Svarbiausios naujienos
- Julija Navalnaja: V.Putinas – ne politikas, o gangsteris
- Šaltinis atskleidė, kas smogė FSB pastatui Belgorode
- Žiniasklaida: V.Gerasimovas galėjo būti atleistas iš Rusijos generalinio štabo viršininko pareigų
- V.Putinas įvardijo, kokių veiksmų imsis prieš Suomiją
- „The Guardian“ – apie popiežius norą, kad Ukraina pasiduotų: tai suteiktų Rusijai žalią šviesą nesibaigiančiam karui
- V.Putinas sako, kad Rusija yra pasirengusi branduoliniam karui, bet „ne viskas link to juda“
-
Baltieji rūmai paskelbė apie naują 300 mln. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainai
-
Amerikiečių žvalgyba įvertino Rusijos pajėgumus: ar ji iš tiesų gali suduoti branduolinį smūgį?
-
Rusija teigia atrėmusi visas už Ukrainą kovojančių rusų savanorių atakas
-
Po ilgos tylos – žinia: rusai surengė pasikėsinimą į legendinį generolą Marselį
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Per ukrainiečių smūgį galėjo žūti kompanijos „Lukoil“ viceprezidentas
20:09
Rusijoje per sprogimus naftos perdirbimo gamykloje galėjo žūti bendrovės „Lukoil“ viceprezidentas Vitalijus Robertusas. Tai skelbia portalas rbc.ua, remdamasis šaltiniais Ukrainos saugumo tarnybose.
Rusijos žiniasklaida pranešė apie V.Robertuso mirtį, tačiau jos priežasties neįvardijo.
Pasak rbc.ua pašnekovų saugumo tarnybose, aukščiausio lygio kompanijos vadovas galėjo žūti per išpuolį prieš „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamyklą Kstove, Žemutinio Naugardo srityje.
Kartu leidinio šaltinis patikslino, kad ši informacija šiuo metu tikrinama.
Pažymėtina, kad tai jau trečias pastaruoju metu miręs aukščiausio lygio „Lukoil“ vadovas.
Naftos perdirbimo gamyklą Žemutiniame Naugarde dronas atakavo antradienį. Tą pačią dieną dronas smogė ir į naftos saugyklos rezervuarą Oriole. Ten kilo gaisras.
Trečiadienio rytą paaiškėjo, kad ir Riazanėje dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą, dėl to kilo gaisras. Be to, taip pat žinoma, kad dronai „nukrito“ į Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklos teritoriją.
Naujausios žinios apie Ukrainą
06:20
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
ES susitarė papildyti pagrindinį ginklų perdavimo Ukrainai fondą 5 mlrd. eurų
22:43
Europos Sąjungos šalys narės trečiadienį susitarė prie pagrindinio fondo, skirto apmokėti už ginklus, siunčiamus Ukrainai, pridėti penkis milijardus eurų, pranešė pareigūnai.
Šis žingsnis yra teigiamos postūmis Ukrainai, kuri pastaraisiais mėnesiais susiduria su ginkluotės trūkumais – nuo artilerijos iki oro gynybos sistemų, iš dalies dėl to, kad JAV Kongresas vis dar stabdo 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) pagalbos paketą.
Europos Sąjungos Tarybai rotacijos principu pirmininkaujanti Belgija nurodė, kad ambasadoriai iš 27 bloko šalių iš esmės susitarė dėl plano remti ginklų tiekimą Kyjivui 2024 metais.
Tai pirmas kartas, kai ES sutiko finansuoti ginklų tiekimą kariaujančiai šaliai nuo tada, kai Maskva prieš dvejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Nuo 2022 metų ji skyrė 6,1 mlrd. eurų iš savo Europos taikos priemonės (European Peace Facility, EPF), daugiausia siekdama kompensuoti dalį valstybių narių Ukrainai siunčiamų ginklų išlaidų.
Siekis padidinti šį ES fondą papildomais penkiais milijardais eurų buvo atidėtas keliems mėnesiams, kilus Vokietijos ir Prancūzijos ginčams.
Berlynas primygtinai reikalavo, kad jo dvišalė parama Ukrainai būtų kompensuojama iš jo įnašo, o Paryžius pageidavo, kad išlaidos būtų padengiamos tik už Europoje pagamintus ginklus.
Pasak diplomatų, Vokietija, didžiausia fondo rėmėja, pasiekė kompromisą su Briuseliu dėl dalies savo dvišalės paramos fondui kompensavimo.
Jų teigimu, Prancūziją tenkina įsipareigojimas, kad valstybės pirmenybę teiks pirkimui iš Europos gynybos bendrovių, tačiau su sąlyga, kad jei tam tikros amunicijos sunku įsigyti ES, jos bus galima ieškoti už Bendrijos ribų.
Briuselis nurodė, kad nuo Maskvos plataus masto invazijos pradžios Ukrainos pajėgoms remti iš valstybių narių ir ES iždo iš viso skirta apie 28 mlrd. eurų.
O.Scholzas pakartojo, kad niekada neperduos Ukrainai raketų „Taurus“
21:50
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas patvirtino kategoriškai nenorintis perduoti Ukrainai vokiškų sparnuotųjų raketų „Taurus“. Atitinkamą pareiškimą jis padarė trečiadienį per Bundestago parlamentinius debatus.
Kaip praneša euractiv.com, O.Scholzas pakartojo savo ankstesnę tezę, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos esą negalėtų naudoti „Taurus“ raketų nedalyvaujant vokiečių kariams. O tai savo ruožtu jau yra nepriimtina Vokietijos vyriausybei.
„Tai yra raudona linija, kurios nenoriu peržengti kaip kancleris“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad jo „apdairumas neturėtų būti kvalifikuojamas kaip silpnumas“.
O.Scholzas anksčiau teigė, kad vokiečių karių dalyvavimas būtinas siekiant užkirsti kelią nepagrįstiems smūgiams prieš taikinius Rusijos teritorijoje. Kartu jis užsiminė, kad toks Vokietijos karių dalyvavimas Ukrainai naudojant raketas paverstų Vokietiją konflikto dalimi.
Vokietijos Bundestago gynybos komiteto pagrindinis narys Alexanderis Muelleris žurnalistams sakė, kad komitetas buvo supažindintas su priežastimis, paskatinusiomis O.Scholzą laikytis tokios pozicijos.
„Yra vienas ar du dalykai, apie kuriuos negalima viešai kalbėti ir kurie pagrįstai verčia jį dvejoti“, – sakė A.Muelleris.
Pats O.Scholzas parlamento posėdyje apkaltino opoziciją, kad ji raketų klausimą naudoja kaip įrankį vidaus politinėje kovoje. Jis sakė, kad dabartinės vyriausybės politiniai oponentai, regis, gerai žino šias slaptas priežastis, tačiau naudojasi tuo, kad jos nėra žinomos visuomenei.
Vokietijos vyriausybė kategoriškai atsisako perduoti Ukrainai savo sparnuotąsias raketas „Taurus“, nors panašias raketas Ukrainai jau tiekia Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Neseniai Didžiosios Britanijos vyriausybė pasiūlė Vokietijai atlikti žiedinius mainus: Berlynas perduotų savo raketas Londonui ir jos liktų Didžiojoje Britanijoje, o britai galėtų daugiau savo raketų perduoti Ukrainai.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pritarė britų iniciatyvai, primindama, kad panašios žiedinių mainų schemos jau buvo taikytos anksčiau.
Tačiau Vokietijos opozicija nepritarė šiai idėjai. Jų nuomone, raketos „Taurus“ turėtų būti perduotos tiesiogiai Ukrainai, nes jos pasižymi geresnėmis charakteristikomis nei britų raketos.
Per ukrainiečių smūgį galėjo žūti kompanijos „Lukoil“ viceprezidentas
20:09
Rusijoje per sprogimus naftos perdirbimo gamykloje galėjo žūti bendrovės „Lukoil“ viceprezidentas Vitalijus Robertusas. Tai skelbia portalas rbc.ua, remdamasis šaltiniais Ukrainos saugumo tarnybose.
Rusijos žiniasklaida pranešė apie V.Robertuso mirtį, tačiau jos priežasties neįvardijo.
Pasak rbc.ua pašnekovų saugumo tarnybose, aukščiausio lygio kompanijos vadovas galėjo žūti per išpuolį prieš „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamyklą Kstove, Žemutinio Naugardo srityje.
Kartu leidinio šaltinis patikslino, kad ši informacija šiuo metu tikrinama.
Pažymėtina, kad tai jau trečias pastaruoju metu miręs aukščiausio lygio „Lukoil“ vadovas.
Naftos perdirbimo gamyklą Žemutiniame Naugarde dronas atakavo antradienį. Tą pačią dieną dronas smogė ir į naftos saugyklos rezervuarą Oriole. Ten kilo gaisras.
Trečiadienio rytą paaiškėjo, kad ir Riazanėje dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą, dėl to kilo gaisras. Be to, taip pat žinoma, kad dronai „nukrito“ į Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklos teritoriją.
Rusijos laisvės legionas paskelbė „Žygį į Maskvą“
19:37
„Žygis į Maskvą“ – toks yra galutinis Rusijos savanorių, jau antrą dieną kovojančių su vyriausybinėmis pajėgomis Rusijos Kursko ir Belgorodo sričių teritorijoje, tikslas. Tai interviu „Newsweek“ pareiškė „Rusijos laisvės legiono“ atstovas Aleksejus Baranovskis.
Kovotojo teigimu, savanorių formuočių, pradėjusių reidą pasienio regionuose, tikslas – „tolesnis Rusijos išlaisvinimas nuo Putino“. „Galbūt dabar mums nepavyks to pasiekti, tačiau tai yra mūsų pagrindinė misija“, – patikino jis.
A.Baranovskis pripažino, kad dabartinė sukilėlių operacija buvo sąmoningai suplanuota taip, kad sutaptų su vadinamaisiais „prezidento rinkimais“ Rusijoje, kurie vyks kovo 15–17 d.
„Mes, kaip Rusijos piliečiai, nusprendėme, kad taip pat norime dalyvauti šiuose rinkimuose – ir tai yra mūsų būdas, kad mūsų balsas būtų išgirstas. Balsuojame už ginkluotą pasipriešinimą V.Putino režimui, už sukilimą, revoliuciją“, – sakė jis.
Be to, pasak A.Baranovskio, dar vienas reidų tikslas – pabandyti sutelkti opoziciją pačioje Rusijoje, kurią išgąsdino Aleksejaus Navalno mirtis.
„Mes savo pavyzdžiu vedame antiopoziciją, parodydami, kad jie nėra vieni, parodydami jiems, kad yra žmonių, kurie pasirengę kovoti ne tik šviečiant į dangų žibintuvėliais, bet ir imantis ginklų – automatų, granatų ir šarvuočių, kurių turime pakankamai. Ir raginame visus prisijungti prie mūsų šioje kovoje su Putinu“, – sakė A.Baranovskis ir pridūrė, kad šiandien ginkluoti sukilėliai „yra tikroji Rusijos opozicija“.
Julija Navalnaja: V.Putinas – ne politikas, o gangsteris
18:03
Neseniai mirusio Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja paskelbė komentarą laikraštyje „The Washington Post“, kuriame teigia, kad Vladimiras Putinas yra ne politikas, o gangsteris.
„Vasario 16 d., likus mėnesiui iki numatytų Rusijos prezidento rinkimų, mano vyras Aleksejus Navalnas buvo nužudytas kalėjime tiesioginiu Vladimiro Putino įsakymu. Niekada nenorėjau būti politikė, niekada nenorėjau kalbėti iš tribūnos ar rašyti tarptautinei žiniasklaidai. Tačiau V.Putinas nepaliko man kito pasirinkimo. Todėl noriu jums pasakyti keletą svarbių dalykų, kuriuos Aleksejus bandė pasakyti visus šiuos metus“, – sako J.Navalnaja.
Pasak jos, norint nugalėti V.Putiną ar bent jau rimtai jį nubausti, reikia suvokti, kas jis yra. „Deja, pernelyg daug žmonių Vakaruose vis dar laiko jį teisėtu politiniu lyderiu, ginčijasi dėl jo ideologijos ir jo veiksmuose ieško politinės logikos. Tai didelė klaida, kuri gimdo naujas klaidas ir padeda V.Putinui vėl ir vėl apgaudinėti savo oponentus.
V.Putinas nėra politikas, jis – gangsteris. Aleksejus Navalnas Rusijoje išgarsėjo ir V.Putino tapo nekenčiamas būtent dėl to, kad nuo pat kovos pradžios atvirai apibūdino V.Putiną ir jo sąjungininkus kaip gangsterius, kurie užgrobė valdžią ir ja naudojasi tik savo praturtėjimui ir asmeninių ambicijų įgyvendinimui“, – pastebi opozicionierė.
„Žiūrėkite į Putiną kaip į mafijos grupuotės lyderį. Suprasite jo brutalumą, cinizmą, polinkį į smurtą, pomėgį demonstratyviai prabangai – ir jo norą meluoti bei žudyti. Visos jo kalbos apie religiją, istoriją, kultūrą ir politiką gali suklaidinti vakariečius. Tačiau Rusijoje visi žino, kad gangsteriai visada mėgo puoštis dideliais kryžiais, pozuoti cerkvėse ir vaizduoti save kovotojais už aukštesnį teisingumą ir tradicines vertybes, kurios jų supratimu išvirsta į negailestingą profesionalaus nusikaltėlio elgesio kodeksą“, – sako J.Navalnaja.
Mafijos bosams labai svarbus jų statusas
„Pažvelkite į V.Putiną kaip į mafijos bosą ir suprasite, kaip jį nubausti ir paspartinti jo galą. Nusikaltėlių lyderiams labai svarbus statusas – tiek jų gaujų viduje, tiek išoriniame pasaulyje. V.Putinas užgrobė valdžią Rusijoje, kur gali skelbtis teisėtu prezidentu ar net karūnuotis Rusijos carų įpėdiniu. Tačiau kodėl demokratinės šalys ir toliau pripažįsta jo nusikalstamą valdžią kaip teisėtą? Kodėl sąžiningai išrinkti pasaulio lyderiai stato save į vieną gretą su nusikaltėliu, kuris dešimtmečius klastojo rinkimus, žudė, įkalino ar išvijo iš šalies visus savo kritikus, o dabar, užpuolęs Ukrainą, sukėlė kruviną karą Europoje? – klausia politikė.
„Aš nežadu, kad atsisakymas pripažinti šį savaitgalį vykstančius Rusijos prezidento rinkimų rezultatus iš karto nulemtų V.Putino valdžios žlugimą. Tačiau tai būtų svarbus signalas Rusijos pilietinei visuomenei ir V.Putinui vis dar lojaliam elitui, taip pat pasauliui, kad Rusiją valdo ne visų pripažįstamas prezidentas, o asmuo, kuris yra niekinamas ir viešai smerkiamas. Tik tada tie, kurie liko ištikimi V.Putinui, pradės suprasti, kad vienintelis būdas grįžti į normalų ekonominį ir politinį gyvenimą – atsikratyti jo“, – konstatuoja J.Navalnaja.
Pasak jo, nusikaltėlių lyderiams pinigai yra labai svarbūs. „V.Putinas abejingas paprastų žmonių kančioms Ukrainoje ir Rusijoje. Jam nerūpi Rusijos ekonomika – kol pinigų užtenka kariuomenei ir saugumo tarnyboms išlaikyti ir jo paties bei jo bendrininkų kišenėms pripildyti. Vienintelis dalykas, kuris iš tiesų skaudina V.Putiną, yra pajamų praradimas. Nors šiuo metu gali būti sudėtinga nukreipti į jį tiesiogiai, įmanoma atimti iš jo artimiausios aplinkos, jo atstovų ir sprendimų priėmėjų, jų neteisėtai gautas pajamas“, – sako A.Navalno našlė.
„Atimkite iš gangsterių jų turtus, ir jie praras ištikimybę savo lyderiui. Todėl raginu kuo labiau išplėsti ir kruopščiai taikyti sankcijas visiems daugiau ar mažiau su V.Putinu susijusiems politikams, vadinamiesiems verslininkams, valstybės tarnautojams ir teisėsaugos pareigūnams. Atimdami iš tūkstančių įtakingų veikėjų jų kapitalą ir turtą, sukursite pagrindą vidiniams nesutarimams – ir galiausiai režimo žlugimui“, – kaip kovoti su V.Putino režimu, siūlo J.Navalnaja.
Pasak jos, plati parama Ukrainai ir jos kariuomenei kovoje su nepagrįsta V.Putino agresija tapo natūraliu moraliniu Vakarų šalių pasirinkimu. Karinis V.Putino pralaimėjimas Ukrainoje turėtų pastūmėti jo valdžią prie žlugimo slenksčio. Tačiau istorijoje yra buvę atvejų, kai pralaimėjimas neprivedė prie diktatoriaus žlugimo. Pavyzdžiui, Saddamo Husseino pralaimėjimas Kuveite nenutraukė jo valdymo – pasak komentaro autorės, S.Husseinas ir jo gauja terorizavo Irako ir kaimyninių šalių gyventojus dar dešimtmetį. Norint užtikrinti, kad V.Putino valdymas neišgyventų dar vienos krizės, įskaitant ir tas, kurias sukėlė karinės nesėkmės Ukrainoje, būtina remti jėgas, kurios toliau priešinasi iš Rusijos vidaus.
„V.Putinas yra uzurpatorius, tironas, karo nusikaltėlis ir žudikas“
„Nemanykite, kad visi Rusijoje palaiko V.Putiną ir jo karą. Rusijoje vyrauja griežta diktatūra. Politinių kalinių skaičius Rusijoje yra tris kartus didesnis nei sovietinės sistemos kovos su disidentais laikais. Žmogaus teisės paminamos, nėra žodžio ir protesto laisvės. Tačiau net ir tokiomis sunkiomis sąlygomis Rusijos žmonės randa būdų, kaip demonstruoti prieš represinį režimą. Bet kokia galimybė legaliai išreikšti nepasitenkinimą tampa masiniu protestu. Šimtai tūkstančių žmonių stovėjo eilėse, tikėdamiesi užregistruoti antikarines pažiūras išreiškiančius kandidatus prezidento rinkimuose.
Mano vyro laidotuvės Maskvoje taip pat tapo daugiadieniu protestu. Nepaisant visų valdžios institucijų pastangų, tūkstančiai žmonių aplankė jo kapą ir užvertė jį gėlėmis. Žmonės žino, kad režimas seka visus, kurie išdrįsta dalyvauti – ir kad vėliau jie gali būti nubausti, – bet jie vis tiek pasirodo Maskvoje ir visoje Rusijoje“, – pastebi J.Navalnaja.
„Paskutinis mano vyro kreipimasis į rusus buvo raginimas dalyvauti kampanijoje „Vidurdienis prieš V.Putiną“. Jis paprašė visų V.Putino oponentų kovo 17 d., rinkimų dieną, vidurdienį ateiti į rinkimų apylinkes. Tikslas – ne daryti įtaką balsavimo rezultatams, kurie ir taip bus suklastoti, ir nepalaikyti nė vienos iš V.Putino marionečių, leidžiamų į rinkimų biuletenius. Aleksejus norėjo, kad tai būtų visos šalies masto protestas, pabrėžiantis V.Putino išrinkimo neteisėtumą ir Rusijos pilietinės visuomenės pasipriešinimą“, – rašo opozicionierė.
„Raginu Vakarų šalių politinius lyderius padėti visiems Rusijos piliečiams, kurie priešinasi V.Putino gaujai. Raginu pagaliau išgirsti laisvosios Rusijos balsą ir užimti principingą poziciją prieš jį – nepripažinti suklastotų rinkimų rezultatų, nepripažinti V.Putino teisėtu Rusijos prezidentu.
Pasaulis pagaliau turi suprasti, kad V.Putinas nėra tas, kuo jis nori atrodyti. Jis yra uzurpatorius, tironas, karo nusikaltėlis ir žudikas“, – apibendrina J.Navalnaja.
Ukrainos kariuomenės vadas: padėtis fronte yra sudėtinga
17:37
Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis trečiadienį pareiškė, kad padėtis fronte sudėtinga, ir pridūrė, jog Rusijos pajėgos gali būti pasirengusios smogti gilyn Ukrainos linijoms rytiniame Donecko regione.
Maskvai pirmą kartą per beveik metus pasiekus teritorinių laimėjimų, Ukraina gina 1 tūkst. kilometrų ilgio fronto liniją rytuose ir pietuose.
O.Syrskis nurodė, kad aplankė dvi brigadas, „kuriose padėtis pamažu sudėtingėja ir kyla grėsmė, kad priešo daliniai gali žengti gilyn į mūsų kovines formuotes“.
Šiuo metu Ukraina susiduria su karių ir šaudmenų trūkumu, Vakarų parama stringa, o šalies viduje vyksta diskusijos, kaip plataus masto karui įžengus į trečius metus pritraukti daugiau karių.
„Apskritai operatyvinė padėtis rytiniame fronte išlieka sudėtinga. Priešas ir toliau vykdo puolamuosius veiksmus“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė O.Syrskis, teigdamas, kad Rusijos pajėgos vykdo puolimą keliose Donecko regiono vietovėse.
„Tuo pat metu, tikriausiai dėl didelių nuostolių, smarkiai sumažėjo priešo aktyvumas kituose fronto rajonuose“, – pridūrė jis, nepateikdamas daugiau informacijos.
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu Prancūzijos žiniasklaidai teigė, kad Rusijos puolimas rytuose sustabdytas ir kad padėtis mūšio lauke yra daug geresnė nei prieš tris mėnesius.
Praėjusį mėnesį Rusija užėmė Avdijivką, esantį netoli Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto. Tai buvo vienas kruviniausių šio karo mūšių.
Nuo to laiko rusai skelbė užėmę kelias nedideles gyvenvietes toliau į vakarus, jų pajėgoms stengiantis išlaikyti savo pranašumą.
Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai atmetė antradienį Maskvos paskelbtą teiginį, kad ji užėmė Nevelskės kaimą Donecko srityje.
Rusijos teiginiai, kad ji užėmė kaimą, „neatitinka tikrovės, [...] nėra pagrindo teigti, kad (Ukraina) prarado Nevelskės kontrolę“, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos pajėgų atstovas regione Dmytro Lychovas.
Žiniasklaida: V.Gerasimovas galėjo būti atleistas iš Rusijos generalinio štabo viršininko pareigų
17:29
Valerijus Gerasimovas galėjo būti pakeistas Rusijos generalinio štabo viršininko poste, pranešė Rusijos leidinys SOTA.
Pažymima, kad norminių teisės aktų portale paskelbtas vyriausybės nutarimo projektas, kurį turėjo suderinti „laikinai einantis Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko pareigas generolas pulkininkas V.Poznichiras“.
Kol kas nežinoma, dėl kokios priežasties atsirado Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko pareigas laikinai einantis asmuo.
SOTA rašo, kad atsižvelgiant į tai, jog portale buvo paskelbtas dokumento projektas, mažai tikėtina, kad tai galėtų būti V.Gerasimovo atostogos, nes tuomet jo atostogos jau būtų pasibaigusios, kai būtų buvę susitarta dėl dekreto.
Leidinys taip pat priminė, kad paskutinės žinios apie V.Gerasimovo veiklą pasirodė vasario 26 d. – tuo metu, Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, jis įteikė nemažai apdovanojimų.
Gandai apie V.Gerasimovo mirtį
Anksčiau socialinėje žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad V.Gerasimovas galėjo būti nukautas Kryme per sausio 4 d. Ukrainos puolimą. Tačiau Ukrainos žvalgyba (GUR) šios informacijos nepatvirtino.
Plačiau skaitykite ČIA.
Šaltinis atskleidė, kas smogė Rusijos saugumo tarnybos pastatui Belgorode
16:30
Trečiadienį paskelbta, kad Rusijos saugumo tarnybos (FSB) pastatą Belgorode užpuolė antikremliškai nusiteikę Rusijos savanoriai, kurie atakai panaudojo Ukrainos dronus, skelbia naujienų agentūra „RBC-Ukraine“, cituodama šaltinį specialiosiose tarnybose.
Teigiama, kad per išpuolį savanoriai naudojo Ukrainoje pagamintus dronus. Tačiau kol kas nežinoma, ar prie atakos prisidėjo Ukrainos gynybos pajėgos.
Antradienį „Rusijos laisvės“ legiono, Rusijos savanorių korpuso ir „Sibiro bataliono“ savanoriai paskelbė įžengę į Rusijos teritoriją ir ėmėsi veiksmų Belgorodo ir Kursko srityse, kurios ribojasi su Ukraina. Vėliau trečiadienį jie nurodė vietos valdžios institucijoms pradėti gyventojų evakuaciją, nes planuoja sunaikinti ten esančią rusų karinę infrastruktūrą.
Rusija tvirtina užkirtusi kelią drono smūgiui prieš Belgorodo elektrinę
15:49
Rusija tvirtina, jog užkirto kelią bepiločio lėktuvo išpuoliui prieš šiluminę elektrinę Belgorode, skelbia valstybinė Rusijos naujienų agentūra „Tass“.
„Kai [Ukrainos pajėgos] bandė pralaužti valstybės sieną Belgorodo srityje, kariškiai ir Rusijos gvardijos darbuotojai atliko puikų darbą... buvo neutralizuoti šeši atakos dronai, taip pat ir artėjantys prie Belgorodo šiluminės elektrinės“, – nurodė Valstybės Dūmos deputatas Aleksandras Kinšteinas.
Po smūgio naftos produktų bazei Rostovo srityje Rusijos planai buvo sutrikdyti
15:44
Trečiadienį bepiločiai orlaiviai užpuolė Novošachtinsko naftos produktų gamyklą Rusijos Rostovo srityje ir gamyklos veikla buvo sustabdyta.
Naujienų svetainės „Ukrainskaja pravda“ šaltinis nurodė, kad tai dar viena sėkminga Ukrainos karinės žvalgybos operacija ir pabrėžė, kad Rusija šį objektą naudoja kariniais tikslais.
Tuo tarpu Rusijos žiniasklaida iš pradžių pranešė, kad artėdami prie Novošachtinsko buvo sunaikinti trys bepiločiai orlaiviai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina tikisi artimiausiu metu gauti pirmąją Čekijos žadamą šaudmenų partiją
15:40
Ukraina trečiadienį pareiškė, kad artimiausiu metu tikisi gauti pirmąją Čekijos pažadėtą šaudmenų partiją, šalies pajėgoms mūšio lauke vis labiau stokojant amunicijos.
Praėjusią savaitę Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala nurodė, kad jo šalis surinko lėšų 300 tūkst. šaudmenų Ukrainai nupirkti. Tačiau Čekijos prezidentas kiek anksčiau buvo užsiminęs apie galimybę nupirkti 800 tūkst. sviedinių.
„Remiantis gautais preliminariais signalais, [...] pirmoji šaudmenų dalis bus pristatyta artimiausiu metu“, – nurodė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Tai neužtruks daug mėnesių, tačiau Čekijos iniciatyva skirta įgyvendinti visus metus“, – sakė ministras, pridurdamas, kad kariai fronto linijoje greitai pajus šios iniciatyvos rezultatus.
Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje su kolega iš Moldovos Mihai Popsoi.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina susiduria su ginkluotės trūkumais – nuo artilerijos iki oro gynybos sistemų, iš dalies dėl to, kad JAV Kongresas vis dar stabdo 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) pagalbos paketą.
Britų žvalgyba: Rusija laikinai okupuotose teritorijose spaudžia civilius dėl rinkimų
15:28
Rusija didina spaudimą civiliams gyventojams per pirmalaikius prezidento rinkimus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, naujausioje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
„Rusijos pareigūnų pastangos priversti gyventojus balsuoti intensyvėja. Luhanske pasiųsta 2 600 pareigūnų, kurie lanko namus ir įtikinėja gyventojus balsuoti“, – rašoma ataskaitoje.
Švietimo įstaigoms ir kitoms valstybinėms institucijoms įsakyta užtikrinti, kad jų darbuotojai ateitų į rinkimus. Tuo pat metu dėl karo ir didelio gyventojų perkėlimo miestuose liko apie trečdalis prieškario gyventojų.
Faktas, kad Rusija neturi teisinio pagrindo organizuoti rinkimų Ukrainos teritorijoje, tik dar labiau menkina jų patikimumą. Negana to, prieš vietinius gyventojus pasitelkiamos prievartos priemonės.
„Labai tikėtina, kad okupacinė valdžia šiose teritorijose pareikš apie didelį rinkėjų aktyvumą ir didžiulę paramą Vladimirui Putinui, nepaisant to, kas iš tikrųjų įvyks per rinkimus, kad sudarytų įspūdį, jog buvo padarytas demokratinis pasirinkimas“, – pridurė britų žvalgyba.
Rusijoje rinkimai vyks tris dienas – 2024 m. kovo 15-17 d. 2023 m. gruodžio 8 d. V. Putinas oficialiai paskelbė apie savo ketinimą kandidatuoti perrinkimo rinkimuose.
Pasak naujienų agentūros „Reuters“, rinkimai leis autoritariniam prezidentui likti valdžioje bent iki 2030 m. Tuo tarpu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas jau anksčiau pareiškė, kad V.Putinas bus perrinktas surinkęs 90 proc. balsų.
Tuo tarpu Ukrainos saugumo tarnyba prabilo apie tai, kaip vyksta pseudo rinkimai okupacijos sąlygomis. Pasak Ukrainos gynybos žvalgybos atstovo Vadymo Skibickio, Kremliuje jau iš anksto žinomi „rinkimų“ rezultatai.
„The Guardian“ – apie popiežius norą, kad Ukraina pasiduotų: tai suteiktų Rusijai žalią šviesą nesibaigiančiam karui
14:56
Popiežiaus Pranciškaus antivakarietiškos pažiūros yra gerai žinomos, o jo naujasis patarimas vestų ne į taiką, o į pavojingą eskalaciją, sako dienraščio „The Guardian“ apžvalgininkė Nathalie Tocci.
Popiežiaus Pranciškaus pasiūlymas Ukrainai „išdrįsti“ iškelti „baltą vėliavą“ ir derėtis dėl susitarimo su Rusija (kitaip tariant, pasiduoti jai) labai sukrėtė Kyjivą ir jo rėmėjus. Suprantama, kad Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasipiktinęs atsakė, kad vienintelė vėliava, kurią Kyjivas iškeltų, yra jo paties: geltonai mėlyna Ukrainos vėliava.
„Kai kas gali manyti, kad popiežiaus žodžiai neturi reikšmės šio karo eigai. Tai ne pirmas kartas, kai popiežius Pranciškus atvirai demonstruoja prorusiškas simpatijas, o Vatikano tarpininkavimas, pavyzdžiui, dėl Rusijos pagrobtų ukrainiečių vaikų išlaisvinimo, iki šiol nebuvo sėkmingas. Tad kas bus, jei popiežius vėl pasisakys apie karą, turint omenyje, kad jo pažiūros jau žinomos, o praktinės pastangos spręsti humanitarinius karo aspektus žlugo?“ – klausia apžvalgininkė.
„Vis dėlto popiežiaus žodžiai yra itin aktualūs, ir pavojingi. Pirma, jie suteikia moralinę priedangą neabejotinai prokremliškam požiūriui, kuris kai kuriuose Vakarų sluoksniuose, pradedant Donaldo Trumpo respublikonais JAV ir baigiant nacionalistine dešine bei populistine kairiąja Europa, yra giliai įsišaknijęs, o tokiose šalyse kaip mano gimtoji Italija yra beveik pagrindinė srovė. Teiginys, kad karas gali baigtis tik Ukrainai pasidavus, yra būtent tai, ką Vladimiras Putinas skelbia jau daugiau nei dvejus metus. Tai, kad tokia religinė institucija kaip Vatikanas laikosi tos pačios linijos, suteikia neįtikėtinos politinės amunicijos Kremliui ir jo palaikytojams Europoje ir už jos ribų“, – sako „The Guardian“ žurnalistė.
„Antra, popiežiaus žodžiai svarbūs, nes atspindi Pasaulio Pietuose paplitusias pažiūras. Iš tikrųjų popiežius išreiškia ne prorusiškas nuotaikas, o giliai įsišaknijusį antivakarietiškumą. Dėl to jo aiškinimas apie karą, kuriame akcentuojama numanoma NATO kaltė ir Vakarų karo pramonės darbotvarkė, yra suterštas. Tai, kad Vakarai nesugeba įtikinamai pateikti savo argumentų Pasaulio Pietuose, yra jų problema, ypač todėl, kad šiandieniniuose tarptautiniuose santykiuose vis didesnę reikšmę turi pietų šalių nuomonė ir balsai. Šią problemą labai paaštrino JAV ir Europos nenoras sustabdyti katastrofišką Izraelio karą Gazoje“, – pastebi apžvalgininkė.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas: Prancūzija piktinasi Rusija dėl jos vaidmens Afrikoje
14:54
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per interviu, kuris buvo paskelbtas trečiadienį, pareiškė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kritikuoja Maskvą dėl karo Ukrainoje, nes yra pasipiktinęs tuo, kad, priešingai nei Kremlius, praranda sąjungininkus Afrikoje.
Pastarosiomis savaitėmis E.Macronas išsiskyrė iš kitų Vakarų šalių lyderių kaip vienas aršiausių Rusijos priešininkų, pareiškęs, kad Prancūzijos parama Kyjivui neturi ribų, ir paraginęs sąjungininkus nebūti bailiais.
Įtampa tarp Prancūzijos ir Rusijos dėl įtakos Afrikoje didėja nuo šio amžiaus 2-ojo dešimtmečio, kai Maskvos privati karinė grupė „Wagner“ buvo dislokuota su Paryžiumi tradiciškai susijusiose žemyno teritorijose.
„Tokia aštri Prancūzijos prezidento reakcija, gana emocinga, be kita ko, susijusi su tuo, kas vyksta Afrikos šalyse“, – interviu Rusijos valstybinei televizijai sakė V.Putinas.
Jis teigė, kad Prancūzijos problema dėl Rusijos nėra susijusi su Ukraina.
„Problema yra kitokia. Tai visiems gerai žinoma grupė „Wagner“, – tvirtino jis.
Jis teigė, kad Prancūzija sunerimusi, jog Rusija „lipa jai ant kulnų“ Afrikoje.
„Manau, kad esama tam tikro nepasitenkinimo“, – pridūrė jis.
Dabar V. Putinas retai užsimena apie „Wagner“, kurios lyderis Jevgenijus Prigožinas žuvo per paslaptingą lėktuvo katastrofą Rusijoje praėjusių metų rugpjūtį, praėjus maždaug dviem mėnesiams po to, kai surengė trumpai gyvavusį maištą, kuris tapo didžiausia grėsme ilgam V.Putino valdymui.
Rusijos prezidentas teigė, kad „kai kurių Afrikos šalių vadovai tiesiog norėjo derėtis“ su rusų verslininkais ir „kažkodėl nenorėjo dirbti su prancūzais“.
Jis teigė, kad Rusija „nieko prieš Prancūziją nenuteikinėja“.
Iki 2022 metais pradėtos didelio masto invazijos į Ukrainą Kremlius neigė patį „Wagner“, kaltinamos nusikaltimais Afrikoje ir Ukrainoje, egzistavimą.
Per Rusijos raketų smūgį Kryvyj Rihe žuvo 5 žmonės
14:52
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame Kryvyj Rihe antradienį per Rusijos raketų smūgį žuvo penki žmonės ir dešimtys buvo sužeisti.
Prieš tai skelbta apie tris žuvusiuosius.
Generalinės prokuratūros pranešime sakoma, kad iš po griuvėsių ištraukus vyro kūną, žuvusiųjų skaičius išaugo iki penkių.
Kyjivas perspėjo, kad tai neliks nenubausta.
Smūgis buvo suduotas po to, kai Rusija pranešė atrėmusi proukrainietiškų kovotojų, kurie iš Ukrainos įsiveržė į jos teritoriją ir teigė perėmę vieno kaimo kontrolę, reidus.
Ukrainos vidaus reikalų ministerijos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip gelbėtojai Kryvyj Rihe iš degančio daugiaaukščio gyvenamojo namo evakuoja sužeistus civilius.
Platformoje „Telegram“ centrinės Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas pranešė, kad per 40 žmonių buvo sužeisti.
V. Zelenskis sakė, kad pataikyta į devynių aukštų gyvenamąjį namą, ir savo vakaro kalboje pareiškė užuojautą nukentėjusiesiems.
„Atsakydami į tai, mes pridarysime nuostolių Rusijos valstybei – visiškai pagrįstai. Jie Kremliuje turi išmokti, kad už terorą jie neliks nenubausti“, – teigė jis.
Anksčiau antradienį Kyjivas surengė vieną svarbiausių per daugiau kaip dvejus metus trunkantį karą dronų smūgių Rusijai.
Antradienio naktį nukentėjo du Rusijos energetikos objektai, įskaitant vieną didžiausių naftos perdirbimo gamyklų, esančių maždaug už 800 km nuo sienos, pranešė Rusijos pareigūnai.
Trečiadienį į pietryčius nuo Maskvos esančioje Riazanės srityje dronas taip pat smogė naftos perdirbimo gamyklai; buvo sužeisti keli žmonės ir kilo gaisras, pranešė regiono gubernatorius.
L.Volkovo nuotrauką paskelbusi M.Pevčich: nužudymai beveik neišvengiami
14:09
Rusijos kalėjime mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo (FBK) vadovė Marija Pevčich paskelbė nuotrauką, kurioje Vilniuje užpultas ir sužalotas opozicijos veikėjas Leonidas Volkovas įamžintas sostinės ligoninėje. Ji taip pat paskelbė emocingą įrašą.
L.Volkovas užpultas antradienio vakarą Vilniaus Žuvėdrų gatvėje, automobilyje, netoli savo namų. Buvusi A.Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš teigė, kad užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L.Volkovą daužyti mėsos muštuku.
Jam sulaužyta ranka, sumušta koja, sužalotas veidas. L.Volkovas antradienio vakarą buvo nuvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, o suteikus medicininę pagalbą išleistas gydytis į namus.
M.Pevčich prie nuotraukos taip pat paskelbė emocingą įrašą, kuriame ragino palaikyti Rusijos disidentus, kurie daug aukoja priešindamiesi Vladimiro Putino diktatūrai.
„Vakar buvo užpultas Leonidas Volkovas. Jo patykojo ir sumušė plaktuku tiesiog jo namų kieme. Ten jo laukė žmona ir trys mažamečiai vaikai.
Ši nuotrauka daryta ligoninėje. Leonidui sulaužyta ranka ir daugybė žaizdų kojoje, jis sunkiai vaikšto. Nuo mūsų viršininko Aleksejaus Navalno nužudymo dienos nepraėjo nė mėnuo. Dešimtys mūsų kolegų ir bendradarbių dabar yra Rusijos kalėjimuose, kur jų gyvybėms taip pat gresia nuolatinis pavojus.
Tai kaina, kurią moka visiškai paprasti žmonės, kurie jau daugelį metų kovoja už labai paprastus ir suprantamus dalykus. Už laisvę, demokratiją, valdžios pasikeitimą ir sąžiningus rinkimus. Už taiką. Jie kovoja prieš absoliutų blogį, prieš pamišusį tironą, kuris vakar dar kartą pasiuntė signalą: jūs niekur nesate saugūs, mes jus surasime ir sunaikinsime.
Todėl prašau, internetinių rietenų, politinių keiksmų ir pretenzijų gūsiuose prisiminkite bendrą vaizdą. Prisiminkite kontekstą. Ir nelaukime kitų eilinių nužudymų, kurie, pripažinkime, yra beveik neišvengiami, kad galėtume įvertinti, padėti ir palaikyti tokius žmones. Parašykite kelias eilutes Leonidui, esu tikra, kad jam bus malonu. Rašykite kiek galite daugiau politiniams kaliniams. Palaikykite tuos, kurie kovoja su Putinu, kad ir kas nutiktų“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Antikremliško judėjimo kovotojai perspėjo civilius Rusijoje: bėkite iš Belgorodo ir Kursko
14:00
Už Ukrainą kovojančios rusų savanorių pajėgos – „Rusijos laisvės“ legionas, Rusijos savanorių korpusas ir „Sibiro batalionas – trečiadienį paragino civilius gyventojus bėgti iš Belgorodo ir Kursko, grasindamos surengti plataus masto išpuolius prieš karinius objektus šiuose Rusijos pasienio su Ukraina miestuose.
Trečiadienį paaiškėjo, kad „Rusijos laisvės“ legiono kariškiai jau ėmėsi veiksmų: per reidą Rusijos teritorijoje sunaikino vadavietę. Tam, kad būtų išvengta civilių aukų, judėjimų atstovai paragino visus nedelsiant palikti miestus. Jie taip pat pasiūlė vietos valdžios institucijoms organizuoti evakuaciją.
Plačiau skaitykite ČIA.
G.Nausėda: V.Putino apetito netenkins Ukraina, Baltijos šalys, grėsmė kyla visai Europai
13:33
Paryžiuje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijos teritorinių ambicijų nenumalšins nei Ukraina, nei Baltijos šalys su Lenkija, todėl pasyviai stebėdama kraujo liejimą pašonėje, Europa neišvengs platesnio karo.
Taip jis kalbėjo trečiadienį atidarydamas Paryžiaus gynybos ir strategijos forumą, Prancūzijos sostinėje subūrusį politikos ir karinius lyderius. Renginyje G.Nausėda pabrėžė, jog tikėti, kad Vladimiro Putino Rusija gali būti nuraminta perleidžiant teritorijas, yra „esminė klaida“.
„Ne, platesnio karo Europoje nebus išvengta sėdint tyliai ir nesikišant į Rusijos vykdomą kraujo liejimą Ukrainoje. Lygiai kaip Čekoslovakija nepatenkino Hitlerio, Ukraina netenkins Putino. Netenkins ir Baltijos valstybės ar Lenkija. Nė viena iš Europos valstybių nėra saugi šiuo metu“, – pabrėžė G.Nausėda.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas įvardijo, kokių veiksmų imsis prieš Suomiją
13:28 Atnaujinta 13:38
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išsamiame interviu su Rusijos televizija „Rossija-1“ ir naujienų agentūra „RIA Novosti“ pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO yra „beprasmis žingsnis“. Jis perspėjo, kad Suomijai pilnai prisijungus prie Aljanso Rusija prie Suomijos sienos dislokuos karius ir naikinimo sistemas.
„Tai visiškai beprasmis žingsnis (Suomijai ir Švedijai) jų pačių nacionalinių interesų užtikrinimo požiūriu“, – sakė V.Putinas.
„Mes ten (prie Suomijos sienos) neturėjome karių, dabar jie ten bus. Nebuvo ten naikinimo sistemų, dabar jos atsiras“.
Savo ruožtu Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo trečiadienio rytą, kalbėdamas Europos Parlamente, pareiškė, kad gynybos pramonės stiprinimas yra prioritetas numeris vienas: „Karas Ukrainoje visiems tapo skambučiu, kuris mus pažadino“.
„Daugiau niekada neturime būti tokie priklausomi nuo kitų dėl savo energijos ir saugumo. Turime patys pasirūpinti savo gynyba. Mūsų gynybos pramonės stiprinimas, mūsų parengties gerinimas ir sienų stiprinimas yra svarbiausi mūsų bendros saugumo architektūros ramsčiai“, – pabrėžė premjeras.
Jo nuomone, yra būtina pagerinti visapusišką Europos saugumą. Tai apima ne tik gynybą ir sienų saugumą, bet ir platesnę parengtį.
„Pirma, gynybos pramonės stiprinimas yra prioritetas numeris vienas. Europos Sąjunga turi reglamentavimo ir išteklių, todėl turime naudotis šiomis priemonėmis. Net ir būdami NATO nariai, manome, kad Europa gali daug nuveikti. NATO ir ES neatstumia viena kitos – jos viena kitą papildo“, – pridūrė P.Orpo.
Politiko įsitikinimu, svarbu kuo greičiau spręsti ir sienų saugumo klausimus.
„Rusija panaudojo migraciją kaip ginklą, kad darytų spaudimą Suomijai ir visai Europos Sąjungai. Rusija stumia trečiųjų šalių piliečius prie mūsų rytinės sausumos sienos. Tai nepriimtina. Skaičiai vis dar palyginti nedideli, tačiau šis reiškinys kelia nerimą. Jei nesugebėsime sustabdyti šio reiškinio dabar, jis taip pat taps skaičių klausimu ir didesne grėsme nacionaliniam ir Europos saugumui.“
Pentagonas: Kinija lenkia Rusiją ir JAV hipergarsinių ginklų srityje
12:26
Kinija gerokai lenkia Rusiją ir Jungtines Valstijas hipergarsinių ginklų kūrimo srityje, antradienį Kongreso posėdyje sakė JAV gynybos departamento Gynybos žvalgybos agentūros (DIA) vyriausiasis pareigūnas.
DIA duomenimis, Kinija yra sukaupusi didžiausią hipergarsinių ginklų, galinčių nešti ir branduolines, ir įprastines kovines galvutes, arsenalą. JAV ekspertai veiksmingiausia vadina DF-17 raketą, priimtą naudoti 2020 m. ir galinčią pataikyti į objektus, esančius iki 1 600 km atstumu. 2021 m. Kinijos raketa su hipergarsine kovine galvute per bandymus apskriejo aplink pasaulį.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos žvalgyba: intensyvi Rusijos informacinė operacija artėja prie piko
12:24
Rusijos propagandos aparato specialioji operacija „Perun“ įžengė į aktyvią fazę, savo piką pasieks vadinamųjų Rusijos prezidento rinkimų dieną ir tęsis iki birželio pabaigos, nurodė Ukrainos karinė žvalgyba.
„Okupacinės šalies propagandininkai tęsia aktyvią informacinės operacijos „Perun“ fazę. Ja siekiama destabilizuoti politinę padėtį Ukrainoje ir Vakarų šalyse bei „sudaryti sąlygas spręsti vadinamosios „Jungtinių pajėgų operacijos“ uždavinius“. Operacija „Perun“ taip pat vykdoma laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ir daugelyje Rusijos Federacijos regionų.“
Žvalgybos tarnyba pranešė, kad šioje operacijoje dalyvauja „Rosgvardijos“ padaliniai ir šnipai.
Kremliaus propagandininkai duoda jiems nurodymus diskredituoti Ukrainos ir Vakarų proukrainietiškai nusiteikusius politikus, kaltinant juos korupcija ir Ukrainos interesų išdavyste, teisinti Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir nušviesti padėtį Ukrainoje iš Kremliui palankios pozicijos, skleisti dezinformaciją žiniasklaidoje apie tariamą „gyvenimo normalizavimą“ laikinai okupuotose teritorijose tiesiogiai dalyvaujant Rusijos vadovybei, kurti „Ukrainos nacių“ įvaizdį Rusijos ir Europos žiniasklaidoje.
Be to, pagal Maskvos sudarytas gaires Kremliaus agentai turėtų pasitelkti Rusijai naudingus naratyvus, tokius kaip "planuojamas perversmas Kyjive“, „Ukraina kaltinama pradėjusi karo veiksmus Donbase“, „prorusiškų aktyvistų žudynės Odesoje“ ir pan.
Karinės žvalgybos duomenimis, vadinamųjų Rusijos prezidento rinkimų dieną numatomas propagandinės veiklos pikas. Teigiama, kad rusai planuoja operaciją „Perun“ užbaigti iki šių metų birželio 30 d.
Vasario pabaigoje Žvalgybos komitetas pareiškė, kad Rusijos informacinės specialiosios operacijos prieš Ukrainą, pavadintos „Maidanas-3“, kulminacija bus artimiausiomis savaitėmis, o Rusija tikisi, kad iki birželio pirmosios pusės jai pavyks užaštrinti situaciją ir įstumti Ukrainą į karinį pralaimėjimą rytuose.
Rusų ministras: Rusijai nederėtų boikotuoti Paryžiaus olimpiados
12:17
Rusijos sporto ministras trečiadienį pareiškė, kad jo šalis neturėtų boikotuoti artėjančių Paryžiaus olimpinių žaidynių, nors jos sportininkams taikomi apribojimai dėl Kremliaus karo Ukrainoje.
Pernai Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) leido Rusijos sportininkams varžytis kaip neutraliems atletams, jei jie aktyviai neremia plataus masto karo Ukrainoje, bet ne komandinių sporto šakų ar rungčių atstovams.
Rusija pasmerkė šį sprendimą, tačiau iki šiol nebuvo aišku, ar ji vis dėlto rekomenduos savo sportininkams vykti į Paryžių.
„Neturėtume nusigręžti, užsidaryti ar boikotuoti šio judėjimo“, – sakė sporto ministras Olegas Matycinas.
„Turėtume kiek įmanoma išlaikyti dialogo galimybę ir dalyvauti varžybose“, – teigė jis.
Jis sakė, kad Maskva negali pateikti bendrų rekomendacijų visiems savo sportininkams, nes „kiekviena tarptautinė federacija turi skirtingą požiūrį“.
„Kai kur visiškai uždrausta dalyvauti, kai kur teisė dalyvauti paliekama neutrali“, – kalbėjo O.Matycinas.
Pasak jo, nepaisant draudimo, olimpinės žaidynės išlieka svarbios šaliai.
„Sportininkams ir mūsų visuomenei labai svarbu palaikyti dialogą ir suteikti mūsų žmonėms galimybę teisingoje kovoje parodyti, kokia puiki sporto šalis esame“, – sakė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasmerkė apribojimus kaip diskriminaciją, tačiau nepasakė šalies sportininkams, ar jie turėtų vykti į Paryžių.
„Važiuoti ar nevažiuoti? Reikia atidžiai išanalizuoti sąlygas“, – sakė V.Putinas pernai gruodį.
Artimos Kremliaus sąjungininkės veiksmai kelia daug klausimų: ką sumanė Armėnija?
11:44
Armėnija žengė dar vieną žingsnį link bendradarbiavimo su buvusia sąjungininke Rusija nutraukimo – ji išsiuntė Rusijai oficialų laišką, kuriuo siekiama nutraukti Rusijos pasieniečių veiklą Jerevano Zvartnoto tarptautiniame oro uoste, taip pat faktiškai įšaldyti jos narystės Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO) statusą.
Buvusi Rusijos sąjungininkė Armėnija savo sprendimais sukėlė didžiulę propagandistų kritikos audrą.
Armėnijos problema ta, kad atsiskyrusi nuo Maskvos ji faktiškai liks viena. Vakarų parama kol kas yra tik moralinė, bet Maskva neturi pakankamai išteklių, kad galėtų įvesti rimtas sankcijas buvusiai sąjungininkei.
Plačiau skaitykite ČIA.
Šaltiniai: Ukrainos saugumo pajėgos naktį darbavosi Rusijoje, smogta penkiems strateginiams objektams
11:00
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) daliniai praėjusią naktį atakavo tris Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, oro bazę ir aerodromą, naujienų agentūrai „Unian“ atskleidė šaltiniai teisėsaugos institucijose.
Tvirtinama, kad praėjusią naktį Ukrainos saugumo tarnyba bepiločiais orlaiviais atakavo tris naftos perdirbimo gamyklas – Riazanėje, Kstove ir Kiryšiuose, Leningrado srityje, taip pat oro bazę ir karinį aerodromą Voronežo srityje.
Teisių grupės: Rusijos pareigūnai keliuose miestuose apklausinėjo menininkus
10:56
Rusijos institucijos antradienį keliuose miestuose apklausinėjo menininkus ir aktyvistus, kaip pranešama, susijusius su byla prieš žinomą iš šalies pasitraukusį aktyvistą, kuris teigia kovojantis Ukrainoje.
Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Maskva ėmėsi griežtų represijų prieš kritikus, o prieš šią savaitę vyksiančius prezidento rinkimus, kurie turėtų pratęsti Vladimiro Putino valdžią, institucijos yra ypač budrios.
Kelios Rusijos nepriklausomos žiniasklaidos ir teisių gynimo grupės teigė, kad keliuose miestuose buvo apklausta keliolika menininkų.
Grupės pranešė, kad prieš jas buvo surengti reidai, susiję su galima nauja byla prieš į užsienį pasitraukusį Piotrą Verzilovą, kuris yra sakęs, kad kovoja kartu su Ukrainos pajėgomis.
Tinklalapis „Mediazona“, kurį įkūrė P.Verzilovas, teigė, kad reidai daugiausia vyko Maskvoje ir Sankt Peterburge, taip pat Žemutiniame Naugarde, Jekaterinburge, Uljanovske ir Samaroje.
Teisių gynimo grupė „OVD-info“ sakė, kad FSB saugumo tarnybos Maskvoje apklausė meno kolektyvo „Pussy Riot“, kuriam priklausė ir P.Verzilovas, narę Olgą Pachtusovą.
Taip pat teigiama, kad Sankt Peterburge buvo apklaustos menininkės Aleksandra Kačko ir Vladlena Milkina.
„Mediazona“ nurodė, kad Sankt Peterburge, Žemutiniame Naugarde ir Uljanovske buvo apklausti šeši žmonės.
Praėjusių metų pabaigoje P.Verzilovas už akių buvo nuteistas kalėti aštuonerius su puse metų.
Jis buvo nuteistas už tai, kad pažeidė griežtas Rusijos cenzūros taisykles, pasmerkdamas Maskvos puolimą Ukrainoje.
2023 metų spalį jis viename rusų „YouTube“ kanale pasakė, kad dalyvavo kovose Ukrainoje.
Nepriklausoma žiniasklaida įtaria, kad institucijos pradėjo jo atžvilgiu naują bylą dėl išdavystės.
V.Putinas sureagavo į partizanų reidą Rusijos teritorijoje: „Jie nori sužlugdyti rinkimus“
10:26
Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakomentavo „Rusijos laisvės“ legiono, Rusijos savanorių korpuso ir „Sibiro bataliono“ pajėgų prasiveržimą į Belgorodo ir Kursko sritis, apie kurį pranešta antradienį.
Jo nuomone, tai yra bandymas sužlugdyti rinkimus ir „gauti kozirį“ teritorijų mainams galimose derybose.
„Bet vis dėlto pagrindinis tikslas, tuo neabejoju, yra jei ne sužlugdyti prezidento rinkimus Rusijoje, tai bent jau kaip nors sutrukdyti normaliam piliečių valios reiškimo procesui. Tai pirmas dalykas.
Antrasis – informacinis poveikis, kurį jau minėjau. Bet trečias dalykas yra tas, kad jei jiems pavyktų, jie gautų tam tikrą galimybę, argumentą, kozirį galimame būsimame derybų procese: mes jums tai grąžinsime, o jūs mums tai grąžinsite“, – kalbėjo V.Putinas interviu metu su Rusijos televizija „Rossija 1“ ir naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Jis pridūrė, kad, kita vertus, tokie išpuoliai esą vyksta „Ukrainos nesėkmių kontaktinėje linijoje fone“ ir yra skirti „informaciniam poveikiui“, todėl esą nepasiekė jokių savo tikslų.
V.Putinas taip pat yra įsitikinęs, kad tarp savanorių yra užsienio samdinių.
„Čia, ant valstybės sienos, priešas bandė pulti, visų pirma, su diversinėmis grupėmis – štai naujausia Generalinio štabo ataskaita – iki 300 žmonių, įskaitant užsienio samdinius“, – nurodė jis.
Antradienį Ukrainos pusėje kovojančių judėjimų „Rusijos laisvės“ legiono, Rusijos savanorių korpuso ir „Sibiro bataliono“ pajėgos pranešė, kad įžengė į Rusijos teritoriją.
Tuo pat metu Rusijos Federalinė saugumo tarnyba pareiškė, kad per bandymą patekti į Rusiją žuvo daugiau kaip 100 iš Ukrainos prasiveržusių kovotojų ir buvo sunaikinta dešimtys transporto priemonių. Tuo pat metu Ukrainos savanorių daliniai socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašų, kuriuose matyti apšaudymas ir Rusijos technikos naikinimas Rusijoje.
Vėliau „Rusijos laisvės“ legiono savanoris Oleksijus Baranovskis informavo, kad antikremliškai nusiteikę kovotojai liko Kursko ir Belgorodo srityse Rusijoje ir paskelbė apie „karštą naktį“.
„Politico“: Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos lyderiai susitiks išspręsti nesutarimus dėl Ukrainos
10:04
Penktadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vyks į Berlyną susitikti su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir bandys sumažinti įtampą dėl Ukrainos, skelbia amerikiečių leidinys „Politico“.
Vokietijos pareigūno teigimu, vėliau tą pačią dieną prie Prancūzijos ir Vokietijos vadovų prisijungs ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas – tai bus pirmasis susitikimas Veimaro trikampio, trijų šalių dialogo formate, nuo tada, kai D.Tuskas vėl tapo premjeru.
Pasak vadovų, šis susitikimas turėtų būti vienybės demonstracija po įtempto laikotarpio, kai nesutarimai dėl Ukrainos peraugo į atvirą priešiškumą.
Ilgai tvyrojusi įtampa ėmė virti vasario pabaigoje, kai E.Macronas atsisakė atmesti Vakarų karių siuntimo į Ukrainą galimybę ir pažadėjo padaryti „viską, ko reikia, kad Rusija negalėtų laimėti šio karo“.
Atsargesnis O.Scholzas atsakė atmesdamas galimybę panaudoti Europos sausumos pajėgas.
Kiek anksčiau amerikiečių naujienų tarnyba „Bloomberg“ pranešė apie tariamą Prancūzijos ir Vokietijos vadovų konfliktą. Visų pirma, pasak leidinio, tai pasireiškė vienoje iš E.Macrono kalbų, per kurią jis, užsimindamas apie Vokietiją, priekaištavo sąjungininkėms, siūlančioms Ukrainai tik „šalmus ir miegmaišius“.
Tai, kad O.Scholzas ir E.Macronas nesutaria, pokalbyje su „Bloomberg“ pripažino ir artimi Vokietijos kanclerio padėjėjai. Ten E.Macronas suvokiamas kaip monarchistinė figūra, galinti tik skelbti grandiozines vizijas, bet ne jas įgyvendinti.
Įtampa tarp Vokietijos kanclerės ir Prancūzijos prezidento kelia nerimą Vokietijos socialdemokratams. Tuo pačiu O.Scholzo partija įspėjo, kad toks ginčas yra pavojingas Ukrainai.
Rusija: bepilotis orlaivis smogė Federalinės saugumo tarnybos pastatui Belgorode
09:51 Atnaujinta 10:38
Nenustatytas dronas atakavo Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pastatą Belgorode, skelbia valstybinė naujienų agentūra „Tass“, remdamasis operatyvinėmis tarnybomis.
Teigiama, kad bepilotis orlaivis atsitrenkė į pastatą, tačiau jis esą patyrė minimalią žalą.
Kaip įprasta dėl atakos pasigirdo kaltinimų Kyjivui, tačiau kol kas jis oficialaus komentaro nepateikė.
„Dėl Ukrainos pajėgų bepiločio lėktuvo atakos prieš FSB pastatą Belgorode aukų nebuvo, apgadintas fasadas ir išdaužyti langai“, – nurodo operatyvinių tarnybų pranešimai.
Tuo pat metu Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas apie FSB pastato užpuolimą nutylėjo. Vietoje to jis sakė, kad Belgorodą esą atakavo du bepiločiai orlaiviai. Vienas iš jų padarė minimalią žalą gyvenamajam pastatui, o kitas, pasak V.Gladkovo, nukrito į upę.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad iš viso praėjusią naktį ir šį rytą buvo atakuoti šeši Rusijos regionai ir iš viso numušti 58 dronai.
Daugiausia dronų sunaikinta Voronežo srityje – 29, Belgorodo srityje – 11, Kursko ir Briansko srityse – po aštuonis, Riazanės ir Leningrado srityse – po vieną. Tuo pat metu pastarosiose dviejose srityse buvo atakuojamos naftos gamyklos. Riazanės srityje naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, buvo nukentėjusiųjų, o KINEF gamykla Leningrado srityje toliau veikė įprastu režimu.
Ukrainos bepiločiai orlaiviai reguliariai atakuoja taikinius Rusijoje. Antradienį devynis Rusijos regionus atakavo 25 dronai. Žemutinio Naugardo ir Oriolo regionuose dėl dronų atakų užsidegė naftos saugyklos, o viena didžiausių šalies naftos perdirbimo gamyklų – Žemutinio Naugardo naftos perdirbimo gamykla – sustabdė naftos perdirbimo padalinį, kuris užtikrino daugiau kaip 50 proc. gamybos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Ukraina rengia išpuolius prieš Rusijos regionus, siekdama sutrikdyti kovo 15-17 d. vyksiančius prezidento rinkimus.
„Reikia nustoti bijoti“: Vakarų lyderiams – buvusio Lietuvos kariuomenės vado pamokos
09:44
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas įvertino Vakarų lyderių kalbas apie karių siuntimą į Ukrainą kovinėms misijoms. Pasak jo, tai – tik politiniai pareiškimai, kadangi net pati Ukraina prašo ne karių, o ginkluotės. Tuo pačiu karybos ekspertas įvardino, kam naudinga tai, jog Vakarams trūksta vienybės tiekiant ginkluotę Ukrainai, ir kas šiemet bus lemiamas veiksnys fronte.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę paskelbė, kad Rusijos puolimas fronte sustabdytas ir Ukrainos karių padėtis yra daug geresnė nei per pastaruosius tris mėnesius.
Vis dėlto, Vakarų parama prieš Kremliaus agresiją kariaujančiai Ukrainai ir toliau stringa, o sąjungininkų lyderiai mėtosi pareiškimais apie galimybę siųsti karius į Ukrainą kovinėms operacijoms.
" Kovines operacijas... Tai duokite ginkluotę. Neprašo Ukraina jūsų kareivių, ji prašo ginklų. Negali duoti ginkluotės, bet sako, kad siųs kareivius – man tai atrodo nelabai kaip, nelabai rimtai skamba. Aš esu skeptiškas dėl to", - kalbėjo J.V.Žukas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas: dažni Ukrainos smūgiai į gilų Rusijos užnugarį rodo tik viena
09:28 Atnaujinta 09:30
Karybos ekspertas Oleksjus Hetmanas nacionalinio teletilto eteryje pažymėjo, kad smūgiai už 500-800 kilometrų į Rusijos užnugarį rodo, kad Ukraina turi tolimojo nuotolio tiksliųjų ginklų.
Jis pabrėžė, kad smūgiai nukreipti prieš Rusijos įmones, kurios dirba kariniam-pramoniniam kompleksui, todėl tai yra teisėtas taikinys, kurį Ukrainos gynėjai turi teisę atakuoti.
Ukrainos bepiločiai orlaiviai jau atakavo 9 Rusijos regionus, pažymėjo ekspertas.
„Tai reiškia, kad turime tolimojo nuotolio tiksliųjų ginklų ir priešas negali 100 proc. perimti jų smūgių, nes jei taip būtų, kaip sakoma, nedegtų naftos saugyklos“, – pabrėžė O.Hetmanas.
Jo teigimu, Ukraina smogia naftos sandėliams, nes jie tiekia degalus ir tepalus technikai, kurią šiuo metu rusai naudoja Ukrainos fronte.
„Todėl tai yra karinis taikinys, kuris turi būti sunaikintas, kol priešas vykdo įnirtingus puolamuosius veiksmus“, – pabrėžė karybos ekspertas.
O.Hetmanas pridūrė, kad rusams ima „trūksti kvapo“ ir energijos tokiems galingiems veiksmams fronto linijoje, kaip dabar, ir spėjo, kad jiems užteks jėgų vėliausiai iki šio mėnesio pabaigos.
„O kad paspartintume jo „iškvėpimą“, reikia sunaikinti naftos sandėlius, logistikos centrus, t. y. sunaikinti užnugarį, kuris maitina fronte kovojančius karius. Tai teisėtas tikslas“, – nurodė jis.
„Die Welt“: Bundestagas nori modernizuoti visas „Taurus“ raketas
09:15
Bundestagas planuoja modernizuoti visas Vokietijoje naudojamas „Taurus“ sparnuotąsias raketas, skelbia vokiečių leidinys „Die Welt“.
Teigiama, kad šių sistemų yra apie 600, tačiau pusės jų sertifikavimo terminas yra pasibaigęs. Tačiau, pasak straipsnio, šioms raketoms reikalingas kapitalinis remontas.
Vokietijos gynybos ministerija atsisakė pateikti komentarus.
Žurnalistai išsiaiškino, kad sutartis gali būti sudaryta su MBDA, pirmaujančia Europos raketinių sistemų kūrėja ir gamintoja, kuri „Taurus“ raketas surenka Bavarijoje. MBDA teigė, kad galėtų kuo greičiau atnaujinti „Taurus“ gamybą.
Ukrainos vyriausybė ir kitos Vakarų sąjungininkės ne kartą ragino Berlyną priimti sprendimą dėl tolimojo nuotolio raketų perdavimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija jau žengė šį žingsnį.
Užsienio reikalų ministerija pakartotinai tikino, kad Ukrainos kariuomenė „Taurus“ naudos tik savo teritorijoje. Vokietijos politikai ir diplomatai taip pat kreipėsi į Vokietijos valdžios institucijas.
Nepaisant to, kancleris Olafas Scholzas atsisako perduoti raketas Ukrainai. Jis tai aiškina tuo, kad jos gali pasiekti objektus Maskvoje ir iššaukti eskalaciją su Rusija.
Ukrainos gynėjas: „Mes negalime taip ilgai išsilaikyti“
09:11
Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau kovoja su Rusijos kariuomenė sunkiomis apšaudymo sąlygomis, nes fronto linijoje stipriai jaučiamas Vakarų sąjungininkų pagalbos trūkumas. Kariškiai vokiečių leidiniui „Der Spiegel“ papasakojo, kaip jiems tenka taupyti amuniciją, kad galėtų tęsti kovą.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkai sutiko, kad gynybos pajėgoms trūksta šaudmenų, įrangos ir personalo. Jų teigimu, intensyvios kovos vyksta ne visoje fronto linijoje – yra daugiau „karštųjų taškų“, apie kuriuos žiniasklaida nutyli, nes juose vykstančios kovos nėra intensyvios.
Pasak jų, svarbiausiuose rajonuose, ypač prie Bachmuto, Avdijivkos ir Zaporižios srityje, abi pusės sustiprino savo pozicijas ir fronto proveržis mažai tikėtinas.
Tuo pat metu į šiaurės rytus nuo Vuhledaro ir Charkivo srityje kovos yra ne tokios intensyvios. Kadangi joms skiriama mažiau dėmesio, Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra prasčiau apginkluotos, joms labiau trūksta amunicijos, o kartais ji pasibaigia.
„Mes negalime taip ilgai išsilaikyti“, – prasitarė neįvardytas ukrainiečių artilerijos dalinio vadas netoli Vuhledaro.
Tačiau apskritai Ukrainos kariuomenė tiki, kad visiška pragaištis fronte mažai tikėtina. Jie mano, kad kovos pasiekė aklavietę. Ukrainos ginkluotosios pajėgos nedaro didelės pažangos, tačiau rusams taip pat nepavyksta jų išstumti iš pozicijų. Rusams iki šiol pavyko pasiekti tik labai nedidelę sėkmę.
Pasak Strateginių ir tarptautinių studijų centro karybos eksperto Marko Kanciano, gynybos pajėgoms sunkiai sekasi, o rusai žengia į priekį visu fronto ruožu. Tuo pat metu šaltinis Ukrainos specialiosiose tarnybose nuramino, kad nors situacija sudėtinga, jie vis dar kontroliuoja padėtį.
Ukrainos kariai šiuo metu laikosi aktyvios gynybos strategijos. Jie stengiasi sustabdyti rusų puolimą ir tada smogti atgal.
Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą patiria didelių nuostolių, kuriuos reikia kompensuoti. Todėl rusų galimybės didinti karo intensyvumą priklausys nuo Rusijos kariuomenės išsekimo.
Analitikų teigimu, Chasiv Jaras netrukus taps viena pagrindinių temų naujienose, nes po Avdijivkos užėmimo ši teritorija Rusijai taps prioritetine.
Per rusų ataką Sumuose sužeisti mažiausiai 8 žmonės
08:43 Atnaujinta 10:18
Rusijos dronas praėjusią naktį pataikė į gyvenamąjį namą Ukrainos šiaurės rytuose esančiuose Sumuose, aštuoni žmonės buvo sužeisti, dar trys galimai yra po griuvėsiais, pranešė pareigūnai.
Rusijos pajėgos atakos dronu smogė penkių aukštų daugiabučiui gyvenamajam namui, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė regiono administracija.
Kaip pranešama, nukentėjo 30 butų, pusė jų – sunaikinti.
Per išpuolį taip pat žuvo gyventojų, nurodė pareigūnai, bet informacija dėl jų skaičiaus tikslinama.
Pasak vidaus reikalų ministro Ihorio Klymenkos, trys žmonės laikomi dingusiais be žinios.
Per Rusijos raketų smūgį Kryvyj Rihe žuvo trys žmonės
08:39
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame Kryvyj Rihe antradienį per Rusijos raketų smūgį žuvo trys žmonės ir dešimtys buvo sužeisti.
Kyjivas perspėjo, kad tai neliks nenubausta.
Smūgis buvo suduotas po to, kai Rusija pranešė atrėmusi proukrainietiškų kovotojų, kurie iš Ukrainos įsiveržė į jos teritoriją ir teigė perėmę vieno kaimo kontrolę, reidus.
Ukrainos vidaus reikalų ministerijos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip gelbėtojai Kryvyj Rihe iš degančio daugiaaukščio gyvenamojo namo evakuoja sužeistus civilius.
„Rusijos išpuolis nusinešė trijų žmonių gyvybes“, – platformoje „Telegram“ pranešė centrinės Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas.
Mažiausiai 44 žmonės buvo sužeisti, aštuonių iš jų, įskaitant tris vaikus, būklė sunki, sakė jis vėlesniame pranešime.
V.Zelenskis sakė, kad pataikyta į devynių aukštų gyvenamąjį namą, ir savo vakaro kalboje pareiškė užuojautą nukentėjusiesiems.
„Atsakydami į tai, mes pridarysime nuostolių Rusijos valstybei – visiškai pagrįstai. Jie Kremliuje turi išmokti, kad už terorą jie neliks nenubausti“, – teigė jis.
Anksčiau antradienį Kyjivas surengė vieną svarbiausių per daugiau kaip dvejus metus trunkantį karą bepiločių orlaivių smūgių Rusijai.
Antradienio naktį nukentėjo du Rusijos energetikos objektai, įskaitant vieną didžiausių naftos perdirbimo gamyklų, esančių maždaug už 800 km nuo sienos, pranešė Rusijos pareigūnai.
Trečiadienį į pietryčius nuo Maskvos esančioje Riazanės srityje dronas taip pat smogė naftos perdirbimo gamyklai; buvo sužeisti keli žmonės ir kilo gaisras, pranešė regiono gubernatorius.
Rusija: per proukrainietiškų grupių įsiveržimą žuvo 1, sužeista dar 10 žmonių
08:37
Rusija antradienį paskelbė, kad per proukrainietiškų savanorių grupių įsiveržimą iš Ukrainos į Rusijos Belgorodo sritį žuvo rusų teritorinės gynybos pajėgų narys ir buvo sužeista 10 civilių.
„Sužeista 10 civilių, šeši iš jų yra ligoninėse [...]. Žuvo mūsų teritorinės savigynos [pajėgų] narys“, – platformoje „Telegram“ parašė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Už Ukrainą kovojantys rusų savanoriai antradienį surengė netikėtą puolimą dviejuose pasienio regionuose Rusijoje.
Antikremliškas judėjimas „Legionas „Rusijos laisvė“, „Rusijos savanorių korpusas“ ir „Sibiro batalionas“ anksčiau antradienį pranešė, kad iš Ukrainos įžengė į Kursko ir Belgorodo sritis, o Maskva teigė, kad bandymams sutrukdė raketomis ir artilerija.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:33
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 980 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 426,8 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 5 tankai, 20 šarvuotųjų kovos mašinų, 32 artilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 62 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 8 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 22 Rusijos bepiločius orlaivius ir sparnuotąją raketą.
Susitikime su Lenkijos lyderiais J.Bidenas perspėjo: „Rusija nesustos ties Ukraina“
08:05
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį susitikęs su Lenkijos lyderiais perspėjo, kad Rusija nesustos įsiveržusi į Ukrainą, ir paragino Kongresą patvirtinti gyvybiškai svarbią karinę pagalbą Kyjivo kovai.
„Privalome veikti, kol tiesiogine prasme dar nevėlu. Nes, kaip prisimena Lenkija, Rusija nesustos ties Ukraina. [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas nesustos, keldamas pavojų Europai, Jungtinėms Valstijoms ir visam laisvajam pasauliui“, – sakė J.Bidenas, pradėdamas susitikimą su prezidentu Andrzejumi Duda ir ministru pirmininku Donaldu Tusku.
J.Bidenas antradienį paskelbė apie 300 mln. dolerių (282,84 mln. eurų) skubų ginklų paketą Ukrainai paremti, kol Kongresas blokuoja tolesnę pagalbą.
J.Bidenas sakė, kad raketų, sviedinių ir šaudmenų siuntos Kyjivui toli gražu nepakankamos ir baigsis po poros savaičių, todėl Ukraina liktų be ginklų prieš V. Putino įsiveržusias pajėgas.
Demokratas paragino respublikonus neblokuoti didesnio, 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketo, dėl kurio ginčijamasi Kongrese vykstant D.Trumpo ir J.Bideno kovai dėl prezidento posto.
Baltieji rūmai teigė, kad 300 mln. dolerių paketą, pirmąjį nuo gruodžio, pavyko sudaryti panaudojus pinigus, kuriuos Pentagonas sutaupė kitiems pirkiniams, todėl J.Bidenas galėjo apeiti respublikonų kontroliuojamus Atstovų Rūmus.
A.Navalno sąjungininkas L.Volkovas po užpuolimo gydosi namuose, sako nepasiduosiantis
07:59 Atnaujinta 08:07
Vilniuje antradienio vakarą užpultas Leonidas Volkovas paleistas iš ligoninės, anksti trečiadienį platformoje „Telegram“ jis paskelbė žinutę su pažadu tęsti kovą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Mes dirbsime ir ir mes nepasiduosime“, – sako jis vaizdo įraše ir priduria, kad jo užpuolimas, per kurį jam buvo sulaužyta ranka, buvo „tipiškas banditiškas pasisveikinimas“ nuo V.Putino pakalikų.
Neseniai kalėjime mirusio buvusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis, kaip skelbia Policijos departamentas, Vilniuje, Žuvėdrų gatvėje, buvo užpultas apie 22 valandą.
„Vyras užpuolė mane kieme, maždaug 15 kartų smogė man į koją. Koja lyg ir nieko. Skauda vaikščioti .[...]. Tačiau sulaužė ranką“, – savo įraše „Telegram“ sakė L.Volkovas.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
Vyriausybės kanclerė Niujorke: Rusija sulauks atpildo už karo nusikaltimus prieš Ukrainos moteris
07:34
Tarptautinė bendruomenė turi dėti visas pastangas seksualiniam smurtui Rusijos užpultoje Ukrainoje ištirti, siekti kaltųjų atsakomybės ir suteikti pagalbą aukoms, pažymėjo Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, darbo vizitu viešinti Niujorke (JAV), kuriame prasidėjo Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos (CSW) 68-oji sesija.
Vyriausybės kanclerė antradienį pasisakė Šveicarijos organizuojamame JT Saugumo Tarybos Arria formulės susitikime bei susitiko su JT Generalinio Sekretoriaus specialiąja įgaliotine seksualinio smurto konfliktuose klausimais Pramila Patten.
Atkreipdama dėmesį į tai, jog ginkluotuose konfliktuose moterys ypač dažnai tampa įvairių smurto formų aukomis, Vyriausybės kanclerė išskyrė globalius pavyzdžius, kai moterys tampa pokyčių jėga kovoje už demokratiją ir taiką.
Tarp jų – ir nuo Rusijos agresijos besiginančios Ukrainos moterys, rodančios ypatingą drąsą ir iniciatyvą, jog jų dukroms niekuomet netektų patirti to paties, pažymėjo Vyriausybės kanclerė JT ST Arria formulės susitikime, skirtame aptarti JT Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo ir JT Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės tikslų įgyvendinimą.
„Ukrainos moterų įsitraukimas į politinį, karinį, civilinį ir humanitarinį atsaką Rusijos vykdomam karui yra be galo svarbus. Apie 80 tūkst. moterų, įskaitant atliekančias svarbias pagalbines funkcijas, tarnauja Ukrainos Ginkluotosiose pajėgose. Tūkstančiai jų kovoja fronte. Tarp pastarųjų yra moterų, prisijungusių prie kariuomenės po to, kai prarado tėvus, vyrus ar sūnus. Šiuo metu, kai esame čia, jos gina savo tėvynę nuo įsibrovėlių iš Rusijos, tuo pačiu gindamos ir mus visus, nes tai – taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos gynyba“, – sakė Vyriausybės kanclerė.
Taip pat antradienį vykusiame susitikime su JT Generalinio Sekretoriaus specialiąja įgaliotine seksualinio smurto konfliktuose klausimais P.Patten Vyriausybės kanclerė pažymėjo, kad Lietuva ir toliau išlaikys dėmesį seksualinio smurto konfliktuose temai. Šioje srityje Lietuva yra pasirengusi toliau bendradarbiauti Jungtinių Tautų bei kituose tarptautiniuose formatuose.
Specialioji įgaliotinė pristatė naujausią savo ataskaitą Saugumo Tarybai apie „Hamas“ seksualinį smurtą prieš Izraelio moteris bei vaikus.
Tarptautinė bendruomenė negali likti nuošalyje, seksualinį smurtą agresoriams pasitelkiant kaip karo įrankį, būdą terorizuoti ir siekį palaužti civilių valią okupuotose teritorijose – vis naujų tokio reiškinio liudijimų girdime iš Rusijos užpultos Ukrainos. Šie atvejai reikalauja tyrimų, baudžiamųjų bylų iškėlimo, teisminių procesų ir visapusiškos pagalbos aukoms. Nuo to, kaip reaguosime, priklauso ne tik teisingumo įvykdymas, bet ir atgrasymas nuo naujų nusikaltimų.
„Nuo Rusijos pilno masto invazijos pradžios Lietuva teikia pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems asmenims iš Ukrainos, šiuo metu gyvenantiems Lietuvoje, todėl suvokia didžiulį šios problemos mastą“, – sakė G.Balčytytė.
Pagalbos efektyvumą užtikrina ir tai, kad šioje srityje bendradarbiauja ne tik Lietuvos institucijos, bet ir nevyriausybinės organizacijos, kalbėta susitikime.
JAV patvirtino 3,5 mlrd. dolerių vertės raketų pardavimą Lenkijai
07:07
Jungtinės Valstijos antradienį patvirtino beveik 3,5 mlrd. dolerių (3,21 mlrd. eurų) vertės raketų pardavimą Lenkijai, prezidentui Joe Bidenui Baltuosiuose rūmuose pasveikinus šios NATO sąjungininkės lyderius.
Valstybės departamentas pranešė Kongresui, kad tvirtina pardavimus Lenkijai, įskaitant 821 sparnuotąją raketą AGM-158B-2 ir 745 raketas AIM-120C-8.
Antradienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasinaudojo bendru vizitu Baltuosiuose rūmuose su savo politiniu varžovu, Lenkijos premjeru Donaldu Tusku, kad paragintų NATO sąjungininkes gerokai padidinti išlaidas gynybai ir paspaustų susiskaldžiusį Vašingtoną susitarti dėl lėšų skyrimo Ukrainai kritiniu karo Europoje momentu.
Prieš išvykdamas į Vašingtoną A.Duda pirmadienį pareiškė, kad reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje NATO narės turėtų padidinti savo išlaidas gynybai iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šiuo metu Vakarų gynybos aljanso tikslas – 2 proc. BVP išlaidų gynybai, nors Lenkija jau išleidžia apie 4 proc., o JAV – 3,5 procento.
Rusijos naftos perdirbimo gamykloje įvyko sprogimai ir kilo gaisras
06:57 Atnaujinta 08:46
Trečiadienio rytą Riazanėje, Rusijoje, pasigirdo trys sprogimai. Vėliau internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas gaisras vietos naftos perdirbimo gamykloje, praneša susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalai „Krymskii veter“, „Baza“, „Astra“.
Teigiama, kad Riazanės naftos perdirbimo gamykloje kilusio gaisro plotas – 100 kvadratinių metrų.
Pasak „Baza“ šaltinių, dega šilumokaičio įrenginio įrenginys. Į įvykio vietą atvyko ugniagesiai gelbėtojai.
Vėliau šią informaciją patvirtino regiono gubernatorius Pavelas Malkovas.
„Riazanės naftos perdirbimo gamyklą atakavo dronas, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė jis. – Preliminariais duomenimis, buvo sužeistų žmonių.“
Po smūgio naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras ir „įvykio vietoje dirba visos gelbėjimo tarnybos“, sakė P.Malkovas.
Tuo metu Rusijos šiaurės vakaruose, Leningrado srityje netoli antrojo pagal dydį Rusijos miesto Sankt Peterburgo, buvo numuštas dronas, nukreiptas į kitą naftos perdirbimo gamyklą, „Telegram“ parašė regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenka.
Jis pridūrė, kad žalos ar aukų nėra.
Į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas taikytasi antrą dieną iš eilės.
Antradienį Ukraina surengė vienus didžiausių iki šiol dronų smūgių Rusijai. Per juos nukentėjo du Rusijos energetikos objektai, įskaitant vieną didžiausių naftos perdirbimo gamyklų, esančią maždaug už 800 km nuo sienos su Ukraina, pranešė Rusijos pareigūnai.
Ankstų antradienio rytą Kstovo mieste, esančiame netoli Žemutinio Naugardo, į didelę naftos perdirbimo gamyklą pataikė dronas, pranešė regiono gubernatorius.
Kitas dronas įsirėžė į degalų sandėlį ir sukėlė gaisrą Oriolo mieste, esančiame maždaug už 160 km nuo sienos, sakė šios srities gubernatorius.
V.Putinas sako, kad Rusija yra pasirengusi branduoliniam karui, bet „ne viskas link to juda“
06:36
Vladimiras Putinas, duodamas platų interviu RIA „Novosti“ ir valstybiniam televizijos kanalui „Rossija-1“, pareiškė, kad Rusija kariniu ir techniniu požiūriu yra pasirengusi branduoliniam karui, tačiau kol kas „ne viskas link jo juda“.
Rusijos prezidentas taip pat pakartojo Kremliaus poziciją, kad Rusija galėtų atnaujinti sprogstamųjų branduolinių ginklų bandymus, bet tik tuo atveju, jei tai pirmiausia padarys JAV.
Praėjusių metų spalį Rusija pasitraukė iš svarbios branduolinių ginklų neplatinimo sutarties, o praėjus vos kelioms valandoms po to JAV atliko bandymą branduoliniame objekte Nevadoje.
I.Šimonytė Berlyne susitiks su O.Scholzu, dalyvaus diskusijoje apie regiono saugumą
06:31
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį ir ketvirtadienį lankysis Vokietijoje, susitiks su kancleriu Olafu Scholzu, verslo atstovais, dalyvaus diskusijoje.
Kaip pranešė Vyriausybė, premjerė susitiks su šalies biotechnologijų sektoriaus asociacijos „Bio Deutschland“ nariais, dalyvaus Vokietijos federalinės vidutinio verslo asociacijos kasmetiniame renginyje.
Vizito metu taip pat numatoma diskusija su Vokietijos saugumo ir užsienio politikos ekspertų bendruomene bei interviu šalies žiniasklaidai.
Susitikimuose daugiausiai dėmesio bus skiriama regioniniam saugumui, paramai Ukrainai, Lietuvos ir Vokietijos ekonominio bendradarbiavimo stiprinimui bei kitiems dvišalių ryšių plėtros klausimams.
Berlynas ir Vilnius yra sutaręs dėl nuolatinio vokiečių karių brigados dislokavimo šalyje. Tą padaryti planuojama iki 2027-ųjų. Iš viso į Lietuvą persikels apie 5 tūkst. karių ir civilių.
Ruošiantis priimti brigadą, šiuo metu tūkstančiams vokiečių karių ir jų šeimų rengiama infrastruktūra.
Vokietijos kariai Lietuvoje dislokuojami reaguojant į išaugusią Rusijos grėsmę, Kremliaus pajėgoms užpuolus Ukrainą.
UNESCO: Ukrainai reikia daugiau nei 1 mlrd. dolerių mokslo infrastruktūrai atkurti
06:28
Jungtinių Tautų kultūros agentūra UNESCO pirmadienį pranešė, kad Ukrainai prireiks daugiau nei milijardo dolerių karo metu nukentėjusiai ar sunaikintai mokslo infrastruktūrai atkurti.
Pirmadienį paskelbtoje UNESCO ataskaitoje teigiama, kad sugadinti arba sunaikinta daugiau kaip 1,4 tūkst. mokslinių objektų, kurių dauguma priklauso šalies universitetams, taip pat 750 svarbios techninės įrangos vienetų, kurių dauguma negrįžtamai pažeista.
Nuo 2022 metų vasario vykstantis plataus masto karas taip pat išsekino mokslo sektorių, o daugybė Ukrainos mokslininkų buvo priversti persikelti į saugesnius miestus ar apskritai palikti šalį.
Ataskaitoje teigiama, kad padėtis Branduolinių elektrinių saugos problemų institute netoli rusų kontroliuojamos Zaporižios atominės elektrinės pietryčių Ukrainoje kelia itin didelį susirūpinimą.
Pasak UNESCO, pagrindinė instituto branduolinės pramonės stebėsenos įranga buvo pavogta arba sunaikinta, o tai kelia grėsmę saugumui regione ir už jo ribų.
Iki karo Ukraina tarptautiniu mastu pagarsėjo dėl svarbaus indėlio informatikos, branduolinės fizikos ir astronomijos bei kitose srityse.
„Turime apsaugoti ir remti (mokslinius) tyrimus Ukrainoje“, – sakė UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai: Rusijos partizanai prieš rinkimus dar labiau padidins įsiveržimų skaičių
06:27
Rusija savo sienai su Ukraina ginti pasitelkia šauktinius, nes prognozuojama, kad prieš rinkimus Rusijos savanorių ir partizanų pajėgos dar labiau padidins įsiveržimų iš Ukrainos skaičių, rašo JAV Karo tyrimų institutas (ISW).
Kariniai analitikai mano, kad tai greičiausiai susiję su Rusijos nenoru perkelti karius iš fronto linijos į kitas vietoves.
ISW stebi Rusijos karinių tinklaraščių autorių pranešimus, kuriuose pažymima, kad įsiveržimas įvyko likus kelioms dienoms iki kovo 17 d. Rusijos prezidento rinkimų, ir įspėjama, kad panašių įsiveržimų gali būti ir artimiausiomis dienomis.
