Svarbiausios naujienos
- D.Šmyhalis atsakė, ar dabar reikia mobilizuoti pusę milijono ukrainiečių
- Dvi armijos, 14 divizijų ir 16 brigadų: S.Šoigu paskelbė apie Rusijos kariuomenės padidinimą.
- Ukraina kuria amerikietiškosios raketų sistemos HIMARS analogą.
- Rusijai trūksta „patrankų mėsos“: ekspertai atskleidė 5 variantus.
- Rusija rado būdą, kaip apsaugoti naftos perdirbimo gamyklas nuo dronų.
- Šaltiniai atskleidė, kas taikėsi į Engelso bazę Rusijoje, kur dislokuoti strateginiai bombonešiai.
- Ukraina turi naujus taikinius Rusijoje ir yra pasiryžusi juos sunaikinti.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina kuria amerikietiškosios raketų sistemos HIMARS analogą
18:19
Ukraina pradėjo kurti JAV didelio judrumo artilerijos raketų sistemos HIMARS analogą, pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis neįvardytais pareigūnais.
Po daugiau nei dvejus metus trukusio plataus masto karo Ukrainai reikia visko – nuo kulkų iki sudėtingos ginkluotės, pavyzdžiui, tolimojo nuotolio raketų sistemų, naikintuvų ir bombonešių.
Leidinys pažymėjo, kad praėjusį mėnesį Ukrainos strateginės pramonės ministras Oleksandras Kamyšynas sakė, kad Ukraina pradėjo gaminti raketas, kurių veikimo nuotolis viršija 400 mylių (644 km). Išsamesnės informacijos O.Kamyšynas nepateikė.
„Pasak pareigūnų, taip pat kuriamos oro gynybos sistemos ir didelio tikslumo raketos, panašios į JAV didelio judrumo artilerijos raketų sistemą (HIMARS)“, – teigiama leidinyje.
Sausio 6 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina dirba maksimaliai, siekdama užtikrinti, kad Ukrainos pajėgos jau šiais metais galėtų remtis Ukrainoje pagamintais ginklais ir karine įranga.
Karines apimtis ketina padidinti 6 kartus
Iki Rusijos invazijos 2022 m. vasarį Ukraina beveik negamino ginklų, tačiau dabar vietos ginklų pramonė klesti.
Gamyklose gaminami sviediniai, minosvaidžiai, karinės transporto priemonės, raketos ir kiti karo veiksmams būtini daiktai. Gamyba 2023 m. patrigubėjo, o šiemet turėtų išaugti šešis kartus, sausio mėn. per Ukrainos vyriausybės posėdį sakė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
D.Šmyhalis atsakė, ar dabar reikia mobilizuoti pusę milijono ukrainiečių
22:40
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis teigė, kad įvertinimas parodė, jog, atsižvelgiant į fronto linijoje vykstančias rotacijas ir gaunamą ginkluotę, nėra reikalo mobilizuoti 500 tūkst. ukrainiečių.
„Mes ir toliau kovosime, jei turėsime partnerių paramą artilerijos sviediniais, ilgojo ir vidutinio nuotolio raketomis“, – sakė D. Šmyhalis interviu agentūrai „Bloomberg“.
Premjeras gyrė Europos Sąjungą, Tarptautinį valiutos fondą ir Didžiojo septyneto sąjungininkus už tai, kad šiais metais skyrė labai reikalingą finansavimą, kuris leido biudžetui „išgyventi pirmąjį pusmetį“.
Ukrainos tarptautiniai donorai turėtų skubiai skirti lėšų, kad valstybės biudžetas išliktų stabilus, pareiškė aukštas TVF pareigūnas. Tikimasi, kad ketvirtadienį vyksiančiame valdybos posėdyje skolintojas patvirtins kitą Kyjivo finansavimo programos dalį.
„Programai labai svarbu, kad donorai lėšas išmokėtų laiku, kad nekiltų problemų dėl Ukrainos makroekonominio valdymo“, – agentūrai „Bloomberg“ sakė Alfredas Kammeris.
Nors ES ir NATO lyderiai aptarinėja agresyvesnę Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, kuris skatina galimo karių siuntimo į Ukrainą perspektyvą, poziciją, D.Šmyhalis teigė palankiai vertinantis griežtesnį Vakarų Europos sostinės toną.
„Labai džiaugiamės, kad prezidento E.Macrono bendravimas tapo daug, daug stipresnis – jis labai konkretus, labai aiškus, o to mums visiems reikia“, – sakė premjeras.
O.Danilovas paneigė Vakarų pagalbos tiekimo pertrūkius
22:00
Nepaisant problemų, susijusių su Jungtinių Valstijų karine pagalba, Vakarų ginklų srautas į Ukrainą niekada nebuvo visiškai sustabdytas. Tai pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
„Kiekvieną dieną mūsų teritorijoje vyksta iškrovimas. Kartais daugiau, kartais mažiau. Tačiau nėra nė vienos dienos, kad mums nepadėtų mūsų partneriai“, – sakė jis.
Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas pabrėžė, kad didelė komanda – prezidentas, Užsienio reikalų ministerija, ambasadoriai – nuolat dirba tam, kad ši Vakarų pagalba ir toliau ateitų.
„Visi stengiasi užtikrinti, kad šis srautas, ši srovė jokiu būdu neišsektų“, – sakė jis.
Ispanija perduos Ukrainai 20 tankų „Leopard“
21:23
Ispanijos tarpžinybinė gynybos įrangos ir dvejopo naudojimo technologijų prekybos ir kontrolės taryba pritarė 20 kovos tankų „Leopard 2A4“ tiekimui Ukrainai. Apie tai praneša naujienų agentūra „Infodefensa“.
Pasak agentūros, šiuo metu transporto priemonės yra „užkonservuotos“, todėl prireiks dar šiek tiek laiko joms suremontuoti, kol jos pasieks Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
„Kaip ir kitos medžiagos, prieš išsiunčiant jos bus tobulinamos Santa Bárbara Sistemas gamykloje Alcalá de Guadíra mieste Sevilijoje“, – pažymi laikraštis.
Vertindamas riziką, susijusią su Ukrainos pajėgoms skirtos įrangos patekimu į juodąją rinką, Ispanijos prekybos valstybės sekretorius Siani Méndez pažymėjo, kad Ispanijos eksportuojama ginkluotė yra „būtina, prioritetinė ir svarbiausia“ Ukrainai kovojant su Rusija.
„Ir nėra abejonių, kad Ukraina juos panaudos geriausiu būdu, kad apsaugotų savo nacionalinį saugumą“, – sakė S.Mendezas.
Ukraina kuria amerikietiškosios raketų sistemos HIMARS analogą
18:19
Ukraina pradėjo kurti JAV didelio judrumo artilerijos raketų sistemos HIMARS analogą, pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis neįvardytais pareigūnais.
Po daugiau nei dvejus metus trukusio plataus masto karo Ukrainai reikia visko – nuo kulkų iki sudėtingos ginkluotės, pavyzdžiui, tolimojo nuotolio raketų sistemų, naikintuvų ir bombonešių.
Leidinys pažymėjo, kad praėjusį mėnesį Ukrainos strateginės pramonės ministras Oleksandras Kamyšynas sakė, kad Ukraina pradėjo gaminti raketas, kurių veikimo nuotolis viršija 400 mylių (644 km). Išsamesnės informacijos O.Kamyšynas nepateikė.
„Pasak pareigūnų, taip pat kuriamos oro gynybos sistemos ir didelio tikslumo raketos, panašios į JAV didelio judrumo artilerijos raketų sistemą (HIMARS)“, – teigiama leidinyje.
Sausio 6 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina dirba maksimaliai, siekdama užtikrinti, kad Ukrainos pajėgos jau šiais metais galėtų remtis Ukrainoje pagamintais ginklais ir karine įranga.
Karines apimtis ketina padidinti 6 kartus
Iki Rusijos invazijos 2022 m. vasarį Ukraina beveik negamino ginklų, tačiau dabar vietos ginklų pramonė klesti.
Gamyklose gaminami sviediniai, minosvaidžiai, karinės transporto priemonės, raketos ir kiti karo veiksmams būtini daiktai. Gamyba 2023 m. patrigubėjo, o šiemet turėtų išaugti šešis kartus, sausio mėn. per Ukrainos vyriausybės posėdį sakė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Kam priklauso Krymas? Už atsakymą į šį klausimą ukrainietę bandyta išsiųsti iš Lietuvos, bet sutrukdė teismai
17:35
Grėsmės Lietuvos valstybės saugumui nėra ir ukrainietė Viktorija M. gali gyventi bei dirbti Lietuvoje – tokį sprendimą neseniai patvirtino antros instancijos teismas. Tiesa, bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti pirmosios instancijos Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir netenkino Viktorijos M. prašymo atstatyti darbines teises bei atlyginti moralinę žalą.
Viktorijos M. advokatas Simonas Rėksnys sako, kad tai – svarbus sprendimas kalbant apie teismų praktiką: jei žmogus pasako, kad Krymas priklauso Rusijai, tai nėra pagrindas jį išsiųsti iš šalies.
Nurodė nedelsiant išvykti iš Lietuvos
Viktorija M. Lietuvoje gyvena daugiau nei trejus metus. Moteris kilusi iš Donecko.
Pernai kovo mėnesį 39 metų ukrainietė iš Migracijos departamento sulaukė ją pribloškusios žinios: ji privalo nedelsiant išvykti iš Lietuvos.
Šis sprendimas moteriai reiškė išvykimą į karo zoną, o taip pat santykių su artimu žmogumi praradimą. Gyvendama Lietuvoje ji susirado draugą, planavo kurti šeimą.
Ukrainietė kreipėsi į Migracijos departamentą, Ukrainos ambasadą, tačiau, kaip sako pati, pagalbos nesulaukė.
Migracijos departamento rašte buvo nurodyta, kad Viktorija Lietuvoje negali būti vadovaujantis užsieniečių teisinės padėties įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi. Jis skelbia, jog užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Tokią informaciją Migracijos departamentui pateikė Valstybės saugumo departamentas (VSD). Daugiau paaiškinimų departamentas nepateikė, išskyrus tai, kad į Lietuvą jai draudžiama atvykti iki 2028 metų.
Moteris tuo metu dirbo virėja, ji tikino, kad niekada neturėjusi reikalų su teisėsauga nei Lietuvoje, nei Ukrainoje, nebuvo padariusi jokių pažeidimų, gyvena paprastą eilinio žmogaus gyvenimą ir nė nenutuokia, kuo yra kaltinama bei kodėl kelia grėsmę Lietuvai.
Pernai 15min kalbintas Seimo narys Vytautas Bakas teigia, jog tokiu atveju VSD turi būti surinkusi rimtus įrodymus, o išsiuntimas iš šalies yra kraštutinė priemonė.
Pasakė, kad Krymas priklauso Rusijai
Moteris kreipėsi į advokatą, šis paruošė ieškinį Lietuvos administraciniam teismui. Kai buvo ruošiama medžiaga, tada ir paaiškėjo, kodėl moteriai uždrausta gyventi Lietuvoje. Pasibaigus darbo vizai Viktorijai M. reikėjo ją pratęsti, o greta visų formalumų ir dokumentų – užpildyti anketą. Vienas iš jos klausimų: „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“
„Rusijai“, – atsakyme pažymėjo Viktorija.
Plačiau skaitykite ČIA.
Orlaivių pritrūkusios didžiausios rusų oro linijos „Aeroflot“ priėmė netikėtą sprendimą
17:32
Dalyje didžiausiai Rusijos oro linijų grupei „Aeroflot“ priklausančios bendrovės „Rossija“ lėktuvų „Superjet 100“ nuspręsta atsisakyti verslo klasės – vietoj jos ketinama padidinti vietų skaičių ekonominės klasės keleiviams, rašo „Izvestija“ .
Lėktuvų pertvarkymas yra gera priemonė padidinti ekonominės klasės pasiūlą, kai nauji lėktuvai Rusijai netiekiami, leidiniui sakė vienos iš oro linijų analitikas.
Devyniuose lėktuvuose 12 verslo klasės vietų planuojama pakeisti 25 ekonominės klasės vietomis. Bendrovė tam išleis daugiau kaip 331 mln. rublių. Iš jų 263 mln. bus išleisti aviacijos techninei įrangai iš PĮ „Jakovleva“ įsigyti, 40,7 mln. bus išleista perkonfigūravimo darbams, 14 mln. bus išleista projektinei dokumentacijai parengti, dar apie 5 mln. kainuos lėktuvų pervežimas į Žukovskio oro uostą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dvi armijos, 14 divizijų ir 16 brigadų: S.Šoigu paskelbė apie Rusijos kariuomenės padidinimą
17:14
Iki šių metų pabaigos Rusija planuoja suformuoti dar dvi bendrąsias armijas ir 14 divizijų. Apie tai pranešė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Jis taip pat gyrėsi, kad anksčiau į kariuomenę jau buvo įtrauktas papildomas korpusas, motorizuotoji šaulių divizija, taip pat „Dniepro upių flotilė“ ir šios flotilės upių laivų brigada.
„Iki metų pabaigos planuojama suformuoti dvi bendrąsias armijas ir trisdešimt junginių, įskaitant keturiolika divizijų ir šešiolika brigadų“, – sakė S. Šoigu.
Pasak jo, Rusija ketina ir toliau „tobulinti kariuomenės kovinę ir skaitinę sudėtį“ „proporcingai kylančioms grėsmėms šalies kariniam saugumui“.
Rusijos invaziniai planai
15min primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė, kad Rusija nori sukurti „sanitarinę zoną“ Ukrainoje, kad apsaugotų savo teritoriją nuo apšaudymo.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas mano, kad šis V.Putino pareiškimas rodo, jog jis planuoja eskaluoti karą su Ukraina.
Karo apžvalgininkas Jevhenas Dikijus pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos susidurs su sunkumais, jei Rusija mobilizuos dar 200-250 tūkst. karių, tuo pat metu esant problemoms dėl Ukrainos mobilizacijos.
Maskva piktinasi: ES sprendimas – „atviras banditizmas ir vagystė“
17:02
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga padarytų „precedento neturintį tarptautinės teisės pažeidimą“, jei panaudotų įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai apginkluoti.
Jau kelis mėnesius ES nesutaria, ką daryti su įšaldytu Rusijos turtu. Antradienį ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis išdėstė planus palūkanų pajamas iš šio turto nukreipti Ukrainai.
„Europiečiai puikiai supranta, kokią žalą tokie sprendimai gali padaryti jų ekonomikai, įvaizdžiui, jų, kaip patikimų garantų, reputacijai“, – pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Jie taps baudžiamojo persekiojimo taikiniu daugeliui dešimtmečių“, – perspėjo jis.
Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova nurodė, kad Maskva atsakys į šiuos veiksmus, kuriuos ji pavadino „atviru banditizmu ir vagyste“.
ES pareigūnai teigia, kad pagal jų naujausią pasiūlymą Ukrainai galėtų būti skirta maždaug 3 mlrd. eurų per metus.
ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto, laikomo bloke, kaip bausmę po to, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į savo kaimynę.
Apie 90 proc. šių lėšų saugo Belgijoje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“.
Pagal ES planą, 90 proc. iš šio įšaldyto turto gauto pelno būtų skiriama fondui, iš kurio būtų dengiamos išlaidos ginklams Ukrainai.
Kiti 10 proc. būtų pervesti į ES biudžetą, iš kurio būtų naudojami Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams stiprinti.
Lėšos pasiektų Ukrainą jau liepą?
ES siekia rasti daugiau lėšų Ukrainai, kol kitos didelės Kyjivo rėmėjos – Jungtinių Valstijų – 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) paramos paketas vis dar blokuojamas Kongrese.
Dėl mažėjančių ginklų atsargų po dvejų karo metų Ukrainos pajėgos fronto linijoje susiduria su šaudmenų ir ginklų stygiumi.
Ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai ketina aptarti šį pasiūlymą, o pareigūnai sakė, kad jei bus greitai pasiektas susitarimas, pirmosios lėšos Kyjivą galėtų pasiekti jau liepos mėnesį.
ES pareigūnai tvirtino, kad jų planas yra teisiškai pagrįstas, nes pajamos iš įšaldyto turto dėl sankcijų nepriklauso Rusijai.
ES šalys jau kelis mėnesius ginčijasi, ką daryti su Rusijos turtu. Kai kurios valstybės narės ir kitos sąjungininkės Vakaruose ragina žengti dar toliau ir konfiskuoti visą sumą, kad būtų galima sumokėti už Ukrainos atstatymą.
Tačiau tokios šalys kaip Vokietija nesiryžta liesti ES įšaldytų lėšų, baimindamosi, kad tai pakirstų investuotojų pasitikėjimą Europos rinkomis.
Estija ir Latvija reikalauja ES sankcijų mangano tiekimui į Rusiją
17:00
Estija ir Latvija reikalauja, kad į 14-ąjį Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketą būtų įtrauktas mangano rūdos tiekimas šiai valstybei agresorei, kuris vyksta taip pat ir per Estijos Silamejės uostą, esantį netoli sienos su Rusija.
Pasak Estijos leidinio „Postimees“, karinėje pramonėje naudojamos mangano rūdos tiekimas Rusijai nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo eksponentiškai.
Tai, kad manganas į Rusiją gabenamas per buvusio Estijos premjero Tiito Viahio globojamą Silamejės uostą, sukėlė pasipiktinimo audrą Latvijos žiniasklaidoje, o Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad mangano tiekimui naudojama schema „rodo sisteminius trūkumus“.
Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis pranešė, jog ES kolegos raginami pradėti 14-ojo sankcijų Rusijai paketo formavimą.
„Latvija ragina į jį įtraukti mangano rūdą, nes Rusija ją naudoja kariniams tikslams“, – pabrėžė K. Karinis.
Panašų pasiūlymą pateikė ir Estijos užsienio reikalų ministerija, sakė jos oficiali atstovė.
Savo ruožtu Latvijos premjerė Evika Silinia pareiškė, jog jei mangano rūda ar aliuminio oksidas nebus įtraukti į naująjį ES sankcijų Rusijai paketą, Latvija „ieškos kitų sprendimų“.
Rusija skelbia apie dronų atakas Belgorodo ir Saratovo srityse, 3 žuvusiuosius
16:59
Rusija trečiadienį paskelbė, kad per ukrainiečių atakas jos Belgorodo srityje žuvo trys žmonės, o prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo atkurti saugumą pasienio regionuose.
Ukraina Belgorodo sritį apšaudo jau daug mėnesių, bet praėjusią savaitę, prieš savaitgalį įvykusius Rusijos prezidento rinkimus, suintensyvino atakas.
Pasak Rusijos pareigūnų, praėjusią naktį buvo dronų atakų Belgorodo ir Saratovo srityse. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad keturi dronai buvo numušti virš Saratovo srities, o dar vienas – virš Belgorodo srities.
Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas socialiniuose tinkluose parašė, kad trečiadienį per kitą ukrainiečių ataką, „kaip rodo preliminari informacija, žuvo vienas žmogus“.
„Šis vyras buvo automobilyje, kai į jį pataikė šrapnelis, – sakė gubernatorius. – [Vyras] nuo sužeidimų mirė iškart, nespėjus atvykti greitosios pagalbos automobiliui.“
Kiek vėliau V. Gladkovas nurodė, kad dar du žmonės žuvo per ataką Belgorodo regione.
„Nuo ankstyvo ryto Graivorono rajonas patyrė masinius smūgius, be kita ko, naudojant kelių raketų paleidimo sistemas [...] žuvo du civiliai gyventojai“, – sakė jis.
Pasak V. Gladkovo, dar du žmonės buvo sužeisti.
Maskvoje V. Putinas pažadėjo atkurti saugumą Rusijos pasienio regionuose ir sakė, kad jo pergalė prezidento rinkimuose yra pergalės Ukrainoje „prologas“.
Jis kalbėjo rinkimų pareigūnams auksu tviskančioje Kremliaus Šv. Andriejaus salėje, užsitikrinęs penktą kadenciją per rinkimus, kuriuose su juo nesivaržė jokie realūs oponentai.
„Padarysime viską, kad paremtume savo verslų ir namų netekusius žmones, padarysime visa, kas įmanoma, – sakė V. Putinas. – Bet pirmiausia, žinoma, reikia užtikrinti saugumą. Yra įvairių būdų, jie nelengvi, bet mes padarysime.“
Plačiau V. Putinas nekomentavo.
„Rinkimų pergalė yra tik prologas toms pergalėms, kurių Rusijai labai reikia ir kurios tikrai ateis“, – sakė jis ir gyrė „Belgorodo žmonių drąsą“.
V. Gladkovas trečiadienį taip pat sakė, kad mokyklos kai kuriuose pasienio rajonuose pereis prie nuotolinio mokymo. Diena anksčiau gubernatorius pranešė, kad maždaug 9 tūkst. vaikų bus evakuoti iš regiono.
Tuo metu Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas platformoje „Telegram“ parašė, kad prieš Engelso miestą, kur įsikūrusi rusų oro pajėgų bazė, praėjusią naktį buvo surengta dronų ataka. Gubernatorius teigė, kad žmonės nenukentėjo, žalos nepadaryta.
Engelso oro pajėgų bazė, esanti už maždaug 700 km nuo Ukrainos sienos, buvo atakuojama ir anksčiau.
Pastarosiomis savaitėmis ukrainiečių pajėgos surengė virtinę dronų atakų prieš Rusijos naftos pramonę ir smogė naftos perdirbimo gamykloms keliuose Rusijos regionuose toli nuo Ukrainos sienos. Rusų pareigūnai taip pat skelbė apie kitokias atakas Rusijos teritorijoje, ypač pasienio regionuose.
Praėjusią savaitę proukrainietiškos sukarintos rusų grupuotės taip pat paskelbė apie kelis įsiveržimus į Rusijos pasienio regionus iš Ukrainos.
Kyjivas dažniausiai nekomentuoja atakų Rusijos teritorijoje.
Britų žvalgyba: Rusija veltui bando užmaskuoti savo laivus Juodojoje jūroje
15:26
Rusijos karinių laivų maskavimo Juodojoje jūroje metodai greičiausiai neduos rezultatų ir nesumažins laivyno nuostolių, naujausioje karo apžvalgoje įvertino Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak britų žvalgybos, Rusijos karinėje doktrinoje daug dėmesio skiriama maskuotės ir apgaulės metodų naudojimui, siekiant padidinti karinių pajėgų išliekamumą ir nuslėpti jų operatyvinius ketinimus.
Efektyvaus maskuotės naudojimo trūkumas buvo viena iš pagrindinių Rusijos operatyvinių nesėkmių ankstyvaisiais invazijos į Ukrainą etapais.
Pranešime nurodoma, kad Rusijos pajėgos greičiausiai stengiasi tobulinti maskuotės metodus, kad sumažintų didelius nuostolius, kuriuos per pastaruosius dvejus metus patyrė ir Juodosios jūros laivynas, ir Aviacijos ir kosmoso pajėgos.
Rusijos oro bazėse maskuotės priemonės apima lėktuvų modelių imitacijas ir padangas ant lėktuvų sparnų. Pranešama, kad devyniose Rusijos oro bazėse taip pat yra nudažyti sklandytuvų siluetai.
Juodosios jūros laivyno laivų priekis ir laivagalis nudažyti juodomis spalvomis, todėl jie greičiausiai yra mažesni ir mažiau patrauklūs taikiniai. Laivų siluetai taip pat nupiešti ant krantinių šonų, tikriausiai siekiant suklaidinti Ukrainos dronų operatorius, sakoma pranešime.
„Nepaisant šių bandymų paslėpti, Rusijos orlaiviai vis dar yra pažeidžiami ore, o Rusijos laivai vis dar yra pažeidžiami per operacijas Juodojoje jūroje. Mažai tikėtina, kad dėl maskuotės metodų naudojimo nuostoliai gerokai sumažės“, – pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Anksčiau žvalgyba nurodė, kad po virtinės didelių Rusijos karo laivų nuostolių Juodojoje jūroje kovo 10 d. iš pareigų buvo atšauktas Rusijos karinio jūrų laivyno vadas admirolas Nikolajus Jevmenovas, o jį pakeitė Šiaurės laivyno vadas admirolas Aleksandras Moisejevas.
Vasario mėnesį dėl patirtų nuostolių taip pat buvo atleistas Juodosios jūros laivyno vadas admirolas Viktoras Sokolovas.
Per Rusijos apšaudymą Charkive žuvo 5 žmonės
15:11 Atnaujinta 15:33
Trečiadienį Rusijos pajėgos smogė Charkivui, mieste kilo gaisras, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, pranešė miesto karinės administracijos vadovas Ihoris Terechovas.
Pasak I.Terechovo, smūgio vietoje kilo labai didelis gaisras. Šuo metu ten dirba visos atitinkamos tarnybos ir savanoriai.
Tuo tarpu srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas nurodė, kad rusai smogė vienam iš Charkivo rajonų.
„Po griuvėsiais gali būti žmonių“, – pažymėjo jis.
Naujausiais duomenimis, yra penki žuvusieji ir penki sužeisti, kilo didelio masto gaisras.
„Du iš jų jau paguldyti į ligoninę, likusius apžiūri gydytojai ir sprendžiamas klausimas dėl siuntimo į ligoninę. Tačiau paieškos operacija tęsiasi, taip pat tęsiamas gaisro gesinimas“, – pridūrė I.Terechovas.
Charkivo televizijos eteryje jis taip pat nurodė, kad rusai smogė civilinei pramonės įmonei.
„Deja, yra aukų. Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, jų yra trys. Po griuvėsiais vis dar yra žmonių, kurių dėl gaisro neįmanoma pasiekti“, – sakė jis.
Valdžios atstovas nupasakojo, kaip buvo apgadintas pastatas. Pasak jo, smūgį galėjo suduoti rusų raketa „Iskander“.
„Kol kas tiksliai pasakyti neįmanoma. Sakoma, kad tai galėjo būti „Iskander“. Tiksli informacija bus pateikta po tyrimo“, – pridūrė I.Terechovas.
G.Landsbergis ragina labiau spausti Rusiją ir Baltarusiją
14:53
Su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu trečiadienį Varšuvoje susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pabrėžė būtinybę stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, o regiono valstybėms – laikytis jų vieningo įgyvendinimo.
„Viena iš priemonių susilpninti Rusiją ir pasiekti Ukrainos pergalę – dar labiau stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Sieną su Rusija ir Baltarusija turinčios šalys turi laikytis vieningo sankcijų įgyvendinimo mechanizmo ir bendromis pastangomis užkirsti kelią jų apėjimui“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas G.Landsbergis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lietuva skyrė 35 mln. eurų Čekijos iniciatyvai pirkti amuniciją Ukrainai
14:50
Lietuvos Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė skirti 35 mln. eurų prisidedant prie Čekijos iškeltos daugiašalės iniciatyvos dėl amunicijos įsigijimo ir perdavimo Ukrainai.
Kaip nurodoma Vyriausybės pranešime, 35 mln. eurų suma iš valstybės pasiskolintų lėšų skirta Krašto apsaugos ministerijai išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose.
Anot premjerės Ingridos Šimonytės, Ukraina nestokoja valios ir gebėjimų ginti savo ir Europos laisvę, „tačiau susiduria su ženkliu amunicijos trūkumu, todėl ši iniciatyva labai reikalinga“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija supranta tik jėgą: Estijos premjerė ragina NATO šalis didinti išlaidas gynybai
14:43
Estijos premjerė ragina NATO šalis didinti išlaidas gynybai iki 3 proc. BVP, skelbia transliuotojas ERR.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas paragino NATO padidinti anksčiau nustatytą 2 proc. nuo BVP gynybos išlaidų tikslą bent iki 3 proc.
„Norėčiau, kad būtų daugiau nei trys procentai“, – sakė ji, aiškindama, kad Rusija supranta tik jėgos kalbą.
Pasak K.Kallas, Estija į krašto gynybą investuoja daugiau nei 3,2 proc. savo BVP.
Premjerė pripažino, kad žmonėms sunku paaiškinti, jog į gynybą reikėtų investuoti daugiau lėšų, nes jie ne visada mano, kad tai dabar yra būtina.
„Bet kai jie tai supras, bus jau per vėlu“, – pabrėžė ji.
NATO ruošiasi eskalacijai
Anksčiau Vokietijos leidinys „Bild“ paskelbė Vokietijos karinių pratybų scenarijų, per kurį Vokietijos ginkluotosios pajėgos ruošiasi hibridiniam Rusijos puolimui NATO rytiniame flange.
NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris pareiškė, kad aljansui reikia transformacijos, o Vakarai turi ruoštis erai, kai bet kada gali nutikti bet kas, įskaitant ir karą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat kalbėjo apie Rusijos puolimo riziką artimiausiais metais. Pasak jo, Europos lyderiai turėtų būti pasirengę tokiam scenarijui.
Rusai bandė pavogti ukrainiečių tanką, bet sumanymas jiems baigėsi skausmingai
14:42
Rusijos kovotojai netoli Kreminos bandė iš mūšio lauko paimti apgadintą ukrainiečių tanką „Leopard 2A5“, tiksliau, jo švedišką versiją „Stridsvagn-122“, bet vietoje to prarado dvi šarvuotąsias transporto priemones, skelbia brigada „Azov“.
Tiek Ukrainos, tiek Rusijos kariai žvalgo fronto liniją ir ieško priešininkų paliktų ginklų, karinės technikos, kurią vėliau galėtų panaudoti.
Brigados „Azov“ kovotojai pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota rusų vykdyta apgadinto ukrainiečių tanko „evakuacija“, tačiau ji buvo nesėkminga.
Plačiau skaitykite ČIA.
EK pervedė Ukrainai 4,5 mlrd. eurų – pirmąją išmoką iš numatytų 50 mlrd. eurų
14:39
Europos Komisija trečiadienį, kaip ir žadėjo, pervedė Ukrainai 4,5 mlrd. eurų – pirmąją makrofinaninės pagalbos išmoką ir vadinamojo „Ukrainos fondo“, kurį sudaro 50 mlrd. eurų, pranešė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Praėjusį mėnesį ES patvirtino ketverių metų trukmės Ukrainos finansavimo paketą, apimantį 33 mlrd. eurų dydžio paskolas ir 17 mlrd. eurų sumos dotacijas.
„Šiandien atlikome pirmąjį 4,5 mlrd. eurų mokėjimą iš Ukrainos fondo – mūsų 50 mlrd. eurų paketo, skirto Ukrainos atkūrimui, atstatymui ir modernizavimui paremti“, – sakė vyriausiasis ES diplomatas.
Ukrainos finansų ministerija patvirtino išmokos gavimą.
J.Borrellis taip pat pranešė, jog Europos Vadovų Taryba kovo 21-ąją aptars, kaip paspartinti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą.
Lenkijos ūkininkai blokuoja kelius protestuodami prieš importą iš Ukrainos
14:37
Lenkijos ūkininkai trečiadienį blokuoja kelius traktoriais, taip vėl protestuodami prieš žemės ūkio produktų importą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ir pernelyg griežtomis vadinamas bloko aplinkosaugos taisykles.
Ūkininkai pasienio kontrolės punktus prie sienos su Ukraina blokuoja daugiau kaip mėnesį, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją dėl prekių, į Lenkijos rinką patenkančių iš Ukrainos.
Šią savaitę jie išplėtė savo protestus iki vakarinės sienos su Vokietija.
Anksčiau šį mėnesį sostinėje Varšuvoje ūkininkai surengė demonstraciją, kurioje dalyvavo tūkstančiai žmonių ir kuri peraugo į susirėmimus su policija. Ši sulaikė daugiau kaip dvi dešimtis žmonių.
„Šiandien visoje šalyje planuojama surengti daugiau kaip 580 protestų; juose, manoma, dalyvaus beveik 70 tūkst. žmonių“, – sakoma Lenkijos policijos pranešime.
Ūkininkai blokuoja kelius į Varšuvą ir kitus didžiuosius miestus, įskaitant Vroclavą, Poznanę ir Bydgoščių.
„Mes, ūkininkai, nepasiduosime tol, kol mūsų reikalavimai nebus visiškai patenkinti“, – sakoma protestų organizatorių pareiškime.
Ukrainos žemės ūkio sektoriui nuo 2022 metų vasarį Rusijos pradėtos invazijos buvo padaryta didžiulė žala. Daugelis pagrindinių eksporto kelių per Juodąją jūrą buvo užblokuoti, o daug jos žemės ūkio paskirties žemės dėl karo veiksmų nebetinka naudoti.
27 valstybių blokas muitų tarifus Ukrainos tranzitui sausuma panaikino siekdamas padėti išlaikyti šalies ekonomiką prasidėjus Rusijos invazijai.
Tačiau dėl logistikos problemų didelė dalis Ukrainos eksportuojamų grūdų susikaupė ES narėje Lenkijoje ir dėl to nukenčia vietos gamintojai.
Trečiadienį ES valstybės narės ir europarlamentarai susitarė apriboti kai kurių ukrainietiškų žemės ūkio produktų neapmuitintą importą.
Dėl pasienio blokadų ir ginčo dėl grūdų tarp kaimyninių šalių kilo trintis, nors nuo Rusijos invazijos pradžios Lenkija tvirtai remia Ukrainą.
Ūkininkai kitose Europos šalyse taip pat protestuoja dėl, jų teigimu, pernelyg griežtų aplinkosaugos taisyklių.
ES, bandydama nuraminti įpykusius ūkininkus, pateikė pasiūlymų, kaip pertvarkyti bloko subsidijų programą, vadinamą bendrąja žemės ūkio politika (BŽŪP).
Dėl siūlomų BŽŪP pakeitimų dar turi derėtis ES valstybės narės ir Europos Parlamentas.
Rusijai trūksta „patrankų mėsos“: ekspertai atskleidė 5 variantus
14:03
Praėjusių metų pabaigoje Rusija sugebėjo atkurti savo ginkluotųjų pajėgų personalo skaičių, nepaisant didžiulių nuostolių 2022-2023 m. Tačiau kiekybė nereiškia kokybės, sako ekspertai.
„Dabar, kai Vladimiras Putinas per nesąžiningus ir nelaisvus rinkimus užsitikrino perrinkimą ir nužudė savo pagrindinį politinį varžovą Aleksejų Navalną, jis susiduria su rimta dilema. Kaip jis gali išlaikyti maždaug 200 000 vyrų lauko pajėgas, kad galėtų vykdyti agresyvų karą prieš Ukrainą, kai jo nuostolių neskaičiuojantys generolai kasdien rengia puolimus, kurie gali pareikalauti 1 000 žuvusiųjų ir sužeistųjų?“ – klausia Europos politikos analizės centro (CEPA) analitikas ir 2017-2018 m. Aleksejaus Navalno prezidentinės kampanijos Rusijoje konsultantas ginkluotųjų pajėgų klausimais Pavelas Luzinas.
Rusijos sausumos pajėgos Ukrainoje tapo reguliariųjų dalinių, kurių gretas papildė mobilizuoti kariai ir tie, kurie pasirašė karinės tarnybos sutartis, kad galėtų padengti savo šeimos skolas, mišraine. Likusią dalį sudaro nuteistieji ir nereguliarios savanorių formuotės, kurias globoja Gynybos ministerija.
Penki variantai
„Remdamasis turimais duomenimis ir šiuolaikinio karo istorija, manau, kad Rusijos okupuotoje Ukrainoje yra 150 000-200 000 vyrų, įskaitant paramos dalinius.
Vis dėlto, jei nuostolių lygis išliks praėjusių metų lygio, Kremliaus vadovybė turės nuspręsti, kaip gauti daugiau gyvosios jėgos. Kiekvienas iš penkių variantų susijęs su praktinėmis problemomis arba politine kaina“, – pastebi analitikas.
- 2024 m. verbuoti 20 000-30 000 karių per mėnesį, nepaisant to, kad neišvengiamai trūks nuteistųjų (dabar daugiausia mirusių arba sužeistų), kurie 2023 m. sudarė svarbiausią naujokų dalį;
- derybomis sumažinti nuostolius;
- Baltijos regione taikyti „eskalacijos už deeskalaciją“ metodą, siekiant priversti pradėti derybas;
- siųsti į frontą šiuo metu į karą neįtrauktus šauktinius karius; ir
- pradėti dar vieną mobilizacijos bangą.
Pastarasis variantas taip pat yra paskutinis – 2022 m. mobilizacija buvo labai nepopuliari Rusijos visuomenėje ir jos bus vengiama, nebent Kremlius manys, kad kitos pastangos neduoda rezultatų, sako ekspertas. Iki vasaros bus aišku, ar Rusijos vadovybė buvo priversta eiti šiuo keliu. Ketvirtoji alternatyva – jaunų šauktinių siuntimas – pažeistų V.Putino pažadą to nedaryti, nors ir išlieka įmanoma.
Kodėl yra tiek mažai karių? Juk gruodį Rusijos ginkluotųjų pajėgų personalo limitas buvo padidintas iki 1 320 000 nuo 1 150 628 metų pradžioje.
Remiantis naujausiais oficialiais pareiškimais, 2023 m. į karinę tarnybą buvo pritraukta apie 490 000 sutartininkų ir savanorių bei 244 000 mobilizuotų karių.
Nors Vladimiras Putinas yra sakęs, kad kovos zonoje yra „daugiau kaip 600 000 žmonių“, labai tikėtina, kad „žmonės“ apima ir civilius Rusijos gyventojus, įskaitant valstybės tarnautojus ir pan.
„Pirmiausia reikia išsiaiškinti, su kuo galima palyginti visą oficialiai deklaruojamą dabartinį Rusijos karių skaičių. Pavyzdžiui, didžiausias sovietų pajėgų Afganistane skaičius buvo apie 109 000 karių, iš jų 106 000 sovietų kariškių. Iš šio skaičiaus apie 74 000 kariškių priklausė koviniams daliniams (apie 70 proc.). Toliau reikia įvertinti dabartinę kariuomenės sudėtį.
Apskaičiuota, kad karių su sutartimis skaičius siekia 490 000 vyrų, įskaitant apie 50 000 praporščikų, tarnaujančių dvejus ar daugiau metų. Tačiau yra daug nežinomųjų, pavyzdžiui, ar į šį skaičių įskaičiuota 40 000-50 000 kadetų, kiek karių vyriausybė privertė pratęsti kontraktus ir kiek jų žuvo ar buvo sužeista“, – sako ekspertas.
Yra žinoma, kad tarp pagal sutartis tarnaujančių karių skaičius apima ir kalinius. Jie 2023 m. buvo įdarbinti „Storm Z“ ir „Storm V“ daliniuose, o bendras jų skaičius tikriausiai viršija 100 000. Palyginimui, „Wagner“ grupė 2022 m. birželio-gruodžio mėn. užverbavo 50 000 kalinių (daugelis jų yra žuvę, o likusieji buvo įtraukti į oficialius dalinius).
2021 m. sausio mėn. Rusijoje iš viso buvo 466 000 kalinių, iš jų 40 000-45 000 moterų. Spalio mėn. šis skaičius smarkiai sumažėjo iki 266 000. Didelė, bet nežinoma dalis jų sutiko atlikti karinę tarnybą. Be to, Gynybos ministerijos valdomuose daliniuose buvo 20 000 ar daugiau karių savanorių.
Taip pat yra du kartus užskaitytų tarnaujančių pagal sutartis. Tiek kaliniai, tiek savanoriai privalėjo po šešių mėnesių pasirašyti tolesnes sutartis arba po kelių mėnesių buvo automatiškai perrašomi, o tai reiškia, kad kai kurie iš jų 2023 m. buvo įskaičiuoti du kartus kaip kontraktininkai.
Iš tiesų ne 490 tūkst., o tik 300-350 tūkst. realiai tarnaujančių
„Iš viso, mano skaičiavimais, yra 200 000 samdomų kareivių, seržantų ir praporščikų, kurie jau buvo karinėse pajėgose, taip pat bent kelios dešimtys tūkstančių kalinių ir dešimtys tūkstančių savanorių. Iš viso gauname 300 000-350 000 iš deklaruojamų 490 000 kontraktinių karių, kurie iš tikrųjų tarnauja“, – sako ekspertas Pavelas Luzinas.
O kaip dėl nuostolių? JAV ir Didžiosios Britanijos žvalgyba konservatyviai vertina, kad 2023 m. pabaigoje buvo 315 000-320 000 žuvusių ir sužeistų karių ir samdinių, o 2022 m. pabaigoje – daugiau nei 100 000.
Bendras Rusijos ginkluotųjų pajėgų personalo skaičius 2022 m. išvakarėse siekė tik apie 750 000, t. y. apie 20 000 mažiau nei 2016-2017 m., kai jų buvo 770 000, dėl neigiamų demografinių tendencijų.
„Todėl visos 2023 m. verbavimo pastangos ir dalinė mobilizacija 2022 m. rudenį leido Rusijai atkurti ginkluotųjų pajėgų kiekį, bet ne kokybę. Nuostoliai reiškia, kad Rusijos sausumos kariuomenės organizacinis vientisumas ir mokymas labai pablogėjo.
Norint kovoti kare ir malšinti nuolatinį sukilimą Ukrainoje, reikia daugiau karių, tačiau Rusijos ginkluotosios pajėgos yra akivaizdžiai „pertemptos“, – pastebi ekspertas.
Pasak jo, 2023 m. birželį, per „Wagner“ grupės maištą, buvo aišku, kad Rusijos regionuose netoli Ukrainos sienų nėra didelės atsargos karių koncentracijos, išskyrus kai kuriuos kovinės paramos dalinius ir, žinoma, oro bazes bei kitas karines šakas. Beveik visi Rusijos kovinio pajėgumo ir kovinės paramos daliniai dislokuoti okupuotoje Ukrainoje.
Taigi, kas laukia? – klausia jis.
Jei taikys kruviną metodą kaip Avdijivkoje, reikės 30 tūkst. naujų karių per mėnesį
Rusijos politinė vadovybė turi rasti naujų žmogiškųjų išteklių. Šis sprendimas priklausys nuo daugelio veiksnių.
Pirma, jei vidutiniai nuostoliai išliks tokie patys kaip 2023 m., Rusijai per mėnesį reikės pritraukti bent 20 000 naujų karių / savanorių. Tačiau jei ji sieks vykdyti daugiau puolamųjų operacijų, taikydama tokį pat kruviną metodą kaip Avdijivkoje, šis skaičius padidės iki maždaug 30 000 per mėnesį.
„Tai nebus lengva. Rusijos kalėjimuose yra nemažai gamyklų, o joms reikia darbo jėgos. Tai reiškia, kad kariuomenė negalės įdarbinti tokio pat skaičiaus žmonių kaip 2023 m. Sumažėjus šiam šaltiniui, galimybė įdarbinti pakankamą „patrankų mėsos“ kiekį atrodo sunkesnė.
Antra, Rusija palankiai vertintų laikiną atokvėpį nuo karo arba bent jau jo intensyvumo sumažinimą derybomis. Vasario mėnesį V.Putinas dukart aptarė savo derybų sąlygas, dėl visa ko dar kartą pasitelkdamas branduolinį šantažą. Bet kokia pauzė leistų restruktūrizuoti ir atkurti kariuomenės gyvybingumą bei sumažinti verbavimo krizę“, – sako analitikas.
Trečia, yra iš pažiūros paprasta galimybė siųsti šauktinius, kurie oficialiai nedalyvauja.
Nereikėtų nuvertinti tiesioginio susidūrimo su NATO perspektyvos
Pernai vieneriems metams buvo pašaukta 277 000 Rusijos vyrų. Dalis jų pasirašė sutartis, o šiemet vyks naujos pavasario ir rudens šaukimo kampanijos. Jie lieka Rusijoje tik Kremliaus nuožiūra. Šauktiniai teisėtai gali būti siunčiami į mūšio lauką jau po keturių mėnesių karinės tarnybos, pastebi ekspertas.
„Be to, nuo kovo 1 d. Pietų karinės apygardos išplėtimas į okupuotas Ukrainos teritorijas reiškia, kad šauktiniai gali būti lengvai perkeliami į bet kurią apygardos dalį be visuomenės dėmesio. Tas pats pasakytina ir apie Leningrado karinės apygardos, kuri taptų bet kokių karinių veiksmų Baltijos regione atspirties tašku, atkūrimą. Atsižvelgiant į paradoksalų Rusijos tikėjimą „eskalacija už deeskalaciją“, nereikėtų nuvertinti tiesioginio susidūrimo su NATO perspektyvos“, – įspėja P.Luzinas.
„Tokia agresija galėtų būti vykdoma net ir be masinės mobilizacijos, bent jau iš pradžių. Tiesa, šauktiniai yra prastai apmokyti, tačiau tokie yra ir mobilizuoti kariai bei kaliniai; be to, šauktiniai yra jaunesni, o tai yra didelis privalumas.
Tačiau tai nebūtų Rusijos karinės vadovybės mėgstamas metodas. Ji mieliau spaudžia šauktinius tapti samdomais kariais. Tikimasi, kad 2024 m. toks spaudimas didės“, – sako ekspertas.
Vis dėlto galiausiai to gali nepakakti, kad būtų suteikta reikiamos darbo jėgos. Jei iki vasaros skaičius nesusidarys ir (arba) koviniai nuostoliai bus didesni, nei tikėtasi, Kremlius turės nedaug galimybių, nors jam trūksta jaunesniųjų karininkų ir seržantų, kurie galėtų mokyti ir vadovauti naujokams.
„Visa tai neturėtų nustebinti ar pakeisti Ukrainos rėmėjų iš Vakarų skaičiavimų. Su Rusija negalima derėtis ar jai nuolaidžiauti. Rusijos grėsmę Ukrainai ir Vakarams galima pašalinti tik karine jėga“, – apibendrina analitikas.
Per Rusijos apšaudymą netoli Chersono žuvo du žmonės
13:50
Per Rusijos pajėgų sutengtą apšaudymą netoli Ukrainos pietuose esančio Chersono trečiadienį žuvo du žmonės, pranešė vietos gubernatorius.
Be to, buvo sužeista žmonių per naktines Rusijos atakas Ukrainos centrinėse srityse.
Maskvos invazija į Ukrainą tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus.
„Rusijos pajėgos atakavo įvairius civilių automobilius Chersono teritorinėje bendruomenėje“, – nurodė Chersono srities administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
„Preliminariais duomenimis, per apšaudymą žuvo du vyrai“, – sakė jis.
Dar vienas žmogus žuvo šiaurės rytinėje Sumų srityje, kuri ribojasi su Rusija ir kurioje pastarosiomis savaitėmis padaugėjo išpuolių.
„Per apšaudymą žuvo vienas žmogus“, – socialiniuose tinkluose pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Pranešime teigiama, kad per 24 valandas Sumų srityje buvo įvykdyti 136 išpuoliai, per kuriuos buvo apgadinti keli namai, įskaitant „mokyklą ir vaikų darželį, ligoninę, parduotuvę ir licėjaus pastatą“.
Centrinės Dnipropetrovsko srities vietos valdžia pranešė, kad per naktinį apšaudymą buvo sužeisti keli žmonės.
Srities gubernatorius Serhijus Lysakas sakė, kad Synelnykovėje sužeisti šeši žmonės, įskaitant du paauglius.
Popiežius kartoja raginimą derėtis dėl Ukrainos
13:43
Popiežius Pranciškus trečiadienį pakartojo savo raginimą derėtis dėl karų Ukrainoje ir Gazos Ruože užbaigimo, nors ankstesnės jo pastabos apie „baltą vėliavą“ labai papiktino Kyjivą.
Per savaitinę audienciją Vatikane 87 metų popiežius kalbėjo apie „kankinamos Ukrainos ir Šventosios žemės, Palestinos, Izraelio“ gyventojus, „tiek daug kenčiančius nuo karo siaubo“.
„Niekada nepamirškime, kad karas visuomet yra pralaimėjimas. Per karą negalime eiti į priekį. Privalome dėti visas pastangas kalbėtis, derėtis“, – sakė jis.
Anksčiau šį mėnesį Pranciškus sukėlė pasipiktinimą savo interviu, kuriame kalbėdamas apie Ukrainą gyrė tuos, kas „turi drąsos iškelti baltą vėliavą ir derėtis“.
Ukraina, jau daugiau kaip dvejus metus kovojanti su Rusijos didelio masto invazija, tuo labai pasipiktino, iškvietė Vatikano pasiuntinį Kyjive ir pareiškė, kad niekada nepasiduos.
Kyjive paskelbtas oro pavojus
12:23
Ukrainos sostinėje Kyjive paskelbtas oro pavojus.
Daugiau informacijos apie tai kol kas neskelbiama.
Rusija rado būdą, kaip apsaugoti naftos perdirbimo gamyklas nuo dronų
12:17
Rusai planuoja apsaugoti savo naftos ir dujų objektus nuo dronų atakų naudodami savaeiges antžemines priešlėktuvines raketų ir patrankų sistemas „Pancyr“.
Rusijos energetikos ministerijos Dujų pramonės plėtros departamento direktorius Artiomas Verchovas įvardijo, kaip naftos gamyklos bus ginamos. „Dirbame kartu, taip pat ir su kolegomis iš Rusijos nacionalinės gvardijos, siekdami apsaugoti objektus, atitinkamai įrengti „Pancyr“ tipo gynybos sistemas“, – jį cituoja dienraštis „The Guardian“.
Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas teigė, kad pareiškimas padarytas siekiant numaldyti visuomenės pasipiktinimą ir norint išleisti biudžeto lėšas, nes „Pancyr“ kompleksai veikia jau seniai.
„Iš esmės situacijai šie pareiškimai įtakos neturės, okupanto įmonėse, kurios naudojamos kariniams tikslams, problemos tęsis ir toliau“, – sakė jis komentuodamas leidiniui „Ukrainskaja pravda“.
Išpuoliai prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas
Pasak buvusio tarptautinės energetikos grupės „Gunvor Group Ltd.“ vykdomojo direktoriaus. Torbjorno Ternqvisto, Ukrainos dronų smūgiai jau sutrikdė apie 600 000 barelių Rusijos kasdienių naftos perdirbimo pajėgumų.
Ukrainos žvalgyba paaiškino, kad kiekvienas sėkmingas smūgis sutrikdo degalų ir tepalų tiekimo Rusijos kariuomenei Ukrainoje tempą.
Nuo sausio mėnesio Ukraina suintensyvino išpuolius prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, smogdama daugeliui didelių naftos perdirbimo gamyklų, taip bandydama paralyžiuoti Rusijos kariuomenės pajėgas ir sustabdyti jos kariuomenės pažangą.
Tuo tarpo naujienų agentūros „Reuters“ skaičiavimais, Rusijos naftos perdirbimo pajėgumai, sustabdyti po Ukrainos dronų atakų pirmąjį ketvirtį, sudaro apie 4,6 mln. tonų (370 500 barelių per dieną), t. y. 7 proc. visų pajėgumų.
Rusija skelbia apie dronų atakas Belgorodo ir Saratovo srityse
11:53
Rusijos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad praėjusią naktį buvo dronų atakų Belgorodo ir Saratovo srityse.
Pastarosiomis savaitėmis ukrainiečių pajėgos surengė virtinę dronų atakų prieš Rusijos naftos pramonę ir smogė naftos perdirbimo gamykloms keliuose Rusijos regionuose toli nuo Ukrainos sienos. Rusų pareigūnai taip pat skelbė apie kitokias atakas Rusijos teritorijoje, ypač pasienio regionuose.
Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas platformoje „Telegram“ parašė, kad prieš Engelso miestą, kur įsikūrusi rusų oro pajėgų bazė, buvo surengta dronų ataka. Gubernatorius teigė, kad žmonės nenukentėjo, žalos nepadaryta.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad keturi dronai buvo numušti virš Saratovo srities, o dar vienas – virš Belgorodo srities.
Engelso oro pajėgų bazė, esanti už maždaug 700 km nuo Ukrainos sienos, buvo atakuojama ir anksčiau.
Kyjivas dažniausiai nekomentuoja atakų Rusijos teritorijoje.
Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivis prie Danijos krantų susidūrė su kitu laivu
10:43
Tanklaivis „Andromeda Star“, priklausantis „šešėliniam laivynui“, suformuotam Rusijos naftai gabenti, prie Danijos krantų susidūrė su kitu laivu, skelbia naujienų tarnyba „Bloomberg“.
Pasak Danijos jūrų administracijos pranešimo, kovo 2 d. 15 metų senumo tanklaivis „Andromeda Star“ susidūrė su neįvardytu laivu. Iš pateiktų duomenų matyti, kad tą rytą apie 7 val. tanklaivis staiga sulėtėjo ir sustojo, kai aplenkė šiaurinį Jutlandijos kyšulį.
Agentūra „Bloomberg“ pažymėjo, kad ši avarija – tai dar vienas priminimas apie Rusijos „šešėlinio laivyno“ keliamą pavojų net ir tų Europos šalių, kurios nebevykdo prekybos su Maskva, vandenims.
Plačiau skaitykite ČIA.
Belgorodo srityje bus įrengtos užkardos apsisaugoti nuo rusų savanorių
09:52
Belgorodo srities rajonuose, besiribojančiuose su Ukraina, bus įrengtos kelių blokados ir įvažiavimo apribojimai dėl rusų savanorių, kovojančių Kyjivo pusėje, išpuolių.
Teigiama, kad konkrečiai nuo kovo 20 d. bus ribojamas įvažiavimas į Kozinkos, Glotovo, Gory-Podolos, Novostroevkos kaimus ir Graivorono miestą, pranešė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį apie tebesitęsiantį apšaudymą iš Ukrainos ir paragino vietos gyventojus evakuotis.
„Prašau jūsų įsiklausyti į mūsų argumentus, vykti kartu ir kuriam laikui palikti savo namus. Žinoma, mes užtikrinsime jūsų paliekamo turto saugumą ir apsaugą“, – pabrėžė gubernatorius.
V.Gladkovas nurodė, kad nuo kovo 21 d. dėl parduotuvių darbo sutrikimų valdžios institucijos kelių gyvenviečių gyventojams pradės išduoti nemokamus maisto paketus. Be to, kovo mėnesį jie bus atleisti nuo mokėjimo už būsto ir komunalines paslaugas.
Nuo trečiadienio Belgorodo ir pasienio rajonų moksleiviai atostogaus iki savaitės pabaigos. Aukštosiose mokyklose ir universitetuose bus dėstoma nuotoliniu būdu.
Dieną prieš tai Belgorodo srities gubernatorius paskelbė apie planus evakuoti 9 tūkst. vaikų iš regiono į kitus dalykus.
Kremliaus propagandininkė Anastasija Kaševarova padėtį pasienio regionuose pavadino „humanitarine katastrofa“.
„Tame pačiame Graivorone nėra elektros, žmonės yra be ryšio, be vandens. Neveikia parduotuvės ir vaistinės“, – pažymėjo ji.
Rusijos savanorių judėjimai – „Rusijos laisvės“ legionas, Rusijos savanorių korpusas, „Sibiro batalionas“ – išpuolius Rusijos teritorijoje pradėjo kovo 12 d.
Kremlius patikino, kad išpuoliai buvo atremti. Antradienį prezidentas Vladimiras Putinas dėl rusų savanorių veiksmų apkaltino Vakarus terorizmu, o Ukrainą – ketinimu užgrobti tam tikrą teritoriją, kad vėliau ją būtų galima išmainyti derybose.
V.Putinas pareikalavo, kad Federalinė saugumo tarnyba nutrauktų rusų savanorių išpuolius prieš apgyvendintas vietoves Belgorodo ir Kursko srityse.
„Mes nubausime išdavikus be senaties termino, kad ir kur jie būtų“, – pagrasino jis.
Karybos ekspertas: Kremliaus propaganda ir logika nesuderinami
09:42
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ antradienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, kad Rusijos pajėgos ir toliau gana stipriai spaudžia ukrainiečius fronte.
„Didesnių pasiekimų nėra, bet išlieka prasiveržimo keliose kryptyse tikimybė: į vakarus nuo Avdijivkos ir Kupjansko rajone. Išlieka tikėtinas ir puolimo Časiv Jaro link sustiprėjimas“, – rašė jis.
Ekspertas pažymėjo, kad šiuo metu kaip ir būtų galima tikėtis artėjančios operatyvinės pauzės, bet Rusijos karinė vadovybė, spaudžiama Kremliaus, palaiko didesnę įtampą fronte, tikėdamasi išvarginti Ukrainos pajėgas ir trukdyti joms atsistatyti, pasipildyti iki galimo vasaros puolimo.
„Savo ruožtu ukrainiečiai tebeerzina rusus prie Kozinkos Belgorodo srityje, tuo sustiprindami mano manymą, kad čia jie tikisi išlaikyti ilgalaikį placdarmą Rusijos teritorijoje.“
E.Papečkys atkreipė dėmesį, kad pagerėjusios oro sąlygos leidžia siautėti Rusijos aviacijai: „Po kelių sėkmingų rusų lėktuvų numušimo atvejų, ukrainiečių oro gynyba irgi patyrė nemažų nuostolių ir greičiausiai vėl buvo atitraukta toliau nuo priešakinės linijos, todėl rusai vėl drąsiai skraido.“
„Kremliaus propaganda visomis dūdomis trimituoja apie neva Prancūzijos rengiamą pasiųsti į Ukrainą karinį kontingentą. Anksčiau buvo kalbėta apie 1500 karių vienetą su tankais, pėstininkų kovos mašinomis ir artilerija, dabar jau apie 2000.
Neįsivaizduoju, ką toks prancūzų vienetas veiktų Ukrainoje, bet Kremliaus propaganda ir logika nesuderinami.“
Ekspertas nurodė, kad kuo toliau, tuo labiau tiki, jog netrukus į Baltarusiją vėl sugrįš Rusijos karo aviacija. Greičiausiai vėl tie patys MiG-31K, galintys šaudyti raketomis „Kinžal“ ir tolimojo aptikimo ir valdymo lėktuvas A-50. Galbūt ir keli naikintuvai-bombonešiai Su-34.
„Rusijos sausumos pajėgų grupuotė Baltarusijoje neturėtų būti telkiama, bent jau artimiausiu metu“, – pridūrė jis.
„Grėsmių fronte išlieka, bet padėtis gana stabili. Ukrainiečiai ir toliau kontratakuoja. Bet jiems dabar labai svarbu nesusilpninant gynybos vieną po kito išrotuoti dalinius į užnugarį pailsėti ir pasipildyti“, – reziumavo E.Papečkys.
Ukraina turi naujus taikinius Rusijoje ir yra pasiryžusi juos sunaikinti
08:55
Ukraina išbando naują bepiločių orlaivių atakų taktiką: jos pajėgos smarkiai suintensyvino smūgius Rusijos naftos pramonės infrastruktūros objektams. Teigiama, kad nuo metų pradžios jau smogta 13 naftos perdirbimo gamyklų devyniuose Rusijos regionuose. Nors karybos ekspertams atrodo kitaip, šios atakos toli gražu nėra nekenksmingos, rašo nepriklausoma naujienų svetainė „The Insider“.
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ vertindamas paskutinius ukrainiečių smūgius Rusijos naftos pramonės objektams pažymėjo, kad, jo nuomone, greičiausiai didesnės žalos šie antpuoliai nepadaro – gamyklos didelės, bepiločių pernešami sprogstami užtaisai gana silpni, o ir taikinius pasiekia tik nedidelis jų kiekis.
„Bet galima įsivaizduoti, kokią įtampą tokios atakos sukelia“, – pridūrė ekspertas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lyderiaujančios Europos gynybos įmonės vadovas paragino sukurti europietišką Izraelio „Geležinio kupolo“ versiją
08:49
Didžiausios Europos amunicijos gamintojos „Rheinmetall“ vadovas pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) vadovai turėtų apsvarstyti galimybę įdiegti į Izraelio „Geležinį kupolą“ („Iron Dome“) panašias trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas, rašo „Financial Times“.
Didžiausios Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ vadovo Armino Pappergerio komentarai išsakyti tuo metu, kai ES sostinės didina karines išlaidas, augant baimei dėl Rusijos keliamos grėsmės žemynui, ir stengiasi pašalinti ilgalaikius esamų gynybos sistemų trūkumus.
A.Pappergeris sakė, kad trumpojo nuotolio oro gynyba yra „tai, ką jie nori sukurti Europoje“, nurodydamas vieną iš Berlyno remiamos iniciatyvos „Europos dangaus skydas“ aspektų.
„Taip pat manau, kad gera idėja yra turėti europinį sprendimą, panašų į „Iron Dome“ ir ne tik“, – sakė jis laikraščiui „Financial Times“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:36
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per paskutinę parą likvidavo 700 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 433 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaiknti 9 tankai, 9 šarvuotosios kovos mašinos, 16 artilerijos sistemų, 7 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 3 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 37 Rusijos bepiločius orlaivius.
Šaltiniai atskleidė, kas taikėsi į Engelso bazę Rusijoje, kur dislokuoti strateginiai bombonešiai
08:32 Atnaujinta 10:24
Praėjusią naktį nenustatyti dronai užpuolė Engelsą Rusijos Saratovo srityje, skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Pasak pranešimo, Saratovo srityje nukentėjusiųjų ir žalos infrastruktūrai nepadaryta.
Prokremliškas kanalas „SHOT“ pažymėjo, kad virš miesto girdėjosi 2-4 garsūs sprogimai. Liudininkai teigė kad, „drebėjo langų rėmai“.
„Virš Engelso buvo numuštas bepilotis orlaivis. Priešlėktuvinės gynybos sistema suveikė laiku ir efektyviai. Krintant nuolaužoms nebuvo sužeistų ar sugriautos infrastruktūros“, – sakė vietos gubernatorius, kurį cituoja susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Astra“.
Saratovo regiono gubernatorius Romanas Busarginas patvirtino, kad apie 3 val. virš Engelso buvo numušti bepiločiai orlaiviai.
"Priešlėktuvinės gynybos sistema reagavo greitai ir veiksmingai. Nukentėjusiųjų ir žalos infrastruktūrai dėl krintančių nuolaužų nebuvo", - teigė jis.
Tuo tarpu socialinių tinklų vartotojai minėjo, kad po sprogimų aerodromo teritorijoje kilo gaisras, į kurį greitai atvyko gelbėtojai.
Vienas komentatorius, gyvenantis netoli aerodromo, rašė: "Buvo bent vienas tiesioginis smūgis, likusius (dronus) tikriausiai numušė priešlėktuvinės raketos. Paskui atvažiavo ugniagesių automobiliai, greitosios pagalbos automobiliai, policija su mirksinčiais žibintais".
Engelse yra įsikūrusi Rusijos oro ir kosmoso pajėgų „Engels-2“ oro bazė. Ji ne kartą buvo tapusi bepiločių orlaivių atakų taikiniu. Atstumas tarp aerodromo ir Ukrainos sienos oru yra 614 km.
Šaltiniai patvirtino, kad tai buvo Ukrainos karinės žvalgybos darbas
Vėliau naujienų agentūros „RBC-Ukraine“ šaltiniai specialiosiose tarnybose patvirtino, kad ataka buvo Ukrainos karinės žvalgybos darbas.
Po to panašų pranešimą paskelbė ir naujienų agentūra „Unian“.
Trečiadienį Rusijos gynybos ministerija taip pat pranešė, kad virš Belgorodo ir Saratovo sričių teritorijų esą buvo numušti ir sunaikinti penki Ukrainos bepiločiai orlaiviai.
Rugsėjo mėn. bendrovės „Planet Labs“ palydovas užfiksavo nudažytus strateginius bombonešius Tu-95 Engelso aerodrome Rusijos Federacijos Saratovo srityje.
Projekto „VČK-OGPU“ analitikai iškėlė prielaidą, kad rusai dažo lėktuvus ir dengia juos padangomis, nes aerodromą prastai saugo priešlėktuvinės gynybos sistemos.
JAV generolas: dėl pagalbos vėlavimo Ukrainai kyla didesnis pavojus
07:52
Pentagono atstovas generolas majoras Patrickas Ryderis sakė, kad dėl vėluojančios JAV pagalbos Ukrainai „rizika kasdien didėja“.
„Be abejo, delsimas suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia, ir toliau kelia vis didesnę riziką Ukrainai. Mes puikiai suprantame padėties baisumą ir amunicijos bei kitų pajėgumų poreikio svarbą ir skubumą. Todėl ir toliau ketiname labai glaudžiai bendradarbiauti su mūsų Kongresu.
„Rizika kasdien didėja“, – interviu Laisvosios Europos radijui pabrėžė P.Ryderis.
Pasak generolo, kovoje su Rusijos invazija „ukrainiečiai pasirodė kaip neįtikėtinai drąsūs, narsūs ir novatoriški kovotojai“. Kariai „ir toliau laikosi išilgai didžiosios dalies fronto linijos“, nepaisant to, kad okupantai pasiekė tam tikrų laipsniškų laimėjimų.
„Tačiau dabar toliau stebime, kaip Ukraina laikosi savo pozicijos. Todėl daugiausia dėmesio skirsime Ukrainos rėmimui ir užtikrinimui, kad Rusija negalėtų užgrobti daugiau teritorijos. Ir tada, tikėkimės, ateityje pamatysime, kad Ukraina susigrąžins savo teritoriją“, – sakė generolas .
ES susitarė apriboti paukštienos ir grūdų importą iš Ukrainos
07:25
Europos Sąjungos valstybės narės ir teisės aktų leidėjai trečiadienį pasiekė susitarimą apriboti neapmuitintą Ukrainos grūdų importą, kurį buvo leista vykdyti prasidėjus Rusijos invazijai ir kuris sulaukia aršios bloko šalių ūkininkų kritikos.
Susitarimu vieniems metams pratęsiamas 2022 metais suteiktas atleidimas nuo tarifų, tačiau grūdai, taip pat kiaušiniai, paukštiena ir cukrus įtraukiami į produktų, kuriems taikomos importo apsaugos priemonės, kad pigus importas neužplūstų rinkos, sąrašą.
Ukraina iš Sumų srities evakuoja civilius gyventojus
07:24
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi pasmerkė nuolatines Rusijos atakas prieš Ukrainos šiaurės rytų Sumų regioną.
„Nuo mėnesio pradžios Rusijos aviacija jau numetė beveik 200 valdomų bombų ant Sumų regiono bendruomenių, – sakė jis. - Kaimai, miestai, civilinė infrastruktūra.“
Sumų valdžia nurodė, kad antradienį užfiksuota 30 apšaudymo atvejų. Vienas žmogus žuvo pasienio bendruomenėje Velyka Pysarivka, kuri yra praėjusią savaitę prasidėjusios evakuacijos židinys.
Ukrainos vietos pareigūnai pranešė, kad per pastarąją savaitę iš pavojuje atsidūrusių teritorijų netoli Velykos Pysarivkos buvo evakuota apie 200 žmonių.
Ryte – laiškai rusų kariams, vakare – tikros pamokos: kaip ukrainiečiai priešinasi okupacijai
07:06
Rusijos laikinai okupuotose teritorijose įstrigę ukrainiečių vaikai dieną rašo laiškus rusų kariams, o vakare įsijungia kompiuterius ir nuotoliniu būdu įdėmiai klausosi savo tikrųjų mokytojų, kurie stengiasi, kad jie neatitrūktų nuo realybės ir išlaikytų ryšį su Ukrainos kultūra.
Tai darydami vaikai ir jų tėvai labai rizikuoja. Mokytojai taip pat jaučia atsakomybės naštą.
BBC kalbėjosi su 20 metų mokytoja Natalija (tikrasis vardas pakeistas dėl saugumo), kuri papasakojo, kaip ji, būdama Rusijos okupuotose teritorijoje, rengia internetines pamokas šimtams buvusių mokinių ukrainiečių.
Visą tekstą skaitykite ČIA.
Rusija pagrasino pulti Prancūzijos karius, jei jie bus dislokuoti Ukrainoje
06:58
Rusija pagrasino pulti Prancūzijos karius, jei jie bus dislokuoti Ukrainoje, ir pavadino juos „prioritetiniais ir teisėtais taikiniais“.
„Tai reiškia, kad visų prancūzų, kada nors su kardu atvykusių į Rusijos teritoriją, lauktų žiaurus likimas“, – skelbia valstybinė naujienų agentūra "Tass", cituojanti Rusijos užsienio žvalgybos vadovą Sergejų Naryškiną.
Pareiškimas nuskambėjo praėjus kelioms savaitėms po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atsisakė atmesti idėją dėl Europos karių dislokavimo Ukrainoje.
Prancūzija atsakė į S.Naryškino komentarus, sakydama: „Tokias provokacijas laikome neatsakingomis“.
Rusija praneša apie oro atakas pasienio regionuose
06:34
Rusijos pajėgos pranešė, kad antradienį vakare ir trečiadienį atrėmė daugybę oro atakų, o dėl suintensyvėjusio pasienio regionų apšaudymo teko evakuoti civilius gyventojus.
Rusijos pareigūnai nurodė, kad oro gynybos sistemos sunaikino Ukrainos paleistas raketas ir dronus virš Belgorodo, Kursko ir Voronežo sričių, besiribojančių su Ukraina. Bepiločiai orlaiviai taip pat buvo numušti giliau Rusijoje, Saratovo srityje.
Rusijos gynybos ministerija, paskelbusi žinutę „Telegram“, teigė, kad vakar iki 22 val. priešgaisrinės gynybos daliniai virš Belgorodo srities perėmė keliolika raketų ir raketų. Netrukus po to ji pranešė, kad virš kaimyninės Kursko srities perėmė dar dvi raketas, įskaitant JAV gamybos „Patriot“.
Šiandien anksti ryte Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas pranešė, kad netoli Engelso miesto buvo perimtos dvi Ukrainos paleistos bepilotės raketos. Netoli šio miesto Rusija turi strateginių bombonešių karinę bazę.
Nė per vieną iš Ukrainos paleistų dronų atakų nebuvo pranešta apie nukentėjusiuosius ar didesnę žalą.
Analitikai: V.Putinas aktyviai formuoja koaliciją, kad sukurtų atsvarą Vakarams
06:30
Rusija toliau kuria koaliciją prieš Vakarus, plėtoja dvišalius santykius su Iranu, Šiaurės Korėja ir Kinija.
Pasak Karo studijų instituto (ISW) naujausios ataskaitos, šios išvados patvirtina keletą naujausių faktų. Antradien5, kovo 19 d., Maskvoje Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka susitiko su Kinijos specialiuoju atstovu Korėjos pusiasalio reikalams Liu Xiaomingu aptarti padėties Korėjos pusiasalyje.
Šalys apkaltino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes keliant grėsmę karinei padėčiai Šiaurės Rytų Azijoje ir įspėjo Jungtines Valstijas dėl Šaltojo karo stiliaus „blokinio mąstymo“ plitimo.
Kartu Rusijos Federacija nori stiprinti santykius su Šiaurės Korėja. Ji gavo iš šios šalies balistinių raketų ir artilerijos sviedinių mainais į tikėtiną technologinį bendradarbiavimą ir kitą neįvardytą paramą. Tai sukėlė susirūpinimą Seului.
Tuo pat metu Rusijos ambasadorius Kinijoje Igoris Morgulovas susitiko su Kinijos naujienų agentūros „Xinhua“ vadovu Fu Hua ir aptarė dvišalį bendradarbiavimą žiniasklaidos srityje.
Kovo 19 d. Irano prezidentas Ibrahimas Raisis telefonu kalbėjosi su Vladimiru Putinu ir aptarė dvišalį bendradarbiavimą. I.Raisis patvirtino esąs pasirengęs padėti Rusijai stabilizuoti Pietų Kaukazo regioną, atsižvelgiant į dabartinius įvykius Armėnijoje ir Azerbaidžane.
„Rusijos siekis stiprinti politinius ir diplomatinius dvišalius santykius su Pekinu, taip pat dvišalių santykių su Iranu ir Šiaurės Korėja panaudojimas karinei naudai gauti – tai toks „blokinis mąstymas“, kuriuo Liu ir Rudenka kaltino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkus“, – pažymėjo analitikai.
Kremlius karą prieš Ukrainą naudoja dvišaliams santykiams palaikyti ir valstybių koalicijai sukurti, kad „subalansuotų Vakarus“, o tai jau seniai yra pagrindinis Rusijos užsienio politikos aspektas.
