Daugiau svarbių naujienų iš Ukrainos:
- Ukraina darsyk smogė rusų naftos perdirbimo gamyklai: „Dabar atėjo Rusijos eilė“
- Rusijos aviacija iš klaidų nesimoko: virš Belgorodo srities vėl „pametė“ dvi aviacines bombas
- Europos žvalgyba sužinojo apie Kremliaus planus sužlugdyti pasaulinę sistemą
- Nutekinti laiškai atskleidė: Latvijos europarlamentarė du dešimtmečius teikia ataskaitas rusų žvalgybai
- „Financial Times“: nutekintas dokumentas atskleidžia, kad ES svarsto galimybę nutraukti finansavimą Vengrijai
- „The Times“: NATO turi pasirengti Rusijos raketų atakoms prieš taikinius visoje Europoje
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Pietų vadavietė: Rusija gaudo Chersono ribą kertančius ukrainiečius ir siunčia kariauti
17:12
Laikinai okupuotuose Ukrainos pietinėse teritorijose Rusijos pajėgos ieško partizanų, ruošiasi rinkimams ir vykdo slaptą mobilizaciją.
Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk nurodė, kad pastaroji vykdoma vyrų, kuriuos rusai gaudo įvažiuojančius ir išvažiuojančius iš Chersono srities Krymo link, sąskaita.
Ji nurodė, kad tam tikruose „taškuose“ – prie įvažiavimo/išvažiavimo iš Chersono srities į Krymą ir atvirkščiai – įrengti papildomi patikros punktai. Taip siekiama paskatinti pasportizacijos procesą, kuriam priešinasi laikinai okupuotų teritorijų gyventojai.
„Tai yra paslėptos mobilizacijos priemonės. Nes papildomų kontrolės priemonių metu identifikuojami šaukiamojo amžiaus vyrai, kurie taip pat registruojami ir iš karto perkeliami formuoti vadinamuosius teritorinės gynybos padalinius kiekvienoje gyvenvietėje. Iš ten vyrai iš tikrųjų perkeliami į okupantų dalinius kairiajame krante, kad papildytų jų gretas po nuostolių“, – nurodė N.Humeniuk.
Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas anksčiau sakė, jog Rusijos propaganda laikinai okupuotose teritorijose sutelkė dėmesį į visiško informacinio vakuumo sukūrimą gyventojams.
Pasak jo, tai reiškia, kad laikinai okupuotose teritorijose neturi būti siunčiama jokia „neteisinga“ žinia, kad nebūtų pakenkta kovo mėnesį Rusijoje numatytiems rinkimams.
Taip Rusija apribojo galimybę laisvai naudotis pasauliniu internetu, prieigą prie visų žinomų socialinių tinklų, televizijos ir radijo transliacijas.
Nyderlandai skyrė 122 mln. eurų karinei pagalbai Ukrainai
00:34
Pirmadienį Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren paskelbė, kad karinei pagalbai Ukrainai skiriama 122 mln. eurų. Apie tai praneša šalies vyriausybės spaudos tarnyba.
Ši suma bus paskirstyta įvairioms reikmėms. Didžioji dalis lėšų, t. y. 87 mln. eurų, bus skirta 155 mm artilerijos šaudmenims Ukrainai įsigyti.
25 mln. eurų bus pervesti į Tarptautinį fondą Ukrainai, kuriam vadovauja Jungtinė Karalystė. Šis fondas finansuoja karinės įrangos pirkimą tiesiogiai iš gamintojų. Be kita ko, kalbama apie oro gynybos sistemas, šaudmenis ir atsargines dalis.
Nyderlandai skirs dar 10 mln. eurų kibernetinei gynybai Ukrainoje stiprinti. Anksčiau šalis prisijungė prie vadinamosios ІТ koalicijos.
„Labai svarbu remti Ukrainą ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu. Ypač dabar svarbu parodyti, kad padedame Ukrainai“, – sakė Nyderlandų gynybos ministrė K.Ollongren.
FT: Vakarams reikia dvejų metų, kad pagamintų pakankamai amunicijos Ukrainai
23:11
Vakarų šalys patiria spaudimą didinti tiekimą Ukrainai tuo pat metu, kai didina savo gynybos arsenalus. Vakarams prireiks dvejų metų, kad pagamintų pakankamai sviedinių Ukrainos karių poreikiams.
Apie tai rašo laikraštis „Financial Times“. Pažymima, kad pagrindinė problema yra ta, jog Vakarų bendrovės neturi pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, kad patenkintų paklausą. Patyrę specialistai išeina į pensiją, o jaunąją kartą vis sunkiau pritraukti į gamybą.
Su darbuotojų trūkumu susiduria ne tik didelės gynybos bendrovės, bet ir jų tiekėjai. Pavyzdžiui, bendrovė CSG, gaminanti 155 mm šaudmenis NATO šalyse ir Ukrainoje naudojamoms haubicoms, nori paspartinti gamybą. Naujos įrangos joje laukiama jau beveik ketverius metus. Dabar įmonė dirba trimis pamainomis, naudodama turimą įrangą. Tačiau jei turėtų daugiau pajėgumų, gamybos apimtys galėtų būti tris kartus didesnės.
Be to, ginklų gamybai reikia įgūdžių. Daugelis procesų yra automatizuoti, tačiau kai kuriuos darbus vis tiek tenka atlikti rankomis.
„Vakarų šalys patiria spaudimą didinti tiekimą Ukrainai tuo pat metu, kai didina savo gynybos arsenalus. Ginklų gamintojai susiduria su pagrindine dilema: taikos metu, kai jiems reikia pastovaus užsakymų srauto, politikai turi mažai paskatų leisti pinigus ginklams. Tačiau nestabilumo laikais išlaidos gynybai didėja, todėl užsakymų būna labai daug, tačiau jie ilgai vėluoja, nes bendrovėms trūksta kvalifikuotų darbuotojų, kad užpildytų tiekimo grandinę“, – rašoma straipsnyje.
Straipsnio autorius pabrėžia, kad tokie vėlavimai ypač skaudžiai atsiliepia priešakinėse fronto linijose esantiems kariams. Vienas aukšto rango vadovas pažymėjo, kad Vakarų gynybos įrangos gamintojams prireiktų dvejų metų, kad pagamintų pakankamai amunicijos ir užtikrintų, jog Ukrainos kariai būtų aprūpinti taip pat gerai, kaip ir Rusijos kariai.
Ukrainoje verda kalbos apie V.Zalužno atleidimą
21:00
Pirmadienio pavakarę anoniminiai „Telegram“ kanalai, pavieniai Ukrainos politikai, o po to ir žiniasklaida ėmė skelbti apie tariamą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno atleidimą iš užimamų pareigų.
Kai kurių nepatvirtintų šaltinių teigimu, į jo vietą šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė karinės žvalgybos vadą Kyrylą Budanovą.
Vienas iš pravda.com.ua šaltinių teigė, kad V.Zalužnas buvo iškviestas ir jam pasiūlyta užimti kitas pareigas. Galbūt diplomatinėje tarnyboje. Kariuomenės vadas tokio pasiūlymo atsisakė.
Kiek vėliau oficialūs pareigūnai ėmė neigti šią informaciją. Paklaustas, ar prezidentas atleido V.Zalužną, prezidento atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas atsakė: „Tikrai ne. Prezidentas neatleido vyriausiojo vado“.
Apie jokį kariuomenės vado pakeitimą savo vakariniame videokreipimesi neužsiminė ir V.Zelenskis.
Gandus lakoniškai paneigė ir Ukrainos gynybos ministerija, „Telegram“ platformoje paskelbusi tokio turinio žinutę: „Gerbiami žurnalistai, norėtume jums visiems atsakyti iš karto: Ne, tai netiesa“.
Tailandas į Rusiją gali deportuoti rusų roko grupę, kritikavusią karą Ukrainoje
20:44
Maskvos karą Ukrainoje kritikuojančiai roko grupei, kurios nariai praėjusią savaitę buvo areštuoti Tailande, gali grėsti deportacija į Rusiją, pirmadienį pareiškė žmogaus teisių gynėjai.
Penki iš septynių progresyvaus roko grupės „Bi-2“ muzikantų keliavo naudodamiesi rusiškais pasais, naujienų agentūrai AP sakė policijos leitenantas Pakpoomas Rojanawipakas.
Pranešama, kad mažiausiai keturi grupės nariai yra Izraelio piliečiai, įskaitant du jos įkūrėjus Aleksandrą „Šurą“ Umaną ir Jegorą „Liovą“ Bortniką. Pastarasis yra ir Australijos pilietis.
Rusija žinoma dėl savo griežto susidorojimo su karą kritikuojančiais kultūros bendruomenės nariais, net ir veikiančiais užsienyje. Anksčiau Kremlius yra konkrečiai paminėjęs A.Umaną ir J.Bortniką, atkreipdamas dėmesį į tai, kad jie nepalaikė rusų karinių veiksmų Ukrainoje.
Grupės nariai, kurie, kaip įtariama, neturėjo tinkamų darbo dokumentų, buvo suimti ketvirtadienį po koncerto pietinėje kurortinėje saloje Pukete.
Savo oficialiame socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje jie teigė, kad visi jų „koncertai rengiami laikantis vietos įstatymų ir praktikos“.
Anot žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) atstovo Sunai Phasuko ir Izraelio spaudos pranešimų, sumokėję po 3 tūkst. batų (apie 78 eurų) baudas, jie buvo sulaikyti imigracijos policijos, kuri juos išsiuntė į imigrantų sulaikymo centrą sostinėje Bankoke.
Į užsienį pasitraukęs Rusijos opozicijos politikas ir grupės „Bi-2“ draugas Dmitrijus Gudkovas rusiškai Australijos radijo stoties SBS redakcijai sakė, kad, jo manymu, Maskva daro spaudimą Tailandui, kad grupės nariai būtų deportuoti į Rusiją.
Jam antrino ir S.Phasukas, kuris patvirtino, kad visi septyni suimti muzikantai pirmadienį vis dar laikomi Bankoko kalėjime.
„Disidentinės roko grupės „Bi-2“ nariams gali grėsti griežtas persekiojimas ir kiti rimti pavojai Rusijos valdžios rankose, – AP teigė S.Phasukas. – Bankokas jokiomis aplinkybėmis neturėtų jų perduoti Maskvai, nes tai akivaizdžiai pažeistų tiek tarptautinius, tiek Tailando įstatymus.“
Tailando imigracijos policija kol kas nepateikė jokių komentarų.
Grupės „Iamthemorning“ narė Marjana Siomkina socialiniame tinkle „X“ parašė, kad jos kolega Glebas Koliadinas buvo vienas iš septynių suimtųjų. M.Semkina, Rusijoje gimusi dainininkė ir dainų autorė, gyvenanti Jungtinėje Karalystėje, sakė, kad G.Koliadinas, dabar gyvenantis JK, grupėje „Bi-2“ grojo klavišiniais.
Savo pranešime ji apibūdino „Bi-2“ kaip „kurį laiką buvusią nepatogią Rusijos valdžiai, nes jie yra labai didelė grupė, akivaizdžiai nusiteikusi prieš karą ir (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną, todėl prieš kurį laiką išvyko iš šalies, kaip ir Glebas“.
Ukraina teigia besidžiaugianti konstruktyviomis derybomis su Vengrija
18:34
Ukrainos užsienio reikalų ministras pirmadienį padėkojo Vengrijai už konstruktyvias derybas, likus kelioms dienoms iki Europos Sąjungos viršūnių susitikimo, kuriame, tikimasi, vengrų lyderis Viktoras Orbanas atšauks veto milijardinei paramai Kyjivui.
Dmytro Kuleba per susitikimą su Vengrijos kolega Peteriu Szijjarto Ukrainos pasienio mieste Užhorode sakė, kad jų derybos buvo „atviros, nuoširdžios ir konstruktyvios“.
Anksčiau pirmadienį Vengrija sakė Europos Sąjungai pasiūliusi kompromisą dėl milijardinės pagalbos Ukrainai.
Kaimynių Vengrijos ir Ukrainos santykiai pastaruosius kelerius metus yra įtempti, o dar labiau juos pablogino vengrų premjero V. Orbano sprendimas gruodžio mėnesį vetuoti 50 mlrd. eurų ES pagalbos Kyjivui.
P. Szijjarto Ukrainoje nesilankė nuo pat Rusijos invazijos į šią šalį pradžios 2022 metų vasarį, tačiau šiuo laikotarpiu kelis kartus buvo nuvykęs į Maskvą.
V. Orbanas yra vienintelis ES lyderis, po Rusijos invazijos į Ukrainą palaikantis artimus ryšius su Kremliumi.
Pietų vadavietė: Rusija gaudo Chersono ribą kertančius ukrainiečius ir siunčia kariauti
17:12
Laikinai okupuotuose Ukrainos pietinėse teritorijose Rusijos pajėgos ieško partizanų, ruošiasi rinkimams ir vykdo slaptą mobilizaciją.
Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk nurodė, kad pastaroji vykdoma vyrų, kuriuos rusai gaudo įvažiuojančius ir išvažiuojančius iš Chersono srities Krymo link, sąskaita.
Ji nurodė, kad tam tikruose „taškuose“ – prie įvažiavimo/išvažiavimo iš Chersono srities į Krymą ir atvirkščiai – įrengti papildomi patikros punktai. Taip siekiama paskatinti pasportizacijos procesą, kuriam priešinasi laikinai okupuotų teritorijų gyventojai.
„Tai yra paslėptos mobilizacijos priemonės. Nes papildomų kontrolės priemonių metu identifikuojami šaukiamojo amžiaus vyrai, kurie taip pat registruojami ir iš karto perkeliami formuoti vadinamuosius teritorinės gynybos padalinius kiekvienoje gyvenvietėje. Iš ten vyrai iš tikrųjų perkeliami į okupantų dalinius kairiajame krante, kad papildytų jų gretas po nuostolių“, – nurodė N.Humeniuk.
Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas anksčiau sakė, jog Rusijos propaganda laikinai okupuotose teritorijose sutelkė dėmesį į visiško informacinio vakuumo sukūrimą gyventojams.
Pasak jo, tai reiškia, kad laikinai okupuotose teritorijose neturi būti siunčiama jokia „neteisinga“ žinia, kad nebūtų pakenkta kovo mėnesį Rusijoje numatytiems rinkimams.
Taip Rusija apribojo galimybę laisvai naudotis pasauliniu internetu, prieigą prie visų žinomų socialinių tinklų, televizijos ir radijo transliacijas.
Vengrijos valiuta smunka žemyn po ES planų nubausti šios šalies ekonomiką
17:05
Vengrija Europos Sąjungos (ES) planus nubausti Budapeštą, vetuojantį pagalbos paketą Ukrainai, pavadino šantažu, o šios šalies valiutos kursas smuko žemyn.
Vengrijos valiuta pirmadienį nukrito 0,7 proc. iki 389 forintų už eurą po to, kai laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad ES pareigūnai parengė strategiją, kaip „pakenkti darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui“, jei Budapeštas atsisakys atšaukti veto dėl pagalbos paketo Kyjivui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainiečių karininkas – atvirai apie mobilizaciją: „Žmonių gaudymas gatvėje nėra įstatymo pažeidimas“
15:29
Ukrainiečiai vyrai, gavę šaukimą į mobilizaciją, nuoširdžiai tiki plačiai paplitusiomis siaubo istorijomis apie siuntimą tiesiai į frontą. Valstybė nevykdo jokių informacinių kampanijų prieš tokias baimes. Tai ir yra mobilizacijos problema, sakė viename iš mobilizacijos punktų dirbantis ukrainiečių karininkas.
Apie Ukrainos mobilizacijos problemas estų leidinys „Postimees“ atvirai kalbėjosi su 52 metų Ukrainos šturmo brigados kuopos vadu, kuris buvo laikinai paskirtas į mobilizacijos punktą Vakarų Ukrainoje.
Dėl savo atvirų atsakymų karininkas paprašė neskelbti jo vardo ir pavardės, tačiau jo tapatybė „Postimees“ žinoma.
„Manau, kad juos labiau gąsdina nežinojimas. Jie nesupranta, kaip viskas veikia. Absoliuti dauguma vyrų, atvežtų į mobilizacijos punktą, yra nuoširdžiai įsitikinę, kad kitą dieną jie jau sėdės koviniame dalinyje ir bus „nulinėje vietoje“ (taip kariškiai vadina fronto liniją)“, – sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Mnistras: Chmelnyckio atominė elektrinė bus galingiausia Europoje
15:24
Dar keturių blokų statyba Chmelnyckio atominėje elektrinėje bus pradėta 2024 m. Po rekonstrukcijos elektrinė taps galingesnė už Zaporižios elektrinę, kurią šiuo metu yra laikinai okupavusios Rusijos pajėgos, nacionalinio teletilto eteryje nurodė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenko.
„Su galia, kurią galės gaminti šeši Chmelnyckio AE reaktoriai, ji bus didžiausia Europoje ir net galingesnė už Zaporižios AE“, – pažymėjo jis.
Energetikos ministerija priminė, kad Chemlnyckio 3-iojo ir 4-ojo blokų statyba buvo planuojama jau seniai, o 3-iojo bloko parengtis šiuo metu yra gana aukšta.
„Vertiname tai kaip mechanizmą, skirtą kompensuoti užimtos Zaporižios AE pajėgumus. Suprantame, kad šią elektrinę tikrai grąžinsime, tai laiko klausimas. Kitas klausimas – kokios būklės ją grąžinsime ir ar galėsime iš karto pradėti eksploatuoti“, – kalbėjo ministras.
H.Haluščenko nurodė, kad naudojama amerikiečių technologija dar niekada anksčiau nebuvo pasitelkta nei Ukrainoje, nei Europoje. Tai, anot jo, amerikietiško tipo reaktorius ir labai galinga technologija, kuri visų pirma numato naują požiūrį į saugą, pavyzdžiui, jei nutrūkus elektros energijos tiekimui reaktorius yra priverstas persijungti į atsarginį maitinimą, o dyzelinis generatorius taip pat yra sugadintas, tai net ir tokiu atveju elektrinė galėtų veikti 72 valandas be jokios avarijos pavojaus.
Pasak ministro, naujų reaktorių statyba užtruks, o Chmelnyckio trečiasis blokas galėtų būti paleistas maždaug per 2,5 metų.
Partizanai atskleidė, kokias gynybos sistemas Rusija sutelkė laikinai okupuotame Kryme
15:04
Ukrainiečių ir Krymo totorių partizaninis judėjimas „Atesh" atliko stebėjimą laikina okupuoto Sevastopolio įlankose ir užfiksavo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos Ukrainos gynybos pajėgų smūgiams iš oro ir jūros atremti naudoja BM-21 „Grad“ ir TOR SAM gynybos sistemas.
„Mūsų duomenimis, jie bando naudoti „Grad“, daugiausia siekdami sunaikinti jūrinius bepiločius dronus, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudoja Rusijos Juodosios jūros laivyno laivams naikinti“, – sakoma partizanų pranešime susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
„Atesh" taip pat priminė, kad anksčiau jie pastebėjo didelį desantinį laivą netoli Grafskajos prieplaukos ir periodiškai stebėjo laivų judėjimą įlankose bei patruliuojančių pakrančių apsaugos katerių išplaukimą.
„Aktyviai stebime ir toliau perduodame surinktą informaciją Generaliniam štabui, kad okupantai būtų greitai ir visiškai išstumti iš Juodosios jūros ir Krymo“, – pabrėžė partizanai.
Anksčiau partizanai nurodė, kad į Sevastopolį atplaukė didelis desantinis laivas. Atplaukęs jis buvo apverstas ir uždengtas maskuojamąja medžiaga. Spėjama, kad netrukus jis pradės vykdyti kovinę tarnybą.
Negana to, laikinai okupuotame Kryme nustatytas viešbutis, kuris, tikėtina, taps Rusijos bepiločių orlaivių operatorių treniruočių poligonu.
Rusijos pareigūnai įregistravo V.Putino kandidatūrą kovo rinkimuose
14:52
Rusijos rinkimų komisija pirmadienį oficialiai įregistravo prezidentą Vladimirą Putiną kandidatu kovą įvyksiančiuose šalies vadovo rinkimuose.
Beveik neabejojama, kad 71 metų V.Putinas per rinkimus kovo 15–17 dienomis užsitikrins dar vieną šešerių metų kadenciją.
Jis dalyvaus kaip nepriklausomas kandidatas, bet griežtai kontroliuoja Rusijos politinę sistemą, kurią suformavo per 24 savo valdymo metus. Tie jo kritikai, kurie galėtų mesti jam iššūkį, yra arba kalinami, arba pasitraukę į užsienį, o dauguma nepriklausomos žiniasklaidos priemonių yra uždraustos, todėl V.Putino perrinkimas atrodo beveik garantuotas.
2018 metais V.Putinas taip pat dalyvavo rinkimuose kaip nepriklausomas kandidatas, o 2012-aisiais jo kandidatūrą iškėlė partija „Vieningoji Rusija“. Apklausos rodo, kad pritarimas jo darbui yra maždaug 80 proc., tad jis yra daug populiaresnis už „Vieningąją Rusiją“, daugelio laikomą Kremliaus kontroliuojamos valstybės biurokratijos aparato dalimi, o ne politine jėga.
Centrinė rinkimų komisija V.Putinui dalyvauti rinkimuose formaliai leido peržiūrėjusi 315 tūkst. parašų, kuriuos jo kampanija surinko visuose 89 Rusijos regionuose. Pagal Rusijos rinkimų įstatymą nepriklausomi kandidatai turi pateikti mažiausiai 300 tūkst. surinktų parašų, kad jų vardas būtų įrašytas balsalapiuose.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis apie Rusijos puolimą Avdijivkoje: iš jų karių kūnų ten pastatytos tvoros
14:47
Rusija be gailesčio šimtais siunčia savo karius vykdyti taip vadinamų „mėsos atakų“ Avdijivkoje, Donecko srityje, kurią bando užimti nuo praėjusių metų spalį atnaujinto puolimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu metu Vokietijos televizijos kanalui ARD pareiškė, kad ten iš žuvusių Rusijos karių kūnų pastatytos ištisos tvoros.
Jis pabrėžė, kad nuo pat pirmųjų karo metų Rusija nesinaudoja matematika ir neskaičiuoja savo žmonių, nes karinei vadovybei nėra svarbu, kiek karių žūva kovose.
„Jie elgiasi su žmonėmis kaip su mėsa. Jiems nerūpi, ar žus milijonas, du, trys žmonės. Dabar turime, pavyzdžiui, Avdijivką: jūs tiesiog neįsivaizduojate. Ten yra tvoros, pastatytos iš jų žmonių. Jie jas sukūrė. Žmonės tiesiog guli vienas ant kito mūšio lauke. Tų kūnų jie jų net neišveža“, – kalbėjo šalies vadovas.
Gruodžio pradžioje Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, Nacionalinės gvardijos atsargos majoras Oleksijus Hetmanas teigė, kad Avdijivkos sektoriuje priešai patyrė 25 proc. daugiau nuostolių nei per Bachmuto puolimą.
Metų pabaigoje Rusijos kariai užėmė pramoninį rajoną Avdijivkos pietryčiuose, netoli Donecko aplinkkelio, o pastarosiomis savaitėmis pirmą kartą užėmė gyvenamąjį miesto rajoną.
Pasak vokiečių leidinio „Bild“ eksperto Juliano Ropke's, šis rajonas yra į vakarus nuo pramoninės zonos ir jame stovi privatūs namai. Rusai iš ten bando veržtis į šiaurę, link Chimiko rajono su daugiabučiais, tačiau kol kas Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugeba šias atakas atremti.
Eksperto nuomone, rusų užimta teritorija Avdijivkoje sudaro 10 proc. viso miesto ploto.
J.Ropke pažymėjo, kad į rytus nuo Avdijivkos esančioje Donecko filtravimo stoties teritorijoje, kurią vis dar kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, susiformavo „iškyšulys“.
„Rusai jo negali užimti, nes jis gerai ginamas. Ukrainos kariai sunaikina bet kokią rusų techniką, kuri bando ten pulti“, – rašoma „Bild“ analizėje.
Žurnalistas priminė, kad rusai iš pradžių planavo apsupti Avdijivką iš vakarų, verždamiesi į Stepovę ir Pivnišnę, tačiau kol kas šie bandymai žlugo, o rusų kariai patyrė didelių nuostolių.
„Nepaisant dalinio priešo veržimosi į priekį, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms šiame mūšyje pavyko sunaikinti šimtus priešo transporto priemonių ir tūkstančius karių“, – daro išvadą analitikas.
Avdijivkos sektoriuje Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją parą atrėmė 21 priešo ataką prie Očeretynės, Novobachmutivkos, Stepovės, Avdijivkos ir dar 5 atakas prie Pervomajskės ir Nevelsko Donecko srityje.
Teigiama, kad pajėgų santykis Avdijivkos fronto linijoje dabar yra 1:20. Nepaisant didžiulės persvaros, Rusijos okupacinės pajėgos patiria rekordinius nuostolius.
Pasak buvusio bataliono „Aidar“ kuopos vado Jevheno Dykio, Avdijivkos rajone trūksta sviedinių, todėl išsilaikyti be artilerijos labai sunku. Dėl to rusai pavojingai žengia į priekį.
Jis nurodė, kad kelias, einantis per Orlivką, yra pažeidžiamas taškas, ir jei rusai jį pralauš, „vienintelė protinga išeitis – atitraukti įgulą“.
Nufilmavo, kaip atrodo V.Putino rezidencija Rusijos šiaurėje
14:15
Tyrimų centras „Dosjė“ paskelbė vaizdo įrašą iš Vladimiro Putino rezidencijos Karelijoje prie Ladogos ežero.
Filmuotoje medžiagoje matyti trys modernaus stiliaus namai, dvi sraigtasparnių nusileidimo aikštelės, kelios jachtų prieplaukos, upėtakių ūkis ir ferma, kurioje auginamos karvės „marmurinei“ jautienai gaminti, taip pat krioklys, kuris buvo aptvertas nuo pašalinių asmenų. Priešais jį įrengta speciali pavėsinė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba įvardijo, kiek tūkstančių tankų rusai neteko nuo karo pradžios
13:20
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija teigia, kad Rusija mūšio lauke prarado mažiausiai 2600 tankų.
Didžiosios Britanijos žvalgyba sausumos pajėgų technikos nuostolius pradėjo skaičiuoti 2022 m. vasario 24 d. Be tankų, Rusijos pusė taip pat neteko ne mažiau kaip 4900 šarvuočių.
Žvalgyba pastebi, kad 2023 m. Rusija neteko 40 proc. mažiau šarvuočių nei 2022 m. Analitikai šį sumažėjimą sieja su užsitęsusiu buvimu gynyboje.
Nuostolių didėjimas vėl prasidėjo 2023 m. spalį, kai Rusijos daliniai perėjo į puolimą. Kartu žvalgyba įvertino Rusijos pajėgumus per mėnesį pagaminti maždaug 100 tankų, o tai, jų manymu, leis rusams išlaikyti puolimo tempą.
G.Landsbergis: prieš du mėnesius dar niekas nekalbėjo apie karą prieš NATO, o kas toliau?
12:58
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, duodamas interviu naujienų agentūros „RBC-Ukraine“ žurnalistui, kalbėjo apie tai, kaip Vakarai galėtų labiau padėti Ukrainai, kodėl Europa kalba apie tiesioginės Rusijos agresijos galimybę bei apie naująjį Šaltąjį karą.
Lietuvos užsienio reikalų ministras dažnai prieštarauja Vakaruose įprastai vartojamai formuluotei Ukrainos atžvilgiu – jis ragina padėti ne „tiek, kiek reikia“, o „iki pergalės, kad ir kiek tai kainuotų“.
„Manau, kad labai ciniška, jog kai kurie Vakarų ekspertai kalba apie tai, ar ukrainiečiams pavyko, ar ne. Aš kiekvieną kartą sakau: žiūrėkite, dabar nereikia diskutuoti apie Ukrainą. Jūs padarėte viską, ką galėjote, su tuo, ką mes jums davėme. Vienintelis klausimas – ar galėjome jums duoti daugiau? – retoriškai klausia G.Landsbergis ir pridūrė: – Žinoma, Vakarai galėjo duoti Ukrainai daugiau“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina teigia siekianti įsitvirtinti Rusijos okupuotame rytiniame Dniepro upės krante
12:56
Ukraina pirmadienį pranešė, kad jos kariai, nepaisydami įnirtingo rusų pajėgų pasipriešinimo, bando dar labiau įsitvirtinti Rusijos okupuotame rytiniame Dnipro upės krante.
Nuo lapkričio ukrainiečiams pavyko išsilaikyti rytiniame upės krante pietinėje Chersono srityje, tačiau nuo to laiko jų pajėgos nepadarė didelės pažangos.
Ukraina „tęs priemones, kuriomis siekiama išplėsti savo placdarmą“ rytiniame Dnipro krante, sakoma kariuomenės pranešime.
„Nepaisant didelių nuostolių, priešas ir toliau bando išstumti mūsų dalinius iš jų pozicijų“, – priduriama jame.
Maskva ir Kyjivas 2022 metų lapkritį, kai Rusijos pajėgos pasitraukė iš vakarinio upės kranto, įsitvirtino priešingose didelės upės pusėse. Pernai lapkritį paskelbta, kad ukrainiečių pajėgos įsitvirtino rytiniame Dnipro krante.
Atstumti Rusiją nuo upės krantų buvo Kyjivo, kuris stengėsi apsaugoti Chersoną nuo Rusijos apšaudymo, prioritetas.
Ukrainos oro pajėgos pirmadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį visoje šalyje, įskaitant vakarines sritis, sunaikino visus aštuonis rusų paleistus dronus.
Per praėjusią dieną Rusija iš viso 86 kartus apšaudė Ukrainos kariuomenės pozicijas ir civilių teritorijas bei surengė mažiausiai septynis raketų smūgius, pranešė Ukrainos kariuomenė.
Rusijos aviacija iš klaidų nesimoko: virš Belgorodo srities vėl „pametė“ dvi aviacines bombas
12:37
Per vieną dieną Belgorodo srityje rastos dvi didelės sprogstamosios galios bombos FAB-250, kurias atsitiktinai numetė Rusijos gynybos ministerijos lėktuvai, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė kanalas „Astra“, kurį cituoja leidinys „Moscow Times“.
Teigiama, kad viena iš jų nukrito Postnikovo ūkyje Korochansko rajone. Tuo tarpu antroji rasta Belgorodo srities Streleckojės kaime.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina darsyk smogė rusų naftos perdirbimo gamyklai: „Dabar atėjo Rusijos eilė“
11:59
Ukrainos pajėgos tęsia smūgių kampaniją prieš naftos ir dujų pramonės objektus Rusijos teritorijoje.
Pasak socialinių tinklų ir naujienų svetainės „Moscow Times“, pirmadienio rytą lėktuvo tipo dronas nukrito ant „Slavneft-JANOS“ naftos perdirbimo gamyklos Jaroslavlyje.
Teigiama, kad orlaivis buvo rastas netoli hidrokrakingo įrenginio. Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra. Į įvykio vietą išvyko išminavimo grupė.
Incidentas įvyko 6.39 val. Dronui nukritus kilo gaisras, rašo susirašinėjimo platformos kanalas "Shot“. Nurodoma, kad darbininkai gaisrą užgesino savo jėgomis. Tuo tarpu specialistai tikrino droną, ar jame nėra sprogmenų.
Naujienų svetainė „Vesti. Jaroslavlis“ pranešė, kad gamykla buvo aptverta, netoliese budi greitosios pagalbos ir kelių policijos automobiliai.
Vietos gyventojai ir įmonės darbuotojas kanalui „Astra“ teigė, kad darbuotojai laikinai išleisti namo.
Bepilotis atakos orlaivis į Jaroslavlio sritį įskrido pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios. Rusijos gynybos ministerija ir vietos valdžia situacijos nekomentavo.
Šis išpuolis prieš Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą šią savaitę jau antras. Sausio 25 d. dronas smogė „Rosneft“ Tuapsės naftos perdirbimo gamyklai. To pasekoje kilo gaisras ir sudegė vakuuminis įrenginys. Dėl to įmonė buvo paralyžiuota.
Naujienų agentūros „Reuters“ šaltinių duomenimis, greitai atkurti gamybos nepavyks: spėjama, kad remontas truks iki vasario pabaigos – kovo pradžios.
Tuapsės naftos perdirbimo gamykla ir „Slavneft-JaNOS“ yra tarp dešimties didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kurių perdirbimo apimtys atitinkamai siekia 12 mln. ir 15 mln. tonų naftos per metus.
Jei atakos ir toliau bus vykdomos tokiu intensyvumu, „nepatogumas gali virsti problema“, – pažymėjo „Carnegie Endowment for International Peace“ fondo kviestinis mokslinis bendradarbis Sergejus Vakulenko.
Jis taip pat nurodė, kad naftos perdirbimo gamyklos „yra svarbios ekonomikai ir karui vesti – automobiliai ir sunkvežimiai, traktoriai ir kombainai, tankai ir laivai, civiliniai ir kariniai orlaiviai turi būti varomi benzinu, dyzelinu ir parafinu, o ne žalia nafta“.
Pasak S.Vakulenko, dėl sankcijų per išpuolius sugadintos įrangos remontas pareikalaus daug daugiau laiko ir pastangų, o tai gali pakenkti Rusijos gebėjimui aprūpinti kariuomenę ir svarbiausias pramonės šakas.
„Rusija bandė pasiekti kažką panašaus atakuodama Ukrainos energetikos sektorių 2022-2023 m. žiemą. Taikinys buvo pažeidžiami Ukrainos elektrinių transformatoriai, tikintis, kad Ukraina nesugebės jų pakankamai greitai suremontuoti ir pakeisti. <...> Dabar atėjo Rusijos eilė tapti panašių atakų taikiniu“, – teigė ekspertas.
Karybos ekspertas: Ukraina nepalieka progos Rusijai įsitvirtinti
11:36
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ sekmadienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje nurodė, kad fronte toliau vyksta intensyvūs ir sekinantys mūšiai.
„Rusijos pajėgos turi nedidelių taktinių pasiekimų Kupjansko kryptyje. Tačiau ukrainiečiai labai stipriai kontratakuoja, ir rusai niekaip negali išplėtoti savo pasiekimų, dažniausiai jie net nepajėgia įsitvirtinti – Ukrainos pajėgos palieka poziciją, o agresorius negali jos užimti dėl ukrainiečių pirmojo asmens bepiločių atakų (kurių skaičius vis didėja) ir artilerijos ugnies (kuri nėra tokia intensyvi kaip anksčiau)“, – rašė ekspertas.
Jo teigimu, kai kuriose vietovėse labiau į pietus kovas šiek tiek lėtina oro sąlygos, vietomis kariai tiesiogine prasme murkdosi purve.
„Orai riboja ir aviacijos veikimą, atimdami iš rusų vieną iš jų pranašumų“, – pažymėjo E.Papečkys.
Karybos žinovas atkreipė dėmesį, kad tokios sąlygos lemia tai, kad Rusija išnaudoja kitą savo pranašumą – artilerijos ugnį. Anot jo, rusai šaudo į ukrainiečius viskuo, net ir kovai su povandeniniais laivais skirtais bombosvaidžiais, sumontuotais ant šarvuotos technikos.
„Tai tokia mini salvinė raketinė sistema, šaudanti labai nedideliu atstumu, tačiau apiberianti ukrainiečių pozicijas dideliu skaičiumi sprogstamų užtaisų“, – paaiškino jis.
E.Papečkio nuomone „normaliame“ konvenciniame kare (pvz. su NATO), tokias savadarbes sistemas turėtų išmušti turimais ginklais, kurių šiuo metu ukrainiečiams itin trūksta.
Jis taip pat pažymėjo, kad paskutiniu metu Rusijos pajėgos apšaudo Ukrainą itin mažais kiekiais bepiločių orlaivių ir raketų. Ekspertas nurodė, kad sekmadienio naktį Rusija sudavė smūgį Ukrainai vos su 8 bepiločiais ir 5 raketomis.
„Ta – geras ženklas, rodantis kad jų atsargos nėra didelės, ir kad raketų iš korėjiečių gavo nedaug. Truputį stebina, kad su tiek nedaug priemonių pajėgė prasilaužti pro oro gynybą ir kliudyti keletą taikinių. Ar apsilpo ukrainiečių oro gynyba, ar nusitaikė ten, kur ji silpnesnė, ar naudoja naują, efektyvesnę taktiką? O gal ir viena ir kita.“
Gera žinia, kad iš Graikijos Ukraina turėtų gauti sovietinio tipo ginkluotės, tarp jų ir nemažai oro gynybos sistemų, pridūrė E.Papečkys.
Reziumuodamas jis įvertino, kad toliau padėtis išliks tokia pati. Rusai ir toliau išlaikys spaudimą ukrainiečiams ir lieka tikėtis, kad jie ir toliau išlaikys esamą padėtį be didesnių teritorinių praradimų.
Europos žvalgyba sužinojo apie Kremliaus planus sužlugdyti pasaulinę sistemą
11:23
2022 ir 2023 m. Rusijos valdžios institucijos surengė susitikimus, kuriuose aptarė, kaip susilpninti dolerio, kaip pasaulio rezervinės valiutos, įtaką. Apie tai rašo laikraštis „The Washington Post“, kuriam į rankas pateko Europos žvalgybos gauti Rusijos saugumo tarybos dokumentai.
Viename iš dokumentų teigiama, kad galutinis Kremliaus tikslas buvo sugriauti po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusią pasaulinę finansų sistemą ir jos suteikiamą galią Jungtinėms Valstijoms.
„Vienas svarbiausių uždavinių – sukurti naują pasaulio tvarką. Vakarų šalys, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, bandė primesti savo struktūrą, pagrįstą jų dominavimu“, – sakoma 2023 m. balandžio 3 d. datuotame dokumente.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nutekinti laiškai atskleidė: Latvijos europarlamentarė du dešimtmečius teikia ataskaitas rusų žvalgybai
10:36
Latvių tiriamosios žurnalistikos svetainės „Re:Baltica“ žurnalistai gavo dokumentus, įrodančius, kad Latvijos Europos Parlamento narė Tatjana Ždanoka nuo 2004 m. teikė ataskaitas apie savo veiklą Rusijos federalinei saugumo tarnybai. Tačiau moteris neigė savo bendradarbiavimą su Rusijos žvalgyba.
Išsamiame tyrime teigiama, kad susirašinėdama elektroniniu paštu T.Ždanoka bendravo ir organizavo susitikimus su Rusijos piliečiu Dmitrijumi Gladėjumi, kuris dirbo Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje, geriau žinomoje kaip FSB.
Pastaraisiais dešimtmečiais oficialus D.Gladėjaus vaidmuo buvo atstovauti Rusijai rinkimų stebėjimo organizacijose, įsitraukti į probleminių rinkimų procesus, kuriuose kitos tarptautinės organizacijos įžvelgė problemų.
Pasak analitikų, ant T.Ždanokos įtarimų šešėlis dėl bendradarbiavimo su Kremliumi krenta jau nuo Latvijos nepriklausomybės atgavimo, tačiau iki šiol nebuvo aiškių įrodymų, kad jos veikla būtų koordinuojama su Rusijos žvalgyba.
Plačiau skaitykite ČIA.
NATO vadovas: Kinija stebi JAV dramą dėl Ukrainos apginklavimo
10:34
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sekmadienį, pradėdamas vizitą Vašingtone, kurio tikslas – paveikti Kongresą, kad šis patvirtintų tolesnę pagalbą Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, teigė, kad JAV karinis finansavimas Ukrainai yra svarbus atgrasymo signalas Kinijai.
Rusijos nvazijai į Ukrainą tęsiantis jau beveik dvejus metus, daugelis respublikonų įstatymų leidėjų nenori toliau remti Kyjivo, kuriam buvo skirta milijardinė JAV parama, sakydami, kad kovose su rusų pajėgomis nebuvo padaryta akivaizdžios pažangos.
JAV prezidentas Joe Bidenas prašo Kongreso patvirtinti 61 mlrd. dolerių (56,1 mlrd. eurų) naują karinės pagalbos paketą Ukrainai. Tačiau derybos įstrigo dėl respublikonų įstatymų leidėjų reikalavimo vykdyti plataus masto imigracijos reformas mainais į tai, kad būtų patvirtinta daugiau lėšų Ukrainai.
NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas šią savaitę Vašingtone ketina pasisakyti už tolesnę pagalbą Ukrainai.
„Svarbu, kad Ukraina gautų nuolatinę paramą, nes turime suprasti, kad Pekinas tai atidžiai stebi“, – amerikiečių televizijai „Fox News“ sakė J.Stoltenbergas.
Pasak analitikų, Kinija, kuri reiškia pretenzijas į savarankiškai valdomą Taivano salą ir žada vieną dieną jį susigrąžinti, prireikus – jėga, stebi, ar kažkada stipri Vakarų parama Ukrainai nemažėja.
Šie analitikai įspėja, kad jei JAV ir jos sąjungininkės paliktų Ukrainą, Kinija gali būti linkusi imtis karinių veiksmų ir perimti Taivano kontrolę.
„Taigi, jei V.Putinas Ukrainoje pasieks, ko nori, taps pažeidžiamesnė ne tik Europa, bet ir mes visi, taip pat ir Jungtinės Valstijos“, – pridūrė J.Stoltenbergas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija tvirtina užėmusi kaimą prie Kupjansko, ukrainiečiai tai neigia
10:31
Rusijos kariniai tinklaraštininkai internete pradėjo skleisti informaciją apie tariamą Tabajivkos gyvenvietės Kupjansko rajone užėmimą. Tačiau rusų gyrimasis apie miesto užėmimą neatitinka tikrovės, o kovos ten tęsiasi, ukrainiečių televizijos kanalui „Espresso“ pareiškė Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų vadavietės viešųjų ryšių tarnybos vadovas Volodymyras Fitio.
„Kupjansko rajone Krochmalnės kaimas svarbus Rusijos kariuomenei, nes tai įvaizdžio klausimas, jiems reikia parodyti bent kažkokią pergalę prieš rinkimus. Iki plataus masto invazijos Krochmalnėje gyveno 45 žmonės, o šiandien ten nėra nė vieno civilio, kaimas sugriautas. O priešas tai pateikia kaip pergalę, prilygstančią Berlyno užėmimui. Tai viskas, kuo šiandien gali pasigirti okupantai“, – pažymėjo jis.
Pasak V.Fitio, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms Krochmalnės praradimas nėra toks svarbus, nes šalies gynėjai persikėlė į palankesnes pozicijas.
„O tai, kad priešas dabar savo reklamoje giriasi Tabajivka, yra netiesa. Ten tebevyksta karo veiksmai, taigi priešas neužėmė Tabajivkos. Todėl šie minimalūs pasiekimai šiame rajone yra viskas, ką pavyko padaryti okupantams. Svarbiausia iš mūsų pusės – išsaugoti mūsų karių gyvybes“, – pabrėžė Sausumos pajėgų atstovas.
V.Fitio pridūrė, kad, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos turės galimybę persikelti į geresnes pozicijas ir užimti gynybą, o vėliau pereiti prie puolamųjų veiksmų, pagerinti taktinę padėtį, jos taip ir padarys.
Jis taip pat nurodė, kad vadai priima sprendimus, atsižvelgdami į savo karių gyvybes.
Britų leidinys „The Telegraph“ anksčiau pranešė, jog sausį rusai esą gali pradėti „antžeminį puolimą“ Charkivo srityje. Estijos generalinis štabas taip pat tvirtina, kad Rusija artimiausiomis savaitėmis gali bandyti pulti Charkivo srities ribas.
Tuo tarpu Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas pareiškė, kad rusai atnaujino puolamuosius veiksmus Kupjansko sektoriuje, kovos vyksta Synkivkos ir Tabajivkos rajone.
V.Zelenskis nurodė, kiek žmonių šiuo metu kariauja už Ukrainą
09:45
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vokietijos televizijos kanalui ARD duotame interviu Ukrainos gynėjų skaičių įvardijo kaip „milijoninį“ ir nurodė, kad šiuo metu prieš Rusijos agresiją kariauja apie 880 tūkst. žmonių.
“...Mes turime 880 tūkst. Turime milijoninę kariuomenę. Ir tuo pat metu turime 30 mln. žmonių, 30 mln. žmonių dabar dirba, o gal net šiek tiek daugiau. Negaliu pasakyti tikslaus skaičiaus“, – kalbėjo šalies vadovas.
V.Zelenskis pažymėjo, kad šiandien nėra tiksliai žinoma, kiek žmonių išvyko nuo plataus masto invazijoso pradžios, ir įvardijo apie 6,5-7,5 mln. ukrainiečių.
„Taigi kalbame apie visus Ukrainoje esančius žmones. Ir jie visi gina Europą ir pasaulį. Absoliučiai“, – pabrėžė prezidentas.
Buvęs Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, dar būdamas savo pareigose, anksčiau nurodė, kad įvairiose saugumo ir gynybos sektoriaus struktūrose dirba apie 1 mln. žmonių.
Pasak jo pareiškimo 2022 m. vasarą, į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas buvo mobilizuota 700 tūkst. žmonių.
Praėjusį gruodį V.Zelenskis paskelbė, kad vien Ukrainos sausumos pajėgose kovoja beveik 600 tūkst. įvairių ginkluotųjų pajėgų rūšių karių.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:22
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 1070 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 383,1 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 10 tankų, 25 šarvuotosios kovos mašinos, 16 artilerijos sistemų, 46 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 7 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 8 Rusijos bepiločius orlaivius ir vieną sparnuotąją raketą.
Pasak pranešimo, nuo plataus masto karo pradžios Rusija neteko 6 290 tankų, 11 696 šarvuotų kovos mašinų, 12 149 transporto priemonių ir degalų cisternų, 9 113 artilerijos sistemų, 972 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 660 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 331 lėktuvo, 324 sraigtasparnių, 7 049 bepiločių orlaivių, 23 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Praėjusią naktį Ukrainoje numušti 8 bepiločiai orlaiviai
08:06
Praėjusią naktį Ukrainos karnės oro pajėgos numušė aštuonis Rusijos paleistus „Shahed“ tipo atakos bepiločius orlaivius, skelbiama rytiniame pranešime.
Bepiločiai orlaiviai buvo paleisti iš Primorsko-Achtarsko pietų Rusijoje, prie Azovo jūros krantų. Rusijos pajėgos taip pat panaudojo vieną balistinę raketą „Iskander-M“, paleistą iš Rusijos Voronežo srities, ir tris priešlėktuvines raketas S-300, paleistas iš Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų, kad taikytųsi į Donecko sritį.
Per naujausią puolimą Rusijos pajėgos daugiausia taikėsi į Mykolajivo, Dniepropetrovsko, Chmelnickio ir Rivnės sritis.
Atremiant oro ataką dalyvavo Ukrainos karinių oro pajėgų mobiliosios ugnies grupės.
Bepiločių orlaivių atakos Ukrainoje yra beveik kasdienis reiškinys, nuo jų nukenčia įvairūs šalies regionai. Ukrainos valdžios institucijos nuolat tikėjosi Rusijos atakų žiemos metu, Maskvai daugiausia dėmesio skiriant Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir kitiems civiliniams objektams.
„Financial Times“: nutekintas dokumentas atskleidžia, kad ES svarsto galimybę nutraukti finansavimą Vengrijai
07:48
Europos Sąjunga ragins valstybes nares nutraukti visą ES finansavimą Budapeštui, jei Vengrija neatsisakys savo pažado vetuoti ES siūlomą 55 mlrd. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą, atskleidė nutekintas ES pareigūnų parengtas dokumentas, skelbia laikraštis „Financial Times“.
Vasario 1 d. Europos Vadovų Taryba rengiasi surengti specialų aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame ES vadovai aptars ketverių metų 50 mlrd. eurų (55 mlrd. JAV dolerių) finansavimo paketą Ukrainai. Per paskutinį aukščiausiojo lygio susitikimą gruodžio mėn. dėl Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pasipriešinimo ES nepavyko pasiekti sutarimo dėl ilgalaikio bloko biudžeto, į kurį įtrauktos lėšos Ukrainai.
V.Orbano vyriausybės partija „Fidesz“ apskritai laikoma labiausiai prorusiška ES.
Nutekintame dokumente, kurį parengė Europos Vadovų Tarybos pareigūnai, kritikuojamas „nekonstruktyvus Vengrijos premjero elgesys“, kartu nustatant sistemą, pagal kurią šalys gali nuolat mažinti ES finansavimą, siekdamos „išgąsdinti rinkas, paskatinti šalies forinto valiutos kursą ir padidinti skolinimosi kainą“, rašo „Financial Times“.
Tariamame dokumente taip pat pažymima, kad Briuselis sieks paveikti investuotojų pasitikėjimą šalies gebėjimu kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą.
Vengrijos ES reikalų ministras Janosas Boka laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad Budapeštas apie dokumentą nežinojo, tačiau jo šalis „nepasiduoda spaudimui“. J.Boka pridūrė, kad „Vengrija nenustato ryšio tarp paramos Ukrainai ir galimybės naudotis ES lėšomis, ir nepritaria, kad tai darytų kitos šalys“.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau sausio mėn. sakė, kad paketą priims 26 ES narės, o tai reiškia, kad tai įmanoma padaryti ir be Vengrijos sutikimo. Ji pridūrė, kad „labai pageidautų“, jog pagalba būtų priimta pritarus visoms 27 valstybėms narėms.
Neaišku, kaip būtų galima apeiti vienbalsio pritarimo būtinybę.
ES taip pat svarstė galimybę pasinaudoti „branduoliniu variantu“ – atšaukti Vengrijos balsavimo teisę, jei ji kitą savaitę vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime dar kartą vetuotų 55 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą, sausio 26 d. pranešė „Politico“.
Yra ir kitų požymių, kad gali neprireikti pasinaudoti „branduoline galimybe“, nes tai būtų pirmas kartas, kai ES narei būtų apribotos balsavimo teisės.
Vengrija jau anksčiau yra davusi suprasti, kad galbūt panaikins veto teisę su sąlyga, kad pagalba bus peržiūrima kasmet. Kai kurios ES šalys išreiškė skeptišką požiūrį į šį pasiūlymą, tvirtindamos, kad Vengrija blokuotų finansavimą kasmet, o kartu siektų papildomų nuolaidų.
V.Zelenskis: JAV paramos Ukrainai sumažėjimas būtų blogas signalas
07:39 Atnaujinta 08:05
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį įspėjo, kad Jungtinių Valstijų pagalbos Ukrainai sumažėjimas pasiųstų blogą signalą.
Pareiškimas pasirodė tokiu metu, kai JAV prezidentas Joe Bidenas susiduria su respublikonų blokada tolesnei paramai Kyjivui.
Turėdamas galvoje, kad JAV parama gali mažėti, V.Zelenskis paragino Vokietiją pasinaudoti savo ekonominiu svoriu ir sutelkti partnerius Europos Sąjungoje labiau padėti su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.
„Jungtinių Valstijų pasyvumas ar paramos stoka būtų blogas signalas“, – sakė ukrainiečių prezidentas Vokietijos nacionaliniam transliuotojui ARD.
Tai niekam nėra gerai, įspėjo jis.
„Vokietija gali konsoliduoti ES“, – pabrėžė V.Zelenskis, atsakydamas į klausimą, ar tikisi, kad Berlynas imsis didesnio vaidmens, jei JAV pagalba nutrūktų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karšti mūšiai prie Avdijivkos
07:09
Restoranas „Tsirskaya Okhota“ perėjo į rusų rankas, tačiau vėliau Ukrainos ginkluotosios pajėgos išstūmė užpuolikus, pažymėjo Karo tyrimų insitutas (ISW).
Rusijos pajėgos neseniai paskelbė apie pasistūmėjimą Avdijivkos rajone po sausio 28 d. vykusių mūšių dėl pozicijų.
Pasak analitikų, sekmadienį užfiksuotame geolokacijos vaizdo įraše matyti, kad rusai pasistūmėjo į šiaurę nuo Stepnovės (į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos) ir į pietryčius nuo Pervomajiskės (į pietvakarius nuo Avdijivkos).
„The Times“: NATO turi pasirengti Rusijos raketų atakoms prieš taikinius visoje Europoje
06:45
Nors Rusijos Federacija šiuo metu daugiausia dėmesio skiria karui Ukrainoje, Vakarų šalys jau dabar nerimauja, kad šalis agresorė gali kėsintis į kitų Europos šalių saugumą.
Pasak leidinio „The Times“ , NATO turės pasirengti galimiems Rusijos smūgiams į taikinius visoje Europoje, ypač Vokietijoje, jei Maskva pradės karą prieš Aljansą. Apie tai įspėja aukšto rango generolai.
NATO karinės logistikos centro Vokietijoje vadas generolas leitenantas Alexanderis Sollfrankas paragino sąjungininkus supaprastinti biurokratines procedūras, kurios šiuo metu apsunkina karių ir įrangos perkėlimą. Šalims taip pat turėtų būti leista naudotis viena kitos karine įranga krizės metu.
„Jei palyginsime karą ir prieš dešimt ar penkerius metus vykusias operacijas, suprasime, kad turime pripažinti, jog dėl užnugario zonų laukia sunki kova. Turime daryti prielaidą, kad agresorius panaudos visą kinetinių ir nekinetinių jėgų spektrą, kad sunaikintų komunikacijos linijas, įskaitant ir užnugaryje“, – pažymi A.Solfrankas.
Aljanso vadovai įsitikinę, kad turi nedaug laiko sustiprinti savo gynybą. Jie tikisi, kad iki liepos mėnesį Vašingtone vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo pavyks susitarti dėl „karinio Šengeno“ sistemos, kuri leistų kariniams konvojams laisvai judėti per NATO šalis, įvedimo.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis taip pat pažymėjo, kad NATO šalys narės turėtų ruoštis galimai Rusijos invazijai.
Tuo tarpu leidinys „The Washington Post“ įspėja, kad Kremlius kupinas optimizmo ir įsitikinimo, jog gali sėkmingai pasipriešinti Vakarams užmegzdamas glaudesnius ekonominius ir diplomatinius ryšius su Kinija ir pasaulio pietų šalimis.
„The Telegraph“ pažymėjo, kad rusai kalba apie savo gynybos pramonės mobilizaciją per ateinančius trejus metus, o tai reiškia, kad jie siekia kariauti mažiausiai trejus-ketverius metus. Kaip pažymėta, jei Vakarai nesiims veiksmų, Ukraina rizikuoja pralaimėti karą, o dabar yra nerimą keliančių signalų, kad tokiu atveju Rusijos kariuomenė žengs toliau.
Analitikai: bet kokios paliaubos bus naudingos Rusijai
06:18
Bet kokios paliaubos būtų naudingos Rusijai, nes suteiktų jai laiko atsigauti ir persigrupuoti būsimoms puolamosioms kampanijoms bei sustiprinti okupuotų teritorijų kontrolę, naujausioje ataskaitoje rašo Karinių tyrimų instituto ekspertai (ISW).
Tikėtina, pasak analitikų, kad Rusijos maksimalistiniai tikslai, susiję su tolesniu teritorijų užkariavimu Ukrainoje, nepasikeis.
Ataskaitoje pažymima, kad Rusijos „žaidėjai“ gali apsimesti suinteresuoti siūlyti nuolaidas dėl Ukrainos vietos Vakarų institucijose, siekdami paskatinti Vakarus padaryti prevencinių nuolaidų dėl Ukrainos teritorinio vientisumo.
Pranešimuose apie Vladimiro Putino atvirumą užkulisinėms deryboms neužsimenama apie Rusijos norą atsisakyti bet kokios okupuotos Ukrainos teritorijos. Rusijos pareigūnai ir toliau nurodo, kad maksimalistiniai V.Putino tikslai yra tokie, jog Rusija aneksuos okupuotas Ukrainos teritorijas arba įgis papildomų teritorinių prieaugių Ukrainoje.
Ukrainos įstojimas į ES ir NATO yra ilgalaikis procesas, kuris neprasidės iš karto po bet kokių paliaubų, todėl Rusija gali bandyti laikinai apsimesti, kad sutinka su šiais reikalavimais, siekdama kuo greičiau įtvirtinti okupuotų teritorijų kontrolę.
Kariniai analitikai pažymėjo, kad nėra pagrindo manyti, jog V.Putinas neatsisakys jokių įsipareigojimų leisti Ukrainai integruotis į Vakarų politines, ekonomines ir karines institucijas tol, kol Rusijos kariuomenė galės siekti savo tikslų neleisti Ukrainai to padaryti. V.Putinas jau pažeidė ankstesnius Rusijos įsipareigojimus nepažeisti Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo, įskaitant 1991 ir 1994 m. užgrobtą Krymą.
