Svarbiausios naujienos
- D.Cameronas pareiškė nepritariantis Vakarų šalių karių siuntimui į Ukrainą.
- Chersono mieste nukrito Rusijos bomba ir sužeidė vaiką, o kitur per apšaudymą žuvo paauglys.
- Ukrainos pajėgos naktį iš penktadienio į šeštadienį surengė masinę dronų ataką.
- R.Sikorskis apie NATO karius Ukrainoje: tai nėra neįsivaizduojamas dalykas.
- Turkija yra pasirengusi surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas.
- Vašingtonas „griežtai ruošėsi“ galimam Rusijos branduoliniam smūgiui Ukrainoje 2022 m. pabaigoje.
- Kovo 8 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko 850 karių.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
-
„Politico“: Prancūzijos kariai ruošiasi intensyviam karui Europoje
-
Kitataučių skaičius rusų pajėgose auga: Indija išaiškino nusikalstamą verbuotojų tinklą
-
Kelią perbėgusi juoda katė: kuo skiriasi O.Zelenskos ir J.Navalnajos požiūris į priešą
-
Analitikė įvardijo, kada ir kodėl Ukrainos pajėgos mūšio lauke pasieks kritinį tašką
Lenkijos diplomatijos vadovas R.Sikorskis apie NATO karius Ukrainoje: tai nėra neįsivaizduojamas dalykas
10:10
„Vertinu Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono iniciatyvą, nes ja siekiama priversti Putiną bijoti, o ne mus bijoti Putino“, – penktadienį sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Kaip rašo „Rzeczpospolita“ , ministras kalbėjo Varšuvos universitete vykusioje konferencijoje "25 metai Lenkijos narystės NATO. Kas būtų, jei nebūtų Aljanso...".
Šis ministro R.Sikorskio pareiškimas penktadienį išplatintas ir oficialioje Lenkijos užsienio reikalų ministerijos „Twitter“ paskyroje.
Praėjusį mėnesį Prancūzijos prezidentas E.Macronas pareiškė, kad neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą, kad sustiprintų ją prieš Rusiją. Šie pareiškimas sulaukė prieštaringų reakcijų ir pačioje Prancūzijoje, ir kitose Vakarų Europos valstybėse.
Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu pareiškė, kad E.Macrono pasisakymas buvo interpretuotas, buvo aiškiai pateiktos hipotezės, tačiau jos nesusijusios su koviniais daliniais ir Prancūzija nebus „viena iš konflikto dalyvių“.
Per konferenciją Varšuvos universitete penktadienį Lenkijos ministras R.Sikorskis, be kita ko, sakė, kad netrukus po 2022 metų vasario 24 dienos Rusijos invazijos į Ukrainą daugiau kaip 140 iš 190 pasaulio šalių balsavo už tai, kad agresija būtų pasmerkta kaip nepriimtina.
- Tai ne tik pareiškimas spaudai, bet ir teisinės sistemos sukūrimas", - sakė R.Sikorskis.
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas pridūrė, kad įsiveržusi į Ukrainą Rusija parodė, jog civilizuotai nepajėgi perimti Vakarų vertybių, kurios apibrėžia ją kaip valstybę, nesugebančią taikiai sugyventi su savo kaimynais, todėl NATO turi grįžti prie savo pirminio vaidmens.
R.Sikorskis teigė, kad "Vakarai turėtų įgyvendinti kūrybiškai apibrėžtą ir asimetrišką eskalaciją".
Rusai paleido „Shahed“ dronus iš pietų
23:16
Šeštadienio vakarą Rusijos kariai iš pietų paleido atakuojančius dronus, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
22.19 val. karinės oro pajėgos pranešė apie Zaporižios srityje kilusią atakos bepiločių orlaivių grėsmę. Vėliau – kad dronai juda link Dnepropetrovsko srities.
22:34 val. pranešta apie grėsmę panaudoti smogiamuosius nepilotuojamus orlaivius Chersono ir Mykolajivo srityse.
22:42 val. karinės oro pajėgos pranešė apie „Shahed“ dronų grupės judėjimą Chersono srities šiaurėje, judant link Krivoj Rogo.
Nuo 22:56: nauja „Shahed“ grupė juda nuo Juodosios jūros į Odesos sritį.
D.Trumpas pavadino V.Orbaną „fantastišku lyderiu“
23:03
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kovo 8 d. priimdamas Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridoje, gyrė jį kaip „fantastišką lyderį“.
V.Orbanas jau seniai palaiko ryšius su JAV konservatoriais ir yra vienintelis Europos lyderis, atvirai draugiškas Kremliui. D.Trumpas, 2021 m. palikęs Baltuosius rūmus, ne kartą yra gerai atsiliepęs apie V.Orbaną.
D.Trumpas, kuris yra pasirengęs tapti Respublikonų partijos kandidatu į prezidento postą 2024 m. rinkimuose, buvo pastebėtas išsakantis šias pastabas vaizdo įraše, kuriuo buvo pasidalinta V.Orbano „Instagram“ paskyroje.
„Nėra geresnio, protingesnio ar geresnio lyderio už Viktorą Orbaną... Jis yra bosas, ir jis yra puikus lyderis, fantastiškas lyderis. Europoje ir visame pasaulyje jį gerbia“, – sakė D.Trumpas.
Kelionės į JAV metu V.Orbanas ir D.Trumpas aptarė „daugybę klausimų, turinčių įtakos Vengrijai ir JAV, įskaitant itin svarbią stiprių ir saugių sienų svarbą siekiant apsaugoti kiekvienos tautos suverenumą“, sakoma D.Trumpo rinkimų kampanijos pareiškime.
JAV prezidentas Joe Bidenas kritikavo jųdviejų susitikimą, sakydamas, kad V.Orbanas „siekia diktatūros“.
V.Orbanas anksčiau sakė, kad tik D.Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus „gali atnešti taiką Ukrainai“, kuri jau daugiau kaip dvejus metus kovoja su visiška Rusijos invazija.
D.Trumpas jau seniai kritikuoja JAV pagalbą Ukrainai – ši pozicija atitinka jo užsienio politikos nuostatas „Pirmiausia – Amerika“. Jis teigė, kad sugebėtų per 24 valandas susitarti dėl taikos Ukrainoje, nors konkrečių žingsnių tam pasiekti nedetalizavo.
B.Hodgesas ragina neapgaudinėti savęs: Ryga, Vilnius, Talinas, Klaipėda, Tartu – visi jie gali būti užpulti
22:57
Baltijos gynybos koledže vyksta dvi dienas trunkanti konferencija „Rusijos paradoksas: tarp visiškos kontrolės ir visiško chaoso“.
Čia apsilankęs ir pranešimą skaitęs JAV atsargos generolas Benas Hodgesas ragina Europą neapgaudinėti savęs ir pripažinti, kad bet kuris miestas gali būti užpultas Rusijos, rašo konferenciją apžvelgiantis Estijos leidinys „Postimees“.
Buvęs Jungtinių Valstijų pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas savo kalboje pabrėžė strateginio aiškumo ir aiškių strateginių tikslų nustatymo svarbą.
Atsargos generolas dabartinę situaciją Ukrainoje palygino su Antruoju pasauliniu karu, kai tuometinis JAV prezidentas Theodore'as Rooseveltas užsibrėžė tikslą pirmiausia susidoroti su Vokietija po to, kai Japonija užpuolė Perl Harborą.
Lygiai taip pat, kaip tada, taip ir dabar, kai yra daug pasaulinių problemų ir grėsmių, pirmenybė turėtų būti teikiama Rusijai, mano jis.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
Netikėtas popiežiaus pareiškimas: patarė Ukrainai turėti drąsos „iškelti baltą vėliavą“
20:25 Atnaujinta 21:02
Popiežius Pranciškus vasario mėn. įrašytame interviu sakė, kad Ukraina turi išdrįsti iškelti baltą vėliavą ir pradėti derybas su šalimi agresore, pranešė „Reuters“.
Pažymima, kad Pranciškus savo komentarus išsakė praėjusį mėnesį Šveicarijos transliuotojui RSI įrašytame interviu, kurio tekstinė versija jau buvo paskelbta viešai. Pats interviu bus transliuojamas kovo 20 d.
Pranciškaus buvo klausiama apie jo poziciją dėl diskusijos tarp tų, kurie mano, kad Ukraina turėtų pasiduoti, nes nesugebėjo atremti Rusijos kariuomenės, ir tų, kurie teigia, kad tai įteisina agresoriaus veiksmus. Interviu vedėjas klausime pavartojo terminą „balta vėliava“.
„Manau, kad galingiausias yra tas, kuris žvelgia į situaciją, galvoja apie žmones, turi drąsos iškelti baltą vėliavą ir derėtis. Žodis „derėtis“ yra drąsus žodis. Kai matai, kad esi pralaimėjęs, kad reikalai klostosi blogai, turi turėti drąsos derėtis“, – sakė jis.
Pasaulio Katalikų Bažnyčios vadovas sakė, kad žmonėms gali būti gėda, tačiau paklausė, kiek prarandama gyvybių.
„Šiandien, pavyzdžiui, vykstant karui Ukrainoje, daug kas nori būti tarpininkais. Pavyzdžiui, Turkija“, – sakė jis.
„Nesigėdykite derėtis, kol viskas dar nepablogėjo“, – pabrėžė pontifikas.
Jo taip pat buvo paklausta apie Izraelio ir „Hamas“ karą, dėl kurio, jo teigimu, yra kaltos abi pusės.
„Karą kuria du, o ne vienas. Neatsakingieji yra tie du, kurie kariauja“, – pareiškė jis transliuotojui.
CNN: JAV „kruopščiai“ ruošėsi galimam Rusijos branduoliniam smūgiui Ukrainoje
19:36
Vašingtonas „griežtai ruošėsi“ galimam Rusijos branduoliniam smūgiui Ukrainoje 2022 m. pabaigoje, kuris būtų pirmoji branduolinė ataka kare nuo 1945 m. Hirosimos ir Nagasakio bombardavimo, kovo 9 d. pranešė CNN, remdamasi dviem neįvardytais JAV pareigūnais.
Rusija ne kartą yra grasinusi panaudoti branduolinį ginklą, atsakydama į Vakarų paramą Ukrainai, tačiau grasinimai iki šiol nepasitvirtino. Rusija ir toliau tęsia plataus masto karą Ukrainoje nenaudodama savo branduolinio arsenalo.
Baltieji rūmai buvo ypač susirūpinę, kad Rusija Ukrainoje gali panaudoti taktinį ar kovinį branduolinį ginklą, CNN sakė pareigūnai.
JAV nacionalinio saugumo taryba nuo vasaros pabaigos iki 2022 m. rudens surengė keletą susitikimų, kad parengtų nenumatytų atvejų planus „tuo atveju, jei būtų labai aiškių požymių, kad jie ketina ką nors daryti, pulti branduoliniu ginklu, arba jei jie tiesiog tai padarytų, kaip mes reaguotume, kaip bandytume užkirsti tam kelią arba atgrasyti“, – sakė pirmasis administracijos pareigūnas.
„Būtent tai mums pateikė konfliktas, todėl mes tikėjome ir, manau, turime teisę griežtai pasirengti ir padaryti viską, kas įmanoma, kad taip neatsitiktų.“
Prezidento Joe Bideno administraciją prie tokio vertinimo privedė ne vienas rodiklis, o įvykių, analizės ir itin slaptos žvalgybos duomenų derinys, rašo CNN.
Baltųjų rūmų baimė, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje, „buvo ne tik hipotetinė – ji taip pat buvo pagrįsta tam tikra informacija, kurią gavome“, sakė antrasis pareigūnas.
„Turėjome suplanuoti, kad būtume kuo geresnėje padėtyje tuo atveju, jei šis nebeįsivaizduojamas įvykis iš tikrųjų įvyktų.“
Pranešama, kad tuo metu vienas iš argumentų už Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino galimą branduolinio ginklo panaudojimą buvo Ukrainos veržimasis į tuo metu okupuotą Chersoną, kuris, V.Putino teigimu, priklausė Rusijai.
Pasak CNN, Baltieji rūmai nerimavo, kad šio miesto praradimas gali tapti „potencialiu postūmiu“ V.Putinui suduoti branduolinį smūgį Ukrainai.
Tuo pat metu Kremliaus propagandos mašina skleidė naują melagingą istoriją apie „nešvarią bombą Ukrainoje“, kuri, kaip baiminosi JAV pareigūnai, galėjo būti priedanga Rusijos branduolinei atakai, pridūrė žiniasklaidos priemonė.
Vasario 29 d. V.Putinas pareiškė, kad NATO karių siuntimas į Ukrainą turės „tragiškų pasekmių“, o Vakarų parama Kyjivui „kelia konflikto, kuriame bus panaudotas branduolinis ginklas, riziką“.
Šis V.Putino grasinimas nuskambėjo po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vasario 26 d. pareiškimo, kad Vakarų karių siuntimas į Ukrainą ateityje negali būti „atmestas“. Tuomet JAV ir daugelis Europos NATO sąjungininkių pareiškė, kad nesvarsto galimybės siųsti savo karių į Ukrainą.
Dėl ūkininkų protestų Lenkijos pasienyje su Ukraina nusidriekė ilgos vilkikų eilės
19:22
Apie 650 transporto priemonių laukia 17 km ilgio eilėje, kad galėtų išvykti iš Lenkijos į Ukrainą per Dorohusko pasienio kontrolės punktą, šeštadienį pareiškė Angelika Glab-Kunysz iš Chelmo vietos policijos nuovados, kurią cituoja naujienų agentūra PAP.
„Protestuotojai šiuo metu leidžia į Ukrainą pravažiuoti vienam sunkvežimiui per valandą“, – sakė ji ir pridūrė, kad naktį jokių incidentų nepastebėta.
Anot jos, vidutinis laukimo laikas šiuo metu siekia 289 valandas.
Eilės Hrebenėje ilgis – 12 kilometrų, joje yra apie 400 transporto priemonių, o tai reiškia 70 valandų laukimo laiką, pranešė Monika Ryczak iš Liublino Tomašuvo regioninės policijos.
Nacionalinės mokesčių administracijos Liublino skyriaus duomenimis, eilės pasienio punktuose, skirtuose krovininiams automobiliams, sveriantiems iki 7,5 tonos, yra trumpesnės: Dolhobyčuvo kontrolės punkte laukia apie 250 transporto priemonių, o Zosino punkte – 100 transporto priemonių.
Vidutinis laukimo laikas šiuose punktuose yra atitinkamai apie 62 ir 10 valandų.
Protestuotojai pasienyje leidžia pravažiuoti humanitarinės ir karinės pagalbos, gyvų gyvūnų ir autobusų transportui.
Lenkijos ūkininkų protestai tęsiasi nuo 2023 metų lapkričio.
Ūkininkai, be kita ko, reikalauja, kad Lenkija atmestų Europos Sąjungos Žaliąjį kursą ir uždarytų šalies rytines sienas pernelyg dideliam Ukrainos žemės ūkio produktų importui į šalies rinką, kuris, pasak ūkininkų, kenkia jų verslui.
„Politico“: Prancūzija kuria šalių, pasirengusių siųsti karius į Ukrainą, aljansą
18:57
Prancūzija telkia šalių, kurios yra pasirengusios siųsti Vakarų karius į Ukrainos teritoriją, aljansą.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi „Politico“.
Penktadienį, kovo 8 d., Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne atvyko į Lietuvą, kur susitiko su kolegomis iš Baltijos šalių ir Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovu Dmytro Kuleba.
„Ne Rusija mums nurodys, kaip turėtume padėti Ukrainai artimiausiais mėnesiais ar metais. Tai ne Rusijos reikalas. Todėl mes sprendžiame tarpusavyje“, – po susitikimo pabrėžė Prancūzijos ministras.
Ministrų susitikime, kaip rašo „Politico“, buvo aptarta galimybė padėti užsienio kariams išminuoti Ukrainos teritoriją. S.Sejourne ne kartą vadino išminavimo operacijas „galimybe“, pažymėdamas, kad tai gali reikšti, jog dalis personalo bus Ukrainoje, bet nedalyvaus kare.
Šių metų vasario pabaigoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neatmetė galimybės siųsti Vakarų karius į pagalbą Ukrainai . Pagrindinė problema, pasak jo, yra ta, kad šiuo metu NATO šiuo klausimu nėra bendro sutarimo.
O tądien Prancūzijos prezidentas papasakojo, kokiomis sąlygomis yra pasirengęs siųsti Prancūzijos karius į Ukrainą.
Kelios NATO šalys, ypač Vokietija, Čekija, Bulgarija, Bulgarija, Lenkija, Ispanija ir Italija, nepritarė karių siuntimui į Ukrainą. Tačiau yra šalių, kurios pasirengusios svarstyti tokią galimybę , pavyzdžiui, Lietuva, Latvija ir Estija.
Kanada, kuri taip pat yra NATO narė, pareiškė, kad yra pasirengusi siųsti karius į Ukrainą, bet tik mokyti Ukrainos gynėjus toli nuo fronto esančioje teritorijoje.
V.Zalužnas paskirtas naujuoju ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje
18:42
Buvęs Ukrainos kariuomenės vadas paskirtas naujuoju šalies ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje, praėjus mėnesiui po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis jį atleido iš ginkluotųjų pajėgų vadovo pareigų.
V.Zelenskis paskelbė, kad pritarė Valerijaus Zalužno paskyrimui į vieną svarbiausių Ukrainos diplomatinių postų.
Didžioji Britanija yra pagrindinė Ukrainos rėmėja jos kare su Rusija.
„Sužalotas gyvenimas, įniršis“: jaunas vaikinas žuvo per apšaudymą Dniepropetrovsko srityje
17:51
Kovo 9-oji tragiškai prasidėjo dar vienam ukrainiečiui: Dnipropetrovsko srityje per rusų išpuolį žuvo labai jaunas, 16 metų vaikinas.
Jis žuvo per artilerijos apšaudymą, ryte pranešė Dnipropetrovsko OVA vadovas Sergejus Lysakas. Dar vienas 22 metų ukrainietis ligoninėje. „Sunkus ligonis“, – patikslino jis.
Pasak pareigūno Červonohrihorjevskajos bendruomenėje, Nikopolio srityje, šį rytą – okupantai apšaudė gyvenamuosius namus. Svarbu ir tai, kad buvo pažeista elektros linija.
„Teroristai... Jie nužudė nekaltą jaunuolį. Jie sužlugdė kitos šeimos gyvenimą. Įniršis...“, – komentavo S.Lysakas.
Žiniasklaida: kitas Ramšteino aukščiausiojo lygio susitikimas vyks kovo 19 d. Vokietijoje
15:16
Kitas Ramšteino formato Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (UDCG) aukščiausiojo lygio susitikimas vyks kovo 19 d. Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje, pranešė JAV karinių oro pajėgų Europoje spaudos tarnyba Laisvosios Europos radijui / Laisvės radijui (RFE/RL).
UDCG sudaro daugiau kaip 50 šalių, įskaitant visas 31 NATO narę, ir nuo 2022 m. balandžio mėn. reguliariai susitinka, kad koordinuotų karinę paramą Ukrainai kovojant su Rusijos agresija.
“(JAV gynybos sekretorius Lloydas) Austinas dar kartą pakvietė gynybos ministrus ir aukšto rango karinius pareigūnus iš viso pasaulio aptarti krizę Ukrainoje ir įvairius saugumo klausimus, su kuriais susiduria JAV sąjungininkai ir partneriai“, – pranešė JAV karinės oro pajėgos Europoje, kurias cituoja RFE/RL Ukrainos tarnyba.
Oficialių pranešimų apie 20-ąjį Ramšteino aukščiausiojo lygio susitikimą kol kas nepateikta.
D.Cameronas nepritaria karių siuntimui į Ukrainą, net ir mokymams: karių dislokavimas taptų taikiniu Rusijai
15:06 Atnaujinta 15:28
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas šeštadienį paskelbtame interviu Vokietijos dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ pareiškė nepritariantis Vakarų šalių karių siuntimui į Ukrainą, net į mokomąsias misijas.
D.Cameronas sakė, kad mokymo misijas geriausia vykdyti užsienyje, pažymėdamas, kad JK tokiu būdu parengė 60 tūkst. Ukrainos karių.
Pasak jo, užsienio karių dislokavimas Ukrainoje taptų taikiniu Rusijai.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vasario 26 dieną sukėlė sąmyšį tarp savo sąjungininkų, kai neatmetė galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą, kad padėtų jai atremti Rusijos invaziją.
Vėliau JK patvirtino į Ukrainą siuntusi nedidelius dalinius padėti rengti medikus, tačiau ministro pirmininko Rishi Sunako atstovas spaudai teigė, kad Londonas nenumato didelio masto siuntimų.
Penktadienį Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu sakė, kad šiuo metu neplanuojama siųsti kovinių pajėgų, tačiau Ukrainos sąjungininkai, anot jo, galėtų apsvarstyti galimybę vykdyti konkrečias mokymo ar išminavimo misijas.
Interviu laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ D.Cameronas teigė, kad Kyjivui reikia daugiau tolimojo nuotolio ginklų ir kad jis yra pasirengęs bendradarbiauti su Berlynu, kad šis galiausiai sutiktų tiekti vokiečių gamybos sparnuotąsias raketas „Taurus“.
Vokietija atsisako tiekti ukrainiečiams „Taurus“, baimindamasi, kad dėl jų veikimo nuotolio, kuris yra net 500 km, raketos bus panaudotos taikiniams giliai Rusijos teritorijoje smogti.
Nuo praėjusių metų gegužės Prancūzija ir JK tiekia Ukrainai sparnuotąsias raketas SCALP („Storm Shadow“), kurių veikimo nuotolis yra apie 250 km, o Jungtinės Valstijos siunčia sistemas ATACMS, kurių veikimo nuotolis – 165 kilometrai.
A.Navalno tėvai dėkoja žmonėms, atiduodantiems jų sūnui pagarbą
14:36
Velionio Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno tėvai šeštadienį padėkojo rusams, atiduodantiems pagarbą jų sūnui. Pranešimą šeštadienį paskelbė A.Navalno našlė Julija Navalnaja.
Pagrindinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas vasario viduryje mirė griežto režimo kolonijoje Arktyje, o praėjusią savaitę buvo palaidotas Maskvoje. Nepaisydami valdžios institucijų įspėjimų daugybė rusų vis dar neša prie jo kapo gėles.
„Labai dėkojame ir žemai lenkiamės tiems, kurie atėjo ir ateina į kapines, kurie atneša gėlių, rašo apie Aleksejų, prisimena mūsų sūnų, meldžiasi už jį!“ – ranka rašytame laiške sakė politiko tėvai Liudmila ir Anatolijus.
„Ačiū už atminimą! Atminimą, kuris suteikia vilties!“ – pridūrė jie. Pora padėkojo rusams, kurie „kartu su mumis jaučia netekties skausmą“.
A.Navalno motina Liudmila daugiau nei savaitę bandė susigrąžinti sūnaus kūną, kol galiausiai pareigūnai leido jai pargabenti jį į gimtąją Maskvą. Jis buvo palaidotas Maskvos Borisovo kapinėse.
Po laidotuvių žmonės ir toliau neša gėles prie A.Navalno kapo.
J. Navalnaja pažadėjo tęsti savo vyro darbą ir paragino rusus per artėjančius Rusijos prezidento rinkimus rengti protestus formuojant ilgas eiles prie balsavimo punktų.
Tyrėjai sučiupo grupuotę, gabenusią Indijos piliečius, kad šie kovotų už Rusiją Ukrainoje
14:07
Indijos federalinė tyrimų agentūra teigia išaiškinusi stambų tarptautinį prekybos žmonėmis tinklą, kuris, prisidengdamas pelningais darbo pasiūlymais, siuntė darbuotojus į Rusijos ir Ukrainos karą.
Ketvirtadienį Indijos centrinio tyrimų biuro (CBI) pareigūnai atliko kratas 15 vietų septyniuose miestuose, įskaitant sostinę Naująjį Delį.
Reidai buvo surengti žiniasklaidai vis dažniau pranešant apie Indijos piliečius, kurie buvo nesąmoningai verbuojami prisijungti prie Rusijos kariuomenės invazijos į Ukrainą po to, kai jie persikėlė į kitą šalį, atsiliepdami į darbo skelbimus, kuriuose buvo ieškoma „kariuomenės pagalbininkų“.
Mažiausiai 35 indai buvo nesąmoningai užverbuoti kovoti už Rusiją jos kare prieš Ukrainą.
Ukrainos ir Lenkijos prokurorai prašo pateikti įrodymų apie Rusijos karo nusikaltimus
13:56
Ukrainos ir Lenkijos prokurorai penktadienį kreipėsi į ukrainiečius prašydami pateikti bet kokių įrodymų apie Rusijos karo nusikaltimus, pranešė Lenkijos spaudos agentūra PAP.
Kreipimąsi pateikė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas ir Lenkijos teisingumo ministras Adamas Bodnaras.
„Šiandien visi turime vieną norą ir vieną tikslą – pergalę prieš priešą, – sakė A.Kostinas vaizdo įraše, paskelbtame „X“ platformoje. – Mes žinome, kad pergalė nebus galutinė be teisingumo pergalės.“
Jis teigė, kad, norėdamas pasiekti teisingumą, turi sulaukti pagalbos iš savo tautiečių, kurie dėl Rusijos invazijos iš tėvynės pabėgo į Lenkiją.
„Jei išgyvenote Rusijos karo nusikaltimus arba buvote jų liudininkais, kreipkitės į artimiausią policijos nuovadą toje vietoje, kurioje gyvenate“, – sakė A.Kostinas ir pridūrė, kad tyrėjams vertingi visi duomenys: liudijimai, nuotraukos ar vaizdo įrašai.
Lenkijos teisingumo ministras taip pat paragino ukrainiečius, tapusius tokių įvykių liudininkais, informuoti artimiausią policijos nuovadą ar prokuratūrą ir papasakoti savo istorijas.
„Dėl karo nusikaltimų dokumentavimo, Lenkijos ir Ukrainos prokurorų bendradarbiavimo galime gauti kuo daugiau medžiagos, kuo daugiau įrodymų, liudijančių Rusijos agresiją, Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje, o Lenkijos prokurorai taip pat dalyvauja dokumentuojant šiuos nusikaltimus“, – sakė A.Bodnaras.
Jis pridūrė, kad Lenkija aktyviai dalyvauja išaiškinant Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus, paaiškindamas, kad „Lenkija dalyvauja įvairiose tyrimo grupėse, stengdamasi padėti Ukrainos valdžios institucijoms patraukti atsakomybėn [kaltus] asmenis dėl karo nusikaltimų“.
Ukraina: Rusija numetė bombą Chersone
13:17
Ukraina šeštadienį pranešė, kad naktį pietiniame Chersono mieste netoli daugiabučio nukrito Rusijos bomba ir sužeidė vaiką, o kitur per apšaudymą žuvo paauglys.
Rusijos invazija tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus, vykstant įnirtingoms kovoms Ukrainos rytuose ir reguliariems išpuoliams toli nuo fronto linijos.
„Praėjusią naktį Rusijos kariuomenė mieste numetė bombą. Sviedinys nukrito šalia penkiaaukščio pastato“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Chersono administracija, paskelbusi vaizdo įrašą, kuriame matyti apgadintas pastatas, o šalia jo – didelis krateris.
„Nukentėjusį septynmetį berniuką prižiūri medikai“, – sakė valdžia ir pridūrė, kad vaiko gyvybei pavojus negresia.
Dnipropetrovsko srities pareigūnai pranešė, kad per Rusijos apšaudymą Červonohryhorivkos kaime prie Dniepro upės žuvo paauglys.
„Žuvo 16 metų berniukas. Kitas 22 metų jaunuolis yra ligoninėje“, – sakė regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. Jis nurodė, kad Rusijos pajėgos apšaudė kaimą ir apgadino privatų namą.
Kyjivo oro pajėgos anksčiau pranešė numušusios 12 iš 15 Irano gamybos dronų „Shahed“, kuriuos Rusija paleido virš rytinės Donecko ir centrinių Dnipropetrovsko bei Poltavos sričių.
Ukraina šeštadienį pranešė, kad kovų krečiamoje rytinėje Donecko srityje iš fronte esančių kaimų evakavo beveik 200 žmonių, įskaitant 21 vaiką.
Kyjivo kasdienybė: bokalas alaus už du eurus, barmenų lažybos ir komendanto valanda
13:13
Sėdi į autobusą Vilniuje ir nepraėjus nė parai atsiduri su Rusijos okupantais kariaujančios Ukrainos sostinės Kyjivo centre. Maidanas nepasikeitęs, viskas lyg taip, kaip kitame didmiestyje. Tačiau ne, visąlaik įjungta oro pavojaus programėlė, kuri kilus grėsmei pradės kaukti, o tada reikia skubėti į slėptuvę. Žinoma, čia jau mažai kas taip daro, visi eina toliau.
15min žurnalistai į Kyjivą keliavo su liūdna užduotimi – parodyti mūsų skaitytojams, kaip atsisveikinama su pirmuoju Ukrainos fronte žuvusiu Lietuvos savanoriu kariu Tadu Tumu: Kyjive – paskutinė pagarba fronte žuvusiam Tadui Tumui: skambėjo himnai, kariai atsisveikino priklaupę
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija teigia numušusi Ukrainos naikintuvą
13:00
Rusijos priešlėktuvinė gynyba numušė Ukrainos naikintuvą MiG-29 virš Ukrainos Donecko regiono, šeštadienį naujienų agentūra RIA citavo Rusijos gynybos ministerijos pranešimą.
Ukrainos valdžios institucijos pastarosiomis dienomis nepranešė apie jokius naikintuvų nuostolius.
Didžioji Britanija pasirengusi padėti tiekti raketas „Taurus“ Ukrainai
12:51
Jungtinė Karalystė yra pasirengusi padėti Vokietijai išspręsti „Taurus“ sparnuotųjų raketų tiekimo Ukrainai problemą.
„Esame pasiryžę glaudžiai bendradarbiauti su savo partneriais vokiečiais šiuo ir visais kitais klausimais, kad padėtume Ukrainai“, – laikraščiui „Süddeutsche Zeitung“ atsakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas, paklaustas, ar Londonas pasirengęs padėti Berlynui išspręsti šią problemą.
Galimas toks variantas – žiedinis tiekimas, pagal kurį daroma prielaida, kad Vokietija perduos „Taurus“ britų pusei, o pastaroji ukrainiečiams atsiųs sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“.
„Esame pasirengę ištirti visas galimybes, kad pasiektume maksimalų rezultatą Ukrainai“, – pabrėžė D.Cameronas.
Jis atsisakė atskleisti detales, kad „nepasakytų savo oponentams, ką mes ketiname daryti“.
Lenkijos protestuotojai laikinai atblokuos eismą vienoje pasienio perėjoje
12:25
Lenkijos protestuotojai pasienyje su Ukraina planuoja laikinai atblokuoti eismą Korčovos-Krakoveco sienos perėjimo punkte, kovo 9 d. pranešė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.
Nacionalinio televizijos eteryje A.Demčenka sakė, kad sienos blokada gali baigtis kovo 13 d., tačiau išliko atsargus dėl to, ar protestuotojai atnaujins eismą po šios datos.
Pasak A.Demčenkos, šiuo metu ilgosiose eilėse tiek Lenkijos, tiek Ukrainos kryptimi stovi 2 300 sunkvežimių. Jis pažymėjo, kad blogiausia padėtis yra Yahodyn-Dorohusk ir Medyka-Shehyni kontrolės punktuose, nes protestuotojai blokuoja visus į Lenkiją įvažiuojančius sunkvežimius.
Protestuotojai, kuriems vadovauja Lenkijos ūkininkai, teigia, kad ukrainietiškų žemės ūkio produktų antplūdis yra prastos kokybės ir kenkia vietos verslui didėjant kainoms visoje Europoje. Jie taip pat nepritaria ES „Žaliojo susitarimo“ politikai.
Vasario pradžioje protestuotojai pradėjo blokuoti sienos su Ukraina kirtimo punktus. Šiuo metu užblokuoti šeši kontrolės punktai.
V.Orbanas susitiko su D.Trumpu ir paprašė jo „grįžti ir atnešti taiką“
11:55
Vengrijos dešiniojo sparno nacionalistas ministras pirmininkas Viktoras Orbanas parėmė savo ilgamečio sąjungininko Donaldo Trumpo siekį sugrįžti į Baltuosius rūmus po to, kai vėlai penktadienį Floridoje susitiko su buvusiu JAV prezidentu.
Abu jie aptarė „daugybę Vengrijai ir Jungtinėms Valstijoms aktualių klausimų, įskaitant itin svarbią stiprių ir saugių sienų svarbą siekiant apsaugoti kiekvienos šalies suverenitetą“, teigiama D.Trumpo rinkimų kampanijos pareiškime.
V.Orbanas jau seniai nesutaria su savo kolegomis Europos Sąjungos nariais dėl įvairių klausimų, įskaitant atsisakymą siųsti ginklus Ukrainai ir ekonominių ryšių su Maskva palaikymą nuo 2022 m., kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą.
V.Orbanas yra sakęs, kad tik respublikonų kandidato D.Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus gali atnešti taiką Ukrainoje.
„Mums reikia lyderių pasaulyje, kurie būtų gerbiami ir galėtų atnešti taiką. Jis yra vienas iš jų! Grįžkite ir atneškite mums taiką, pone Prezidente!“, – po susitikimo savo įraše „X“ parašė V.Orbanas.
Savo „Facebook“ puslapyje paskelbtame vaizdo įraše V.Orbanas sakė, kad D.Trumpui pirmininkaujant 2017-2021 m. Artimuosiuose Rytuose, taip pat Ukrainoje įsivyravo taika.
Jis teigė, kad dabar karo Ukrainoje nebūtų, jei D.Trumpas būtų perrinktas 2020 m.
Rusija teigia sunaikinusi 47 ukrainiečių dronus
10:40 Atnaujinta 11:21
Rusija šeštadienį pranešė, kad per naktį virš savo pietinių regionų sunaikino 47 ukrainiečių dronus, daugiausia su Ukraina besiribojančioje Rostovo srityje.
Per Maskvos karinį puolimą Ukrainoje, kuris tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus, Kyjivas reguliariai nukreipia į Rusijos teritoriją bepiločius orlaivius.
„Budinčios oro gynybos sistemos perėmė ir sunaikino virš Belgorodo srities (vieną droną), Kursko srities (du dronus), Volgogrado srities (tris dronus) ir Rostovo srities (41 droną)", – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Rusijos kariuomenė.
Rusijos kariuomenė pietinėje Rostovo srityje planuoja savo karines operacijas Ukrainoje.
Regiono gubernatorius Vasilijus Golubevas socialinėje žiniasklaidoje pranešė, kad per dronų ataką nukentėjo Taganrogo miestas prie Azovo jūros, netoli Rusijos okupuotos Ukrainos dalies.
Jis sakė, kad vienas gelbėtojas buvo sužeistas, tačiau žuvusiųjų nėra.
Toliau į šiaurę esančios Kursko srities, kuri taip pat ribojasi su Ukraina, gubernatorius Romanas Starovoitas sakė, kad pagrindiniame Kursko mieste buvo apgadinta poliklinika.
Jis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas, kaip nurodė, prie Kursko 6-osios poliklinikos. Žaliai dažyto pastato viršus buvo akivaizdžiai apgadintas.
„Laimei, visi liko gyvi“, – sakė R.Starovoitas ir pridūrė, kad medikai evakavo pacientus iš netoliese esančios ligoninės.
Kurske gyvena apie 440 tūkst. žmonių. Jis yra maždaug už 120 km nuo sienos su Ukraina.
Rusijos valdžios institucijos teigia, kad eismas per Krymo tiltą sustabdytas
10:37
Šeštadienį buvo laikinai sustabdytas automobilių eismas per Krymo tiltą, pranešė Rusijos valdžios institucijos „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje; šis žingsnis dažnai taikomas dėl numatomų ar įvykdytų išpuolių.
Tiltas jungia žemyninę Rusiją su Krymu, kurį Maskva 2014 m. aneksavo iš Ukrainos, bet kurį Kyjivas vis dar laiko savo teritorija.
Ukrainiečiai šiąnakt surengė masinę dronų ataką prieš karo pramonės taikinius Rusijoje, daugiausiai kliuvo Taganrogui
10:31
Ukrainos pajėgos naktį iš penktadienio į šeštadienį surengė masinę dronų ataką Rusijos Taganrogo mieste ir dar keliose Rusijos srityse.
Preliminariais duomenimis, Taganroge bepiločiai orlaiviai bandė atakuoti aviacijos įmonės, priklausančios Berijos mokslo ir technikos kompleksui, teritoriją.
Sprogimai truko apie 30-40 minučių. Vietos gyventojai suskaičiavo daugiau kaip 20 sprogimų, skelbia „Unian“ agentūra.
Kurske girdėjosi mažiausiai keturi sprogimai. Valdžios institucijos ragino gyventojus slėptis patalpose be langų su tvirtomis sienomis arba eiti į artimiausią pastatą.
Rusija pranešė, kad kovo 9-osios naktį 47 Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo keturis Rusijos Federacijos regionus.
Rusijos gynybos ministerija tradiciškai pranešė, kad ataka buvo sustabdyta.
„Reguliariosios oro gynybos sistemos perėmė ir sunaikino bepiločius orlaivius virš Belgorodo (1 bepilotis orlaivis), Kursko (2 bepiločiai orlaiviai), Volgogrado (3 bepiločiai orlaiviai) ir Rostovo (41 bepilotis orlaivis) sričių teritorijų", - tvirtina rusai.
Tuo metu gyventojai dalinosi vaizdo įrašais, kuriose aiškiai matomi ir girdimi galingi sprogimai po ukrainiečių dronų atakų ir Taganroge, ir Kurske.
Lenkijos diplomatijos vadovas R.Sikorskis apie NATO karius Ukrainoje: tai nėra neįsivaizduojamas dalykas
10:10
„Vertinu Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono iniciatyvą, nes ja siekiama priversti Putiną bijoti, o ne mus bijoti Putino“, – penktadienį sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Kaip rašo „Rzeczpospolita“ , ministras kalbėjo Varšuvos universitete vykusioje konferencijoje "25 metai Lenkijos narystės NATO. Kas būtų, jei nebūtų Aljanso...".
Šis ministro R.Sikorskio pareiškimas penktadienį išplatintas ir oficialioje Lenkijos užsienio reikalų ministerijos „Twitter“ paskyroje.
Praėjusį mėnesį Prancūzijos prezidentas E.Macronas pareiškė, kad neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą, kad sustiprintų ją prieš Rusiją. Šie pareiškimas sulaukė prieštaringų reakcijų ir pačioje Prancūzijoje, ir kitose Vakarų Europos valstybėse.
Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu pareiškė, kad E.Macrono pasisakymas buvo interpretuotas, buvo aiškiai pateiktos hipotezės, tačiau jos nesusijusios su koviniais daliniais ir Prancūzija nebus „viena iš konflikto dalyvių“.
Per konferenciją Varšuvos universitete penktadienį Lenkijos ministras R.Sikorskis, be kita ko, sakė, kad netrukus po 2022 metų vasario 24 dienos Rusijos invazijos į Ukrainą daugiau kaip 140 iš 190 pasaulio šalių balsavo už tai, kad agresija būtų pasmerkta kaip nepriimtina.
- Tai ne tik pareiškimas spaudai, bet ir teisinės sistemos sukūrimas", - sakė R.Sikorskis.
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas pridūrė, kad įsiveržusi į Ukrainą Rusija parodė, jog civilizuotai nepajėgi perimti Vakarų vertybių, kurios apibrėžia ją kaip valstybę, nesugebančią taikiai sugyventi su savo kaimynais, todėl NATO turi grįžti prie savo pirminio vaidmens.
R.Sikorskis teigė, kad "Vakarai turėtų įgyvendinti kūrybiškai apibrėžtą ir asimetrišką eskalaciją".
Priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikino 12 iš 15 „Shahed“ dronų
09:27
2024 m. kovo 9 d. naktį priešas atakavo 15 „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių, iš kurių 12 numušė Ukrainos oro gynybos pajėgos, pranešė Oro pajėgos.
Patikslinta, kad okupantai dronus paleido iš Krymo Chaudos ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje.
Rusijos „Shahed“ buvo sunaikinti Dnepropetrovsko, Donecko ir Poltavos sričių ribose.
Atremiant oro ataką dalyvavo Karinių oro pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai ir Gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės.
R.T.Erdoganas: Turkija pasirengusi surengti Rusijos–Ukrainos taikos viršūnių susitikimą
09:15 Atnaujinta 09:47
Turkija yra pasirengusi surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas, penktadienį po Stambule vykusių derybų su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu pareiškė turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
NATO narė Turkija per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą stengiasi palaikyti gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, o R.T.Erdoganas save pozicionuoja kaip svarbų tarpininką ir galimą taikdarį.
R.T.Erdogano pasiūlymas pateiktas tuo metu, kai Ukraina patiria vis didesnį spaudimą fronto linijoje, kur jos pajėgos pastaraisiais mėnesiais užleidžia pozicijas Maskvai, Vakarų sąjungininkėms stabdant pagalbos teikimą Kyjivui.
„Esame pasirengę surengti taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvautų ir Rusija“, – sakė R.T.Erdoganas per Stambule surengtą bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.
„Nors ir toliau solidarizuojamės su Ukraina, tęsime savo darbą, kad karas būtų užbaigtas teisinga taika, grindžiama derybomis“, – pažymėjo jis.
V.Zelenskis atmetė idėją vesti tiesiogines derybas su Rusija, tvirtindamas, kad Ukraina ir Vakarų lyderiai turi nustatyti savo sąlygas taikai.
Jis pažymėjo, kad netrukus Šveicarijoje įvyks taikos deryboms skirtas aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame Kyjivas iškels savo taikos formulę, tačiau atmetė Rusijos dalyvavimo galimybę.
„Nesuprantame, kaip galime kviesti žmones, kurie viską blokuoja, naikina ir žudo. Mes norime rezultatų“, – sakė V.Zelenskis.
Derybas su R.T.Erdoganu jis pavadino produktyviomis ir padėkojo Turkijai už jos tarpininkavimo pastangas dėl Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra ir apsikeitimo kaliniais.
Ankara 2022-ųjų liepą padėjo abiem pusėms pasirašyti dabar jau nebegaliojantį susitarimą, kuriuo siekta užtikrinti saugų ukrainietiškų grūdų gabenimą per Juodąją jūrą.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Analitikai: rusai panaudojo netikėtą taktiką prie Avdijivkos
08:43
Pastarosiomis savaitėmis rusų okupantai pagerino savo taktinius pajėgumus. Visų pirma, priešas panaudojo taktinį netikėtumą Donecko srities Avdijivkos rajone.
Pasak Karo tyrimų instituto (ISW) pranešimo, tai rodo, kad tam tikri Rusijos kariuomenės elementai galėjo įsisavinti taktines adaptacijas, gautas per puolimą Ukrainoje.
Analitikai mini Ukrainos karinio stebėtojo Konstantino Mašoveco pareiškimą. Kovo 8 d. rusai galėjo taktiškai persigrupuoti ir perkelti puolimo veiksmų centrą iš šiaurinės Avdijivskos gamyklos dalies miesto šiaurės vakaruose į šiaurės rytus. K.Mašovecas pažymi, kad priešas sugebėjo persigrupuoti ir taktiškai persiorientuoti neleisdamas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms iki galo suprasti situacijos.
„Pažymėtinas Rusijos pajėgų gebėjimas pasiekti taktinio netikėtumo elementų tokioje operacinėje aplinkoje, kai beveik nėra maskuotės. ISW nepastebėjo jokių kitų pastaruoju metu pastebimų incidentų, kai Rusijos pajėgos būtų pasiekusios ar pasinaudojusios taktiniu netikėtumu“, – savo nuostabą aiškina ISW ekspertai.
Instituto analitikų teigimu, tai nebūtinai reiškia, kad rusai turi platesnių galimybių.
Nors tam tikruose fronto sektoriuose priešas pademonstravo ribotą prisitaikymą taktiniu lygmeniu, plataus masto taktinės nesėkmės visoje Ukrainoje rodo, kad Rusijos karinė vadovybė nėra internalizavusi ir paskleidusi visų galimų taktinių prisitaikymų visoje savo kariuomenėje.
Rusijos nuostoliai pasiekė naują ribą: nukauta 423 160 karių
08:39
Kovo 8 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko 850 žmonių, todėl bendras statistikos limitas sumažėjo iki 423 160 karių.
Tokius duomenis šį rytą savo operatyvinėje ataskaitoje apie įvykius fronte pateikė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Tarp kitų priešo nuostolių išvardyti ir šie nuostoliai:
Žiniasklaida: respublikonai rengia savo pagalbos Ukrainai paketą
08:35
Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas ir svarbiausių komitetų vadovai rengia naują pagalbos Ukrainai paketo projektą.
Kaip rašo „NBC News“ , politikų teigimu, alternatyvus projektas praeis Kongresą nesukeldamas konservatorių, kurie nepritaria tolesniam Ukrainos finansavimui, pasipriešinimo.
Šiuo metu rengimas yra preliminarioje stadijoje ir toli gražu nėra visiškai įgyvendintas. Tačiau respublikonai, kurie yra ištikimi Ukrainos sąjungininkai, nori būti pasirengę priimti dokumentą, kai tik Kongresas patvirtins biudžeto įstatymus.
Du šaltiniai teigė, kad balsavimas bus nukeltas į balandžio mėn. dėl kovo pabaigoje planuojamų dviejų savaičių Kongreso pertraukų.
Kaip nurodyta, respublikonai siūlo dalį nekarinės pagalbos skirti kaip paskolą. Tačiau pagal šį planą nuo paskolos priklausys ir ekonominė pagalba Ukrainos vyriausybei bei parama jos ilgalaikėms pastangoms atkurti šalį. Siūloma kaip užstatą naudoti JAV konfiskuotą Rusijos turtą.
Anksčiau UNIAN rašė, kad JAV Senatas priėmė įstatymo projektą dėl 60 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai, tačiau JAV Atstovų rūmų pirmininkas M.Johnsonas nepateikė jo balsavimui. Jis reikalauja, kad klausimas būtų sprendžiamas po to, kai JAV vyriausybė tęs finansavimą.
