Svarbiausios naujienos
- „Naikina priešą palei visą fronto liniją“: V.Zalužnas parodė, kaip dirba HIMARS įgula
- Prieš Lietuvą naudotas metodas: dabar su šia grėsme iš Rusijos miškų susidūrė suomiai
- Ukrainos žvalgybos vadovas: jei jums nusibodo Ukraina, galėsite patys pasirūpinti rusais
- „The New York Times“: daugiau nei milijardo vertės JAV karinės pagalbos Ukrainai buvo „prarasta“
- J.Kirby: Jungtinės Valstijos nutraukė ginklų ir karinės įrangos tiekimą Ukrainai
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Naikina priešą palei visą fronto liniją“: V.Zalužnas parodė, kaip dirba HIMARS įgula
18:17
Ukrainos kariuomenė aktyviai naikina rusų karius ir jų įrangą, naudodama raketų paleidimo sistemą HIMARS. Šios įgulos darbo vaizdo įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.
„Raketinės artilerijos sistema HIMARS efektyviai naikina priešo techniką ir gyvąją jėgą visoje fronto linijoje“, – sakė generolas, kurį cituoja „RBK-Ukraina“.
Pasak jo, HIMARS įgulos nuolat budi. Vos tik pasirodžius priešo taikiniui – pakrovimas ir išvykimas į ugnies poziciją.
„Dirbame ištisą parą, nepaliekame okupantams jokių šansų. Žinoma, norime pasiekti dar gilesnius taikinius priešo užnugaryje, kad galėtume juos visiems laikams išvyti iš gimtosios žemės“, – sakė vieno iš ekipažų kariškiai.
15min primena, kad Ukraina iš Vakarų sąjungininkų gavo raketų paleidimo įrenginių HIMARS. Priklausomai nuo raketų, jos gali naikinti priešo taikinius skirtingais atstumais.
Visų pirma HIMARS gali naudoti tolimojo nuotolio ATACMS raketas. Ukraina jau gavo versiją, kurios veikimo nuotolis yra apie 160 kilometrų.
Dar spalio mėnesį V.Zalužnas parodė, kaip Ukrainos gynėjai iš HIMARS į rusų karius paleidžia ATACMS.
Jungtinės Valstijos taip pat nori pasirašyti susitarimą dėl saugumo garantijų Ukrainai
22:08
Jungtinės Valstijos ketina pasirašyti susitarimą su Ukraina dėl saugumo garantijų, panašų į tą, kuris šiandien Kyjive buvo pasirašytas su Jungtine Karalyste. Atitinkamos derybos jau vyksta. Kaip rašo „European Pravda“, apie tai per brifingą pranešė JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink.
Pasak jos, JAV prezidentas Joe Bidenas asmeniškai iškėlė užduotį diplomatams pasiekti panašų susitarimą su Ukraina. Baltieji rūmai mano, kad tai padės užkirsti kelią naujai agresijai prieš Ukrainą ateityje.
„Mes jau pradėjome dvišales konsultacijas su jūsų vyriausybe, su prezidento kanceliarija, su vyriausybinėmis institucijomis ir aptariame, kokie gali būti mūsų saugumo įsipareigojimai. Dabar jau įvyko du raundai, ir derybos bus tęsiamos, J.Bideno administracija siekia šio susitarimo“, – Ukrainos žurnalistams sakė ambasadorius.
Situacija kairiajame krante pasikeitė: gynybos pajėgos atskleidė, ką daro rusai
20:58
Kairiajame krante dėl atšiaurių oro sąlygų rusų okupantai sumažino puolimų skaičių, tačiau ir toliau patiria gyvosios jėgos ir technikos nuostolių.
Pietų Ukrainos gynybos pajėgų duomenimis, priešas nesiliauja bandęs išstumti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius iš pozicijų kairiajame Dniepro krante.
„Tačiau patirdamas nuolatinius nuostolius, varžomas sudėtingų oro sąlygų ir sisteminio logistikos bei moralės pakenkimo, priešas ryžosi tik trims puolimams, kurie pasirodė esą nesėkmingi“, – teigė kariškiai.
Teigiama, kad ukrainiečių gynėjai smogia į priešo dislokacijos vietas, pozicijas ir užnugarį. Per pastarąją parą priešo kariuomenė kairiajame krante sumažėjo 15 okupantų, 11 ginklų, įskaitant savaeigį „Hyacinth-B“, dviem tankais, keturiais bepiločiais skraidymo aparatais ir 18 šarvuočių. Taip pat patvirtinta, kad buvo pataikyta į okupantų valtį, elektros pastotę ir ryšių generatorių.
„Buvo sunaikinti du stebėjimo postai, lauko amunicijos tiekimo punktas, degalų ir tepalų sandėlis ir FPV dronų valdymo antena“, – pridūrė gynybos pajėgos.
Tuo pat metu okupantai tęsia aktyvią oro žvalgybą, spaudžia artilerijos pabūklais ir naudoja atakos dronus. Visų pirma, kovinės dienos metu (nuo 7.00 iki 7.00 val. ryto) jie naudojo FPV dronus ir kitų modifikacijų bepiločius orlaivius, kad fronto zonose numestų naikinamąsias funkcijas atliekančius fragmentinius šaudmenis. Ukrainos kariškių teigimu, taip elgiamasi dėl to, kad priešas bando kompensuoti negalimumą panaudoti aviaciją tinkamomis oro sąlygomis.
Gynybos pajėgų duomenimis, du Rusijos laivai šiuo metu atlieka kovinę tarnybą Juodojoje jūroje, o dar vienas – Azovo jūroje. Priešų raketų nešėjai buvo nugabenti į savo bazes.
Ukrainos karinės žvalgybos vadas žada daugiau atakų Kryme
18:24
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas penktadienį paskelbtame interviu teigė, kad ukrainiečių atakos Rusijos aneksuotame Kryme dar labiau suintensyvės, ir pridūrė, kad Maskvos ekonomika, nepaisant sankcijų, pasirodė esanti stebėtinai atspari.
„2023 metais laikinai okupuotame Kryme įvyko pirmieji Ukrainos įsiveržimai“, – Prancūzijos dienraščiui „Le Monde“ sakė 38 metų K. Budanovas.
„Ir tai tik pradžia“, – pabrėžė jis.
Ukraina taip pat ne kartą taikėsi į Rusijos Juodosios jūros laivyną, įsikūrusį Krymo pusiasalyje esančiame Sevastopolyje.
„Rusams teko viską skubiai perkelti į pietryčius“, – sakė K. Budanovas, pridurdamas, kad dabar Maskva bando įkurti karinio jūrų laivyno bazę Juodosios jūros pakrantėje separatistiniame Sakartvelo Abchazijos regione.
Jis pripažino, kad fronto linijos Ukrainoje iš esmės nejuda.
„Abiejose pusėse labai intensyviai naudojant atakos dronus tiek Rusijos, tiek Ukrainos puolimas tapo neįmanomas, – kalbėjo jis. – Kitas veiksnys buvo minų laukų tankumas, neturintis precedento nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.“
K. Budanovas sakė, kad Rusijos ekonomikos atsparumas jį nustebino ir kad dabartinės Vakarų sankcijos nėra pakankamos, kad priverstų Kremlių pakeisti savo elgesį.
„Mane nustebino tam tikras Rusijos paradoksas. Visi manė, kad Maskva turi stiprią kariuomenę ir silpną ekonomiką. Pasirodo, kad yra priešingai“, – teigė K. Budanovas.
„Ekonomika gali būti silpna, bet šalis toli gražu nemiršta badu. Tokiais tempais ji gali net gana ilgai išsilaikyti“, – sakė jis ir pridūrė, kad sankcijos turėtų būti nukreiptos į pagrindinius Rusijos ekonomikos sektorius ir visą finansų sistemą.
K. Budanovas paragino Vakarus ir toliau remti Kyjivą, net jei gali daugėti nuovargio dėl karo Ukrainoje požymių.
„Tie, kurie užsienyje mano, kad pavargo nuo Ukrainos, turės pasirūpinti rusais, kai šie ateis užimti jų teritorijų“, – sakė jis.
K. Budanovas, kuris nuo 2020 metų vadovauja Ukrainos karinės žvalgybos padaliniui, taip pat sakė, kad dabar netinkamas laikas derėtis su Rusija.
„Derybos prasideda tada, kai viena arba abi šalys turi interesą, – sakė jis. – Šiuo atveju taip nėra.“
„Naikina priešą palei visą fronto liniją“: V.Zalužnas parodė, kaip dirba HIMARS įgula
18:17
Ukrainos kariuomenė aktyviai naikina rusų karius ir jų įrangą, naudodama raketų paleidimo sistemą HIMARS. Šios įgulos darbo vaizdo įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.
„Raketinės artilerijos sistema HIMARS efektyviai naikina priešo techniką ir gyvąją jėgą visoje fronto linijoje“, – sakė generolas, kurį cituoja „RBK-Ukraina“.
Pasak jo, HIMARS įgulos nuolat budi. Vos tik pasirodžius priešo taikiniui – pakrovimas ir išvykimas į ugnies poziciją.
„Dirbame ištisą parą, nepaliekame okupantams jokių šansų. Žinoma, norime pasiekti dar gilesnius taikinius priešo užnugaryje, kad galėtume juos visiems laikams išvyti iš gimtosios žemės“, – sakė vieno iš ekipažų kariškiai.
15min primena, kad Ukraina iš Vakarų sąjungininkų gavo raketų paleidimo įrenginių HIMARS. Priklausomai nuo raketų, jos gali naikinti priešo taikinius skirtingais atstumais.
Visų pirma HIMARS gali naudoti tolimojo nuotolio ATACMS raketas. Ukraina jau gavo versiją, kurios veikimo nuotolis yra apie 160 kilometrų.
Dar spalio mėnesį V.Zalužnas parodė, kaip Ukrainos gynėjai iš HIMARS į rusų karius paleidžia ATACMS.
Per Rusijos ir Ukrainos atakas žuvo keturi žmonės
17:46
Rusams penktadienį apšaudant Ukrainos pietinį Chersono miestą žuvo du žmonės, o per ukrainiečių drono ataką Rusijos kontroliuojamoje Rytų Ukrainos dalyje žuvo dar du asmenys, paskelbė pareigūnai.
Atakos intensyvėja artėjant antrosioms Rusijos karo Ukrainoje metinėms.
Chersono srities vadovas Oleksandras Prokudinas sakė, kad Rusijos kariuomenė panaudojo artileriją ir smogė vienai gatvei.
„Viena moteris žuvo iškart. Taip pat viename automobilyje rastas apdegęs lavonas“, – sakė jis.
Jo paskelbtame vaizdo įraše matyti dūmai, besiveržiantys iš išdegusio automobilio.
Tuo metu Maskvos primestas Rusijos kontroliuojamos Horlivkos meras Ivanas Prichodka sakė, kad netoli miesto per ukrainiečių drono smūgį žuvo du ir buvo sužeisti dar šeši žmonės.
Jis teigė, kad dronas smogė greitosios pagalbos automobiliui, evakavusiam energetikos sektoriaus darbuotojus, sužeistus per ankstesnį apšaudymą.
Horlivką Rusija okupuoja nuo 2014 metų, kai ją užėmė Kremliaus remiami separatistai.
R.Sunakas: abejonės dėl paramos Ukrainai padrąsintų V.Putiną, Š.Korėją, Iraną
17:38
Ukrainoje viešintis Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas penktadienį paragino Kyjivo sąjungininkus sustiprinti savo paramą jam ir sakė, kad Rusijos pergalė padrąsintų kitas autoritarines šalis.
„Jei [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas laimės Ukrainoje, jis nesustos, o mūsų oponentai visame pasaulyje manys, kad mes neturime nei kantrybės, nei išteklių ilgiems karams, todėl dabar svyruodami padrąsinsime ne tik Putiną, bet ir jo sąjungininkus Šiaurės Korėjoje, Irane ir kitur“, – sakė R. Sunakas per spaudos konferenciją Kyjive.
R. Sunakas ir ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis penktadienį pasirašė susitarimą saugumo srityje.
Pagal šį susitarimą JK dalysis su Ukraina žvalgybos informacija, padės užtikrinti kibernetinį saugumą ir karinį mokymą, taip pat šalys stiprins bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje.
R. Sunakas taip pat paskelbė apie didžiausią karinės pagalbos Ukrainai paketą – 2,5 mlrd. svarų sterlingų (2,91 mlrd. eurų).
Jį sudarys tūkstančiai sviedinių, raketų ir mokymai Ukrainos kariuomenei. 200 mln. svarų sterlingų (232,8 mln. eurų) bus skirta naujiems dronams.
„Šiandien yra diena, kai pasikeitė Europos istorija. Ukraina ir Jungtinė Karalystė sudarė naują ir precedento neturintį saugumo susitarimą. Tai ne tik deklaracija. Tai tikrovė, kuri taps realybe dėl mūsų bendradarbiavimo ir ypač dėl išskirtinės pasaulinės galios Jungtinės Karalystės saugumo garantijų“, – pabrėžė V. Zelenskis.
V. Zelenskis, pasidalijęs socialiniame tinkle „Telegram“ vaizdo įrašu apie susitikimą su R. Sunaku, parašė: „Šiandien mes stovime greta kaip draugai ir sąjungininkai. Tai ženklas pasauliui: Ukraina nėra vieniša.“
JK premjeras, anksčiau penktadienį atvykęs į Kyjivą, socialiniame tinkle „X“ parašė: „Esu Ukrainoje, kad perduočiau paprastą žinutę. Mūsų parama negali susvyruoti ir nesusvyruos. Ukrainiečiai, Britanija su jumis – tiek ilgai, kiek reikės.“
„Jungtinė Karalystė jau dabar yra viena iš artimiausių Ukrainos partnerių, nes pripažįstame, kad jos saugumas yra ir mūsų saugumas. Šiandien žengiame dar toliau – didiname savo karinę pagalbą, pristatome tūkstančius moderniausių bepiločių orlaivių ir pasirašome istorinį naują saugumo susitarimą, kad Ukrainai būtų suteiktos garantijos, kurių jai reikia ilgam laikui“, – pareiškė R. Sunakas.
Praėjusiais metais liepos mėnesį Vilniuje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Didžiojo septyneto (G-7) šalys susitarė suteikti Ukrainai dvišales saugumo garantijas. JK yra pirmoji G-7 valstybė narė, pateikusi galutinį susitarimą.
Prieš Lietuvą naudotas metodas: dabar su šia grėsme iš Rusijos miškų susidūrė suomiai
17:34
Suomijos pasieniečiai sulaikė grupę vyrų, neteisėtai per mišką kirtusių uždarą Rusijos sieną, o tai rodo didėjančią įtampą naujausioje NATO demarkacinėje linijoje su pagrindine priešininke, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Helsinkio vyriausybei nerimą kelia tai, kad prieglobsčio prašytojai atvyksta lyg iš niekur, nes nuo lapkričio vidurio kontrolės punktai dažniausiai buvo uždaryti. Siena tęsiasi 1 300 km ir dėl jos ilgio sunku ją stebėti. Iš abiejų pusių ją gaubia tankūs miškai, o kirsti trukdo sniego danga.
Rusijos valdžios institucijos padeda prieglobsčio prašytojams pasiekti pasienį, siekdamos daryti spaudimą naujausiai NATO narei, o tai prilygsta hibridinei operacijai, teigia Suomija.
Ketvirtadienį pietryčių Suomijoje, Lapenrantos rajone, buvo sulaikyta 11 iraniečių, penktadienį pareiškime nurodė sienos apsaugos tarnyba. Jiems padėjo Rusija, kad pasiektų šią Šiaurės šalį, ir visi jie paprašė prieglobsčio.
Trečiadienį Parikalos rajone, taip pat pietryčiuose, valdžia sulaikė keturis asmenis, įtariamus neteisėtu sienos kirtimu, sakoma socialinės žiniasklaidos platformoje X.
Prezidentas Sauli Niinisto penktadienį aptarė padėtį pasienyje su svarbiausiais ministrais, teigiama vyriausybės pranešime.
Ketvirtadienį Suomija nusprendė iki vasario 11 d. ir toliau laikyti uždarytas visas aštuonias demarkacinės linijos su Rusija kelių perėjas. Naujasis sprendimas priimtas po mėnesį trukusio uždarymo, kuris turėjo baigtis sekmadienį.
Šiaurės šalis pradeda statyti tvorą savo sienos ruožuose, tačiau projektas dar tik pradedamas įgyvendinti.
15min primena, kad pernai Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti beveik 2 tūkst. neteisėtų migrantų. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.
Rusija ant gyvenamojo namo Avdijivkoje numetė aviacinę bombą
16:20
Penktadienį Rusijos pajėgos numetė aviacinę bombą ant gyvenamojo namo Avdijivkoje, Donecko srityje. Žuvo jaunas vyras, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadimas Filaškinas.
„Apie 13 val. rusai numetė valdomą bombą ant miesto, kuri pataikė į gyvenamąjį rajoną ir pražudė 28 metų vyrą“, – pažymėjo jis.
Be to, pasak karinės administracijos vadovo, Niujorko gyvenvietę rusai apšaudė raketomis „Grad“, tačiau aukų nebuvo.
„Buvo apgadintas privatus namas ir trys daugiaaukščiai pastatai“, – nurodė V.Filaškinas.
Pažymima, kad smarkus atšalimas neleidžia rusams aktyviau veikti Avdijivkos apylinkėse. Jie neatsisakė savo planų apsupti miestą, tačiau beveik perpus sumažino artilerijos atakų skaičių. Nepaiant to, kovos prie Avdijivkos tęsiasi.
V.Zelenskis ir R.Sunakas pasirašė susitarimą saugumo srityje
16:17
Ukrainoje viešintis Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas ir ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis penktadienį pasirašė susitarimą saugumo srityje, pranešė visuomeninis transliuotojas „Suspilne“.
Pagal šį susitarimą JK dalysis su Ukraina žvalgybos informacija, padės užtikrinti kibernetinį saugumą ir karinį mokymą, taip pat šalys stiprins bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje.
V.Zelenskis, pasidalijęs socialiniame tinkle „Telegram“ vaizdo įrašu apie susitikimą su R. Sunaku, parašė: „Šiandien mes stovime greta kaip draugai ir sąjungininkai. Tai ženklas pasauliui: Ukraina nėra vieniša.“
JK premjeras, anksčiau penktadienį atvykęs į Kyjivą, socialiniame tinkle „X“ parašė: „Esu Ukrainoje, kad perduočiau paprastą žinutę. Mūsų parama negali susvyruoti ir nesusvyruos. Ukrainiečiai, Britanija su jumis – tiek ilgai, kiek reikės.“
Skelbta, kad vizito metu premjeras ketina pristatyti naują paramos Ukrainai paketą ir padidinti karinį finansavimą iki 2,5 mlrd. svarų sterlingų (2,91 mlrd. eurų) 2024/2025 finansiniams metams.
„Jungtinė Karalystė jau dabar yra viena iš artimiausių Ukrainos partnerių, nes pripažįstame, kad jos saugumas yra ir mūsų saugumas. Šiandien žengiame dar toliau – didiname savo karinę pagalbą, pristatome tūkstančius moderniausių bepiločių orlaivių ir pasirašome istorinį naują saugumo susitarimą, kad Ukrainai būtų suteiktos garantijos, kurių jai reikia ilgam laikui“, – pareiškė R. Sunakas.
Praėjusiais metais liepos mėnesį Vilniuje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Didžiojo septyneto (G-7) šalys susitarė suteikti Ukrainai dvišales saugumo garantijas. JK yra pirmoji G-7 valstybė narė, pateikusi galutinį susitarimą.
Paskutinė nepanaudota raketa „Cirkon“ prieš ukrainiečius: ar išsitrauks rusai šią „kortą“?
14:54
„3M22 Cirkon“ išlieka vienintele raketa, kurios Rusija dar nepanaudojo raketų atakoms prieš Ukrainą, rašo „Defense Express“.
Rusijos pajėgos prieš Ukrainą jau panaudojo beveik visą turimą ginklų arsenalą, tarp jų – Irano „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius ir galimai Šiaurės Korėjos balistines raketas, tačiau vis dar yra viena raketa, kuri nebuvo panaudota – „3M22 Cirkon“.
Pastaroji – tai „hipergarsinė“ raketa, kuri skirta atakuoti laivus ar sausumos objektus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos gynėjai išplėšė iš rusų dalį savo teritorijos Zaporižios srityje
14:51
Ukrainos gynėjai atkovojo pusę kilometro teritorijos iš Rusijos pajėgų netoli Verbovės, Zaporižios srityje, pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.
Pasak jo, gynybos pajėgos sėkmingai atremia rusų atakas Zaporižios sektoriuje: netoli Verbovės ukrainiečių kariai iš rusų atkovojo pusę kilometro teritorijos.
„Mūsų kariai su Rusijos kariuomene susiduria itin sudėtingomis sąlygomis. Mes tai suprantame ir kiek įmanoma padedame Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – nurodė I.Fiodorovas.
Rusijos kariuomenė teritoriją palei Azovo jūrą užėmė pirmaisiais plataus masto invazijos mėnesiais. Melitopolio, Berdiansko ir Tokmako miestai tapo pagrindiniais Rusijos kariniais postais.
Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos kariai stiprina savo pozicijas laikinai okupuotose teritorijose Ukrainos pietuose ir rytuose, pasitelkdami specialiąsias struktūras, įskaitant įtvirtinimus, vadinamus "drakono dantimis“.
2023 m. rugsėjį Taurijos operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupuotės vadas Oleksandras Tarnavskis pareiškė, kad Ukrainos kariai pralaužė pirmąją Rusijos gynybos liniją Zaporižios srityje. Pasak jo, tai buvo pagrindinė rusų gynybos linija.
Taip pat buvo gauta informacijos, kad Ukrainos kariai pasiekė antrąją Rusijos gynybos liniją prie Robotynės ir Verbovės gyvenviečių Zaporižios srityje. Tačiau informacijos apie jos pralaužimą nebuvo.
Gruodžio mėnesį Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas interviu sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra tarp antrosios ir trečiosios Rusijos gynybos linijų.
Paauglys Čekijoje pabėgo nuo tėvų, kad gintų Ukrainą
14:39
15-metis vaikinas iš Čekijos Ostravos miesto pabėgo iš namų ir išvyko į Ukrainą ginti šalies nuo Rusijos agresijos. Jis keliavo per dvi šalis ir sugebėjo pasiekti sieną, skelbia naujienų agentūra „RBC-Ukraina", remdamasi Lenkijos Silezijos pasienio apsaugos administracijos pranešimu.
Sausio 10 d. čekų paauglys išėjo iš namų ir pasakė tėvams, kad eina į mokyklą. Tačiau jis taip ir nepasirodė mokykloje.
Vietoj to penkiolikmetis vaikinas savarankiškai iškeliavo į pasienį su Ukraina, kad prisijungtų prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir paremtų šalį kovoje su rusais.
Tėvai apie vaiko dingimą pranešė policijai, o teisėsaugininkai pradėjo paauglio paiešką. Čekijos policija informaciją apie jį perdavė kolegoms Lenkijoje.
Pagal vaikino telefono buvimo vietą Lenkijos policija nustatė, kad paskutinį kartą signalas buvo užregistruotas Lenkijos mieste Pšemislyje, netoli sienos su Ukraina.
Kai paauglys pabėgo iš namų, jis pasiėmė su savimi pasą ir sugebėjo juo pasinaudoti. Vaikinas jau buvo spėjęs kirsti Lenkijos ir Ukrainos sieną.
Vykdant tarptautinį policijos bendradarbiavimą paauglys buvo sulaikytas ir grąžintas į Lenkijos teritoriją, o iš ten - išsiųstas namo į Čekiją.
Po Rusijos atakos Chersone – sudegęs automobilis ir du negyvi žmonės
14:10
Penktadienį Rusija atakavo vieną iš Chersono miesto rajonų.
Pataikius sviediniui užsidegė automobilis. Gelbėtojai greitai užgesino gaisrą. Automobilyje rastas apdegęs vyro kūnas.
Nelaimės vietoje taip pat žuvo moteris.
Didžiosios Britanijos premjeras atvyko į Kyjivą
13:15 Atnaujinta 14:42
Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas atvyko į Kyjivą, penktadienį pranešė visuomeninis transliuotojas „Suspilne“.
Socialiniame tinkle „X“ R.Sunakas parašė: „Esu Ukrainoje, kad perduočiau paprastą žinutę. Mūsų parama negali susvyruoti ir nesusvyruos. Ukrainiečiai, Britanija su jumis – tiek ilgai, kiek reikės.“
Kaip anksčiau paskelbė britų premjero biuras, vizito metu R.Sunakas ketina pristatyti naują paramos Ukrainai paketą.
Skelbiama, kad vizito metu premjeras ketina pristatyti naują paramos Ukrainai paketą ir padidinti karinį finansavimą iki 2,5 mlrd. svarų sterlingų (2,91 mlrd. eurų) 2024/2025 finansiniams metams.
Be to, per R.Sunako susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bus pasirašytas bendradarbiavimo saugumo srityje paktas.
„Jungtinė Karalystė jau dabar yra viena iš artimiausių Ukrainos partnerių, nes pripažįstame, kad jos saugumas yra ir mūsų saugumas. Šiandien žengiame dar toliau – didiname savo karinę pagalbą, pristatome tūkstančius moderniausių bepiločių orlaivių ir pasirašome istorinį naują saugumo susitarimą, kad Ukrainai būtų suteiktos garantijos, kurių jai reikia ilgam laikui“, – pareiškė R.Sunakas.
Pagal Bendradarbiavimo saugumo srityje paktą Ukrainai numatyta įvairi pagalba, įskaitant dalijimąsi žvalgybos informacija, kibernetinį saugumą, medicininį ir karinį mokymą bei partnerystę gynybos pramonės srityje.
Numatoma, kad šiame susitikime jis paskelbs apie dar vieną 18 mln. svarų sterlingų (20,94 mln. eurų) paramos paketą Ukrainai.
Dalis šios sumos bus skirta tokioms organizacijoms kaip Jungtinės Tautos ir Raudonasis Kryžius, teikiančioms humanitarinę pagalbą fronto linijoje, o 8 mln. svarų sterlingų bus panaudoti Ukrainos energetikos infrastruktūrai stiprinti, kad ji būtų apsaugota nuo tolesnių Maskvos išpuolių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Europa pasiryžo padaryti nuolaidų Vengrijos premjerui V.Orbanui
12:04
Europos Komisija yra pasirengusi patenkinti kai kuriuos Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano reikalavimus, kad būtų užtikrintas 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketas, penktadienį pareiškė vienas aukšto rango pareigūnas, kurį cituoja britų leidinys „Financial Times“.
Per ateinančius ketverius metus blokas norėjo papildomai skirti 50 mlrd. eurų Kyjivui paremti ir taip padidinti bendrą bloko biudžetą. Tačiau praėjusių metų pabaigoje Briuselyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime šį planą blokavo Vengrijos lyderis.
„Financial Times“ trys su šiuo klausimu susipažinę pareigūnai sakė, kad siekdama įtikinti V.Orbaną atsisakyti veto, EK yra pasirengusi suteikti Vengrijos premjerui galimybę sustabdyti finansavimo susitarimą 2025 metais, jam jau įpusėjus.
Į galimą susitarimą Europos Sąjunga įtrauktų ketverių metų trukmės paramos paketo peržiūrą kitąmet siekiant įvertinti, ar Ukrainai jos vis dar reikia ir ar ji įvykdė reikalavimus jai gauti.
EK taip pat gali pritarti kasmetiniam pagalbos auditui ir „skubaus sustabdymo“ nuostatoms, kad bet kuri ES valstybė narė galėtų pareikšti rimtų abejonių dėl mokėjimų Ukrainai, kurios būtų svarstomos Bendrijos vadovų susitikime.
Kitas ES aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame planuojama svarstyti paramos Ukrainai paketą, įvyks vėliau šį mėnesį.
Britų žvalgyba: Rusijos pajėgos prie Dniepro bejėgės prieš Ukrainos dronus
11:48
Rusijos kariuomenė patiria didelių nuostolių dėl artilerijos ir bepiločių orlaivių smūgių, kuriais dengiamas ukrainiečių priešakinis placdarmas Krynkuose, kairiajame Dniepro krante, naujausioje karo apžvalgoje rašo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak pranešimo, kairiajame Dniepro upės krante veikiančios Ukrainos pajėgos smūgiams į Rusijos kariuomenės dalinius naudoja amunicija ginkluotus bepiločius orlaivius.
Britų žvalgyba nurodė, kad pirmojo asmens (FPV) dronai naudojami kartu su artilerija, siekiant atakuoti Rusijos ginkluotųjų pajėgų transporto priemones. Anksčiau vienas Rusijos karinis tinklaraštininkas nurodė, kad Krynkų sektoriuje sunaikinta 90 proc. Rusijos karinės technikos.
„Rusijos nesugebėjimą pasipriešinti FPV dronams greičiausiai lėmė Rusijos elektroninės kovos priemonių trūkumas šiame rajone“, – teigė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
Dar 2023 m. lapkritį paaiškėjo, kad Ukrainos pajėgoms pavyko įsitvirtinti kairiajame Dniepro upės krante, Chersono srityje. Jos laiko priešakinį placdarmą ir neleidžia jų išstumti, nepaisant nuolatinių priešo bandymų pulti.
Pastaraisiais mėnesiais buvo dirbama siekiant išplėsti kairiojo kranto placdarmą. Teigiama, kad ukrainiečių bepiločiai orlaiviai naktimis užminuoja kelius, o rytais išmesdami šaudmenis pribaigia rusų techniką ir transporto priemones.
Dar viena ataka „Žukovo stiliumi“ baigėsi tuo, kad Rusijos Federacijos 104-oji oro desanto divizija neteko „unikalių specialistų“. Karinis ekspertas Oleksandras Musienko tai vertina kaip desperacijos aktą, nes priešui jau kelis mėnesius nepavyksta išstumti Ukrainos pajėgų į dešinįjį krantą.
ISW analitikai pažymi, kad Z kariai prašo nepermesti savo technikos į Krynkus, nes pakeliui sunaikinama iki 90 proc. jos.
Ukrainos žvalgybos vadovas: jei jums nusibodo Ukraina, galėsite patys pasirūpinti rusais
11:41
Rusijos raketos, kuriomis Rusijos pajėgos pastaruoju metu smūgiuoja Ukrainai, dažnai praleidžia taikinius, o naujai pagaminti šaudmenys yra prastos kokybės, leidiniui „Le Monde“ sakė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.
„Esame pasirengę ryžtingiems veiksmams“, – pažymėjo jis.
Anot K.Budanovo, Rusijos raketų smūgius lemia agresoriaus noras 2023-iuosius paskelbti „pergalės metais“, tačiau realios karinės sėkmės rusai nesulaukė.
„Vis dėlto Rusijos raketos turi nemažai trūkumų. Jos dažnai praleidžia taikinius. Mes nedelsdami pasiuntėme savo atsaką ir nusitaikėme į karinius objektus“, – kalbėjo karinės žvalgybos vadovas.
Pasak jo, palyginti su ankstesniais metais, nuo 2023 m. vasaros pabaigos padaugėjo Rusijos pagamintos amunicijos.
„Kartu pastebime, kad prastėja šių šovinių kokybė“, – įvertino K.Budanovas.
Tarnybos vadovas taip pat nurodė, kad dėl intensyvaus bepiločių orlaivių naudojimo abiejose pusėse neįmanoma vykdyti tiek Rusijos, tiek Ukrainos puolamųjų operacijų. Tačiau jis įvardijo, kad žino sprendimą – elektroninės kovos priemonės.
„Kitas veiksnys – minų laukų tankumas, kokio nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, – teigė jis. – Minoms reikia specializuotos įrangos.“
Kartu Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas pažymėjo, kad šiaurinė Juodosios jūros dalis, kaip ir dujų gavybos platformos, yra kontroliuojama Ukrainos. Atsižvelgiant į tai, jūrų eksporto koridoriai, kurie yra labai svarbūs Ukrainos ekonomikai, vėl veikia, nepaisant rizikos.
„Mes reguliariai atakuojame priešo laivyną ir uosto objektus, todėl rusai turėjo skubiai viską perkelti į pietryčius. Jie bando įkurti karinio jūrų laivyno bazę Ochamčire, okupuotoje Sakartvelo teritorijoje“, – aiškino K.Budanovas.
Jis priminė, kad 2023 m. laikinai okupuotame Kryme įvyko pirmieji ukrainiečių desantininkų išsilaipinimai.
„Nors kai kas juos laikė neįmanomais. Tai suteikia vilties – ypač pusiasalyje gyvenantiems ukrainiečiams, kurie jau 10 metų gyvena Rusijos okupacijos sąlygomis ir daugelis jų jau pradėjo pasiduoti.“
Karinės žvalgybos vadovas nurodė, kad visi manė, jog Maskva turi stiprią kariuomenę, bet silpną ekonomiką: „Paaiškėjo, kad yra priešingai. Kariuomenė yra silpna“.
„Galbūt [Rusijos] ekonomika ir silpna, bet šalis nemiršta badu. Tokiu tempu ji gali išsilaikyti dar gana ilgai“, – pridūrė K.Budanovas.
Jo nuomone, dabartinių Vakarų sankcijų nepakanka, nes jos turėjo paveikti pagrindinius Rusijos ekonomikos sektorius: energetiką, metalurgiją ir apskritai finansų sistemą.
Kalbėdamas apie tolesnę Vakarų paramą Ukrainai, K.Budanovas pažymėjo, jog Ukrainai tikrai reikia daugiau šaudmenų ir artilerijos sistemų.
„Turiu omenyje ne tik modernias technologijas. Mus domina viskas, taip pat ir senos sistemos, kurios jau nebenaudojamos. Kiekio klausimas yra svarbus“, – sakė žvalgybos vadovas.
„O tie užsieniečiai, kurie mano, kad Ukraina jiems „nusibodo“, turės pasirūpinti rusais, kai jie ateis okupuoti jų teritorijų“, – pridūrė jis.
Kyjive penktadienį lankysis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas
09:48
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas penktadienį lankysis Kyjive, pranešė jo biuras.
Skelbiama, kad vizito metu premjeras ketina pristatyti naują paramos Ukrainai paketą ir padidinti karinį finansavimą iki 2,5 mlrd. svarų sterlingų (2,91 mlrd. eurų) šiems finansiniams metams.
Išplatintame pranešime teigiama, kad per pastaruosius dvejus metus ši suma padidėjo 200 mln. svarų sterlingų ir turėtų užtikrinti didžiausią kada nors prisiimtą įsipareigojimą tiekti dronus.
Priduriama, kad su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu taip pat bus pasirašytas bendradarbiavimo saugumo srityje paktas.
Latvijos premjerė pažadėjo tolesnę Latvijos paramą Ukrainai
09:08
Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina ketvirtadienį Rygoje susitikusi su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pažadėjo tolesnę Latvijos paramą Ukrainai ir teigė, kad naujas karinės pagalbos paketas suteiks papildomų pajėgumų sustabdyti Rusiją ir jos vykdomus žiaurumus.
Ministrų kabinetas ketvirtadienį pasirašė Latvijos ir Ukrainos vyriausybių susitarimą, reglamentuojantį Latvijos ir Ukrainos bendradarbiavimą techninės ir finansinės pagalbos srityse. Bendrą memorandumą taip pat pasirašė Ukrainos strateginės pramonės ministerija ir Latvijos saugumo ir gynybos pramonės federacija.
Susitikimo pradžioje premjerė pabrėžė, kad Latvija buvo, yra ir bus kartu su Ukraina ir kad Ukrainos žmonės gali tikėtis nuolatinės Latvijos karinės, politinės ir finansinės paramos.
„Davėme jums pažadus ir jų laikysimės tiek Latvijoje, tiek Europos Sąjungoje, tiek remdami jūsų kelią į NATO. Mums natūralu palaikyti Ukrainą, nes Latvija pažįsta blogį – mes išgyvenome sovietinio okupacinio režimo žiaurumus. Deja, tas pats blogis atgimė šiandieninėje Rusijoje“, – teigė E.Silina.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV analitikai: Kremlius neatsisako ketinimų pasėti chaosą Rytų Europoje
09:05
Kremlius gali atnaujinti pastangas pasinaudoti nepripažinta Uždniestrės Moldovos Respublika, kad sukeltų nestabilumą Moldovoje ir pakenktų Ukrainos grūdų eksportui vakarinėje Juodosios jūros pakrantėje, ketvirtadienį ataskaitoje paskelbė Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Trečiadienį Uždniestrės valstybės saugumo ministerija pasidalijo pranešimą spaudai, kuriame teigiama, kad sekmadienį įvyko „incidentas“, per kurį „du Uždniestrės piliečiai buvo perkelti į Ukrainos teritoriją“, tačiau valdžios institucijos tvirtino tebesiaiškinančios „incidento“ aplinkybes.
Tuo tarpu Rusijos valstybinė naujienų agentūra „TASS“ antradienį publikavo interviu su Uždniestrės prezidentu Vadimu Krasnoselskiu, kuriame jis teigė, kad Moldovos „militarizacija“ kelia grėsmę jo regionui, kaltino Moldovą sustabdžius derybas su Uždniestre ir pabrėžė plačius bendradarbiavimo susitarimus su Rusija.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:34
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 840 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostolis Rusijos pusėje pasiekė 368,4 tūkst. žmonių.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 10 tankų, 16 šarvuotųjų kovos mašinų, 11 artilerijos sistemų, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 16 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 2 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė vieną rusų bepilotį orlaivį.
„The New York Times“: daugiau nei milijardo vertės JAV karinės pagalbos Ukrainai buvo „prarasta“
08:30 Atnaujinta 10:39
Jungtinių Valstijų pareigūnai prastai prižiūrėjo daugiau nei 1 mlrd. dolerių vertės nešiojamųjų raketų paleidimo įrenginių, atakos bepiločių orlaivių ir naktinio matymo prietaisų perdavimą, ketvirtadienį paskelbė amerikiečių leidinys „The New York Times“.
Dieną prieš tai paskelbtoje Gynybos ministerijos generalinio inspektoriaus ataskaitoje nerasta jokių įrodymų, kad ginklai buvo netinkamai panaudoti po to, kai jie buvo pristatyti į JAV karinį logistikos centrą Lenkijoje arba išsiųsti į Ukrainos mūšio laukus.
„Nustatyti, ar tokia pagalba buvo panaudota netinkamai, buvo už mūsų vertinimo ir kompetencijos ribų“, – teigiama ataskaitoje.
Tačiau ataskaitoje įvardinta, kad JAV pareigūnai ir diplomatai Vašingtone ir Europoje nesugebėjo greitai ar visiškai atsiskaityti už beveik 40 000 ginklų, kurie pagal įstatymus turėjo būti atidžiai stebimi, nes dėl savo technologijų ir palyginti nedidelio dydžio yra patrauklus grobis ginklų kontrabandininkams.
Didelis procentas ginklų, kurie dingsta arba dėl kitų priežasčių nėra iš karto įtraukiami į vyriausybines duomenų bazes, „gali padidinti vagysčių ar diversijų riziką“. Ataskaitoje apžvelgtų ginklų skaičius sudaro tik nedidelę dalį maždaug 50 mlrd. dolerių vertės karinės įrangos, kurią Jungtinės Valstijos nuo 2014 m. išsiuntė Ukrainai.
Ataskaitoje nenurodoma, kiek iš 39 139 karinės įrangos vienetų, perduotų Ukrainai prieš konfliktą ir po jo, buvo laikoma „prarasta“.
Valstybės departamento atstovo spaudai pavaduotojas Vedantas Patelis vėliau sakė, kad iki šiol nėra jokios patikimos informacijos, kuri rodytų, jog Ukrainai kaip karinė pagalba suteikti JAV ginklai būtų pavogti ar neteisėtai nukreipti.
Nuo praėjusių metų birželio mėnesio Jungtinės Valstijos suteikė Ukrainai daugiau kaip 10 000 prieštankinių raketų „Javelin“, 2 500 raketų žemė-oras „Stinger“, apie 750 bepiločių lėktuvų „Kamikaze Switchblade“, 430 vidutinio nuotolio raketų „oras-oras“ ir 23 000 vienetų naktinio matymo prietaisų.
JAV analitikai įvardijo, kaip rusai sugeba kompensuoti nuostolius fronte
07:44 Atnaujinta 08:20
Rusų okupantams pavyksta vykdyti suplanuotas rotacijas dėl pranašumo Donbase ir Ukrainos kontrpuolimų spaudimo nebuvimo, rašoma naujoje JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.
„Rusijos pajėgos turi iniciatyvą visoje Rytų Ukrainoje, o Ukrainos kontrpuolimų nebuvimas mažina spaudimą operatyviniam dislokavimui, kuris anksčiau iš dalies ribojo rusų galimybes vykdyti rotacijas“, – situaciją aiškina ekspertai.
Analitikai išsakė mintį, kad visų kovai parengtų Rusijos sausumos pajėgų sutelkimas Ukrainoje ir nuolatinės jų pastangos dislokuoti pajėgas gali leisti rusams vykdyti planuotas rotacijas operatyviniu lygmeniu Ukrainoje.
Ataskaitoje pažymima, kad rusams sunkiai sekdavosi vykdyti rotacijas operatyviniu lygmeniu nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios iki ukrainiečių kontrpuolimo 2023 m. vasarą. Analitikai tvirtina nebepastebintys masinių rusų nusiskundimų dėl rotacijų nebuvimo visame operacijų teatre nuo 2023 m. vasaros.
Tai, kad Rusija akivaizdžiai sugeba atkurti pajėgas tokiu tempu, kuris prilygsta rusų nuostoliams, suteikia jiems galimybę papildyti dalinius, kuriuos rusų vadai dėl degradacijos atitraukė nuo kontaktinės linijos, o vėliau šiuos papildytus dalinius grąžinti į fronto liniją.
Kartu analitikai pažymėjo, kad rusai neatgavo iniciatyvos mūšio lauke Chersono srityje, o daliniai ir junginiai, veikiantys netoli ukrainiečių priešakinio placdarmo kairiajame Dniepro krante, degraduoja nedėdami pastangų vykdyti rotaciją operatyviniu lygmeniu.
Karo tyrimų instituto ataskaitoje daroma prielaidą, kad Rusijos gebėjimas vykdyti rotacijas operaciniu lygmeniu leis Rusijos pajėgoms artimiausiu metu išlaikyti bendrą vietinių puolamųjų operacijų tempą Rytų Ukrainoje, tačiau neaišku, ar jos galės vykdyti veiksmingas rotacijas ilgesniu laikotarpiu arba suintensyvėjus Rusijos puolamosioms pastangoms ar prasidėjus dideliam Ukrainos kontrpuolimui.
Rusijos pajėgos Ukrainoje daugiausia atakuoja pėstininkų grupėmis, kurioms nebūtinai reikia didelio kiekio įrangos ar aukšto lygio apmokymų.
Pasak analitikų, laikui bėgant rusų koviniai pajėgumai Ukrainoje gali prastėti, todėl, nepaisant rotacijos, Rusijos armija negalės vienu metu vykdyti kelių reikšmingų puolamųjų operacijų.
J.Kirby: Jungtinės Valstijos nutraukė ginklų ir karinės įrangos tiekimą Ukrainai
07:31
Jungtinės Valstijos išdavė Ukrainai paskutinį karinės pagalbos paketą, kuriam buvo skirtas finansavimas, per brifingą pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby.
Pasak Baltųjų rūmų atstovo, tokioms programoms skirti pinigai baigėsi.
„Taip. Mes skyrėme paskutinį paketą iš turimų atsargų, kuriam buvo skirtas finansavimas“, – sakė J.Kirby.
Jis sakė, kad Jungtinių Valstijų pagalba Ukrainai kare su Rusija baigėsi, nes Vašingtone tęsiasi derybos dėl pagalbos paketo, į kurį gali būti įtrauktas sienų saugumo priemonių peržiūrėjimas.
„Pagalba, kurią teikėme, dabar girgždėdama sustojo. Labai svarbu, kad JAV Kongresas imtųsi veiksmų dėl šio nacionalinio saugumo prašymo, kad gautume tolesnį finansavimą“, – paaiškino jis.
Jis pabrėžė, kad ginklų tiekimo poreikis Ukrainai ypač didelis žiemos mėnesiais.
