Svarbiausios naujienos
- Ukrainiečių meras: rusų pajėgos buvo įžengusios į Avdijivką, bet buvo nustumtos atgal
- Estijos gynybos pajėgų vadas: Rusijai būtini mažiausiai keturi žingsniai, kad galėtų pulti NATO
- Sudužus rusų kariniam lėktuvui visi žmonės žuvo: manoma, kad jame buvo 65 ukrainiečių belaisviai
- Analitikai: Rusija pasitelkė naują taktiką masiniams smūgiams Ukrainoje
- Ukrainos programišiai miklina pirštus: atakuota rusų įmonė, teikianti palydovinę informaciją kariuomenei
- Analitikai: Rusijos kariai bando pasitraukti iš karo tranšėjose
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainiečių meras: rusų pajėgos buvo įžengusios į Avdijivką, bet buvo nustumtos atgal
18:06
Rusijos pajėgos pirmą kartą įžengė į karo nuniokotą Avdijivkos miestą, bet buvo nustumtos atgal, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė jo meras, jau kelis mėnesius trunkant įnirtingoms kovoms dėl šio pramoninio centro Rytų Ukrainoje.
Maskva nuo praėjusių metų spalio mėnesio bando užimti Avdijivką – pramoninį miestą rytinėje Donecko srityje, tapusį vienu iš karščiausių fronto linijos taškų.
„Rusijos diversinės ir žvalgybinės grupės įžengė į pietinę Avdijivkos miesto dalį, bet buvo išstumtos“, – sakė Avdijivkos meras Vitalijus Barabašas, nepatikslindamas, kiek laiko Maskvos pajėgos buvo mieste.
Jo komentarai pasirodė tuo metu, kai vietos pareigūnai pranešė, kad per Rusijos raketos smūgį į Hirnyko miestą, esantį už 30 km į vakarus nuo Avdijivkos, žuvo mažiausiai du žmonės ir aštuoni buvo sužeisti.
„Mažiausiai du žmonės žuvo ir aštuoni buvo sužeisti per raketos ataką Hirnyke. (...) Rusai miestą atakavo šiandien apie 16 val. (vietos ir Lietuvos laiku), pataikydami į gyvenamąjį rajoną“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime nurodė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Šiuo metu palei besitęsiančią fronto liniją esantys miestai ir kaimai kasdien atakuojami artilerijos ir raketų ugnimi.
Avdijivkos meras pridūrė, kad padėtis mieste sudėtinga, bet kontroliuojama.
Nepriklausomi karo analitikai teigė, kad Rusijos pajėgos Avdijivkos apylinkėse palaipsniui pasiekia naujų laimėjimų, tačiau tai kainuoja labai daug.
Pasak A.Barabašo, mieste liko šiek tiek mažiau nei 1 tūkst. civilių gyventojų, tarp kurių – nė vieno nepilnamečio.
Per beveik dvejus metus trunkančią Rusijos invaziją rytiniame Donecko regione vyksta vieni iš didžiausių mūšių.
Avdijivka yra Donecko srityje, kurią nuo 2014 metų iš dalies kontroliuoja Kremliaus remiami separatistai. Donecko sritis yra viena iš keturių Ukrainos teritorijų, kurias Maskva 2022-ųjų rugsėjį paskelbė aneksavusi.
Okupantai apšaudė Odesos regioną: pranešama apie gaisrą ir aukas
22:20
Trečiadienį vakare Rusijos kariuomenė užpuolė Odesos regioną, naudodama bepiločius lėktuvus. Jau žinoma apie padarinius ir aukas.
Pietų Ukrainos gynybos pajėgų duomenimis, Odesos regione tęsiama oro gynyba. Priešas puola atakos dronais, pažymi kariškiai. Odesos gyvenamuosiuose rajonuose užfiksuotas gaisras.
„Būkite slėptuvėse, nelaukite priešlėktuvinės gynybos pajėgų darbo, nepamirškite savo saugumo!“ – pridūrė Pietų gynybos pajėgos.
Odesos regioninės karinės administracijos vadovas Olehas Kiperas sakė, kad buvo užfiksuota žala civilinei gyvenamajai infrastruktūrai.
„Buvo užfiksuoti gaisrai. Dabar žinoma apie vieną auką. Odesos gyventojas patyrė nudegimų. Gydytojai teikia visą reikiamą pagalbą“, – sakė pareigūnas.
Vėliau O.Kiperas pridūrė, kad žinoma apie dar vieną nukentėjusįjį Odesoje. Vyras buvo paguldytas į ligoninę su daugybinėmis pjautinėmis žaizdomis. Pasak pareigūno, pavojaus gyvybei nėra.
Rusija pritarė įstatymui dėl turto konfiskavimo už „melagienų“ apie kariuomenę skleidimą
20:03
Rusijos įstatymų leidėjai trečiadienį pritarė naujam įstatymo projektui, pagal kurį bus konfiskuojami pinigai, nuosavybė ir vertingi daiktai tų asmenų, kurie bus nuteisti už „melagienų“ apie šalies kariuomenę skleidimą.
Kremliaus invaziją lydi ir plataus masto represijų kampanija. 2022 metais, netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, rusų įstatymų leidėjai patvirtino teisės aktą, kuriuo uždraudė tai, ką valdžia laiko Rusijos kariuomenės menkinimu arba „melagienų“ apie karą Ukrainoje skleidimu.
Kremlius, jo kariams kovojant Ukrainoje, griežtai slopina nepritarimą ir nubaudė tūkstančius rusų už tai, kad jie pasisakė prieš karą.
Naujausia priemone, kuriai per pirmąjį svarstymą 395 balsais prieš tris pritarė žemieji – Valstybės Dūmos – rūmai, šios priemonės dar labiau griežtinamos ir gali turėti įtakos iš šalies pabėgusiems rusams.
Už „melagienų“ apie šalies kariuomenę skleidimą jau buvo numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų.
Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas trečiadienį įstatymų leidėjams sakė, kad šios bausmės nepakanka kariuomenės kritikams atgrasyti.
„Jie gyvena patogiai, nuomoja nekilnojamąjį turtą, toliau gauna honorarus Rusijos piliečių sąskaita. Šiomis lėšomis jie remia nacių režimą“, – sakė V.Volodinas.
„Priimtas sprendimas turėtų sustabdyti tuos, kurie daro nusikaltimus mūsų šalies saugumui, kurie mano, kad galima įžeidinėti mūsų piliečius, karius ir pareigūnus, ir kurie remia nacius“, – sakė jis.
Rusija daugelį metų stengiasi provakarietišką Ukrainos vyriausybę, vadovaujamą prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris yra žydas, vaizduoti kaip neonacių šalininkus. Vieni iš Kremliaus pateisinimų 2022-ųjų vasarį pradėtai invazijai buvo siekis „denacifikuoti“ Ukrainą ir „apsaugoti rusakalbių teises“.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šiuos argumentus vadina priedanga neišprovokuotai agresijai.
Pagal Rusijoje galiojančius įstatymus informacija apie karą Ukrainoje ne iš oficialaus vyriausybinio šaltinio gali būti laikoma melaginga, o už jos platinimą gresia baudžiamasis persekiojimas.
Rusijos griežtosios linijos pareigūnai kelis mėnesius ragino sugriežtinti įstatymą, o kritikuojančiuosius Kremliaus tęsiamą puolimą smerkė kaip išdavikus.
„Mes rodome gerą valią, kad tai darome tik po dvejų metų“, – sakė Kremliui palankios Rusijos liberalų demokratų partijos (LDPR) deputatas Andrejus Lugovojus.
Per raketos smūgį rytų Ukrainoje žuvo du žmonės
19:40
Ukrainos rytuose esančiame Hirnyko mieste trečiadienį per Rusijos raketos smūgį žuvo du žmonės, o aštuoni buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.
„Mažiausiai du žmonės žuvo ir aštuoni buvo sužeisti per raketos ataką Hirnyke. (...) Rusai miestą atakavo šiandien apie 16 val. (vietos ir Lietuvos laiku), pataikydami į gyvenamąjį rajoną“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime nurodė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
V.Zelenskis dėkoja O.Scholzui už padidintą metinę karinę pagalbą iki 8 mlrd. eurų
19:03
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle X dėkojo Vokietijos kancleriui už asmenines pastangas ir didinamą Vokietijos karinę pagalbą.
„Kalbėjausi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir padėkojau už jo asmenines pastangas užtikrinti ilgalaikę Vokietijos paramą Ukrainai, padidinti metinę karinę pagalbą iki 8 mlrd. eurų ir sutelkti kitus ES partnerius mūsų šalies gynybai stiprinti“, – rašė Ukrainos prezidentas.
Pasak jo, jie aptarė praktinę Ukrainos stojimo į ES derybų pradžią. „Esu dėkingas Vokietijai už jos svarbų vaidmenį šiame procese ir tikiuosi tolesnės paramos“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.
„Informavau federalinį kanclerį apie dabartinę padėtį fronto linijose ir prioritetinius Ukrainos gynėjų poreikius. Daugiausia dėmesio skyrėme bendradarbiavimo gynybos srityje plėtrai, įskaitant Ukrainos pajėgumų stiprinimą oro gynybos, artilerijos ir šarvuotosios technikos srityse. Ypatingą dėmesį skyrėme dvišalio susitarimo dėl Vokietijos saugumo įsipareigojimų Ukrainai rengimui“, – sakė V.Zelenskis.
Jis tekste neužsiminė apie trečiadienį įvykusią Rusijos lėktuvo aviakatastrofą. Ukrainos politikai ir institucijos prašė susilaikyti piliečius nuo interpretacijų ir iki šiol detaliau neaptarė įvykio.
Ukrainos karinė žvalgyba: neturime patikimų duomenų, kas skrido Rusijos lėktuvu Il-76
18:37
Ukrainos karinė žvalgyba trečiadienį pareiškė neturinti patikimos informacijos apie tai, kas skraidinta Belgorodo regione nukritusiame Rusijos lėktuve Il-76.
Agentūra pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ patvirtino, kad trečiadienį turėjo būti surengtas Ukrainos ir Rusijos apsikeitimas belaisviais, „kuris neįvyko“.
„Savo ruožtu Ukraina įvykdė visus su mainais susijusius susitarimus. Į nelaisvę patekę Rusijos kariai buvo laiku atgabenti į sutartą apsikeitimo vietą, kur jie buvo saugūs“, – teigiama pranešime.
„Mūsų gynėjų saugumą pagal susitarimus turėjo užtikrinti Rusijos pusė“, – nurodė agentūra, pridūrusi, kad Ukrainos pusė „nebuvo informuota apie būtinybę per tam tikrą laiką užtikrinti oro erdvės saugumą“ Belgorodo rajone, nors taip buvo daryta anksčiau.
Be to, pasak žvalgybos, Ukraina nežinojo, kiek transporto priemonių, kokiais maršrutais ir kaip bus pristatyti belaisviai.
„Tai gali reikšti sąmoningus Rusijos veiksmus, kuriais siekiama sukelti pavojų belaisvių gyvybei ir saugumui“, – teigiama pranešime.
Rusijos gynybos ministerija anksčiau trečiadienį apkaltino Kyjivą numušus karinį transportinį lėktuvą Il-76, su 65 ukrainiečių kariais, kurie turėjo būti iškeisti per apsikeitimą belaisviais.
Rusų ministerijos teigimu, lėktuvas buvo numuštas, kai skrido iš aerodromo netoli Maskvos į Belgorodą netoli Ukrainos sienos, kad nugabentų ukrainiečių karius apsikeitimui.
Ji tvirtino, kad į orlaivį pataikė priešlėktuvinės raketos.
Naujienų agentūros AFP, AP negali patvirtinti, kas buvo lėktuve.
Ukrainos teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas, kuris yra tarp pareigūnų, atsakingų už apsikeitimą belaisviais, sakė, kad jo biuras atlieka tyrimą.
Daugiau naujienų apie Rusijos lėktuvo katastrofą SKAITYKITE ČIA.
Ukrainiečių meras: rusų pajėgos buvo įžengusios į Avdijivką, bet buvo nustumtos atgal
18:06
Rusijos pajėgos pirmą kartą įžengė į karo nuniokotą Avdijivkos miestą, bet buvo nustumtos atgal, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė jo meras, jau kelis mėnesius trunkant įnirtingoms kovoms dėl šio pramoninio centro Rytų Ukrainoje.
Maskva nuo praėjusių metų spalio mėnesio bando užimti Avdijivką – pramoninį miestą rytinėje Donecko srityje, tapusį vienu iš karščiausių fronto linijos taškų.
„Rusijos diversinės ir žvalgybinės grupės įžengė į pietinę Avdijivkos miesto dalį, bet buvo išstumtos“, – sakė Avdijivkos meras Vitalijus Barabašas, nepatikslindamas, kiek laiko Maskvos pajėgos buvo mieste.
Jo komentarai pasirodė tuo metu, kai vietos pareigūnai pranešė, kad per Rusijos raketos smūgį į Hirnyko miestą, esantį už 30 km į vakarus nuo Avdijivkos, žuvo mažiausiai du žmonės ir aštuoni buvo sužeisti.
„Mažiausiai du žmonės žuvo ir aštuoni buvo sužeisti per raketos ataką Hirnyke. (...) Rusai miestą atakavo šiandien apie 16 val. (vietos ir Lietuvos laiku), pataikydami į gyvenamąjį rajoną“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime nurodė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Šiuo metu palei besitęsiančią fronto liniją esantys miestai ir kaimai kasdien atakuojami artilerijos ir raketų ugnimi.
Avdijivkos meras pridūrė, kad padėtis mieste sudėtinga, bet kontroliuojama.
Nepriklausomi karo analitikai teigė, kad Rusijos pajėgos Avdijivkos apylinkėse palaipsniui pasiekia naujų laimėjimų, tačiau tai kainuoja labai daug.
Pasak A.Barabašo, mieste liko šiek tiek mažiau nei 1 tūkst. civilių gyventojų, tarp kurių – nė vieno nepilnamečio.
Per beveik dvejus metus trunkančią Rusijos invaziją rytiniame Donecko regione vyksta vieni iš didžiausių mūšių.
Avdijivka yra Donecko srityje, kurią nuo 2014 metų iš dalies kontroliuoja Kremliaus remiami separatistai. Donecko sritis yra viena iš keturių Ukrainos teritorijų, kurias Maskva 2022-ųjų rugsėjį paskelbė aneksavusi.
Po lėktuvo katastrofos – Ukrainos pajėgų generalinio štabo pranešimas
17:56
Ukrainos pajėgų Generalinis štabas paskelbė pareiškimą, kuriame, tiesiogiai neminėdamas Il-76 katastrofos Belgorodo srityje, pažadėjo „ir toliau imtis priemonių naikinti“ karinius transporto orlaivius, taip pat ir Belgorodo-Charkivo kryptimi. Ukrainos žiniasklaida tai interpretavo kaip patvirtinimą, kad lėktuvą Il-76 iš tiesų numušė Ukrainos kariškiai.
„Siekdamos sumažinti raketų grėsmę, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ne tik kontroliuoja oro erdvę, bet ir išsamiai stebi raketų paleidimo taškus ir jų pristatymo logistiką, ypač naudojant karinės transporto aviacijos priemones. Užfiksuotas apšaudymo intensyvumas tiesiogiai susijęs su padidėjusiu karinių transporto orlaivių, kurie pastaruoju metu nukreipti į Belgorodo aerodromą, skaičiumi“, – sakoma pareiškime.
Trečiadienio rytą Belgorodo srityje buvo numuštas karinis transporto lėktuvas Il-76, anksčiau pranešė Rusijos gynybos ministerija. Pagal ministerijos versiją, lėktuvas gabeno 65 ukrainiečių belaisvius mainams. Ukrainos pareigūnai informacijos apie kalinius kol kas nepatvirtino.
Plačiau apie sudužusį Rusijos karo lėktuvą SKAITYKITE ČIA.
O.Scholzas: Europos parama Ukrainai ginklais – nepakankamai didelė
17:23
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino Europos valstybes padidinti paramą ginklais Ukrainai, tvyrant rizikai, kad didžiausios paramos teikėjos – Jungtinių Valstijų – pagalba gali nutrūkti.
„Europa turi labiau padėti Ukrainai ginti savo šalį“, – interviu savaitraščiui „Die Zeit“ sakė O.Scholzas.
„Įnašai, kuriuos Europos šalys iki šiol numatė 2024 metams, nėra pakankamai dideli“, – pridūrė jis, ragindamas aptarti, kaip kiekviena šalis galėtų „gerokai išplėsti paramą“ Kyjivui.
Kancleris taip pat sakė, kad jį „gana erzina“ tai, kad Vokietija nuolat kritikuojama, jog daro per mažai, nors ji „daro daugiau nei visos kitos ES šalys, daug daugiau“.
Ukraina prašo daugiau šaudmenų ir ginkluotės kovai su 2022 metų vasarį įsiveržusiais Rusijos kariais. Tarp Kyjivo prašomų ginklų yra ir sparnuotosios raketos „Taurus“, kurių Vokietija kol kas atsisako suteikti.
Vokietijos indėlis sudaro daugiau nei pusę žinomų Europos ginklų tiekimo Ukrainai apimčių, bet O.Scholzas pabrėžė, kad būtų „pasipūtimas manyti, jog mes galime tai padaryti vieni ilguoju laikotarpiu“.
„Nebūtų gera žinia, jeigu Vokietija, jei JAV nustotų remti [Ukrainą], galiausiai taptų didžiausia Ukrainos rėmėja“, – sakė jis ir pridūrė, kad „mes, kaip kartą sakė (buvęs kancleris) Helmutas Schmidtas, esame tik vidutinio dydžio galia“.
Prezidentas Joe Bidenas paramą Ukrainai paskelbė vienu savo administracijos prioritetų, o JAV ginklai ir finansinė parama labai svarbūs provakarietiškai šaliai kovojant su daug didesnėmis puolančiomis Rusijos pajėgomis.
Tačiau respublikonai ėmėsi iniciatyvos stabdyti šias pastangas, atsisakydami patvirtinti naują pagalbos paketą, jei demokratai nesutiks su naujomis griežtesnėmis kovos su nelegalia migracija priemonėmis.
JAV šiais rinkimų metais, kai J.Bidenas vėl gali susirungti dėl šalies vadovo posto su Donaldu Trumpu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad respublikonui grįžus į Baltuosius rūmus, tikėtina, būtų vykdoma „kitokia politika“ karo atžvilgiu.
Sudužus rusų kariniam lėktuvui visi žmonės žuvo: manoma, kad jame buvo 65 ukrainiečių belaisviai
16:47
Naujausias žinias apie Belgorodo srityje Rusijoje sudužusį lėktuvą Il-22 skaitykite ČIA.
V.Orbanas po pokalbio su J.Stoltenbergu: Vengrija remia Švedijos narystę NATO
16:12
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį sakė, kad per pokalbį telefonu su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu dar kartą patvirtino savo paramą Švedijos narystei Aljanse.
„Dar kartą patvirtinau, kad Vengrijos vyriausybė remia Švedijos narystę NATO. Taip pat pabrėžiau, kad ir toliau raginsime Vengrijos nacionalinę asamblėją balsuoti už Švedijos narystę ir užbaigti ratifikavimą pasitaikius pirmai galimybei“, – rašė V.Orbanas socialiniame tinkle „X“.
Turkijos parlamentas antradienį pritarė Švedijos narystei NATO, po daugiau nei metų delsimo, kuris apkartino Ankaros ryšius su Vakarų sąjungininkais. Turkijos lyderis artimiausiomis dienomis turėtų pasirašyti Švedijos ratifikacinį dokumentą.
Švedijai dar reikia Vengrijos pritarimo, tačiau Vakarams praėjusių metų liepą sutarus su Turkija dėl Švedijos prisijungimo, Vengrija pareiškė, kad ratifikuos paraišką ir tai tėra tik techninis klausimas.
Estijos gynybos pajėgų vadas: Rusijai būtini mažiausiai keturi žingsniai, kad galėtų pulti NATO
15:47
Estijos nacionalinis transliuotojas ETV paskelbė interviu su šalies gynybos pajėgų vadu Martinu Heremu, kurio metu jis pažymėjo, kad daugelis Vakarų sąjungininkų mato didesnę tikimybę, kad Rusija gali imtis veiksmų prieš NATO, negu anksčiau.
„Manau, kad daugelis Vakarų sąjungininkų, jei anksčiau manė, kad taip gali atsitikti, dabar mato didesnę to tikimybę, nes Rusija Ukrainoje kažkodėl nesusilaiko. Iš tikrųjų per pastaruosius metus – tarkime, nuo gegužės iki gruodžio – jai pavyko padidinti karių skaičių Ukrainoje. Ji sugebėjo išjudinti savo karo pramonę. Jei pernai sakėme, kad ji per metus pagamindavo apie milijoną sviedinių, manau, kad per šiuos metus jų pagaminta kelis kartus daugiau. Ir tai verčia mus visus sąžiningai kalbėti apie šią grėsmę, ir čia nėra jokios panikos“, – kalbėjo jis.
M.Heremo teigimu, svarbūs keturi veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti, vertinant, ar grėsmė iš Rusijos materializuosis.
„Pirma, Rusija turi pasitraukti iš karo Ukrainoje su didžiąja dalimi savo pajėgų – pavyzdžiui, 300 tūkst. iš 400 tūkst. karių. Antra, jai reikalingas suteiktas tam tikras atsigavimo arba prisitaikymo laikotarpis. Žvelgiant į šiandieninę Rusijos karo mašiną ir į tai, kaip visuomenė ją remia – tiek rekrutų, tiek gamyklų atžvilgiu, – manau, kad jai prireiktų metų atsigauti. Tai priklauso nuo to, ko ji nori pasiekti.“
Gynybos pajėgų vadas nurodė, kad, jei ji ir atsigautų per metus, o karas Ukrainoje nebevyktų, pasaulyje turėtų įvykti kažkas reikšmingo – superpandemija, visiškas ekonomikos žlugimas, karas Taivane, Balkanuose ar kažkas panašaus.
„Ketvirtą veiksnį mes galime pakeisti: tai, kaip gerai esame pasirengę. Kuo geriau būsime pasiruošę, tuo mažiau tikėtina, kad Vladimiras Putinas bandys tai padaryti. Bet jeigu mes jam nesiruošiame ir apie tai nekalbame – tiesą sakant, antroje eilėje, jeigu apie tai nekalbame, vargu ar jam pasiruošime – tada galima to tikėtis.“
Vertindamas dabartinę situaciją, M.Heremas pabrėžė, kad šiuo metu viskas, išskyrus gebėjimą atsigauti, yra Rusijos nenaudai.
„Ji dalyvauja kare Ukrainoje. Ji nepasiekė savo tikslų. Tačiau Rusijai nėra labai sunku paskelbti pergalę. Ji gali bet kokią situaciją paskelbti pergale ir žygiuoti iš jos. Tačiau blogai yra tai, kad Rusijos karo mašina yra vis galingiau paleidžiama į darbą.“
Rusija kaltina Ukrainą numušus lėktuvą su karo belaisviais
15:08
Rusijos gynybos ministerija trečiadienį apkaltino Kyjivą numušus karinį transportinį lėktuvą su 65 ukrainiečių kariais, kurie turėjo būti iškeisti per apsikeitimą belaisviais.
Rusų ministerijos teigimu, lėktuvas buvo numuštas, kai skrido iš Čkalovskio aerodromo netoli Maskvos į Belgorodą netoli Ukrainos sienos, kad nugabentų ukrainiečių karius apsikeitimui.
Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas Laisvosios Europos radijui patvirtno, kad iš tiesų sausio 24 d. buvo numatytas apsikeitimas karo belaisviais, tačiau po incidento jis buvo atšauktas.
Informacijos apie tai, ar ukrainiečių belaisviai buvo lėktuve, A.Jusovas nekomentavo.
Be 65 karo belaisvių, Il-76 buvo šešių asmenų įgula ir dar trys keleiviai, teigė rusų ministerija. Pareiškime teigiama, kad Rusijos radarai užfiksavo dviejų ukrainietiškų raketų paleidimą iš Ukrainos Charkivo srities, besiribojančios su Belgorodo regionu. Ministerija išpuolį pavadino teroristiniu aktu.
Ukrainos žvalgyba papasakojo kaip vasarą sunaikino rusų bombonešį
14:15
Ukrainos gynybos žvalgyba papasakojo, kaip sunaikino Rusijos bombonešį TU-22M3. Pasak žvalgybos tarnybos, kad tai padarytų, žvalgai nukeliavo daugiau kaip 600 km per Rusijos Federacijos teritoriją.
2023 m. rugpjūtį vykdytos operacijos tikslas buvo sustabdyti Rusijos kariuomenės vykdomus teroristinius taikių Ukrainos miestų bombardavimus iš oro.
Teigiama, kad žvalgai prasiveržė į gilų rusų užnugarį, sunaikino rusų bombonešį Tu-22M3 ir apgadino dar du. Tačiau per operaciją žvalgai patyrė didelių nuostolių.
Grįžusi į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, pulkininko Oleho Babijaus žvalgybos grupė pateko į pasalą ir įsitraukė į nelygų mūšį su Rusijos pajėgomis.
Dengdamas savo bendražygių atsitraukimą, ukrainiečių žvalgas pulkininkas leitenantas Olehas Babijus buvo mirtinai sužeistas ir žuvo.
Šaltiniai: Ukrainos teritorijose pastebėti Malaizijos samdiniai
14:06
Laikinai okupuotose Donecko srities teritorijose pastebėti samdiniai iš Malaizijos, kuriuos Rusija galimai užverbavo kovoti prieš Ukrainą, skelbia Nacionalinio pasipriešinimo centras.
„Rusai ir toliau telkia samdinius visame pasaulyje, kad tęstų savo agresyvią politiką“, – sakoma pareiškime.
Tvirtinama, kad laikinai okupuotose Donecko srities teritorijose buvo pastebėti samdiniai iš Malaizijos, lydimi vertėjo, taip pat buvę privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojai.
Pasak Nacionalinio pasipriešinimo centro, Rusijos ginkluotosiose pajėgose taip pat pastebėti kubiečiai, nepaliečiai, baltarusiai, serbai ir kitų šalių, kuriose samdinių veikla oficialiai draudžiama, atstovai.
Praėjusiais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, leidžiantį užsieniečiams, įstojusiems į Rusijos kariuomenę, skubos tvarka gauti pilietybę.
Rugsėjo mėnesį Kuba pranešė, kad valdžios institucijos stengiasi neutralizuoti tinklą, kuris veikė ir Kubos teritorijoje, ir Rusijoje.
Kubos valdžios institucijos suėmė 17 asmenų, kurie viliojo jaunus kubiečius tarnauti Rusijos kariuomenėje per karą su Ukraina. Jiems gali būti skirta mirties bausmė.
Taip pat pranešėme, kad Nepalas pareikalavo, kad Maskva neverbuotų jo piliečių į Rusijos kariuomenę ir nedelsiant grąžintų visus Nepalo piliečius, kai paaiškėjo, kad žuvo šeši Rusijos kariuomenėje tarnavę kariai.
Britų gynybos sekretorius: negalima leisti V.Putinui laimėti
13:59
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Grantas Shappsas leidiniui „Politico“ parašytame straipsnyje pažymėjo, kad Ukrainos likimas didele dalimi priklauso nuo jos Vakarų sąjungininkų veiksmų, o 2024 m. gali būti lemtingi šiuo požiūriu.
Pasak generalinio sekretoriaus, Rusija didina karo kainą ir jai nerūpi, kiek dar jos karių žus fronte, tačiau negalima leisti, kad Vladimiras Putinas laimėtų.
„Vladimiras Putinas tiki, kad Vakarus galima „išsekinti“. Jis mano, kad mes neturime pakankamai strateginės kantrybės. Ir mes turime įrodyti, kad jis klysta... Šiais išskirtiniais „demokratijos metais“ Ukrainos likimas yra Vakarų rankose. Ir mes negalime jos nuvilti“, – rašė jis.
G.Shappsas pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė ir toliau teiks ilgalaikę pagalbą Ukrainai, o Ukrainos gynybos kontaktinėje grupėje Ramšteino formatu jis pasiuntė žinutę ir savo kolegoms.
„Turime išlaikyti pagreitį. O tam reikia daugiau diplomatinės, ekonominės ir karinės paramos. Negalime leisti Vladimirui Putinui laimėti. Tai ne tik suteiks jam pasitikėjimo ir sukels pavojų mūsų partneriams Rytų Europoje, bet ir pasiųs signalą Kinijai... Negalima svyruoti. Jokių bandymų „manevruoti per vidurį“ ir laukti, į kurią pusę papūs vėjas.“
Sprogimai Chersone: Rusijos pajėgos smogė ligoninei ir sužeidė gydytojus
13:54
Trečiadienį Rusijos kariai apšaudė ligoninę Chersone ir sužeidė du gydytojus. Mieste vėl girdimi sprogimai, pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
„Rusai apšaudė vieną iš miesto ligoninių. Buvo sužeisti du medicinos darbuotojai“, – sakė jis.
Teigiama, kad taip pat nukentėjo 60 metų moteris iš Chersono. Ji buvo paguldyta į ligoninę.
Pasak O.Prokudino situacija mieste nerami, nes Chersone vėl griaudėja sprogimai.
„Priešas toliau apšaudo miesto gyvenamuosius rajonus“, – pridūrė karinės administracijos vadovas.
Rusijos gubernatorius: visi Belgorodo srityje nukritusiame lėktuve buvę žmonės žuvo
13:44
Rusijos Belgorodo srities gubernatorius paskelbė, kad šiame prie sienos su Ukraina esančiame regione nukritus kariniam transportiniam lėktuvui žuvo visi jame buvę žmonės.
Visi lėktuvu skridę žmonės žuvo, sakė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Katastrofos priežastys kol kas nežinomos. V.Gladkovas nenurodė, kiek žmonių buvo lėktuve ir kas jie tokie.
Anksčiau trečiadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad vakarinėje Belgorodo srityje sudužo karinis transportinis lėktuvas Il-76, kuriuo skrido 65 ukrainiečių karo belaisviai, šeši įgulos nariai ir trys lydintys asmenys.
Naujienų agentūra AP negalėjo patvirtinti, kas skrido lėktuvu, o ukrainiečių pareigūnai ragino neskelbti nepatikrintos informacijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba: už karo kritiką rusams gresia drakoniškos bausmės
13:02
Pirmadienį Rusijos Valstybės Dūma svarstė įstatymo projektą, pagal kurį iš Rusijos gyventojų, atvirai kritikuojančių Rusijos kariuomenę ir „specialiąją karinę operaciją“, bus konfiskuojamas finansinis turtas, įskaitant nekilnojamąjį turtą.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija tradicinėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į tai, kad pastaraisiais mėnesiais keli Rusijos rašytojai ir muzikantai buvo nuteisti už karo kritiką.
Britų žvalgyba priminė, kad 2022 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė 2012 m. Užsienio agentų įstatymo pataisas, kurios buvo plačiai naudojamos režimo oponentams represuoti.
2023 m. lapkričio 3 d. „užsienio agentų“ sąraše iš viso buvo 707 asmenys.
Pasak britų žvalgybos, „užsienio agentams“ priskiriamos nepriklausomos Rusijos naujienų tarnybos ir žmogaus teisių organizacijos, kurių daugelis buvo priverstos veikti už Rusijos ribų.
„Labai tikėtina, kad šiuo įstatymu siekiama atgrasyti ir nuslopinti antikarinę opoziciją. Tikėtina, kad pastaruoju įstatymo projektu kartu su priemonėmis prieš užsienio agentus siekiama visiškai apriboti karo kritiką“, – nurodė Gynybos ministerija.
Nepriklausomo Levados centro duomenimis, Rusijos parama karui prieš Ukrainą išlieka stabiliai didelė nuo 2022 m. vasario mėn., kai šalis agresore pradėjo plataus masto karą.
2023 m. lapkričio mėn. dauguma respondentų (74 proc.) karą palaikė, o tik 18 proc. nepalaikė.
2023 m. rugpjūčio mėn. atliktos Levados centro apklausos duomenimis, tik 20 proc. respondentų manė, kad norint nutraukti karą ir pasirašyti taikos sutartį, reikėtų padaryti tam tikrų nuolaidų Ukrainai. Deja, tik 5 proc. sutiktų daryti nuolaidas.
Rusijos parlamentas priėmė rezoliuciją, smerkiančią tariamus prancūzų samdinius Ukrainoje
12:53
Rusijos parlamentas trečiadienį Prancūzijos įstatymų leidėjų atžvilgiu priėmė rezoliuciją, smerkiančią tariamą prancūzų samdinių buvimą Ukrainoje.
Šis žingsnis toliau blogina Maskvos santykius su Paryžiumi.
Rusija nepateikdama jokių įrodymų skelbė, kad praėjusią savaitę Ukrainos Charkive nužudė grupę prancūzų samdinių.
„Nepaisant to, kad Paryžius oficialiai neigia, jog Prancūzijos samdiniai dalyvauja kariniame konflikte Ukrainoje (...) objektyvi informacija apie samdinių neonacių dalinių nuostolius patikimai rodo priešingai“, – rašoma rezoliucijoje.
„Turėtume paklausti savęs, savo rinkėjų, su kuo turime reikalą, kai kalbame apie Prancūziją ir prancūzus?“ – sakoma joje.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį paneigė, kad Ukrainoje ar kur nors kitur yra prancūzų samdinių, o jos atstovas spaudai atmetė šį teiginį kaip „dar vieną negrabią Rusijos manipuliaciją“.
Praėjusią savaitę Maskva sakė dėl „augančio įsitraukimo į Ukrainos konfliktą“ iškvietusi Prancūzijos ambasadorių.
Prancūzija nuo pat Rusijos invazijos pradžios remia Kyjivą, o šalies prezidentas Emmanuelis Macronas šią savaitę paskelbė, kad Paryžius siunčia Ukrainai dešimtis ilgojo nuotolio raketų.
Žiniasklaida: raketos, kuria Rusija atakavo Ukrainą, fragmente yra Šiaurės Korėjos užrašų
12:45
Ant balistinės raketos, kuria Rusija apšaudė Ukrainą, rastas ranka rašytas korėjietiškas užrašas. Šis įrodymas rastas įtarimų, kad Pchenjenas perdavė raketas šaliai agresorei karui prieš Ukrainą, fone, skelbia Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“.
Britų organizacijos „Conflict Armament Research“ (CAR) ekspertai ant vienos iš balistinių raketų, kurias Rusija paleido į Ukrainą, fragmento teigia radę ranka rašytą korėjietišką ženklą.
„Ant barometro, užfiksuoto Ukrainoje 2024 m. sausio 11 d. kaip raketos nuolaužų dalis, CAR tyrėjai pastebėjo etiketę su ranka rašyta korėjietiška raide „ㅈ“, – sakoma pranešime.
Šis užrašas buvo aptiktas tiriant balistinės raketos, kuria Rusija sausio 2 d. pataikė į Charkivą, liekanas.
Anot pranešimo, ant kitų raketos komponentų korėjietiškų rašmenų nerasta.
Tačiau remdamiesi papildomais fragmentais, pavyzdžiui, aiškiomis reaktyvinės mentės pavaromis, varžtų raštu aplink uždegiklį ir pasikartojančiais ženklais su skaičiumi 112, Jungtinės Karalystės ekspertai padarė išvadą, kad tai gali būti Šiaurės Korėjos KN-23 raketa.
Sausio 4 d. Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby pareiškė, kad Rusija iš Šiaurės Korėjos įsigijo balistinių raketų, kurios jau buvo panaudotos smogti Ukrainai.
Vėliau pranešta, kad rusai Šiaurės Korėjos raketomis smogė Charkivui. Tai patvirtino ir Ukrainos prokuratūra.
Šiaurės Korėja bet kokius panašius kaltinimus neigia.
Karą Kyjive neigiantis Slovakijos premjeras atvyko į Ukrainą
12:01
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, išvakarėse neigęs, kad Kyjivas yra atakuojamas, trečiadienį atvyko į Užhorodą Ukrainoje netoli abiejų šalių sienos ir susitiko su ukrainiečių ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu.
Ukrainos premjeras sakė, kad susitikimo darbotvarkėje – dvišaliai santykiai ir parama Europos iniciatyvoms.
„Tikimės konstruktyvaus ir praktiško dialogo“, – parašė jis socialiniame tinkle „Telegram“.
Vizito išvakarėse R.Fico neigė, kad Kyjivas yra atakuojamas, nors per naują Rusijos smūgių Ukrainai ir jos sostinei bangą žuvo 18 žmonių.
Slovakų premjeras yra išsakęs virtinę komentarų, apkartinusių Slovakijos ir jos kaimynės Ukrainos santykius. Anksčiau jis reiškė abejones dėl Ukrainos suverenumo ir ragino ieškoti kompromiso su Rusija.
Antradienį reporterių paklaustas, kodėl susitikimas su D.Šmyhaliu vyks ne Kyjive, R.Fico tvirtino, kad tai neturi nieko bendra su saugumo problemomis dėl Rusijos invazijos.
„Kodėl man vykti į Kyjivą, kai galiu susitikti su Ukrainos ministru pirmininku Užhorode? Nematau skirtumo, – sakė jis. – Ar tikrai galvojate, kad Kyjive vyksta karas? Jūs nerimtai. Tai nuvykite ten ir pamatysite, kad tame mieste vyksta normalus gyvenimas, absoliučiai normalus gyvenimas.“
Belgorodo srityje sudužo rusų karinis lėktuvas: manoma, kad jame buvo ir ukrainiečių belaisvių
11:51
Trečiadienį Rusijos Belgorodo regione sudužo Rusijos karins transporto lėktuvas Il-76. Incidentą patvirtino srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, tačiau priežasties nenurodė. Rusijos žiniasklaida skelbia, kad lėktuvu buvo gabenami ukrainiečių belaisviai.
Belgorodo srityje sudužo Rusijos transporto lėktuvas IL-76, kuriuo į apsikeitimą kaliniais buvo gabenami ukrainiečių belaisviai, paskelbė Rusijos gynybos ministerija, kurią cituoja valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Partizanai: rusai į Sevastopolį atplukdė didelį desantinį laivą
11:21
Ukrainiečių ir Krymo totorių partizaninis judėjimas „Atesh" užfiksavo, kad į Sevastopolį atplaukė didelis desantinis laivas.
„Mūsų agentams po ilgos žvalgybos ir laukimo pavyko užfiksuoti, kad į Sevastopolio Grafskaja prieplauką persikėlė didelis 775-ojo projekto desantinis laivas“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ teigė partizanai.
Pasak jų, atplaukęs į uostą laivas buvo uždengtas maskuojamąja medžiaga. Greičiausiai, jis netrukus pradės vykdyti kovinę tarnybą, spėjo „Atesh“.
„Pažymėtina, kad Ukrainos gynybos pajėgos jau turėjo tokio tipo laivų sunaikinimo patirties, būtent toks buvo „Novočerkassk“, sunaikintas 2023 m. gruodžio 26 d.“, – nurodė partizanai.
Antrosios Kalėdų dienos naktį Feodosijos uoste pasigirdo galingi sprogimai. Vėliau tapo žinoma, kad Ukrainos kariuomenė sunaikino priešo laivą „Novočerkassk“.
Prieš kelias dienas Rusija paskelbė, kad iškels nuskendusį laivą iš dugno. Žinoma, kad laivo nuolaužas supjaustyti užtruks apie tris mėnesius, o visos jo iškėlimo procedūros užtruks mažiausiai pusmetį.
Pasak jūreivių artimųjų, laivas apie du mėnesius buvo remontuojamas Feodosijos uoste, o užpuolimo dieną visa įgula buvo laive. Vadovaujančiam personalui pavyko pabėgti.
Karybos ekspertas: ukrainiečiams ginti Avdijivką sunkiau nei Bachmutą
11:15
Rusijos pajėgos nenustoja pulti Ukrainos gynėjų pozicijų Avdijivkoje ir nuolat taiko skirtingą taktiką. Per dieną jie gali surengti kelis puolimus, ir visi jie bus skirtingi, nacionalinio teletilto eteryje iš fronto linijos pareiškė specialiųjų pajėgų „Omega“ karininkas šaukiniu „Bagdadas“.
„Nepaisant oro sąlygų, priešas ir toliau šturmuoja mūsų gynybos pajėgų pozicijas. Tačiau Gynybos pajėgos laikosi tvirtai ir laikosi. Kalbant apie kovas mieste: priešas jau per daug priartėjo prie miesto teritorijos, iš tiesų kai kurie namai jau užimti. Tuo pat metu mūsų kariai ir toliau laikosi ir laikysis nustatytų linijų. Mūsų daliniai yra pasirengę gintis visose vietose, kurios bus nurodytos“, – pažymėjo jis.
Pasak kariškio, puolimams Rusija pasitelkia pačias įvairiausias kombinacijas.
„Jie gali pulti tiesiog su pėstininkais per kemsynus, miškų juostas. Jie gali pulti su technika. Jie gali turėti techniką priekyje, o pėstininkus užpakalyje, kombinuoti puolimą. Taigi taktika nuolat keičiasi. Keli puolimai per dieną ir visi puolimai visiškai skirtingi. Tai reiškia, kad priešo taktika nuolat keičiasi puolimo laiko ir kitais aspektais“, – nurodė „Bagdadas“.
Specialiųjų pajėgų karininkas pridurė, kad prie to prisideda ir gana didelė grėsmė iš dangaus – rusai nuolat apšaudo ukrainiečių gynėjų pozicijas iš didelio skaičiaus priešlėktuvinių pabūklų, nuolat veikia jų artilerija – tiek patrankos, tiek daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai.
„Tačiau tai neturi įtakos mūsų atsparumui ir galiai. Ir toliau laikysime paskirtas linijas“, – pabrėžė jis.
Šią savaitę Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas teigė, kad padėtis prie Avdijivkos eskaluojama, o rusai savo smūgiais baigia visiškai nušluoti Avdijivką iš žemėlapio.
Pasak naujienų svetainės „Defence Express“ karinių analitikų, Rusijos kariuomenė priartėjo prie Avdijivkos apylinkių ir padėtis yra labai sudėtinga. Pažymima, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos stengiasi kiek įmanoma blokuoti Rusijos kariuomenės veiksmus, tačiau viską apsunkina didelis okupantų skaičius aplink miestą.
Karinis ekspertas Oleksandras Kovalenko naujienų agentūrai „Unian“ teigė, kad Avdijivkoje esančių karių apsupimui grėsmės nėra, nors situacija yra sudėtinga. Pasak jo, pagrindinė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijų Avdijivkoje problema yra ribota logistika, todėl šį miestą ginti sunkiau nei Bachmutą.
Jis paaiškino, kad Ukrainos gynėjai prie Avdijivkos turi tik vieną logistinę arteriją, o ne dvi, kaip buvo Bachmute. Ir rusai stengiasi tuo pasinaudoti, negailėdami žmogiškųjų išteklių ir siųsdami juos pulti visą parą.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų užduotis šiandien yra sunaikinti kuo daugiau šių išteklių“, – pabrėžė ekspertas.
Giedrius Petkevičius: kaip Lietuvos perkami „Leopardai“ atrodytų kovoje su rusiškais tankais?
10:37
Sausio 23-oji bus įrašyta į Lietuvos karybos istorijos metraščius. Valstybės gynimo taryba pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlymui kurti pėstininkų diviziją ir tankų platformos „Leopard 2“ įsigijimui.
Karaliaus Mindaugo husarų batalionas bus reorganizuotas į Karaliaus Mindaugo tankų batalioną. Taigi Panevėžio miestas nuo šiol galės vadinti Lietuvos „tankų sostine“.
Pažvelkime atidžiau: ką gali tankai „Leopard 2“ ir kaip jie atrodytų kovoje prieš rusiškus tankus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Netoli Čeliabinsko Rusijoje esančioje gamykloje kilo didžiulis gaisras
10:33
Trečiadienį netoli Rusijos Čeliabinsko miesto kilo didelis gaisras. Teigiama, kad užsiliepsnojo baldų fabrikas.
Pasak vietos kanalų susirašinėjimo platformoje „Telegram“, gaisras kilo naktį netoli Čeliabinsko srities Etkulsko rajono Baturinsko kaimo. Gaisras apėmė mažiausiai 3 600 kvadratinių metrų plotą. Degė baldų fabriko stogas.
Iki ankstyvo ryto gaisrą pavyko lokalizuoti. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija teigia, kad nukentėjusiųjų esą nėra. Iš viso įvykio vietoje dirbo 60 ugniagesių ir 18 vienetų technikos.
Fabriko vadovybė nurodė, kad sudegė dizaino skyrius ir padaryta didelė žala. Tačiau fabrikas esą ir toliau dirba įprasta tvarka.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijoje kilo daug gaisrų, kurie dažnai įsiplieskia Maskvoje ir kituose regionuose. Ypač padažnėjo gaisrai uostuose, kariniuose objektuose, gamyklose ir panašiuose objektuose.
Praėjusių metų lapkričio 26 d. Čeliabinsko traktorių gamykloje įvyko sprogimas. Po to ten kilo didelio masto gaisras.
Neseniai Sankt Peterburge sudegė didelis internetinės parduotuvės sandėlis. Gaisro metu sandėlyje buvo mažiausiai 1 000 žmonių.
„Bloomberg“: Rusijos kare prieš Ukrainą atsivėrė naujas frontas
10:17
Rusijos kare prieš Ukrainą atsivėrė naujas frontas, išryškinantis naftos eksporto iš Rusijos vakarinių uostų pažeidžiamumą, skelbia naujienų tarnyba „Bloomberg“. Praėjusią savaitę Ukrainos pajėgos surengė ne vieną bepiločių orlaivių ataką prieš objektus Baltijos jūros pakrantėje. Sėkmingi smūgiai kelia grėsmę ne tik Rusijos naftos eksportui, bet ir baugina vietinius rusus.
Praėjusią savaitę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos orlaivis pirmą kartą pasiekė Leningrado sritį, esančią maždaug už tūkstančio kilometrų nuo sienos su Ukraina ir dar toliau nuo fronto linijos.
Teigiama, kad pirmąją ataką Rusijos oro gynybos pajėgoms pavyko atremti: dronas buvo numuštas virš Sankt Peterburgo naftos terminalo. Jo nuolaužos sukėlė gaisrą bendrovės teritorijoje.
Tačiau antroji tą savaitę Ukrainos saugumo tarnybų surengta bepiločio orlaivio ataka buvo kur kas sėkmingesnė ir labiau destruktyvi.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Viasna“: Baltarusijoje sulaikyti 24 žmonės
10:15
Baltarusijoje antradienį sulaikyti mažiausiai 24 žmonės, įskaitant neseniai į laisvę paleistus politinius kalinius, pranešė pagrindinė šalies teisių gynimo grupė ir perspėjo režimo kritikų šeimas būti budrias.
Baltarusijoje, nuo 1994 metų Baltarusiją valdomoje autokrato Aliaksandro Lukašenkos, jau beveik ketverius metus žiauriai susidorojama su visais, kurie 2020 metais dalyvavo masiniuose antivyriausybiniuose protestuose.
„Sulaikymai vyksta visoje šalyje, – savo interneto svetainėje teigė teisių gynimo grupė „Viasna“. – Tarp jų yra buvusių politinių kalinių, kurie buvo paleisti į laisvę, bet liko Baltarusijoje.“
Po masinių 2020-ųjų protestų iš Baltarusijos pabėgo šimtai tūkstančių žmonių, daugiausia į kaimyninę Lenkiją, taip pat į Lietuvą.
Baltarusijoje, kurios saugumo tarnyba, kaip ir sovietmečiu, vis dar vadinama KGB, imtasi persekioti šalyje likusius disidentus.
„KGB darbuotojai masiškai vyksta pas politinių kalinių ir buvusių politinių kalinių artimuosius“, – perspėjo „Viasna“. Grupė paragino režimą pasmerkusių asmenų šeimas pasirūpinti saugumu.
„Viasna“, kurią įkūrė įkalintas Nobelio premijos laureatas, aktyvistas Alesis Bialiackis, teigia, kad Baltarusijoje yra 1 415 politinių kalinių.
Pastarieji sulaikymai buvo įvykdyti prieš šią savaitę planuojamą A.Lukašenkos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą.
Tremtyje gyvenanti šalies opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja perspėjo dėl dar vienos kratų ir masinių sulaikymų bangos Baltarusijoje.
„Režimo banditai nusitaikė į buvusius politinius kalinius ir šiuo metu kalinamų asmenų šeimas“, – sakoma jos žinutėje „X“ platformoje.
Vokietija perduos Ukrainai šešis sraigtasparnius, žurnalistas vadina juos „šiuklėmis“
10:12
Antradienį dalyvaudamas nuotoliniame Ramšteino kontaktinės grupės susitikime vaizdo ryšiu Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pranešė, kad Berlynas Kyjivui perduos šešis daugiafunkcinius sraigtasparnius „Sea King“.
Tikimasi, kad tokia pagalba papildys Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos arsenalą.
Šie sraigtasparniai sukurti pagal 1957 m. gruodžio 24 d. su JAV kariniu jūrų laivynu pasirašytą sutartį. Pirmasis sraigtasparnio prototipo skrydis įvyko 1959 m. kovo 11 d. Serijinė gamyba prasidėjo 1961 m.
Iš viso buvo pagaminti 796 visų modifikacijų S-61 sraigtasparniai. Anksčiau Ukraina šiuos sraigtasparnius gaudavo iš Jungtinės Karalystės.
Tačiau vokiečių žurnalistas, karybos apžvalgininkas Julianas Ropke sukritikavo tokį Vokietijos valdžios sprendimą ir pareiškė, kad tai yra „šiukšlės“, pavojingos Ukrainos pilotams.
Socialiniame tinkle „X“ žurnalistas rašė, kad nuo 2020 m. „Sea King Mk 41“ yra iškomplektuojami ir juos planuojama pakeisti NH 90 NTH „Sea Lion“. Minėti sraigtasparniai bus perduoti Ukrainai su atsarginėmis dalimis, kai Vokietijoje bus apmokyti pilotai.
J.Ropke priminė, kad 2014 m. spauda aktyviai rašė apie šiuos karinius sraigtasparnius. Viename iš straipsnių buvo teigiama, kad „Sea King“ problema yra tiesiog senėjimas: jei 2006 m. vienai skrydžio valandai užtikrinti reikėjo 50-60 valandų techninės priežiūros, tai dabar šis santykis yra 1 prie 120“.
„Mes duodame Ukrainai šiukšlių. Jei norint organizuoti vieną saugią skrydžio valandą visiškai ramioje aplinkoje, reikia 120 valandų techninės priežiūros, tai yra seniena. Kariaujančiai šaliai, turinčiai nedaug pilotų ir esančiai priešo akivaizdoje, tai tiesiog pavojinga Ukrainos karių gyvybėms“, – reziumavo J.Ropke.
Analitikai: Rusija pasitelkė naują taktiką masiniams smūgiams Ukrainoje
09:58
Antradienio naktį Rusijos pajėgos, naudodamos naują smūgių derinį, atakų serijomis talžė Ukrainą. Ekspertų nuomone, šia taktika gali būti siekiama pralaužti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą.
„Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos pajėgos paleido keturias S-300/S-400 raketas žemė-oras, 15 Kh-101/555/55 sparnuotųjų raketų, aštuonias Kh-22 sparnuotąsias raketas, 12 balistinių raketų „Iskander“ ir penkias Kh-59/Kh-31.
Ukrainos pajėgos numušė visas Kh-101/555/55 raketas, penkias „Iskander“ raketas ir dvi Kh-59 raketas. Ukrainos pareigūnai teigė, kad Rusijos pajėgos smogė Charkivo, Kyjivo, Dnipro ir Sumų regionams“, – teigė Karo studijų instituto analitikai.
Tokia taktika yra pirmas kartas per pastaruosius mėnesius, kai didelėje Rusijos raketų smūgių serijoje nedalyvavo bepiločiai orlaiviai „Shahed-136/131“, kuriuos Rusijos pajėgos dažnai naudoja bandydamos slopinti Ukrainos oro gynybos sistemą.
Antradienį Rusijos šaltinis paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje tariamai matyti, kaip Rusijos raketa į orą paleidžia signalines raketas, o 2023 m. gruodžio pabaigoje per Rusijos smūgį pasirodė panaši filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota Rusijos raketa Kh-101.
Gali būti, kad per šią smūgių seriją vietoje bepiločių orlaivių „Shahed“ buvo naudojami taikiniai-priekabės, siekiant išbandyti jų veiksmingumą ir sutaupyti bepiločių orlaivių kitiems tikslams.
„Panašu, kad Ukrainos pajėgos pastaruoju metu prisitaikė prie naujos Rusijos smūgių taktikos, o Rusijos pajėgos greičiausiai ir toliau eksperimentuoja su naujais atakų variantais, kuriuose naudojamos įvairios priemonės, leidžiančios prasiskverbti pro Ukrainos priešlėktuvinę gynybą ir priversti Ukrainą dislokuoti šias sistemas tam tikrose vietose“, – pažymėjo ekspertai.
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai pulkininkas Jurijus Ihnatas nurodė, kad Rusijos pajėgos sausio 22-23 d. daugiausia leido balistines raketas ir kad Ukrainai reikia papildomų lėšų apsiginti nuo šių raketų.
Pasak Karo studijų instituto analitikų, Rusija tikriausiai stengiasi įsigyti daugiau balistinių raketų užsienyje, taip pat iš Irano ir Šiaurės Korėjos, nes balistinės raketos tam tikromis aplinkybėmis gali sėkmingiau pataikyti į Ukrainos taikinius.
Ukrainos programišiai miklina pirštus: atakuota rusų įmonė, teikianti palydovinę informaciją kariuomenei
09:48
Programišiai atakavo Rusijos valstybinę įmonę, kuri gauna ir apdoroja duomenis iš palydovų. Tokia informacija perduodama Rusijos gynybos ministerijai, Generaliniam štabui ir Nepaprastųjų situacijų ministerijai, susirašinėjimo platformoje „Telegram" skelbia Ukrainos karinė žvalgyba.
Pasak pranešimo, Rusijoje buvo sunaikinta Tolimųjų Rytų kosminės hidrometeorologijos tyrimų centro „Planeta“ duomenų bazė. Ši Rusijos valstybinė federalinė įmonė gauna ir apdoroja duomenis iš palydovų ir teikia atitinkamus produktus daugiau kaip 50 valstybės subjektų, pirmiausia kariuomenei.
Išpuolį prieš Tolimųjų Rytų (didžiausią iš trijų) kosminės hidrometeorologijos centro filialą įvykdė grupės „BO Team“ kibernetiniai savanoriai, nurodė žvalgyba.
Teigiama, kad įsilaužėliams pavyko sunaikinti 280 serverių. Sunaikintos informacijos kiekis – apie 2 petabaitus (200 mln. gigabaitų) duomenų. Rusijos prarasto skaitmeninio masyvo vertė gali siekti mažiausiai 10 mln. dolerių.
Tarp sunaikintų duomenų yra meteorologinių ir palydovinių duomenų, kuriais aktyviai naudojosi Gynybos ministerija, Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija, „Roscosmos“ ir daugybė kitų agentūrų. Taip pat buvo sunaikinti unikalūs daugelį metų rengti moksliniai tyrimai.
Superkompiuteris, kuriuo buvo aprūpintas centras, yra nepataisomas. Vienas toks skaičiavimo įrenginys su programine įranga kainuoja 350 000 JAV dolerių. Žvalgybos tarnyba pridurė, kad mažai tikėtina, jog Rusija galės įsigyti tokią programinę įrangą, kuriai taikomos sankcijos.
„Kartu su duomenų saugyklomis, serveriais ir kompiuteriais kibernetinė ataka paralyžiavo oro kondicionavimo ir drėkinimo sistemas, taip pat centro pastato avarinį elektros energijos tiekimą“, – pabrėžė žvalgybos atstovai.
Gruodžio 31 d. Ukrainos programišių armija padarė „naujametinę dovaną“ rusams – išjungė „Evotor“ mokėjimo terminalus.
Ukrainos įsilaužėliai taip pat gavo 200 gigabaitų duomenų apie tūkstančius Rusijos organizacijų. Tai pastarųjų šešių mėnesių darbo rezultatas.
Anksčiau pranešta, kad programišiai iš grupės „Blackjack“ taip pat įsilaužė į Rusijos valstybinę įmonę, kuri stato karinius objektus visoje Rusijoje. Įsilaužėliai pavogė 500 Rusijos gynybos ministerijos objektų dokumentaciją.
„The Washington Post“: vieno Ukrainos regiono gyventojai baiminasi antrosios Rusijos okupacijos
08:40
Beveik prieš metus Ukraina išlaisvino Kupjanską ir aplinkines gyvenvietes. Tačiau dabar vietos gyventojai baiminasi antrosios okupacijos, skelbia amerikiečių leidinys „The Washington Post“.
Rusija neplanuoja pamiršti ir atsisakyti miesto, kuris yra strateginis geležinkelio mazgas, kontrolės, todėl net ir po miesto išlaisvinimo reguliariai apšaudo Kupjanską ir aplinkines vietoves.
Per pastaruosius mėnesius Ukraina vėl paragino civilius gyventojus evakuotis – ne tik iš Kupjansko, bet ir iš dešimčių kaimų šalies vakaruose. Pasak „The Washington Post“, tai yra niūrus ženklas, kad Kyjivas baiminasi, jog rusai gali daryti šiame regione spaudimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:13 Atnaujinta 08:27
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 840 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusija patyrė didesnį nei 378,6 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 13 tankų, 31 šarvuotoji kovos mašina, 61 artilerijos sistema, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 49 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 7 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 37 bepiločius orlaivius ir 22 sparnuotąsias raketas.
D.Kuleba: mums nereikia raketų „Taurus“ Maskvai pulti
07:59
Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba vis dar tikisi, kad Ukrainai pavyks įtikinti Vokietijos vyriausybę, jog reikia tiekti ilgojo nuotolio raketas „Taurus“, skelbia vokiečių leidinys „Bild“.
Pasak D.Kulebos, derybos su Vokietijos vyriausybe tęsiasi.
„Viskas priklauso nuo politinių aplinkybių, realių fronto poreikių ir reikalavimų“, – sakė jis.
Kartu D.Kuleba pakartojo, kad Ukraina nenaudos šių tolimojo nuotolio raketų Rusijos teritorijai atakuoti.
„Mums nereikia „Taurus“, kad galėtume pulti Maskvą. Mums nereikia ilgojo nuotolio raketų, kurias teikia mūsų Vakarų partneriai, kad galėtume pulti Maskvą ar bet kurią kitą Rusijos teritorijos dalį. Mums reikia „Taurus“, kad sunaikintume Rusijos karinę infrastruktūrą už fronto linijos Ukrainoje“, – pabrėžė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Anksčiau Ukrainos gynybos viceministras Ivanas Havriliukas sakė, kad Ukrainai gavus ilgojo nuotolio vokiškų raketų „Taurus“ situacija mūšio lauke radikaliai nepasikeis, tačiau gerokai išplės Ukrainos kariuomenės pajėgumus.
Metų pradžioje Vokietijos vyriausybė užsiminė, kad dar nėra pasirengusi suteikti Ukrainai šių ginklų.
G.Landsbergis su Švedijos premjeru ir užsienio reikalų ministru aptars regiono saugumą
06:57
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį lankysis Švedijoje, kur susitiks su šalies ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu bei kolega užsienio reikalų ministru Tobiasu Billstromu.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, G.Landsbergis trečiadienį taip pat susitiks su Švedijos parlamento tarpparlamentinių ryšių su Baltijos šalimis grupės nariais bei Švedijos gynybos ministru Palu Jonsonu.
Susitikimų metu ministras aptars regiono saugumo, paramos Ukrainai užtikrinimo, Europos Sąjungos plėtros bei Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo klausimus.
V.Zelenskis pažadėjo ryžtingą atsaką po to, kai per Rusijos smūgius žuvo 18 žmonių
06:55 Atnaujinta 07:49
Rusijos pajėgos antradienį raketomis apšaudė Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus ir per šiuos oro smūgius žuvo 18 žmonių, o daugiau kaip šimtas buvo sužeisti.
Į tai reaguodamas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo imtis griežtų atsakomųjų veiksmų.
Gelbėtojai antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive, esančiame netoli sienos su Rusija, traukė išgyvenusiuosius iš smilkstančių griuvėsių, nuo smūgių užsidegus ir apgriuvus keliems daugiabučiams namams, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
„Paprastas gyvenimas yra tai, ką Rusija laiko grėsme sau. Valstybė yra tipiškas teroristas“, – vakare kreipdamasis į tautą niūriai kalbėjo V.Zelenskis ir pridūrė, kad per išpuolius buvo sužeista 130 žmonių.
„Tegul Rusijoje žino, kad ukrainiečių charakteris ne toks, jog jie nežinotų, kaip į tai atsakyti, – teigė V.Zelenskis. – Rusijos karas neišvengiamai sugrįš namo, ten, iš kur šis blogis kilo ir kur jis turi būti numalšintas.“
Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas sakė, kad per naktinį antskrydį, per kurį taip pat buvo sužeista daugiau kaip 50 žmonių, žuvo aštuoni žmonės. Vėlų antradienio vakarą O.Synjehubovas pranešė apie naują smūgių seriją Charkive, per kurią buvo sužeisti keturi žmonės.
Išgirdusi pirmąjį sprogimą Oleksandra Terechovič išbėgo į savo namų koridorių, kad apsisaugotų. Pasak jos, antrasis sprogimas nugriaudėjo gretimame pastate, išdauždamas jos langus ir duris.
„Ašarų nebeliko. Mūsų šalis jau dvejus metus išgyvena tai, kas vyksta. Gyvename, jausdami siaubą viduje“, – sakė ji AFP.
Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko gyrė gelbėtojus, kurie, pasak jo, iš griuvėsių ištraukė 27 išgyvenusius žmones. Jis paskelbė dramatišką filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip darbininkai išlaisvina žmogų, kuris kelias valandas buvo įstrigęs šaltyje.
Rusijos pajėgos savo invazijos, pradėtos 2022 metų vasarį, pradžioje siekė perimti Charkivo – labiausiai per naktinius smūgius nukentėjusio miesto – kontrolę.
Ukrainiečių pajėgos nustūmė Maskvos kariuomenę, tačiau nuo to laiko ji nuolat apšaudo miestą.
„Tai tikrai baisu“
Savo kalboje V.Zelenskis teigė, kad Rusija per naktį surengtą antskrydį paleido beveik 40 raketų, siekdama pramušti Ukrainos oro gynybos sistemas. Nors didelę dalį jų numušė Ukrainos pajėgos, kitos raketos pataikė į 200 statinių, tarp kurių buvo 139 gyvenamieji pastatai.
AFP žurnalistai Kyjive girdėjo, kaip naktį virš sostinės aidėjo oro pavojaus sirenos, o po to pasigirdo keli garsūs sprogimai, gynybos sistemas nukreipus prieš puolimą iš oro.
Meras Vitalijus Klyčko sakė, kad per išpuolį Kyjive centriniuose rajonuose užsidegė pastatų ir automobilių, buvo sužeista 20 žmonių.
17-metė interjero dizaino studentė Daryna Bodenčuk sakė, kad prasidėjus oro atakoms buvo bendrabutyje Kyjive. Ji nurodė, kad smūgiai sudrebino pastatą ir išsprogdino rūsio duris, kur ji kartu su kitais slėpėsi.
„Tai tikrai baisu. Mūsų bendrabutyje taip pat buvo išdaužtas langas. Buvo labai triukšminga“, – pasakojo ji naujienų agentūrai AFP.
Netoli Kyjivo, raketų smūgiams apgadinus privačių namų ir ūkinių pastatų, buvo sužeisti keturi žmonės.
Toliau į pietus esančiame Pavlohrade, kaip pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatorius, vienas žmogus žuvo ir dar vienas buvo sužeistas.
Pietinio Chersono regiono, kuris, Kremliaus teigimu, priklauso Rusijai, gubernatorius pranešė, kad rusų kariai nužudė 70-metį vyrą, tačiau nepateikė jokių detalių.
Pasak JAV ambasadorės Ukrainoje Bridget Brink, išpuoliai rodo, kad Vašingtonas turėtų padvigubinti paramą.
„Dabar Ukrainai reikia nuolatinės mūsų paramos, kad galėtų apsisaugoti nuo šių žiaurių išpuolių prieš civilius gyventojus“, – sakė ji socialinėje žiniasklaidoje.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Maskvos išpuolius prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, sakydama, kad „Rusija yra kalta dėl karo nusikaltimų ir jai tenka visa atsakomybė už eskalaciją“.
Kremlius neigia, kad taikosi į civilius
Kremlius, atsakydamas į žurnalistų klausimus apie išpuolius, neigė, kad Rusijos pajėgos nusitaikė į civilinę infrastruktūrą, ir pažadėjo tęsti beveik dvejus metus trunkančią Maskvos invaziją.
„Mūsų kariuomenė nesikėsina į civilinius objektus ar gyvenamuosius kvartalus ir nesitaiko į civilius gyventojus, priešingai nei Kyjivo režimas“, – žurnalistams tvirtino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Tai buvo akivaizdi užuomina į padažnėjusias mirtinas dronų ir raketų atakas, dėl kurių Rusijos pajėgos kaltina Kyjivą ir kurios yra nukreiptos prieš miestus ir energetikos objektus netoli bendros sienos.
Maskvos paskirti pareigūnai Rusijos okupuotoje rytinėje Donecko srityje pranešė, kad per Ukrainos smūgius žuvo trys žmonės.
Analitikai: Rusijos kariai bando pasitraukti iš karo tranšėjose
06:31
Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertų teigimu, jie bando kompensuoti Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgius, siekdami išsivaduoti iš tranšėjinio karo.
Sausio 23 d. Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad Rusijos kariams reikia sugalvoti, kaip išeiti iš tranšėjinio karo, tačiau Rusijos kariai negali susitelkti tiek, kad galėtų pralaužti ukrainiečių linijas, nes Ukrainos kariai smūgiuoja į visas didesnes nei batalionas pajėgų koncentracijas.
Jis teigė, kad Ukrainos kariai telkia smūgius į Rusijos pajėgų koncentraciją net artimoje užnugario zonoje.
Karinis tinklaraštininkas taip pat pranešė, kad Ukrainos pajėgos bepiločiais lėktuvais taikosi į nedideles rusų grupes, kurias sudaro viena ar dvi pėstininkų kuopos ir 10 šarvuočių, neleisdamos rusų kariams net pasiekti priešakinių Ukrainos gynybos linijų.
Rusai skundėsi, kad kol kas vienintelis rusų karių sprendimas buvo pulti 10-20 pėstininkų, kuriuos „ekstremaliu“ atstumu už pėstininkų palaiko šarvuočiai.
Su Kremliumi susijęs karinis tinklaraštininkas atsakė pritardamas pirmajam tinklaraštininkui, teigė, kad dėl Ukrainos technologinės pažangos Rusijos pajėgoms sunku sutelkti kelias divizijas viename geografiniame rajone, kad Ukrainos pajėgos nepastebėtų tų pajėgų koncentracijos.
Karinis tinklaraštininkas pabrėžė, kad Rusijos kariai turi įgyti netiesioginės ugnies pranašumą prieš Ukrainos karius ir modernizuoti Rusijos vadovavimą ir valdymą, kad galėtų išeiti iš tranšėjinio karo. Jis pabrėžė, kad fronto linijoje esantys Rusijos kariai turi gebėti greitai bendrauti, kad būtų sumažintas laikas nuo taikinio aptikimo iki susišaudymo, ir kad šis pokytis įvyks tik tuo atveju, jei C2 procesuose bus padaryti reikšmingi pokyčiai.
Pastaruoju metu Rusijos tinklaraštininkų diskusijose įvardytos tranšėjinio karo ypatybės ir problemos kertasi su daugeliu sisteminių Rusijos kariuomenės problemų, dėl kurių tinklaraštininkai skundžiasi jau seniai.
Kaip pažymi analitikai, kol kas nėra jokių požymių, kad Rusijos karinė vadovybė būtų reikšmingai pagerinusi kurią nors iš šių įvardytų problemų operatyviniu lygmeniu, būtinu norint pralaužti pozicinį frontą vienoje ar keliose zonose.
Vis dėlto Rusijos pajėgos neseniai įrodė, kad net ir nepaisant šių sisteminių problemų, ypač prie Kupjansko Charkivo srityje ir Avdijivkos Donecko srityje, sugeba pasiekti nedidelių taktinių laimėjimų per intensyvias puolamąsias operacijas.
Be to, ataskaitoje teigiama, kad atsižvelgiant į raketų atakų prieš Ukrainą seriją, ISW toliau vertina, kad Rusija tikriausiai bando įsigyti daugiau balistinių raketų iš užsienio, įskaitant Iraną ir Šiaurės Korėją, nes tam tikromis aplinkybėmis balistinės raketos gali sėkmingiau pataikyti į Ukrainos taikinius.
V.Putinas žaidžia demokratijos korta: ar Rusijos rinkimai taps referendumu dėl karo?
06:18
Kremlius gali leisti, kad kandidatai į Rusijos prezidento postą pasisakytų prieš karą, siekdamas, kad kontroliuojami Rusijos prezidento Vladimiro Putino perrinkimo rezultatai būtų vertinami kaip „teigiamas referendumas“ dėl karo Ukrainoje, naujausioje ataskaitoje pažymėjo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Pasak jų, Kremlius gali leisti iškelti prieš karą nusistačiusio politiko Boriso Nadeždino kandidatūrą, siekdamas pervilioti opozicijos balsus ir sukurti „pasirinkimo regimybę, tačiau galiausiai užtikrinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino perrinkimą“ per kovo mėn. vyksiančius prezidento rinkimus.
Buvęs Rusijos parlamento narys B.Nadeždinas surinko daugiau kaip 100 000 parašų, tačiau dar nepasiekė Rusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) nustatytos parašų ribos, kad taptų kandidatu.
Duodamas interviu nepriklausomai Rusijos žiniasklaidos priemonei „Verstka“, B.Nadeždinas sakė, kad, jo nuomone, VRK turės jį įregistruoti kandidatu, nes, kaip teigiama, jis sulaukė didelio Rusijos rinkėjų palaikymo.
B.Nadeždino rinkimų kampanijos tinklalapyje aiškiai įvardijamos jo pozicijos: „taika“, o ne „militarizmas“, „pilietinė visuomenė“, o ne „Putino (valdžios) vertikalė“, „bendradarbiavimas su Europos šalimis“, o ne „Rusijos izoliacija“ ir kitos V.Putino politikai prieštaraujančios pažiūros.
B.Nadeždinas buvo artimas 2015 m. nužudyto Rusijos opozicijos veikėjo Boriso Nemcovo bendražygis. Vėliau jis ėmė glaudžiau bendradarbiauti su dabartine Kremliaus prezidento administracija, o po to viešai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą.
B.Nadeždinas anksčiau yra sakęs, kad remia Rusijos konstituciją ir laiko save „Rusijos patriotu“. Jis taip pat sakė, kad Krymo gyventojai nori prisijungti prie Rusijos. Paklaustas, ar grąžintų Rusijos neteisėtai okupuotas Ukrainos teritorijas, jis atsisakė tiesiogiai atsakyti.
V.Putinas siekia penktosios prezidento kadencijos 2024 m. kovo mėn. numatytuose rinkimuose.
2020 m. Rusija surengė suklastotą balsavimą, per kurį buvo patvirtintos konstitucijos pataisos, leidžiančios V.Putinui balotiruotis dar dviem prezidento kadencijoms po to, kai dabartinė baigsis 2024 m. Po šio balsavimo nuo 1999 m. valdžioje esantis V.Putinas faktiškai tapo diktatoriumi iki gyvos galvos.
