Svarbiausios naujienos
- Rusija pirmą kartą parodė dronų „Shahed“ gamybos liniją
- Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė naujus arešto orderius Rusijos karo vadams
- Europos priešai diktuoja taisykles: didėjantis Rusijos raketų arsenalas grasina pakreipti karo svarstykles
- Ukrainos žvalgyba atskleidė, kodėl jos taikiniu tapo rusų karo laivas „Sergejus Kotovas“
- Rusija skelbia apie gaisrą Belgorodo naftos bazėje
- Ukrainos žvalgybos pergalė: Kryme nuskandintas Rusijos patrulinis laivas
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija pirmą kartą parodė dronų „Shahed“ gamybos liniją
17:07
Rusija pirmą kartą viešai parodė savo dronų-kamikadzių „Shahed“ tipo surinkimo liniją ir pirmą kartą atskleidė tokią gamybos įmonę, skelbia portalas „Defence blog“.
Paviešintose nuotraukose matyti dronų sklandytuvų surinkimo etapas be variklių ar avionikos.
Irano kilmės dronai-kamikadzės „Shahed-136“ buvo plačiai naudojami per Rusijos invaziją į Ukrainą nuo 2022 m. rugsėjo mėn.
Anksčiau įsilaužus į jų sistemas, buvo atskleista, kad Rusija dar 2023 m. balandį įsteigė dronų surinkimo gamyklą, naudojančią Irano komponentus. Tačiau manoma, kad iki 2025 m. gamykla pereis prie visiškai uždaro gamybos ciklo, kuriame bus naudojami rusiški komponentai.
„Shahed-136“, kurį Iranas pardavė Rusijai kartu su mažesniu jo variantu – „Shahed-131“, yra propeleriu varomas anglies pluošto lėktuvas su palydovine navigacija. Jis gali nešti iki 40 kg sveriančią kovinę galvutę ir gali būti nuskraidintas maždaug 1 000 km atstumu.
Dauguma jo komponentų yra komercinės paskirties ir tiekiami iš Vakarų, todėl gamybos sąnaudos yra palyginti nedidelės – vieno drono kaina siekia nuo 70 000 iki 180 000 JAV dolerių.
Naujausios žinios apie Ukrainą
06:24
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Baltieji rūmai neigia, kad V.Zelenskis prašė siųsti Vakarų karius į Ukrainą
23:12
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis niekada neprašė Vakarų karių padėti jo šaliai kovoti su įsiveržusia Rusijos armija. Tai pokalbyje su žurnalistais pareiškė Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby. Anksčiau jis patikino, kad Jungtinės Valstijos nesiųs savo karių kovoti Ukrainoje.
„Prezidentas Zelenskis to neprašo, jis tiesiog prašo priemonių ir pajėgumų. Jis niekada neprašė, kad užsienio kariai kovotų už jo šalį“, – sakė J.Kirby.
Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad sąjungininkai kėlė klausimą dėl galimo savo karių siuntimo į Ukrainą, bet kol kas nesusitarė.
Dauguma sąjungininkių, įskaitant Jungtines Valstijas, iš karto viešai atmetė šią idėją. Čekija, Lietuva, Kanada, Estija, Nyderlandai ir Čekija yra pasirengę ją aptarti.
E.Macronas renka partijų vadovus aptarti šio klausimo. Jis žurnalistams sakė, kad jo žodžiai buvo „subalansuoti“ ir „apgalvoti“.
Prancūzijos žiniasklaidos teigimu, šalis tiria, ar jų specialiosios pajėgos ir kiti kariniai daliniai gali kirsti Ukrainos sieną.
D.Trumpas vėl tikina, kad nebūtų leidęs prasidėti karui Ukrainoje
22:25
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jei valdžioje būtų buvęs jis, nebūtų įvykę nei karo Ukrainoje, nei konflikto Izraelyje.
„Rusija niekada nebūtų užpuolusi Ukrainos. Niekada. Jūs tai žinote, visi tai žino. Visa atsakomybė tenka Bidenui... Visi tie žmonės, kurie žuvo Ukrainoje, Rusijoje ir Izraelyje, visos tos sunaikintos teritorijos. Žmonės dabar gyventų nuostabius gyvenimus. Mes atsidursime ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio“, – sakė D.Trumpas interviu televizijai „Fox News“.
Jis sakė, kad jei jis būtų prezidentas, „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį nebūtų įvykęs, nes Iranas būtų buvęs sužlugdytas.
„Jie neturėtų pinigų „Hamas“, „Hezbollah“. Jie nebūtų to darę man vadovaujant. Aš jums tai garantuoju. Jie taip pasielgė, nes negerbia Bideno“, – sakė D.Trumpas.
Dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo pirmtakas D.Trumpas laikomi pagrindiniais kandidatais į JAV prezidento postą 2024 m. rinkimuose. Tačiau, remiantis „Bloomberg“ apklausos duomenimis, J.Bidenas pralaimi D.Trumpui visose pagrindinėse valstijose: Arizonoje, Džordžijoje, Pensilvanijoje, Mičigane, Šiaurės Karolinoje, Nevadoje ir Viskonsine.
Anksčiau D.Trumpas sakė, kad grįžęs į Baltuosius rūmus galėtų užbaigti karą Ukrainoje per 24 valandas. Jis taip pat sakė, kad negins NATO šalių nuo Rusijos ir „skatins“ Maskvą „daryti, ką nori“.
Ukraina įkalino du vyrus dėl bendradarbiavimo su Rusija
21:19
Ukraina antradienį pranešė įkalinusi du vyrus po 10 ir 12 metų už slaptos informacijos apie karinius taikinius perdavimą Rusijai.
Kyjivas rytinėje ir pietinėje šalies dalyse ėmėsi intensyvios kovos su tūkstančiais Ukrainos pareigūnų ir valstybės tarnautojų, kurie, jo teigimu, pritarė 2022-ųjų vasarį prasidėjusiai Rusijos invazijai ir bendradarbiavo su Maskva.
Donecko srities prokuratūra pranešė, kad rytinių Časiv Jaro ir Kramatorsko miestų gyventojai nuteisti kalėti atitinkamai 10 ir 12 metų.
Įtariama, kad 2022-ųjų kovo–balandžio mėnesiais Časiv Jaro gyventojas žymėjo kontrolės postų, tranšėjų, slėptuvių ir betoninių statinių vietas Rytų Ukrainoje, sakoma pranešime.
Tada jis perdavė šią informaciją neįvardytam Rusijos okupuoto Donecko miesto gyventojui, naudodamasis programėle „Messenger“.
Anot prokuratūros, Kramatorsko gyventojas platformoje „Google Maps“ pažymėjo Ukrainos kariuomenės dislokacijos vietų savo mieste koordinates ir nusiuntė jas vienam rusų karininkui.
Pernai Jungtinės Tautos pranešė, kad nuo karo pradžios Ukrainoje iškelta daugiau kaip 6,6 tūkst. baudžiamųjų bylų asmenims dėl kolaboravimo ir kitų su karu susijusių nusikaltimų.
V.Zelenskis: Juodojoje jūroje nebėra ir nebus saugių uostų Rusijos teroristams
20:42
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos gynybos pajėgų pajėgumai įrodė, jog Juodojoje jūroje nebėra ir nebus rusams saugių uostų.
„Šiandien noriu padėkoti visiems mūsų kariams, visiems daliniams, kurie atkuria saugumą ir kontrolę tiek Ukrainos danguje, tiek mūsų Juodojoje jūroje. Ukraina įrodė, ką mes sugebame, ką sugeba mūsų jėga. Tai įrodo numuštų Rusijos karinių orlaivių skaičius ir mūsų vaikinų pajėgumai Rusijos laivyno atžvilgiu“, – vakariniame kreipimesi kalbėjo V.Zelenskis.
„Juodojoje jūroje nebėra ir nebus saugių uostų Rusijos teroristams. Dėl mūsų pakankamo ukrainietiško tvirtumo nebus jiems ir saugios erdvės danguje. Tai pasakytina ir apie tiekimą iš partnerių, ir apie mūsų vidaus produkciją“, – sakė Ukrainos lyderis.
Lenkijos gynybos ministras NATO 5-ąjį straipsnį vadina „šventu įsipareigojimu“
19:03
Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad NATO 5-asis straipsnis yra „šventas įsipareigojimas“.
Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš Aljanso šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Pagal šį straipsnį visos Aljanso narės turi sutarti imtis veiksmų, kad padėtų užpultai sąjungininkei. Vis dėlto tam, kad būtų imamasi veiksmų, reikalingas visų NATO šalių pritarimas.
Antradienį apsilankęs šalies „Dragon-24“ pratybose, W. Kosiniakas-Kamyszas sakė: „5-asis straipsnis yra šventas dalykas, šventas įsipareigojimas. Jei bus užpulta bet kuri NATO valstybė narė, nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio dalyje gyvename ir veikiame, mes ginsime savo sąjungininkus ir to tikimės iš savo sąjungininkų.“
„Šiomis pratybomis siekiama tobulinti gebėjimus, įgūdžius ir kvalifikaciją vykdant gynybinę veiklą ir visas operacijas, kurias vykdys valstybės narės“, – teigė jis.
Pratybos „Dragon-24“ yra didžiųjų NATO manevrų „Steadfast Defender-24“ dalis, kuriose dalyvauja 90 tūkst. karių iš visų 31 NATO sąjungininkių, taip pat Švedijos, kuri ruošiasi prisijungti prie šio karinio bloko.
W. Kosiniakas-Kamyszas pridūrė, kad nors šios pratybos „vykdo NATO atgrasymo misiją ir nėra nukreiptos prieš ką nors [...], akivaizdu, kad atsižvelgiant į tai, kas šiandien vyksta pasaulyje, turime būti pasirengę čia ir dabar, kiekvieną dieną, vykdyti savo įsipareigojimus sąjungininkams“.
„Tik Šiaurės Atlanto aljansas, kaip didžiausia tokio pobūdžio organizacija, užtikrinanti saugumą pasaulyje, gali apginti mūsų tėvynę. Žinoma, kiekviena šalis turi būti pasirengusi savarankiškai, tačiau Aljansas stiprina operacinius ir gynybinius pajėgumus“, – sakė jis.
Rusija pirmą kartą parodė dronų „Shahed“ gamybos liniją
17:07
Rusija pirmą kartą viešai parodė savo dronų-kamikadzių „Shahed“ tipo surinkimo liniją ir pirmą kartą atskleidė tokią gamybos įmonę, skelbia portalas „Defence blog“.
Paviešintose nuotraukose matyti dronų sklandytuvų surinkimo etapas be variklių ar avionikos.
Irano kilmės dronai-kamikadzės „Shahed-136“ buvo plačiai naudojami per Rusijos invaziją į Ukrainą nuo 2022 m. rugsėjo mėn.
Anksčiau įsilaužus į jų sistemas, buvo atskleista, kad Rusija dar 2023 m. balandį įsteigė dronų surinkimo gamyklą, naudojančią Irano komponentus. Tačiau manoma, kad iki 2025 m. gamykla pereis prie visiškai uždaro gamybos ciklo, kuriame bus naudojami rusiški komponentai.
„Shahed-136“, kurį Iranas pardavė Rusijai kartu su mažesniu jo variantu – „Shahed-131“, yra propeleriu varomas anglies pluošto lėktuvas su palydovine navigacija. Jis gali nešti iki 40 kg sveriančią kovinę galvutę ir gali būti nuskraidintas maždaug 1 000 km atstumu.
Dauguma jo komponentų yra komercinės paskirties ir tiekiami iš Vakarų, todėl gamybos sąnaudos yra palyginti nedidelės – vieno drono kaina siekia nuo 70 000 iki 180 000 JAV dolerių.
Gamintojas: naujasis Rusijos tankas „Armata“ per brangus naudoti kare Ukrainoje
16:51
Maskva greičiausiai nenaudos savo naujojo kovos tanko T-14 „Armata“ kare Ukrainoje, nes ši sistema yra per brangi, pirmadienį pareiškė Rusijos valstybinės ginklų gamintojos vadovas, rašo businessinsider.com.
„Naujasis T-14 „Armata“ yra daug pažangesnis ir funkcionalesnis už Rusijos turimų tankų arsenalą, tačiau jis yra per brangus, kad būtų naudojamas kare Ukrainoje“, – valstybinei naujienų agentūrai „Ria Novosti" sakė valstybinio ginkluotės holdingo „Rostec“ vadovas Sergejus Čemezovas.
Kai 2015 m. buvo pristatytas T-14 „Armata“, jis sukėlė kai kurių Vakarų analitikų susirūpinimą, kurie nuogąstavo, kad naujos kartos tankas gali konkuruoti su tokiomis NATO sistemomis kaip „M1 Abrams“, „Challenger 2“ ar „Leopard 2“, kurias Ukraina panaudojo kare prieš Rusijos pajėgas.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija 2023 m. pradžioje pareiškė, kad Rusija svarsto galimybę dislokuoti savo „Armatą“ Ukrainoje, tačiau, atsižvelgdama į problemas, pavadino tai „labai rizikingu sprendimu“. Didžioji Britanija teigė, kad tankai apsunkintų Rusijos logistikos grandinę, nes yra sunkesni ir didesni už kitus šarvuočius, ir pažymėjo, kad jie mūšio lauke gali būti nepatikimi.
Rusijos valstybinė žiniasklaida anksčiau teigė, kad jos tankai T-14 „Armata“ jau buvo dislokuoti Ukrainoje, tačiau Ukrainos žvalgyba atmetė šiuos teiginius – esą nematė nė vieno T-14.
Plačiau skaitykite ČIA.
A.Duda: mes pasirengę ginti visą NATO teritoriją, taip pat ir Lietuvą
16:34
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda teigia, kad Lenkija pasirengusi ginti visą NATO teritoriją, taip pat ir Lietuvą.
„Šias pratybas mes stebėjome su prezidentu G.Nausėda, šios pratybos demonstruoja mūsų pasirengimą ginti NATO teritoriją, ir tai reiškia, ne tik Lenkijos teritoriją, bet taip pat Lietuvos teritoriją ir kitų Baltijos šalių teritorijas, jei prireiktų“, – antradienį sakė jis stebėdamas Lenkijos nacionalines pratybas „Dragon 2024“.
„Tai rodo, kad esame pasirengę tai padaryti, ir taip pat tai rodo, kad esame pasirengę atlikti tokio pobūdžio operaciją“, – teigė Lenkijos prezidentas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkija aiškinasi dėl 3 neatpažintų balionų, rastų netoli sienos su Kaliningradu
16:28
Lenkijos žiniasklaida antradienį pranešė, kad šalies šiaurės rytuose rasti trys neatpažinti objektai, panašūs į meteorologinius balionus, o ant kai kurių iš jų buvo užrašai kirilica.
Objektai buvo aptikti Lenkijos Mozūrų ežerų rajone, 20–100 km nuo sienos su Rusijos eksklavu Kaliningrado sritimi.
Privati radijo stotis RMF FM teigė, kad prie nė vieno iš balionų nebuvo pritvirtinta jokių specialių prietaisų.
Ščytno vietos policijos atstovė Emilia Plawska sakė žiniasklaidai, kad apie radinį buvo pranešta kariškiams, kurie apžiūrės objektus.
Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad objektai atrodė kaip meteorologiniai balionai, ir pridūrė, kad šis klausimas laikomas civiliniu, o ne kariniu.
Jis sakė, kad incidentai bus aptarti kitą savaitę vyksiančiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.
Regioninės policijos atstovas spaudai Rafalas Jackowskis teigė, kad šiame regione yra buvę daug incidentų su meteorologiniais balionais.
Lenkija remia kaimyninę Ukrainą jai ginantis nuo Rusijos invazijos ir kaltina Maskvą vykdant hibridinį karą prieš Varšuvą.
Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė naujus arešto orderius Rusijos karo vadams
16:01 Atnaujinta 16:47
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė naujus arešto orderius Rusijos tolimosios aviacijos vadui Sergejui Kobilašui ir Juodosios jūros laivyno vadui Viktorui Sokolovui dėl įtariamų nusikaltimų kare su Ukraina, pranešama teismo interneto svetainėje.
Jie įtariami dalyvavę raketų smūgiuose Ukrainos energetikos infrastruktūrai mažiausiai nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. ir išpuoliuose prieš civilinius objektus bei veiksmuose prieš civilius gyventojus.
Prieš tai teismas paskelbė V.Putino ir jo vaikų teisių kontrolierės arešto orderį dėl karo nusikaltimų
Tai tik antras kartas, kai tarptautinis teismas viešai paskelbė apie arešto orderius, susijusius su Rusijos karu Ukrainoje. 2023 metų kovą teismas paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo vaikų teisių kontrolierės arešto orderį dėl karo nusikaltimų, kaltindamas juos asmenine atsakomybe už vaikų grobimą iš Ukrainos.
Pastaruosius orderius Kremlius pavadino niekiniais.
S.Kobylašas ir V.Sokolovas ieškomi dėl karo nusikaltimo: atakų nukreipimo į civilinius objektus ir pernelyg didelės atsitiktinės žalos civiliams gyventojams arba žalos civiliniams objektams, ir nusikaltimo žmoniškumui: nežmoniškų veiksmų.
Teismas nurodė, kad prokurorų pateiktus įrodymus išnagrinėję teisėjai teigė, jog yra pagrįstų priežasčių manyti, kad šie du vyrai yra atsakingi už raketų smūgius, kuriuos jų vadovaujamos pajėgos nuo 2022 metų spalio 10-osios iki bent 2023 metų kovo 9-osios vykdė prieš Ukrainos elektros infrastruktūrą.
„Šiuo laikotarpiu buvo vykdoma įtariama smūgių kampanija prieš daugybę elektros jėgainių ir pastočių, Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdyta daugelyje Ukrainos vietų“, – sakė TBT.
Nuo invazijos pradžios prieš daugiau nei dvejus metus Rusijos pajėgos ne kartą taikėsi į Ukrainos infrastruktūrą.
TBT teigė, kad ši kampanija „kvalifikuotina kaip elgesys, apimantis daugkartinius veiksmus prieš civilius gyventojus, vykdant valstybės politiką“.
Mažai tikėtina, kad kuris nors iš įtariamųjų bus perduotas Hagos teismui. Rusija nėra tarptautinio teismo narė, nepripažįsta jo jurisdikcijos ir atsisako išduoti teismo apkaltintus įtariamuosius.
Teismas neatskleidė išsamios informacijos apie orderius, „siekdamas apsaugoti liudytojus ir tyrimą“.
Tačiau jis teigė, kad paskelbė apie orderius „atsižvelgdamas į tai, kad, įtariama, tebevyksta elgesys, panašus į nagrinėjamą šioje situacijoje, kuris prilygsta tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams“. TBT teigimu, jų paskelbimas „gali padėti užkirsti kelią tolesniam nusikaltimų darymui“.
Ukraina atskleidė Rusijos patirtus nuostolius per ataką prieš karo laivą
15:51
Ukrainos karinė žvalgyba atskleidė, kiek įgulos narių prarado Rusija dėl paskutinio smūgio patruliniam laivui „Sergejus Kotovas“.
„Preliminariais duomenimis, dėl patrulinio laivo „Sergejus Kotovas“ užpuolimo, dėl kurio laivas buvo sunaikintas, nuostoliai tarp Rusijos okupantų įgulos narių sudarė 7 negrįžtamus, 6 sanitarinius nuostolius“, – sakoma pranešime.
Žvalgyba pažymėjo, kad rusams tikriausiai pavyko evakuoti 52 laive buvusius įgulos narius.
Praėjusią naktį Ukrainos karinės žvalgybos 13-osios grupės specialusis padalinys, bendradarbiaudamas su Ukrainos karinėmis jūrų pajėgomis, Juodojoje jūroje vykdė operaciją, kurios tikslas – sunaikinti Rusijos patrulinį laivą „Sergejus Kotovas“, nuleistą 2022 m.
Rusija jį buvo pasitelkusi išpuoliams Ukrainos teritorijoje, taip pat ir Gyvatės saloje, vykdyti.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų duomenimis, sunaikintame laive taip pat turėjo būti kovinis sraigtasparnis ir ginklų.
Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk nurodė, kad „Sergejus Kotovas“ nebus remontuojamas, nors jis buvo gana naujas ir Rusija tikėjosi, kad jis bus suremontuotas, nes jame įrengtos gana modernios priešlėktuvinės raketinės gynybos sistemos.
Estijos premjerė šmaikščiai reagavo į publikaciją, kad „pusryčiams mėgsta valgyti rusus“
15:03
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas paskelbė savo pusryčių nuotrauką. Taip ji atsakė į vieno Europos pareigūno pareiškimą, kad ji „pusryčiams mėgsta valgyti rusus“.
Estijos premjerė socialiniame tinkle X paskelbė savo pusryčių nuotrauką, pasirašydama: „Mano pusryčiai, mieli „Politico“ skaitytojai“.
Leidinys „Politico“, remdamasis šaltiniais, pranešė, kad kai kurios ES šalys nepritaria Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallas paskyrimui į ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai postą.
„Nemanau, kad Prancūzija ir Vokietija su tuo sutiktų dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių ji nebuvo tinkama darbui NATO. Ar tikrai į šį postą ketiname skirti žmogų, kuris pusryčiams mėgsta valgyti rusus?“ – sakė neįvardytas ES pareigūnas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Europos priešai diktuoja taisykles: didėjantis Rusijos raketų arsenalas grasina pakreipti karo svarstykles
14:37
Pranešama, kad Rusija netrukus iš Irano gaus šimtus „žemė-žemė“ balistinių raketų, skirtų karui su Ukraina. Siuntos apimtų Irano kietojo kuro trumpojo nuotolio balistines raketas „Fateh-110“ ir „Zolfaghar“, kurių deklaruojamas veikimo nuotolis yra atitinkamai 300 ir 700 kilometrų.
„Jas labai sunku numušti ir jos gali turėti rimtą poveikį Ukrainos karo veiksmams. Jau ne pirmą kartą snaudžianti Europa leidžia savo priešams diktuoti karo, kurio ji negali sau leisti pralaimėti, tempą“, – sako Europos politikos analizės centro (CEPA) analitikas Federico Borsari.
Pasak jo, nors Ukrainos pareigūnai kol kas nenustatė, kad Rusija naudotų Irano raketas, galimas jų dislokavimas sukeltų rimtų sunkumų Kyjivo pajėgoms tuo metu, kai jos ir taip susiduria su problemomis dėl didelio amunicijos ir žmonių trūkumo.
Anot eksperto, Rusija dabar turi pranašumą abiejose šiose svarbiausiose srityse ir naudojasi šia padėtimi rengdama puolamąsias operacijas ir pamažu žengdama į priekį Donbaso teritorijose.
Šio karo varomąja jėga ir išskirtiniu bruožu tapo sekinimas. Taip yra daugiausia dėl beveik visur esančio stebėjimo, ypač dėl oro jutiklių, sujungtų su artilerija, kuri palanki netiesioginei ugniai manevro sąskaita. Kadangi abi pusės varžosi dėl ugnies pranašumo, kelių šimtų balistinių raketų partija suteiktų Rusijai didelį pranašumą tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu požiūriu, mano ekspertas.
Pirma, Irano raketos papildytų Maskvos balistinių raketų atsargas daugiau nei vienerių metų vidaus gamybos apimtimi, nes Rusijai pavyko padidinti savo balistinių raketų sistemos „Iskander-M“ gamybą nuo septynių iki 30 šaudmenų per mėnesį per 2023 m. Taigi Rusijos kariuomenė turės pakankamai raketų, kad ilgainiui galėtų padidinti jų naudojimą ir jį išplėsti.
Antra, jos diversifikuos Maskvos raketų arsenalą ir leis dažniau smogti ilgesnio nuotolio smūgius, o jų kovinės galvutės bus labai galingos ir tikslios. Pavyzdžiui, pirmoji raketos „Zolfaghar“, skirtos sausumos puolimui, versija turi nuimamą 350–500 kg kovinę galvutę, o jos apskaičiuota apskritimo paklaida (CEP, apskaičiuotas spindulys, kuriame pataikys maždaug pusė visų smūgių) yra mažesnė nei 50 metrų dėl patobulintos valdymo sistemos, kurioje derinami inercinės ir pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) moduliai.
Tai reiškia, kad Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrai ir kariniams objektams (t. y. logistikos ir mokymo objektams, oro bazėms, vadavietėms ir t. t.) iškiltų rimta grėsmė. Poveikis operacijoms, ypač tinkamam vadovavimui ir kontrolei bei nuolatiniam fronto linijos aprūpinimui, gali būti didelis.
Trečia, dėl viršgarsinio greičio ir trajektorijos balistinės raketos yra sunkiau perimamos priešlėktuvinei gynybai, todėl joms reikalingos aukštos klasės priešlėktuvinės gynybos sistemos, tokios kaip JAV pagamintos „Patriot“ ar Prancūzijos ir Italijos SAMP/T, kurių Ukraina turi tik keletą, pastebi F.Borsari.
„Todėl Irano balistinės raketos ne tik kels didelę grėsmę, bet ir išeikvos Ukrainos aukštos klasės raketų perėmėjų atsargas, sukurdamos potencialias priešlėktuvinės gynybos spragas, kuriomis Rusija galės pasinaudoti naudodama kitas puolamąsias priemones, pavyzdžiui, vienkartinio smūgio šaudmenis ir sparnuotąsias raketas“, – sako analitikas.
Šį metodą Rusija jau išbandė retkarčiais rengdama salves, derindama didelius kiekius lėtų „Shahed“ vienkartinio smūgio atakos šaudmenų ir iš oro ir laivų paleidžiamų sparnuotųjų raketų, kad prisotintų ir įsiskverbtų į Ukrainos prieigų blokavimo zonas (A2/AD).
Tačiau Irano ginkluotės siuntų į Rusiją didėjimo pasekmės neapsiriboja tiesioginiu poveikiu mūšio lauke.
Raketų pardavimas Teheranui naudingas ne tik dėl to, kad už jas sumokama, bet ir dėl to, kad jis gali netiesiogiai išbandyti savo pajėgumus ir gauti vertingų duomenų apie jų veikimą prieš kai kurias pažangiausias Vakarų oro gynybos sistemas. Tai leistų Irano pajėgoms ir inžinieriams išmokti svarbių pamokų ir patobulinti savo raketų arsenalą prieš galimus konfliktus ateityje.
Be to, gebėjimas tiekti Rusijai didžiulius kiekius gana geros karinės įrangos, nepaisant ilgus metus galiojančių tarptautinių sankcijų, didina Irano gynybos pramonės prestižą ir stiprina Irano, kaip pasaulinio lyderio tarp antivakarietiškų šalių, įvaizdį.
„Kartu su Šiaurės Korėja tiekiant Rusijai apie tris milijonus artilerijos sviedinių, tai taip pat rodo, kad šios dvi šalys yra pajėgios pralenkti Europos gynybos pramonės gamybą kritinėse srityse, o tai yra stiprus (ir nerimą keliantis) signalas Vakarų sostinėms. Tai jau prisidėjo prie to, kad pusiausvyra Ukrainos mūšio lauke pakrypo Rusijos naudai (prisiminkime vasario mėn. Rusijos sėkmę Avdijivkoje ir jos apylinkėse)“, – sako CEPA analitikas.
Artimiausiais mėnesiais karas gali pakrypti blogesne linkme
Pasak jo, dabar atėjo laikas pasakyti aiškius žodžius – jei Ukrainos Vakarų sąjungininkai ir partneriai greitai nepadidins gynybos pramonės produkcijos, kad galėtų tiekti labai reikalingą įrangą ir šaudmenis, kyla rimtas pavojus, kad artimiausiais mėnesiais karas gali pakrypti blogesne linkme.
Anot eksperto, atsižvelgiant į dabartinę Ukrainai nepalankią ugnies ir žmogiškųjų išteklių padėtį ir galimą Irano raketų grėsmę, neatidėliotini Vakarų paramos poreikiai sutelkti į tris pagrindines sritis:
- artilerijos šaudmenys, vamzdiniai ir raketiniai
- oro gynybos šaudmenys, įskaitant papildomus perėmiklius, atsargines dalis ir techninę priežiūrą, ir
- tolimojo smūgio (angl. deep-strike) ginklai.
Pasak analitiko, be gebėjimo gintis nuo nuolatinių raketų ir dronų atakų ir artilerijos sekinti Rusijos fronto pajėgas, Ukrainai skubiai reikia gebėjimo perimti ir naikinti taikinius gilumoje, taip pat ir Rusijoje.
Didelę logistinę paramą turinčioms pajėgoms, tokioms kaip Rusijos kariuomenė, sumažėjusi Ukrainos tolimųjų smūgių grėsmė leidžia nebijant užpuolimo perkelti personalą ir įrangą, rotuoti dalinius, įrengti mokymo ir sandėliavimo patalpas ir atlaisvinti vertingas oro gynybos priemones svarbesnėms sritims.
Nors Ukrainos tolimojo nuotolio dronai pasiekė svarbių laimėjimų prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, pramonės objektus ir aerodromus, jie negali pakeisti raketų, kurios skrenda daug greičiau, jas sunkiau perimti ir kurios turi didesnės naikinimo galios kovines galvutes.
„Dėl šių priežasčių Vakarų šalys turėtų skubiai (vėl) investuoti į raketų gamybos pajėgumus ir aprūpinti Kyjivą didesniu kiekiu ilgojo nuotolio sausumos atakos sparnuotųjų raketų (pavyzdžiui, anglų-prancūzų „Storm Shadow/Scalp“ ir vokiečių „Taurus“), tačiau po dvejų metų žiaurios Rusijos agresijos ir aiškių mūšio pamokų atrodo, kad daugelis Europos vyriausybių dar iki galo nesuvokė šios būtinybės neatidėliotinumo ir nesiėmė skubių veiksmų“, – sako analitikas.
Pasak jo, šis (daugiausia) politinis vangumas Europoje neatsiejamas nuo pačių nustatytų raudonųjų linijų, kaip turėtų būti naudojamos raketos. Vokietijos vyriausybės draudimas aprūpinti Kyjivą raketomis „Taurus“ yra pavyzdys, nes jis labai apriboja Ukrainos karines galimybes ir galiausiai prieštarauja tam politiniam tikslui, kurį dažnai kartoja Vakarų politikai – Ukrainos pergalei.
Vokietijos vyriausybės nariai, įskaitant kanclerį Olafą Scholzą, dažnai teisino savo poziciją aiškindami galimą karo išplėtimo riziką ir tariamas technines „Taurus“ integracijos problemas. Pirmoji priežastis įrodo, kad Vladimiro Putino eskalacijos atgrasymo strategija veikia, o antroji – švelniai tariant, kelia abejonių.
Palyginimui, Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei pavyko per kelis mėnesius (pasak SCALP gamintojos MBDA generalinio direktoriaus, per kelias savaites) į Ukrainos Su-24 lėktuvus integruoti iš oro paleidžiamą sparnuotąją raketą SCALP-EG/Storm Shadow, kuri veikia su panašiu misijos planavimo paketu, naudojančiu vietovės kontūrų atitikimo (TERCOM) žemėlapius ir skaitmeninius vietovės žemėlapius bei vietovės koreliacijos (DSMAC) vaizdus.
Tačiau yra ir gerų naujienų. Prancūzija ką tik paskelbė apie „gilaus smūgio“ koalicijos Ukrainai sukūrimą, o Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu neseniai Parlamento gynybos komisijai patvirtino, kad jo vyriausybė siekia „pereiti prie karo ekonomikos pajėgumų segmentuose, įskaitant tolimojo smūgio ir galimą SCALP-EG gamybos didinimą.
Tai reiškia, kad dėl sutarčių reikia susitarti su SCALP gamintoju – Europos raketų konsorciumu MBDA. Tačiau raketų gamyba yra ypač sudėtinga, turint omenyje sistemų sudėtingumą, susijusį su praktinėmis žiniomis ir komponentais.
Pasak komentaro autoriaus apklaustų gynybos pramonės šaltinių, iššūkiai, be kita ko, yra užsakymų trūkumas, tiekimo grandinės problemos ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, o visa tai prisideda prie ilgo gamybos proceso.
„Tikėkimės, kad šie sprendimai taip pat paskatins Joe Bideno administraciją galiausiai panaikinti prieštaringai vertinamą draudimą aprūpinti Ukrainą 300 km ilgesnio nuotolio kvazibalistinių raketų ATACM versija. Kuo ilgiau tai užtruks, tuo didesnę kainą sumokės Ukraina. Vakarai lošia, o lošėjai gali pralaimėti“, – apibendrino analitikas.
Pajus savo kailiu: Ukrainos teismas nusprendė atimti propagandininko D.Kiseliovo turtą
14:19
Ukrainos teismas konfiskavo Rusijos televizijos laidų vedėjo Dmitrijaus Kiseliovo turtą. Tai pranešė Ukrainos vyriausiojo antikorupcinio teismo spaudos tarnyba.
Pasak tarnybos, „teisėjų kolegija patenkino Ukrainos teisingumo ministerijos administracinį ieškinį Rusijos propagandos žurnalistui D.Kiseliovui ir pritaikė galiojančiuose teisės aktuose numatytą sankciją“.
Teismas išieškojo propagandininko 150 kv. m gyvenamąjį namą Koktebelyje, žemės sklypą ir automobilį „Land Rover“.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Karas grįžo į mūsų žemę“: E.Macronas ragina Ukrainos sąjungininkus nebūti bailiais
13:49
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino Ukrainos sąjungininkus nebūti bailiais remiant šią šalį, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją.
„Europai neabejotinai artėja momentas, kai reikės nebūti bailiais, – sakė jis viešėdamas Čekijoje. – Karas grįžo į mūsų žemę.“
„Rusijos žvalgyba įsiskverbė į Vokietiją“: įspėja, kad Kremlius gali žinoti daugiau, nei turėtų
13:36
Vokietija desperatiškai ieško paaiškinimo, kaip Rusijai pavyko pasiklausyti karinių oro pajėgų vadovybės pokalbio apie galimą raketų „Taurus“ pristatymą Ukrainai. Nerimaujama, kad pasenusios Bundesvero saugumo taisyklės sudarė galimybes nutekėti ir kitai slaptai informacijai.
Vokietijos gynybos ministras socialdemokratas Borisas Pistorius tikisi, kad šalies karinės žvalgybos tarnybos (MAD) tyrimas artimiausiomis dienomis pateiks atsakymą, kaip Rusija gavo prieigą prie oro pajėgų vado generolo leitenanto Ingo Gerharco ir dar trijų aukštų karininkų pokalbio, prieš kelias savaites vykusio per „Webex“ ryšio programą.
„Yra požymių, kad, atsižvelgiant į pokalbio turinį, nebuvo naudojama pakankamai saugi ryšio priemonė. Be kita ko, tai yra tolesnio tyrimo objektas“, – bulvariniam laikraščiui „Bild“ sakė Gynybos ministerijos atstovas spaudai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ministras: vokiečių kariškių pokalbio įrašas buvo nutekintas dėl individualios klaidos
12:51
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį pareiškė, kad aukšto rango Vokietijos kariškių pokalbio, kuriame aptarinėtas karas Ukrainoje, garso įrašas buvo nutekintas dėl individualios klaidos.
Vienas iš susitikimo dalyvių į jį įsijungė per „neleistiną ryšį“, todėl garso įrašas nutekėjo, spaudos konferencijoje sakė B.Pistorius.
Vėlų penktadienio vakarą Rusijos socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas pokalbio, kuriame dalyviai aptarė galimą Vokietijoje pagamintų raketų „Taurus“ naudojimą ir jų galimą poveikį, 38 minučių trukmės įrašas.
Diskusijose taip pat aptartas ilgo nuotolio raketų, kurias Kyjivui suteikė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, naudojimas.
Tarp temų buvo ir raketų nukreipimas į tokius taikinius kaip pagrindinis tiltas per Kerčės sąsiaurį, jungiantis Rusijos žemyninę dalį su 2014 metais Rusijos aneksuotu Krymu.
Vokietijos gynybos ministras antradienį taip pat pareiškė, kad po šio nutekinimo jis paskambino sąjungininkams ir gavo patikinimą, kad jų pasitikėjimas Berlynu nesumažėjo.
„Pasitikėjimas Vokietija yra nepalaužtas. Visi žino apie tokių pasiklausymo atakų pavojų ir žino, kad niekas negali užtikrinti šimtaprocentinės apsaugos“, – teigė B.Pistorius.
Ukrainos žvalgyba atskleidė, ką gabeno sunaikintas laivas „Sergejus Kotovas“
12:46
Ukrainos karinė žvalgyba paviešino Rusijos karinio laivyno pareigūnų pokalbį po naujausio rusų laivo „Sergejus Kotovas“ sunaikinimo. Teigiama, kad laivu buvo gabenami ginklai ir sraigtasparnis.
„Aišku, kad jūs visa tai žinote. Mūsų tragiškas įvykis įvyko naktį. 00.50 val. 5 bepiločiai laivai užpuolė nedidelį patrulinį laivą „Kotovas“, kuris kartu su mumis vykdo priešlėktuvinės gynybos tarnybą ir, atitinkamai, yra pavaldus man“, – aukštesniajai vadovybei pranešė Rusijos laivyno kariškis šaukiniu Tumanas.
Jis pripažino, kad laivą „užpuolė 5 jūriniai dronai be įgulos“.
„Nežinau, kaip jie su juo kovėsi 40 min. Laive buvo sraigtasparnis, o pats laivas su ginklais, AK-176 630 (76,2 mm universalus Rusijos karinio jūrų laivyno ginklas – red.)“, – pridūrė Tumanas.
Atseka pagal vaizdo įrašus: teisėsauga pradėjo sulaikinėti A.Navalno laidotuvių dalyvius
12:31
Po opozicionieriaus Aleksejaus Navalno laidotuvių ir kelių dienų, kai buvo dedamos gėlės, Rusijos teisėsaugininkai pradėjo persekioti žmones, atėjusius atsisveikinti su velioniu. Tai gali reikšti, kad teisėsauga grįžo prie praktikos, kurios laikėsi 2021 m. pavasarį, kai nemažai už A.Navalną protestavusių asmenų teisėsaugininkai atpažino naudodami kameras ir po akcijos sulaikė.
Pirmąja sulaikytąja buvo Maskvos gyventoja, pranešė „OVD-Info“. Ji buvo užfiksuota vaizdo įraše, kuriame policija girdėjo frazę „Šlovė didvyriams“. Teisėsaugos pareigūnai į jos namus atvyko dar kovo 1 d., tačiau ji buvo išvykusi, todėl ją sulaikė tik grįžus kovo 3 d. Moteris naktį praleido policijos nuovadoje, jai buvo skirta pusantro tūkstančio rublių bauda pagal straipsnį dėl draudžiamų simbolių demonstravimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos kariai įvardijo naują Rusijos pajėgų puolimo tikslą fronto linijoje
11:40
Rusijos kariai perkelia rezervus, kad užimtų Novomichailivką Donecko srityje. Šiuo metu šiame fronto ruože rusų atakų yra daugiau nei prie Avdijivkos, Laisvosios Europos radijui teigė „Tavrijos" atskirojo karinio dalinio atstovas spaudai Dmytro Lychovas.
Pasak jo, Rusija telkia labai didelius rezervus Novomychailivkos rajone ir siunčia pastiprinimą, kad užimtų kaimą.
„Kasdien ten vyksta daugiau atakų nei Avdijivkos sektoriuje. Pavyzdžiui, vakar Avdijivkos sektoriuje buvo 20 atakų, o Novomychailivkoje ir jos apylinkėse – 30. Tačiau gynyba laikosi, priešas deda didžiules pastangas, bet visiškai nesėkmingai“, – pabrėžė jis.
Sausį Rusijos pajėgos užėmė visiškai sugriautą Marjinkos miestą netoli Donecko. Po to jie šioje teritorijoje išsikėlė naują puolimo tikslą. Kaip anksčiau tvirtino "Tavrijos“ gynybos pajėgų atstovas spaudai Oleksandras Stupunas, rusai aktyviai bando įžengti į Novomychailivką ir ją visiškai užimti.
Neseniai stebėsenos grupės „DeepState“ analitikai rašė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nustūmė rusus prie Novomychailivkos kaimo Donecko srityje.
Šaltiniai: Ukraina smogė naftos bazei Rusijos Belgorodo srityje
11:35
Anksčiau pranešta, kad Rusijos Belgorodo srityje liepsnoja „Belgorodnefteprodukt“ naftos bazė. Pasak pranešimų Rusijos žiniasklaidoje, gaisras įsiplieskė po sprogimo, kurį, kaip manyta anksčiau sukėlė dronas.
Ukrainiečių žiniasklaidos šaltiniai gynybos pajėgose nurodė, kad tai – dar viena Ukrainos karinės žvalgybos operacija.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Reuters“: Europos Sąjungos gynybos pramonė ruošiasi pereiti į karo ekonomikos režimą
11:28
Antradienį Europos Komisija pasiūlys, kaip Europos Sąjunga galėtų paskatinti savo ginklų pramonę, kad reaguodama į Rusijos plataus masto invaziją Ukrainoje, galėtų pereiti prie karo ekonomikos režimo, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Pasak ES pareigūnų, Europos pramonės komisaras Thierry Bretonas pateiks pasiūlymų, kaip būtų galima paskatinti bloko šalis kartu įsigyti daugiau ginklų iš Europos bendrovių ir padėti tokioms bendrovėms didinti savo gamybos pajėgumus.
„Turime pakeisti paradigmą ir pereiti į karo ekonomikos režimą. Tai taip pat reiškia, kad Europos gynybos pramonė, mums remiant, turi prisiimti daugiau rizikos“, – kalbėjo Th.Bretonas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pamatykite patys: ukrainiečiai smogė Rusijos karo laivui
10:55
Rusijos karo laivas „Sergejus Kotovas“ Ukrainos pajėgoms žinomas iš anksčiau: kartu su kreiseriu „Moskva“ jis dalyvavo užimant Gyvačių salą plataus masto invazijos pradžioje. Tačiau abu laivus ištiko tas pats likimas.
Tai – ne pirmas kartas, kuomet taikytasi būtent į šį laivą. Nors anksčiau pavyko laivą apgadinti, jis buvo suremontuotas.
„Šiandien tai nebuvo atsitiktinė ataka, tai buvo ilgalaikė operacija. Ir rezultatas kalba pats už save – penki tiesioginiai pataikymai nepasitaiko atsitiktinai“, – pabrėžė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
„Politico“: A.Navalnas iš kapo paskutinį kartą smogė V.Putinui
09:47
Jau seniai Maskvos gatvėse neskambėjo skanduotė „Putinas – žudikas“, ir Rusijos valdžia tikrai stengėsi užkirsti tam kelią. Tačiau mirtis nenuslopino Aleksejaus Navalno gebėjimo smūgiuoti Kremliui.
Net ir gulėdamas karste jis sugebėjo padaryti tai, kas šiandieninėje Rusijoje atrodo neįmanoma: sukviesti tūkstančius žmonių į gatves kolektyvinio pasipriešinimo aktui, kokio nebuvo nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš dvejus metus pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, rašo leidinys „Politico“.
Jei būtų gyvas, A.Navalnas, didelis niūraus humoro mėgėjas, tikriausiai būtų džiaugęsis savo paties laidotuvėmis kaip didžiausiu Kremliaus moralinės degradacijos įrodymu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos žvalgyba atskleidė, kodėl jos taikiniu tapo rusų karo laivas „Sergejus Kotovas“
09:43 Atnaujinta 10:20
Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas Laisvosios Europos radijui paaiškino, kad į rusų karo laivą „Sergejus Kotovas“ taikėsi, nes sužinojo, kad jame buvo planuojama įrengti priešlėktuvinių raketų sistemas.
„Buvo planų laive įrengti priešlėktuvinių raketų sistemas. Ir tokių bandymų jau buvo. Kuo mažiau tokių laivų, tuo mažiau priešlėktuvinių raketų sistemų bus ant jų įrengta, o tai reiškia daugiau galimybių Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgoms“, – kalbėjo jis.
Paklaustas apie smūgio įgulos nariams pasekmes, A.Jusovas nurodė, kad ši informacija dar tikrinama, tačiau pripažino, kad yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.
„Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Tačiau yra tikimybė, kad dalis įgulos galėjo evakuotis. Bent jau žinome apie daugiau nei dešimt greitosios pagalbos automobilių, kuriuos priešas iškvietė į artimiausią žemės sklypą. Vadinasi, evakuacijos operacija vis dėlto buvo vykdoma“, – teigė žvalgybos atstovas.
Jis taip pat pridūrė, kad „Sergejus Kotovas“ taip pat žinomas dėl to, kad kartu su kreiseriu „Moskva“ dalyvavo užimant Gyvačių salą plataus masto invazijos pradžioje. Tačiau abu laivus ištiko tas pats likimas.
Tai – ne pirmas kartas, kuomet taikytasi būtent į šį laivą. Nors anksčiau pavyko laivą apgadinti, jis buvo suremontuotas.
„Šiandien tai nebuvo atsitiktinė ataka, tai buvo ilgalaikė operacija. Ir rezultatas kalba pats už save – penki tiesioginiai pataikymai nepasitaiko atsitiktinai“, – pabrėžė A.Jusovas.
Savanorė iš Ukrainos: kariaujantys rusai – ne „čmobikai“, ginklų terorizuoti ukrainiečius turi ilgam
09:35
Parama Ukrainos kariams besirūpinanti savanorė Julija pasakojo, kad parama ginklais jos šalies kariams beviltiškai vėluoja. O tai kasdien reiškia daugiau ukrainiečių žūčių ir kitokių praradimų. Nors kai kas bando nuvertinti Rusijos karius, kaip pažymėjo į frontą pagalbą vežanti moteris, ukrainiečiai kariauja ne su „kažkokiais mobikais, čmobikais“. Nors jų gretose esama ir kalinių, narkomanų, vis dėlto, jos teigimu, rusai moka kariauti, yra pikti bei agresyvūs.
Nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai įvardijo, esą nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo 31 tūkst. ukrainiečių karių, nuolat į frontą važiuojančios savanorės nuomone, šis skaičius gali būti gerokai didesnis.
„Netvirtinsiu, bet iš to, ką matau, man atrodo, kad tas skaičius gerokai didesnis. Suprantu, kodėl jis įgarsinamas toks nedidelis, – dėl to, kad nedemoralizuotų pačių ukrainiečių, nes reikia eiti kovoti“, – svarstė parama Ukrainos kariams besirūpinanti savanorė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija skelbia apie gaisrą Belgorodo naftos bazėje
09:27 Atnaujinta 09:29
Rusijos Belgorodo srities Dolgojės kaime įvyko sprogimas „Belgorodnefteprodukt“ naftos bazėje, skelbia pranešimai socialiniuose tinkluose.
„Ekstremalioji situacija Gubkino miesto rajone. Infrastruktūros objekte po sprogimo užfiksuotas gaisras“, – susirašinėjimo platformos "Telegram“ kanale rašė Belgorodo srities vadovas Viačeslavas Gladkovas. Pasak jo, niekas nenukentėjo.
Teigiama, kad gaisrą sukėlė bepiločio orlaivio ataka. Preliminariai degė dvi cisternos, pažymėjo kanalas „112“.
„Mūsų duomenimis, viskas įvyko 8.50 val. ryto. Dabar teritorijoje gaisras – dega dvi cisternos. Paskutinį kartą objektas buvo užpultas vasario 15 d. Tuomet rimtų nuostolių nebuvo“, – pažymėjo su Rusija siejamas „Telegram“ kanalas „Mash“.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:19
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1 070 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 419 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 9 tankai, 28 šarvuotsios transporto priemonės, 48 artilerijos sistemos, 3 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 49 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 9 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat nukovė 18 Rusijos bepiločių orlaivių ir vieną sparnuotąją raketą.
Pasak pranešimo, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija neteko 6 657 tankų, 12 688 šarvuotų kovos mašinų, 13 423 automobilių ir degalų cisternų, 10 258 artilerijos sistemų, 1 007 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 700 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 347 lėktuvų, 325 sraigtasparnių, 7 863 bepiločių orlaivių, 25 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Ukrainos žvalgybos pergalė: Kryme nuskandintas Rusijos patrulinis laivas
08:08 Atnaujinta 09:09
Praėjusią naktį laikinai okupuotame Kryme nugriaudėjo sprogimai. Su Rusija susijusių kanalų teigimu, karinis laivas „Sergejus Kotovas“ tikriausiai buvo naktinės jūrų dronų atakos taikinys. Kai kurie Kremliaus propagandininkai iš karto pareiškė, kad laivas nuskendo.
„Taip ir atsitiko: bepiločiai jūriniai dronai atakavo projekto 22160 patrulinį laivą „Sergejus Kotovas“. Vis dar aiškinamasi dėl įgulos likimo, bet laivas dingo“, – rašė kanalas „Du majorai“.
Keletas kitų propagandininkų patvirtino, kad „Sergejus Kotovas“ nuskendo. Juos neramina, kad taip sparčiai Rusijos Federacija praranda savo laivyną.
Vėliau Ukrainos karinė žvalgyba oficialiai patvirtino, jog sunaikino Rusijos karinį laivą „Sergejus Kotovas“, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Pasak pranešimo, Ukrainos karinės žvalgybos specialusis padalinys „13 grupė“ užpuolė Rusijos Juodosios jūros laivyno patrulinį laivą.
„Dėl jūrinių bepiločių dronų „Magura V5“ smūgio Rusijos laivas patyrė žalą laivagalyje, dešiniajame ir kairiajame bortuose“, – rašo žvalgyba.
Socialinių tinklų vartotojai nurodė, kad praėjusią naktį laikinai okupuotoje Kerčėje pasigirdo garsūs sprogimai. Vietos gyventojai teigia juos girdėjo įvairiose miesto vietose.
Rusijos „Telegram“ kanalai praneša, kad apie 23.30 val. įvairiuose Kerčės rajonuose girdėjosi nuo trijų iki penkių galingų sprogimų . Po penkių minučių buvo užblokuotas transporto priemonių eismas Krymo tiltu.
Teigiama, kad laivo kaina siekia apie 65 mln. dolerių.
Lenkija perka iš Švedijos prieštankinių granatsvaidžių už 1,5 mlrd. eurų
07:57
Lenkijos ginkluotės agentūra pirmadienį pranešė Gdynėje pasirašiusi sutartį su Švedija dėl 6,5 mlrd. zlotų (1,5 mlrd. eurų) vertės prieštankinių granatsvaidžių pirkimo.
Sutartį pasirašė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas ir jo kolega iš Švedijos Palas Jonsonas.
Sutartis, kurios apytikslė vertė – 6,5 mlrd. zlotų (1,5 mlrd. eurų), taip pat apima infrastruktūrą, mokymus ir treniruoklius bei paslaugų paketą.
„Tai viena svarbiausių sutarčių dėl įrangos, kuri pasiteisino kovose Ukrainoje“, – sakė W.Kosiniakas-Kamyszas per bendrą spaudos konferenciją su P.Jonsonu. Jis pridūrė, kad „šis ginklas turi labai gerų atsiliepimų, jis labai gerai išlaiko bandymus“.
Neseniai į NATO priimta Švedija yra „atsakinga ir gera partnerė“, pabrėžė W.Kosiniakas-Kamyszas.
Abu ministrai taip pat kalbėjosi apie bendradarbiavimą gynybos stiprinimo ir paramos Ukrainai srityje, pranešė W.Kosiniakas-Kamyszas.
„Iš visų jėgų teiksime karinę ir humanitarinę paramą Ukrainai“, – pareiškė jis.
Komentuodamas kitus karinius pirkinius iš Švedijos, Lenkijos gynybos ministras sakė, kad artimiausiomis dienomis į Lenkiją atvyks iš Švedijos įsigytas išankstinio perspėjimo lėktuvas „Saab 340 AEW“.
Ukrainos karinės oro pajėgos sunaikino 18 „Shahed“ dronų
07:25
Kovo 5 d. naktį rusai atakavo 22 „Shahed“ tipo bepiločiais lėktuvais, 18 iš jų pavyko numušti, pranešė Oro pajėgos.
Dronai buvo paleisti iš Balaklavos rajono Kryme.
Dėl smūgio buvo apgadinta sanatorija, namas ir keli ūkiniai pastatai.
Atremiant oro ataką dalyvavo Karinių oro pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai ir Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės.
„The Wall Street Journal“ atskleidė, kaip Rusiją pasiekia karinės prekės iš Jungtinių Valstijų
07:07
Amerikoje pagaminti bepiločiai orlaiviai ir kompiuteriniai lustai vis dažniau patenka į Rusiją iš Kinijos per Vidurinės Azijos prekybos kelius. Tai tik patvirtina, kaip sudėtinga sustabdyti Maskvos karinėms reikmėms skirtų prekių tiekimą, rašo amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
Pažymima, kad prekybos keliai, vedantys per buvusias sovietines Kazachstano ir Kirgizijos respublikas, yra vienas iš daugelio vadinamųjų dvejopo naudojimo prekių kelių į Rusiją.
„Nepaisant JAV pastangų, Vidurio Azija yra vis augantis Rusijos „vamzdynas“, kurį įgalina tūkstančiai kilometrų atvirų sienų, neskaidri prekybos praktika ir oportunistiniai tarpininkai.
Prekės dažnai yra kilusios iš Kinijos, kur jas gamina kai kurios didelės Amerikos bendrovės, teigiančios, kad prekes Rusija importuoja be jų leidimo“, – teigiama straipsnyje.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Baltieji rūmai: nutekintas vokiečių įrašas yra akivaizdus rusų siekis suskaldyti Vakarus
06:49
Baltieji rūmai pirmadienį atmetė nutekintą garso įrašą, kuriame Vokietijos kariuomenės pareigūnai aptarinėja konfidencialias karo Ukrainoje detales, kaip akivaizdų Rusijos bandymą kurstyti nesutarimus tarp Kyjivo Vakarų sąjungininkių.
„Tai akivaizdus rusų bandymas pasėti nesantaiką ir pademonstruoti susiskaldymą, parodyti, kad Vakarai nėra vieningi“, – nurodė Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.
Vėlų penktadienio vakarą Rusijos socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas pokalbio, kuriame dalyviai aptarė galimą Vokietijoje pagamintų raketų „Taurus“ naudojimą ir jų galimą poveikį, 38 minučių trukmės įrašas.
Diskusijose taip pat aptartas ilgo nuotolio raketų, kurias Kyjivui suteikė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, naudojimas.
Tarp temų buvo ir raketų nukreipimas į tokius taikinius kaip pagrindinis tiltas per Kerčės sąsiaurį, jungiantis Rusijos žemyninę dalį su 2014 metais Rusijos aneksuotu Krymu.
Tuo metu Kremlius pirmadienį tvirtino, kad tas įrašas esą įrodo „tiesioginį kolektyvinių Vakarų įsitraukimą į konfliktą Ukrainoje“.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius savaitgalį sakė, kad „norima pasinaudoti šiuo įrašu, kad mus destabilizuotų ir sutrikdytų“, pridūręs, kad „tikisi, jog Putinui tai nepavyks“.
Rusija užpuolė 11 bendruomenių Sumų srityje
06:48
Kovo 4 d. Rusijos pajėgos 44 kartus apšaudė Sumų srities pasienį, pataikydamos į 11 bendruomenių, pranešė regiono karinė administracija. Dėl apšaudymo Myropilijoje buvo sužeistas civilis gyventojas.
Dėl atakų regione įvyko daugiau kaip 220 sprogimų.
Visą dieną Rusija iš minosvaidžių, artilerijos, bepiločių lėktuvų ir granatsvaidžių atakavo pasienio bendruomenes. Ukrainos kariuomenė pranešė, kad mažiausiai 25 minosvaidžio minos buvo numestos ant Velyka Pysarivkos bendruomenės, o dar 12 – ant Krasnopilio kaimo ir aplinkinių vietovių.
Seredyna-Buda miestelyje, kuriame prieš karą gyveno apie 7 000 gyventojų, užfiksuota daugiausia atakų – per pastarąją parą šiame rajone užfiksuoti 67 sprogimai.
Pažeidžiamų Sumų srities pasienio bendruomenių gyventojai beveik nuolat patiria netoliese esančių Rusijos pajėgų atakas. Rusija nuo 2022 m. balandžio mėn. beveik kasdien rengia išpuolius regione.
Baltieji rūmai: V.Putinas naudojasi JAV neryžtingumu siunčiant pagalbą Ukrainai
06:32
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naudojasi tuo, kad JAV vėluoja suteikti pagalbą Ukrainai, jog ši galėtų toliau plėtoti Rusijos karines pastangas, kovo 4 d. spaudos konferencijoje pareiškė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Pagalba Ukrainai įstrigo JAV Kongrese nuo 2023 m. rudens. Vasario 13 d. JAV Senatas priėmė 95 mlrd. dolerių užsienio pagalbos įstatymo projektą, kuriame numatyta 60 mlrd. dolerių Ukrainai, taip pat lėšos Izraeliui ir kitiems sąjungininkams, tačiau šį pasiūlymą dar turi patvirtinti Atstovų Rūmai.
Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas, kelias savaites atidėliojęs balsavimą, vasario 29 d. pareiškė, kad jo rūmai užsienio pagalbos įstatymo projektą svarstys „kai tik bus užtikrintas vyriausybės finansavimas“.
Kongreso vadovams pavyko priimti trumpalaikį laikinąjį išlaidų įstatymą, kad būtų išvengta dalinio vyriausybės uždarymo be finansavimo Ukrainai.
Dėl JAV pagalbos teikimo sustabdymo labai nukentėjo Ukrainos pastangos pasipriešinti Rusijos agresijai, pritrūko amunicijos ir buvo prarastas pagrindinis fronto linijos miestas Avdijivka.
Atsakydamas į klausimą, ar V.Putinas nesistengia pasinaudoti JAV neryžtingumu siunčiant pagalbą Ukrainai, J.Kirby pareiškė, kad išsekusios Ukrainos šaudmenų atsargos padeda Rusijai įgyti didesnį karinį pranašumą.
„Taigi iš dalies jis bando priversti juos sumažinti savo atsargas, nes žino, kad Jungtinės Valstijos dabar negali siųsti didelės paramos ir pagalbos Ukrainai“, – sakė J.Kirby.
„Jis neabejotinai naudojasi tuo, ką mato vykstant Kapitolijuje. O mūsų pačių sistemos neveiklumas Kapitolijaus kalvoje neabejotinai suteikia jam galimybę savo karinėms pozicijoms suteikti didesnį pranašumą.“
JAV Senato daugumos lyderis Čakas Šumeras vasario mėn. lankydamasis Lvive perspėjo, kad be Amerikos pagalbos Ukrainai gresia pralaimėti karą, ir paragino Atstovų Rūmų pirmininką pateikti įstatymo projektą balsavimui.
Pranešama, kad šios savaitės pradžioje JAV Atstovų Rūmų pirmininkas M.Johnsonas privačiai susitiko su respublikonais, kurie remia karinę pagalbą Ukrainai, dėl alternatyvaus užsienio pagalbos įstatymo projekto parengimo Atstovų Rūmuose.
Remiantis vidiniais JAV vertinimais, šaudmenų trūkumas Ukrainoje „gali veiksmingai pakeisti karo eigą ir suteikti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui didelį pranašumą“.
