Svarbios naujienos iš Ukrainos
- Ukrainos pilotai jau skraido naikintuvais F-16: karinės oro pajėgos papasakojo daugiau detalių
- „Reuters“: ataką patyrusiai rusų bendrovei atstatyti gali prireikti kelių savaičių
- Analitikai: karas Ukrainoje keičia Rusijos branduolinius planus
- Karybos ekspertas: prie Avdijivkos rusai perėjo į šturmą, ar privers ukrainiečius atsitraukti?
- Norvegijos kariuomenės vadas įspėja dėl Rusijos agresijos: „Mūsų laikas senka“
- Analitikai: Rusijos kariai ukrainiečių termovizoriams gali tapti nematomi
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos pilotai jau skraido naikintuvais F-16: karinės oro pajėgos papasakojo daugiau
18:40
Ukrainiečių pilotai jau skraido daugiafunkciniais naikintuvais F-16 su instruktoriais danguje. Jie „atidirba“ reikiamą valandų skaičių.
Tai teletilto eteryje sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. Jis pažymėjo, kad Ukrainos partneriai „labai, labai konfidencialiai“ rengia mūsų lakūnus, todėl informacija apie mokymų eigą neskelbiama.
Kartu J.Ihnatas pabrėžė, kad yra aiškus partnerių planas aviacijos koalicijoje, prie kurios prisijungė net šalys, neturinčios eksploatuojamų F-16, bet vis tiek rengiančios aviacijos specialistus. Ir kalbama ne tik apie pilotus.
„Procesas vyksta. Pilotai jau skraido danguje su instruktoriais. Reikia skraidyti tam tikrą valandų skaičių. Yra oro sąlygų veiksnys ir tai, kad visame pasaulyje buvo tam tikros šventės“, – komentavo J.Ihnatas.
Jis priminė Kalėdų šventes, per kurias instruktoriams ir kitiems specialistams, kuriems pavesta dalyvauti pratybose, buvo suteiktos laisvos dienos.
„Tačiau tai truko neilgai. Visi grįžo prie darbo ir tęsia tai, ką darė – mokosi oro erdvėje. Turiu omenyje Daniją ir JAV, kur mokosi kita grupė. Nepamirštame ir Jungtinės Karalystės. Ir jau kalbėjome apie kitus specialistus. Įvairiose šalyse rengiamos kitos grupės, kurios ruošiasi aptarnauti šiuos orlaivius ir vadovauti kovinėms operacijoms“, – pažymėjo J.Ihnatas.
F-16 lėktuvai Ukrainai
Neseniai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad pasirengimas pirmajam daugkartinių naikintuvų F-16 oro smūgiui vyksta pagal planą. Užsienio reikalų ministras įsitikinęs, kad jau šiais metais Ukrainos danguje įvyks pirmosios oro pergalės naudojant naikintuvus F-16.
Anksčiau buvo pranešta, kad Nyderlandai pradėjo pasirengimą perduoti Ukrainai pirmuosius 18 F-16 daugiafunkcinių naikintuvų. Iš viso Ukraina iš Nyderlandų gaus 42 naikintuvus F-16.
Sausio 6 d. Danijos gynybos ministerijos atstovas per Danijos žiniasklaidą paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad pirmieji šeši naikintuvai F-16 bus perduoti Ukrainai iš Danijos ne anksčiau kaip 2024 m. antrąjį ketvirtį. Teigiama, kad iš pradžių šiuos orlaivius planuota perduoti iki Naujųjų metų.
Danijos gynybos ministerija tvirtino, kad būtent Ukraina dar neįvykdė kelių sąlygų, kad Ukrainos karinės oro pajėgos galėtų visapusiškai naudotis šiais naikintuvais. Tačiau ji nenurodė, kokių sąlygų Ukraina neįvykdė.
„Bloomberg“: Vokietija ir Prancūzija susikivirčijo dėl ginklų tiekimo Ukrainai
23:37
Europos Sąjungos šalys, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, vis dažniau kaltina viena kitą, kad jos nesuteikia Ukrainai pakankamai ginklų, ir grasina sugriauti bloko vienybę Kyjivui įžengus į lemiamą karo etapą. Tai teigiama „Bloomberg“ publikacijoje.
Kaip žinia, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai paragino sąjungininkus skirti daugiau lėšų ir pareiškė, kad jei to nepadarys, tai bus naudinga Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir taps grėsme Vakarų saugumui.
„Šie ginčai kilo Ukrainai nepalankiu metu, nes vis labiau nerimaujama, dėl to, kad JAV ir Europos Sąjungos parama Kyjivui, apie 100 mlrd. dolerių, vėluoja dėl politikų kovų“, – rašoma publikacijoje.
Kaip žinoma, Vokietija reikalauja, kad Europos Komisija, ES vykdomoji institucija, pateiktų planuojamos valstybių narių finansinės ir karinės pagalbos Ukrainai apžvalgą.
„Derybos dėl Vokietijos vadovaujamo audito, kuriuo siekiama suteikti Ukrainai daugiau informacijos apie paramą, kurios ji gali tikėtis šiais metais, vyksta neeilinio aukščiausiojo lygio susitikimo vasario 1 d. išvakarėse, kai vadovai bandys susitarti dėl 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketo, kurį gruodį blokavo Vengrija“, – primena „Bloomberg“.
Leidinys priduria, kad Europos pagalba Ukrainai tampa itin svarbi, nes JAV finansavimas vis dar blokuojamas Kongrese, o Kyjivas jau kovą gali pradėti jausti deficitą.
Padėtis Avdijivkoje aštrėja: papasakojo, kas vyksta mieste
21:20
Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas pareiškė, kad padėtis prie Avdijivkos aštrėja, tačiau kompleksą „Carska Ochota“ ir Soborna gatvę kontroliuoja Ukrainos pajėgos.
„Priešas kelias dienas labai aktyviai šturmuoja būtent šia kryptimi ir stengiasi toliau šturmuoti, tačiau tiek vakar, tiek šiandien „Carska Ochota“ ir Soborna gatvė yra visiškai kontroliuojama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, būtent 110-osios brigados“, – nacionalinio teletilto eteryje akcentavo V.Barabašas.
Jis pridūrė, kad miesto pakraštyje esantis restoranų kompleksas „Carska Ochota“ ir Soborna gatvė jau seniai virto karinių operacijų vieta.
„Restoranų ir viešbučių kompleksas „Carska Ochota“ nuo 2014 m. nuolat buvo apšaudomas priešo ir buvo okupantų dėmesio centre. Jie visada bandydavo šturmuoti ta kryptimi. Kalbant apie Soborna gatvę, tai yra įvažiavimas į miestą nuo Jasinuvatos–Donecko kelio pusės.Tai senoji miesto dalis, kur taikos metu nebuvo jokių įmonių, o buvo paprasti privatūs namai, kuriuose dažniausiai jau tada gyveno vyresnio amžiaus gyventojai“, – pasakojo V.Barabašas.
Avdijivkos karinės administracijos vadovas pažymėjo, kad dabar „apskritai situacija tikrai labai sunki ir sudėtinga“, rusai aviacijos bombardavimo smūgiais visiškai naikina Avdijivką kaip miestą.
„Priešas spaudžia visomis kryptimis. Stepovės kryptimi taip pat labai karšta, jie nuolat bando šturmuoti. Visa tai vyksta palaikant priešo vamzdinei ir raketinei artilerijai, daugybei oro smūgių į mūsų pozicijas ir patį miestą.
Per pastarąją parą mūsų bendruomenės teritorija buvo apšaudyta 37 kartus, apie 20 kartų smogta iš oro. Priešas pastaruoju metu labai aktyviai naudoja aviaciją, galime sakyti, kad jie visiškai naikina mūsų miestą“, – pabrėžė V.Barabašas.
Jis pridūrė, kad rusai Avdijivką aviacijos smūgiais yra atakavę ir anksčiau, tačiau ne tokiu intensyvumu kaip dabar.
„Pavyzdžiui, praėjusiais metais Avdijivkai buvo suduoti tik 146 aviacijos smūgiai. O nuo šių metų sausio 1-osios iki šios dienos jau buvo daugiau kaip 300 smūgių. Tai labai rimtas priešo aviacijos suaktyvėjimas“, – pabrėžė V.Barabašas.
Avdijivkos karinės administracijos vadovas pažymėjo, kad civiliai gyventojai, kurie vis dar lieka Avdijivkoje, mato, kokia sudėtinga padėtis aplink miestą ir jame pačiame.
„Jie patys jaučia visą aviacijos bombardavimo ir artilerijos apšaudymo mastą. Supranta, kad mums vis sunkiau atvežti humanitarinę pagalbą, nors jos šiuo metu daugmaž pakanka. Pastaruoju metu matome, kad žmonės pradeda šiek tiek aktyviau išvykti. Šiandien dėl kelio apšaudymo evakuacijos nebuvo, tačiau dvi dienas iš eilės išvežėme po 9 žmones. Yra norinčių išvykti rytoj ir poryt. Kol kas mieste liko 1101 žmogus“, – sakė V.Barabašas.
Ukrainos pilotai jau skraido naikintuvais F-16: karinės oro pajėgos papasakojo daugiau
18:40
Ukrainiečių pilotai jau skraido daugiafunkciniais naikintuvais F-16 su instruktoriais danguje. Jie „atidirba“ reikiamą valandų skaičių.
Tai teletilto eteryje sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. Jis pažymėjo, kad Ukrainos partneriai „labai, labai konfidencialiai“ rengia mūsų lakūnus, todėl informacija apie mokymų eigą neskelbiama.
Kartu J.Ihnatas pabrėžė, kad yra aiškus partnerių planas aviacijos koalicijoje, prie kurios prisijungė net šalys, neturinčios eksploatuojamų F-16, bet vis tiek rengiančios aviacijos specialistus. Ir kalbama ne tik apie pilotus.
„Procesas vyksta. Pilotai jau skraido danguje su instruktoriais. Reikia skraidyti tam tikrą valandų skaičių. Yra oro sąlygų veiksnys ir tai, kad visame pasaulyje buvo tam tikros šventės“, – komentavo J.Ihnatas.
Jis priminė Kalėdų šventes, per kurias instruktoriams ir kitiems specialistams, kuriems pavesta dalyvauti pratybose, buvo suteiktos laisvos dienos.
„Tačiau tai truko neilgai. Visi grįžo prie darbo ir tęsia tai, ką darė – mokosi oro erdvėje. Turiu omenyje Daniją ir JAV, kur mokosi kita grupė. Nepamirštame ir Jungtinės Karalystės. Ir jau kalbėjome apie kitus specialistus. Įvairiose šalyse rengiamos kitos grupės, kurios ruošiasi aptarnauti šiuos orlaivius ir vadovauti kovinėms operacijoms“, – pažymėjo J.Ihnatas.
F-16 lėktuvai Ukrainai
Neseniai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad pasirengimas pirmajam daugkartinių naikintuvų F-16 oro smūgiui vyksta pagal planą. Užsienio reikalų ministras įsitikinęs, kad jau šiais metais Ukrainos danguje įvyks pirmosios oro pergalės naudojant naikintuvus F-16.
Anksčiau buvo pranešta, kad Nyderlandai pradėjo pasirengimą perduoti Ukrainai pirmuosius 18 F-16 daugiafunkcinių naikintuvų. Iš viso Ukraina iš Nyderlandų gaus 42 naikintuvus F-16.
Sausio 6 d. Danijos gynybos ministerijos atstovas per Danijos žiniasklaidą paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad pirmieji šeši naikintuvai F-16 bus perduoti Ukrainai iš Danijos ne anksčiau kaip 2024 m. antrąjį ketvirtį. Teigiama, kad iš pradžių šiuos orlaivius planuota perduoti iki Naujųjų metų.
Danijos gynybos ministerija tvirtino, kad būtent Ukraina dar neįvykdė kelių sąlygų, kad Ukrainos karinės oro pajėgos galėtų visapusiškai naudotis šiais naikintuvais. Tačiau ji nenurodė, kokių sąlygų Ukraina neįvykdė.
V.Zelenskis pareiškė, kad dalis Rusijos regionų yra istoriškai apgyvendinti ukrainiečių
18:14
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasirašė dekretą „dėl Rusijos Federacijos teritorijų, kuriose istoriškai gyveno ukrainiečiai“, apkaltino Maskvą ukrainiečių engimu.
Rusija ir Ukraina jau daug metų grumiasi aršioje kultūrinėje kovoje dėl glaudžiai persipynusios abiejų šalių istorijos. Situacija smarkiai paaštrėjo po to, kai 2022-ųjų vasarį Rusija įsiveržė į savo vakarinę kaimynę.
V.Zelenskio biuras paskelbė dekretą, kuriame teigiama, kad Rusija „šimtmečius sistemingai vykdė ir tebevykdo veiksmus, kuriais siekiama sunaikinti nacionalinį identitetą, engti ukrainiečius, pažeisti jų teises ir laisves, taip pat ir jų istoriškai gyvenamose žemėse“ Rusijos pietinėje ir vakarinėje dalyse.
Dekrete įvardijami šeši šiuolaikiniai Rusijos vakarų ir pietų regionai, kurie, pasak V. Zelenskio, istoriškai yra etninių ukrainiečių gimtinė.
Tai Belgorodo, Briansko, Krasnodaro, Kursko, Rostovo ir Voronežo sritys.
Dokumente numatyta, kad vyriausybė turėtų bendradarbiauti su tarptautiniais ekspertais ir parengti planą, kaip „išsaugoti ukrainiečių tautinę tapatybę“ tose teritorijose.
„Etniniams ukrainiečiams turėtų būti leista mokytis ukrainiečių kalba“
Prezidento dekrete teigiama, kad etniniams ukrainiečiams turėtų būti leista mokytis ukrainiečių kalba, naudotis ukrainietiška žiniasklaida, susirinkimų ir religijos laisve.
Dekrete taip pat skelbiama, kad vyriausybė turi saugoti šių regionų ukrainiečių istoriją. Jų liudijimai apie jų patirtą prievartinę rusifikaciją, politines represijas ir deportacijas, turėtų būti užfiksuoti, teigiama dokumente.
Taip pat reikėtų daugiau dirbti kovojant su „Rusijos Federacijos dezinformacija ir propaganda apie ukrainiečių Rusijoje istoriją ir dabartį ir plėtojant ukrainiečių ir kitų Rusijos pavergtų tautų“ santykius, sakoma dekrete.
Daugybė ukrainiečių vengia rusų kalbos, kuri milijonams žmonių buvo gimtoji, o šalies miestuose buvo pervadintos gatvės ir pašalintos statulos, kuriomis pagerbti rusų ir sovietų veikėjai.
V.Zelenskio pastabos išsakytos Maskvai pareiškus, kad jos invazijos tikslas – apsaugoti Ukrainoje gyvenančius etninius rusus.
D.Medvedevas: „Nėra ką komentuoti, nes ukrainiečiai yra rusai“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą neigė ukrainiečių tautos egzistavimą.
Jo sąjungininkas, buvęs šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas, pasmerkė V. Zelenskio dekretą kaip „propagandinį žingsnį“.
„Nėra ką komentuoti, nes ukrainiečiai yra rusai“, – „Telegram“ sakė D. Medvedevas, kuris invazijos metu Rusijoje tapo vienu iš aktyviausių karo šalininkų.
Jis pavartojo Rusijos imperijos laikų terminą dabartinei Ukrainos teritorijai apibūdinti: „Mažoji Rusija yra Rusijos dalis.“
Likus keliems mėnesiams iki puolimo paskelbtoje 5 tūkst. žodžių esė „apie istorinę rusų ir ukrainiečių vienybę“ V. Putinas teigė, kad nėra jokio istorinio pagrindo ukrainiečių kaip atskiros nuo rusų tautos idėjai.
Nepriklausomi akademikai straipsnį kritikavo kaip manipuliavimą istorija.
Už įsakymų nevykdymą iš Rusijos karių bus konfiskuojamas turtas
17:35
Rusijos valdžia pradės konfiskuoti karių, pasiųstų kariauti į Ukrainą, turtą už įsakymų nevykdymą ir dezertyravimą, skelbia leidinys „The Moscow Times“.
Teigiama, kad tokia bausmė numatyta Baudžiamojo kodekso pataisose, kurioms pritarė vyriausybė, laikraščiui „Zapiska“ sakė su įstatymo projekto turiniu susipažinęs šaltinis. Pasak jo, dokumentas artimiausiu metu bus pateiktas Valstybės Dūmai.
Turto konfiskavimo pagrindų sąrašas bus papildytas Baudžiamojo kodekso 280.4 straipsnio pastaboje pateiktomis nusikalstamomis veikomis. Joje išvardytos „veiklos, nukreiptos prieš Rusijos Federacijos saugumą“ rūšys.
Be įsakymų nevykdymo ir dezertyravimo, į sąrašą bus įtraukti: neteisėtas sienos kirtimas, valstybės paslapties atskleidimas, valstybės išdavystė ir šnipinėjimas.
Antivalstybine veikla taip pat laikomas darbas su nepageidaujamomis organizacijomis ir pagalba užsienio valstybėms vykdant Rusijos pareigūnų ar kariškių baudžiamąjį persekiojimą, konfidencialus bendradarbiavimas su užsienio valstybe ar tarptautine organizacija.
Naujovės reiškia, kad teismai, skirdami bausmes pagal šias nusikalstamas veikas, galės taikyti turto konfiskavimą kaip papildomą bausmę.
Minėti nusikaltimai bus įtraukti į straipsnio dėl turto konfiskavimo „c“ dalį. Jame numatyta, kad pinigai, vertybės ir kitas turtas, „naudotas arba skirtas finansuoti“ išvardytiems nusikaltimams, gali būti konfiskuojami valstybės naudai. Formuluotė leidžia teismams savo nuožiūra konfiskuoti bet kokį turtą.
Anksčiau Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas ragino priimti „niekšų įstatymą“, kuris leistų konfiskuoti turtą už ekstremizmo raginimus, nacizmo reabilitavimą ar ginkluotųjų pajėgų diskreditavimą. Senatorius Andrejus Klišas, vadovaujantis Konstitucinės teisės aktų komisijai, sakė, kad tam reikėtų keisti Baudžiamąjį kodeksą.
Kyjive viešintis D.Tuskas: Rusijos karas Ukrainoje yra kova „tarp gėrio ir blogio“
17:11
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, pirmadienį viešėdamas Kyjive, pareiškė, kad jau beveik dvejus metus trunkanti Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą yra kova „tarp gėrio ir blogio“.
D.Tuskas, kuris praėjusių metų pabaigoje pradėjo vadovauti Lenkijos vyriausybei, pažadėjo padaryti viską, kad padėtų savo kaimynei laimėti karą.
„Nesigėdiju vartoti šių didelių žodžių: būtent čia, Ukrainoje, yra pasaulinis frontas tarp gėrio ir blogio“, – sakė D.Tuskas per spaudos konferenciją kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Lenkija yra viena iš ištikimiausių Ukrainos sąjungininkų nuo 2022-ųjų, kai Maskva į kaimyninę šalį pasiuntė savo karius.
Tačiau antroje 2023-iųjų pusėje, kai Lenkiją vis dar valdė dešinioji vyriausybė, tarp abiejų šalių kilo nesutarimų ekonominiais klausimais.
Proeuropietiškai liberaliai koalicijai vadovaujantis D.Tuskas patvirtino, kad parama Kyjivui bus tęsiama.
„Lenkija ir toliau darys viską, kas nuo mūsų priklauso, kad padidintų Ukrainos galimybes laimėti šį karą“, – sakė premjeras.
Jis pridūrė, kad ant kortos pastatytas ir Lenkijos saugumas.
„Tai darome dėl moralinių priežasčių, bet taip pat ir dėl Lenkijos valstybės saugumo“, – pirmadienį Kyjive sakė D.Tuskas.
„Ukrainą jos kovoje su Rusija reikia paremti visomis įmanomomis priemonėmis, nes ant kortos taip pat pastatytas lenkų tautos ir Lenkijos valstybės saugumas, – kalbėjo lenkų premjeras. – Būtent tai šiandien ir pareiškiau ponui prezidentui, kad Lenkija ir toliau darys viską, kas nuo jos priklauso, kad suteiktų Ukrainai daugiau galimybių laimėti šį karą.“
Ukrainos lyderis savo ruožtu socialiniame tinkle „Telegram“ sakė: „Šiandien turėjome labai produktyvias derybas su ministru pirmininku Donaldu Tusku. Aptarėme visus mūsų dvišalių santykių aspektus.“
„Turime naują Lenkijos gynybos pagalbos paketą. Vertiname šią nuolatinę paramą. Yra nauja mūsų bendradarbiavimo forma siekiant didesnio masto ginklų pirkimo Ukrainos reikmėms – tai Lenkijos kreditas Ukrainai“, – teigė jis.
V.Zelenskis pridūrė, kad su D. Tusku taip pat aptartos būsimos bendros ginklų gamybos galimybės.
Ukrainos ministras: kuo toliau skrenda ginklai, tuo trumpesnis bus karas
16:38
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Europos Sąjungos ministrus suteikti Ukrainai daugiau ginklų, pabrėždamas, kad ginklų skaičius ir veikimo spindulys turi įtakos karo trukmei, pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.
Ukrainos diplomatijos vadovas atkreipė ES ministrų dėmesį į Rusijos oro teroro eskalavimą ir paragino juos padidinti ir paspartinti karinę paramą.
„Oro gynybos stiprinimas išlieka prioritetu. „Patriot“, NASAMS, IRIS-T ir SAMP-T – tai akronimai, gelbstintys ištisus miestus ir tūkstančius gyvybių. Taip pat raginu paspartinti artilerijos, visų rūšių dronų ir tolimojo nuotolio raketų, kurių veikimo spindulys viršija 300 kilometrų, tiekimą. Kuo daugiau artilerijos, tuo mažesni nuostoliai; kuo ilgesnis spindulys, tuo trumpesnis bus karas“, – pažymėjo D.Kuleba.
Užsienio reikalų ministras priminė būtinybę sukurti bendrą Europos gynybos pramonės erdvę ir Europos gynybos centrą Ukrainoje.
Anksčiau pranešta, kad Europos Sąjunga pradeda rengti naują planą, pagal kurį Ukrainai bus skirta dešimtys milijardų dolerių karinės pagalbos.
Rusija laikinai okupuotoje Zaporižioje ligonines pasitelkia karo tikslams
16:27
Medicinos sektorius laikinai okupuotoje Zaporižios regiono teritorijoje žlugo. Rusija uždarė 70 proc. medicinos įstaigų ir pavertė jas karo ligoninėmis, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.
„Priešas uždarė apie 70 proc. įstaigų okupuotose Zaporižos srities teritorijose, nes pavertė jas savo karinėmis ligoninėmis. Nežinau nė vieno atvejo, kad mūsų gydytojai sutiktų dirbti priešo karinėse ligoninėse.
Šiandien pagalbos reikia dideliam skaičiui žmonių, o ligoninių skaičius mažas. Todėl priešas stengiasi atsivežti gydytojus rotacijos principu. Gauti medicinos pagalbą yra labai sunku, nes tam būtinas rusiškas pasas, paskui vadinamasis socialinis draudimas, po to sveikatos draudimas, ir tik tada leidžiama kreiptis į ligoninę“, – aiškino meras.
Pasak jo, sveikatos priežiūros sistemos žlugimas įvyko, kai gyventojai, tarp jų ir aukštos kvalifikacijos specialistai, buvo priversti palikti laikinai okupuotą teritoriją.
Rusija sulaikė vyrą, kaltinamą planavus padegti kariuomenės objektų
16:16
Rusijos saugumo tarnybos Sibire sulaikė vyrą, kaltinamą planavus karinių objektų Altajaus respublikoje padegimus, pirmadienį pranešė naujienų agentūros.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija Ukrainoje pradėjo plataus masto karą, Maskva sulaikė daugybę rusų ir užsienio piliečių, kurie kaltinami bendradarbiavę su Kyjivu arba planavę išpuolius prieš kariuomenės objektus.
Vietos FSB saugumo tarnybos padalinys pranešė, kad 1979 metais gimęs Rusijos Barnaulo miesto gyventojas užmezgė ryšį su viena rusų sukarinta grupuote ir neva sutiko vykdyti teroristinius išpuolius.
Jame teigiama, kad vyras planavo Molotovo kokteiliais užpulti vieną Rusijos gynybos ministerijos pastatą ir kad įtariamasis jau pripažino savo kaltę.
Pareigūnai yra iškėlę jam bylą dėl „pasikėsinimo įvykdyti teroro aktą“, už kurį gresia maksimali dviejų dešimtmečių laisvės atėmimo bausmė.
Rusija nuteisė daugybę asmenų už kariuomenės verbavimo centrų visoje šalyje užpuolimus arba su kariuomene susijusios infrastruktūros „sabotažą“.
Atskirai FSB pirmadienį naujienų agentūroms pranešė, kad Rusijos pietuose esančiame Novokuznecko mieste sulaikė vyrą, kuris siuntė pinigus Ukrainos kariuomenei, ir iškėlė bylą dėl valstybės išdavystės.
V.Zelenskis prisiminė savo paskutinį pokalbį su V.Putinu: jo žiaurumas nustebino
16:15
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per savo ir Lenkijos premjero Donaldo Tusko susitikimą su Ukrainos studentais atviravo apie savo paskutinį pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jo teigimu, Rusijos totalitarinis lyderis tuomet pademonstravo cinišką ir žiaurų požiūrį į žmones, rašo naujienų agentūra „Unian“.
Anot V.Zelenskio su Rusijos prezidentu jį sieja nelabai malonūs prisiminimai.
„Nelabai gerai prisimenu, bet, rodos, tai buvo vienas paskutinių mūsų pokalbių telefonu“, – pažymėjo Ukrainos lyderis.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Reuters“: ataką patyrusiai rusų bendrovei atstatyti gali prireikti kelių savaičių
15:07
Rusijos analitikai teigia, kad Ukrainos bepiločių orlaivių užpultas bendrovei „Novatek“ priklausantis gamtinių dujų terminalas Baltijos jūros pakrantėje galės atnaujinti veiklą po kelių savaičių, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Maskvoje įsikūrusios finansų įmonės BCS analitikais
Energetikos bendrovė „Novatek“ po įtariamos dronų atakos, sutrikdžiusios naftos srautus į Aziją, per kelias savaites galėtų atnaujinti didelio masto veiklą Ust Lugos naftos perdirbimo gamykloje ir Baltijos jūros terminale, teigė ekspertai.
„Manome, kad gamykla greičiausiai per kelias savaites arba, blogiausiu atveju, per kelis mėnesius vėl pradės veikti dideliu pajėgumu“, – sakė įmonės atstovai.
Sekmadienį „Novatek“ pranešė, kad dėl gaisro, kurį sukėlė, Ukrainos žiniasklaidos teigimu, dronų ataka, buvo priversta sustabdyti kai kurias operacijas savo didžiuliame eksporto terminale Baltijos jūroje ir „technologinį procesą“ komplekse.
Rusijos leidinys "Kommersant“, remdamasis vietos valdžios institucijomis, pranešė, kad incidentas apgadino dvi saugyklas ir siurblinę.
„Novatek“ atsisakė pateikti komentarus.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos kariuomenė ir kitos valstybės institucijos imasi būtinų priemonių, įskaitant oro gynybą, po tariamos Ukrainos dronų atakos prieš terminalą.
V.Putino kampanija pristatė dešimtis dėžių su peticijomis už jo dalyvavimą rinkimuose
15:03
Rusijos prezidento Vladimiro Putino rinkimų kampanijos darbuotojai pirmadienį pristatė dešimtis dėžių su pasirašytomis peticijomis už jo dalyvavimą prezidento rinkimuose.
Beveik neabejojama, kad nuo 2000-ųjų valdantis V. Putinas kovą bus perrinktas dar vienai šešerių metų kadencijai. Nors yra glaudžiai susijęs su dominuojančia partija „Vieningoji Rusija“, jis dalyvaus kaip nepriklausomas kandidatas.
71 metų V. Putinas praeityje du kartus pasinaudojo savo įtaka ir pakeitė konstituciją, kad teoriškai galėtų likti valdžioje tol, kol įpusės devintą dešimtį metų. Jis jau ir taip yra ilgiausiai valdantis Kremliaus lyderis po 1953 metais mirusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino.
Pagal Rusijos rinkimų įstatymą nepriklausomi kandidatai privalo pateikti mažiausiai 300 tūkst. rinkėjų parašų iš 40 šalies regionų, kad jų pavardė būtų įrašyta balsalapiuose.
Rusijos naujienų pranešimuose sakoma, kad V. Putino kampanijos darbuotojai į Centrinę rinkimų komisiją atvežė 95 kartonines dėžes, prikrautas pasirašytų peticijų. Anksčiau skelbta, kad kampanija surinko daugiau kaip 2 mln. parašų.
Komisija kandidatų sąrašą turi patvirtinti iki vasario 10 dienos, o rinkimai vyks kovo 17-ąją.
Kol kas patvirtinti trys kandidatai, kurių nė vienas neturi realių galimybių įveikti V. Putiną. Tai Nikolajus Charitonovas iš Komunistų partijos, liberaldemokratas Leonidas Sluckis ir Vladislavas Davankovas iš partijos „Naujieji žmonės“.
Visos šios trys partijos turi vietų „Vieningosios Rusijos“ dominuojamame parlamente.
Ukrainos kariškis apie Rusijos atkovotą kaimą: ten nėra nė vieno namo
14:56
Rusijos pajėgų užgrobtame Krochmalnės kaime Charkivo srityje nėra nė vieno civilio gyventojo, o gyvenvietė visiškai sunaikinta, Laisvosios Europos radijui pareiškė Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadavietės viešųjų ryšių tarnybos vadovas pulkininkas leitenantas Volodymyras Fitio.
„Tai nedidelė gyvenvietė, kurioje iki plataus masto Rusijos invazijos gyveno 45 žmonės. Šis kaimas buvo visiškai sunaikintas, todėl jame neliko nė vieno žmogaus. O mūsų gynėjams nebebuvo įmanoma pasilikti ginti kažkokių griuvėsių, nes tai būtų kėlę pavojų jų gyvybei. Tam tikslui buvo įrengtos geresnės, saugesnės pozicijos, į kurias jie persikėlė“, – aiškino jis.
V.Fitio teigimu, Krochmalnėje nebebuvo ne tik nė vieno civilio gyventojo, bet ir paties kaimo, nes visi namai jame praktiškai sugriauti.
Pulkininkas leitenantas nurodė, kad atsitraukimas į naujas pozicijas leidžia Ukrainos kariuomenei „pulti pasitaikius palankesnei progai“.
Tuo pat metu Rusijos pajėgos Krochmalnėje, pasak Ukrainos sausumos pajėgų vadovybės atstovo spaudai, yra „ne pačiose geriausiose pozicijose“.
„Priešas ten nėra gerose sąlygose, nuolat apšaudomas. O mūsų gynėjai yra aktyvios gynybos padėtyje, kuri suteikia jiems galimybę geriausiu atveju pereiti prie puolamųjų veiksmų, taip pat pagerinti savo taktinę padėtį. Todėl neturėtume iš to daryti tragedijos.
Šiuo sprendimu visų pirma siekiama išgelbėti Ukrainos karių gyvybes. Mes, žinoma, išlaisvinsime teritoriją ir išstumsime rusus. Jie jau turėjo „labai linksmą“ naktį Krochmalnėje. Taigi, manau, kad jų noras eiti kur nors kitur savaime sumažėjo“, – pažymėjo V.Fitio.
Pasak Karo tyrimų instituto (ISW) sausio 21 d. ataskaitos, rusų kariai pasistūmėjo palei Kupjansko-Svatovės-Kreminos liniją ir užėmė Krochmalnės kaimą, esantį už 20 km į šiaurės vakarus nuo Svatovės.
Anksčiau V.Fitio patikino, kad Charkivo srityje esančios Krochmalnės užėmimas nekelia grėsmės kaimyniniams daliniams.
„Tai nekelia jokios grėsmės kaimyniniams daliniams. Ir manau, kad tai, kas įvyko, yra laikinas reiškinys, nes fronto linija keičiasi kiekvieną dieną“, – sakė jis.
Kariškis pridūrė, kad Krochmalnė anksčiau buvo okupuota teritorija ir buvo atkovota per Charkivo puolimą.
Britų žvalgyba: Ukrainos Juodosios jūros eksporto maršuto būklė – gyvybiškai svarbi
14:30
Praėjusių metų gruodžio mėn. Ukrainos uostai eksportavo daugiau žemės ūkio produktų nei bet kuriuo kitu metu nuo Rusijos invazijos pradžios beveik prieš du metus.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos apžvalgoje pažymima, kad tai beveik neabejotinai lėmė pagrindinių Ukrainos Juodosios jūros uostų atidarymas ir vienašališko laivybos eksporto kanalo sukūrimas.
„Jis viršijo mėnesines apimtis, pasiektas per JT ir Turkijos tarpininkaujamą Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, kuriai buvo taikomos Rusijos inspekcijos“, – rašoma apžvalgoje.
Teigiama, kad Ukrainai pavyko to pasiekti, nes ji iš esmės neleido Rusijos Juodosios jūros laivynui veikti vakarinėje akvatorijos dalyje, kur jam pavojų kelia Ukrainos raketos ir bepiločiai jūriniai dronai.
Rinkos pasitikėjimą sustiprino Jungtinės Karalystės tarpininkaujamas draudimo įmokų sumažinimas pagal „Unity Facility“ draudimo paketą ir pranešimas, kad Turkija, Rumunija ir Bulgarija suformavo jūrų priešminines pajėgas, pažymėjo britų žvalgyba.
„Ilgalaikėje perspektyvoje šio eksporto maršruto būklė yra gyvybiškai svarbi: ir Ukrainos eksporto pajamoms, ir kaip simbolis, kad abi pusės nori nutraukti išpuolius prieš civilinę laivybą, taip atveriant kelią mažesnei rizikai ir didesnei prekybai Juodojoje jūroje“, – priduriama apžvalgoje.
Propagandos ekspertas: per rinkimus Kremlius gali mėginti įkąsti Lietuvai
14:19
Rusijos propagandos aparatas didina savo apsukas: kovo mėnesį rengiami prezidento rinkimai, nesutarimai Vašingtone kursto ginčus dėl paramos Ukrainai, o Vakarams skirti grasinimai apie kovą prieš NATO ne visada įtikina. Tačiau informacinio karo ekspertas Nerijus Maliukevičius įvertino, jog nesustabdytas Vladimiras Putinas tikrai nenurims, nes agresija prieš kaimynus – vienas iš jo išlikimo valdžioje faktorių.
„Jeigu jau dėlioti kortas šiame žaidime, tai V.Putino informacinės eskalacijos modelis yra Trečiasis pasaulinis arba branduolinis karas, vadinasi, kalbos apie Baltijos šalis, būtinybę rūpintis rusakalbiais ir juos ginti „priešiškose“ šalyse, bendrai įpuola į šį naratyvą“, – įvertino ekspertas.
Plačiau skaitykite ČIA.
G.Landsbergis: mes būsime tie, kurie toliau stabdys Rusiją
13:57
Baltijos šalims sutarus Rusijos ir Baltarusijos pasienyje kurti bendrą gynybos liniją, Lietuvos diplomatijos vadovas sako, kad tai – pasiruošimams galimam Kremliaus puolimui.
Į užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje atvykęs Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad Baltijos šalys taip pat siekia atkreipti sąjungininkų dėmesį į Rusijos keliamą grėsmę.
„Tai taip pat pasitarnauja kaip politinė žinia, – žurnalistams pirmadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. – Tikrai jaučiame, kad karas yra arti mūsų, suprantame, kad jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, ji judės toliau. Ir tada Baltijos šalys, kurios bus kitos.“
„Taigi tai nėra nepasitikėjimas (sąjungininkais Vakaruose – BNS), o iš tikrųjų pasiruošimas tam, kas gali įvykti“, – pridūrė jis.
Baltijos šalys praėjusią savaitę pasirašė susitarimą, siekiant valstybių pasienyje su Rusija ir Baltarusija sukurti bendrą gynybos liniją, susidedančią iš galimo priešo stabdymui skirtų kontrmobilumo priemonių.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai taip pat pasirašė susitarimą dėl didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemų HIMARS bendro vystymo.
G.Landsbergis pabrėžė, kad regiono šalys negali švaistyti laiko, rengiantis galimai agresijai, nes jis – labai ribotas.
„Jei Rusija nebus sustabdyta, mes būsime tie, kurie toliau stabdys Rusiją“, – kalbėjo jis.
Analitikai: karas Ukrainoje keičia Rusijos branduolinius planus
13:25
Karas Ukrainoje sumažino Rusijos pasitikėjimą savo įprastinėmis pajėgomis ir padidino nestrateginių branduolinių ginklų (NSNW), kaip priemonės atgrasyti ir įveikti NATO galimo būsimo konflikto metu, svarbą Maskvai, pirmadienį pareiškė vienas iš pirmaujančių Vakarų analitinių centrų, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
NSNW apima visus branduolinius ginklus, kurių veikimo nuotolis neviršija 5 500 km, pradedant taktiniais ginklais, skirtais naudoti mūšio lauke, priešingai nei ilgesnio nuotolio strateginiai branduoliniai ginklai, kuriuos Rusija ar JAV galėtų panaudoti smūgiams viena kitai.
Pirmadienį paskelbtoje Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) ataskaitoje keliamas klausimas, ar Rusija gali būti drąsesnė paleisti NSNW manydama, kad Vakarai nėra pasiryžę duoti branduolinio atsako, skelbia „Reuters“.
„Rusijos suvokimas, kad trūksta patikimos Vakarų valios panaudoti branduolinius ginklus arba susitaikyti su aukomis konflikto metu, dar labiau sustiprina agresyvią Rusijos NSNW mintį ir doktriną“, – teigiama ataskaitoje.
Joje minima, kad nestrateginių branduolinių ginklų panaudojimo logika būtų kontroliuojamas konflikto eskalavimas, „siekiant neleisti JAV ir NATO įsitraukti į konfliktą arba priversti jas nutraukti karą Rusijos sąlygomis“.
Maskva neigia, kad grasina branduoliniais ginklais, tačiau keli prezidento Vladimiro Putino pareiškimai nuo karo Ukrainoje pradžios Vakaruose buvo interpretuojami kaip tokie – pradedant pirmąją Rusijos invazijos dieną, kai jis įspėjo apie „pasekmes, su kuriomis niekada nesusidūrėte savo istorijoje“ visiems, kurie bandys trukdyti Rusijai ar jai grasinti.
Tačiau jo perspėjimai nesutrukdė JAV ir jų NATO sąjungininkėms teikti Ukrainai didžiulę karinę pagalbą, įskaitant pažangias ginklų sistemas, kurios karo pradžioje buvo neįsivaizduojamos.
V.Putinas atsispyrė šaltakraujiškiems raginimams keisti Rusijos paskelbtą doktriną, pagal kurią branduolinį ginklą galima panaudoti „agresijos prieš Rusijos Federaciją įprastine ginkluote atveju, kai kyla grėsmė pačiam valstybės egzistavimui“. Tačiau jis pakeitė Rusijos poziciją dėl pagrindinių branduolinių sutarčių ir pareiškė, kad dislokuoja taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje.
Branduoliniai svarstymai
Vakarų analitikai ir politikos formuotojai atidžiai stebi Rusijos karinių ekspertų diskusijas apie tai, ar Maskva turėtų nuleisti ribą, kuomet galima panaudoti branduolinius ginklus, skelbia „Reuters“.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais Rusijos analitikas Sergejus Karaganovas kalbėjo apie būtinybę grasinti branduoliniais smūgiais Europoje, kad būtų įbauginti ir „nuraminti“ Maskvos priešai.
IISS ataskaitos autorius Williamas Alberque teigė, kad S.Karaganovas buvo platesnių diskusijų Rusijoje apie jos kariuomenės nesugebėjimą ryžtingai ir greitai laimėti karą Ukrainoje dalis.
„Jie bijo, kaip rodo jų pačių diskusijos, kad tai mus dar labiau padrąsino, todėl dabar vyksta šios branduolinės diskusijos, kuriose jie galvoja, kad „mums reikia padaryti ką nors kita, kad ypatingai išgąsdintume Jungtines Valstijas“, – kalbėjo analitikas.
Jis sakė žurnalistams, kad Vakarų žvalgyba galėtų užfiksuoti daugybę signalų, jei Rusija iš tikrųjų ruoštųsi paleisti NSNW.
Tai būtų ginklų perkėlimas iš centrinės saugyklos į oro pajėgų bazę ir galimi įprastiniai smūgiai netoli planuojamos taikinio zonos, siekiant sutrikdyti radarų ir priešraketinės gynybos sistemą.
Tuo metu V.Putinas tikriausiai persikeltų į branduolinę slėptuvę ir įvestų visą Rusijos branduolinio valdymo ir kontrolės sistemą į aukštą parengtį, jei Jungtinės Valstijos imtųsi didelio branduolinio atsako, sakė jis.
W.Alberque teigė, kad, jei Rusija panaudotų NSNW, Maskvai reikėtų apskaičiuoti tinkamą „dozę“, kad priverstų savo priešininkus atsitraukti, o ne sukeltų eskalaciją.
Klausimas, kaip reaguoti į tokį scenarijų, yra tai, kas „neleidžia JAV planuotojams užmigti visą naktį“, sakė W.Alberque, anksčiau dirbęs Pentagone ir NATO.
„Kai kita pusė peržengia branduolinės ginkluotės slenkstį, kaip užkirsti kelią eskalacijos, eskalacijos, eskalacijos iki sunaikinimo logikai? Kaip ją suvaldyti, kaip sulaikyti? Tai viena iš sunkiausių problemų, ši problema egzistuoja nuo pat branduolinio amžiaus pradžios“, – kalbėjo analitikas.
Norvegijos kariuomenės vadas įspėja dėl Rusijos agresijos: „Mūsų laikas senka“
12:18
Norvegijos gynybos pajėgų vadovas generolas Eirikas Kristoffersenas įspėjo apie karo grėsmę iš Rusijos ir paragino Norvegiją kuo greičiau tam pasirengti.
Norvegija turi tik kelerius metus, kad kariniu požiūriu apsisaugotų nuo Rusijos keliamos grėsmės, interviu Norvegijos naujienų agentūrai NTB sakė Norvegijos gynybos pajėgų vadas.
„Šis langas bus atviras gal metus, dvejus ar trejus, ir per tą laiką turime dar daugiau investuoti į savo gynybos tvirtumą. Laikas senka“, – kalbėjo jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Raketų ataka Kramatorske: vienas žmogus žuvo, dar vienas sužeistas
12:14
Pirmadienį Rusijos pajėgos apšaudė Kramatorską. Atakos metu venas žmogus žuvo ir vienas buvo sužeistas, skelbia Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadimas Filaškinas.
„Per rytinį Kramatorsko puolimą žuvo 1 žmogus ir 1 buvo sužeistas“, – pažymėjo jis.
Pasak V.Filaškino, rusai miestą apšaudė apie 9.25 val.
„Nustatinėjame panaudoto ginklo rūšį. Pataikymo vietoje žuvo 49 metų vyras, o jo 31 metų dukra buvo sužeista“, – pridūrė administracijos vadovas.
Pirmadenio rytą Kramatorske užfiksuotas sprogimas, skelbia naujienų agentūra „RBC-UKraine“. Teigiama, kad vienas iš miesto rajonų liko be elektros, taip pat buvo sugriautas administracinis pastatas.
Paskelbtos Šiaurės Korėjos siuntų į Rusiją nuotraukos
12:10
Jungtinė Karalystė pateikė Jungtinių Tautų ekspertams palydovines Šiaurės Korėjos krovinių siuntų į Rusiją nuotraukas, skelbia britų leidinys „The Guardian“.
Teigiama, kad Šiaurės Korėja tiekė Kremliui balistines raketas ir šimtus tūkstančių artilerijos sviedinių po praėjusiais metais įvykusio Šiaurės Korėjos lyderio vizito į Rusiją.
Neskelbtoje Jungtinės Karalystės karinės žvalgybos ataskaitoje, su kuria susipažino „The Guardian“, matyti vaizdai, kuriuose užfiksuoti trys Rusijos laivai, kraunantys krovinius Šiaurės Korėjos Nedžino uoste.
Tvirtinama, kad nuotraukos darytos nuo rugsėjo iki gruodžio mėn.
Jos pateiktos JT ekspertų grupės nagrinėjimui, o ataskaitą tikimasi pateikti kitą mėnesį.
Taip pat gali būti pradėtas išsamus tyrimas dėl Rusijos ir Šiaurės Korėjos tarptautinių sankcijų pažeidimo.
„Tai, kad Rusija Ukrainoje panaudojo Šiaurės Korėjos ginklus, yra daugybės JT Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimas“, – leidniui sakė vienas JT diplomatas.
„Tai kenkia tarptautinėms pastangoms užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui ir atskleidžia, kokia beviltiška tapo Rusija, vykdanti nesėkmingą invaziją“, – pabrėžė jis.
Sausio 4 d. Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby pareiškė, kad Rusija iš Šiaurės Korėjos įsigijo balistinių raketų, kurios jau buvo panaudotos smogti Ukrainai.
Pasak leidinio „The Wall Street Journal“, Pchenjanas galėjo perduoti kelias dešimtis balistinių raketų Rusijos kariuomenei, kad ši smogtų Ukrainai.
Vėliau paskelbta, kad Rusijos pajėgos Šiaurės Korėjos raketomis smogė Charkivui. Tai patvirtino ir Ukrainos generalinė prokuratūra ir pateikė detalių.
Kiek anksčiau Baltieji rūmai pažymėjo, kad Rusijos pajėgos toliau apšaudo Ukrainą balistinėmis raketomis raketomis iš Šiaurės Korėjos. Tačiau Pchenjanas tai neigia.
Kremlius pažėrė kaltinimų Ukrainai dėl atakos prieš dujų terminalą
11:58
Kremlius pirmadienį apkaltino Ukrainą savaitgalį įvykdžius išpuolį prieš Baltijos jūros dujų terminalą Rusijos Ust Lugos uoste.
„Kyjivo režimas ir toliau rodo savo beatodairišką veidą. Jie smogia civilinei infrastruktūrai, žmonėms“, – pirmadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie savaitgalį kilusį gaisrą gamtinių dujų terminale.
Sekmadienį Maskva pranešė apie dar vieną gaisrą savo energetikos infrastruktūros objektuose, šįkart – gamtinių dujų terminale Ust Lugos uoste prie Baltijos jūros.
Rusijos bendrovė „Novatek“, terminalo operatorė, anksčiau tvirtino, kad gaisrą, kuris anksti sekmadienį kilo Rusijos Ust Lugos uoste esančiame gamtinių dujų terminale, sukėlė išorės veiksnys.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Forbes“: vienintelis Rusijos lėktuvnešis ilgam įstrigęs remontui
11:01
Rusijos karinis jūrų laivynas siunčia naujus naikintuvus MiG-29KR kovoti su Ukraina, o tuo tarpu vienintelis jos lėktuvnešis „Admirolas Kuznecovas“ yra remontuojamas, skelbia naujienų svetainė „Forbes“.
Pasak straipsnio, senas ir nepatikimas „Admirolas Kuznecovas“ nuo 2017 m. yra kapitališkai remontuojamas. Gali būti, kad 58 000 tonas sveriantis senovinis 1980-ųjų behemotas niekada nebegrįš į kovą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Latvijos ministras: vėliau bus brangiau sustabdyti Rusiją
10:53
Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis pirmadienio rytą žurnalistams pareiškė, kad „turime atverti akis ir suprasti, kad Rusija nesustabdys savo karo Ukrainoje – vienintelis būdas, kaip Rusija sustos, yra aktyvus jos sustabdymas“.
Pasak jo, ukrainiečiai yra pasirengę kovoti. Ukrainiečiams reikia vakarietiškos, nedalomos paramos – Europos Sąjungos paramos.
„Taigi turime pagaliau priimti sprendimą užtikrinti, kad ateinančiais metais Ukrainai būtų skirtas finansavimas, kad jie galėtų toliau išlaikyti savo vyriausybę.
Taip pat turime užtikrinti, kad aprūpintume ginklais ir amunicija, kurių jiems reikia šiai užduočiai atlikti.
Visiems, kurie mano, kad remti Ukrainą yra brangu, kad šiuos pinigus geriau išleisti kur nors kitur, galiu tik pasakyti, kad ateityje tai tik brangs. Jei dabar nepadėsime Ukrainai sustabdyti Rusijos, vėliau mums tai kainuos tik dar brangiau, nes Rusija nesustos“, – prieš Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimą kalbėjo K.Karinis.
V.Zelenskis pateiks Radai įstatymo projektą dėl daugybinės pilietybės
10:23 Atnaujinta 20:35
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateiks šalies Aukščiausiajai Radai įstatymo projektą dėl daugybinės pilietybės, skelbia oficiali Ukrainos vadovo interneto svetainė.
„Šiandien Ukrainos Aukščiausiajai Radai pateikiu svarbų įstatymo projektą, kuris leis visapusiškai pakeisti teisės aktus ir įvesti daugybinę pilietybę“, – pažymėjo jis.
Pasak V.Zelenskio, tai suteiktų galimybę visiems etniniams ukrainiečiams ir jų palikuonims iš viso pasaulio, išskyrus Rusijos piliečius, turėti Ukrainos pilietybę.
„Visi tie, kurie per įvairias emigracijos bangas buvo priversti palikti savo tėvynę ir atsidūrė Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Visiems tiems, kurie mums padeda, nors yra už šimtų ir tūkstančių kilometrų nuo savo tėvynės. Užsienio savanoriams, kurie stojo ginti Ukrainos, visiems tiems, kurie kovoja už Ukrainos, kaip savo tėvynės, laisvę. Ir Ukraina jiems tokia taps“, – pridūrė prezidentas.
Daugybinė pilietybė – tai pilietybės statusas, kai asmuo nuosekliai pripažįstamas dviejų ar daugiau šalių piliečiu pagal tų šalių įstatymus. Tačiau Ukrainos Konstitucijoje (4 straipsnis) nustatyta, kad Ukrainoje yra viena pilietybė.
2023 m. spalio mėn. užsienio reikalų ministerija pareiškė mananti, kad Ukrainoje būtina įvesti daugybinę pilietybę. Tačiau turėtų būti numatytos bet kokios dvigubos pilietybės su valstybe agresore draudimo išimtys.
Dar prieš visišką Rusijos invaziją į Ukrainą buvo svarstoma galimybė reglamentuoti daugybinės pilietybės klausimą teisėkūros lygmeniu.
2021 m. gruodį prezidentas V.Zelenskis Aukščiausiajai Radai pateikė įstatymo projektą dėl daugybinės pilietybės, tačiau dokumentas taip ir nebuvo svarstomas.
Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba taip pat pritarė tam, kad ukrainiečiai teisėtai turėtų daugiau nei vieną pilietybę, išskyrus Rusijos ar kitų, kaip jis teigė, nedraugiškų šalių pilietybes.
„Todėl daugybinė pilietybė turėtų būti vienas iš valstybės politikos, kuria siekiama išsaugoti ir plėtoti pasaulinę ukrainiečių bendruomenę, elementų“, – sakė D.Kuleba.
Po konflikto su kariškiu Donecko srityje – keturios aukos
10:17
Lymano mieste Donecko srityje rasti keturi negyvi žmonės – du teisėsaugos pareigūnai ir dvi civilės moterys. Nusikaltimu įtariamas Nacionalinės gvardijos karys buvo sulaikytas, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia Valstybinis tyrimų biuras.
Sekmadienio rytą Lymano mieste tiriamąją-operatyvinę policijos pareigūnų grupę dėl konflikto su karininku iškvietė vietos gyventojas. Po kurio laiko į iškvietimą nuvykę policijos pareigūnai prarado ryšį, todėl 8 val. ryto į įvykio vietą išvyko kita grupė.
Tragedijos vietoje teisėsaugininkai rado dviejų savo kolegų kūnus su šautinėmis žaizdomis ir dviejų civilių moterų – pensininkės ir jos dukters – kūnus.
Biuro tyrėjai šiuo metu ėmėsi būtinų priemonių objektyvioms įvykio aplinkybėms nustatyti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Analitikai: Rusijos kariai ukrainiečių termovizoriams gali tapti nematomi
10:11
Rusijos bendrovė „HiderX“ kuria „nematomumo kostiumą“, skirtą maskuoti ir apsaugoti Rusijos pajėgų karius nuo Ukrainos gynėjų termovizorių, naujausioje ataskaitoje atkreipė dėmesį JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Pasak ataskaitos, šis kostiumas padengtas nenustatytos cheminės sudėties medžiaga ir yra visiškai pagrįstas rusiška technologija.
„HiderX“ tvirtina, kad kostiumas sveria tik 350 gramų ir telpa į kišenę. Naujojo gaminio bandymai bus baigti iki 2024 m. sausio pabaigos.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Unian“, fronte stebimas kitas bepiločių orlaivių evoliucijos etapas: termovizoriais ginkluoti dronai radikaliai pagerino jų naudojimo naktį, o ypač žiemą, efektyvumą. Jei dronas su termovizoriumi skrenda 500 metrų atstumu, žmonių judėjimas yra labai aiškus.
Ukrainiečiai taip pat aktyviai naudoja termovizines gynybos priemones. Ginklų ir karinės įrangos technikos mokslų daktaras, profesorius Kostiantynas Boryakas ir vienas iš kūrėjų bei gamintojų Maksymas Boryakas paaiškino, kaip veikia Ukrainos gynėjams sukurtas „nematomas apsiaustas“: jei per termovizorių žiūrėsite į šį apsiaustą dėvintį asmenį, jo paties nematysite, o tik stebimai vietovei būdingą reljefą
Lenkijos premjeras D.Tuskas atvyko į Ukrainą
10:02 Atnaujinta 10:50
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas netikėtai atvyko į Kyjivą kilus nesutarimams su Ukraina dėl grūdų eksporto.
D.Tusko vizitą į Ukrainą patvirtino jo biuras socialiniame tinkle „X“. Agentūra paskelbė pirmąją pareigūno vizito filmuotą medžiagą.
Daugiau detalių apie D.Tusko vizitą nebuvo pateikta. Jo biuras tik patvirtino, kad pareigūnas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu.
Pirmadienį ledinys „Financial Times“ pranešė, kad Lenkija užsitikrino Europos Sąjungos nuolaidas – gali būti įvestos konkrečios apsaugos priemonės prieš Ukrainos grūdus. Pasak už prekybą atsakingo ES Komisijos nario, jos bus svarstomos kitą savaitę.
Tikimasi, kad Briuselis kontroliuos žemės ūkio produktų srautus iš Ukrainos, jei jos produkcija darys neigiamą poveikį kainų formavimui Lenkijoje ir kitose kaimyninėse šalyse.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas: prie Avdijivkos rusai perėjo į šturmą, ar privers ukrainiečius atsitraukti?
09:16 Atnaujinta 09:23
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje apžvalgoje sekmadienio vakarą rašė, kad „sausumos fronte iniciatyva yra visiškai agresoriaus rankose“.
Jis nurodė, kad Rusijos pajėgos puola visuose karšuose taškuose ir visur pasiekia nedidelių taktinių laimėjimų.
„Išlaikant tokį patį puolimo intensyvumą, kai kur taktiniai laimėjimai gali baigtis ukrainiečių atsitraukimu.“
Avdijivkoje, kurios nuožmų puolimą Rusijos pajėgos atnaujino spalio mėn. ir siekė bet kokia kaina išplėšti pergalę, pasak eksperto, rusai savo pastangas nukreipė ne miesto apsupimui, kurio ilgą laiką nepajėgia įvykdyti, o jo šturmui.
E.Papečkys įvertino, kad Rusijos kariuomenė tai daro su dideliais nuostoliais, bet, panašu, jai pavyko gana tvirtai įsikabinti Avdijivkos pakraščiuose ir mėginti judėti gilyn.
Tiek čia, tiek keliose kitose vietose, kur padėtis sudėtingiausia, užnugaryje ukrainiečiai įrengę naują gynybos liniją, į kurią prireikus planuojama atsitraukti. Tokiu atveju visada yra rizika, kad priešininkas įsibėgės, ir lipdamas ant kulnų atsitraukiantiems neleis užimti paruoštos gynybos linijos. Tada tenka trauktis tolyn, vietomis pereinant į bėgimą, kol permetus rezervus pavyksta užsikabinti ir apsiginti prie vieno ar kito miestelio, aiškino ekspertas.
„Kol kas rusams tą padaryti nė karto nepavyko, ukrainiečiai visada atsitraukdavo meistriškai. Nors labai daug kalbama apie atsitraukimą ir iš Avdijivkos, ir nuo Bachmuto susitelkiant prie pat Časiv Jaro, aš artimiausiu metu ukrainiečių pasitraukimo nesitikiu, jie dar mėgins apsiginti ar bent kiek galima ilgiau užlaikyti rusus“, – įvertino E.Papečkys.
Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai naujausioje ataskaitoje taip pat atkreipė dėmesį į padėtį prie Avdijivkos. Pasak išanalizuotos geolokacinės medžiagos, matyti, kad Rusijos pajėgos žengia kai kuriomis Avdijivkos gatvėmis ir dalyse aplink miestą.
Tuo tarpu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Tauridės“ grupės vadas Oleksandras Tarnavskis ir kiti aukšto rango pareigūnai nurodė, jog Rusijos kariai ruošiasi didinti aktyvumą Avdijivkos kryptimi ir šiame rajone sutelkė daugiau kaip 40 tūkst. karių.
Rusija Jungtinėse Tautose turės aiškintis dėl ukrainiečių vaikų likimo
09:02
Maskvos bus paprašyta pirmadienį Jungtinėse Tautose paaiškinti, kas nutiko tūkstančiams ukrainiečių vaikų, prievarta išsiųstų į Rusiją nuo jos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį.
JT Vaiko teisių komitetas (CRC) – 18 nepriklausomų ekspertų – atlikdamas eilinį patikrinimą dvi dienas aiškinsis Rusijos veiksmus.
Ilgas komitetui susirūpinimą keliančių dalykų sąrašas Maskvai buvo nusiųstas pirmąjį 2023-iųjų pusmetį.
CRC nori žinoti, kiek vaikų buvo „evakuota“ į Rusiją ar Rusijos okupuotas Ukrainos dalis, ką Maskva padarė, kad apsaugotų šių vaikų teisę į savo identiteto, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, išsaugojimą.
Kyjivas sako, kad maždaug 20 tūkst. ukrainiečių vaikų buvo prievarta deportuoti į Rusiją.
Maskva tvirtina norinti apsaugoti šiuos vaikus nuo kovų.
Kol kas tik maždaug 400 vaikų buvo repatrijuoti.
„Evakuoti vaikai apgyvendinami visų pirma jų prašymu ir jiems sutikus“, – sakoma Rusijos spalį atsiųstame rašytiniame atsakyme, kurį JT žiniasklaidai pristatė penktadienį.
Atsakyme nenurodoma, kiek tiksliai vaikų tai paveikė, bet sakoma, kad tarp jų yra „vaikų iš valstybinių apgyvendinimo institucijų našlaičiams ir vaikų be tėvų globos (iš viso apie 2 tūkst.)", taip pat Ukrainos pilietybę turinčių vaikų.
Rusija taip pat nurodė, kad nuo 2022 metų balandžio 1-osios iki 2023 metų birželio 31-osios 46 886 ukrainiečių vaikai įgijo Rusijos pilietybę.
Ukrainoje likviduotas vieno Rusijos kariuomenės vado pavaduotojas
08:57
Ukrainoje žuvo trys svarbūs Rusijos kariškiai, įskaitant Rusjos kariuomenės bataliono vado pavaduotoją, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Štefanas, pasivadinęs slapyvardžiu „Štirlicas“.
Jis nurodė, kad Ukrainoje jau žuvo apie du šimtus aukšto rango Rusijos kariuomenės pareigūnų. Tarp likviduotųjų paskutinėmis dienomis „Štirlicas“ įvardijo majorą Aleksejų Boyką, kapitoną Maksimą Ulanovą ir bataliono „Piatnaška“ vado pavaduotoją Harabua Vladimirą, slapyvardžiu „Nikič“.
Anksčiau A.Štefanas taip pat atskleidė dar vieno Ukrainoje žuvusio Rusijos armijos kapitono tapatybę – Sergejų Kočeriginą. Pasak „Štirlico“, kartu su juo grupė informavo apie didesnės Rusijos pajėgų grupės likvidavimą, tarp kurios buvo dar vienas leitenantas ir majoras.
Lapkritį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas pranešė, kad ukrainiečių gynėjai „nukovė“ Rusijos kariuomenės komunikacijos viršininką.
Tiesiai iš mūšio lauko: jau buvau žuvęs, bet Dievas man atsiuntė kastuvą
08:50
Andrijus Rybalko iki karo dirbo politikams, sukosi Ukrainos Aukščiausioje Radoje, gyveno nerūpestingą didmiesčio jaunuolio gyvenimą, tačiau prasidėjus Rusijos invazijai savanoriu išėjo į frontą. Jis savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo savo tekstu, kuriame aprašė visą mūšio siaubą.
„Turime naują užduotį. Mūsų 4-oji kuopa atvyksta sustiprinti desantininkų. Iš kiekvieno būrio eina po septynis stipriausius karius. Išvykstame 16.00 val....
Prieš mums išvykstant perskaičiau maldą. Šią tradiciją pradėjome dar Chersono srityje prieš sunkias kovines užduotis.
Iš mūsų nepilno būrio išėjo aštuoni. Likusieji rezerve.
Jau pozicijose paaiškėjo, kad desantininkai laukia pakeitimo, o ne pastiprinimo“, – rašė kariškis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:19 Atnaujinta 08:45
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 830 Rusisjos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 376,8 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 11 tankų, 23 šarvuotosios kovos mašinos, 21 artilerijos sistema, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 29 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai, 5 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėja taip pat nukovė 25 Rusijos bepiločius orlaivius ir vieną sparnuotąją raketą.
Pasak pranešimo, nuo karo pradžios Rusija taip pat neteko 6 192 tankų, 11 489 šarvuotų kovos mašinų, 11 891 transporto priemonės ir degalų cisternų, 8 896 artilerijos sistemų, 968 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 657 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 331 lėktuvo, 324 sraigtasparnių, 6 961 bepiločio orlaivio, 23 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Kauno įmonė į Rusiją išvežė sankcionuojamos įrangos už 62 mln. eurų
07:52
Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijoje galėjo atsidurti sankcionuojamos dvigubos paskirties įrangos, surinktos Kaune – 60 krovinių, vandens valymo technologijų už beveik 62 mln. eurų, pirmadienį paskelbė LRT tyrimų skyrius.
„Įranga išgabenta pasitelkus tarpinius pirkėjus Estijoje, Slovakijoje, Turkijoje, Kinijoje. Turimi eksporto duomenys rodo, kad technologijos buvo gabenamos iš Kauno, kur veikia „Jurby Water Tech“ gamykla, kai kuriais kitais atvejais prekės Rusiją pasiekdavo per Lenkiją“, – teigiama tyrime.
„Vandens filtrai, taip, juos galima vertinti kaip dvigubos paskirties prekę, nes kai kuriuos komponentus galima panaudoti karinėje pramonėje“ – LRT teigė Muitinės departamento atstovė Irmina Frolova-Milašienė.
„Jurby Water Tech“ praėjus keliems mėnesiams nuo karo pradžios įsteigė bendrovę Kazachstane. O šios verslo grupės pelnas Rusijoje 2022 metais išaugo daugiau nei 30 kartų.
Įrangos iš Kauno užsakovas – bendrovė Rusijoje, dalyvaujanti Maskvos naftos perdirbimo gamyklos modernizavime. Ši gamykla priklauso į sankcijas įtrauktai „Gazprom Neft“.
„Jurby Water Tech“ savo puslapyje skelbiasi, kad Kazachstane atliko darbus Astanos šiluminėje elektrinėje. Kauno įmonės akcininkai LRT nurodė, kad Kazachstano padalinys dirba tik šios šalies rinkoje.
Užfiksuotas Rusijos karių judėjimas Avdijivkos gatvėmis: šiame rajone sutelkė daugiau kaip 40 tūkst. karių
07:45
Sausio 21 d. paskelbtoje geolokacinėje medžiagoje matyti, kad Rusijos kariuomenės pajėgos žengė į priekį į priekį prie restorano „Carskaja Ochota“, Sobornaja gatve (Avdijivkos pietuose) ir palei medžių liniją Avdijivkos pietvakariuose, naujausioje ataskaitoje skelbia Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Rusijos kariuomenė patvirtino puolimą į pietus ir pietvakarius nuo Avdijivkos.
Ukrainos karo stebėtojas Konstantinas Mašovecas pareiškė, kad Rusijos kariai žengia Kolosovo ir Lermontovo gatvėmis, nors ISW nepastebėjo vizualinio šio žygio patvirtinimo.
Rusijos ir Ukrainos šaltiniai teigė, kad į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos, Novobachmutovkos ir Stepnovės apylinkėse, Avdijivkos šiaurės vakaruose prie Avdijivkos gamyklos, į vakarus nuo Avdijivkos prie Severno, į pietvakarius nuo Avdijivkos prie Pervomajiskės, Vodyanojaus ir Nevelsko tęsėsi poziciniai mūšiai.
Karo analitikai taip pat pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Tauridės“ kariuomenės grupės vadas Oleksandras Tarnavskis ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Tauridės“ kariuomenės grupės referentas Oleksandras Štupunas pareiškė, kad Rusijos kariai ruošiasi didinti aktyvumą Avdijivkos kryptimi ir šiame rajone sutelkė daugiau kaip 40 tūkst. karių.
O.Tarnavskis nurodė, kad per pastarąsias dvi dienas Rusijos kariai nevykdė antskrydžių „Tauridės“ kryptimi.
Ukrainos oro pajėgos sunaikino 8 rusų dronus
06:49 Atnaujinta 08:06
Ukrainos karinės oro pajėgos pirmadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino visus aštuonis rusų paleistus dronus.
Oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad dronai „Shahed-136/131“ buvo paleisti iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono.
Visi dronai buvo sunaikinti; oro gynyba veikė Ukrainos Mykolajivo, Chersono, Dnipropetrovsko ir Kirovohrado srityse.
Pranešimų apie krintančių nuolaužų padarytą žalą kol kas nebuvo.
Naktinė rusų dronų ataka buvo surengta po kelių oro smūgių naftos saugykloms Rusijos pasienio regionuose.
Kyjivo pareigūnai sako, kad šalies oro erdvės kontrolė yra prioritetas šiems metams, ir ragina Vakarus tiekti daugiau oro gynybos sistemų.
G.Landsbergis Užsienio reikalų taryboje aptars karą Ukrainoje, situaciją Izraelyje
06:47
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje aptars karą Ukrainoje, situaciją Artimuosiuose Rytuose.
Joje taip pat planuojama tęsti diskusiją apie ES politinius ir saugumo įsipareigojimus Ukrainai, karinę paramą šiai šaliai, bus aptariami įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos atstatymui ir Rusijos atsakomybės, paramos Ukrainos Taikos formulės įgyvendinimui klausimai.
Taip pat bus kalbama apie tolesnius žingsnius po pernai gruodžio viduryje Europos Vadovų Taryboje patvirtinto sprendimo pradėti stojimo derybas su Ukraina. Užsienio reikalų taryboje nuotoliniu būdu dalyvaus ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Ministrai aptars situaciją Artimųjų Rytų regione po „Hamas“ teroristinių atakų prieš Izraelį, koordinaciją su partneriais siekiant užkirsti kelią tolesniam eskalavimui regione, bendradarbiavimą dėl taikos Artimuosiuose Rytuose ir humanitarinės pagalbos Gazai teikimo, jūrinio saugumo klausimą bei priemones kovojant su terorizmu.
Masinė kibernetinė ataka nukreipta prieš Ukrainos interneto banką
06:17
Sausio 21 d. programišiai atakavo didžiausią Ukrainos banką „Monobank“, kuris kuris vykdo tik mobiliąsias paslaugas, vykdydami atsisakymo teikti paslaugas (DDoS) atakas, pranešė vienas iš bendrovės įkūrėjų ir generalinis direktorius Olehas Horochovskis.
DDoS atakos nukreipia pernelyg didelį duomenų srautą į interneto svetainę, kad būtų perkrauti jos serveriai ir dažnai sutriktų paslaugų teikimas.
O.Horokhovskis sakė, kad per vieną ataką „Monobank“ sulaukė 580 mln. paslaugų užklausų.
„Manau, kad šiandien „Monobank“ yra vienas labiausiai atakuojamų IT taikinių šalyje“, – sakė jis.
O.Horochovskis taip pat pranešė, kad ankstesnę dieną, sausio 20 d., DDoS ataka buvo įvykdyta 50 mln. paslaugų užklausų.
Nors O.Horochovskis teigė, kad situacija kontroliuojama ir „Monobank“ „tebeveikia“, jis sakė, kad jam rašant pranešimą prasidėjo dar viena atakų banga.
O.Horochovskis nenurodė, kas, jo manymu, sukėlė šias atakas, nors ankstesni grasinimai buvo siejami su Rusijos įsilaužėliais.
Į „Monobank“ buvo įsilaužta gruodžio 12 d., t. y. tą pačią dieną, kai prieš Ukrainos telefono ryšio operatorių „Kyivstar“ buvo įvykdyta masinė kibernetinė ataka. Rusijos programišių grupė „Solntsepek“ prisiėmė atsakomybę už atakas prieš „Kyivstar“.
Nuo visavertės invazijos pradžios Rusija surengė tūkstančius kibernetinių atakų prieš Ukrainos organizacijas.
Šaltinis: po išpuolio prieš gamtinių dujų terminalą Rusija yra priversta pašalinti oro gynybą iš fronto
06:12 Atnaujinta 08:35
Rusija priversta perkelti priešlėktuvinės gynybos sistemas į užnugario rajonus po naktinės dronų atakos prieš naftos terminalą Ust Lugos uoste, skelbia naujienų agentūra „Unian“, kuri remiasi informuotais šaltiniais.
Vienas jos pašnekovas taip pat patvirtino anksčiau rusų išsakytą informaciją, kad terminalas visiškai sustabdė darbą.
„Po SBU puolimo visi terminale buvę tanklaiviai persikėlė toli į jūrą. Jų krovos darbai buvo sutrikdyti“, – teigia šaltiniai.
Pažymima, kad Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ataka padarė Rusijai ne tik didelę materialinę, bet ir įvaizdinę žalą.
„Išaukštinta Rusijos priešlėktuvinė gynyba pademonstravo savo skyles. Mūsų šaltinių duomenimis, rusai priversti perkelti dar daugiau priešlėktuvinės gynybos įrenginių iš fronto į užnugario gynybą“, – tvirtina „Unian“ šaltinis.
Kaip jau buvo pranešta, praėjusią naktį Ust Lugos jūrų uosto naftos terminale netoli Sankt Peterburgo po dronų atakos kilo didelio masto gaisras. Pasak „Unian" šaltinių, tai buvo sėkminga Ukrainos SBU operacija.
Vėliau rusai pripažino, kad dėl gaisro terminalas visiškai sustabdė savo veiklą.
Pažymėtina, kad terminalas, kuriam smogė dronai, yra vienas naujausių ir svarbiausių Rusijoje. Jis veikia eksportui, tačiau taip pat tiekia degalus Rusijos kariuomenės poreikiams.
