Svarbiausios naujienos
- Ukrainos pajėgų vadai baiminasi blogiausio: „Mes visi žūsime“
- Naujausias pasikėsinimas į Ukrainos prezidentą: V.Zelenskis tai matė savo akimis
- WSJ: V.Zelenskis pasiuntė specialiąsias pajėgas į Sudaną - jos žudė „Wagner“ smogikus ir mokė vietos kariuomenę
- Ukrainos pirmoji ponia atsisakė kvietimo atvykti į Vašingtoną: ar dėl to kalta J.Navalnaja?
- Po dvejų metų bandymų rusai pirmą kartą sunaikino raketų sistemą „HIMARS“
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos pajėgų vadai baiminasi blogiausio: „Mes visi žūsime“
17:20
„Tankas T-64 stovi paslėptas griovyje prie pat Časiv Jaro, apsuptas Rusijos pajėgų, bandančių užimti Ivanivske, mažą kaimą Bachmuto pakraštyje, Rytų Ukrainoje, kakofonijos.
Per 72 valandas, kurias CNN žurnalistai praleido kartu su kariais, jo ginklas nė karto neiššovė. Priežastis? Trūksta sovietmečiu gamintų jam tinkamų sviedinių. Vietoje to ukrainiečių kariai sako, kad turi sėdėti ir laukti įsakymo prisijungti prie aplink vykstančios kovos“, – straipsnyje iš fronto linijos rašo žiniasklaidos grupės CNN žurnalistai.
Ukrainos gynėjai ir vietos gyventojai baiminasi, kas jų laukia dėl didelio ginklų trūkumo ir Rusijos kariuomenės veiksmų Avdijivkos sektoriuje.
Rusijos pajėgos įgavo pagreitį sudėtingoje rytinėje fronto linijoje, vedančioje nuo dviejų miestų, kuriuos jos užėmė po kelis mėnesius trukusių žiaurių mūšių: Avdijivka prieš dvi savaites ir Bachmutas praėjusių metų gegužę. Nors į vakarus nuo Bachmuto esančiame Ivanivske jos tvirtina, kad pasiekė tam tikrų laimėjimų, į vakarus nuo Avdijivkos Maskva pastebėjo didesnę pažangą.
Trys kaimai, kuriuos Rusija užėmė iš pradžių – Lastočkynė, Stepovė ir Sievernė – neturi didelės reikšmės, o Kyjivas tvirtina, kad jų gynybos linija visada turėjo būti toliau. Tačiau tą pačią naują gynybos liniją – per kitą trijų kaimų – Orlivkos, Tonenkės ir Berdyčių – ašį – Rusija taip pat intensyviai puola, o prorusiški šaltiniai tvirtina, kad kiekvieno iš jų pakraščiuose yra įsitvirtinusi.
„Įsivaizduokite, kad karas artėja prie jūsų namų slenksčio. Ar tuomet dvejotumėte? Mums reikia ginklų. Priešas yra daug stipresnis. Be pagalbos neišgyvensime, neišsilaikysime kaip tauta, kaip šalis. Mes tiesiog būsime sunaikinti“, – sakė vieno iš fronto linijoje esančių dalinių vadas.
Jis nėra nusiteikęs optimistiškai dėl to, kas nutiks, jei 60 mlrd. JAV dolerių vertės karinės pagalbos paketas, kuris šiuo metu įstrigęs Jungtinių Valstijų Kongrese, nebus patvirtintas.
„Manau, kad mes visi žūsime. Visi, kas čia yra. Mūsų čia nebebus. Tai nebus tik Europos problema. Rusai žengs į Europą“, – pareiškė kovotojas.
Kito Avdijivkos sektoriuje kovojančio dalinio vadas taip pat atkreipė dėmesį į amunicijos trūkumą. Pasak jo. „rusų puolimas yra didelio masto“, ir jie gali neturėti pakankamai amunicijos nuo to apsiginti.
Kiek anksčiau Baltųjų rūmų patarėjas Johnas Kirby nurodė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi neabejotinos praktinės naudos iš to, kad JAV Kongresas delsia patvirtinti pagalbą Ukrainai.
„Mūsų sistemos neveiklumas Kapitolijuje neabejotinai suteikia jam galimybę su dideliu pranašumu išdėstyti savo karines pozicijas“.
Ukrainoje gali būti mobilizuota apie 5 mln. vyrų
00:52
Ukraina gali mobilizuoti 5 mln. vyrų. Tokį skaičių įvardija leidinys Texty.org.ua.
Iki plataus masto invazijos Ukrainoje gyveno kiek mažiau nei 10,5 mln. 18–59 metų amžiaus vyrų. Į šį skaičių neįtraukti laikinai okupuoto Krymo ir dalies Donecko bei Luhansko sričių gyventojai. Pažymėtina, kad šie apskaičiavimai gali būti su milžiniška paklaida, nes paskutinis gyventojų surašymas Ukrainoje vyko dar 2001 m.
Dabar užsienyje gyvena daugiau kaip 800 tūkst. vyrų – dauguma jų galėjo išvykti iš šalies, nes buvo jaunesni nei 18 metų arba vyresni nei 60 metų. Taip pat dalis jų galėjo išvykti iš okupacijos per Rusijos teritoriją. Iš mobilizacinio rezervo taip pat buvo atimtas šaukiamojo amžiaus neįgalių vyrų skaičius, kurių Ukrainoje šiuo metu yra daugiau kaip 1 mln.
Dar apie 125 tūkst. vyrų užsiima slauga, 123 tūkst. yra daugiavaikiai tėvai, o daugiau kaip 400 tūkst. yra dieninių skyrių studentai, kuriems atidėtas šaukimas į kariuomenę. Iš mobilizacinio rezervo skaičiaus taip pat buvo išbraukti mokslininkai, mokytojai ir dėstytojai (apie 107 tūkst. žmonių).
Taip pat neatsižvelgta į 528 tūkst. vyrų, kurie turi atleidimą nuo mobilizacijos, 26,6 tūkst. kalinių ir dar 707 tūkst. vyrų nuo 18 iki 26 metų.
„Dabar šaukimo į kariuomenę tvarka taikoma 27 metų ir vyresniems vyrams. Iš viso turime apie 1,68 mln. 18-26 metų amžiaus vyrų. Mūsų skaičiavimais, iš mobilizacinio rezervo reikėtų atimti kiek daugiau nei pusę – 707 tūkst. 18-26 metų vyrų, nepriklausančių kitoms grupėms, į kurias jau atsižvelgėme“, – aiškina leidinys.
Pažymima, kad nuo mobilizacijos taip pat atleidžiami tėvai, kurie vieni augina vaiką iki 18 metų, įtėviai, kai kurių kitų grupių asmenys.
„Bloomberg“: JAV svarsto, ar gali panaudoti kariuomenės lėšas, kad padėtų Ukrainai
00:03
JAV prezidento Jeo Bideno administracija svarsto, ar gali panaudoti apie 200 mln. JAV dolerių JAV kariuomenės lėšų, kad suteiktų neatidėliotiną paramą Ukrainai, nes didesnis pagalbos paketas vis dar įstrigęs Kongrese.
Šis finansavimas galėtų būti panaudotas apmokėti už svarbiausius ginklus, amuniciją ir kitą įrangą, nes Ukrainai trūksta artilerijos, o Rusijos pajėgos pastarosiomis savaitėmis pasiekė nedidelių teritorinių laimėjimų, rašo „Bloomberg“.
„Diskusijos dėl nedidelio kiekio Pentagono rezervų panaudojimo rodo įnirtingas Baltųjų rūmų pastangas rasti bet kokią įmanomą paramą Ukrainai. Tačiau galimas finansavimas yra menkas, palyginti su daugiau kaip 61 mlrd. dolerių pagalba Ukrainai, kurią prezidentas J.Bidenas paprašė Kongreso patvirtinti, o Baltųjų rūmų pareigūnai anksčiau nepakankamai įvertino savo galimybes panaudoti papildomus išteklius Ukrainos naudai“, – teigiama straipsnyje.
Galutinis sprendimas dar nepriimtas, sakė vienas iš leidinio pašnekovų.
Baltieji rūmai daugiausia dėmesio skiria tam, kad įtikintų JAV Atstovų Rūmus priimti papildomą nacionalinio saugumo įstatymo projektą, ir padėjėjai vis dar tiki, kad jei Atstovų Rūmų pirmininkas pateiks įstatymo projektą balsavimui, jis bus priimtas didele balsų persvara, sakė Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnas.
O.Pavliukas: frontas netrukus stabilizuosis, Ukraina planuoja kontratakos veiksmus
22:41
Padėtis fronte išlieka sudėtinga, bet kontroliuojama. Ukraina šiais metais planuoja vykdyti kontrpuolimo veiksmus, pareiškė Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų vadas Oleksandras Pavliukas teletilto eteryje.
Pasak O.Pavliuko, rusai dabar daro viską, kad iki Rusijos prezidento rinkimų užimtų kuo daugiau teritorijų. Remiantis perimtais pokalbiais, priešas į puolimą meta net tuos, kurie prieš savaitę ar dvi atvyko į frontą be apmokymų.
„Daroma viskas, kad būtų perimta iniciatyva. Mūsų užduotis – stabilizuoti fronto liniją, kuo labiau sunaikinti priešą, maksimaliai persigrupuoti, kad būtų galima išvesti dalinius, kuriuos reikia atstatyti, sukurti smogiamąją grupę ir šiais metais vykdyti kontrsmūgio veiksmus. Mums tai pavyksta. Padėtis stabilizuojasi“, – sakė O.Pavliukas.
Pasak Sausumos pajėgų vado, vis dar yra kelios karštos kryptys: Avdijivkos kryptis, Časiv Jaro kryptis ir Ternų ties Lymanu kryptis Minėtose kryptyse kasdien vyksta sunkūs mūšiai, tačiau, pasak O.Pavliuko, kariai užtikrintai laikosi, padarydami priešui didžiulių nuostolių.
„Manau, kad artimiausiu metu stabilizuosime situaciją ir padarysime viską, kad kariai pereitų į aktyvius veiksmus ir perimtų iniciatyvą“, – pridūrė O.Pavliukas.
„Bloomberg“: Vakarų šalys baigia rinkti lėšas 800 tūkst. sviedinių Ukrainai nupirkti
22:05
Ukrainos sąjungininkai Čekijos iniciatyva skyrė beveik visas lėšas, reikalingas 800 tūkst. artilerijos sviedinių įsigyti, pranešė „Bloomberg“. Pasak neįvardytų agentūros pašnekovų, sviediniai į Ukrainą gali būti pristatyti per kelias savaites. Tikslūs terminai priklausys nuo sutarčių bei pristatymo grafikų ir gali būti keičiami.
Agentūra „Bloomberg“ patikslina, kad Čekija tarpininkaus šalims, kurios pasirengusios finansuoti šaudmenų pirkimą Ukrainai. Čekijos prezidentas Petras Pavelas praėjusį mėnesį pareiškė, kad jo šalis aptiko 800 tūkst. artilerijos šaudmenų, kurie galėtų būti nupirkti Ukrainai. Jis patikslino, kad tam reikia finansavimo.
Kalba eina apie šaudmenų pirkimą ne Europos Sąjungoje. Tai buvo atsarginis planas, nes blokas neįvykdė savo pažado iki kovo mėnesio perduoti Ukrainos gynėjams milijoną sviedinių.
Tokiam Čekijos planui jau pritarė Vokietija, Latvija, Lietuva, Prancūzija, Nyderlandai, Danija, Kanada ir Prancūzija. Trečiadienį Vokietija paskelbė skirianti triženklę milijoninę sumą šaudmenims įsigyti.
G.Landsbergis susitikime su EK vadove: karas Ukrainoje turi būti laimėtas ryžtingai
19:41
Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis trečiadienį su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen aptarė NATO rytinio sparno saugumą, gynybos bendradarbiavimą, paramą Ukrainai bei kovą su dezinformacija.
Pasak ministerijos pranešimo, G.Landsbergis akcentavo Vakarų ryžtą siekiant Ukrainos pergalės prieš Rusiją.
„Neryžtingas atsakas Rusiją tik drąsina. Nesustabdytas, Kremlius toliau plės nestabilumo zoną ir įžiebs daugiau konfliktų. Šis karas turi būti laimėtas ir laimėtas ryžtingai. Tai ne tik Europos karas, tai iššūkis tarptautinei tvarkai, kuri, nors ir netobula, siekia, kad mūsų sienas ir suverenitetą apibrėžtų teisė, o ne karinė galia”, – teigė G.Landsbergis.
Jis pabrėžė, kad būtina užtikrinti ilgalaikę gynybinę paramą Ukrainai.
Dvejus metus Rusijos invaziją bandanti atremti Ukraina itin stokoja trūksta šaudmenų ir personalo, todėl kariuomenė patiria vis daugiau sunkumų visoje fronto linijoje, o dalis Kyjivo rėmėjų Vakaruose pastaruoju metu atidėlioja sprendimus dėl tolesnės paramos ginkluote.
Ukrainoje išbandytas pirmasis jūrinis dronas „Sea Baby“: smogs smarkiau, plauks toliau
19:07
Ukrainoje išbandytas pirmasis jūrinis dronas „Sea Baby“. Pirmasis šios partijos egzempliorius pavadintas „Avdijivka“, rašo „Unian“.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pademonstravo pirmąjį jūrinį droną, kuris buvo pagamintas surinkus pinigų per lėšų rinkimo akciją.
Pasak SBU spaudos centro, per rekordiškai trumpą laiką Ukrainos įmonių, tarptautinių rėmėjų ir ukrainiečių dėka buvo surinkta beveik 300 mln. grivinų (7,2 mln. eurų) 35 jūriniams dronams „Sea Baby“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naujausias pasikėsinimas į Ukrainos prezidentą: V.Zelenskis tai matė savo akimis
18:10
Trečiadienį Rusijos pajėgos atakavo Odesą raketomis, kuomet mieste lankėsi Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis, ir taikėsi į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kortežą, skelbia graikų naujienų svetainė „Protothema“.
Pasak pranešimo, sprogimas įvyko, kai kortežas buvo už 150 metrų nuo Graikijos delegacijos buvimo vietos.
Galingas sprogimas Odesoje įvyko prieš pat Graikijos ministrui pirmininkui susitinkant su Ukrainos prezidentu. Regione iš karto buvo paskelbtas oro pavojus.
V.Zelenskis matė mirtiną smūgį: yra žuvusiųjų
Vėliau per bendrą spaudos konferenciją V.Zelenskis pripažino, kad tiek graikų premjeras, tiek jis matė mirtiną smūgį.
Plačiau skaitykite ČIA.
„HIMARS“: kuo ypatingos raketinės sistemos, kurių Ukraina gavo iš JAV?
17:49
Paskelbta, kad po dvejų metų bandymų rusai pirmą kartą sunaikino raketų sistemą „HIMARS“. 15min paaiškina, kuo ypatinga ši sistema. Didelio judrumo artilerijos sistema gali pataikyti į Rusijos taikinius, esančius už 80 kilometrų – ir taip gali padėti „išlyginti“ žaidimo sąlygas karo lauke.
Daugkartinio paleidimo raketų sistema „M142 HIMARS“ – mobilus įrenginys, kuris vienu metu gali paleisti kelias tiksliai nukreiptas raketas.
Prieš JAV duodant Ukrainai šių sistemų, tiek Ukraina, tiek Rusija jau naudojo kelių raketų paleidimo sistemas (angl. Multiple Launch Rocket System, MLRS) tačiau „HIMARS“ leidžia pasiekti didesnį nuotolį ir tikslumą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos pajėgų vadai baiminasi blogiausio: „Mes visi žūsime“
17:20
„Tankas T-64 stovi paslėptas griovyje prie pat Časiv Jaro, apsuptas Rusijos pajėgų, bandančių užimti Ivanivske, mažą kaimą Bachmuto pakraštyje, Rytų Ukrainoje, kakofonijos.
Per 72 valandas, kurias CNN žurnalistai praleido kartu su kariais, jo ginklas nė karto neiššovė. Priežastis? Trūksta sovietmečiu gamintų jam tinkamų sviedinių. Vietoje to ukrainiečių kariai sako, kad turi sėdėti ir laukti įsakymo prisijungti prie aplink vykstančios kovos“, – straipsnyje iš fronto linijos rašo žiniasklaidos grupės CNN žurnalistai.
Ukrainos gynėjai ir vietos gyventojai baiminasi, kas jų laukia dėl didelio ginklų trūkumo ir Rusijos kariuomenės veiksmų Avdijivkos sektoriuje.
Rusijos pajėgos įgavo pagreitį sudėtingoje rytinėje fronto linijoje, vedančioje nuo dviejų miestų, kuriuos jos užėmė po kelis mėnesius trukusių žiaurių mūšių: Avdijivka prieš dvi savaites ir Bachmutas praėjusių metų gegužę. Nors į vakarus nuo Bachmuto esančiame Ivanivske jos tvirtina, kad pasiekė tam tikrų laimėjimų, į vakarus nuo Avdijivkos Maskva pastebėjo didesnę pažangą.
Trys kaimai, kuriuos Rusija užėmė iš pradžių – Lastočkynė, Stepovė ir Sievernė – neturi didelės reikšmės, o Kyjivas tvirtina, kad jų gynybos linija visada turėjo būti toliau. Tačiau tą pačią naują gynybos liniją – per kitą trijų kaimų – Orlivkos, Tonenkės ir Berdyčių – ašį – Rusija taip pat intensyviai puola, o prorusiški šaltiniai tvirtina, kad kiekvieno iš jų pakraščiuose yra įsitvirtinusi.
„Įsivaizduokite, kad karas artėja prie jūsų namų slenksčio. Ar tuomet dvejotumėte? Mums reikia ginklų. Priešas yra daug stipresnis. Be pagalbos neišgyvensime, neišsilaikysime kaip tauta, kaip šalis. Mes tiesiog būsime sunaikinti“, – sakė vieno iš fronto linijoje esančių dalinių vadas.
Jis nėra nusiteikęs optimistiškai dėl to, kas nutiks, jei 60 mlrd. JAV dolerių vertės karinės pagalbos paketas, kuris šiuo metu įstrigęs Jungtinių Valstijų Kongrese, nebus patvirtintas.
„Manau, kad mes visi žūsime. Visi, kas čia yra. Mūsų čia nebebus. Tai nebus tik Europos problema. Rusai žengs į Europą“, – pareiškė kovotojas.
Kito Avdijivkos sektoriuje kovojančio dalinio vadas taip pat atkreipė dėmesį į amunicijos trūkumą. Pasak jo. „rusų puolimas yra didelio masto“, ir jie gali neturėti pakankamai amunicijos nuo to apsiginti.
Kiek anksčiau Baltųjų rūmų patarėjas Johnas Kirby nurodė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi neabejotinos praktinės naudos iš to, kad JAV Kongresas delsia patvirtinti pagalbą Ukrainai.
„Mūsų sistemos neveiklumas Kapitolijuje neabejotinai suteikia jam galimybę su dideliu pranašumu išdėstyti savo karines pozicijas“.
Šachmatų legenda G.Kasparovas atsidūrė Kremliaus taikiklyje
17:01
Rusijos finansų priežiūros tarnyba trečiadienį į „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą įtraukė šachmatų didmeistrį ir politinį aktyvistą Garį Kasparovą.
Sovietų Sąjungoje gimęs buvęs pasaulio šachmatų čempionas G.Kasparovas seniai yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas ir jau beveik dešimtmetį gyvena JAV.
Tyrėjai: okupuotoje Ukrainos dalyje per bombos sprogimą žuvo pareigūnė
16:47
Rusų kontroliuojamame Pietų Ukrainos Berdiansko mieste per bombos sprogimą trečiadienį žuvo Maskvos primestos rinkimų komisijos pareigūnė, paskelbė Rusijos Tyrimų komitetas.
„Kovo 6-osios rytą po apylinkės rinkimų komisijos narės automobiliu buvo padėtas savadarbis sprogstamasis užtaisas“, – sakoma pranešime.
Jame nurodoma, kad auka ligoninėje mirė nuo patirtų sužeidimų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos pajėgos smogė Odesai, kai ten lankėsi Graikijos premjeras
16:11
Rusijos kariuomenė atakavo Odesą raketomis, kai mieste lankėsi Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis, skelbia naujienų svetainė „Protothema“.
Pasak pranešimo, Rusijos pajėgos taikėsi į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kortežą – sprogimas įvyko, kai jis buvo už 150 metrų nuo Graikijos delegacijos, kuriai vadovavo K.Mitsotakis, buvimo vietos.
Leidinio šaltiniai tikina, kad niekas iš Graikijos delegacijos narių nenukentėjo.
„Jokių problemų dėl premjero ir Graikijos delegacijos saugumo nėra“, – sakė oficialūs vyriausybės šaltiniai.
„Mums visiems viskas gerai“, – anksčiau leidiniui sakė Graikijos ministras Stavrosas Papastavrou.
Galingas sprogimas Odesoje įvyko prieš pat Graikijos ministrui pirmininkui susitinkant su Ukrainos prezidentu. Regione iš karto buvo paskelbtas oro pavojus.
Prieš tai Graikijos žiniasklaida pranešė, kad šalies valdžios institucijos nurodė parengti įrangos ir ginklų, kurių nebenaudoja Graikijos ginkluotosios pajėgos, paketą, kuris bus perduotas Ukrainai.
Žiniasklaida: Bulgarija išsiuntė į Ukrainą pirmuosius iš 110 pažadėtų šarvuočių
16:07
Trečiadienį Bulgarija pradėjo siųsti Ukrainai pažadėtus šarvuočius, skelbia televizijos kanalas BTV.
„Šarvuočiai išvyko į Ukrainą. Pirmasis šarvuotis buvo pakrautas į platformą ir išvyko iš bazės Sofijoje į geležinkelio stotį Novi Iskire“, – sakė kanalo korespondentas.
Pažymima, kad iš viso į Ukrainą planuojama pristatyti 110 šarvuočių, tačiau jie bus siunčiami partijomis po 6 vienetus.
Anksčiau naujienų agentūra „Unian“ nurodė, kad praėjusią vasarą Bulgarijos parlamentas priėmė preliminarų sprendimą padovanoti Ukrainai apie šimtą pasenusių šarvuočių BTR-60, kurie priklausė Bulgarijos vidaus reikalų ministerijai, bet dešimtmečius buvo nenaudojami.
Dėl kai kurių prorusiškų politikų, įskaitant Bulgarijos prezidentą, pasipriešinimo sprendimas perduoti šarvuočius Ukrainai galiausiai buvo priimtas tik gruodžio mėnesį. Vasario pradžioje Bulgarijos gynybos ministras pareiškė, kad šarvuočių perdavimas Ukrainai jau prasidėjo, tačiau iš tikrųjų transporto priemonės vis dar buvo Sofijoje.
Analitikas įvertino Rusijos puolimo potencialą: Kremlius tiek jėgų neturi
15:50
Dėl įnirtingų Rusijos kariuomenės atakų Donbase praėjusią savaitę Kremlius patyrė labai didelius gyvosios jėgos, šarvuočių ir artilerijos sistemų nuostolius, sako Estijos saugumo ekspertas Raineris Saksas sako komentare leidiniui „Postimees“. Analitikas įvertino rusų puolimo potencialą, situaciją fronte ir situaciją, kai ukrainiečiai sunaikino dar vieną rusų karo laivyno pasididžiavimą.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė arešto orderius dviem Rusijos kariuomenės vadams, kurie, kaip manoma, yra atsakingi už tikslinių oro smūgių prieš civilinę infrastruktūrą vykdymą. Tai Rusijos strateginių bombonešių padalinio vadovas ir Juodosios jūros laivyno vadas, kurio padaliniai nuolat vykdė šias atakas.
Kaltinamasis aktas susijęs su ankstesniais išpuoliais, kai Rusija vykdė raketų atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Įvardijo tris pagrindines Ukrainos pajėgų problemas fronto linijoje
15:47
Ukraina fronte susiduria su trimis pagrindinėmis problemomis: amunicijos trūkumu, atsargų papildymu ir Rusijos raketų atakomis, socialiniame tinkle „X“ įvertno Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
Jis taip pat nurodė, kad prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulė neturi alternatyvos, o kol nebus nubaustas Vladimiro Putino režimas, nereikėtų tikėtis jokių kontaktų su Kremliumi.
Pasak O.Danilovo, Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimas yra vienintelė pozicija pradėti bet kokias derybas. Šiuo metu padėtis fronte sudėtinga, tačiau viskas „vystosi sparčia dinamika“.
„Ukraina ras atsakymus į kylančius iššūkius – ir su šovinių badu, ir su atsargų papildymu, ir su Rusijos raketiniu teroru. Vakarai savo ruožtu praeis visas būtinas demokratines procedūras ir su tuo susijusius sunkumus, pertvarkys ekonomiką, pakeis strategijas ir požiūrius, susidoros su Rusijos ekonomika, kuri prilygsta vienos Amerikos valstybės biudžetui“, – prognozavo O.Danilovas.
Sekretorius pripažino, kad Ukrainos žmonės yra pavargę nuo karo, bet kovos toliau, ir kad rusams nepavyks demoralizuoti visuomenės iš vidaus. Tarptautinių tarpininkų pastangos turėtų būti nukreiptos į tai, kad Rusija grįžtų prie tarptautinės teisės ir būtų panaikinti sankcionuotų karinių prekių tiekimo į Rusijos teritoriją šaltiniai.
Generalinis štabas pareiškė, kad per pastarąją parą aršiausios kovos vyko Avdijivkos ir Novopavlivkos sektoriuose. Iš 86 rusų atakų 62 įvyko šiuose rajonuose. Karo studijų instituto (ISW) ekspertų teigimu, Rusijos pusė yra pasirengusi prarasti kovinius lėktuvus, jei tai tik padės joms žengti į priekį.
Rusijoje už kritiką karui Ukrainoje įkalintas žurnalistas
15:40
Rusijos teismas trečiadienį žurnalistui Romanui Ivanovui skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę už tai, kad socialiniuose tinkluose jis kritikavo Maskvos invaziją į Ukrainą, pranešė jo darbdavys.
Netoli Maskvos esančio Koroliovo miesto teismas „nuteisė „RusNews“ žurnalistą Romaną Ivanovą kalėti septynerius metus pataisos kolonijoje už „klastočių“ apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas skelbimą“, „Telegram“ žinutėje pranešė interneto svetainė „RusNews“.
„Bloomberg“: V.Orbanas vyksta į JAV susitikti su D.Trumpu ir aptarti karo Ukrainoje
15:39
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šią savaitę Floridoje su buvusiu Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu aptars, kaip nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą. Apie tai pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto, kurį cituoja naujienų agentūra „Bloomberg“.
Pažymima, kad V.Orbanas delsė leisti suteikti Europos Sąjungos pagalbą Ukrainai ir tuo pat metu palaikė šiltus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Reali D.Trumpo prezidentavimo perspektyva sukėlė Europos, įskaitant Ukrainą, lyderių susirūpinimą dėl ES gebėjimo reaguoti į karą ir Rusijos įtaką.
„V.Orbanas stengėsi pelnyti D.Trumpo palankumą, jo sugrįžimą į Baltuosius rūmus vertindamas kaip Vengrijos diplomatinės izoliacijos sušvelninimą po ginčų su NATO ir ES sąjungininkais, kurie sukėlė Joe Bideno administracijos ir grupės dvipartinių JAV įstatymų leidėjų spaudimą“, – rašo „Bloomberg“.
Pasak P.Szijjarto, derybos dėl karo pabaigos yra neišvengiamos, nes „Kyjivas negali nugalėti Rusijos“, o „Rusija negali nugalėti visų Vakarų“. Nors V.Orbanas paragino nedelsiant nutraukti ugnį, jis nepasiūlė jokių kitų planų, kaip užbaigti jau trejus metus trunkantį karą.
„Kovo 8 d. susitikimas Mar-a-Lago rodo, kaip D.Trumpas per rinkimų kampaniją vis labiau daro įtaką užsienio politikos klausimams, artėdamas prie respublikonų prezidento nominacijos ir tikėtino keršto prezidentui J.Bidenui“, – teigiama straipsnyje, pažymint, kad skirtingai nei daugelis kitų ES lyderių, V.Orbanas neatvyko į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Jungtinė Karalystė pasirengusi perduoti Ukrainai įšaldytą Rusijos turtą
14:44
Jungtinė Karalystė yra pasirengusi paskolinti Ukrainai visą šalyje įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą, motyvuodama tuo, kad po karo Rusija bus priversta sumokėti Kijevui kompensacijas, pareiškė užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas, kurį cituoja britų leidinys „The Guardian“.
„Yra galimybė pasinaudoti kažkuo panašiu į sindikuotą paskolą ar obligacijas, kur iš tikrųjų kaip garantija naudojamas įšaldytas Rusijos turtas, ir suteikti šiuos pinigus ukrainiečiams, žinant, kad mes juos grąžinsime, kai Rusija sumokės reparacijas. Tai gali būti geriausias būdas tai padaryti. Norime, kad G-7 ir ES šiuo klausimu pasiektų kuo didesnę vienybę, bet jei jos nebus, turėsime judėti į priekį su sąjungininkais, kurie nori imtis tokių priemonių“, – pažymėjo ministras.
Pasak jo, turtas bus naudojamas kaip žalos atlyginimo garantija. D.Cameronas sakė nemanąs, kad obligacijų planas kaip nors pakenks Londono reputacijai.
Žurnalistų teigimu, šis planas yra radikalesnis už Europos Sąjungoje svarstomus siūlymus suteikti Ukrainai tik nenumatytą pelną iš Vakaruose laikomų Rusijos centrinio banko aktyvų. Skaičiuojama, kad šis metinis neprognozuojamas pelnas siekia 4 mlrd. dolerių.
Šis planas Ukrainai bus ypač naudingas, jei JAV Kongresas ir toliau blokuos pagalbą Ukrainai, nes tai bus naujas lėšų šaltinis ginklų pirkimui ir biudžeto deficitui finansuoti.
Jungtinės Valstijos taip pat pritaria Rusijos turto konfiskavimui. Iždo sekretorė Janet Yellen paragino nedelsiant konfiskuoti apie 300 mlrd. dolerių ir panaudoti juos ilgalaikiam Ukrainos atstatymui.
Kartu kai kurios ES šalys baiminasi tokio radikalaus žingsnio. Prancūzija ir Vokietija, taip pat Europos centrinis bankas išreiškė didžiausią atsargumą. Pasak su šiuo klausimu susipažinusių asmenų, nerimaujama dėl Rusijos atsakomųjų veiksmų prieš Europos turtą, taip pat dėl poveikio finansiniam stabilumui ir euro, kaip rezervinės valiutos, statusui.
V.Zelenskis pasiuntė specialiąsias pajėgas į Sudaną – jos žudė „Wagner“ smogikus ir mokė vietos kariuomenę
14:26
2023 m. vasarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vietos karinio lyderio Abdelio Fattah al-Burhano prašymu nusiuntė Ukrainos specialiąsias pajėgas į Sudaną padėti kovoti su sukilėliais. Dienraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) citavo operacijoje dalyvavusius Sudano ir Ukrainos kariškius, taip pat vaizdo medžiagą iš šios šalies.
Kaip pažymi leidinys, V.Zelenskis sutiko su tokiu žingsniu, nes A.Burhanas slapta tiekė Ukrainai ginklus iškart po to, kai į ją visiškai įsiveržė Rusija. Be to, Sudano sukilėlius rėmė samdoma kariuomenė „Wagner“, kuri šalyje kasė auksą ir naudojo jį Rusijos agresijai finansuoti.
Pasak kelių operacijoje dalyvavusių Ukrainos kariškių, Ukrainos specialiosios pajėgos išsilaipino Sudane ir pradėjo kovą, kad išstumtų sukilėlių pajėgas iš sostinės Chartumo.
WSJ karių siuntimą į Afriką vadina „nauju drąsiu žingsniu“ ir strategijos, kuria siekiama sutrikdyti Rusijos karines ir ekonomines operacijas užsienyje, dalimi. Be to, tai didina karo kainą Maskvai ir parodo Ukrainą kaip kovotoją prieš Rusijos invazijas. Tai vaidmuo, į kurį Vakarai nenorėjo tiesiogiai įsitraukti, teigia leidinys.
„Negalima įveikti Rusijos vien tik kovojant mažame žemės gabalėlyje, pavyzdžiui, fronto linijoje Ukrainoje. Jei jie turi aukso kasyklų Sudane, turime padaryti jas nepelningas“, – sakė 40-metis ukrainiečių karininkas šaukiniu Prada, vadovavęs vienam iš ukrainiečių dalinių Sudane.
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas atsisakė komentuoti, ar į Sudaną buvo išsiųsti Ukrainos kariai. Tačiau jis pažymėjo, kad Ukraina stengiasi taikytis į Rusijos karinius dalinius įvairiose pasaulio dalyse.
„Karas yra rizikingas dalykas. Mes esame visiškame kare su Rusija... Jie turi dalinių įvairiose pasaulio vietose, ir mes kartais bandome smogti jiems ten“, – sakė K.Budanovas.
Ukrainos prezidento atstovas spaudai taip pat nekomentavo Ukrainos karių siuntimo į Sudaną.
Medžiagoje rašoma, kad pirmoji Ukrainos karių banga, beveik 100 karių, daugiausia iš dalinio GUR Timur, užsakytu lėktuvu nusileido Sudane 2023 m. rugpjūčio viduryje.
WSJ rašo, kad pirmoji ukrainiečių užduotis buvo padėti A.Burhanui išvykti iš Chartumo, kurį buvo apsupusi sukilėlių grupė, vadinama Greitosios paramos pajėgomis. Tačiau netrukus po to, kai atvyko ukrainiečių kariškiai, A.Burhanas išvyko už sostinės ribų į ukrainiečių operacijų bazę. Sudano pareigūnai teigia, kad apsaugininkai paslapčiomis išvežė A.Burhaną iš Chartumo.
A.Burhanas padėkojo ukrainiečiams už pastangas ir išvyko į Port Sudano miestą, kurį vis dar kontroliavo. Po kelių savaičių jis susitiko su V.Zelenskiu Airijos Šenono oro uoste, sakoma medžiagoje.
„Aptarėme mūsų bendrus saugumo iššūkius, būtent Rusijos finansuojamų neteisėtų ginkluotų grupuočių veiklą“, – per susitikimą „Telegram“ kanale rašė V.Zelenskis. Jis taip pat padėkojo A.Burhanui už Sudano „nuoseklią paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.
Ukrainos kariai apginklavo A.Burhano apsaugininkus naujais kalašnikovais, o vėliau sutelkė dėmesį į bandymą išstumti iš Chartumo sukilėlius, kuriuos rėmė „Wagner“.
Rusijos užsienio žvalgybos vadovas: „Organizuojami šėtoniški šokiai aplink A.Navalno karstą“
13:23
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas propagandinėje laidoje „Solovjovas tiesiogiai“ sakė, kad Aleksejus Navalnas „mirė savo mirtimi“. Taip jis atsakė į klausimą apie „Vakarų jėgų“ sąsajas su A.Navalno mirtimi.
„Nemanau, kad tai kažkoks ypatingas sąmokslas, bet, deja, žmonės turi ypatybę: anksčiau ar vėliau gyvenimas baigiasi, jie miršta. A.Navalnas mirė savo mirtimi, taip“, – sakė jis. S.Naryškinas pridūrė, kad Vakarai neva „organizuoja šėtoniškus šokius aplink A.Navalno karstą“.
Plačiau skaitykite ČIA.
J.Navalnaja ragina rinkimų dieną protestuoti prieš V.Putiną
12:23
Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė trečiadienį paragino rusus rinkimų dieną surengti protestą prieš Vladimirą Putiną, sudarant ilgas eiles prie balsavimo apylinkių.
„Į rinkimų apylinkę turime eiti vieną dieną ir vienu metu: kovo 17-ąją 12 valandą. Ką daryti toliau? Galite rinktis. Galite balsuoti už bet kurį kandidatą, išskyrus Putiną. Galite sugadinti savo biuletenį. Galite didelėmis raidėmis parašyti NAVALNAS, – platformoje „YouTube“ paskelbtame vaizdo įraše sakė Julija Navalnaja.
V.Putinas daugiau nei du dešimtmečius yra valdžioje kaip prezidentas arba ministras pirmininkas.
A.Navalnas organizuodavo didžiulius protestus prieš Kremlių, kol 2021 metais, kai grįžo į Maskvą iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, buvo suimtas. Dėl apnuodijimo jis kaltino Rusijos valdžią.
47 metų A.Navalnas mirė vasario 16 dieną vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur turėjo atlikti įkalinimo bausmę pagal kaltinimus, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.
Jo šeima ir šalininkai apkaltino Kremlių įsakius jį nužudyti, o Vakarų šalių lyderiai pareiškė, kad V.Putinas yra atsakingas už Rusijos opozicijos lyderio mirtį.
Rusija neteko ne tik karo laivo: Ukraina nurodė, kiek kariškių nukentėjo per smūgį
12:03
Antradienį paskelbta, kad Ukrainos pajėgos sudavė sėkmingą smūgį dar vienam Rusijos karo laivui „Sergejus Kotovas“. Po paros paaiškėjo, kad buvo sužeisti mažiausiai 27 Rusijos karinio laivyno kariškiai, trečiadienį pranešė Ukrainos karinė žvalgyba.
„Remiantis atnaujinta informacija, prie Kerčės sąsiaurio sunaikinto Rusijos laivo „Sergejus Kotovas“ mažiausiai 27 įgulos nariai buvo įvairiai sužeisti“, – sakoma pranešime.
Žvalgybos atstovai taip pat pažymėjo, kad 7 jūreiviai smūgio greičiausiai neišgyveno. Teigiama, kad informacija vis dar yra tikslinama.
Anksčiau skelbta, kad po mirtino išpuolio Rusijos pajėgos pradėjo įgulos evakuaciją, kurių tuo metu laive buvo apie 52.
Vėliau Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas nurodė, kad sunaikintame patruliniame laive buvo ir kovinei tarnybai paruoštas sraigtasparnis.
Kremlius nepripažįsta TBT išduotų arešto orderių dviems rusų kariškiams
11:57
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad nepripažįsta Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotų arešto orderių dviem aukšto rango Rusijos kariškiams dėl įtariamų nusikaltimų per plataus masto karą Ukrainoje.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad Rusija nėra šio teismo steigimo sutarties dalyvė.
„Mes to nepripažįstame“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje antradienį išduotus arešto orderius.
TBT įvardijo šiuos du asmenis – armijos generolą leitenantą ir laivyno admirolą Sergejų Kobylašą ir Viktorą Sokolovą – ir nurodė, kad įtariami jų nusikaltimai buvo įvykdyti nuo 2022 metų spalio iki 2023 metų kovo.
Tai tik antras kartas, kai tarptautinis teismas viešai paskelbė apie arešto orderius, susijusius su Rusijos karu Ukrainoje. 2023 metų kovą teismas paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo vaikų teisių kontrolierės arešto orderius dėl karo nusikaltimų, kaltindamas juos asmenine atsakomybe už vaikų grobimą iš Ukrainos.
Šiuos orderius Kremlius pavadino niekiniais.
S.Kobylašas ir V.Sokolovas ieškomi dėl karo nusikaltimo: atakų nukreipimo į civilinius objektus ir pernelyg didelės atsitiktinės žalos civiliams gyventojams arba žalos civiliniams objektams, ir nusikaltimo žmoniškumui: nežmoniškų veiksmų.
Teismas nurodė, kad prokurorų pateiktus įrodymus išnagrinėję teisėjai teigė, jog yra pagrįstų priežasčių manyti, kad šie du vyrai yra atsakingi už raketų smūgius, kuriuos jų vadovaujamos pajėgos nuo 2022 metų spalio 10-osios iki bent 2023 metų kovo 9-osios vykdė prieš Ukrainos elektros infrastruktūrą.
Ukrainos pirmoji ponia atsisakė kvietimo atvykti į Vašingtoną: ar dėl to kalta J.Navalnaja?
11:35
Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska atsisakė Baltųjų rūmų kvietimo dalyvauti ketvirtadienį vyksiančiame renginyje, kurio metu Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pateiks metinį pranešimą, rašo amerikiečių leidinys „The Washington Post“.
Pasak su planavimu susipažinusių pareigūnų, pirmąją ponią Jill Biden ketinta pasodinti šalia O.Zelenskos ir Julijos Navalnajos, Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno, kuris praėjusį mėnesį mirė Arkties kalėjime, našlės.
Abiejų moterų, kurios kiekviena yra pasipriešinimo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui simbolis, atvaizdas būtų galingas fonas prezidento J.Bideno kreipimuisi į bendrą Kongreso sesiją. Tačiau nė viena iš jų į metinio pranešimo renginį vykti neplanuoja.
Plačiau skaitykite ČIA.
Odesoje nugriaudėjo sprogimas
11:00
Trečiadienį Odesoje nugriaudėjo sprogimas. Regione paskelbtas oro pavojus, skelbia nacionalinis transliuotojas „Suspilne“.
„Odesoje įvyko sprogimas“, – pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
Jis paragino žmonės slėptis.
„Odesa, nedelsiant slėpkitės!“ – rašė jis.
Karybos ekspertai įvardijo, kaip Ukraina galėtų sunaikinti Krymo tiltą
10:55
Antradienį paskelbta, kad Ukrainos karinės žvalgybos pajėgos smogė dar vienam Rusijos patruliniam karo laivui „Sergejus Kotovas“.
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkinink, buvusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovo spaudai Vladyslavo Selezniovo, jis gynė Krymo tiltą nuo Ukrainos jūrinių dronų.
„Manau, kad tai buvo Ukrainos gynybos pajėgų repeticija, siekiant išjungti pagrindinę logistikos arteriją, kuri aprūpina viskuo, ko reikia okupacinėms pajėgoms Kryme“, – sakė jis naujienų svetainei Liga.net.
V.Selezniovo nuomone, neteisėtam statiniui turėtų būti suduotas kompleksinis smūgis – vokiškos raketos „Taurus“ sunaikins tilto konstrukcijas, ATACAMS sunaikins dangą, o dronai kamikadzės – tilto pamatus.
Karybos ekspertas Olehas Ždanovas naujienų agentūrai „Unian“ taip pat pareiškė neabejojantis, kad šiemet Krymo tiltas vėl bus „sugriautas“.
„Jei bus pakankamai pajėgų ir priemonių, raketų, galėsime paimti sugriautus tarpatramius į ugnies kontrolę ir neleisti jų atstatyti“, – nurodė jis.
Pasak eksperto, norint likviduoti Krymo tiltą, būtina sunaikinti jo atramas.
„Visa kita galima atstatyti, kaip parodė praktika. Taip, šiandien tiltas negali atlaikyti visos apkrovos, o tilto pajėgumas yra labai sumažėjęs... Bet norint jį „išjungti“ ir nugriauti kelis tilto tarpatramius, būtina pakirsti atramą. Tam prireiks didžiulio kiekio sprogmenų. Arba, tarkime, į šią atramą vienu metu turėtų atsitrenkti keli 850 kg sprogstamosios galios jūriniai dronai („Magura V5“, „Sea baby“). Tuomet tilto atstatyti būtų neįmanoma“.
Kalbėdamas apie ginklus, kurie taip pat galėtų sėkmingai atakuoti tiltą, O.Ždanovas paminėjo raketas „Storm Shadow“, SCALP ir ATACMS.
„Neptūnui“ ir S-200 reikėtų padidinti sprogmenų kiekį. Jo nepakanka“, – pridūrė ekspertas.
Tuo tarpu karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko mano, kad Krymo tilto atramai sunaikinti reikės nemažai vokiškų raketų „Taurus“, todėl geriau atakuoti kelių ir geležinkelių tarpstotį.
„Pagrindinė Ukrainos karinė problema yra Rusijos geležinkelio jungtis su Krymu. Greitkelį sunaikinti daug lengviau nei geležinkelio tarpeklį. Iš principo Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali sugadinti geležinkelio bėgius, užtenka ir vienos betoną praduriančios raketos.“
Jungtinės Valstijos taip pat išreiškė nuomonę, kad Ukraina turi parengusi keletą netikėtumų, kurie padės jai pasiekti pergalę mūšio lauke, nurodė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.
„Manome, kad Ukraina turi planą, kurį įgyvendindama gali pasiekti pergalę mūšio lauke“, – kalbėjo jis antradienį per spaudos konferenciją.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į dar vieno Rusijos karo laivo nuskandinimą Juodojoje jūroje.
„Manome, kad jie turi paruošę keletą staigmenų“, – pridūrė M.Milleris.
Po dvejų metų bandymų rusai pirmą kartą sunaikino raketų sistemą „HIMARS“
10:23
Skelbiama, kad Rusijos pajėgų bepilotis orlaivis už 40 km nuo fronto linijos Donecko srityje pastebėjo Ukrainai perduotą amerikietišką raketų paleidimo sistemą „HIMARS“ ir ją lydinčias pagalbines transporto priemones ir tuo pasinaudoję rusai po dvejų metų bandymų pirmą kartą sunaikino šią ginklų sistemą.
Pasak naujienų svetainės „Forbes“, šalia „HIMARS“ smogė nuo žemės paleista hipergarsinė raketa „Iskander“, kuri padegė 17 tonų sveriantį paleidimo įrenginį ir, spėjama, kad sudegino vieną iš 227 milimetrų M30/31 raketų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rinkimų farsas Rusijoje: atskleidė specialius nurodymus, kuriuos gauna visi, susiję su valdžia
10:14
Kad būtų pasiektas Vladimirui Putinui patinkantis rinkėjų aktyvumas prezidento rinkimuose, planuojama imtis įvairių priemonių, rašo nepriklausomas leidinys „Meduza“.
Pasak leidinio kalbintų šaltinių, Rusijos valdžia susiduria su dilema – kadangi dabar kaip niekada anksčiau abejojama rinkimų nugalėtoju, susidomėjimas eiti prie balsadėžių yra istoriškai mažas.
Vladimiro Putino politinė komanda puikiai supranta šią situaciją, taip pat suvokia, kad reikia pasiekti V.Putinui patinkantį 70–80 proc. rinkėjų aktyvumą.
Kadangi šiuo metu Rusijoje trūksta darbo jėgos, įprastinė „korporatyvinė“ rinkimų strategija neatrodo, kad bus sėkminga.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
09:22
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1250 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostoliai Rusijos pusėje pasiekė 420 tūkst.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikintas 21 tankas, 40 šarvuotųjų kovos mašinų, 50 artilerijos sistemų, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 56 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 12 specialiosios įrangos vienetų.
Ukrainos gynėjai taip pat nuskandino vieną Rusijos karo laivą ir nukovė 58 bepiločius orlaivius bei vieną sparnuotąją raketą.
Nerami naktis Rusijoje: dronai atakavo karinį aerodromą ir naftos saugyklą
08:49 Atnaujinta 10:30
Rusija pranešė apie dronų ataką prieš karinį aerodromą „Baltimorė" Voronežo srityje, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Su Rusija siejamo susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalo „Baza“ duomenimis, bepilotį orlaivį esą „numušė priešlėktuvinės gynybos sistemos už poros kilometrų nuo aerodromo“.
Rusijos gynybos ministerija tradiciškai teigė „atrėmusi bandymą“ atakuoti taikinius Voronežo srityje lėktuvo tipo bepiločiu orlaiviu: „Ukrainos bepilotį orlaivį perėmė budinčios priešlėktuvinės gynybos sistemos“.
Pasak Rusijos pranešimų, bepilotis orlaivis taip pat atakavo A.V.Varyčevo vardo kasybos ir gavybos gamyklą Zaliznohirske, Kursko srityje.
„Pirmasis – 7 val. ryto, o antrasis – po valandos. Dronai taip pat buvo sunaikinti. Vieno iš jų nuolaužos įkrito į rezervuarą, o antrasis taip pat nukrito naftos bazės teritorijoje“, – skelbiama pranešime.
Anot pranešimų, apie 11 val. Kursko srityje esančiai kasybos ir perdirbimo gamyklai smogė antrasis bepilotis orlaivis.
Teigiama, kad dronas nusileido ant vienos iš cisternų. Gamyklos teritorijoje vis dar liepsnoja gaisras, tačiau apie nuostolius neskelbiama.
Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas taip pat pranešė apie dronų ataką.
„Belgorodo srityje oro gynybos sistema numušė lėktuvo tipo bepilotį orlaivį netoli Bližnės kaimo. Operatyvinės tarnybos tikslina informaciją apie padarinius ant žemės. Preliminariais duomenimis, aukų ir žalos nebuvo“.
Įvardijo, kaip Rusija įsiskverbė į Europos Sąjungos institucijas
08:40
Rusijos žvalgyba naudoja Serbijos agentą, kad infiltruotųsi į Europos Sąjungos institucijas ir skleistų Kremliui palankias kalbas apie invaziją į Ukrainą, teigiama Vakarų žvalgybos ataskaitoje, su kuria susipažino amerikiečių leidinio „Politico“ žurnalistai.
Pasak dokumentų, dar 2023 m. spalį Serbijos pilietis Novica Antičius – aktyvus „įtakos agentas“, kuris sąmoningai glaudžiai bendradarbiavo su Rusijos saugumo agentūra – Briuselyje rengė susitikimus su Europos pareigūnais, ypač su Europos Parlamento nariais.
Teigiama, kad tarp šių europarlamentarų buvo Vokietijos žaliųjų partijos įstatymų leidėja Viola von Cramon-Taubadel, Italijos socialistų ir demokratų partijos įstatymų leidėja Alessandra Moretti ir Slovakijos konservatyvios Europos liaudies partijos frakcijos narys Vladimiras Bilčikas, tvirtinama žvalgybos ataskaitoje. Tačiau pažymima, kad pateiktoje informacijoje nėra nieko, kas leistų manyti, kad minėti europarlamentarai žinojo apie N.Antičiaus ryšius su Rusijos federaline saugumo agentūra.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kitą savaitę TATENA vadovas Rusijoje surengs derybas su V.Putinu dėl Zaporižios AE
08:39
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi kitą savaitę lankysis Rusijoje, kur vyks jo derybos su prezidentu Vladimiru Putinu dėl padėties rusų kontroliuojamoje Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje.
Didžiausia Europos atominė elektrinė atsidūrė konflikto centre, kai 2022 metų kovo mėnesį ją užgrobė Maskva. Nuo to laiko Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą kenkiant jos saugumui.
Vėliausią kartą R.Grossi ir V.Putinas buvo susitikę 2022-ųjų spalį, kai Sankt Peterburge aptarė su Zaporižios AE susijusius saugos klausimus.
„Manau, kad labai svarbu palaikyti aukšto lygio dialogą su abiem kariaujančiomis pusėmis“, – pirmadienį žurnalistams sakė TATENA vadovas.
R.Grossi nurodė, kad tikisi kitą savaitę su V. Putinu aptarti techninius klausimus ir išsamiau susipažinti su Maskvos planais dėl elektrinės.
„Yra klausimų, susijusių su būsima elektrinės veiklos būkle“, – atsakė R.Grossi, paklaustas, kokias temas ketina kelti.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova taip pat patvirtino įvyksiant šį susitikimą.
R.Grossi kelis kartus lankėsi Ukrainoje, kur buvo susitikęs su šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kitais aukšto rango pareigūnais.
Rusija teigia perėmusi tris Prancūzijos orlaivius virš Juodosios jūros
08:36
Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad pakėlė naikintuvą, kad „užkirstų kelią trijų Prancūzijos orlaivių, skrendančių virš Juodosios jūros, valstybės sienos pažeidimams“.
Tokių incidentų reguliariai pasitaikydavo dar prieš Rusijai pradedant puolimą Ukrainoje 2022 metais.
„Siekiant užkirsti kelią Rusijos valstybės sienos pažeidimui buvo pakeltas naikintuvas Su-27“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Virš Juodosios jūros įgula atpažino „E-3F ilgojo nuotolio radiolokacinį orlaivį ir du Prancūzijos karinių oro pajėgų daugiafunkcinius naikintuvus „Rafale-S“.
Artėjant Rusijos naikintuvams, „užsienio karinis orlaivis apsisuko ir pasuko nuo Rusijos Federacijos sienų“, priduriama pranešime.
Pasak ministerijos pranešimo, sienos pažeidimo neužfiksuota.
Tai naujausias iš daugelio panašių incidentų virš Juodosios jūros.
Anksčiau Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu pareiškė, kad Rusijos pajėgos praėjusį mėnesį grasino numušti tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros patruliuojantį Prancūzijos orlaivį.
Per praeitą savaitę prancūzų naikintuvai net du kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių: vieną kartą virš Estijos, o kitą – virš Baltijos jūros ir Lenkijos.
2023 metų kovą virš Juodosios jūros su rusų naikintuvu susidūrus ir sudužus kitam JAV dronui „Reaper“, įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono išaugo.
Baltieji rūmai: V.Zelenskis niekada neprašė Ukrainoje dislokuoti užsienio karių
08:10
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis niekada neprašė Vakarų šalių karių kovoti su Rusijos invazija, antradienį pareiškė Baltieji rūmai po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė neatmetantis tokios idėjos.
„Prezidentas V.Zelenskis to neprašo, jis tik prašo priemonių ir pajėgumų. Jis niekada neprašė, kad už jo šalį kovotų užsienio kariai“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino Ukrainos sąjungininkus nebūti bailiais remiant šią šalį, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją.
Ukrainos oro pajėgos sunaikino 38 rusų „Shahed“ dronus
08:02
Kovo 6 d. naktį rusai atakavo Ukrainą 5 priešlėktuvinėmis valdomomis raketomis S-300 ir 42 atakos bepiločiais lėktuvais „Shahed“, 38 bepiločiai lėktuvai buvo sunaikinti.
„Vykdant kovinius veiksmus Dniepropetrovsko, Odesos, Chersono, Chmelnyckio, Čerkasų, Charkivo, Vinicos ir Sumų sričių ribose buvo numušti 38 „Šhahed“ dronai“, – nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Rusijos pajėgos raketomis šaudė iš Donecko srities, o bepiločiai orlaiviai buvo paleisti iš keturių krypčių: Chauda ir Balaklava laikinai okupuotame Kryme, Rusijos Federacijos Kursko sritis ir Rusijos Primorsko-Achtarsko miestas.
Atremiant oro ataką dalyvavo oro pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai, Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės ir radioelektroninės kovos priemonės.
Rusijos pajėgos smogė dronais Sumų srityje: sužeisti septyni žmonės, tarp kurių ir vaikas
07:21 Atnaujinta 11:04
Antradienio vakarą Sumus atakavo „Shahed“ dronai. Skirtingose miesto dalyse buvo trys smūgiai.
Nurodoma, kad visos gelbėjimo tarnybos dirba vietoje. Nukentėjusiesiems teikiama būtina medicinos pagalba.
Aiškinamasi, kokie buvo oro smūgių padariniai.
Kovo 5 d. vakare Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė apie bepiločių orlaivių smūgius keliuose Ukrainos regionuose. Bepiločiai lėktuvai bangomis atakavo Odesą. Vėliau apie 1 val. nakties šalies vakaruose vėl buvo paskelbtas pavojus.
Teigiama, kad po apšaudymo buvo sužeisti septyni žmonės. Tarp sužeistųjų yra 10 metų vaikas.
Pasak Generalinės prokuratūros pranešimo, buvo apgadinti butai 11 daugiabučių namų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos pastatas. Taip pat apgadinta apie 20 automobilių.
JAV karo analitikai paaiškino, kodėl rusai pasirengę toleruoti savo orlaivių praradimus
06:19
Rusijos orlaiviai ir toliau vykdo palyginti daug antskrydžių prieš Ukrainą, nors Ukrainos pareigūnai praneša, kad pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pajėgos numušė kelis bombonešius, nurodo JAV Karo tyrimų institutas (ISW).
Kovo 4 d. „Forbes“ pranešė, kad Rusijos naikintuvai Su-34, lydimi naikintuvų Su-35, per dieną surengia šimtą ar daugiau išskridimų, kad bombarduotų Ukrainos pozicijas apie 40 km atstumu.
Kovo 5 d. laikraštis „New York Times“ pranešė, kad Rusijos taktika keičiasi intensyvindama oro operacijas ir kad „agresyvesnė“ fronto oro parama padėjo Rusijos pajėgoms pastaruoju metu daryti pažangą Rytų Ukrainoje.
Šie pranešimai rodo, kad Rusijos karinės oro pajėgos palaiko aukštą oro operacijų Ukrainoje tempą ir gali būti pasirengusios toleruoti riziką orlaivių praradimams, greičiausiai dėl to, kad Rusijos vadovybė nusprendė, jog teigiamas tokių oro operacijų poveikis yra didesnis už išlaidas, susijusias su tokių misijų vykdymu.
Kariniai analitikai priminė, kad Rusijos pajėgos vasario viduryje, užimdamos Avdijivką, taip pat naudojo smūgius iš oro ir greičiausiai bando pakartoti šį poveikį, remdamos vykstančias puolamąsias operacijas kitose fronto vietose.
ISW negali nepriklausomai patvirtinti Ukrainos pranešimų apie pastarosiomis savaitėmis numuštus lėktuvus Su-34.
ISW pagrindinės kovo 5 d. išvados:
- Kovo 4-5 d. naktį Ukraina netoli Kerčės sąsiaurio krantų sunaikino didelį Juodosios jūros laivyno projekto 22160 laivą „Serhijus Kotovas“.
- Rusijos karinių tinklaraščių autoriai sureagavo į laivo “Serhijus Kotovas" nuskendimą, pasmerkdami nepakankamą Rusijos karinės vadovybės reakciją į šį incidentą ir pradėdami plačiau kritikuoti biurokratinį Rusijos karinio aparato neveiklumą.
- Atrodo, kad Rusijos orlaiviai ir toliau vykdo palyginti daug antskrydžių prieš Ukrainą, nepaisant Ukrainos pareigūnų pranešimų, kad pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pajėgos numušė kelis bombonešius.
- Rusija ir Kinija gilina strateginį bendradarbiavimą kosmoso srityje, įskaitant bendradarbiavimą palydovų stebėjimo ir kosmoso tyrimų srityje.
- Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė arešto orderius dviem aukšto rango Rusijos vadams dėl jų dalyvavimo Rusijos karo nusikaltimuose – tai pirmas kartas, kai TBT pateikė kaltinimus Rusijos kariuomenės vadams.
- Pranešama, kad Rusijos pajėgos veikia „juodojoje rinkoje“, kurioje parduodami Ukrainos karo belaisviai, įskaitant Rusijos sukarintoms grupuotėms, kurios gali keistis karo belaisviais su Ukraina.
- Kovo 5 d. Moldovos žvalgybos ir saugumo tarnybos direktorius Alexandru Mustiata pareiškė, kad Kremlius pradėjo vykdyti daugiametes hibridines operacijas, kuriomis siekiama destabilizuoti Moldovą ir užkirsti kelią jos stojimui į ES.
- Rusijos pajėgos neseniai patvirtino, kad, tęsiantis pozicinėms kovoms palei kovo 5 d. kontaktinę liniją, žengia į priekį Donecko regione.
- Pranešama, kad Rusijos valdžia išformuoja buvusios „Wagner“ grupės dalinius, kurie turėjo prisijungti prie Rusijos gvardijos arba šiuo metu yra Baltarusijoje.
- Tikėtina, kad Rusijos teisėsaugos pareigūnai sustiprins represijas prieš Krymo totorius okupuotame Kryme.
