrainos kariams į savo kontrolę jau pavyko perimti maždaug 10 kvadratinių kilometrų plotą kairiajame Dnipro krante. Apie tai paskelbė JAV Karo tyrimų institutas (ISW) savo apžvalgoje. 

Analitikai pastebi, kad, nepaisant Rusijos kariuomenės bandymų tam sutrukdyti, Ukrainos ginkluotosios pajėgos pajėgios aprūpinti savo pozicijas kairiajame krante.

Europos Vadovų Tarybos vadovas Charles'as Michelis lankysis Kyjive minint dešimtąsias Euromaidano pradžios metines, rašo „Politico“.

Ch.Michelis lankysis Ukrainoje, kad dalyvautų 2013 m. lapkričio 21 d. prasidėjusių Maidano protestų minėjimuose. 

Protestai kilo po buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sprendimo nutraukti politinės ir ekonominės asociacijos susitarimą su ES. 

Europos Parlamento nuotr./Charlesas Michelis

Rusija šį sukilimą pasmerkė kaip Vakarų kurstomą „perversmą“ ir pasinaudojo juo, siekdama pateisinti savo karinius veiksmus Ukrainoje 2014 m.

Vidurio Europos, įskaitant ir Lietuvą, sunkvežimių vairuotojų atstovai penktadienį paragino Europos Sąjungą nutraukti transporto susitarimą su Ukraina, kuris, anot jų, sukėlė nesąžiningą konkurenciją iš karo draskomos šalies.

Bendras pareiškimas, kurį pasirašė Lietuvos, Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos kelių transporto asociacijų pirmininkai, buvo skirtas šių šalių transporto ministrams ir Europos Komisijai.

Vidurio Europos vežėjai nori, kad Ukrainos sunkvežimiams vėl būtų išduodami ES įvažiavimo leidimai, kurių blokas atsisakė po Rusijos išpuolio prieš Ukrainą.

Jie teigė, kad praktinis susitarimo, kuriuo sušvelnintos įvažiavimo į ES taisyklės, įgyvendinimas „kenkia ES kelių transporto operatorių konkurencingumui“.

Št. srž. Vilmos Lisauskaitės / Lietuvos kariuomenės nuotr./Lietuvos kariuomenei perduoti sunkvežimiai „Arocs“

„Todėl prašome ir raginame visus susijusius sprendimus priimančius asmenis apsvarstyti galimybę nutraukti arba iš esmės pakeisti dabartinį ES ir Ukrainos susitarimą“, – pridūrė jie.

Lenkijoje sunkvežimių atstovai jau beveik dvi savaites protestuoja blokuodami pagrindinius sienos perėjimo punktus su Ukraina.

Dėl 12 dienų trunkančio protesto abiejose sienos pusėse susidarė didžiulės eilės.

Siekdami išspręsti ginčą sunkvežimių vairuotojai susitiko su Europos Komisijos, Ukrainos ir Lenkijos vyriausybių atstovais.

Tačiau ketvirtadienį Kyjivas pranešė, kad per paskutinį derybų etapą šalims nepavyko pasiekti susitarimo.

Kyjivas atmeta reikalavimą atnaujinti Ukrainos vežėjams reikalingus leidimus įvažiuoti į ES ir teigia, kad protestai kenkia ir Lenkijos, ir Ukrainos ekonomikai.

APEC lyderių nuomonės dėl karų Ukrainoje ir Gazos Ruože penktadienį išsiskyrė – Ramiojo vandenyno regiono šalims nepavyko susitarti dėl atsako į šiuos konfliktus.

21 Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forumą (APEC), kuriam priklauso Rusija, Kinija ir Jungtinės Valstijos, sudarančios šalys savo galutiniame bendrame komunikate nepaminėjo nė vieno konflikto.

Vietoj to pridedamame pirmininko pareiškime pažymima, kad blokas tik „pasikeitė nuomonėmis dėl tebesitęsiančios krizės Gazoje“.

Praėjusį mėnesį Izraelis pradėjo oro ir sausumos kampaniją Gazos Ruože, kurios metu, islamistų grupuotės „Hamas“ valdomos Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, žuvo 12 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Tai buvo atsakas į spalio 7 dieną „Hamas“ ginkluotų užpuolikų surengtą tarpvalstybinį išpuolį, per kurį žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, o 240 žmonių buvo paimti įkaitais.

APEC daugiausia dėmesio skiria prekybai ir jungia tokias skirtingas šalis kaip Indonezija, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai, ir Jungtinės Valstijos, svarbiausia Izraelio sąjungininkė.

„Kai kurie lyderiai taip pat pasidalijo 2023 metų lapkričio 11 dieną Rijade įvykusio bendro arabų ir islamo šalių aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame Izraelis buvo apkaltintas karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, vieninga žinia.

Kai kurie lyderiai prieštaravo tokios retorikos įtraukimui į pridedamą 2023 metų APEC lyderių „Auksinių vartų“ deklaraciją, remdamiesi tuo, kad, jų nuomone, APEC nėra forumas geopolitiniams klausimams aptarti“, – sakoma pirmininko pareiškime.

Pareiškime teigiama, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą nebuvo jokio susitarimo.

„Dauguma narių griežtai smerkia agresiją prieš Ukrainą ir pabrėžia, kad reikia pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką, grindžiamą Jungtinių Tautų chartijos principais, įskaitant Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir politinę nepriklausomybę, – sakoma pranešime. – Su dideliu susirūpinimu atkreipiame dėmesį į neigiamą karo Ukrainoje poveikį ir pabrėžiame, kad jis sukelia didžiules žmonių kančias ir didina esamą pasaulio ekonomikos pažeidžiamumą.“

Rusijos prezidento Vladimiro Putino nebuvo tarp susitikime dalyvavusių valstybių vadovų. Tarptautinis baudžiamasis teismas jam yra išdavęs arešto orderį dėl įsakymo jo kariams įsiveržti į Ukrainą.

Vietoj jo šaliai atstovavo ministro pirmininko pavaduotojas Aleksejus Overčiukas.

Rusijai liko ne mažiau nei 25 Ka-52 sraigtasparnių.

Tokią išvadą padarė atvirų šaltinių (OSINT) analitikas, buvęs Ukrainos kariuomenės narys, socialiniame tinkle „X“ (buv. „Twitter“) prisistatantis slapyvardžiu Tatarigami_UA. 

Jis išanalizavo Rusijos aerodromų, kuriuose šie sraigtasparniai bazuojasi, palydovines nuotraukas.

Anksčiau spalį bent keli Ka-52 buvo sunaikinti ar išvesti iš rikiuotės po  
Ukrainos ATACMS raketų smūgių Berdiansko ir Luhansko aerodromuose. 

Wikipedia.org nuotr./Rusijos sraigtasparnis Ka-52

Iš viso, įvairiais vertinimais, prieš prasidedant plataus masto karinei invazijai Rusija turėjo nuo 140 iki 160 šių sraigtasparnių, o keli iš jų buvo pagaminti ir pradėti naudoti po 2023 m. vasario 23 d. 

Penktadienį per Rusijos išpuolius pietvakarių Ukrainos Chersono regione žuvo vienas žmogus ir trys buvo sužeisti, pranešė šio regiono gubernatorius.

Oleksandras Prukudinas sakė, kad regiono sostinė Chersonas buvo atakuotas 26 kartus. Pranešime „Telegram“ jis teigė, kad buvo paleista daugiau kaip 500 sviedinių.

Vietos valdžios duomenimis, nuo miesto išlaisvinimo žuvo daugiau kaip 400 civilių gyventojų ir apie 1 700 buvo sužeista.

Imago / Scanpix nuotr./Chersonas

Rusijos vidaus reikalų ministerija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė karo kritiką Sergejų Aleksašenką, buvusį Rusijos banko valdytojo pavaduotoją ir finansų ministro pavaduotoją, šeštadienį pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS ir RIA.

Pasak „Reuters“, S.Aleksašenka po nesutarimų su prezidento Vladimiro Putino vyriausybe gyvena tremtyje Jungtinėse Valstijose ir jau buvo paskelbtas „užsienio agentu“.

TASS pranešė, kad S.Aleksašenka buvo įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos ieškomų asmenų sąrašą dėl nepatikslinto kaltinimo nusikaltimu.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Sergejus Aleksašenka

Agentūra „Reuters“ negalėjo iš karto prisijungti prie bendros ministerijos duomenų bazės, o su S.Aleksašenka iš karto nepavyko susisiekti ir pateikti komentarų.

Savo „Telegram“ kanale S.Aleksašenka teigė, kad jis jau penkerius metus yra įtrauktas į duomenų bazę, tačiau užsiminė, kad įtraukimas į ieškomų asmenų sąrašą yra naujas įvykis.

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį pranešė, kad Rusija per naktį į jos teritoriją paleido 38 dronus. Tai didžiausias praneštas skaičius per daugiau nei šešias savaites.

Tiek Kyjivas, tiek Maskva per 21 mėnesį trunkantį karą intensyviai naudojo atakos ir žvalgybos dronus.

Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad numušė 29 iš 38 rusų paleistų Irano gamybos dronų „Shahed“, dar vadinamų dronais kamikadzėmis, nes juose yra sprogmenų, kurie sprogsta pasiekus taikinį.

Remiantis Ukrainos karinių oro pajėgų paskelbtais duomenimis, nuo rugsėjo 30 dienos tai didžiausias Rusijos per vieną naktį paleistų dronų skaičius.

„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Pietinėje Odesos srityje pataikyta į energetikos objektą, o kilęs gaisras buvo greitai užgesintas, pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnybos.

Atskirai Ukrainos generalinis štabas šeštadienį pranešė, kad jų pajėgos „toliau laikosi pozicijose kairiajame (rytiniame) Dnipro upės krante“.

Ukrainos ir Rusijos pajėgos jau daugiau nei metus yra įsitvirtinusios priešingose upės pusėse pietinėje Chersono srityje po to, kai praėjusių metų lapkritį Rusija iš vakarinio kranto išvedė savo karius.

Ukrainos pajėgos ne kartą bandė pereiti į kitą kranto pusę ir išlaikyti pozicijas Rusijos kontroliuojamoje pusėje, o praėjusią savaitę Kyjivo pareigūnai pranešė apie sėkmingą proveržį.

„Mūsų gynėjai stiprina savo pozicijas ir apšaudo okupantus“, – šeštadienio rytą generalinio štabo atstovai informavo apie savo operacijas rytinėje upės pusėje.

Rusijos gynybos ministerija taip pat pranešė, kad virš Briansko pasienio regiono numušė Ukrainos droną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad numato, jog Rusija suintensyvins išpuolius prieš Ukrainos energetikos sistemą, siekdama šaltaisiais žiemos mėnesiais sutrikdyti šalies šildymo ir elektros tiekimą.

Praėjusią žiemą dėl Rusijos smūgių milijonai ukrainiečių, esant minusinei temperatūrai, ilgoms valandoms likdavo be elektros.

V.Zelenskis ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad Rusija kaupia raketas, ir nors Ukraina neturi šimtaprocentinės apsaugos nuo Rusijos smūgių, jis teigė, kad šalies oro gynyba yra geresnė nei praėjusiais metais.

Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 317 380 karių, lapkričio 18 d. rytiniame atnaujintame pranešime pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Į šį skaičių įeina 620 Rusijos pajėgų aukų, patirtų vien per pastarąją parą.

Kariškiai taip pat nurodė, kad Rusija neteko 5 422 tankų, 10 141 šarvuotosios kovos mašinos, 10 091 transporto priemonės ir degalų cisternos, 7 726 artilerijos sistemų, 896 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 586 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 323 lėktuvų, 324 sraigtasparnių, 5 726 bepiločių orlaivių, 22 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.

Rusija penktadienį įtraukė internetinį leidinį „The Moscow Times“, kuriame rašoma apie šalį, į užsienio agentų sąrašą. Šią etiketę valdžia paprastai naudoja siekdamos užgniaužti kritiką.

Rusijos teisingumo ministerija taip pat įtraukė garsią atlikėją Zemfyrą ir žurnalistus į sąrašą, kurį tradiciškai atnaujina penktadieniais.

„Internetinis leidinys „The Moscow Times“ paskleidė netikslią informaciją apie valdžios priimamus sprendimus ir vykdomą politiką“, – teigė ministerija.

„The Moscow Times“ turi interneto svetainę anglų ir rusų kalbomis. Prasidėjus puolimui Ukrainoje, dalis jo darbuotojų paliko Rusiją.

AFP-Scanpix nuotr.

Rusija apkaltino leidinį, kad jis „vykdė veiksmus, kuriais buvo siekiama formuoti neigiamą įvaizdį visuomenėje“, ir pateikė kitų užsienio agentų parašytą medžiagą.

Pagal šią etiketę, kuri primena sovietinių laikų terminą „liaudies priešai“, reikalaujama, kad asmenys ar grupės atskleistų finansavimo šaltinius.

Be to, jie įpareigojami visus leidinius, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, žymėti žyma „užsienio agentas“.

Dėl to užsienio agentams ir asmenims, kurie dalijasi jų turiniu, gresia didelės baudos.

Nuo tada, kai pradėjo puolimą Ukrainoje, Kremlius suintensyvino pastangas užgniaužti nepritarimą, o dauguma garsių oponentų atsidūrė užsienyje arba už grotų.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos teigia, kad penktadienį per savo operacijas nukovė dar 620 rusų karių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ teigiama, kad per konfliktą žuvo daugiau kaip 317 000 Rusijos karių.

Statistiniai duomenys nepriklausomai nepatikrinti.

Rusija ir Vladimiras Putinas ne kartą bandė sumenkinti aukų skaičių.

Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, per pastarąją savaitę intensyviausi antžeminiai mūšiai Ukrainoje vyko trijuose fronto ruožuose – nė viena pusė nepadarė pažangos, tačiau rusai netoli Avdijivkos Donecko regione patyrė ypač didelių nuostolių.

Vakarų pareigūnų vertinimu, Rusijos pajėgos kovose prie Avdijivkos kasdien praranda „nuo 500 iki 1 000 žmonių“.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos puolimas prieš Avdijivką

Nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. Ukrainos kompiuterinių incidentų tyrimo grupė užregistravo beveik 4 000 kibernetinių atakų, lapkričio 17 d. pareiškė JAV Iždo departamento pareigūnas.

„Kelias savaites po Rusijos invazijos į Ukrainą Rusijos valstybės remiami kibernetiniai veikėjai surengė kibernetinių atakų prieš Ukrainos infrastruktūrą bangą“, – sakė JAV Iždo departamento sekretoriaus padėjėjas finansų institucijoms Grahamas Steele'as.

Bendras atakų skaičius yra tris kartus didesnis nei per laikotarpį prieš pat Rusijos plataus masto invaziją 2022 m. vasario mėn.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Kibernetinis karas prieš Ukrainą ir jos sąjungininkus buvo labai svarbi Rusijos karo dalis. Neseniai rusakalbė nusikalstama grupuotė, žinoma kaip CL0P, įsilaužė į 632 000 JAV teisingumo ir gynybos departamentų darbuotojų el. pašto adresus.

Karo metu Ukraina daug investavo į savo kibernetinės gynybos pajėgumus ir sustiprino savo puolamąją kibernetinę taktiką, nukreiptą prieš Rusijos turtą.