-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
04 03 /23:42

Karas Ukrainoje. Tatarstano vadovas paragino įmones nesikliauti priešlėktuvine gynyba po dronų atakos

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Naftos perdirbimo gamykla Nižnekamske
Naftos perdirbimo gamykla Nižnekamske / „112“/ „Telegram“

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

R.Sikorskis rėžė A.Lukašenkai: tegu pabando, pažiūrėsim, kas laimės

17:33

Kadras iš vaizdo įrašo/Aliaksandras Lukašenka
Kadras iš vaizdo įrašo/Aliaksandras Lukašenka

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, atsakydamas į Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą apie Baltarusijos kariuomenės pasirengimą karui, pareiškė: „Tegul pabando. Pažiūrėsime, kas laimės.“

Tai R.Sikorskis pasakė atsakydamas į nepriklausomo Baltarusijos leidinio „Zerkalo“ klausimą.

Žurnalistas paklausė Lenkijos ministro, ką jis mano apie A.Lukašenkos pareiškimą, kurį jis padarė būdamas Lenkijos pasienyje.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, antradienį aplankęs Gardino sritį, pareiškė, kad šalis ruošiasi karui, nors ir nenori kariauti.

„Jei norite taikos, ruoškitės karui“, – pareiškė A.Lukašenka ir pridūrė, kad Baltarusijai „nereikia niekam grasinti“.

A.Lukašenka pridūrė, kad šalyje vyksta reikalingi atitinkamų dalinių mokymai, kariams tiekiama įvairių rūšių ginkluotė ir įranga.

15min primena, kad Baltarusijos kariuomenė antradienį pradėjo karines pratybas prie sienų su Lenkija ir Lietuva vakaruose bei Ukraina pietuose, pranešė šalies gynybos ministerija.

Baltarusija reguliariai rengia karines pratybas, be kita ko, netoli savo sienų su Ukraina ir dviem Europos Sąjungos narėmis.

Paskutinį kartą karines pratybas Minskas surengė kovo viduryje, vykdydamas, kaip teigė, visapusišką kariuomenės kovinės parengties patikrinimą.

Įprasta praktika

Skirmanto Lisausko /BNS nuotr./Mantas Vilimas
Skirmanto Lisausko /BNS nuotr./Mantas Vilimas

Anksčiau gynybos ir saugumo centro „Locked N'Loaded“ atstovas Mantas Vilimas 15min sakė, kad šalių vykdomos karinės pratybos dažnai turi scenarijus, pagal kuriuos atidirbami anksčiau išskirti planai.

Pasak jo, iš karinės pusės tai visiškai normalu.

M.Vilimas pabrėžė, kad planus reikėtų atskirti nuo konkrečių sprendimų ir priminė, kad tokių pareiškimų labai baimintis nereikėtų, nes viską stebi NATO šalių žvalgyba.

„Aljansas turi priemones ir algoritmus kaip fiksuoti pasirengimą. Žvalgyba apie karą prieš Ukrainą perspėjo, likus keliems mėnesiams iki jo pradžios. Bet kokie panašūs į įvardintus konkretūs pasirengimai būtų fiksuoti ir būtų imtasi priemonių.“

Lietuva perduos Ukrainai įrangą šiluminių elektrinių atstatymui ir remontui

23:42

Lietuva perduos energetinę įrangą Ukrainos šiluminėms elektrinėms, kad padėtų Ukrainai įveikti naujausių Rusijos atakų prieš energetikos sektorių padarinius. Tai pranešė Ukrainos energetikos ministerija.

Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi paremti Ukrainą ir perduoti įrangą, kuri padės atlikti atstatymo ir remonto darbus.

Pažymima, kad netrukus Lietuvoje lankysis Ukrainos energetikos darbuotojų grupė iš valstybinio ir privataus sektoriaus įmonių.

„Vizito metu Ukrainos specialistai apsilankys keliuose Lietuvos energetikos objektuose ir patikrins įrangą, kuri vėliau bus perduota Ukrainos energetikos sektoriui. Visų pirma kalbama apie didelių gabaritų įrangą šiluminėms elektrinėms, kuri yra itin svarbi Ukrainos energetikos sektoriui, dėl priešo puolimo praradusiam didelę dalį būtent šiluminės energijos gamybos“, – sakoma pranešime, kurį cituoja „Unian“.

Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka sakė, kad Lietuva jau atsiuntė Ukrainai du galingus autotransformatorius ir 72 krovinius su „kita reikalinga energetikos įranga“, sveriančius daugiau kaip 1300 tonų.

Tuo pat metu Lietuvos energetikos ministras D.Kreivys sakė, kad jo šalis svarsto galimybę perduoti dar vieną galingą autotransformatorių.

Tatarstano vadovas paragino įmones nesikliauti priešlėktuvine gynyba po dronų atakos

22:47

Rusijos Tatarstano srities vadovas Rustamas Minichanovas po dronų atakų prieš objektus Jelabugoje ir Nižnekamske paragino įmones nepasikliauti oro gynybos sistemomis ir gintis patiems, praneša „Laisvės radijas“.

„Nereikėtų laukti, kad priešraketinė gynyba veiks, ji sprendžia kitus uždavinius. Turime spręsti savo jėgomis, kiekviena įmonė, kiekviena savivaldybė, kiekvienas miestas“, – pareiškė regiono vadovas.

Jis taip pat paragino Tatarstano gelbėjimo tarnybas būti pasirengusias ekstremalioms situacijoms.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos dronas UJ-22
„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos dronas UJ-22

Antradienio rytą dronai atakavo įmones Tatarstane – Jelabugoje ir Nižnekamske. Vietos valdžios institucijos teigė, kad rimtos žalos nepadaryta ir įmonių technologinis procesas nesutriko.

Šaltinis Ukrainos karinėje žvalgyboje pareiškė, kad tai buvo speciali Ukrainos žvalgybos pareigūnų operacija. Dronai atakavo gamyklą, kurioje surenkami Irano dronai „Shahed“, pervadinti į  "Geran-2“.

D.Kuleba: sąjungininkai nesuteikė Ukrainai papildomų 5–7 „Patriot“, nors turi daugiau nei 100 sistemų

22:25

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Ukrainos partneriai nesuteikia Ukrainai pakankamai oro gynybos sistemų, kad ji galėtų apsisaugoti nuo Rusijos raketų atakų, nors jų arsenaluose yra daugiau kaip 100 „Patriot“ sistemų. Tai D.Kuleba sakė interviu agentūrai „Reuters“.

D.Kuleba teigia, kad „Patriot“ klausimą kels kiekviename susitikime per dvi dienas truksiantį NATO užsienio reikalų ministrų posėdį, kuris vyksta balandžio 3–4 d. Briuselyje.

„Partneriai mums pateikė įvairių savo (oro gynybos) sistemų. Mes tai vertiname, bet to paprasčiausiai nepakanka, atsižvelgiant į karo mastą“, – pabrėžė D.Kuleba.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba
AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

Pasak jo, Ukrainos partneriai turi daugiau kaip 100 „Patriot“ sistemų, tačiau iki šiol dar neparodė noro pasidalyti net penkiomis ar septyniomis tokiomis sistemomis, t. y. minimaliu skaičiumi, kurio Ukrainai reikia, kad būtų užtikrinta reikšminga papildoma gynyba.
„Ar tai tokia didelė problema? Ar neįmanoma aprūpinti Ukrainą remiantis minimaliu prašymu?“, – kalbėjo D.Kuleba.

Užsienio reikalų ministras pridūrė, kad kovo mėnesį Rusija paleido 94 balistines raketas, kurios yra daug greitesnės už įprastesnes sparnuotąsias raketas ir kurias sunkiau numušti.

Jis mano, kad šis klausimas dėl Ukrainos aprūpinimo pakankamu oro gynybos sistemų skaičiumi priklauso nuo partnerių politinės valios.

D.Kuleba sakė, kad nesupranta, kodėl sąjungininkai nesuteikia papildomų „Patriot“, ypač kai jie kasdien nesusiduria su tokiomis raketų grėsmėmis, su kokiomis susiduria Ukraina.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./„Patriot“ sistemos
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./„Patriot“ sistemos

Ukrainos užsienio reikalų ministras mano, kad tokia parama padėtų įveikti Rusiją ir padarytų neįmanomą didelį karą Europoje.

„Kai sakau, kad Europoje kils karas ir raketos kris ant Briuselio ir kitų Europos miestų, aš neperdedu. Visa tai įvyks, jei Ukraina nelaimės karo su Rusija. Todėl geriausias būdas apsaugoti savo „Patriot“ sistemas nuo raketų perėmimo (virš jūsų šalių) ir apsaugoti savo karius nuo žūties – siųsti jas į Ukrainą ir suteikti Ukrainos kariams viską, ko jiems reikia“, – pabrėžė D.Kuleba.

G.Landsbergis ragina NATO sutarti dėl ilgalaikės paramos Ukrainai, jos kelio į Aljansą

20:45

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį paragino NATO sutarti dėl ilgalaikės paramos Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai, jos kelio į Aljansą.

Lietuvos diplomatijos vadovas Briuselyje dalyvauja NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Aljanse pirmiausiai turime sutarti dėl ilgalaikės paramos Ukrainai, jos kelio į NATO, ir dėl Rusijos sulaikymo strategijos" – susitikime sakė G.Landsbergis, cituojamas ministerijos pranešime.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

 

Paryžius: Prancūzijos ir Rusijos gynybos ministrai kalbėjosi telefonu

19:57 Atnaujinta 21:03

Prancūzijos ir Rusijos gynybos ministrai trečiadienį kalbėjosi telefonu ir aptarė praėjusio mėnesio išpuolį Pamaskvėje ir Maskvos karą Ukrainoje, pranešė Paryžius. 

Itin retos derybos buvo pirmosios nuo 2022 metų spalio mėnesio. 

Kaip teigiama Prancūzijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime, šalies gynybos ministras Sebastienas Lecornu kolegai iš Rusijos Sergejui Šoigu pareiškė, kad Paryžius yra visada pasirengęs kovoti su terorizmu ir „intensyviau keistis informacija, kad kova su šia grėsme būtų veiksmingesnė“.

Praėjusį mėnesį nusikaltėliai įsiveržė Rusijos sostinės pakraštyje esančią koncertų salę „Crocus City Hall“, nužudė 144 žmones ir dar šimtus sužeidė. 

Po išpuolio „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai kelis kartus nurodė, kad jie yra už jį atsakingi, o su IS susiję žiniasklaidos kanalai paskelbė šiurpių vaizdo įrašų iš šios koncertų salės.

Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad išpuolį įvykdė „radikalūs islamistai“, jis ir toliau tvirtina, kad prie to kažkaip prisidėjo Ukraina, nors ir nepateikia jokių įrodymų.

Pokalbio metu S.Lecornu nurodė, kad Prancūzija neturi jokios informacijos, kuri leistų patvirtinti šiuos Maskvos teiginius, ir paragino Rusiją „nutraukti bet kokį išpuolio instrumentalizavimą“, pranešė Gynybos ministerija. 

„Ministras taip pat be išlygų pasmerkė agresijos karą, kurį Rusija pradėjo Ukrainoje“, – sakoma pareiškime.

„Prancūzija ir toliau rems Ukrainą tiek ilgai ir taip intensyviai, kiek tai bus būtina kovoje už laisvę ir suverenitetą, siekiant užtikrinti taiką ir saugumą Europos žemyne“, – priduriama jame. 

Kovo mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nurodė, kad Paryžius pasiūlė Rusijos saugumo tarnyboms „glaudžiau bendradarbiauti“. Tačiau jis pridūrė, kad šis bendradarbiavimas vyktų tik techniniu lygmeniu ir būtų palaikomas ne tiesioginėmis derybomis su V.Putinu, o bendraujant ministrams. 

2022 metais E.Macronas keliais skambučiais bandė perspėti V.Putiną nepulti Ukrainos ir tų pačių metų pradžioje lankėsi Maskvoje. 

Net ir prasidėjus karui Ukrainoje jis toliau telefonu kalbėdavosi su Rusijos prezidentu, o paskutinis toks pokalbis įvyko 2022-ųjų rugsėjį. 

Tačiau pastaraisiais mėnesiais E.Macronas dar labiau sugriežtino savo poziciją Rusijos atžvilgiu, atsisakydamas atmesti galimybę dislokuoti prancūzų karius Ukrainoje.

A.Blinkenas atsakė į klausimą, ar JAV kariuomenė kariaus Ukrainoje

18:40

Jungtinių Amerikos Valstijų sunkiosios karinės technikos kovinio šaudymo pratybos
Jungtinių Amerikos Valstijų sunkiosios karinės technikos kovinio šaudymo pratybos

Aukščiausioji Jungtinių Amerikos Valstijų vadovybė nepritaria JAV karių siuntimui į Ukrainą. JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas tai pareiškė atsakydamas į žurnalistų klausimus kelionės į Prancūziją metu.

„Susilaikau nuo hipotezių apie ateitį. Mūsų politika yra aiški. Prezidento Joe Bideno politika yra aiški. Ukrainos teritorijoje nebus amerikiečių karių“, – sakė JAV valstybės sekretorius.

Pasak jo, karių siuntimas į Ukrainą priartintų JAV prie tiesioginio konflikto su Rusija, kurio Vašingtonas nori išvengti.

„Mums tai yra nacionalinio intereso klausimas. Tiesioginis konfliktas su Rusija neatitinka mūsų interesų. Nemanau, kad tai atitinka bet kurios NATO narės interesus. Tačiau kartu yra ryžtas, įsitikinimas, kad turime daryti viską, ką galime, kad paremtume Ukrainą, ir daryti tai ne tik šiais, bet ir ateinančiais metais“, – pabrėžė A.Blinkenas.

Užsienio karių siuntimo į Ukrainą idėja

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nustebino Vakarų pasaulį pareiškimu apie galimą karių siuntimą į Ukrainą. E.Macronas šiuo metu taip pat bando priversti Vakarus laikytis griežtesnio požiūrio į Vladimirą Putiną. Kadaise jis pasisakė už dialogą su Rusija, o dabar nori, kad NATO šalys apsvarstytų visas galimybes dėl Ukrainos.

Kiek Su-34 ir Su-35 beturi Rusija: žvalgybos tarnyba įvardijo skaičius

18:23

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos naikintuvo Su-35 liekanos
„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos naikintuvo Su-35 liekanos

Kovo mėnesį Rusija turėjo apie 100 daugiafunkcinių naikintuvų Su-35 ir daugiau nei 100 naikintuvų-bombonešių Su-34, taip pat septynis tolimojo radiolokacinio aptikimo ir orientavimo orlaivius A-50U.

Apie tai pranešė „ArmyInform“, remdamasi Ukrainos karinės žvalgybos valdybos atsakymu.

Pažymima, kad trys A-50U yra remontuojami ir modernizuojami: du – Taganrogo aviacijos moksliniame-techniniame komplekse, vienas – Uljanovsko aerodrome, lėktuvų statybos gamykloje „Aviastar“.

Rusijos orlaivių nuostoliai

Kaip anksčiau pranešė „Unian“, Ukrainos generalinio štabo duomenimis, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos nuostoliai Ukrainoje – 347 lėktuvai, 325 sraigtasparniai, povandeninis laivas, 26 laivai ir kateriai.

Tarp 347 sunaikintų Rusijos orlaivių visų pirma yra du A-50U. Vieną iš jų Ukrainos gynėjai numušė 2024 m. vasario 23 d. virš Azovo jūros per bendrą karinės žvalgybos valdybos ir Ukrainos oro pajėgų operaciją. Karinė žvalgyba pažymėjo, kad sunaikintas A-50U buvo nauja modernizuota Rusijos orlaivio versija.

Be to, nuo metų pradžios Ukrainos gynybos pajėgos numušė daugiau kaip 10 Rusijos lėktuvų Su-34 ir Su-35.

R.Sikorskis rėžė A.Lukašenkai: tegu pabando, pažiūrėsim, kas laimės

17:33

Kadras iš vaizdo įrašo/Aliaksandras Lukašenka
Kadras iš vaizdo įrašo/Aliaksandras Lukašenka

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, atsakydamas į Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą apie Baltarusijos kariuomenės pasirengimą karui, pareiškė: „Tegul pabando. Pažiūrėsime, kas laimės.“

Tai R.Sikorskis pasakė atsakydamas į nepriklausomo Baltarusijos leidinio „Zerkalo“ klausimą.

Žurnalistas paklausė Lenkijos ministro, ką jis mano apie A.Lukašenkos pareiškimą, kurį jis padarė būdamas Lenkijos pasienyje.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, antradienį aplankęs Gardino sritį, pareiškė, kad šalis ruošiasi karui, nors ir nenori kariauti.

„Jei norite taikos, ruoškitės karui“, – pareiškė A.Lukašenka ir pridūrė, kad Baltarusijai „nereikia niekam grasinti“.

A.Lukašenka pridūrė, kad šalyje vyksta reikalingi atitinkamų dalinių mokymai, kariams tiekiama įvairių rūšių ginkluotė ir įranga.

15min primena, kad Baltarusijos kariuomenė antradienį pradėjo karines pratybas prie sienų su Lenkija ir Lietuva vakaruose bei Ukraina pietuose, pranešė šalies gynybos ministerija.

Baltarusija reguliariai rengia karines pratybas, be kita ko, netoli savo sienų su Ukraina ir dviem Europos Sąjungos narėmis.

Paskutinį kartą karines pratybas Minskas surengė kovo viduryje, vykdydamas, kaip teigė, visapusišką kariuomenės kovinės parengties patikrinimą.

Įprasta praktika

Skirmanto Lisausko /BNS nuotr./Mantas Vilimas
Skirmanto Lisausko /BNS nuotr./Mantas Vilimas

Anksčiau gynybos ir saugumo centro „Locked N'Loaded“ atstovas Mantas Vilimas 15min sakė, kad šalių vykdomos karinės pratybos dažnai turi scenarijus, pagal kuriuos atidirbami anksčiau išskirti planai.

Pasak jo, iš karinės pusės tai visiškai normalu.

M.Vilimas pabrėžė, kad planus reikėtų atskirti nuo konkrečių sprendimų ir priminė, kad tokių pareiškimų labai baimintis nereikėtų, nes viską stebi NATO šalių žvalgyba.

„Aljansas turi priemones ir algoritmus kaip fiksuoti pasirengimą. Žvalgyba apie karą prieš Ukrainą perspėjo, likus keliems mėnesiams iki jo pradžios. Bet kokie panašūs į įvardintus konkretūs pasirengimai būtų fiksuoti ir būtų imtasi priemonių.“

Aviacijos ekspertas paaiškino, kaip ukrainiečių dronas sugebėjo nuskristi per pusę Rusijos

17:16

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos dronas UJ-22
„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos dronas UJ-22

Balandžio 2 d. pirmą kartą nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos dronas atakavo Tatarstaną – dronas nukrito Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje. Apgadintas pastatas yra už 300-400 metrų nuo gamyklos, kurioje surenkami dronai-kamikadzės, kuriuos Rusija naudoja smogti Ukrainai.

Smūgio metu buvo sužeisti devynių šalių piliečiai, skelbė Rusijos valstybinės agentūros, besiremdamos Tatarstano vadovo spaudos tarnyba. Anot jų, tarp 14 nukentėjusiųjų yra studentų iš Rusijos, Kirgizijos, Šri Lankos, Zimbabvės, Ruandos, Kongo, Kenijos, Nigerijos ir Pietų Sudano. Visi jie gyveno bendrabutyje kovinių dronų gamykloje, kurioje surinkinėjami dronai „Shahed“, ir dirbo įmonėje.

Plačiau skaitykite ČIA.

Bombų lietus: per vieną mėnesį ant Ukrainos jų nukrito daugiau kaip 3000

17:13

Odesos srities ekstremaliųjų situacijų tarnyba/ „Telegram“/Rusijos atakos padariniai Odesoje
Odesos srities ekstremaliųjų situacijų tarnyba/ „Telegram“/Rusijos atakos padariniai Odesoje

Rusija vien kovo mėn. į Ukrainą paleido daugiau kaip 3 000 valdomų aviacinių bombų, 600 bepiločių orlaivių ir 400 raketų, trečiadienį pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.

Per paskutines dvi savaites Rusija suintensyvino tolimojo nuotolio oro smūgių kampaniją prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kuri jau ir taip buvo sutrikdyta ankstesnių Rusijos bombardavimų per 25 mėnesius trunkančią plataus masto invaziją.

Pastebėta, kad pastaraisiais mėnesiais Rusija vis dažniau kliaujasi ir oro numetamomis bombomis. Šios bombos numetamos iš karo lėktuvų Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje ir dideliu greičiu skrieja į taikinius.

Maskvai tai tapo veiksmingu būdu numesti didelį kiekį sprogmenų ant Ukrainos įtvirtinimų ir pastatų netoli fronto linijos. Tačiau pažymima, kad toks metodas yra palankesnis sprogimo galiai, o ne tikslumui.

Kaip su Kremliumi siejami oligarchai išvengia ES sankcijų: yra keli būdai

15:58

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Per pastaruosius dvejus metus aštuoniems su Kremliaus režimu susijusiems asmenims pavyko išbraukti savo pavardes iš Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašo. Dauguma šių oligarchų sankcijų išvengė pasiekę neteisminius susitarimus, sulaukę aukštas pareigas užimančių draugų užtarimo arba demonstruodami ES šalies pasą.

Nuo 2022 m. vasario mėnesio prasidėjusio karo Ukrainoje ES uždraudė išduoti vizas ir įšaldė turtą 2 177 asmenims ir subjektams.

Šių metų kovo mėnesio duomenimis, ES Teisingumo Teisme nagrinėjama 115 bylų, dėl kurių asmenys, kuriems taikomos sankcijos, tikisi išvengti jiems taikomų apribojimų.

Estijos leidinys „Postimees“ primena pastaruosius atvejus, kaip Rusijos oligarchai išvengdavo patekimo į sankcijų sąrašą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukraina ir Suomija pasirašė ilgalaikę saugumo sutartį

15:30

„Reuters“/„Scanpix“/Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis
„Reuters“/„Scanpix“/Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad su Kyjive viešinčiu Suomijos vadovu Alexander'u Stubbu pasirašė ilgalaikę dvišalę saugumo sutartį.

Prezidentas sakė, kad šis dokumentas „įrodo Suomijos pasirengimą ir toliau remti Ukrainą, kovojančią su Rusijos agresija“.

„Suomija teiks ilgalaikę karinę ir finansinę pagalbą, taip pat stiprins bendradarbiavimą su Ukraina politinėje, finansinėje, humanitarinėje ir reformų srityse“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Zelenskis.

Pasak jo, Helsinkis taip pat padės Ukrainai atstatyti energetikos sektorių, įvertinti žalą aplinkai, sustiprinti sienų ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą ir gydyti Ukrainos karius.

Be Suomijos, Kyjivas anksčiau pasirašė dvišalius saugumo susitarimus su dar septyniomis šalimis: Jungtine Karalyste, Vokietija, Prancūzija, Danija, Kanada, Italija ir Nyderlandais.

Susitarimai grindžiami praėjusių metų liepą Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose paskelbtu Didžiojo septyneto (G-7) įsipareigojimu.

Suomija trečiadienį taip pat paskelbė apie naują gynybos pagalbos Kyjivui paketą, kurio vertė – 188 mln. eurų. Taigi, bendra šios Šiaurės šalies Ukrainai suteikta karinė pagalba siekia apie 2 mlrd. eurų.

„Mes, suomiai, nesame labai kalbūs žmonės. Mums labiau patinka daryti dalykus. Šis 23-iasis paketas padeda patenkinti poreikius, apie kuriuos man pasakojo Volodymyras Zelenskis“, – sakė Suomijos prezidentas.

V.Zelenskis atskleidė Rusijos mobilizacijos planus

15:07

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Rusija planuoja birželio 1 d. papildomai mobilizuoti 300 tūkst. karių, per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu pareiškė Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis.

„Mums nereikia pusės milijono. Atitinkamas skaičius tų, kurių nebuvo fronte, bus fronte. Kalbant apie konkretų skaičių, nesu pasirengęs pasakyti, kiek jų bus mobilizuota. Galiu pasakyti, kad Rusija birželio 1 d. ruošiasi papildomai mobilizuoti 300 tūkst. karių“, – nurodė V.Zelenskis.

Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, Rusija kiekvieną mėnesį užverbuoja apie 30 tūkst. naujų karių. Spėjama, kad tai viena pagrindinių priežasčių, leidžiančių jai tęsti karą Ukrainoje.

Kovo pabaigoje autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat pasirašė dekretą dėl pavasarinio šaukimo į Rusijos kariuomenę. Planuojama įdarbinti 150 000 karių.

Tuo tarpu, pasak Ukrainos žvalgybos, Kremliaus režimas neabejotinai pasinaudos teroristiniu išpuoliu prekybos centre „Crocus City Hall“ netoli Maskvos, kad padidintų mobilizaciją.

M.Rutte: Rusijos pergalė Ukrainoje taptų grėsme NATO

14:24

Realiausias kandidatas tapti naujuoju NATO vadovu Olandijos premjeras Markas Rutte sako, kad Ukraina turi laimėti karą prieš Rusiją, nes kitu atveju grėsmė kiltų visam NATO.

VIDEO: Olandijos premjeras: jei Ukraina pralaimės, grėsmė kils NATO

Tai – ištrauka iš M.Ruttės išskirtinio interviu portalui 15min. Visą interviu perskaityti ir peržiūrėti galite čia: Lietuvos paramą NATO lenktynėse užsitikrinęs M.Rutte: Rusija turi pralaimėti

Naujas konkurentas V.Zelenskiui: P.Porošenka planuoja eiti į prezidentus

14:20

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Petro Porošenka
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Petro Porošenka

Ankstesnis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad ketina vėl kandidatuoti į valstybės vadovo postą. P.Porošenka tai pasakė interviu televizijos kanalui „Al Jazeera“. Kartu politikas pridūrė, kad tam reikia sulaukti karo su Rusija pabaigos.

Anksčiau dabartinis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pokalbyje su „Fox News“ buvo sakęs, kad norėtų, jog prezidento rinkimai vyktų, kaip numatyta, 2024 m. kovo pabaigoje.

Karo sąlygomis, pasak V.Zelenskio, labai sunku organizuoti visų piliečių balsavimą, todėl rinkimai vyks pasibaigus karo veiksmams.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos karininkas: rusai gavo naują įsakymą ir pasiryžo jį įvykdyti bet kokia kaina

14:04

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos karys
„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos karys

Rusijos kariai toliau gretinasi prie Gynybos pajėgų pozicijų, bandydami priartėti prie Časiv Jaro, nacionalinio teletilto eteryje pareiške Ukrainos nacionalinės gvardijos brigados „Rubiž“ karininkas Volodymyras Černiakas. 

„Jiems duotas įsakymas užimti Časiv Jaro miestą. Jie sutelkė pagrindines savo pastangas Bachmuto kryptimi. Juk užėmę Časiv Jarą jie galės nustatyti ugnies kontrolę Kostiantynivkoje ir iš dalies net Kramatorske. Tai dominuojanti aukštuma regione, tad Časiv Jaro užėmimas suteiks jiems didžiulį pranašumą. Tačiau ukrainiečių pajėgos nepalieka savo pozicijų, o beveik visi rusų puolimai nėra visiškai sėkmingi. Tai reiškia, kad Ukrainos kariams gana gerai sekasi sulaikyti Rusijos invaziją“, – kalbėjo V.Černiakas.

Jis taip pat pridūrė, kad Ukrainos kariai šiuo metu daro viską, kad neleistų rusams priartėti prie miesto. 

„Priešas priartėjo gana arti Časiv Jaro, ir pagrindinis klausimas dabar yra tas, ar Ukrainos kariuomenė išsilaikys, ar ne. Reikia suprasti, kad jei priešas turi politinį tikslą užimti miestą iki tam tikros datos, jis tam pasiųs visas savo pajėgas“, – aiškino karininkas.

Pasak V.Černiako, Rusija neturi jokių apribojimų artilerijos ar gyvosios jėgos panaudojimui, todėl stengsis užimti vietovę bet kokia kaina. 

„Tikėkimės, kad artimiausiu metu situacija pasikeis mūsų naudai. Juk priešo pajėgos nėra begalinės, tačiau situacija nesuteikia jokių teigiamų prognozių. Bachmuto sektoriuje tikras pragaras, ir tik mūsų gynybos pajėgų didvyriškumo dėka priešas dar neužėmė šios gyvenvietės“, – pažymėjo jis.

Paklaustas, kokią taktiką naudoja rusai, šturmuodami Ukrainos pozicijas, kariškis atsakė, kad jų taktika yra panaši į tą, kurią jie naudoja anksčiau užimtose gyvenvietėse.

„Pirmiausia jie „apšildo“ mus koreguojamomis aviacinėmis bombomis (KAB) ir patrankų artilerija, paskui ateina „mėsos“ grupės, kad išsekintų mūsų karius, o tada ateina grupės, kad įsitvirtintų dėl ugnies nuostolių. Jie turi daug rezervų – kai tik viena grupė baigiasi, į pagalbą ateina kita. Priešas turi pakankamai išteklių kovoti šioje vietovėje“. 

V.Černiakas taip pat komentavo „DeepState“ analitikų informaciją, kad anksčiau ar vėliau Ukrainai teks pasitraukti iš Ivanivskės, esančios į rytus nuo Časiv Jaro. 

„Kiekviena gyvenvietė yra strategiškai svarbi. Juk susilpnėjus vienam iš flangų, priešui atsiras perspektyvus atramos taškas puolimui kitame flange ir pan. Nematau nieko blogo pasitraukti iš gyvenvietės. Tik jei bus išgelbėta daug mūsų karių gyvybių. Vėliau, žinoma, turėsime prarasti daug karių, kad atgautume šią gyvenvietę. Kol situacija leidžia mums išlaikyti gyvenvietę, verta ją išlaikyti, tačiau karių gyvybės yra prioritetas“, – pabrėžė karininkas.

„Bloomberg“: šiose varžybose Rusija sparčiai lenkia Ukrainą ir jos sąjungininkes

13:28

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys

Ukraina ir jos sąjungininkės pralaimi lenktynes dėl amunicijos, reikalingos Rusijos atakoms atremti. Vakarų karinės pagalbos Kyjivui srautas smarkiai sumažėjo. Kai kurie Ukrainos ginklai iššauna vos po kartą per dieną, kad išsaugotų mažėjančias šaudmenų atsargas, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi sąjungininkų šalių pareigūnais.

Tokios aplinkybės privertė sąjungininkus dėti pastangas išlaikyti tiekimą Ukrainai ieškant šovinių visame pasaulyje. Tačiau šios iniciatyvos vystosi lėtai, todėl neaišku, ar artimiausiu metu jos duos pakankamai naudos, kad fronto linija išliktų stabili.

„Mes neturime laiko, kad švaistytume jį veltui. Ilgalaikiai įsipareigojimai yra svarbūs, bet taip pat yra karo faktas, kad laimės ta pusė, kuri turi daugiau amunicijos“, – el. laiške agentūrai „Bloomberg“ rašė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.

Estijos gynybos ministerija apskaičiavo, kad šiais metais Rusija pagamins arba suremontuos apie 4,5 mln. šovinių. Teigiama, kad tai papildomas kiekis prie šaudmenų, kuriuos ji gauna iš Šiaurės Korėjos ir Irano.

Tuo tarpu Europos Sąjunga 2024 m. planuoja pagaminti tik 1,4 mln. raketų, o kitais metais – 2 mln. JAV siekia iki 2025 m. pabaigos pagaminti 1,2 mln. raketų, tačiau šios pastangos taip pat priklauso nuo to, ar Kongresas priims pagalbos paketą. Europos įmonės bendradarbiauja su Ukrainos įmonėmis, kad padidintų vidaus gamybą, tačiau šioms pastangoms taip pat prireiks laiko, kol jos duos vaisių.

Pasak su padėtimi mūšio lauke susipažinusių pareigūnų, Ukrainai nebūtinai reikia prilygti Rusijai pagal iššaunamų raketų skaičių, nes jos naudojamos modernios ginklų sistemos yra tikslesnės už Rusijos. Vieno iš jų teigimu, net ir padidinus Ukrainos šaudymo normą iki trijų sviedinių septyniems Rusijos iššautiems sviediniams, skirtumas būtų reikšmingas, pažymėjo „Bloomberg“.

Vakarų pareigūnų teigimu, kai tik vėliau šiais ir kitais metais padidės gamyba JAV ir Europoje, tiekimas Kyjivui turėtų pradėti stabilizuotis. Tačiau pagrindinė problema – užpildyti iki tol susidariusį atotrūkį.

Kadangi Europos bendrovių užsakymų kvotos ateinantiems metams ar dvejiems bus užpildytos, ES tikslą iki šių metų kovo mėn. atsiųsti Ukrainai 1 mln. artilerijos sviedinių teko atidėti iki metų pabaigos. Žurnalistų teigimu, nuo tada, kai šis tikslas buvo nustatytas daugiau nei prieš 12 mėnesių, buvo išsiųsta tik pusė šio kiekio.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys

Tokios šalys kaip Estija, kuri įsipareigojo skirti 0,25 proc. savo BVP Ukrainai padėti, paragino kitas Europos šalis taip pat skirti daugiau lėšų ir apsvarstyti galimybę bendrai skolintis, kad paskatintų žemyno gynybos pramonę. Čekijos vadovaujamas planas pirkti šimtus tūkstančių sviedinių, taip pat ir iš ES nepriklausančių šalių, turėtų pradėti duoti vaisių birželio mėn.

„Tačiau didžiosios šalys, tokios kaip Prancūzija ir Ispanija, dar neprisiėmė jokių finansinių įsipareigojimų Čekijos planui, nors ir išreiškė jam pritarimą. O ES narės vis dar diskutuoja dėl plano panaudoti įšaldyto Rusijos turto pajamas ginklams pirkti teisėtumo“, – rašoma straipsnyje.

Be to, Japonijos ir Jungtinės Karalystės derybos dėl šaudmenų pirkimo taip pat, atrodo, atsidūrė aklavietėje, o Brazilija atmetė sąjungininkų prašymą tiekti šaudmenis Kyjivui, teigia Europos ir Brazilijos pareigūnai.

„Žinome, kad Rusijos karinė pramonė dirba trimis pamainomis, o tiekimas Ukrainai sparčiai mažėja. Be mūsų paramos šis karas taip pat gali būti pralaimėtas“, – pareiškė Estijos premjerė.

Pasak žurnalistų, prezidento Volodymyro Zelenskio sąjungininkai vis labiau nerimauja, kad Rusijos vasaros puolimas gali pralaužti Ukrainos gynybą. Negana to, Rusijos kariai intensyvina apšaudymus ir dabar paleidžia dukart daugiau šaudmenų nei sausio pabaigoje, kuomet Kyjivas perspėjo savo sąjungininkus apie Rusijos turimą persvarą.

Deficitas išlieka, nepaisant to, kad Vakarų lyderiai vis geriau supranta delsimo kainą. Jie žino, kad ginti NATO teritoriją bus brangiau, jei Rusija smarkiai žengs į Ukrainą, „Bloomberg“ sakė vienas pareigūnas.

44 valstybės palaikė raginimą patraukti Rusiją atsakomybėn už agresijos nusikaltimą

13:17

Socialinių tinklų nuotrauka/Karas Ukrainoje
Socialinių tinklų nuotrauka/Karas Ukrainoje

Hagoje vykusios konferencijos dėl teisingumo atkūrimo ir žalos atlyginimo Ukrainai politinę deklaraciją pasirašė 44 valstybės; joje išreiškiama parama specialaus tribunolo dėl agresijos nusikaltimo įsteigimui ir iniciatyvoms panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos naudai. 

Pasak ukrainiečių leidinio „Jevropejska pravda“, tarp deklaraciją pasirašiusiųjų yra Jungtinė Karalystė, JAV, Nyderlandai, taip pat Baltijos šalys.

Deklaracijoje šalys smerkia Rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą kaip šiurkštų tarptautinės teisinės tvarkos pažeidimą ir primena kelios savaitės po plataus masto karo pradžios Jungtinių Tautų teismo priimtą sprendimą, kuriuo Rusijai nurodyta nutraukti karo veiksmus.

Šalys ragina dėti daugiau bendrų pastangų, kad būtų užtikrintas tinkamas tyrimas ir atsakomybė už visus tarptautinės teisės pažeidimus, padarytus Rusijos karo prieš Ukrainą metu, įskaitant agresijos nusikaltimą.  

Joje taip pat patvirtintas ketinimas siekti, kad būtų įsteigtas specialusis tribunolas, kuris padėtų patraukti Rusiją baudžiamojon atsakomybėn už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą ir nubausti aukščiausius Rusijos karinius ir politinius vadovus.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad nors karo pradžioje specialaus tribunolo idėja buvo vertinama skeptiškai, dabar jai pritaria daugelis šalių ir tai atsispindi galutinėje konferencijos deklaracijoje. 

„Esu dėkingas visoms šalims, kurios pripažįsta rezultatų svarbą šiuo klausimu. Esu įsitikinęs, kad dirbdami kartu sugebėsime rasti visus reikiamus sprendimus, kad tribunolas taptų realybe. Mums reikia dar vieno proveržio, kad užbaigtume šią bylą“, – sakė jis. 

Nyderlandų vyriausybė siūlosi priimti specialųjį agresijos nusikaltimų tribunolą.

Be to, konferencijos metu oficialiai atidarytas Rusijos invazijos metu padarytos žalos registras. Nuo šiol per karą Ukrainoje nukentėję asmenys galės prašyti kompensacijos už patirtą žalą ar sužalojimus.

NATO vadovas siūlo 100 mlrd. eurų fondą Ukrainai apginkluoti

11:16

„Reuters“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
„Reuters“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pasiūlė sukurti 100 mlrd. eurų vertės penkerių metų fondą Ukrainai, siekdamas, kad Aljansas aktyviau dalyvautų siunčiant ginklus Kyjivui, antradienį pranešė pareigūnai.

NATO šalių užsienio reikalų ministrai, siekiantys iki liepą Vašingtone įvyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo parengti paramos Ukrainai paketą, trečiadienį Briuselyje surengs preliminarias derybas dėl šio plano.

„Užsienio reikalų ministrai aptars, kaip geriausiai organizuoti NATO paramą Ukrainai, kad ji būtų galingesnė, labiau nuspėjama ir tvaresnė“, – sakė vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs NATO pareigūnas.

„Balandį vyksiančiuose ministrų susitikimuose nebus priimta jokių galutinių sprendimų, o diskusijos bus tęsiamos artėjant liepą įvyksiančiam Vašingtono viršūnių susitikimui“, – pridūrė jis.

Pareigūnai ir diplomatai teigė, kad siūloma, jog 32 NATO šalys į fondą mokėtų įnašus pagal savo ekonomikos dydį.

Tačiau kai kurie iš jų įspėjo, kad vis dar lieka daug klausimų dėl to, kaip būtų vykdomas bet koks finansavimas, o iki susitikimo Vašingtone planas greičiausiai gerokai pasikeis.

„Dar reikia nueiti ilgą kelią – daugybei sąjungininkų kyla klausimų dėl praktinių susitarimų“, – sakė vienas NATO diplomatas.

Pareigūnai nurodė, kad J.Stoltenbergo pasiūlyme taip pat numatyta, jog NATO perims didesnę ginklų tiekimo Kyjivui koordinavimo kontrolę iš JAV vadovaujamos grupės, kuri šiuo metu padeda prižiūrėti paramos teikimą.

Pasak pareigūnų, J.Stoltenbergas teigė, kad tai galėtų padėti apsaugoti ginkluotės srautą į Ukrainą nuo bet kokių politinių pokyčių NATO šalyse, pavyzdžiui, kritiškai Aljanso ir pagalbos Ukrainai atžvilgiu nusiteikusiam Donaldui Trumpui siekiant grįžti į Baltuosius rūmus per lapkritį JAV vyksiančius prezidento rinkimus.

Šio plano įgyvendinimas būtų didelis pokytis Vakarų karinio aljanso pozicijoje – NATO iki šiol atsisakydavo siųsti ginklus į Ukrainą, baimindamasi, kad tai priartintų organizaciją prie tiesioginio konflikto su Rusija.

Iki šiol Aljansas siuntė Ukrainai tik neletalinę pagalbą, o atskiros jo narės tiekė ukrainiečiams ginkluotę už dešimtis milijardų dolerių (eurų).

„The Guardian“ išsiaiškino, kada Ukraina sunaikins Krymo tiltą: jau turi didžiąją dalį priemonių

11:05

AFP/„Scanpix“ nuotr./Krymo tiltas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Krymo tiltas

Ukrainos karinės žvalgybos ir saugumo pajėgos taikosi vis giliau į Rusijos teritoriją ir tą daro labai sėkmingai. Tačiau iš jų planų niekuomet nedingsta kitas taikinys – Krymo tiltas, jungiantis Rusiją su laikinai okupuotu pusiasaliu. Britų leidinio „The Guardian“ žurnalistai išsiaiškino: jo sunaikinimas jau visai netoli.

Pasak straipsnio, kuriame remiamasi aukšto rango Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnais, trečioji ataka prieš daug aistrų keliantį tiltą jau yra planuojama. Pareigūnai pabrėžė, kad Krymo tilto sunaikinimas yra „neišvengiamas“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Analitikai: Rusijos pajėgos užėmė dar vieną gyvenvietę

10:23

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos karys
„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos karys

Pasak „DeepState“ analitikų pranešimo susirašinėjimo platformoje „Telegram“, Rusijos pajėgoms pavyko pasistūmėti Ivanivskės kryptimi. Anot jų, naujausiais duomenimis rusų kariai užėmė Vodianės gyvenvietę.

Teigiama, kad Rusijos pajėgoms taip pat pavyko pasistūmėti į priekį Ivanivskės kaime, donecko srityje.

Ukrainos karinė ir politinė vadovybė kol kas šių pranešimų nepatvirtino.

Kirgizija taip pat nebepriims Rusijos sistemos „Mir“ mokėjimo kortelių

10:08

BNS nuotr./Rublis
BNS nuotr./Rublis

Kirgizija šią savaitę nutrauks Rusijos atsiskaitymų sistemos „Mir“ mokėjimo kortelių aptarnavimą, baimindamasi galimų Vakarų sankcijų šalies finansų sektoriui, pranešė Kirgizijos nacionalinis atsiskaitymų operatorius.

JAV Iždo departamentas vasarį paskelbė sankcijas Rusijos nacionalinei mokėjimo kortelių sistemai – centriniam bankui priklausančiam subjektui, valdančiam „Mir“, ir tai daro spaudimą trečiosioms šalims dėl jų finansinių saitų su Maskva.

Plačiau skaitykite ČIA.

„The Washington Post“: JAV įspėjo, kad „Crocus City Hall“ – realus galimas taikinys

10:06

Socialinių tinklų nuotrauka/„Crocus City Hall“ griuvėsiai
Socialinių tinklų nuotrauka/„Crocus City Hall“ griuvėsiai

Likus daugiau nei dviem savaitėms iki kovo 22 d. įvykdyto kruvino teroristų išpuolio Maskvos priemiestyje, Jungtinių Valstijų vyriausybė pranešė Rusijos pareigūnams, kad populiari koncertų salė „Crocus City Hall“ yra realus galimas taikinys, skelbia leidinys „The Washington Post“, remdamasis su situacija susipažinusiais pareigūnais.

Pasak straipsnio, konkretūs perspėjimai iš Vašingtono pusės tik pabrėžia Jungtinių Valstijų įsitikinimą, kad išpuolį surengė „Islamo valstybės“ Chorasano padalinys, ir prieštarauja Maskvos teiginiams, kad perspėjimai esą buvo pernelyg bendro pobūdžio, jog būtų padėję užkirsti kelią brutaliai atakai.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Politico“: Ukrainos karininkai jau baiminasi galimo fronto linijos žlugimo

09:49

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys

Aukšto rango ukrainiečių karininkų teigimu, šiuo metu karinė padėtis yra niūri, ir yra didelė rizika, kad fronto linija žlugs ten, kur Rusijos generolai nuspręs sutelkti savo būsimą puolimą, skelbia amerikiečių leidinys „Politico“.

Straipsnis atkreipė dėmesį į verslininko, milijardieriaus Elono Musko neseniai išsakytą perspėjimą dėl fronto linijos žlugimo. Tačiau jo prognozė iš tiesų nelabai skiriasi nuo šiurpių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžių, kuriuos jis išsakė pastarosiomis dienomis.

Anot V.Zelenskio, jei blokuojamas daugiamilijardinis paketas nebus greitu metu patvirtintas, Kyjivo pajėgos turės „atsitraukti, žingsnis po žingsnio“. Jis taip pat perspėjo, kad kai kuriems didiesiems miestams gali kilti pavojus žlugti.

Pasak „Politico“, V.Zelenskio retorika akivaizdžiai yra platesnių diplomatinių pastangų, kuriomis siekiama išlaisvinti Ukrainos kariuomenei gyvybiškai svarbią pagalbą – nuo 155 mm artilerijos pabūklų iki oro gynybos sistemų „Patriot“ ir bepiločių orlaivių – dalis.

„Liūdna tiesa yra ta, kad net jei JAV Kongresas patvirtins šį paketą, jo gali nepakakti, kad būtų išvengta didelių proveržių mūšio lauke“, – pažymima straipsnyje.

Tokiomis aplinkybėmis, vykstant rinkimams Jungtinėse Valstijose ir Europoje, tai gali atgaivinti Vakarų spaudimą Kyjivui dėl Rusijai palankių derybių ir palikti Kremliui galimybę ateityje vėl įžiebti karą.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai prie Avdijivkos
„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai prie Avdijivkos

„Dabar viskas priklausys nuo to, kur Rusija nuspręs sutelkti savo pajėgas per puolimą, kuris turėtų prasidėti šią vasarą. Vykdydama prevencinį puolimą – nuo Charkivo ir Sumų šiaurėje iki Odesos pietuose – Rusija pastarosiomis savaitėmis smarkiai padidino raketų ir bepiločių lėktuvų smūgių skaičių, taikydamasi į infrastruktūrą. Sunku spėti, kur Rusija suduos pagrindinį smūgį“, – rašo „Politico“.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėję kariškiai pažymėjo, kad dėl gerokai didesnio kiekybinio pranašumo Rusijos pajėgos jau kelias savaites nuožmiai naikina ukrainiečių pozicijas. Jų nuomone, Rusijai greičiausiai pavyks „prasiskverbti pro fronto liniją ir kai kuriuose rajonuose ją pralaužti“.

„Dabar Ukrainai niekas negali padėti, nes nėra jokių rimtų technologijų, kurios galėtų kompensuoti Ukrainai didelę karių masę žmonių, kurią Rusija greičiausiai į mus mestų. Mes tokių technologijų neturime, o Vakarai jų taip pat neturi pakankamais kiekiais“, – įvertino vienas aukšto rango pareigūnas.

Pasak jo, niūrią dinamiką gali pakeisti tik ukrainiečių drąsa ir atsparumas, taip pat Rusijos vadų klaidos. Tai tokios klaidos, kaip nesėkmingas didžiausio per visą karą tankų puolimas prie Avdijivkos.

Aukšto rango Ukrainos karininkai priminė, kad pasikliauti Rusijos klaidomis nėra strategija. Jie piktinosi klaidomis, kurios, anot jų, nuo pat pradžių stabdė Ukrainos pasipriešinimą – tiek Vakarų, tiek Ukrainos klaidomis. Jie taip pat peikė Vakarų delsimą, sakydami, kad atsargos ir ginklų sistemos buvo pristatytos per vėlai ir nepakankamais kiekiais, kad galėtų ką nors pakeisti.

„Valerijus Zalužnas pavadino tai „vieno incidento karu“. Jis turėjo omenyje, kad ginklų sistemos labai greitai praranda savo veiksmingumą, nes rusai efektyviai jas neutralizuoja. Pavyzdžiui, mes sėkmingai naudojome sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“ ir SCALP – bet tik trumpą laiką. Rusai visada mokosi. Jie nesuteikia mums antro šanso. Ir jiems tai sekasi“, – „Politico“ nurodė vienas karininkas.

„Netikėkite gandais, kad jie tiesiog meta karius į „mėsmalę“, kad šie būtų išžudyti. Žinoma, jie daro ir tai – dar labiau padidindami savo pranašumo poveikį – bet jie taip pat mokosi ir tobulėja“, – pridūrė jis.

Ginklai atkeliauja „per vėlai“

Karininkai teigė, kad prieštankinės raketos Ukrainos pajėgas pasiekė pačiu laiku: padėjo išgelbėti Kyjivą ir 2022 m. lapkritį išstumti Rusiją iš Chersono. 

„Tačiau dažnai mes tiesiog negauname ginklų sistemų tada, kai mums jų reikia – jos atkeliauja tada, kai jau nebetinka“, – pažymėjo kitas karininkas, kaip pavyzdį pateikdamas naikintuvus F-16.

„Kiekvienam ginklui ateina savas laikas. F-16 reikėjo 2023 m., jie netinka 2024 m.“, – pabrėžė jis ir atkreipė dėmesį, kad, nors Kyjivas dar jų neturi, Rusija jau yra pasirengusi jiems pasipriešinti.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos karinių oro pajėgų pilotas
Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos karinių oro pajėgų pilotas

Pašnekovas paaiškino, kad Rusija skaičiuoja, kur geriausia dislokuoti raketų ir radarų sistemas S-400, kad kuo labiau padidintų plotą, kurį ji gali aprėpti bandydamos taikytis į F-16 lėktuvus ir tuo pačiu laikydama juos atokiau nuo fronto linijos ir Rusijos logistikos centrų.

Karininkai leidiniui „Politico“ taip pat sakė, kad dabar jiems reikia daugiau pagrindinių įprastinių ginklų, taip pat bepiločių orlaivių.

„Mums reikia haubicų ir sviedinių, šimtų tūkstančių sviedinių ir raketų... Mes visada sakėme savo Vakarų partneriams, kad turime kovinės patirties, turime kovinį supratimą apie šį karą. Jie turi išteklių ir turėtų mums duoti tai, ko mums reikia“, – pridūrė karininkas.

Kuo toliau, tuo labiau Ukrainos pajėgoms ima stigti žmonių, o tai dar labiau sustiprina nepakankamos Vakarų paramos problemą. Tačiau Kyjivas taip ir nepradėjo naujo didelio mobilizacijos etapo prieš numatomą Rusijos puolimą.

Praėjusią savaitę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis netikėtai pareiškė, kad Ukrainai gali neprireikti pusės milijono naujų karių, kaip anksčiau buvo nurodęs V.Zalužnas. 

„Išanalizavus išteklius, jų skaičius buvo gerokai sumažintas, ir mes tikimės, kad turėsime pakankamai žmonių, galinčių apginti savo tėvynę. Kalbu ne tik apie mobilizuotuosius, bet ir apie karius savanorius“, – sakė jis.

Planuojama, kad po intensyvaus trijų-keturių mėnesių mokymo į fronto liniją bus išsiųsta kuo daugiau uniformuotų ir nekovojančių karių. Tačiau aukšto rango karininkai, su kuriais kalbėjosi „Politico“, įvertino, kad O.Syrskis klysta ir „žaidžia kartu su politikų pasakojimais“.

„Turime ne tik karinę, bet ir politinę krizę. Rusija dabar kaupia išteklius ir bus pasirengusi pradėti didelį puolimą maždaug rugpjūtį, o gal net ir anksčiau. Tuo pat metu Ukraina vengia didelio masto šaukimo į kariuomenę“, – reziumavo vienas iš leidinio šaltinių.

Rusija ieško būdų, kaip apsaugoti savo laivyną: paskyrė naują vadą

09:03

Socialinių tinklų nuotrauka/Juodosios jūros laivyno vadas viceadmirolas Sergejus Pinčiukas
Socialinių tinklų nuotrauka/Juodosios jūros laivyno vadas viceadmirolas Sergejus Pinčiukas

Rusija antradienį paskyrė naują savo Juodosios jūros laivyno vadą po virtinės Ukrainos išpuolių prieš jos karinius laivus.

Kyjivas tvirtina, kad nuo tada, kai Maskva daugiau kaip prieš dvejus metus pradėjo plataus masto karą, Juodojoje jūroje sunaikino trečdalį Rusijos karinių laivų.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo Juodosios jūros laivyno vadu paskyrė viceadmirolą Sergejų Pinčiuką.

Šis paskyrimas yra platesnio Rusijos karinio jūrų laivyno pertvarkymo, įskaitant naujo vyriausiojo vado admirolo Aleksandro Moisejevo paskyrimą, dalis.

„Viena vertus, sveikinu jus, kita vertus, tikiuosi, kad suprantate, kokia didžiulė atsakomybė gula ant jūsų pečių, ir viliuosi, kad susidorosite su užduotimis, kurios jums bus iškeltos“, – Gynybos ministerijos paskelbtame vaizdo pranešime naujiesiems laivyno vadams sakė S.Šoigu.

Plačiau skaitykite ČIA.

Karybos ekspertas: negali būti lengvo karo su Rusija

08:55

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ antradienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį, kad fronte padėtis išlieka stabili, nors rusiškuose šaltiniuose praktiškai išnyko informacija apie mūšius Ukrainoje.

„O tai reiškia, kad agresoriui pulti nesiseka. Ukrainiečiai sparčiai papildo nuostolių patyrusius dalinius ir vėl planuoja sutelkti kelių šviežių brigadų kumštį, kurį fronte galima tikėtis išvysti vasaros pabaigoje – rudenį.“

Tačiau jis pažymėjo, kad Ukraina sugebėjo išplėsti savo taikinių geografiją ir antradienį bepiločiais orlaiviais smogė „Shahed“ dronų gamyklai tolimajame Tatarstano regione. Negana to, paskutinėmis dienomis pranešta ir apie išpuolius Rusijos okupacinio aparato pareigūnus be energetikos infrastruktūrą.

„Kai iš fronto nėra blogų žinių, tai jau savaime yra gera žinia“, – pridūrė ekspertas.

E.Papečkio nuomone, antradienis buvo dar viena ukrainiečiams palanki diena.

„Nors padėtis ir toliau išlieka nelengva, nes lengvo karo su Rusija būti ir negali, bet, kaip sakiau, anksčiau ar vėliau ateina pavasaris. Tikėkimės, kad su juo kartu ateis ir užsivėlavusi JAV karinė parama“, – reziumavo jis.

NATO favoritas iš Olandijos – apie lietuvių baimę dėl Rusijos, ryšius su D.Trumpu ir spaudimą Kinijai

08:46

Lukas Balandis / BNS nuotr./Markas Rutte
Lukas Balandis / BNS nuotr./Markas Rutte

Patyręs politikas, įgudęs derybininkas ir geras komunikatorius – tokias Olandijos premjero Marko Ruttės savybes pabrėžia jo rėmėjai varžybose dėl NATO vadovo posto. Jau anksčiau užsitikrinęs JAV ir Vakarų Europos balsus tapti naujuoju Aljanso generaliniu sekretoriumi, atvykęs į Vilnių M.Rutte sulaukė ir Lietuvos paramos. Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda M.Rutte davė interviu portalui 15min, kur pristatė savo viziją dėl Ukrainos pergalės, Baltijos šalių saugumo, santykių su Donaldu Trumpu ir Kinija.

– Pone ministre pirmininke, nemažai lietuvių baiminasi, kad Vakarai nepakankamai padeda Ukrainai nugalėti Rusiją ir kad Baltijos šalys gali tapti kitu Rusijos imperializmo taikiniu. Kokia būtų jūsų žinia čia, Vilniuje, šiems lietuviams?

– Siena tarp Lietuvos ir Baltarusijos, tarp Baltijos šalių ir Rusijos iš esmės yra ir Olandijos siena. Tai reiškia, kad mes ją ginsime kolektyviai kaip Europos Sąjunga ir kaip NATO.

Nyderlandai skiria Ukrainai 6,3 mlrd. eurų, kad padėtų jai gauti karinės įrangos. Žinau, kad daugelis kitų sąjungininkų daro tą patį.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus

08:43

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 710 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostolis Rusijos pusėje pasiekė 444,3 tūkst.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 11 tankų, 18 šarvuotųjų kovos mašinų, 30 artilerijos sistemų, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 30 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 6 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 17 Rusijos bepiločių orlaivių ir vieną sparnuotąją raketą.

Analitikai atsakė, kiek Ukrainos teritorijos Rusija užėmė šiemet

08:10

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos karys
„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos karys

Antradienį, balandžio 2 d., Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad per pirmuosius tris 2024 m. mėnesius okupacinės pajėgos užėmė apie 400 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos.

Kaip pažymi JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai, priešininko žengimo į priekį greitis nebūtinai atspindi platesnes Rusijos puolimo perspektyvas dėl JAV pagalbos vėlavimo poveikio.

Balandžio 2 d. per konferencinį pokalbį su Rusijos kariuomenės vadovais S.Šoigu sakė, kad nuo 2024 m. pradžios Rusijos pajėgos užėmė 403 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos. ISW stebėjo tik vizualinius įrodymus, kurie leidžia patvirtinti, kad nuo to laiko Rusijos pajėgos užėmė maždaug 305 kvadratinius kilometrus. Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki balandžio 1 d.“, – sakoma amerikiečių analitikų pranešime.

Karo studijų instituto ekspertai pridūrė, kad atsargų trūkumas verčia Ukrainą taupyti šaudmenis ir teikti pirmenybę ribotiems ištekliams svarbiausiuose fronto sektoriuose.

Tačiau kartu didėja Rusijos proveržio kituose, mažiau saugiuose sektoriuose rizika. Nepaisant palyginti lėto Rusijos žengimo į priekį tempo, fronte yra daugiau nestabilumo, nei atrodo.

„Ukrainos materialiniai apribojimai taip pat suteikia Rusijos pajėgoms lankstumo vykdant puolamąsias operacijas, o tai gali lemti, kad ateityje Rusijos pajėgoms atsiras galimybių pasiekti reikšmingos operacinės sėkmės“, – įvertino analitikai.

Ukrainos gynėjai sunaikino 4 šalį atakavusius bepiločius orlaivius

07:55

Ukrainos kariuomenės nuotr./Dronas
Ukrainos kariuomenės nuotr./Dronas

Praėjusią naktį rusai virš Ukrainos paleido 4 „Shahed“, visi bepiločiai lėktuvai buvo sunaikinti, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos „Telegram“ tinkle.

„Dronus sunaikino Ukrainos gynybos pajėgų mobiliųjų ugnies grupių padaliniai Chmelnyckio, Žytomyro, Kirovohrado ir Čerkasų srityse“, – rašoma tinkle.

Rusai paleido savo bepiločius kamikadzes iš Rusijos Primorsko-Achtarsko miesto teritorijos.

Rusija taip pat smogė Donecko regionui trimis priešlėktuvinėmis valdomomis raketomis S-300.

Per Rusijos raketų smūgį Dniprui sužeista 18 žmonių

07:48

HANDOUT / AFP
HANDOUT / AFP

Ukraina antradienį paskelbė, kad per Rusijos raketų smūgį Dnipre buvo sužeista mažiausiai 18 žmonių, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nukentėjus mokyklai ir vaikų darželiui vykdomi gelbėjimo darbai.

Dnipras – miestas centrinėje Ukrainoje prie to paties pavadinimo upės. Jis buvo mirtinų Rusijos išpuolių taikinys.

„Dnipras. Jau 18 sužeistųjų“, – socialiniame tinkle pranešė Dnipropetrovsko karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, pridūręs, kad tarp jų yra penki vaikai. Jie visi buvo nugabenti į ligoninę.

S.Lysakas pridūrė, kad sužeistųjų gyvybei pavojus negresia, o jų būklę apibūdino kaip vidutinio sunkumo.

Ukrainos gelbėjimo tarnybos anksčiau pranešė, kad raketos smūgis pataikė į vaikų darželį, mokyklą ir verslo subjekto patalpas. 

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukraina dronais atakavo Rusiją: Kurske įsiplieskė didžiulis gaisras

06:22

Antradienio vakarą Kurske po dronų atakos kilo didelio masto gaisras, savo „Telegram“ kanale pranešė Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas.

R.Starovoitas pranešė, kad virš miesto ir srities buvo numušti keturi dronai.

Pranešama, kad dėl numuštų dronų mieste buvo apgadinti namai.

Vietos gyventojų paskelbtame vaizdo įraše matyti didelio masto gaisras. Kol kas nėra pranešama, kokiame pastate kilo gaisras.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija pranešė, kad priešlėktuvinės gynybos įranga numušė 5 Ukrainos dronus: 1 – virš Belgorodo srities ir 4 – virš Kursko srities.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius